Kelionė
2017 m. Nr. IV
2% – parama neatvėrus piniginės Skirkite 2% paramą VšĮ „Aštuntoji diena“ ir prisidėsite prie jaukios, sąžiningos, gaivinančios oazės viešojoje erdvėje puoselėjimo. Jūsų parama leis išlikti www.8diena.lt ir žurnalui „Kelionė“.
Paramą galite pervesti: • Elektroniniu būdu adresu deklaravimas.vmi.lt • Užpildytą prašymo formą galite tiesiogiai įteikti savo gyvenamos vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritorinio skyriaus darbuotojui
Tai graži ir prasminga dovana jūsų artimiesiems.
• Voką su užpildyta prašymo forma galite išsiųsti paštu savo gyvenamosios vietos apskrities valstybinės mokesčių inspekcijos teritoriniam skyriui
Lietuvoje: •
„Lietuvos pašto“ skyriuose, internetu www. prenumeruok.lt arba paskambinę Lietuvos pašto informacijos tel. 8~700 55 400
Prašymo blankus (forma FR0512 2 versija) galima gauti apskričių valstybinėse mokesčių inspekcijose arba teritoriniuose jų skyriuose. •
Duomenys, reikalingi pildant prašymo formą:
redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com
•
internetu zurnalas.8diena.lt Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) – 12 € Vieno numerio prenumeratos kaina – 3 €
Gavėjo tipas (E1 laukelis formoje)
2
Gavėjo indentifi kacinis numeris-kodas
Užsienyje:
303390409 Nedelskite, prašymai priimami tik iki gegužės 1 d.
Kviečiame prenumeruoti žurnalą „Kelionė“
• •
redakcijos el.paštu 8diena@gmail.com internetu zurnalas.8diena.lt Prenumeratos kaina metams (už keturis numerius) 20 € (siuntimo kaina įskaičiuota)
Plačiau apie šį leidinį zurnalas.8diena.lt
Daugiau informacijos www.8diena.lt 8~655 04359 /8diena
Kelionė Redaktoriaus palydėjimas Kokia bus naujo žurnalo tema? – klausia bičiuliai ir autoriai. Apie ką yra šis žurnalas? – teiraujasi susidomėję ir smalsaujantys skaitytojai. Apie ką? Nežinau. Šiuos žodžius rašau rudenėjančiame Vilniuje, kai žurnalas jau sumaketuotas ir beliko sudėti paskutinius taškus, kablelius bei daugtaškius. Skaitytojo rankose jis atsidurs jau pakeliui į Kalėdas, kai kasdienybė bus pritvinkusi visiškai kito kvapo. Mūsų žurnalai skirtingi, net kai laikome tą patį numerį savo rankose. Skiriasi ne tik redaktoriaus, dizainerio ir skaitytojo žurnalai – tai visiškai natūralu, nes kiekvienas jų „skaito“ skirtingai: redaktorius skaito viską, dizaineris gali ir išvis neskaityti, o skaitytojas atsirenka tik tai, kas jam įdomu. Tarp teksto autoriaus ir bet kurio skaitytojo taip pat glūdi milžiniškas tarpeklis, nes kiekvienam tekstas atliepia, visų pirma, jo patirtį. O jei, žiūrėk, skaitant net ir patį įdomiausią tekstą mintys klaidžioja laukais, tuomet galimybės bent priartėti prie autoriaus minties yra lygios nuliui. Kartais, rodos, mūsų tekstai, mintys, patirtys, aplinkybės tokios skirtingos, kad mes neturime jokių galimybių susitikti... „Eiti“ – taip vadinasi rašytojo Valdo Papievio romanas. Neskaičiau jo ir nežinau, apie ką jis, nors galiu įtarti. Kol mes vaikštome vienas apie kitą ratais, mėgaujuosi tuo, jog šis romanas yra. O labiausiai, kad yra „eiti“. Nežinau, ar tai padeda mums artėti vienam link kito, viliuosi, kad mūsų kelias veda bent lygiagrečiai. Ir net jei kažkurioje atkarpoje pasukame skirtingomis kryptimis, tai dar nereiškia, kad niekada nesusitiksime konkrečiame taške, konkrečią akimirką. Eiti – tai būti kelyje, nuolatiniame vyksme. Kaskart išėję iš komforto zonos rizikuojame susitikti su neplanuotais, nenumatytais, neįprastais, nekasdieniškais. Žmonėmis, tekstais, įvykiais. Kiekvieną kartą tai gali tapti ir iššūkiu, ir dovana. Ir niekada iš anksto negali žinoti, kur link tai nuves. Nes didžiausi mokytojai – priešai. Tekstas, kuriam pritariu 100 proc. – tai žiūrėjimas į veidrodį. Tekstas, kurio nesuprantu, su kuriuo nesutinku ar kuris suerzina, yra kvietimas į kelią. Tad apie ką šis žurnalas? Apie susitikimus – galimus ir neįmanomus. Nes kiekvieną kartą eidami, esame kažkur pakeliui.
2017 m. Nr. IV ISSN 2538-6948
Leidžia VšĮ „Aštuntoji diena“ Redaktorius
Gediminas Kajėnas Redaktoriaus pavaduotojas
kun. Kęstutis Dvareckas Viršelyje
Sauliaus Vaitiekūno „Ženklai kūnui“. Gedimino Kajėno nuotrauka Nuotraukų autoriai:
Valdas Titas Ancevičius, Dominyka Navickaitė, Evgenia Levin, Ignas Stanys ir kt. Žurnalo maketas ir dizainas
Povilo Zaleskio Talkininkai:
Jurgita Lūžaitė-Kajėnienė, Dominyka Navickaitė ir kt. Kalbos redaktorė
Elena Faustina Andrulytė SF Rėmėjas
2017 m. SRTRF parama – 20 000 € Parėmė rubrikas: Asmenybė, Civitas, Sielogyda, Pokalbiai apie kultūrą, Aštuntoji diena, Tikėjimo vartai. Spausdino
UAB „BALTO print“
Tiražas 2300 egz. Formatas 210x280
12
38 61
4
Turinys Civitas
Prisikėlimo kelionė 4
Vilties ir staigmenų Dievas
6
Apie dėkingumą
8
Pabaigos baimė
10
Dvasinis turizmas
Popiežius Pranciškus
Metropolitas Antonijus iš Surožo Kun. Kęstutis Dvareckas Kun. Bernardas Verbickas OP
Asmenybė 12
„Galiu būti ir šiukšle, kad tik Dievo namuose“ Saulius Karosas
26
„Neįsivaizduoju prasmingesnės profesijos nei mokytojos“ Raimonda Kuklienė
38
Kamera numeris „kodėl?“
45
Valdžia gadina
Giedrė Steikūnaitė Ben Moreell
Šeima 47
Meilė – tai… darbas?
50
10 priesakų žmonai
Elena Fetisova
Cecil G. Osborne
Sielogyda 54
„Gyventi dabar, o ne laukti tam tinkamiausios akimirkos“ Susan Sontag
58
Patarimai, siekiantiems laimės Karlas Gustavas Jungas
26 90
58
112 Pokalbiai apie kultūrą 61
„Poezija yra iš malonės“
71
Ikonos tapymas – maldos mokykla
Donaldas Kajokas Eglė Jurevičė
Aštuntoji diena 80
Kam to reikia
84
Apie keliavimą
Donatas Petrošius Leszek Kołakowski
Tikėjimo vartai 86
Perskaitęs Apreiškimą Jonui nebegali gyventi, kaip gyvenęs Andrejus Tarkovskis
90
Rojaus žemėje beieškant Jūratė Micevičiūtė
Dialogo erdvė 98
Kas yra krikščioniška meditacija? Laurence Freeman OSB
Sveikas, gyvenime 102
„Alfa Run“ – viskas kaip gyvenime
Maranata 110
Du žvilgsniai
112
Vilties išpažinimas
Vaidotas Kvašys Thomo Mertono malda
Prisikėlimo kelionė
Vilties ir staigmenų Dievas Popiežius Pranciškus
4
Kelionė
2 017 m .
Nr. I V
Popiežius Pranciškus / Vilties ir staigmenų Dievas
Krikščioniškoji viltis remiasi tikėjimu į Dievą, kuris yra visko, kas nauja, kūrėjas žmogaus gyvenime, istorijoje, visoje visatoje. Dievas kuria nauja, nes jis yra staigmenų Dievas. Viskas, ką jis kuria, yra nauja ir mus stebina. Nekrikščioniška vaikščioti žiūrint tik žemyn, nekelti akių horizonto link, tarsi mūsų gyvenimas neturėtų tikslo, o mes patys būtume pasmerkti amžinam klajojimui, nematant jokios mūsų vargų prasmės. Paskutiniai Biblijos puslapiai kalba apie galutinį tikinčiojo kelionės tikslą – dangiškąją Jeruzalę. Ji vaizduojama kaip milžiniška palapinė, kurioje Dievas suburs visus žmones ir su jais apsigyvens visiems laikams. Ir kaipgi Dievas elgsis su mumis, kai mes būsime su Juo? Jis mums bus be galo geras, kaip tėvas, kuris pasitinka pas jį ateinančius pavargusius ir daug iškentėjusius vaikus. Jonas Apreiškimo knygoje rašo: „Štai Dievo padangtė tarp žmonių. Jis apsigyvens pas juos, ir jie bus jo tauta, o pats Dievas bus su jais. Jis nušluostys kiekvieną ašarą nuo jų akių; ir nebebus mirties, nebebus liūdesio nei aimanos, nei sielvarto, nes kas buvo pirmiau, tas praėjo. <…> Štai aš visa darau nauja!“ (Apr 21,3–5) Šią Šventojo Rašto ištrauką turime ne abstrakčiai medituoti, bet susieti su mūsų dienų įvykiais, pažiūrėjus televizijos žinių laidą arba perskaičius laikraštį. Liūdnos žinios iš Barselonos, iš Kongo, žinia apie kitur įvykusią katastrofą. Pagalvokime apie karo įbaugintų vaikų veidus, apie motinų ašaras, apie sudužusias jaunų žmonių svajones, apie pabėgėlius, kurie leidžiasi į siaubingas keliones. Toks yra žmonių gyvenimas. Kartais jie nieko kito nemato. O vis dėlto visi turime Tėvą, kuris yra su mumis, kuris iki ašarų gaili savo vaikų. Mes turime Tėvą, kuris verkia kartu su mumis. Jis mūsų laukia, mus guodžia, jis žino mūsų kančias ir yra mums paruošęs geresnę ateitį. Tokia yra krikščioniškosios vilties vizija, kuri aprėpia visas mūsų gyvenimo dienas ir nori mus padrąsinti. Mūsų gyvybė nėra atsitiktinumo rezultatas, pasmerkęs Dievą ir mus nerimo naktims. Dievas mus sukūrė, nes jis trokšta mums laimės. Jis yra mūsų Tėvas ir nors mes čia ir dabar gyvename ne tokį gyvenimą, koks buvo mums numatytas, Jėzus mus užtikrina, kad Dievas nori mus išgelbėti. Mes žinome, kad mirtis ir neapykanta netars paskutinio žodžio žmogaus gyvenimo istorijoje. Būti krikščionimis – tai turėti naują perspektyvą, žiūrėti vilties kupinu žvilgsniu. Kai kas mano, kad visas gyvenimo džiaugsmas apsiriboja tik jaunyste ir lieka praeityje, kad gyvenimas – tai lėtas nuosmukis. Kiti tvirtinta, kad mūsų džiaugsmai – tik praeinantys epizodai, kad žmogaus
gyvenimą lydi beprasmybė. Susidūrę su nelaimėmis jie sako: „Gyvenimas neturi prasmės. Mūsų kelionė neturi jokios prasmės.“ Tačiau mes, krikščionys, taip nemanome. Mes tikime, kad žmogaus horizonte visada šviečia saulė. Mes tikime, kad gražiausios dienos dar prieš mus. Mes esame ne rudens, bet pavasario žmonės. Tai ne abstrakti deklaracija. Kiekvienas savęs paklauskime: „Ar aš esu pavasario ar rudens vyras, moteris, vaikinas, mergina?“ Ir sąžiningai sau atsakykime. Būti pavasario žmogumi – tai matyti naujojo pasaulio daigus, o ne pageltusius lapus ant šakų. Mes savęs neguodžiame ilgesiu, apgailestavimais ir raudomis, nes žinome, kad Dievas mums paliko pažadą ir jis nori, kad mes svajotume.
Būti krikščionimis – tai turėti naują perspektyvą, žiūrėti vilties kupinu žvilgsniu. Taigi – ar esu pavasario žmogus, laukiantis žydėjimo, laukiantis vaisiaus, laukiantis saulės, kuri yra Jėzus, ar rudens žmogus, kurio žvilgsnis visada nuleistas žemyn, kuris visada yra apkartęs, kurio veide – acte laikytų pipirų išraiška? Krikščionis žino, kad Dievo Karalystė, jo meilės viešpatavimas, auga kaip kviečių laukas, nors tarp kviečių yra ir raugių. Visada yra bėdų, apkalbų, karų, ligų, yra visokių problemų. Tačiau kviečiai auga, o blogis galiausiai bus nugalėtas. Ateitis ne nuo mūsų priklauso, bet mes žinome, kad Jėzus Kristus yra didžiausia gyvenimo malonė, kad pagaliau mūsų laukia Tėvo apkabinimas, kuris mus jau dabar lydi ir guodžia kelionėje. Jėzus mus ir daugybę brolių ir seserų veda į didžiąją Dievo buvimo su žmonėmis „palapinę“, kad čia nugyventų dienų atminimą mes nusineštume pas Dievą. Ir tą akimirką su dideliu džiaugsmu suvoksime, kad niekas nebuvo prarasta, kad niekas niekur nedingo, nė viena šypsena, nė viena ašara. Kad ir koks ilgas būtų buvęs mūsų gyvenimas, jis mums atrodys kaip trumpas atodūsis. Kūrimo darbas nesibaigė šeštąją Pradžios knygos dieną, bet be atvangos vyksta visą laiką, nes Dievas visada mumis rūpinasi. Jis mumis rūpinsis iki pat tos dienos, kai viskas išsipildys, iki to ryto kai išnyks ašaros, iki pat tos akimirkos, kai Dievas ištars palaiminimo žodžius: „Štai aš visa darau nauja!“ Taip, mūsų Tėvas yra naujumo ir staigmenų Dievas. Mes tą dieną būsime laimingi ir verksime. Verksime iš džiaugsmo. Parengė Andrius Navickas
6–111 psl. praleisti Kelionė
2 017 m . N r. I V
5
Maranata
Vilties išpažinimas Thomo Mertono malda
Dieve ir mano Viešpatie, aš nežinau, kur link keliauju. Nematau, kas yra priekyje, todėl nesu tikras, kur šis kelias baigiasi. Išties aš net pats savęs nepažįstu. Nors ir galvoju, kad vykdau Tavo valią, tačiau tai nereiškia, kad taip ir darau. Tačiau tikiu, kad mano troškimas Tave nudžiuginti išties Tave džiugina. Viliuosi, kad visus mano poelgius įkvepia šis troškimas ir aš niekada nieko nedarysiu be jo. Ir žinau, jei to trokštu, Tu vesi mane teisingu keliu, nors, tikėtina, aš nieko apie jį ir nežinau. Todėl visuomet pasitikėsiu Tavimi, nors man ir atrodys, kad pasiklydau ir mirtis jau apgaubė mane savo šešėliu. Nebijosiu, nes Tu visuomet esi su manimi ir nepaliksi manęs vieno pavojuje.
Igno Stanio nuotrauka
Vertė G. K.
112
Kelionė
2 017 m .
Nr. I V
Tapkite žurnalo „Kelionė“ bendrakeleiviais
Prenumeruokite sau ir artimiesiems
Siųskite tekstus bei siūlykite temas
Visuose „Lietuvos pašto“ skyriuose
VšĮ „Aštuntoji diena“
Internetu www.prenumeruok.lt
Architektų 40-21
Lietuvos pašto informacijos
LT-04122, Vilnius
tel. 8~700 55 400
El. p. 8diena@gmail.com
El. paštu 8diena@gmail.com Internetu zurnalas.8diena.lt
Platinkite žurnalą savo mieste ar parapijoje
Paremkite žurnalo leidimą VšĮ „Aštuntoji diena“ Į.k. 303390409
Tel. 8~655 04359
PVM LT100010154417
El. paštu 8diena@gmail.com
Sąsk. nr. LT06 7044 0600 0798 4351 AB SEB bankas
Daugiau informacijos: www.8diena.lt Facebook.com/8diena