Bendravimas Šis skyrius parengtas pagal metodinę priemonę „Community-based rehabilitation: CBR guidelines“, 2010. Atstovavimas nėra įmanomas be gebėjimo bendrauti: pasakyti savo nuomonės, kai reikia - pasakyti „ne“, argumentuoti ir apginti savo įsitikinimus. Neįgaliųjų teisių konvencija taip pat pabrėžia bendravimo svarbą asmenimis, turintiems negalią. 9 konvencijos straipsnis ragina valstybes, „... kad užtikrintų neįgaliesiems lygiai su kitais asmenimis fizinės aplinkos, transporto, informacijos ir ryšių, įskaitant informacijos ir ryšių technologijų bei sistemų, taip pat kitų visuomenei prieinamų objektų ar teikiamų paslaugų prieinamumą...“ ir 21 straipsnis reikalauja, kad „...neįgalieji galėtų naudotis saviraiškos laisve ir laisve reikšti savo nuomonę, įskaitant laisvę ieškoti, gauti ir skleisti informaciją ir idėjas lygiai su kitais asmenimis, visomis pasirinktomis bendravimo priemonėmis...“
Kas yra bendravimas?
Bendravimas yra būdas perteikti informaciją ir žinias iš vieno asmens kitam. Kartu tai yra pagrindinė priemonė kuriant ir palaikant socialinius santykius tarp asmenų ir bendruomenių. Išskiriami trys pagrindiniai efektyvaus bendravimo elementai:
Būdai
Priežastys
Galimybės
Būdai nurodo, kaip žinia yra siunčiama – pasakant arba parašant, ženklų kalba ar naudojant kitas pagalbines priemones. Žmonėms reikia suteikti galimybes naudotis geriausiai jų poreikius atitinkančiomis bendravimo priemonėmis. Regėjimo negalią turinčiam asmeniui turi būti sudarytos galimybės naudotis kompiuterio klaviatūra su Brailio raštu, klausos negalią turinčiam žmogui reikia klausos aparato,
sutrikusios psichikos ar sutrikusio
intelekto asmeniui gali prireikti lengvai suprantama kalba parengtos informacijos.
43