Page 1

Kelionė

2017 m. Nr. I

Dievas negamina lėlių Klerikalizmas – tai išdavystė Rašyk taip, kad galėtum gyventi


2% – parama neatvėrus piniginės Skirkite 2% paramą VšĮ „Aštuntoji diena“ ir prisidėsite prie jaukios, sąžiningos, gaivinančios oazės viešojoje erdvėje puoselėjimo. Jūsų parama leis išlikti www.8diena.lt ir žurnalui „Kelionė“.

Paramą galite pervesti: • Elektroniniu būdu adresu deklaravimas.vmi.lt • Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui

Tai graži ir prasminga dovana jūsų artimiesiems.

• Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui

Lietuvoje: •

„Lietuvos pašto“ skyriuose, internetu www. prenumeruok.lt arba paskambinę Lietuvos pašto informacijos tel. 8~700 55 400

Prašymo blankus (forma FR0512 2 versija) galima gauti apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose arba teritoriniuose jų skyriuose. •

Duomenys, reikalingi pildant prašymo formą:

redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com

internetu zurnalas.8diena.lt Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 11 € Vieno numerio prenumeratos kaina – 2,75 €

Gavėjo tipas (E1 laukelis formoje)

2

Gavėjo indentifi kacinis numeris-kodas

Užsienyje:

303390409 Nedelskite, prašymai priimami tik iki gegužės 1 d.

Kviečiame prenumeruoti žurnalą „Kelionė“

• •

redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com internetu zurnalas.8diena.lt Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) 18 € (siuntimo kaina įskaičiuota)

Plačiau apie šį leidinį zurnalas.8diena.lt

Daugiau informacijos www.8diena.lt 8~655 04359 /8diena


Kelionė Redaktoriaus palydėjimas Džiaugiuosi, jog išdrįsote leistis į Kelionę. Tik išeidami anapus komforto zonos auginame tikrąją laisvę. Prisiminkime, kad Abraomas tikruoju Tikėjimo Tėvu tapo kelyje. Jis keliavo į Pažadėtąją žemę. Neretai atrodė, kad kelyje jis susidūrė su neįveikiamomis kliūtimis, jog „geriau žvirblis rankoje nei briedis lankoje“, tačiau, kaip rašo Vacha tekste, kurį atrasite šiame žurnalo numeryje: „Viešpats nekuria lėlių.“ Kiekvienas esame didi svajonė ir nedera nusipiginti, užkasti talentus žemėn ir paprasčiausiai „pralaukti“ gyvenimą. Sudėtingiausi išbandymai puola ne iš išorės, bet iš vidaus. Popiežius Pranciškus dažniau nei jo pirmtakai kartoja perspėjimą, kad klerikalizmas yra netikras uolumas, tai Kristaus aukos išdavystė. Dera vėl ir vėl peržiūrėti savąjį kelionmaišį, ar ten nėra sunkių puikybės, teisuoliškumo, galios siekio akmenų. Vienas išminčius yra pasakęs, kad nėra kito būdo išlikti savimi, kaip tik turėti drąsos nuolat keistis. Ne banaliai prisitaikyti, kolaboruoti, bet vėl ir vėl valyti pelėsius ir kerpes, kuriomis apaugame, prisiimti naujas atsakomybes, atsisakyti to, kas jau nebegyva. Noriu tikėti, kad žurnalas, kurį laikote rankose, gali padėti gyventi tikriau, įkvėpti drąsos, ugdyti dvasinę ištvermę. Tačiau tam reikia ne tik stebėti gyvenimą, bet gyventi, priimti kiekvieną akimirką, kaip pačią svarbiausią, nes kažką pakeisti galime tik čia ir dabar. Būtų nuostabu, jei būtumėte ne tik bendrakeleiviai skaitytojai, bet ir bendražygiai, kurie rūpinasi kelionės sėkme. Mums labai reikia bičiulių, kurie, pagal galimybes, įsijungia į žurnalo kūrimo-sklaidos ciklą. Galite paremti finansiškai ar pasiūlyti tekstą, kuris praturtintų žurnalą. Ne mažiau svarbu – atrasti naujų skaitytojų, plėsti mūsų kelio bendriją. Gyvename informacinio triukšmo sąlygomis, kai ypač svarbu turėti patikimas gaires takioje kasdienybėje, taip pat turėti bendražygių, kurie padeda neprarasti vilties. Nuotykis tęsiasi – tegu skaitymas suteikia Jums džiaugsmą, atgaivą, praturtina ne tik protą, bet ir širdį.

2017 m. Nr. I ISSN 2538-6948

Leidžia VšĮ „Aštuntoji diena“ Redaktorius

Andrius Navickas Viršelyje

Vaidoto Kvašio ofortas Nuotraukų autoriai:

Evgenia Levin, Ignas Stanys ir kt. Piešinių autoriai:

Vaidotas Kvašys, Edvardas Racevičius, Andrius Zakarauskas ir kt. Žurnalo maketas ir dizainas

Povilo Zaleskio Talkininkai:

Gediminas Kajėnas, Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė ir kt. Kalbos redaktorė

Elena Faustina Andrulytė SF Rėmėjas

2017 m. SRTRF parama – 20 000 € Parėmė rubrikas: Asmenybė, Sielogyda, Pokalbiai apie kultūrą, Civitas, Šeima, Portretai, Mozaika. Spausdino

UAB „BALTO print“

Tiražas 2200 egz. Formatas 210x280


4 26

14

106

Turinys Prisikėlimo kelionė

Sielogyda

4

Kelyje į Pažadėtąją Laimę

28

Atvirumo drąsa

6

Dievas negamina lėlių

32 34

Kodėl mes sergame?

Kun. Kęstutis Dvareckas Kun. Marek Vácha

8

Pradėkime gyventi

11

Dievo valia ir mano sprendimai: ar tikrai esu laisvas rinktis?

Metropolitas Antonijus iš Surožo

Kun. Bernardas Verbickas OP

Asmenybė 14

Su kamera per gyvenimą

26

Teneužmiega mūsų sąžinė Kard. Juozas Audrys Bačkis

Minčių mozaika

F. S. Perls ir K. G. Jungas

Pokalbiai apie kultūrą 36

„Laimi tie, kurie improvizuoja“ Remigijus Vilkaitis

46

„Rašyk taip, kad galėtum gyventi“ Eugenijus Ališanka

Algimantas Mockus

Atmintis

Dominyka Navickaitė

In memoriam 58

Zygmuntas Baumanas – žmogus, turėjęs drąsos garsiai kalbėti apie nepatogius dalykus


76

Civitas 60

„Pilkà“ – tai plaukų, o ne sielos spalva

80

Portretai 88

Pokalbis su Laura Kvece

68

Šeima 70

Kaip išgyventi, kai namuose paauglys?

74

Šiltnamio efektas, arba „Ar reikia vaikus saugoti nuo žiaurios gyvenimo tiesos?“

Tikėjimo vartai 76

80

Aštuntoji diena 95

Labas iš kosmoso

97

Nemenčinės plentas šešiasdešimt aštuoni

100

Aš namo, o tu?

102

Traukinio karoliukas pamušalo klostėje

Julija Davidavičiūtė

Lina Navickaitė-Greičiuvienė

Popiežius Pranciškus

Balto lapo istorijos

Lina Laura Švedaitė

Antanas Terleckas

Klerikalizmas – tai išdavystė

Dialogo erdvė

Kardinolas Josephas Mindszenty. „Krikščionis negali būti kolaborantas“ Andrius Navickas

Priklausomybės kultūra Stephen Freeman

95

60

Maranata 106

Dzeno pasakojimai

Ps 63, 2-4

Vaidoto Kvašio grafinis pasakojimas

Mozaika 112

Mikės Pūkuotuko išmintis


Prisikėlimo kelionė

Kelyje į Pažadėtąją Laimę Kun. Kęstutis Dvareckas

Dievo tauta kelyje į pažadėtąją žemę užtruko ne vieną dešimtmetį, tuo tarpu mes, aš, po kelių mėnesių ar dienų nuoseklesnio ėjimo paskui Jį – gyvenimo pagal Jį – murmėjimais svaidydamasis stoviniuoju ant nu­ sivylimo Dievu slenksčio. Nekantrumas yra vienas iš būdingiausių šiandienos žmogaus palydovų į susinai­ kinimą: greiti keliai, santykiai, greitas maistas, poilsis, greitieji kreditai ir panašiai. Dvasinių dalykų sieki­ me irgi ieškome plačių greitkelių, o ne siaurų takelių.

4

Neduodam Dievui laiko (kurį Jis mums ir dovanojo), nesuteikiam Jam šanso. Trokštame, kad viskas spręs­ tųsi vienu piršto mostelėjimu. Mes linkę gaminti (ir kuo sparčiau) produkciją, tuo tarpu Dievas kviečia būti vaisingiems – trokšta brandinti, nokinti Dangaus Karalystės vaisius mūsų kasdienybės šakose. Dievas trokšta mus vesti pagal mūsų pajėgumą ir tempą – mes linkę Jį, save ir vieni kitus skubinti, kol pristabdo už­ gyventi nesveikumai.

Kelionė

2 017 m .

Nr. I


Kun. Kęstutis Dvareckas / Kelyje į Pažadėtąją Laimę

Esame viliojami, kviečiami, raginami palikti visa ir viską, kas stabdo Kelyje paskui Kristų į pilnatvę.

Ir visgi, Dievas nori mums gero: Jis mums žada pil­ natvę, malonę po malonės, nenykstantį džiaugsmą ir nesunaikinamą lobį. Jis kviečia ir pats kantriai veda iš visų vergysčių į laisvę būti savimi, iš visų nesusikalbė­ jimų ir vaidų – į bendrystę, garuojančią dieviškumu. Tik didžioji drama – Jo įžengimas į mūsų gyvenimus, Jo Karalystė, kurios piliečiais kviečia būti, panaši į gars­ tyčios grūdelį ar į dosniai sėjamus grūdus – be mūsų ištikimo atvirumo Jam ir Jo veikimui Dievo pastangos

auginti, išvesti, sutaikyti gesinamos mūsų mėginimais būti dievais. Dievas mus kviečia ne trumpalaikiam nuotykiui, o Gyvenimą keičiančiai Kelionei į Tėvo namus. Dievas vilioja mus į dykumą, kad pirštųsi mūsų širdžiai, Jis kviečia į Kelią, kai tuo tarpu mes pakelės užeigose graudžiai traukiam savigailos ar kaltinimų sutartines. Dievo tauta, Abraomas, Motina Teresė ir šimtai, tūks­ tančiai prieš mus gyvenusiųjų, išgirdę Dievo pažadus, atsiliepė į Jo kvietimą – paliko viską: namus, turtus, tėvus, karjeros galimybes, savirealizacijos planus ir svajones – ir leidosi paskui Jį per nežinios slėnius ir pasitikėjimo Vedančiuoju viršukalnes. Dievas nenu­ vilia – Jo pažadai, Jo svajonės mums pranoksta mūsų įsivaizdavimą, Jo dosnumas Juo pasitikinčiam žmogui nesuskaičiuojamas: ko akis neregėjo, ko ausis negirdėjo Viešpats prirengė Jį mylintiems. Didžioji vis atgyjanti dilema, kryžkelė, kurioje stoviniuoju: kuo pasitikėti – savimi, tuo, ką matau, turiu, pažįstu, išmanau, sugebu, ar Dievu. Kuriuo keliu eiti: lipant per galvas, alkūnėmis stumdantis „užsitikrinti“ ateitį sau ir tiems, kuriuos myliu, ar at­ sisakyti, atiduoti, dalintis, ir eiti paskui – ieškoti tik Dievo Karalystės ir Jo teisumo viliantis, kad visa kita bus pridėta, dovanota?.. Dievas kviečia mus į laisvę ne dėl to, kad mums pavydi jaukiai įsirengtų mąstymo ar elgesio kalėjimų, o dėl to, kad trokšta dovanoti daugiau. Kviečia palikti, neprisirišti ne dėl to, kad Jam mūsų užgyventų „turtų“ reiktų – o veikiau tam, kad būtumėm išlaisvinti, „ištuštinti“ didin­ gesniems dalykams. Esame viliojami, kviečiami, raginami palikti visa ir viską, kas stabdo Kelyje paskui Kristų į pilnatvę. Kas dėl Jo palieka, gauna šimteriopai namų, brolių, seserų – gauna nesunaikinamą lobį, tampa lobiu šalia esantiems. Svarbu tik išjudėti į Kelionę, kupiną nuotykių, sunkumų ir atra­ dimų – Kelionę, kurioje dyla puikybės ir susireikšminimo kurpaitės. Kelionę, kurioje gyjama: atsiveria akys, ausys, širdys. Niekas nežada, kad eisime raudonais kilimais – greičiau atvirkščiai – pasaulyje priespauda laukia, bet esame kviečiami būti ramūs, nes Vedantysis nugalėjo pa­ saulį. Kasdienė ištikimybė nueiti vienos dienos kelią, drąsa Kelyje sutiktuosius priimti ne kaip konkurentus, kuriuos reikia įveikti, o kaip Ženklus, nurodančius kryptį, drąsa Vedančiojo visagalybe pasitikėti labiau nei mūsų silp­ numo, mažumo apraiškomis – paverčia mūsų Gyvenimo Kelionę nepakartojama. Prieš mus keliavusieji (nes juk žingsniuojam pramintu Keliu) kviečia pasitikėti. Jie sako, kad kūrinija – šokis, o Šokantysis – Dievas. Atsiduoti Jo vedimui… Glėbyje patyrus saugumą sutikti, kad vestų Jis…

6–111 psl. praleisti Kelionė

2 017 m . N r. I

5


Teresės Zaleskytės piešinys

Mozaika

Mikės Pūkuotuko išmintis Diena, praleista be draugo – kaip ąsotis, kuriame neliko nė lašelio medaus. Iš tikrųjų, kokia nauda iš visokių potvynių ar kitokių įdomių dalykų, jei neturi su kuo apie juos pasišnekėti… Tu negali visada sėdėti savo miško kampelyje ir laukti, kol kiti ateis pas tave. Kartais verta ir pačiam nueiti pas juos. Pažadėk, kad niekada manęs nepamirši, nes jeigu aš galvosiu, kad pamirši, niekada negalėsiu išeiti. Piktžolės – tai taip pat gėlės, kai su jomis artimiau susipažįsti.

Kai neturi ką veikti, veikti vis tiek ką nors reikia. Kartais tai Laivas, bet kartais tai Katastrofa. Viską nulemia… ar esi ant jo, ar po juo. Drąsiausias žygdarbis, kurį gali padaryti Labai Mažas Gyvuliukas – nedrebėti iš paviršiaus. Upės žino vieną išmintį: nėra reikalo skubėti, vieną dieną mes vis tiek atsidursime tenai. – Kokia šiandien diena? – paklausė Mikė Pūkuotukas. – Šiandiena, – atsakė Paršelis. – Mano mėgstamiausia diena, – pasakė Mikė Pūkuotukas.

Šią ir kitą išmintį Mikė Pūkuotukas padiktavo rašytojui Alanui Milne’ui, žurnalui atrinko Andrius Navickas

112

Kelionė

2 017 m .

Nr. I


Šventasis Raštas pasakoja, kad Dievas sukūrė pasaulį per šešias dienas. Sukūrė, nes norėjo išreikšti savo meilę. Septintąją dieną Kūrėjas grožėjosi Kūrinija. Tai didžiausios harmonijos ir vidinės taikos diena. Tačiau septintąją dieną pasaulio kūrimas nesibaigė. Dievas kūrybos džiaugsmu pasidalino su Kūrinija ir žmogumi, sukurtu skleisti savo kūrybos pumpurus. Prasidėjo aštuntoji diena – kūrybos, naujų sąskambių ieškojimo laikas. Laisvės ir atsakomybės diena. Kūrėjas mums patikėjo duoti vardus, ir mes iki šiol ieškome tiksliausių žodžių sukūrimo stebuklui išreikšti. Jis mus apdovanojo unikaliais talentais, idant mes padėtume skleistis Dievo Karalystės grožiui. Šių laikų pasaulis yra pamiršęs, kad dabar aštuntoji diena ir supainiojo ją su nesibaigiančiu pirmadieniu, rungtyniavimu, iliuzijų bokštų statyba. Dovanotas laikas virto sekinančiu skubėjimu, bendrystės džiaugsmas – konkuravimu. Tačiau, kas iš to, jei mes įgysime visus pasaulio turtus ir galią, bet prarasime save? Aštuntosios dienos nereikia išsikovoti, nusipelnyti – ji kiekvienam iš mūsų padovanota, kaip laisvė, kūryba ir nuotykis. Ir dar... Tebūnie žodžiai „aštuntoji diena“ – slaptažodis, kuris padės mums vienas kitą atpažinti ir žinoti, kad nesame po vieną. Kol mes kelyje – net jei keliaujame kiekvienas į savo tikslą – mūsų laikas noksta ir kiekviena diena yra aštuntoji. www.8diena.lt – jauku, tikra, įdomu! Andrius Navickas

/8diena

Kelionė 2017 Nr. I  
Kelionė 2017 Nr. I  
Advertisement