Kelionė
2019 m. Nr. IV (12)
Sesuo Marija Juozapa: „Viešpats man padovanojo Lietuvą!“
Disidentas
Kęstutis Subačius Viltis yra veiksmas
Biblioterapija:
ar knygos gali gydyti?
Bažnyčia –
ne stebuklų fabrikas
1.2% – parama neatvėrus piniginės Skirkite 1,2% paramą VšĮ „Aštuntoji diena“ ir prisidėsite prie jaukios, sąžiningos, gaivinančios oazės viešojoje erdvėje puoselėjimo.
Kviečiame prenumeruoti žurnalą „Kelionė“
Jūsų parama leis išlikti www.8diena.lt ir žurnalui „Kelionė“.
Paramą galite pervesti: Elektroniniu būdu adresu deklaravimas.vmi.lt užpildant formą FR0512 Nuo 2020 m. paramos skyrimo formą galima pildyti tik elektroniniu būdu, turint prieigą prie internetinės bankininkystės sistemos arba elektroninio parašo pagalba. Nemokant naudotis turimomis priemonėmis pagelbėti gali VMI darbuotojai, atvykus į vietos VMI skyrių.
Tai graži ir prasminga dovana jūsų artimiesiems. Lietuvoje: •
Duomenys, reikalingi pildant prašymo formą:
„Lietuvos pašto“ skyriuose, internetu www. prenumeruok.lt arba paskambinę Lietuvos pašto informacijos tel. 8~700 55 400 •
VšĮ „Aštuntoji diena“ (paramos gavėjo indentifi kacinis numeris) kodas
redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com •
internetu zurnalas.8diena.lt
Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 12 € Vieno numerio prenumeratos kaina – 3 €
303390409
Užsienyje:
Nedelskite, prašymai priimami tik iki gegužės 1 d.
•
redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com •
internetu zurnalas.8diena.lt
Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) 20 € (siuntimo kaina įskaičiuota)
Plačiau apie šį leidinį zurnalas.8diena.lt
Daugiau informacijos www.8diena.lt 8~655 04359 /8diena
Kelionė Redakcijos palydėjimas „Tai, kas parašyta, niekur nedingsta“. Šią mintį, užrašytą ant grindinio plytelės, aptikau vieną rytą, eidamas kasdieniu savo keliu į redakciją ir galvodamas apie tekstą, kurio vis dar neparašiau, nors laikas tam, kaip sakoma, jau baigiasi... Metai irgi eina į pabaigą, su privaloma kasmetine procesija – įdomiausių, svarbiausių, vertingiausių, geriausių rinkimais, vainikuojančiais ir keistai įprasminančiais prabėgusias mūsų dienas. Tartum viskas, kas išties šio to verta, būtų prasminga tik tai sureitinguojant ir suskaičiuojant, pateikiant ataskaitose ir galutinėse lentelėse. Šiame žurnalo numeryje gausu istorijų, liksiančių reitingų nuošaly, neišsitenkančių šauniausių apskaičiavimo algoritmuose. Tylios ir kasdienės jos skleidžia šviesą ir autentiško buvimo džiaugsmą, už kurių veriasi tai, ką net sunku apsakyti žodžiais. Karmelitė ses. Juozapa Marija 1994 metais į savo senelių ir mamos žemę sugrįžo iš Škotijos, nuolankiai priėmusi raginimą atkurti Karmelį Lietuvoje, ir po pusės amžiaus sovietinės okupacijos išmokyti žmones šypsotis ir dalintis. Šiais metais Paštuvos vienuolynui minėjus dvidešimt penkerių metų įkūrimo sukaktį, galima tik stebėtis, kaip gražiai, rodos, tuščioje vietoje, tačiau visiškai pasitikint Dievu, užaugo ši sėkla. Mokytojo ir disidento Kęstučio Subačiaus pasakojimas nukelia į laiką, kai krašte vyravo baimė ir susitaikymas, o bet kokie prieštaravimai komunistinei sistemai sulaukdavo griežto atkirčio. Ką tuomet reiškė nepaisyti savo asmeninio gyvenimo bei laimės ir atsidėti nieko gero nežadančiai „revoliucinei veiklai“? Šį pasakojimą pratęsia ir dar ankstesnė – partizanų vado Jono Žemaičio-Vytauto, kurio 110-ąsias gimimo metines šiemet minime – gyvenimo ir kovos istorija. Žinoma Kanados rašytoja ir taikos aktyvistė Deborah Ellis savo gyvenimą pašventė Vidurio Rytų bei probleminių Afrikos regionų žmonėms. Dirbdama dėl moterų teisių bei geresnio vaikų švietimo užtikrinimo ginkluotų konfliktų bei skurdo nualintuose kraštuose ji teigia, kad „viltis yra veiksmas“, ir tai įgyvendina labai konkrečiais savo darbais. Lygiai kaip ir šių dienų šventąja vadinama 28-erių Kjara Korbela Petrilo, stojusi gyvybės ir visiško atsidavimo Dievu pusėn – „Jei myli, pamatysi, kad iš tiesų niekas tau nepriklauso, kad viskas yra dovana.“ Tai kelios istorijos iš tų, kurios buvo užrašytos laiku, ir dabar keliauja pas Jus, kad gyvuotų toliau ir niekados nesibaigtų.
2019 m. Nr. IV (12) ISSN 2538-6948
Leidžia VšĮ „Aštuntoji diena“ Redaktorius
Gediminas Kajėnas Redaktoriaus pavaduotojas
kun. Kęstutis Dvareckas Viršelio nuotrauka:
Edvardo Racevičiaus darbas Nuotraukų autoriai:
Gediminas Kajėnas, Evgenia Levin, Algimantas Lūža, Dominyka Navickaitė ir kt. Žurnalo maketas ir dizainas
Povilo Zaleskio Talkininkai:
Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė, Rita ir Vaidotas Kvašiai, Dominyka Navickaitė ir kt. Kalbos redaktorė
Elena Faustina Andrulytė SF Rėmėjas
2019 m. SRTRF parama – 20 000 € Parėmė rubrikas: Asmenybė, Atmintis, Civitas, Pokalbiai apie kultūrą, Sielogyda Spausdino
UAB „BALTO print“
Tiražas 2200 egz. Formatas 210x280
4 8
24
Turinys
58
Civitas 34
„Viltis yra veiksmas“
40
Smurtas dėl lyties, arba Kas vyksta su vyrais?
Deborah Ellis
Jackson Katz
Prisikėlimo kelionė 4
Krikščionio laisvė ir atsakomybė
6
Eik ir gyvenk
Popiežius Pranciškus Stephen Freeman
44
„Viešpats man padovanojo Lietuvą!“
Ses. Kūdikėlio Jėzaus Marija Juozapa OCD
24
„Pasirinkimą žmogus turi visuomet“ Kęstutis Subačius
Giedrė Steikūnaitė
Tikėjimo vartai 50
Asmenybė 8
Gyvūnai tarp mūsų
Jėzuitiškoji lyderystė: penkis amžius gyvuojanti kompanija, pakeitusi pasaulį Chris Lowney
Nutylima tema.
Diagnozė: vėžys 58
Sugyventinis IV pasakojimas
Rima Sadauskienė
90
68
103
80
Sielogyda 68
Bažnyčia – ne stebuklų fabrikas
72
„Šiuolaikiniai žmonės prarado gyvybės svarbos jausmą“
Portretas 98
Alfried Langle
74
Biblioterapija: ar knygos gali gydyti? Ceridwen Dovey
Sveikas, Gyvenime 104
Žmogus su gitara Juozas Milašius
Į gilumą 90
Gražiausioji Saliamono giesmė: Mylimosios vynuogynai ir tikrosios ganyklos Valdas Mackela
Kelias į Gyvenimą. Ketvirtas žingsnis
Kun. Kęstutis Dvareckas
Pokalbiai apie kultūra 80
XXI a. šventoji. Kjaros Korbelos Petrilo istorija
Atmintis 106
Jono Žemaičio gyvenimo ir kovos kelias
Maranata 112
Lavinti atmintį
Kun. Bernardas Verbickas OP
Prisikėlimo kelionė
Krikščionio laisvė ir atsakomybė Popiežius Pranciškus 2019-ieji – dramatiški ir sudėtingi šv. Petro įpėdiniui Pranciškui. Jis vyko į konfliktų draskomas pasaulio vietas, ieškojo dvasinių vaistų nuo seksualinio išnaudojimo artimoje aplinkoje (net ir Bažnyčioje) paliktų žaizdų, skatino politikus, mokslininkus, intelektualus telktis, sprendžiant klimato kaitos problemą. Jau seniai kuris nors iš popiežių turėjo tokią aktyvią ir net agresyvią opoziciją institucinės Bažnyčios viduje. Ne vienas teologas, vyskupas ar net kardinolas popiežių Pranciškų kaltina tuo, kad jis, esą, nuklydo už Tradicijos ribų, į Bažnyčią įnešė pernelyg daug pasaulietiškumo dvasios. Viename visai neseniai duotame interviu popiežius Pranciškus atvirai pripažino: „Bažnyčioje yra buvę daug sąmokslininkų. Tai vienas sprendimų, kurį Dievas palieka laisvam žmogaus pasirinkimui. Perversmo nebijau, bet meldžiuosi, kad jo nebūtų, nes tai paliestų daugybės žmonių dvasinę sveikatą.“ Pasak Pontifiko, jis maldoje nuolat prašo Viešpaties vedimo ir visa širdimi trokšta sekti Kristų, o ne savo paties susikurtą idealą. Popiežius taip pat ne kartą prašė visų tikinčiųjų melstis už jį. Kita vertus, popiežius Pranciškus stengiasi nuolat siųsti ir kitą žinią – kad Dievo reikia klausyti labiau nei žmonių, kad tikras Kristaus sekėjas turi būti drąsus ir ištikimas, o visa tai, kas bandoma jam primesti, visos apkalbos – tik miglų migla, dėl kurios nevalia sustoti.
4
Nuotraukos šaltinis pexels.com
Skaitytojams siūlome dešimt įsimintinų popiežiaus Pranciškaus ištarmių, kurias atrinkome iš šių metų jo pamokslų bei viešų kreipimųsi.
Kelionė
2019 m.
Nr. I V (1 2)
Popiežius Pranciškus / Krikščionio laisvė ir atsakomybė
Mes, krikščionys, negalime būti abejingi senoms ir naujoms skurdo dramoms, juodai vienatvei, pažeminimui ir diskriminacijai, kuriems pasmerkti mūsų ratui nepriklausantys žmonės. Negalime likti abejingi, mūsų širdys negali būti nejautrios, kai matome be jokios kaltės kenčiančių žmonių vargus. Matydami jų likimą negalime nereaguoti, turime pravirkti. Prašykime Viešpatį ašarų malonės, kad matant šias nuodėmes, ašaros mums padėtų atsiversti.
III
Kartais reikia nedaug, kad būtų grąžinta viltis: pakanka sustoti, nusišypsoti, įsiklausyti. Vienai dienai atidėkime į šalį statistiką; vargšai nėra skaičiai. Vargšai yra asmenys, kuriuos reikia sutikti. Tai jauni žmonės ar vieniši seneliai, kuriuos reikia pasikviesti į namus ir pasidalyti su jais valgiu. Tai vyrai, moterys ir vaikai, laukiantys draugiško žodžio. Vargšai mus gelbėja, nes leidžia sutikti Kristaus veidą.
V
Jei norime galutinai užbaigti susiskaldymo ir smurto laikus, negana tik paskelbti iškilmingą susitaikinimo aktą ir daugiau nebekariauti. Reikia kiekvieną dieną į kitus žmones žiūrėti gerumo ir gailestingumo kupinu žvilgsniu. Tokia laikysena liudija ne apie silpnumą, bet apie stiprybę. Tokios pranašiškos stiprybės mus moko Jėzus.
VII
Jėzus nori, kad žmonių santykiuose niekada netrūktų atleidimo. Ne viską gyvenime įmanoma išspręsti teisingumu, reikalingas atleidimas, ypač jei norime sustabdyti blogį. Tik mylėdami labiau negu būtina, sugebėsime pradėti naują malonės istoriją. Blogis eina išvien su kerštu; jei jo neužtvenksime, jis apsems visą pasaulį. Akies už akį įstatymą Jėzus pakeičia meilės įstatymu: tai, ką Dievas davė man, aš duodu tau. Ar sugebi atleisti? O jei nesugebi, prašyk Viešpaties atleidimo malonės, nes atleidimas – tai malonė. Ne blogis už blogį, bet gerumas už Dievo mums dovanojamą gerumą. Geru žodžiu, apkabinimu, šypsena galime dalytis su kitais meile, kuria mes patys buvome apdovanoti.
IX
Šiandien jums sakau: žinokite, kad niekada nesate vieni. Žinokite, kad Dievas, mūsų Tėvas, į žmonių raudas ir klausimus atsako ne žodžiais, bet buvimu su mumis. Mus visada lydi Jo sūnus Jėzus, kuris už mus kentėjo ir numirė. Jis sau ant pečių užsikrovė visą skausmą, buvo niekinamas, žeminamas, mušamas, prikaltas prie kryžiaus ir nužudytas. Dievo atsakas į mūsų skausmą yra Jo artumas, Jo buvimas su mumis. Jis visada mus lydi, niekada nepalieka vienų. Jėzus tapo vienu iš mūsų, dėl to Jis visą laiką yra su mumis. Jis verkia kartu su mumis, kai mus skaudžiai prislegia gyvenimo sunkumai. Žiūrėkime į Jį, Jam paveskime visus mūsų klausimus, mūsų skausmą ir mūsų pyktį. Kelionė
2019 m.
Nr. I V (1 2)
II
Aš visuomet esu misija; tu visuomet esi misija; kiekvienas pakrikštytasis ir pakrikštytoji yra misija. Kuris myli, leidžiasi į kelią, yra raginamas išeiti iš savo ribotumo, yra traukiamas ir traukia, dovanoja save kitam ir užmezga gyvybę teikiančius santykius. Nė vienas nėra nenaudingas ar nesvarbus Dievo meilei. Kiekvienas iš mūsų esame misija pasaulyje, nes esame Dievo meilės vaisius. Net jeigu mano tėvas ar motina išdavė meilę melagystėmis, neapykanta ir neištikimybe, Dievas niekada neatima gyvybės dovanos, nuo amžių skirdamas kiekvienam savo vaikui dalyvauti jo dieviškajame ir amžinajame gyvenime.
IV
Šiandien Bažnyčioje turime ideologų, kurie mato tik savo ideologijas. Šiandien taip pat matome Bažnyčią, kuri liudija Viešpatį, kuri eina į visas žmonių gyvenimo tikroves, jomis nesibjauri. Viešpats niekuo nesibjauri, jis nesibjauri mūsų nuodėmėmis, bet prisiartina, prisiliečia prie raupsuotųjų, sergančiųjų. Jis atėjo gydyti ir gelbėti, o ne smerkti.
VI
Kaip mėnulis, kuris neturi savo šviesos, o atspindi saulės šviesą, taip ir mes neturim savo šviesos. Šviesa, kurią atspindime, yra Dievo malonės, Dievo šviesa mumyse. Mylime pirmiausiai todėl, kad buvome mylimi, atleidžiame todėl, kad mums buvo atleista. O jei kas nors nebuvo saulės šviesos apšviestas, suledėja kaip žemė žiemą. Kaip galime nepastebėti meilės grandinėje pirmiau mūsų esančios Dievo meilės? Nei vienas iš mūsų nemyli Dievo stipriau, nei Jis pamilo mus. Tereikia atsistoti priešais kryžių, kad pastebėtume nelygybę: Jis mus pamilo pirmas ir visuomet myli.
VIII
Godumas, noras kaupti gėrybes nepatenkina širdies, o tik sukelia dar didesnį godumą. Godumas yra kaip skanūs saldainiai: ragauji vieną – labai skanu, paimi kitą ir nori vis daugiau. Tas pats su godumu; jis nenumalšinamas. Tad būkite atidūs! Meilė, kai ją suprantame kaip tarnystę ir ja gyvename, yra tikrosios laimės šaltinis. Tuo metu beribis noras kaupti materialines gėrybes ir turtus dažnai tampa nerimo, priešiškumo, piktadarystės ir karų priežastimi. Daugelis karų prasideda tik dėl godumo!
X
Bažnyčios tradicija yra nuolatiniame kitime. Man patiko kompozitoriaus Gustavo Mahlerio žodžiai, kad tradicija yra ateities garantas, o ne pelenų saugotoja. Tradicija nėra muziejus, ji nesaugo pelenų, integralistų nostalgijos. Tradicija yra šaknys, užtikrinančios medžio augimą, sužydėjimą ir vaisingumą. Kai seneliai mato, kad anūkai yra pasiruošę pratęsti istoriją, jie nepuola į depresiją, o pradeda svajoti, nes ateitis užtikrinta! O šitaip padrąsintas jaunimas ima pranašauti ir kurti istoriją. Tai yra labai svarbu.
6–111 psl. praleisti
Parengė Andrius Navickas
I
5
Maranata
Lavinti atmintį Evangeliniuose pasakojimuose, kuriuose liudijami binio gyvenimo pradžioje apie meilę tiksliau susitikimai su Prisikėlusiuoju, vis kartojasi vienas būtų kalbėti kaip apie gražią svajonę, kuri siekia motyvas: mokiniai ne iškart atpažįsta būti išgraviruota džiaugsme ir varge, kad Viešpatį. Jie šnekučiuojasi su Jėzumi „žodis taptų kūnu“; kaip apie užmolyg su sodininku, visą dieną keliaujį siekti ilgalaikio, nepaliaujamo ja kaip su pakeleiviu arba išvargę mėginimo prisiminti, kas žadėta. po nesėkmingos naktinės žvejyNe veltui parašyta: „Nevadink bos mezga pokalbį lyg su krante nė vieno laimingu prieš jo mirtį, stovinčiu nepažįstamuoju. Pananes žmogus pažįstamas tik gyšu, kad evangelistai specialiai novenimo gale“ (Sir 11, 28). rėjo atkreipti mūsų dėmesį į tai, Nėra tokių, kuriems lenkad prisikėlęs Jėzus atpažįstamas gva prisiminti, lygiai kaip ir ne iš karto ir ne pagal išorinius tokių, kurie lengvai atpažįsta požymius. Žmogaus juslės čia Viešpatį. Nė vienas neturime neveikia, tačiau angelai gelbsšimtaprocentinio tikrumo. Jėzus ti patardami: „Atsiminkite, sakė, kad visi būsim nustebę dėl neką jis yra jums sakęs“ (Lk tikėtų, nelauktų susitikimų su Juo 24, 6 a). O ir pats Jėzus ir visi vienodai sakys: „Viešpatie, kviečia prisiminti: „Ar ne kada gi mes tave sutikome?“ (plg. tokie buvo mano žodžiai, Mt 25, 35–46). Štai kodėl mėgikuriuos jums kalbėjau“ name nuolatos budėti, kad nepra(Lk 24, 44 a). žiopsotume akimirkos, kai Jis pas Štai krikščionio kasdienybė – rūpintis ir ugdytis, kad mus ateina – ateina, kai to nesitikime: prisimintume, ką Jėzus yra kalbėjęs. Tai tartum tilto tarp „ar vakare, ar vidurnaktyje, ar gaidgystėje, ar rytmety“ Jėzaus žodžių ir mūsų gyvenimo, tarp amžinybės ir kas- (Mk 13, 35 b). Kad tik neužmigtume belaukdami, kad dienybės statymas. Pakilau po rytinės maldos, pradėjau tik nerastų mūsų miegančių. darbus, apgulė įvairūs reikalai bei rūpesčiai ir, žiūrėk, jau Po prisikėlimo Jėzus nebepasirodė anoniminių esu nešamas srauto… Kaip svarbu sugrąžinti savo dėmesį nepažįstamųjų minioms, bet tik tiems, kurie nors ir prie Jo pasakytų žodžių. Sudėtingų, neaiškių situacijų baimingai, tačiau budėjo. Būtent jiems. Tokia pati suakivaizdoje stengiamės įdarbinti, įpareigoti atmintį, kad sitikimo su Jėzumi dinamika išgyvenama ir šiandien. gyvenimiškose konkretybėse atpažintume tai, apie ką Juk Komunija – tai susitikimas, vykstantis atsidavimo kalbėjo Viešpats. Tik to negalima daryti tiesmukai, tam bendrystėje: Viešpats atiduoda save mums, o mes save – reikalingi įgūdžiai, įžvalgumas, išmintingas patarimas Jam. Štai kodėl Bažnyčia saugo dalyvavimą Komunijoje, ir maldingumas. kad ji būtų priimama pasirengus, t. y. artinantis prie jos Prisiminti, ką Jėzus kalbėjo, reiškia ištikimybę su- iš kasdienybės, kurioje mėginama prisiminti, ką Jėzus tiktai ir pažintai Tiesai. Todėl tikėti – tai, laiko tėkmėje mums kalbėjo. Šio susitikimo tikslas – dar labiau suinbesikeičiant situacijoms, jausmams, vis prisiminti ir nau- tensyvinti Jo žodžių atsiminimą, dar labiau pakurstyti jai savo gyvenime pritaikyti Jėzaus žodžius. Pavyzdžiui, jų alkį bei troškulį ir vis mažiau trokšti atsiminti tai, kas Santuokos sakramentu jaunieji pažada vienas kitą mylėti, nepasotina ir nepagirdo mūsų sielų. o visas tolesnis jų gyvenimas – tai ištikimybė duotam Nors ir ne iš karto, ne lengvai atpažįstame Viešpatį, pažadui. Ne veltui, rašydamas himną meilei, šv. Paulius tačiau mums, šios žemės keleiviams, grįžtantiems į Tėvo visų pirma meilę apibūdina kaip „kantrią“. Ne veltui Jėzus namus, vienintelis rūpestis turėtų būti stengtis prisiminti sako, kad „nukritusi į gerą žemę sėkla – tai tie, kurie Jėzaus žodžius, trokšti Jį atpažinti savo kasdienybėje ir klauso žodžio, išsaugo jį geroje širdyje ir duoda vaisių smarkiai grobti sau Dangaus karalystę, nes kai to siekiame, kantrumu“ (Lk 8, 15). Todėl sutuoktuvių dieną ir vedy- visa kita bus pridėta.
•
112
Kelionė
2019 m.
Evgenios Levin nuotrauka
Kun. Bernardas Verbickas OP
Nr. I V (1 2)
Tapkite žurnalo „Kelionė“
bendrakeleiviais
Prenumeruokite sau ir artimiesiems
Siųskite tekstus bei siūlykite temas
Visuose „Lietuvos pašto“ skyriuose
VšĮ „Aštuntoji diena“
Internetu www.prenumeruok.lt
Architektų 40-21
Lietuvos pašto informacijos
LT-04122, Vilnius
tel. 8~700 55 400
El. p. 8diena@gmail.com
El. paštu 8diena@gmail.com Internetu zurnalas.8diena.lt
Platinkite žurnalą savo mieste ar parapijoje
Paremkite žurnalo leidimą VšĮ „Aštuntoji diena“ Į.k. 303390409
Tel. 8~655 04359
PVM LT100010154417
El. paštu 8diena@gmail.com
Sąsk. nr. LT06 7044 0600 0798 4351 AB SEB bankas
Daugiau informacijos: www.8diena.lt facebook.com/8diena
