Page 1

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 19 (1300) • 2013 m. gegužės 24 d.

Birutės užduotis Į skandalų sūkurį patekusi ūkio ministrė B.Vėsaitė tyliai kreipia milijonų upę kita vaga.

Visuomenė

Tinginių rojus BFL nuotr.

BFL nuotr.

Visą dieną guli ant sofutės, valgai ir dar alaus įstengi nusipirkti. Tokį rojų Lietuva buvo sukūrusi beveik 100 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Bet nuo birželio 1-osios bus kitaip.

7-8 psl. Savaitės interviu

Valstybės brandos egzaminas Lietuvos pirmininkavimas ES Tarybai bus lyg brandos egzaminas, interviu „15min“ sako Lietuvos nuolatinis atstovas Europos Sąjungoje ambasadorius Raimundas Karoblis.

10-11 psl. Sportas „Reuters“ nuotr.

Futbolo verslo stebuklai

UEFA Čempionų lygos finale susitinka du vokiečių klubai – Dortmundo „Borussia“ ir Miuncheno „Bayern“. Vokietijos klubai stebina ne tik geru žaidimu, bet ir sėkmingu finansiniu modeliu: kol kiti Europos klubai grimzta į skolas, jie skaičiuoja pelną.

18-19 psl. E.Ovčarenko nuotr.

Vizionieriai

Į dangų – savadarbiais lėktuvais Pakilti į orą – bet kokia kaina, bet kokiomis priemonėmis. Savadarbių skraidyklių konstruktoriai – ypač išradingi. Lėktuvus mažose dirbtuvėse, garažuose, namuose jie sugeba pagaminti net iš medžio. „Mus visi laiko tokiais truputėlį...“ – pirštą prie smilkinio pasukioja aviakonstruktorius G.Gailiūnas.

12–13 psl.


2 | Politika

Komentaras

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

18

15min.lt apklausa

PROC.

40

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Ko tikitės iš J.Kazlausko rinktinės Europos čempionate?

Estai pasakomis netiki Užtekėjusi naujoji megažvaigždė B.Vėsaitė savo akinančia šviesa užtemdė ir mokesčių nereformą, ir skalūnų nežvalgybą, ir atominės elektrinės nestatybas. Kas dabar kalba apie atominę? Nebent estai. O ką kalba estai? Atominė neapsimoka, sako estai. Dar galima guostis, kad „Eesti Energia“ branduolinio projekto vadovas A.Troppas dėl to kaltina ne tiek Lietuvą, kiek prastą ES investicinį klimatą. Tik ką tai keičia? Estų dienraštis „Postimees“, paskelbęs A.Troppo poziciją, diagnozavo, kad pirmąkart taip atvirai pasakyta, jog tęsti Visagino atominės projektą nėra prasmės. Estai lietuviškomis stebuklinėmis pasakomis netiki. Tęsim be estų? Nebent kalbas. Ir tai tik atliekamu nuo B.Vėsaitės vojažų laiku. Po lenkų pasitraukimo išėjus dar ir estams, atominis karalius bus nuogas. Na, nebent valdžia nuspręstų visą Lietuvą ubagais geriau paleisti, bet naują atominę turėti. Tačiau Lietuva – ne Šiaurės Korėja. Tam prireiktų kokio tūkstančio A.Butkevičiaus darbo grupių. Kurios dirbtų iki Paskutiniojo teismo dienos. Ar apskritai galėjome turėti atominę? Tiek politikams, tiek visuomenei nuo pat pradžių svarbiausia buvo detalės. Dėl detalių sunaikintas LEO LT – atominės nestatybos lūžis. Lietuva pralaimėjo laiką. Dukart į tą pačią upę neįbrisi. Kas liūdina? Ne tai, kad nebus atominės. Ji praskolintai ir sparčiai senstančiai Lietuvai būtų per sunki našta, net su estais ir latviais susidėjus. Septynerius metus trunkanti atominė nestatyba rodo, kad ne tik nesugebama susitarti. Nenorima.

Atjaunėjusi rinktinė gali nustebinti ir tapti čempione ar prizininke (3584) 40 proc.

J.Kazlauskui reikia duoti laiko suburti naują komandą (1741) 20 proc.

Sunku prognozuoti, nes daug kandidatų traumuoti ir buvo atsarginiai (1945) 22 proc.

Nieko gero nesitikiu, nes Lietuvos krepšinis rieda žemyn (1610) 18 proc.

Apklausoje dalyvavo 18005 žmonės

20 PROC.

22 PROC.

Savaitės sprendimas

Rinktinės daktaras Vyr. gydytojas Jonas ilgai svarstė, kaip atgaivinti pasenusią ir medalių seniai neragavusią Lietuvos vyrų krepšinio rinktinę. Galiausiai nutarė – už vieną traumuotą dešimt sveikų duoda – ir pasirinko tuos, kurie moka, o ne tik gali žaisti.

Bet esmė – ne atominė. Nesugebame dirbti kaip tauta. Kaip valstybė. Ausys išūžtos kalbomis apie dvi Lietuvas. Elito ir ne elito. Per gerai apie save galvojame. Nėra jokios elito Lietuvos. Ministerijose, aplink jas zujančiame versle ir net tarp intelektualų draskosi dvi grupės, kurias galima palyginti nebent su dirbtiniais žemės palydovais – nei jie žemės, nei kosmoso objektai. Abiem joms atrodo, kad išsilaikyti toje dirbtinėje orbitoje galima bus tik tada, jei politinis oponentas liks plikas kaip tilvikas. Beveik marksistinis dėsnis: tolstant nuo Kovo 11-osios, vidaus priešas darosi vis baisesnis. Konservatoriai ir D.Grybauskaitė džiūgavo patiesę socialdemokratų liūtą. Socialdemokratai kikena laidodami „Hitachi“. To paties liūto kailyje. Bet esmė – ne atominė. Nesugebame dirbti kaip tauta. Kaip valstybė. Matyti aukštesnį tikslą nei savi arai. Nėra kam to organizuoti. Kas būtų buvę, jei 1392 m. Jogaila nebūtų ką tik Kernavę ir Vilnių su kryžiuočiais deginusiam Vytautui atidavęs Lietuvos? Jogaila galėjo keršyti. Tais laikais tai net labai buvo įprasta. Nekeršijo. Suprato, kad be Vytauto nebus Lietuvos. Subyrės viskas. LDK ir Lenkija tų dviejų vyrų dėka pasiekė savo galybės viršūnę. Gediminaičiai mokėjo užčiuopti esmę. Ir užmerkti akis net prieš labai nemalonias detales. Lietuva skęsta detalėse. Trūksta jai dirbančių profesionalų. Ar gali jų atsirasti? Teoriškai. O praktiškai? Kas padės jiems atsirasti? Mūsų laikų didvyrė B.Vėsaitė, kuri, gal ir ne pati blogiausia, bet tapo patentuotu traukimo atgal simboliu? O vidaus reikalų ministras? Susisiekimo? Sveikatos? O pats premjeras? Tikite tuo? Laimingi tie, kurie tiki.

PROC.

Rimo Valeikio pieš.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Vyr. red. 1-asis pavaduotojas r.celencevicius@15min.lt

Asta Cibienė Vyr. redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15min“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

60000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.


Tyrimas | 3

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

„Versli Lietuva“ jau pasmerkta? dalyvauti keliuose mokymuose, o kai kurių mokymų kaina kelis kartus viršija ekonomikos bakalauro paruošimą universitete. „Sistemą reikia tvarkyti. Taip leisti pinigus, mano galva, tiesiog neprotinga“, – sakė R.Dargis.

Ūkio ministrės Birutės Vėsaitės pradėtos reformos siekia kur kas toliau nei pašalinti iš postų „Verslios Lietuvos“ ir „Investuok Lietuvoje“ vadovus. Jei ministrei pavyks, „Verslios Lietuvos“ gali iš viso nebelikti. „Investuok Lietuvoje“ vadovė Milda Dargužaitė, nors ir sulaukusi pasiūlymų trauktis, dar laikosi, o štai „Versli Lietuva“, netekusi savo vadovo Pauliaus Lukausko, liko ir be dalies valdybos, ir be parašo teisę turinčio vadovo. Net nėra kam agentūros darbuotojų išsiųsti į komandiruotes. Kada bus ir ar iš viso bus paskelbtas naujo vadovo konkursas – neaišku. Tuo tarpu Ūkio ministerijos kontroliuojami finansiniai srautai nuo „Verslios Lietuvos“ kreipiami Verslo informacijos centrų (VIC) sistemai reanimuoti, o ministrės siūlymai atitinka kelių verslo asociacijų interesus mažinti viešųjų pirkimų kontrolę ir keisti Europos Sąjungos (ES) struktūrinės paramos skirstymo principus. Milijoninis konkursas saviems? Ūkio ministerija ką tik paskelbė projektų finansavimo priemonės „Asistentas–4“ konkursą. Dešimt milijonų litų bus skiriama skatinti organizacijas, teikiančias viešąsias paslaugas regionuose. Neabejojama, kad pagal konkurso sąlygas didžioji dalis pinigų atiteks Verslo informacijos centrams (VIC), kuriems „Verslią Lietuvą“ įsteigusi konservatorių vyriausybė buvo nutraukusi finansinę paramą. Formaliai konkursas atviras ir jame gali dalyvauti viešosios įstaigos, kurių vienas iš dalyvių arba savininkas yra valstybė arba savivaldybė, taip pat asociacijos, kurių nariai yra juridiniai asmenys, bei prekybos, pramonės ir amatų rūmai. Tiesa, yra papildoma sąlyga. „Numatytas reikalavimas turėti veikiančius biurus regionuose. Tokius biurus turi tik Lietuvos verslo informacijos centrai. Kaip asociacijos, mes šios sąlygos neatitinkame“, – savaitraščiui „15min“ sakė Lietuvos pramonininkų konfederacijos (LPK) Ekonomikos ir finansų departamento direktorius Sigitas Besagirskas.

V.Sutkus: „Versli Lietuva“ gauna pinigų iš biudžeto ir dar nekonkurso tvarka gauna europinius pinigus.“ Verslo centrų asociacijos pirmininkas Donatas Žiogas „15min“ patvirtino, jog centrai į paramą pretenduos, tačiau tai darys kurdami bendrus projektus su verslo asociacijomis. „VIC‘ai buvo sukurti teikti viešąją paslaugą – konsultuoti pradedančiuosius verslininkus. Mūsų dalininkai yra valstybė. Mes

Į P.Lukausko vadovautos „Verslios Lietuvos“ mokymams leistus pinigus jau nusitaikė verslininkų organizacijos. A.Ufarto/BFL nuotr.

turime viešai patvirtintus įkainius ir einame į viešuosius pirkimus bandydami laimėti. Tai kuriozas, bet ministerija mums paaiškino, kad sunku tiesiogiai finansuoti įstaigas, kai tai neįrašyta įstatyme“, – guodėsi asociacijos pirmininkas. Grįžta sena tvarka Būtent VIC‘ų sistemos reforma ir buvo viena priežasčių steigti verslo paramos agentūrą „Versli Lietuva“. Iki tol šalyje veikė 42 centrai. Jie buvo išlaikomi Ūkio ministerijos lėšomis. Kai valdžioje buvo socialdemokratai ir „darbiečiai“, būta nemažai triukšmo dėl to, jog centrai tampa Darbo partijos, kuri valdė Ūkio ministeriją, nuosavybe. Po 2008 metų Seimo rinkimų Ūkio ministeriją perėmę konservatoriai ėmėsi reformų. Įkūrus „Verslią Lietuvą“ nuspręsta centralizuoti sistemą išlaikant tik tiek žmonių, kiek būtina verslo konsultavimo ir paramos funkcijom rajone atlikti. Taip pat buvo sukurta verslo paramos krepšelių sistema, dalį kurių ir skirsto išlikę VIC‘ai. Anksčiau pinigai centrus pasiekdavo nepriklausomai nuo rezultatų, o dabar verslo paramos čekį išgryninti galima tik įsteigus įmonę. Nuo įmonių skaičiaus tiesiogiai priklauso konsultantų pajamos. 2012 metais Lietuvoje buvo įregistruota 21 proc. daugiau įmonių nei 2011-aisiais. Pasak D.Žiogo, atsisakyti VIC‘ų buvo politinis konservatorių vyriausybės sprendimas. Ūkio ministerijai nutraukus finansavimą iš 42 centrų veikti liko 25. Tie, kurių savivaldybės nesutiko perleisti nuosavybės teisių Ūkio ministerijai. Siekis atkurti VIC‘ų sistemą net buvo įrašytas socialdemokratų rinkimų programoje. D.Žiogo teigimu, „Versli Lietuva“ perėmė per daug funkcijų: „Pinigus skirstančios organizacijos labai dažnai gyvena iš tų pačių europinių pinigų. Išeina taip, kad jos suvalgo pinigus, kurie nukreipiami vienai ar kitai sričiai remti.“ Konkurencija dėl pinigų „Verslios Lietuvos“ nauda abejonių kelia ir

Lietuvos verslo konfederacijos (LVK) prezidentui Valdui Sutkui. „Finansinė parama turi būti skirstoma skaidriai, konkurso būdu, o ne taip, kaip būdavo skirstoma anksčiau, kai ne konkurso būdu būdavo atiduodama „Versliai Lietuvai“. Ji gauna pinigų savo biurokratams iš biudžeto ir dar ne konkurso tvarka gauna europinius pinigus, kuriuos leidžia nežinia kaip. Visi turi turėti lygias galimybes“, – „15min“ sakė verslininkas. Pašnekovas nurodė, kad „Versli Lietuva“ pati skirstė europinius pinigus ir pati jais naudojosi. Pasak jo, Lietuvoje europinę paramą skirstančių organizacijų yra labai daug: „Rimantas Žylius (buvęs konservatorių ūkio ministras, – red. past.) iš vienos agentūros padarė dvi. Manau, kad iš dabar esančių devynių ES paramą skirstančių institucijų padarę penkias, sutaupytume direktorių atlyginimus, sumažintume biurokratizmą, pagreitintume procedūras.“ Išleidžiam per daug Pramonininkų atstovai laikosi kitos pozicijos ir siūlo gerai pasverti, ar iš viso verta tiek pinigų išleisti mokymams ir metodikai rengti. „Minkštiesiems mokymų projektams išleista nemažai pinigų, bet niekas negalėtų pasakyti, kokį rezultatą tos išlaidos davė, kokia pridėtinė vertė buvo sukurta. Buvo ir gerų dalykų, bet buvo ir tiesiog gerų kelionių, buvo prikopijuota begalės visokių programų. Pinigai paimti, o rezultatų nėra“, – „15min“ sakė LPK prezidentas Robertas Dargis. Lietuvoje verslumo skatinimu užsiima Socialinės apsaugos ir darbo, Švietimo ir mokslo, Ūkio, Vidaus reikalų ir kitos ministerijos, Darbo birža, savivaldybės ir prie jų veikiantys VIC‘ai, daug kitų institucijų. Tačiau pasidomėjus, ar galima būtų gauti tokių projektų dalyvių sąrašus ir atlikti tyrimą, kiek kainavo jų paruošimas, visur atsakoma, jog dalyvių duomenis saugo Asmens apsaugos duomenų įstatymas. Sukurta sistema leidžia vienam dalyviui

Svarbiausia įsisavinti lėšas V.Sutkaus nuomone, tiksliai išmatuoti mokymų ir panašių priemonių naudą yra sunku: „Vertinama pagal bendruosius kriterijus. Kaip auga šalies ūkis. Kaip keičiasi nedarbo situacija, kiek eksportuojame, importuojame. Jei padėtis gerėja, tai visi nuopelnus prisiima sau. Ir Vyriausybė, ir ministerijos, ir Seimas, ir „Versli Lietuva“, Jonauskas, Paulauskas, Lukauskas. Jeigu viskas pablogėja, nėra norinčių pasakyti, kad prie to prisidėjo. Tokių dalykų konkretus išmatavimas yra labai sudėtingas.“ Vien pagal 2011 metais parengtą priemonę „Asistentas–1“, kuria buvo siekiama padidinti veikiančių įmonių gyvybingumą ir paskatinti verslumą, Ūkio ministerija paskirstė 15 mln. litų. Beveik trečdalis šios sumos skirta V.Sutkaus vadovaujamos verslo konfederacijos projektams finansuoti. Pramonininkams atiteko kiek daugiau nei pusantro milijono litų. LPK atstovo S.Besagirsko nuomone, dalis tokių priemonių kuriamos ne siekiant geriausių rezultatų, o norint uždirbti. „Kontroliuojama, ne kiek susikūrė naujų įmonių, o kiek konsultuota žmonių. Parašomos studijos, kurių niekas neskaito, išskyrus jų autorius. Per televiziją paleidžiama viešinimo priemonė. Teoriškai viskas įgyvendinta. Bet realaus rezultato nėra. Tiesiog įsisavinti pinigai“, – sakė jis. Pasak S.Besagirsko, suviliotos lengvai pasiekiamų didelių pinigų, asociacijos pradeda pataikauti politikams ir palaiko verslui priešiškus sprendimus dėl to, kad gautų europinę paramą. „Tai itin svarbu organizacijoms, kurių vienintelė veikla yra gauti ir įsisavinti paramą“, – sakė S.Besagirskas.

Ministrei – juodos dienos J.Kalinsko nuotr.

Skirmantas Malinauskas s.malinauskas@15min.lt

Daug kritikos dėl „Verslios Lietuvos“ vadovo P.Lukausko išprašymo iš darbo sulaukusi ūkio ministrė Birutė Vėsaitė įsipainiojo į naują skandalą. Ministrė vizito į Kazachstaną išskrido privačiu įmonių grupės „Arvi“ lėktuvu. „Arvi“ su Ūkio ministerija derasi dėl Marijampolės laisvosios ekonominės zonos (LEZ) valdymo sutarties. Ūkio ministrės elgesį pavesta ištirti Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai, ją sukritikavo prezidentė, o atsistatydinimo reikalauja ne tik opozicija, bet ir koalicijos partneriai „darbiečiai“ bei „tvarkiečiai“. Premjeras kol kas siūlo palaukti etikos sargų išvadų.


Darbo partijos byla Tęsiame straipsnių ciklą, skirtą norintiems sužinoti abiejų pusių nuomonę apie Darbo partijos bylą. Primename — pirmuose straipsniuose mes, studentai, besidomintys šia byla, o kai kurie — rašantys diplominius darbus apie ją, pastebėjome, kad byla eina ne visai teisiniu, demokratiniu keliu. Sužinoję, kad šioje byloje nėra nė vieno apčiuopiamo Viktoro Uspaskich kaltės įrodymo, nutarėme apklausti bylos dalyvius bei prokurorą. Paaiškėjo, kad krata Darbo partijos būstinėje buvo daroma nedalyvaujant Darbo partijos advokatui ir partijos vadovybei, vadinasi, neteisėtai. Neteisėtai buvo viešinama bylos medžiaga. Darbo partijos pirmininkui V. Uspaskich buvo taikomas namų areštas neturint jokių jo kaltės įrodymų. Visa byla paremta užverbuotos agentės, anksčiau baustos už dokumentų klastojimą ir vėl suklastojusios Darbo partijos dokumentus, tačiau atleistos nuo atsakomybės, parodymais ir t. t. (skaitykite ankstesnes šio straipsnių ciklo publikacijas (I), (II)). Taip pat būtumėme dėkingi, jei gautumėme komentarą iš mūsų gerbiamos Prezidentės Dalios Grybauskaitės, nes jos vaidmuo šioje byloje yra nemažas, o pati Darbo partija buvo diskredituojama rinkimų metu ir po rinkimų formuojant valdančiąją daugumą. Dėl bylos partijos vadovai negali užimti jokių postų — akivaizdu, kad tam ir buvo sukurpta ši labai įdomi byla. Neraštingų ekspertų išvados Uždavėme klausimą prokurorui: „Kodėl jūs priešinotės, kad būtų atlikta FNTT specialistų padarytos išvados ekspertizė?“ Atsakymas: „Aš nesipriešinau. Aš išdėsčiau argumentus, kurie sako, kodėl nereikia šios išvados.“ Nenorime diskredituoti Lietuvos teisėsaugos sistemos, nes šį straipsnį gali skaityti svečiai iš užsienio — juolab, kad greit prasidės Lietuvos pirmininkavimo Europos Sąjungai laikotarpis, tačiau čia vėl lenda negražūs dalykai, nes teismo posėdžių salėje apklaustų FNTT specialistų atsakymai parodė, kad jų išvadose nurodyti skaičiai neturi nieko bendro su realybe. Tačiau šios išvados sėkmingai buvo įtrauktos į kaltinamąjį aktą, kuriuo taip didžiuojasi prokuroras. Klaidų tose išvadose tiek daug, kad apie jas neverta daug kalbėti. Jas turi tirti tikri specialistai ir tam yra būtina profesionali ekspertizė. Kitaip vadovautis tokiomis išvadomis taip pat yra nusikaltimas. Atkreipkite dėmesį, kad teismo posėdyje apklausti specialistai iš esmės nesugebėjo paaiškinti surastų klaidų, netikslumų ir ydingų metodikų taikymo tyrimo procese. Kaip paaiškėjo, jie net netikrino dokumentų tikrumo, nė vienas galimas liudytojas nebuvo iškviestas pas ekspertus, todėl jų atsakymai teisme tiesiog šokiruojantys. Atsakymas į klausimą „Kaip jūs nustatėte galutinę išlaidų ir pajamų sumą?“ pribloškė visus šio teismo proceso stebėtojus. Tam, kad susidarytumėte pilną vaizdą apie šiuos specialistus, pateikiame trumpą ištrauką iš stenogramos, kalba netaisyta: „Pajamos buvo suskaičiuotos, taip, vat, tam 1 priede, pajamos buvo suskaičiuotos, pabaigai metų likutis išvestas pinigų, taigi pajamos, kiek iš lito padaryta išlaidų, mes jų nesurinkome pagal dokumentus, kiek jų buvo, negalėjome iššifruoti pagal gavėjus, tačiau bendra išlaidų suma juk nesikeičia, jeigu yra pajamos yra tokios ir likutis yra metų pabaigai, tai tiek padaryta išlaidų“. Ar supratote ką nors? Mes irgi nelabai. Panašu, kad proceso dalyviai taip pat nelabai suprato šio painaus atsakymo, todėl advokatas Algirdas Miškinis dar kartą paklausė: „Aš

taip ir nesupratau, kaip jūs skaičiavot?“ Tad išgirdome dar vieną ne mažiau įdomų atsakymą: „Aš dar kartą pakartoju, trečią kartą, yra pajamos, yra likutis metų pabaigai, ir pasakyti galutinį skaičių koks buvo išlaidų dydis, atimti vieną skaičių iš kito ir bus išlaidų dydis, bet tai bus bendra suma. Iššifruoti pagal išlaidų pavadinimus nepavyko pilnai“. Norime sąžiningai paklausti, kaip jūs manote, jeigu kas nors iš mūsų į savo diplominį darbą įtrauktų tokį FNTT eksperto atsakymo tekstą, ar jis gautų diplomą? Tikrai ne. Bet jeigu ir gautų, tai reikštų, kad jis būtų toks pat specialistas, kaip ir šitie teismo ekspertai. Tada tikrai galėtų išsiaiškinti visą „tiesą“ ir nubausti kaltuosius. Aišku, iš pradžių jie turėtų gauti nurodymą iš viršaus — šituos nuteisti taip, kitus — kitaip. Ar jūs norėtumėte pakliūti pas tokį teisėją arba ekspertą? Jūsų sąžinė be ribų, tad atsakyti galite patys. Ir tokių perliukų šioje byloje yra begalė. Valiutos konvertavimas — pagal kosminį kursą Dar vienas pavyzdys, kurio negalima nepristatyti, nes prokuroro atsakymas verčia tai padaryti. Nors prokuroras Saulius Verseckas šioje byloje atrodo labai pasitikintis savimi, mes kalbame tikrai be ironijos. Matome, kad jis atliko didelį darbą ir jo argumentai, komentarai ir atsakymai į advokatų pareiškimus yra tikrai profesionalūs bei įtikinantys. Todėl vienas mūsų grupės narys, teisininkas, pradžioje net kalbėjo, kad norėtų būti panašus į jį. Bet kai pradedi narplioti bylą iš esmės, išlenda labai negražių dalykų. Klausimas prokurorui: „kaip jūs prašysite teismo paskirti ieškinį, jei specialistų išvadose padarytos klaidos ir nesutampa sumos?“ Atsakymas panašus į FNTT specialistų — „Nemačiau klaidų ir nesutampančių sumų“. Tad norime pristatyti dar vieną perlą — FNTT specialistų atsakymą į klausimą: „Kaip jūs paskaičiavote galutinę sumą, jei klaidingai paskaičiavus valiutos kursą už 23 000 JAV dolerių konvertuojant jūs gavote 664 147,00 Lt. Tai yra 10 kartų didesnis kursas nei yra iš tikrųjų?“ Taip pat 10 000 JAV dolerių konvertuojant į litus kažkokiu būdu gavo 276 000,30 Lt, tai yra 27,6 Lt už 1 dolerį. Labai norėtume sužinoti, kur yra tas bankas, kad pakeistume visus savo dolerius ir dar prisipirktume ir parduotume. Specialistės atsakymas: „Čia suskaičiuojame kursą 28. Kiek aš pamenu, buvo jau labai seniai, bet aš šitą sumą kažkodėl irgi atkreipiau dėmesį į ją, tačiau, kaip aš sakau — tyrimas atliekamas iš dokumentų, kurie surašyti, mes jį skaitome taip, kaip jis yra surašytas ir mes negalime nei kitokio kurso taikyti, nei kitokių skaičių imti negu kad parašyta dokumente. Ir šičia, aš manyčiau, kad tai yra Darbo partijos buhalterės, vedusios neoficialią apskaitą, padaryta klaida, paprasčiausiai, matomai, kablelis turėjo būti per vieną vietą kitoj vietoj, į kairę pusę per vieną vietą ir tada kursas būtų.“ Specialistų išvadose gausu akivaizdžių klaidų — nuo neteisingo kurso iki įvairių sumų dvigubo paskaičiavimo. Štai 84 370 JAV dolerių, o jeigu dar šią sumą konvertuoti pagal 10 kartų didesnį kursą, tai suma bus keli milijonai. Ir šie skaičiavi-


jaunųjų teisininkų ir politologų akimis (III)

Būsimų teisininkų ir politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“ mai nepagrįstai į pajamas įtraukti du kartus. Specialistės atsakymas: „Kiek aš pamenu, dabar patikrinti neturiu, bet kiek aš pamenu, ta viršutinė eilutė, kurią man rodo, to 1 priedo, pati viršutinė eilutė, kuri pagal mane net pajuodintai, taip pajuodintai. Jinai, kad neišlįstų, tiesiog, nu, iš mano dėmesio, taip. Jinai buvo pasirašyta, koks likutis metų pradžiai. Po to, kad jau, o šitas likutis pajamos to iš ten iš ten iš ten įvertinti. Pagal mane, aš to pajuodinimo šičia neįbalansavau į bendrą pajamų sumą, tik tiek, kad aš jos nepamačiau, kada. Taip, aš tiesiog ją pajuodinau, pasižymėjau ir kada šitie va ir dėl to aš klausiau, ar buvo perdėta va šita suma, kuri yra nurodyta iš viso. Bendra suma. Ar jinai buvo pas jus perdėta ar perbalansuota buvo?“ Advokatas A. Miškinis, matomai sutrikęs ir nelabai supratęs atsakymo, tik pakartoja: „Jinai pripliusuota dvigubai.“ Teisės ekspertė: „Šiuo momentu negaliu patvirtinti, tikrai reikia papildomai pasitikslinti.“ Reikia pastebėti, kad ši specialistė atrodė protingiausia, nes kiti apskritai negalėjo nė žodžio pasakyti, nors jų parašai puikuojasi ant FNTT specialistų išvados, kurią sudaro daugiau nei 100 lapų. Šia išvada vadovaujasi teismas, pagal ją buvo areštuotas V. Uspaskich. Specialistų „perliukai“ Klausantis paskaitų universitetuose neteko girdėti, kad galima teisme vadovautis tokiais, švelniai tariant, niekais. Esame įsitikinę, kad teismo negali tenkinti tai, ką mes išgirdome, tuo labiau, kad specialistai „neatsimena“, „nežino“, „negali paaiškinti“, „seniai dirbo“, „klausimas derintas su jų vadovybe“ ir tt. Jau nekalbant apie „auksines“ jų formuluotes. Štai tokius atsakymus jie pateikė apklausiami teisme. Padarytas garso įrašas neleidžia suklysti klausantis gailių jų mėginimų ne paaiškinti išvadas, o pasiteisinti dėl „sudirbtų“ darbo rezultatų.

Tai vos keli pavyzdžiai. Jų yra daugiau, tačiau ekspertizė byloje neskirta, todėl neaišku, kiek jų dar yra. Tiesai šioje byloje nustatyti yra būtina paskirti kompleksinę, finansinę-buhalterinę ekspertizę. Tai, anot advokato bei dėstytojo A. Miškinio, yra taip akivaizdu, kaip du kart du yra keturi. Tačiau visi kaltinamųjų ir jų advokatų prašymai buvo atmesti. Galima tik tikėtis, kad ir teisėjai pamatė, kas tai per specialistai. Jei visa ta pilna „perliukų“ išvada būtų pateikta nepriklausomai ekspertizei, ši byla sprogtų tokiu sprogimu, kurio atgarsiai nuskambėtų toli už Lietuvos ribų. Turime įtarimų, kad teisėjai tyliai bando gelbėti visos Lietuvos teisėsaugos mundurą ir todėl atmetė prašymą. Matyt, jie patys įvertins šitų specialistų darbą. Betgi šį teismo procesą stebi krūva žurnalistų. Ar jums teko nors vieną kartą sužinoti apie tokią tiesą šioje byloje? Štai ir mums ne. Išvadas darykite patys. Turbūt supratote, kodėl kaltinamieji norėjo daugiau išklausyti liudytojų, nes kiekvieno jų liudijimas — kaip „perliukas“. Infiltruotos liudininkės patikimumas Todėl paklausėme prokuroro (šį klausimą padaliname i dvi dalis, kitą dalį klausimo ir atsakymo pateiksime kitame straipsnyje): „Kodėl priešinotės kaltinamųjų prašymams iškviesti papildomų liudytojų, susijusių su bylos aplinkybėmis?“ Atsakymas: „Buvo iškviesta daug žmonių, kurie susiję su visomis bylos aplinkybėmis.“ Paklausėme V. Uspaskich: „Ko dar jums trūksta, buvo pakankamai iškviesta liudytojų, kokių dar norėjote?“ Atsakymas:  „Tikrai, šioje byloje liudytojų, kuriais remiasi prokuroras kaltinamame akte, reikia išklausyti ir mums, ir mūsų gynėjams, o ne tik prokurorui“. V. Uspaskich paklausė: „O argi jus ne taip moko universitetuose?“ — Na, taip moko.

V. Uspaskich atsakė: „Todėl ir mes norime apklausti visus liudytojus, kuriais remiasi prokuroras, kaltindamas mane. Nes įtariame, kad ikiteisminio tyrimo metu prokuroras jų parodymų nėra tinkamai užfiksavęs ir dalį nuslėpęs nuo teismo. Tai paaiškėjo, kai mes pradejome apklausinėti V. J. (pavardė žinoma). Pasirodo, prokuroras žinojo visas aplinkybes apie jos vaidmenį šitoje byloje, bet kruopščiai ją slėpė. Dar daugiau, ji buvo anksčiau jau bausta už dokumentų klastojimą, o įsidarbinusi Darbo partijoje (tiksliau, kai buvo infiltruota), nuslėpė tai. Nes kaip paaiškėjo, ji nuo pirmos dienos pradejo klastoti dokumentus. Maža to, prokuroras net nenorėjo jos įtraukti į šią bylą ir apklausti, nors ji buvo daugiau nei metus oficiali Darbo partijos buhalterė, ir būtent tuo laikotarpiu, kuris inkriminuojamas man ir Darbo partijai. Ar jūs galite tokius dalykus įsivaizduoti? Kai tolimųjų rajonų sekretoriai, valytojai tardomi, verčiami važiuoti tokį ilgą kelią tik tam, kad patvirtintų, ar gavo nemokamai paskaityti laikraštį, ar ne. Nes šitoje Darbo partijos byloje per daug ir nėra ko klausinėti. Visa kita sąmoningai sukurta, ypač dėl tų didelių sumų, neturint nei liudininkų, nei dokumentų, nei šaltinių, iš kur gautos ar kur panaudotos inkriminuojamos mums lėšos. Nes jų tiesiog nebuvo. Todėl ir tardomi valytojai, ar jie skaito nemokamai laikraščius? Ar buvo Žvagulio koncerte? Ar gavo 30 Lt už rinkimų stebėjimą, ir tt. Apie 24 milijonus, apie kuriuos taip garsiai buvo šaukiama per visus 7 metus, buvo kalbama tik vieną dieną. Apklausė

tik vieną žmogų, kuris taip ir nesugebėjo įvardyti nė vienos sumos atsiradimo pas ją, ir tų sumų išleidimo, ties tuo kalbos apie 24 milijonus litų teisme ir baigėsi. Tad apie V. J., buhalterę, kurią įdarbino tuo metu Centrinės būstinės vadovas S. M. V. Muntiano draugas iš tos pačios aukštosios komunistų partinės mokyklos. Ir įdarbino taip, kad net aš nežinojau, kad įdarbinta jos motina, kuri nieko bendro neturi su buhalterija, o dirba jos dukra, anksčiau teista už dokumentų klastojimą. Man tai tapo žinoma tik teismo posėdžių salėje. Mūsų advokatai pastebėjo, kad ant finansinių deklaracijų ties skirtingomis pavardėmis puikuojasi vienodas parašas (žr. pajamų mokesčio deklaraciją). Paklausėme liudytojos V. J., ar ji turėjo tam įgaliojimą? Atsakymas — ne. Paklausėme: „Tai kodėl jūs pasirašinėjote pati?“ Atsakymo nėra. Bet už šiuos įrašymus ir pasirašymus organizavimo kaltė inkriminuojama man. O tokių deklaracijų yra ne viena dešimtis. Todėl prašiau teismo iškviesti Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) inspektorę, kuri priiminėjo tokias suklastotas deklaracijas. Nes norėjosi paklausti, kaip ji, valstybės tarnautoja, gaunanti už tai atlyginimą ir privalanti kontroliuoti dokumentų tikrumą, galėjo priiminėti tokius dokumentus? Jeigu jau po pirmos tokios deklaracijos pristatymo į VMI ji būtų informavusi partijos vadovybę, tokia žalinga veikla tą pačią dieną būtų nutraukta. Buhalterė būtų atleista iš darbo ir buhalterija būtų tvarkoma tinkamai. Deja, prokuroras protestavo ir teismas atmetė mano prašymą iškviesti šią VMI inspektorę į teismą apklausai. Kodėl???“ Uspaskich — figūra neeilinė Mes, studentai, jau dabar žinome kodėl, nes iškvietus šią mokesčių inspektorę į teismą „perliukų“ šioje byloje būtų dar daugiau. Štai ir pasitvirtino a. a. Algirdo Mykolo Brazausko per paskaitą studentams pasakyti žodžiai, kuriuos užfiksavo ir išplatino žurnalistai. 2007 kovo 22 d. žurnalistė Rimantė Kulvinskytė „Dienraščio Lt“ straipsnyje „Brazauskas apie Uspaskich ir melą vardan tiesos“ skaitytojams pateikė autentiškas ir netaisytas kalbos citatas iš Prezidento paskaitų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos institute, tarp jų tokią — „Uspaskich — figūra neeilinė. Turėjau su juo reikalų ir su jo įmonėmis. Kai jis atėjo į Vilnių, buvo duotas nurodymas jį iš Lietuvos išginti. Tai darė įtakingi žmonės per prokuratūrą, mokesčių inspekciją“. Štai kodėl atsirado su mokesčiais susijusi byla. Štai kodėl nekviečiama į apklausą mokesčių inspektorė, nes ji vykdė nurodymą — viena į Darbo partiją infiltruota buhalterė klastoja dokumentus, kita — mokesčių inspektorė — renka juos ir neinformuoja partijos vadovybės, kad būtų kuo daugiau pririnkta ir smogti, pateikti tai kaip sensaciją. Tad kas iš tikrųjų kūrė ir falsifikavo dokumentus Darbo partijos byloje?  Atsakymą greitai suformuluosite patys. Tad kas nors atsakys, kuo kaltinamas V. Uspaskich? Tęsinį skaitykite kituose spaudos numeriuose.

Š tokių dokumentų Darbo partijos byloje yra ne viena dešimtis. Štai

Studentai klausia: „Už ką teisiamas V. Uspaskich?“

P. S. esame dėkingi visiems padedantiems, nes pristatyti visuomenei tiesą kainuoja, juk už šmeižtą šioje byloje moka pati valstybė, tad prašome jūsų paramos. Mūsų sąskaitos Nr. LT974010042403929363, asociacija „Keiskis“, 303064235. Ačiū.

Užsk. Nr. 308425

Su pagarba jaunųjų teisininkų, politologų grupė „Už demokratinę, teisinę valstybę“


6 | Ūkiškas požiūris

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

3ANKCIJOSÒSUÛVELNINTOS ÒBETÒGALVIJęÒ skaièius nuo 2013 m. augs ,JFLHBMWJKɷSFJLJBWJFOBNIFLUBSVJ

,!)36ġÒ!5Ù")+!6)ï)%.ġ

ÂFNEJSCJBJ EFLMBSVPKBOUZTQJFWBTJSHBOZLMBT UVSJMBJLZUJɸLJOJVTHZWɸOVT ɳSFHJTUSVPUVTɿLJOJɷHZWɸOɷSFHJTUSF7JFOBNEFLMBSVPUɷQJFWɷJSHBOZLMɷIFLUBSVJ VßLVSɳ QSBØPNBUJFTJPHJOJɷJØNPLɷ NFUBJTUVSɶKPUFLUJOFNBßJBVLBJQ TVUBSUJOJPHZWVMJP 4( NmOFNBßJBVLBJQ 4(  PNUVSɶTOFNBßJBVLBJQ 4(5BɴJBVOFWJTJɸLJOJOLBJTUSPQJBJWZLEɶØɳSFJLBMBWJNɲ PVßOVTJßFOHJNVTKJFNTUBJLPNPTTBOLDJKPTmNBßJOBNBQBSBNB1BUWJSUJOVT4BOLDJKɷVßLPNQMFLTJOɶTQBSBNPTSFJLBMBWJNɷQBßFJEJNɲUBJLZNP NFUPEJLPTQBLFJUJNɲ ØJPTTBOLDJKPTØɳQBWBTBSɳɸLJOJOLBNT EFLMBSVPKBOUJFNTJLJ IBQJFWɷJSHBOZLMɷQMPUP HFSPLBJTVØWFMOJOUPT»JTQBLFJUJNBTBLUVBMVTUBJQ QBUHBVOBOUJFNTJØNPLBTQBHBM-JFUVWPT LBJNPQMɶUSPTmNFUɷQSPHSBNPT TVQMPUVTVTJKVTJBTQSJFNPOFT Šiuo pakeitimu švelninamos sankcijos VòHFSPTBHSBSJOɹTJSBQMJOLPTBVHPTCɻLMɹT (""# SFJLBMBWJNPQBòFJEJNVT TVTJKVTJVT TVHZWVMJɺMBJLZNV QBSFJðLɹKBNTEFLMBSVPKBOUQJFWBTJSHBOZLMBT1BTBL/BDJPOBMJOɹT NPLɹKJNPBHFOUɻSPTQSJFïFNɹTɻLJPNJOJTUFSJKPT /." .FUPEJLɺSFOHJNPQPTLZSJP WZSJBVTJPKPTQFDJBMJTUP%BJOPSP#BHBWJɷJBVT  4BOLDJKɺVòLPNQMFLTJOɹTQBSBNPTSFJLBMBWJNɺQBòFJEJNɵUBJLZNPNFUPEJLPTQBLFJUJNBTZSBQBMBOLVTɻLJOJOLBNT LVSJFOFWZLEɹSFJLBMBWJNPMBJLZUJHZWVMJVTBSCBMBJLɹKɺOFQBLBOLBNBJJSKɺUJFTJPHJOɹNTJðNPLPNTEFLMBSVPUɺJSUJOLBNɺQBSBNBJTLJSUJ QJFWɺJSHBOZLMɺQMPUBTOFWJSðJKBIBt5BɷJBV KFJHVCFOESBTEFLMBSVPUBTJSUJOLBNBT QBSBNBJQJFWɺJSHBOZLMɺQMPUBTWJSðJKBIB LBJQMPUBT LVSJBNFOVTUBUZUBTNJOɹUBTQBòFJEJNBT TVEBSPEBVHJBVLBJQQSPDWJTP UJFTJPHJOɹNTJðNPLPNTEFLMBSVPUPJSUJOLBNPQBSBNBJQJFWɺJSHBOZLMɺQMPUP VòSFJLBMBWJNPMBJLZUJHZWVMJVTQBòFJEJNɵUBJLPNBEJEFTOɹTBOLDJKBmBSCBQSPDFOUɺ 4BOLDJKPTBQTLBJɷJVPKBNPTBUTJòWFMHJBOUɶQBòFJEJNPNBTUP TVOLVNPJSQPWFJLJPUSVLNɹTLSJUFSJKVTi mUFJHɹ%BJOPSBT#BHBWJɷJVT

5PEɹMTWBSCVQSJFðEFLMBSVPKBOUQBTɹMJVT CɻUJOBJJLJCJSòFMJPQJSNPT ʂLJOJɺHZWVMJɺSFHJTUSFɶSFHJTUSVPUJWJTVTUVSJNVTHZWVMJVT QBVLðɷJVT USJVðJVTJSLU7JFOBLBSWɹ QSJMZHJOBNBWJFOBNTVUBSUJOJBNHZWVMJVJ 5BEQBHBMðJFNTNFUBNTUBJLPNVTSFJLBMBWJNVT UVSJOUWJFOɵLBSWɸ HBMJNBEFLMBSVPUJIBQJFWɺJSHBOZLMɺ5VSJOUUSJTBWJT BSPòLBTmHBMJNBEFLMBSVPUJWJFOɵIFLUBSɵ 5PLJBNQBUQMPUVJSFJLJBJFTWJðUɺ(BMWJKBJ BWZT PòLPTQBSBNPTQSBðBOɷJPòFNEJSCJPBSCBKPQBSUOFSJPWBMEPKFUVSJCɻUJJðMBJLZUJOVPCJSòFMJPEJLJSVHQKɻɷJPEJFOPT #BOEPNJTSFHJTUSVPKBNɺHZWɻOɺ LJBVMJɺ  QBVLðɷJɺ USJVðJɺJSQBO TLBJɷJVTOVTUBUPNBTQBHBMBUJUJOLBNɺNFUɺMJFQPTEEVPNFOJTmLJFLðJBJEBUBJKɺCVWPɶSFHJTUSVPUB ʂLJOJɺHZWɻOɺSFHJTUSF5PEɹM KFJHVɻLJOJOLBTLFUJOBQFSSBðZUJWBMEɵLJUPòNPHBVT OFU JSTBWPTVUVPLUJOJP WBSEV UɵCɻUJOBQBEBSZUJJLJCJSòFMJPEJFOPT WBMEɵJSHZWVMJVTQFSSBðBOUWJFOVNFUV

Šiais metais, laikant vieną karvę, galima deklaruoti 5 ha pievų ir ganyklų. Tomo Lukšio nuotr.

+VP[BQBWPLBJNF5FMðJɺSBKPOFNɹTJOJVTHBMWJKVTBVHJOBOUJT"OUBOBTíBLZTTBLP LBEKPUJLTMBTZSBTUBCJMJ[VPUJTBWPɻLɶJS JðHZWFOUJJðòFNɹTɻLJPQSPEVLDJKPTt&4JðNPLPTNBOZSBQBQJMEPNBQBHBMCB PTVUBSUJOJɺHZWVMJɺTLBJɷJBVTQPLZUJTNBOPɻLJOJOLBWJNVJOFUVSɹKPKPLJPTɶUBLPTJSJðNPLPTUJLSBJOFTVNBòɹKP UVSJVIFLUBSɺ òFNɹT UBEHBMɹɷJBVBVHJOUJQFSQVTNBòJBV HZWVMJɺJSWJTUJFLHBVɷJBVJðNPLBT imTBLP QVTBOUSPðJNUPMJNV[JOɺWFJTMɹTHBMWJKɺBVHJOBOUJTɻLJOJOLBT "OPUKP QSPCMFNBHBMJLJMUJɻLJOJOLBNT  LVSJFOFOPSJQSBHZWFOUJJðɻLJOJOLBWJNP  PTJFLJBUJLHBVUJJðNPLBT "QTJTLBJɴJVPUJJØNPLBTHBMJUFQBUZT

,BJQNBßJOBNBQBSBNB +FJòFNEJSCZT OFUVSɹEBNBTHZWVMJɺ EFLMBSBWPUJLQJFWBTJSHBOZLMBT LVSJɺQMPUBT WJSðJKBIB QBSBNBNBòJOBNBQSPDFOUɺ+FJòFNEJSCZTNFUBJTUVSɹKPHZWVMJɺ CFUKVPTQFSTLBJɷJBWVTɶTVUBSUJOJVTHZWVMJVTIBUFLPNBòJBVOFHVQVTɹOVTUBUZUP4(mQBSBNBNBòJOBNBQSPDFOUɺ+FJ òFNEJSCZTNFUBJTUVSɹKPHZWVMJɺ CFU KVPTQFSTLBJɷJBWVTɶTVUBSUJOJVTHZWVMJVT IBUFLPQVTɹBSEBVHJBVOVTUBUZUP4( QBòFJEJNBTWFSUJOBNBTLBJQOFUZɷJOJTJSQBSBNBNBòJOBNBQSPDFOUBJT 7JTBJTBUWFKBJT KFJQBSFJðLɹKBTOFUVSɹKP HZWVMJɺBSCBKɺUVSɹKPOFQBLBOLBNBJJSKP CFOESBTUJFTJPHJOɹNTJðNPLPNTEFLMBSVP-

(BMWJKɷBVHJOUPKBTOFJHJBNɷ QPLZɴJɷOFQBKVUP

UɺJSUJOLBNɺQBSBNBJTLJSUJQJFWɺJSHBOZLMɺ QMPUBTOFWJSðJKBIB QBSFJðLɹKVJCVTUBJLPNBQSPDTBOLDJKBLBJQVòOFUZɷJOɶQBòFJEJNɵíJTTBOLDJKɺNFUPEJLPTQBLFJUJNBTUBJLPNBTQBSBJðLPNTUJFLVò UJFLVò JSWɹMFTOJVTNFUVT "ULSFJQJBNFEɹNFTɶ LBEBQTLBJɷJVPUPT TBOLDJKPTEZEòJVNBòJOBNBWJTBòFNEJSCJVJ TLJSUBQBSBNPTTVNBmUJFTJPHJOɹTJðNPLPT VòòFNɹTɻLJPOBVENFOBTJSLJUVTQMPUVT Vò NɹTJOJVTHBMWJKVTJSNɹTJOFTBWJT .BòJOBNBJSQBSBNBVòQSJFNPOFTt1JSNBTòFNɹTɻLJPQBTLJSUJFTòFNɹTBQòFMEJOJNBTNJðLViJSt.JðLɺBQMJOLPTBVHPTJðNPLPTiBUTLJSPTUJFTJPHJOɹTJðNPLPTVòCBMUɵKɶ

36!2"5 5 ÒMETAISÒPAREIÛKĝJAMSÒNEBUSÒPRIVALOMAÒ SÒNEBUSÒPR ALOMA VEJU ÒJEIÒDE ARUOTIÒ LAIKYTIÒGYVULIęÒTIKÒTUOÒATVEJU ÒJEIÒDEKLARUOTIÒ YSÒNEÒD AUÒ PIEVęÒIRÒGANYKLęÒPLOTAIÒSUDARYSÒNEÒDAUGIAUÒ ęÒDEKLARU TęÒ KAIPÒÒPROCENTęÒVISęÒDEKLARUOTęÒ DMENę ÞEMĝSÒĐKIOÒNAUDMENę

DVLSɺCFJQBSBNBQBHBMTVòFNɹTQMPUVTVTJKVTJBT-JFUVWPTLBJNPQMɹUSPTm NFUɺQSPHSBNPTQSJFNPOFT (ZWVMJɺUVSɹUJOFCɻUJOB KFJEFLMBSVPUJQJFWɺJSHBOZLMɺQMPUBJNTVEBSPOF EBVHJBVLBJQQSPD NmQSPD WJTɺ EFLMBSVPUɺòFNɹTɻLJPOBVENFOɺ OFɶTLBJɷJVPKBOUQJFWɺJSHBOZLMɺ TLJSUɺQSFLJOFJòPMJOɹTQSPEVLDJKPTHBNZCBJBSEFLMBSVPKBNɺ QBHBMQSPHSBNBTt (BOZLMPT QJFWPTTLJSUPTQSFLJOFJòPMJOɹTQSPEVLDJKPTHBNZCBJi  t/BUɻSBMJɺJSQVTJBVOBUɻSBMJɺQJFWɺUWBSLZNBTi JLJN t3J[JLPTiWBOEFOTUFMLJOJɺCɻLMɹTHFSJOJNBTi JLJN t(BOZLMPT QJFWPT JLJNi &LPMPHJOJPɻLJOJOLBWJNPQSPHSBNBJLJN JSt%BVHJBNFUɹT HBOZLMPT QJFWPT NJSEBVHJBVi &LPMPHJOJPɻLJOJOLBWJNPQSPHSBNBJLJN  ʀWJTɵEFLMBSVPUɺòFNɹTɻLJPOBVENFOɺ QMPUɵɶTLBJɷJVPKBNJ-JFUVWPTLBJNPQMɹUSPT mNFUɺQSPHSBNPTQSJFNPOJɺt1JSNBTòFNɹTɻLJPQBTLJSUJFTòFNɹTBQòFMEJOJNBTNJðLVi t1JSNBTOFòFNɹTɻLJPQBTLJSUJFTJSBQMFJTUPTòFNɹTɻLJPQBTLJSUJFTòFNɹT BQòFMEJOJNBTNJðLVi t.JðLɺBQMJOLPTBVHPTJðNPLPTi t/BUVSBJðNPLPT QBSBNB/BUVSBNJðLɺUFSJUPSJKPTF iQMPUBJ

"UTJòWFMHJBOUɶ4BOLDJKɺVòLPNQMFLTJOɹTQBSBNPTSFJLBMBWJNɺQBòFJEJNɵUBJLZNPNFUPEJLPTQBLFJUJNɵ BUOBVKJOUBQSFMJNJOBSJɺNJðNPLɺ TVTJFUɺTVQBSFJðLɹKPUVSJNɺTVUBSUJOJɺHZWVMJɺWJFOFUɺ 4(7  TLBJɷJVNJ TLBJɷJVPLMɹʂLJOJOLBT"OUBOBT TBLP LBEQBUTUPLJBTLBJɷJVPLMFOFTJOBVEPKB  ðɶEBSCɵQBMJFLBòNPOBJ7JMNBJ LVSJOBVEPKBJSEòJBVHJBTJ5BJQBEBSZUJMBCBJQBQSBTUB  UFSFJLJBOVFJUJɶ/."UJOLMBMBQɶwww.nma.lt. 4LBJɷJVPLMɸHBMJNBSBTUJFJOBOUUPLJVLFMJV 1SBEòJB7JTLBTBQJFQBSBNɵ5JFTJPHJOɹTJðNPLPT*ðNPLɺVòEFLMBSVPUVTQMPUVTTLBJɷJVPLMɹ1SFMJNJOBSJɺJðNPLɺTLBJɷJVPLMɹT  TVTJFUPTTVQBSFJðLɹKPUVSJNV4(7TLBJɷJVNJ"UTJEBSJVTTLBJɷJVPLMɸ SFJLJBɶSBðZUJCFOESɵEFLMBSVPUɵQMPUɵ QJFWɺHBOZLMɺQMPUɵJS TVUBSUJOJɺHZWVMJɺTLBJɷJɺ5BJQHBMɹTJUFBQTLBJɷJVPUJQSFMJNJOBSJBTJðNPLɺTVNBTVò NEFLMBSVPKBNVTQMPUVT4LBJɷJVPLMɸHBMJNFSBTUJJSɷJBhttp://www.paramakaimui.lt/paramos-gavimo-zingsniai/ismoku-uz-deklaruotus-plotus-skaiciuokles.

Užsk. Nr. 308427


Visuomenė | 7

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

Tinginių rojus Pašalpas imti Lietuvoje iki šiol apsimokėjo labiau nei dirbti, bet nuo birželio 1-osios bus kitaip Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt

Visą dieną guli ant sofutės, žiūri televizorių, valgai ir dar alaus įstengi nusipirkti. Tokį rojų Lietuva buvo sukūrusi beveik 100 tūkst. ilgalaikių bedarbių. Jie nedirba ilgiau nei metus, neretai darbo ir visai neieško. Ne dėl to, kad negalėtų, bet todėl, kad moka skaičiuoti. Net ir padidinus minimalų mėnesio atlyginimą, pašalpas imti Lietuvoje iki šiol apsimokėjo labiau nei dirbti. Valstybė pagaliau atsitokėjo ir bandys tinginius vėl priversti pakrutėti. Pabandė išgyventi Bedarbiams mokama socialinė pašalpa Lietuvoje nėra didelė. Ji siekia vos 350 litų – už tokią sumą išgyventi mėnesį praktiškai neįmanoma. Todėl, be šios pašalpos, bedarbiams valstybė sukūrė papildomų paslaugų paketą: kompensacijas už šildymą, karštą ir šaltą vandenį, maisto ir drabužių davinius. Turintys vaikų dar gauna papildomas išmokas jiems išlaikyti, bedarbiams sudarytos galimybės atžalas nemokamai leisti į darželius, jų vaikams garantuotas nemokamas maitinimas mokyklose, prieš kiekvienus mokslo metus galima gauti papildomų išmokų mokyklinėms prekėms įsigyti. Dėl to dirbantys už minimalią algą ir nedirbantys Lietuvoje per mėnesį gauna beveik vienodas pajamas. „Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris mėnesį gyventų tik iš valstybės skiriamos socialinės pašalpos, maksimaliai siekiančios 350 litų“, – pripažįsta socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Angelė Bajorienė. Šias pašalpas skirstanti Kėdainių rajono savivaldybės Socialinės paramos skyriaus vedėja Jūratė Blinstrubaitė pati pabandė mėnesį išgyventi tik iš 350 litų per mėnesį. „Padalinau pinigus po lygiai kiekvienai dienai – apytiksliai po dešimt litų, bet vis tiek likus keturioms dienoms iki mėnesio pabaigos valgiau tik sintetinius makaronus

B.Gruževskis. Europos Komisijos nuotr.

Mažindama pašalpas ilgalaikiams bedarbiams valdžia tikisi, kad jie atgaus norą dirbti. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

su karštu vandeniu. Visą mėnesį skaičiavau kiekvieną centą. Jei vieną dieną nusipirkdavau kauliukų sriubai, tai kitą negalėjau išleisti nė cento. Be to, dar būčiau likusi skolinga už dujas ir už elektrą, nes to nekompensuoja valstybė. Tai kyla klausimas, ar žmonės tikrai realiai gali išgyventi už 350 litų be papildomų nelegalių pajamų?“ – retoriškai klausia specialistė. Po tyrimo moteris galutinai suprato: dauguma socialiai remtinų žmonių iš tiesų dirba nelegaliai, o norint išmušti veltėdžių mentalitetą pašalpas tiems, kurie sukčiauja, reikia karpyti be jokio pasigailėjimo. „Jie tikrai turi papildomų pajamų ir jas slepia“, – įsitikinusi J.Blinstrubaitė. Skirtumas – 100-400 litų Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiavimais, dar pernai, prieš padidinant minimalią mėnesio algą, ją uždirbantys žmonės ir bedarbiai realiai gaudavo vienodas pajamas. Šiuo metu dirbančiųjų padėtis šiek tiek pagerėjo, tačiau ne taip, kad nebebūtų verta nedirbti. „Gal kelių šimtų skirtumas ir yra, tačiau reikia atkreipti dėmesį į tai, kad žmogus, kuris dirba už minimalią ar truputį didesnę algą, kasdien turi eiti į darbą, turi pirkti drabužius, avalynę, neštis maisto į darbą. Jis namuose nesėdi ir negali dienai išsivirti puodo košės bei ją suvalgyti bežiūrėdamas televizorių. Dirbantis žmogus dar yra atsakingas už tai, ką dirba. O čia nieko – gauni pinigus ir sėdi visą dieną ant sofos“, – lygina J.Blinstrubaitė. Socialinės apsaugos ir darbo ministerijos apskaičiavimai rodo, kad už minimalią algą dirbantis viengungis su kompensacijomis už šildymą ir karštą vandenį vidutiniškai per mėnesį gauna 1131 litą pajamų. Tuo tarpu nedirbantis, suskaičiavus socialinę pašalpą ir jo gaunamas kompensacijas už šildymą, šaltą ir karštą vandenį, per mėnesį vidutiniškai gauna 781 litą pajamų.

A.Bajorienė: „Lietuvoje nėra nė vieno žmogaus, kuris mėnesį gyventų tik iš valstybės skiriamos socialinės pašalpos, maksimaliai siekiančios 350 litų.“

Žinoma, kompensacijoms skirti pinigai tiesiogiai nepasiekia gavėjo, tačiau jo išlaidas gerokai sumažina. Dar labiau apsimoka nedirbti tiems, kurie turi vaikų. Palyginus vieno žmogaus, auginančio du vaikus ir dirbančio už minimumą, bei bedarbio asmens vidutines pajamas paaiškėja, kad už minimalią algą dirbantis žmogus vidutiniškai gauna 1543 litus realių pajamų, o bedarbis – 1408 litus. Vien iš pašalpų tokia šeima susirenka 788 litus. Lyginant daugiavaikių šeimų pajamas, matyti, kad už minimalų atlyginimą dirbančių ir tris ar penkis vaikus auginančių tėvų pajamos nuo tiek pat vaikų turinčių,

bet nedirbančių taip pat skiriasi vos keliais šimtais litų. Tačiau jei daugiavaikėje šeimoje dirba vienas asmuo, ši šeima gauna vos 200 litų mažiau pajamų nei ta, kurioje abu tėvai dirba. Skurdo spąstai Darbo ir socialinių tyrimų instituto direktorius profesorius Boguslavas Gruževskis teigia, kad valstybė sukūrė labai blogą pavyzdį: „Tai vadinama skurdo spąstais, kai valstybė įsipareigoja bedarbiams užtikrinti minimalų pragyvenimo lygį, tačiau pamiršta, kad iš darbo žmonės gauna beveik tą patį. Žmonės pamato, kad finansiškai nebeapsimoka dirbti.“ Kita vertus, laimėdami ekonomiškai, bedarbiai, anot profesoriaus, pralaimi kitose srityse. Paprastai jų savivertė būna menkesnė, socialiniai įgūdžiai prastesni, o po kelerių metų „ant sofos“ nusprendusiems susirasti darbą kyla problemų, nes darbdaviai neigiamai žiūri į kelerių metų trukmės nedarbo stažą gyvenimo aprašyme. „Latvija, Lenkija, Slovakija, Bulgarija, kur minimalus darbo užmokestis yra mažas, taip pat patiria tokių problemų, kai dirbančių nekvalifikuotą darbą ir išvis nedirbančių pajamos beveik nesiskiria“, – nurodo B.Gruževskis. Pasak eksperto, verslininkai ir valstybės sektorius turėtų galvoti, kaip pamatuotai didinti algas. „Problema ta, kad smunkant mūsų ekonomikai algos labai greitai mažinamos, bet labai retai didinamos, kai gamyba auga. Tai turėtų būti susiję dalykai. Reikia gerbti savo darbuotojus, nes matydami, kad įmonei sekasi gerai, o jų algos neauga, darbuotojai jaučia nepasitenkinimą, mažiau stengiasi, praranda pasitikėjimą vadovais, todėl visi pralaimi“, – sako profesorius. Nukelta į 8 psl.

>>>


8 | Visuomenė

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

Šeimos sudėtis ir teikiama parama ŠEIMOS SUDĖTIS

I II

III IV

V

VI

>>>

vienas asmuo (dirba) vienas asmuo (nedirba) šeima be vaikų abu dirba šeima be vaikų, abu nedirba šeima be vaikų vienas iš jų nedirba vienas iš tėvų augina 2 vaikus (dirba) vienas iš tėvų augina 2 vaikus (nedirba) abu tėvai augina 2 vaikus (dirba) abu tėvai augina 2 vaikus (nedirba) abu tėvai augina 2 vaikus (vienas iš jų nedirba) abu tėvai augina 3 vaikus (dirba) abu tėvai augina 3 vaikus (nedirba) abu tėvai augina 3 vaikus (vienas iš jų nedirba) abu tėvai augina 5 vaikus (dirba) abu tėvai augina 5 vaikus (nedirba) abu tėvai augina 5 vaikus (vienas iš jų nedirba)

Atkelta iš 7 psl.

Vidutiniškai senosiose ES šalyse minimalus atlyginimas yra 2–3 kartus didesnis nei minimalus gyvenimo lygis, kurį kiekvienam gyventojui per pašalpas užtikrina valstybė. Ilgai tingėti nebeleis B.Gruževskis viliasi, kad vartus į tinginių rojų turėtų bent priverti praėjusią savaitę Seimo priimtos įstatymų pataisos, pagal kurias nuo birželio 1-osios maksimalaus dydžio – 350 litų pašalpą žmonės galės gauti ne trejus metus, kaip buvo iki šiol, o ne ilgiau kaip metus. Po to kasmet pašalpa vis mažės. Po dvylikos mėnesių socialinė pašalpa darbingiems asmenims bus mažinama 20 proc., po dvejų metų – 30 proc., po trejų metų – 40 procentų. Penktus metus maksimali socialinė pašalpa bus braukiama perpus. Jei asmuo nedirbs daugiau kaip penkerius metus, pašalpa bus mokama tik už nepilnamečius vaikus. Tuo tarpu tie, kurie nuspręs po ilgo nedarbo susirasti darbą, bus skatinami. Dar pusmetį jie galės gauti ir darbo užmokestį, ir socialinę pašalpą.

Bendros šeimos pajamos per mėnesį (Lt)

Su darbo santykiais susijusios pajamos MMA - 1000 Lt

1131,37 781,16 1843,28 1074,59 1230,52 1543,72 1408,91 2254,96 1722,22 1879,77 2474,07 2053,04 2197,19 3099,57 2610,12 2854,84

824,5 0 1649 0 824,5 869,5 0 1694 0 847 1724 0 862 1784 0 892

VALSTYBĖS TEIKIAMA PINIGINĖ SOCIALINĖ PARAMA Išmoka Socialinė Komp. už Komp. už karštą Komp. už vaikui pašalpa būsto šildymą vandenį šaltą vandenį 0 0 266,6 40,27 0 0 350 361,5 64 5,66 0 0 171,7 22,58 0 0 630 361,5 73,53 9,56 0 0 336,6 63,75 5,67 104 63,75 433,8 64,93 7,74 104 788,3 433,8 72,17 10,64 104 0 426,5 30,46 0 104 1036,8 506,1 63,32 12 104 359,2 506,1 54,85 8,62 156 0 552,4 38,12 3,55 156 1243,32 578,4 62,15 13,17 156 570,96 546,19 52,67 9,37 260 307,42 703,28 38,08 6,79 260 1658,27 616,65 59,75 15,45 260 982,85 659,97 48,91 11,11

Pašalpas turėjo užsidirbti Istorikas Norbertas Černiauskas, tyręs nedarbo problemas tarpukariu, teigia, kad Lietuvoje tinginystės įpročiai atsirado sovietų okupacijos metais – tada, kai visi formaliai turėjo darbą, bet daugiau imitavo dirbantys, nei stengėsi dirbti ir uždirbti. Tuo tarpu praėjusio amžiaus ketvirtojo dešimtmečio pabaigoje, Antrojo pasaulinio karo išvakarėse, bedarbių, pasak istoriko, Lietuvoje buvo vos apie 10 tūkst. Nebuvo ir reglamentuotų valstybės teikiamų pašalpų darbo neturintiems asmenims. Finansinės paramos gyventojams klausimus spręsdavo savivaldybės, atsižvelgdamos į konkretaus žmogaus padėtį. Išmokos buvo vienkartinės ir siekdavo nuo 1 iki 50

Nežiniukų ministerija Tiesa, kiek žmonių nuo birželio 1 dienos neteks visos ar dalies socialinės pašalpos, įstatymo pataisas rengusi Socialinės apsaugos ir darbo ministerija neskaičiavo. Taip pat nesuskaičiuota, kaip socialinių pašalpų mažinimas atsilieps valstybės biudžetui.

litų. Vidutinė mėnesio alga tuo metu buvo maždaug 100 litų, o minimali alga nebuvo reglamentuota. „Dažniausiai vienkartinės pašalpos siekdavo 1–15 litų. Tik išskirtiniais atvejais skirdavo didesnes. Prašydami pašalpos žmonės turėjo tiksliai nurodyti, kodėl jos prašo. Dažniausios priežastys būdavo ligos, nesumokėta nuoma už būstą, vaikų poreikiai. Be to, beveik visi prašantieji pašalpos pirmiausia prašydavo darbo. Buvo toks suvokimas, kad būdamas sveikas, turėdamas rankas ir kojas, turi dirbti“, – primena N.Černiauskas. Vėliau parama bedarbiams buvo teikiama per valstybinę viešųjų darbų

„Piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatymo nuostatos, kuria mažinamas socialinės pašalpos mokėjimas ilgalaikiams bedarbiams, pagrindinis tikslas – ne lėšų taupymas ir nedarbo mažinimas, o nepasiturinčių gyventojų ilgalaikės priklausomybės nuo piniginės

sistemą. Tuomet buvo nustatyta, kad viešuosius darbus dirbantys žmonės negali uždirbti daugiau nei 80 proc. įprastos darbininko algos. „Viešieji darbai buvo traktuojami kaip draudimas nuo nedarbo. Tam, kad juos gautų, žmonės turėdavo teikti prašymus, tada būdavo akylai tikrinami, ar neturi kitų pajamų. Pavyzdžiui, jei rasdavo, kad žmogus turi du hektarus žemės, jam neduodavo jokių darbų ir siūlydavo pačiam eiti ūkininkauti“, – pasakojo N.Černiauskas. Viešųjų darbų programoje dalyvaujantys asmenys gaudavo atlygį ne už dienas ar valandas, o už atliktus darbus.

socialinės paramos mažinimas, integracijos į darbo rinką skatinimas ir piktnaudžiavimo pinigine socialine parama galimybių sumažinimas. Todėl skaičiavimų apie sutaupymus ir nedarbo mažėjimą dėl minėtos nuostatos taikymo negalime pateikti“, – teigiama ministerijos atsakyme „15min”.


10 | SavaitÄ—s interviu Ambasadorius R.Karoblis apie pirmininkavimÄ… Europos SÄ…jungai:

15min • 2013 m. geguŞės 24 d.

„Laukia narystės

EglÄ— DigrytÄ— Specialiai „15min“ iĹĄ Briuselio e.digryte@15min.lt

Lietuvos pirmininkavimas Europos SÄ…jungos (ES) Tarybai bus lyg brandos egzaminas, sako Lietuvos nuolatinis atstovas Europos SÄ…jungoje ambasadorius Raimundas Karoblis ir ÄŻspÄ—ja nepuoselÄ—ti nepagrÄŻstĹł lĹŤkesÄ?iĹł.

K.Vanago/BFL nuotr.

„Šiemet ÄŻ ES biudĹžetÄ… ÄŻneĹĄime 1 mlrd. Lt, o pasiimsime per 7,5 mlrd. litĹł.“

Laukia sunkus darbas derinant ĹĄaliĹł pozicijas, derantis su kitomis institucijomis ir baigiant dabar pirmininkaujanÄ?iĹł airiĹł neÄŻveiktus darbus. Iki pirmininkavimo pradĹžios liko kiek daugiau nei mÄ—nuo, bet dar ne visi ministrai atrodo visiĹĄkai pasiruoĹĄÄ™ atsakingoms pareigoms. Lietuvai pirmininkauti ES teks sudÄ—tingu metu: bus likÄ™s tik pusmetis iki Europos Parlamento (EP) rinkimĹł, prie pabaigos artÄ—ja Europos Komisijos kadencija, o euro zona vis dar sunkiai kapstosi iĹĄ krizÄ—s. Dar neĹžinia, ar dabar pirmininkaujanÄ?iai Airijai pavyks pasiekti susitarimÄ… dÄ—l daugiametÄ—s finansinÄ—s perspektyvos programiniĹł dokumentĹł. ES valstybiĹł lyderiĹł patvirtinto 960 mlrd. apimties biudĹžeto kitiems septyneriems metams dar nÄ—ra palaiminÄ™s ir EP.

3$'Ä’.,0(6$8,5.,7,(06 5HWDV çPRJXV QHVXVLPćVWR DSLH VRFLDOLQHV SUREOHPDV /LHWXYRMHEHWDUGDçQDVSULVLGHGDSULHMĹ&#x;VSUHQGLPR"6DYDQRU\VWÄ“ YDLNR JORED ĂĽHLPRMH ĂĽHLPĹ&#x; SDODLN\PDV  WDL NHOL PDçL çLQJVQHOLDL NXULXRV GDUR 9üħ Ă…3DJDOERV SDDXJOLDPV LQLFLDW\YDÂľ 1XR  P VDXVLR  G Y\NGRPH YLHQHULĹ&#x; PHWĹ&#x; WUXNPÄ“V SDSURMHNWĨĂ…33,GDUEXRWRMĹ&#x;LUVDYDQRULĹ&#x;VRFLDOLQLRYHUVOXPR NRPSHWHQFLMĹ&#x;XJG\PDV´Ă€QDQVXRMDPć/LHWXYRVLUäYHLFDULMRV EHQGUDGDUELDYLPRSURJUDPRVOÄ“ĂĽRPLV 3DSURMHNÄ€LR WLNVODV VWLSULQWL ĨVWDLJRV GDUEXRWRMĹ&#x; NRPSHWHQFLMćVRFLDOLQLRYHUVOXPRVULW\MHĨVWDLJRVPDWHULDOLQÄ•ED]Ä•SOÄ“VWL VDYDQRU\WÄ“VWLQNOć(IHNW\YLDXWHLNVLPHSDVODXJDVQXRVPXUWR QXNHQWÄ“MXVLHPVYDLNDPVSDODLN\PRSDVODXJDVĂĽHLPRPVYLHĂĽLQVLPHVRFLDOLQHVYHLNODV 9LHQDLĂĽ33,VRFLDOLQLĹ&#x;YHLNOĹ&#x;VWRY\NORVNXULRVHQXRP LOVÄ“MRVLQDĂĽODLÄ€LĹ&#x;JORERWLQLĹ&#x;äLHPHWVNHOELDPHDNFLMćĂ…3DGÄ“N VDX LU NLWLHPVÂľ VNLUWć VXULQNWL OÄ“ĂĽĹ&#x;  JORERMDPĹ&#x; YDLNĹ&#x; SRLOVLXL1RULPHDWNUHLSWL-Ĺ—VĹ&#x;GÄ“PHVĨĨJOREÄ“MĹ&#x;GDUEćLUVNLUWL OÄ“ĂĽĹ&#x;JORERMDPRYDLNRĂĽHLPRMHVWRY\NORVLĂĽODLGRPVNRPSHQVXRWL SDUHPWL GDLNWDLV EĹ—WLQDLV VWRY\NORV RUJDQL]DYLPXL 'DXJLDXLQIRUPDFLMRVWHLNLDSDSURMHNÄ€LRYDGRYDV$/XNRĂĽLĹ—QDVZZZSSLOW UĹžsk. Nr. 308433

– Netruks ateiti liepos 1-oji, praĹŤĹĄ iĹĄkilmÄ—s, o kas toliau? – savaitraĹĄtis „15min“ paklausÄ— Lietuvos nuolatinio atstovo ES ambasadoriaus Raimundo Karoblio. – PirmininkavimÄ… visĹł pirma reikia vertinti kaip ĹĄalies, ES narÄ—s, pareigÄ…. Priklausydami ES gauname daug naudos: nuo geopolitiniĹł dalykĹł ir buvimo vidaus rinkoje iki bendrĹł vertybiĹł. Paskutinis, bet ne maĹžiau svarbus dalykas – europiniai pinigai. TaÄ?iau turime ne tik imti, bet ir duoti – tai yra kaip tik ta galimybÄ—. Taryba yra viena svarbiausiĹł ES institucijĹł: viena iĹĄ dviejĹł institucijĹł, priimanÄ?iĹł ES reikalingus ÄŻstatymus, dirbanÄ?iĹł su biudĹžetu ir nustatanÄ?iĹł ES politikÄ…. Lietuvos uĹždavinys – suvaldyti ĹĄÄŻ procesÄ…. Kitaip tariant, derÄ—tis Taryboje tarp 27, o nuo liepos prisijungus Kroatijai – jau tarp 28 nariĹł, Tarybos vardu tartis su kitomis institucijomis. Tai yra sÄ…Ĺžiningo derybininko, tarpininko funkcijos, kurias turime atlikti ir pasiekti atitinkamĹł rezultatĹł. Vyks daug renginiĹł Lietuvoje, bus svarbu prisistatyti Briuselyje, bet pirmiausiai turime dirbti konkretĹł darbÄ… Taryboje. Svarbus neutralumo klausimas, susijÄ™s su kitu iĹĄĹĄĹŤkiu Lietuvoje – lĹŤkesÄ?iĹł valdymu. Negalima tikÄ—tis, kad jei pirmininkaujame ES, parsiveĹĄime papildomÄ… pinigĹł maiĹĄÄ…. To tikrai nebus. BĹŤsime tie, kurie bando rasti sprendimÄ…, o ne siekia pramuĹĄti specifinius dalykus. Yra buvÄ™ bandymĹł dirbtinai prasimuĹĄti, jie, aiĹĄku, paprastai nepavyksta, kenkia ĹĄalies prestiĹžui. Ĺ˝inoma, ÄŻ kai kuriuos specifinius dalykus galima atkreipti dÄ—mesÄŻ ir stumtelÄ—ti, mĹŤsĹł atveju – RytĹł partnerystÄ™, iĹĄoriniĹł sienĹł apsaugÄ…, energetikÄ…. Bet tai nereiĹĄkia, kad padarysime viskÄ…, juoba parsiveĹĄtume pinigĹł maiĹĄÄ…. Dar kartÄ… noriu pabrÄ—Ĺžti – reikia kiek galima daugiau neutralumo, darbo visos ES, o ne Lietuvos naudai.

– IĹĄ Briuselio geriau matyti ir ÄŻvertinti, kaip pirmininkauja kitos ĹĄalys, kartu nuspÄ—ti, kaip atrodysime mes. Ko ES narÄ—s tikisi iĹĄ Lietuvos – kad tik neapsijuoktume ar rimto darbo? – Dauguma ĹĄaliĹł pasiekia rezultatus, kuriĹł tikimasi, ir jĹł pirmininkavimas bĹŤna gana sÄ—kmingas. Kitos ĹĄalys tikisi, kad Lietuva padarys, kÄ… priklauso padaryti per pirmininkavimÄ…. MĹŤsĹł padÄ—tis specifinÄ— – Lietuva paskutinÄ— prieĹĄ EP rinkimus pirmininkaus visÄ… pusmetÄŻ. Mums susikaups daug darbo ir reikÄ—s atlikti kiek galima daugiau uĹždaviniĹł. AtsakomybÄ—s jau nebus kam perkelti. Ji tenka visoms institucijoms, bet jei mes nepadarysime visko, kad susitarimai bĹŤtĹł pasiekti, didelis ĹĄeĹĄÄ—lis guls ant mĹŤsĹł. Kita darbo iliustracija – turimi klausimai: daugiametÄ— finansinÄ— perspektyva ir Tarybos bei EP diskusijos dÄ—l jos. TikimÄ—s, kad airiai ÄŻveiks ĹĄÄŻ klausimÄ…, o jei neÄŻveiks, ĹĄi problema nusikels ÄŻ rugsÄ—jį–spalÄŻ. Tai yra blogai, nes dÄ—l to nusikels ir kiti darbai. Labai norime, kad airiams pavyktĹł, tai bĹŤtĹł naudinga visiems. Lietuva turÄ—s baigti priimti programinius dokumentus, susijusius su finansine perspektyva, sanglaudai, ĹžemÄ—s ĹŤkiui, Ĺžuvininkystei, infrastruktĹŤrai ir mokslui skiriamais pinigais. BĹŤtinai turÄ—sime ÄŻveikti 56 teisÄ—s aktus, kuriĹł, iki metĹł pabaigos nepriÄ—mus, susidarytĹł teisinis vakuumas ir stotĹł finansavimas. Su programomis susijÄ™ dar 19 teisÄ—s aktĹł, bet dÄ—l jĹł finansavimas nenutrĹŤktĹł, nebent bĹŤtĹł atidÄ—tas. Kita paketo dalis – euro zonos krizÄ—, poreikis imtis augimo priemoniĹł. DaugumÄ… prioritetĹł ĹžemesnÄ—ms grandims suformulavo Europos VadovĹł Taryba. TokiĹł yra 45 – dÄ—l bankĹł sÄ…jungos, finansĹł paslaugĹł taisykliĹł, vidaus rinkos gilinimo ir kitĹł dalykĹł. Jei nesiimsime bent dalies ĹĄiĹł klausimĹł, nepadarysime visko, kad jie bĹŤtĹł iĹĄsprÄ™sti, mĹŤsĹł niekas nesupras. Be viso ĹĄito, yra dar „maĹžas“ paketas, kuriame – 171 teisÄ—s aktas.

„Negalima tikÄ—tis, kad jei pirmininkaujame ES, parsiveĹĄime papildomÄ… pinigĹł maiĹĄÄ…. To tikrai nebus.“

– LikÄ™s pusantro mÄ—nesio – ne laikas mokytis ar tobulintis, bet tikriausiai dar yra sriÄ?iĹł, kur galÄ—tume pasitempti? – Ĺ˝emesnio ar vidurinio lygio derybininkai, kurie tiesiogiai derÄ—sis dÄ—l teisÄ—s aktĹł, pasiruoĹĄÄ™. Buvo ÄŻdÄ—ta nemaĹžai pastangĹł. Esame dÄ—kingi buvusiai ir ĹĄiai Vyriausybei, kad sudarÄ— sÄ…lygas ĹžmonÄ—ms pasiekti reikiamÄ… lygÄŻ. IĹĄĹĄĹŤkis mums – iĹĄlaikyti gerÄ… formÄ…. Kaip olimpiadoje – geriausia sportinÄ— forma turi bĹŤti prieĹĄ pat olimpiadÄ…. VyriausybÄ— ir ministrai, kurie atstovaus tarybose bei priims sprendimus mĹŤsĹł darbo pagrindu, ves politines derybas, sprÄ™s jautriausius klausimus, rodo nemaŞą dÄ—mesÄŻ. Tiesa, kai kurie ministrai ir ministerijos dar galÄ—tĹł pasistengti. TikimÄ—s, kad per likusÄŻ pusantro mÄ—nesio jie sustiprins


Savaitės interviu | 11

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

brandos egzaminas“ BFL nuotr.

Lietuvos atsakomybės simbolis Lietuvos pirmininkavimą Europos Sąjungos (ES) Tarybai simbolizuos logotipas – mėlynų spalvų ratas su trispalve pyne. „Mūsų pynė reiškia ir tvirtumą, ir bendradarbiavimą, ir susitelkimą – viską kartu. Taigi dovanojame Europai savo ženklą ir linkime, kad visiems mums kartu – ir Lietuvai, ir kitoms šalims – tikrai pasisektų“, – sakė Lietuvos prezidentė Dalia Grybauskaitė. Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai atstovė spaudai Lietuvoje Rasa Jakilaitienė teigė, jog ratas yra bendrumo simbolis, jis rodo, kad Lietuva sieks būti sąžiningas tarpininkas suderinant

asmeninį ir savo komandų pasiruošimą Vilniuje. Bendras lygis geras, kai kuriose srityse – labai geras. – Kai kurie ministrai neseniai lankėsi Briuselyje. Kokį jie sudarė įspūdį? Neoficialiai teko girdėti kritikos kelių atžvilgiu. – Skirtingiems ministrams teks skirtingas krūvis, bet yra minimalus lygis, daugelis jį tikrai įveiks. Taip, yra kelios sritys, bent viena, kur labai svarbu pasistengti ir pasiruošti deryboms, nes nemažai klausimų bus sprendžiama ministrų lygiu. Valdžia ir atitinkamos partijos vadovybė yra informuotos, kad ministras turi pasiruošti, tikimės, kad taip ir bus. – Ironiška – nors Lietuva laikoma eurooptimistiškai nusiteikusia šalimi, apklausos rodo, kad gyventojų pasitikėjimas ES yra mažesnis nei prieš devynerius metus, kai įstojome į Sąjungą. Kaip Lietuvos pirmininkavimas ES gali pakeisti gyventojų nuotaikas? R.Karoblis pripažįsta, jog ne visi Lietuvos ministrai išlaikytų pasirengimo pirmininkauti ES Tarybai egzaminą. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

visų interesus. Mėlyna spalva rodo Lietuvos sąsajas su Baltijos jūros regiono ir Šiaurės šalimis, o pyne siekiama atskleisti Lietuvos ryžtą prisiimti atsakomybę. „Ratą jungia trispalvė – geltona, žalia ir raudona – pynė, ji reiškia, kad Lietuva prisiima visą atsakomybę už pirmininkavimą ES Tarybai. Tą atsakomybę, kuri jai yra patikėta“, teigė R.Jakilaitienė. Oficialaus Lietuvos pirmininkavimo ES Tarybai logotipo autorė – Kotryna Zilinskienė. Pirminę logotipo idėją pasiūlė Simona Mykolaitytė. BNS

– Per pirmininkavimą galima Briuselyje parodyti, ką Lietuva sugeba. Tai bus lyg buvimo ES visateise nare brandos egzaminas.

Kartu – bene vienintelė galimybė iš esmės pažinti Briuselio koridorius ir patirti viską. Jokia kita šalis, net neseniai pirmininkavusi, nebeturi tiek informacijos šaltinių. Tą reikės išnaudoti ir ateityje, atstovaujant mūsų interesams. Pirmininkavimas sustiprins valstybės tarnybą, padidins jos darbo efektyvumą. Pirmininkavimas galėtų Lietuvoje sustiprinti teigiamą nuomonę apie ES. Vienas iš komunikavimo tikslų turėtų būti ne puoselėti didelius lūkesčius, o kalbėti apie mūsų indėlį ir ką gauname iš ES. Deja, per dešimt metų turbūt ne visus pavyko tuo įtikinti. Galbūt diskusijos taps intensyvesnės ir paaiškės, kad alternatyvų neturime. Retai kalbame apie vidaus rinką ir jos naudą mūsų verslui. Paskaičiuota, kad priklausymas vidaus rinkai, prekiavimas be kliūčių duoda papildomus 2 proc. BVP. Tuo reikia naudotis. Eksportas į kitas ES nares – Vokietiją, Europos šiaurę – mums uždirba pinigus, ypač šiuo metu. Arba europiniai pinigai ir jų efektyvus panaudojimas – dabar gauname daugiausia paramos, skaičiuojant vienam gyventojui. Pinigai nekrenta iš dangaus, kad galėtume juos leisti į kairę ir dešinę. Tai yra prioritetų, geresnio panaudojimo klausimas. Pirmininkavimo kaina – 214 mln. litų. Taip, tai yra daug. Bet, pavyzdžiui, šiemet į ES biudžetą įnešime 1 mlrd. Lt, o pasiimsime per 7,5 mlrd. litų. – Lapkritį vyksiančiame Rytų partnerystės susitikime visų akys bus nukreiptos į Ukrainą. Ar po ilgų balansavimo tarp Rytų ir Vakarų metų ji pasirašys asociacijos sutartį su ES? – Dedama daug pastangų, kad būtų sukurtos prielaidos sutarčiai pasirašyti. Norime ar nenorime, Ukraina ne visada daro viską, kas jai priklauso ir buvo anksčiau pažadėta. Yra klausimų dėl rinkimų ir teisės sistemų. Pirmi ženklai, pradedant Jurijaus Lucenkos (ekspremjerės Julijos Tymošenko bendražygio, – red. past.) ir kitų paleidimu, rodo pozityvų judėjimą. Bet jie turi per gegužę pasiekti nemažą pažangą, kad prasidėtų procedūros, leidžiančios ES pasirašyti sutartį. – Intensyvėjanti bendradarbiavimo retorika iš dar vienos Rytų partnerystės valstybės – Baltarusijos – pusės rodo Minsko norą turėti ES užnugarį didėjant Rusijos spaudimui. Ką galime nuveikti šitoje srityje? – Realybė tokia, kad Aliaksandro Lukašenkos režimas gana stabilus. Taip pat reikia pripažinti faktą, kad opozicija fragmentuota. Reikia bendrauti tiek su oficialia valdžia, jei yra tam prielaidų ir sąlygų, tiek su opozicija. A.Lukašenkos režimas visada šiek tiek žaidė tarp Rytų ir Vakarų. Reikia tikėtis, jog ES ir Lietuva išmoko pamokas, kad nepapultume į panašias situacijas. Dabar reikia galvoti, kaip atšildyti santykius su Baltarusijos vyriausybe. Yra pozityvių žingsnių. Grįžo anksčiau iš Minsko priverstas išvažiuoti Švedijos ambasados laikinasis reikalų patikėtinis. ES sąlyga – išlaisvinti visus politinius kalinius.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Kas sieja Lietuvą ir Gruziją? Gruziją ir Lietuvą sieja daug dalykų. Pradedant nuo lietuviškų mėsos produktų Tbilisio parduotuvėse ir „Boržomi“ mineralinio vandens Lietuvos prekybos centruose, „Eurovizijos“, kai balsuojame vieni už kitus užsikišę ausis ir užsidengę akis, ir baigiant tuo, kad iš esmės nieko nežinome vieni apie kitus, o tai, ką žinome, dažniausiai tėra pigi propaganda. Tačiau labiausiai mus tikriausiai sieja latentinė neapykanta kitaip mąstantiems, kitaip gyvenantiems ir turintiems kitokias vertybes. Ir šalia tos neapykantos prisišliejęs bukumas. Taip jau sutapo, kad atvykęs į Tbilisį pirmiausia perskaičiau naujienas apie čia ką tik vykusias riaušes. Jas organizavo Gruzijos stačiatikių bažnyčia, kuri labai panaši į mūsiškę katalikiškąją. Gruzijos patriarchas Ilja II toks pat viduramžių tamsuolis bei toks pat homofobas kaip ir mūsiškiai S.Tamkevičius ar A.J.Bačkis. Todėl jis ir pakvietė kitus Tbilisio tamsuolius mėtyti akmenis į kitaip mąstančius, kai šie susirinko paminėti tarptautinės dienos prieš homofobiją. Apmėtė. Net 2000 policininkų negalėjo sustabdyti. Panašiai kaip Lietuvoje prieš porą metų nesugebėjo sustabdyti P.Gražulio ir K.Uokos, kuriems, tiesa, proto tada dar pakako savo tamsuoliškumą reikšti be akmenų. Bet tai nebuvo tinkamai įvertinta ir tikriausiai tik todėl antra naujiena, kurią perskaičiau Tbilisyje, buvo ta, kad Seimas antradienį po pateikimo pritarė Administracinių teisės pažeidimų kodekso pataisoms, numatančioms baudas už „konstitucinių dorovinių vertybių“ bei „Konstitucijoje įtvirtintų šeimos pagrindų“ niekinimą.

„Labiausiai mus tikriausiai sieja latentinė neapykanta kitaip mąstantiems, kitaip gyvenantiems ir turintiems kitokias vertybes.“ Dėsninga ir nestebina, kad tas pataisas pateikė P.Gražulis. Tamsuoliškumui, kaip ir kvailumui, ribų nėra. P.Gražulis yra vienas geriausių šios amžinos aksiomos pavyzdys. Tačiau tai, kad šioms pataisoms Seime buvo pritarta, prisipažinsiu, nustebino. Už P.Gražulio vardo pataisas Seime balsavo visos frakcijos, išskyrus vieną –Liberalų sąjūdžio. Už tai jai pagarba, nes, matyt, jie vieninteliai turi sveiko proto. Visos kitos frakcijos balsavo vieningai: tamsuoliškai ir homofobiškai. Man būtų labai įdomu išgirsti, kaip „už“ balsavę Darbo partijos, „Tvarkos ir teisingumo“, Lenkų ir konservatorių koalicijos nariai apibūdintų „konstitucines dorovines vertybes“ bei „šeimos pagrindus“. Ar taip, kaip jas supranta žmoną kumščiais auklėjantis, bet taip pat „už“ balsavęs E.Vareikis? O gal pagal „bambaliais“ tėvus vadinančio R.Dagio ar savo vaiko motinai atsisakyti siūlančios I.Degutienės vertybes? Kita vertus, pastarieji savo tamsuoliškumo neslepia ir tai yra gerai. Daug pavojingesni yra tie, kurie, kaip didžioji dalis socialdemokratų frakcijos, bandė būti nei žaliais, nei raudonais ir per balsavimą susilaikė. Ir tie, kurie, kaip buvęs premjeras A.Kubilius ar jo buvusi ministrė R.Juknevičienė, slėpėsi krūmuose, tai yra iš viso nebalsavo, nors Seime buvo, ką patvirtina po poros minučių vykęs balsavimas. Jie – neprognozuojami ir vieną dieną gali pasielgti taip pat, kaip pasielgė Gruzijos patriarcho Iljos II gerbėjai. Juk Lietuva ir Gruzija – labai artimos ir panašios.


12 | Vizionieriai

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

Pakilti į orą – bet kokia kaina, bet kokiomis priemonėmis. Savadarbių skraidyklių konstruktoriai pasižymi išskirtiniu išradingumu. Lėktuvus mažose dirbtuvėse, garažuose, namuose jie sugeba pagaminti net iš medžio. Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

atsarga, kad būtų tikrai ramu“, – aiškina skraidymo entuziastas ir pradeda ekskursiją po angarą.

„Mus visi laiko tokiais truputėlį... Kai pagalvoji, kam to reikia? Man reikia. Po darbo sėdu į lėktuvą, pusvalandį paskraidau aplink Kėdainius. Išsivalo smegenys, atslūgsta įtampa, namo grįžtu su šypsena ir gera nuotaika. Skraidymas kaip ir žvejyba – įmerkei meškerę ir nebėra jokių minčių galvoje“, – palygina Lietuvos aviakonstruktorių federacijos (LAF) prezidentas Gintautas Gailiūnas. Energingas penkiasdešimtmetis vyras savaitraščio „15min“ žurnalistus pasitiko šalia Kėdainių, buvusiame kariniame aerodrome įrengtame angare. Jame stovi 11 skraidymo aparatų, dauguma jų – savadarbiai. Bet jų kainos – kaip prabangaus automobilio. G.Gailiūno teigimu, jei skraidyklę konstruoja savo darbą išmanantis žmogus, ji bus geresnė, patikimesnė už gamyklinę. „Štai šitas varžtas – užtektų ir perpus plonesnio, tačiau parenkame su tokia

Valandai – 15 litrų benzino Pirmiausia – paties G.Gailiūno ryškiai geltonas vienvietis lėktuvas RK-7 „Apelsinas“. Jį per trejus metus surinko pats

Gintautas, padedamas vieno geriausių Lietuvos konstruktorių, buvusio LAF prezidento Rolando Kalinausko. „Šio lėktuvo lingė – „Renault Master“ automobilio. Sraigtas – čekiškas, tačiau galima pasidaryti ir pačiam. Lėktuvas pasiekia 100–120 km/val. greitį. Minimalus greitis – 50–60 km/val. Sveria 300 kg. Variklis – „Rotax 503“.

Į dangų – Visi pilame A95 markės benziną. Sąnaudos – apie 15 l/val. Taupant galima išsiversti ir su 10 litrų. Kaip ir su automobiliu – jei spaudysi, tai bėgs puodeliais tas benzinas. Bako talpa – 40 litrų“, – kaip žirnius techninius duomenis beria kėdainiškis.

Lėktuve įrengti aukščio, greičio, pokrypio, variklio temperatūros, degalų kiekio matavimo prietaisai. Veikia radijo ryšys, tačiau jis, skraidant nevaldomoje (G klasės) oro erdvėje, nėra būtinas.

G.Gailiūnas pasakoja, kad septintoji R.Kalinausko aviakonstrukcija (RK-7) yra labai vykusi ir jos gamyba Lietuvoje tapo beveik serijine. Jau pagaminti penki tokie lėktuvai, dar vienas – dvivietis, gaminamas dabar. Tiesa, visi jie truputį skiriasi, nes kiekvienas savininkas juos savaip patobulino. Skraidantis motociklas „Štai čia – dar vienas Rolando RK-5 lėktuvas „Rūta“. Jis yra vienas geriausių ir greičiausių jo pagamintų lėktuvų. O čia – aviacijos inžinieriaus Sauliaus Petkevičiaus trečioji konstrukcija SP3. Ją pagamino labai greitai – per 8 mėnesius, nors paprastai konstruojama 3–4 metus, kai kada – net ir 10 metų. Saulius nesistengė išgauti greičio, tiesiog norėjo padaryti skraidantį motociklą. Kai juo skrendi – viskas atvira, viskas matosi. Jo greitis – apie 90 km/val. Šis dvivietis „STOL CH701“ per dvejus metus pagamintas vilniečių pagal iš interneto parsisiųstus originalius gamyklinio lėktuvo brėžinius. Viskas labai tiksliai

G.Gailiūnas: Po darbo sėdu į lėktuvą, pusvalandį paskraidau aplink Kėdainius. Išsivalo smegenys ir namo grįžtu su gera nuotaika. E.Ovčarenko nuotr.

ZUM-2 pagamintas iš pušies.

Lėktuvus konstruojantis Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Mykolo Zubriakovo darbo įrankiai – paprasti: kirvis, dildės, nedidukės medžio apdirbimo staklės. Tačiau su jais savo kuklioje dirbtuvėje Palankesių kaime jis pagamino du lėktuvus. 65-uosius einantis vyras svajoja ir apie trečiąjį. Jonavos rajone gimęs, augęs ir gyvenantis M.Zubriakovas visada jautė nenumaldomą trauką aviacijai. Vaikystėje sąsiuvinių paraštėse vien lėktuvus piešė, o sulaukęs 60-ties iš medžio pagamino originalų lėktuvą ZUM-2 (pavadinimas – konstruktoriaus pavardės ir vardo pirmosios raidės), kuriuo svajoja pats kada nors pakilti į dangų. M.Zubriakovas atgal nesižvalgo ir nesvarsto, kaip jo gyvenimas būtų susiklostęs, jei būtų galėjęs mokytis aviacijos mokykloje. Savamokslis skraidyklių konstruktorius žinias po kruopelę renka visą gyvenimą. Jo sugebėjimus vertina ir pagalbos prašo

net geriausi Lietuvos aviacijos specialistai. „Gal ir patekčiau į geriausių Lietuvos savadarbių skraidyklių konstruktorių dešimtuką“, – kuklinasi M.Zubriakovas. Pakluso tėvo valiai Jo išsilavinimas su aviacija neturi nieko bendro. Panoteriuose 8-ias klases baigęs Mykolas 1966-aisiais įstojo į Lančiūnavos žemės ūkio technikumą (dabar – Kėdainių profesinio rengimo centras). Po ketverių metų jį baigęs įgijo agronomo specialybę. „Nuo vaikystės prie žemės ūkio buvau pririštas, todėl tėvas pasakė: „Būsi, sūneli, agronomas.“ Turėjau jo klausyti, nes anksčiau niekas labai neprieštaraudavo tėvams. Tačiau agronomu dirbau trumpai – gal ketverius ar penkerius metus. Tiek tų agronomų „prištampavo“, kad perėjau į mėgstamesnį darbą – prie statybos, santechnikos, suvirinimo darbų. Būnant agronomu, reikėjo daugiau vadovauti, bendrauti su žmonėmis. Man tai ne prie širdies. Labiau traukė prie technikos“, – pasakoja nedidelio ūgio, tačiau tvirtas vyras. Jis iki šiol puse etato dirba suvirintojuremontininku kooperatinėje bendrovėje „Blauzdžių agroservisas“. Apie dešimtmetį, iki išeidamas į pensiją, dirbo Juozo Rimkevičiaus vadovaujamoje Lietuvos Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokykloje.

Darbo įrankis – kirvis Netoli Žeimių miestelio esančiame Palankesių kaime jau keturis dešimtmečius su žmona Stanislava (vadina Stase) gyvenantis Mykolas daugiau laiko praleidžia ne namie, o šalia stovinčioje buvusioje dvaro klėtyje. Dviejų aukštų pastate vyras yra įsirengęs kuklias dirbtuves (jose ir numinga), kuriose priversta krūvos įrankių, bet visi jie – visiškai paprasti. Sunku patikėti, kad čia gimsta sudėtingos konstrukcijos. Jų Mykolas yra pagaminęs keturias. Pirmasis kūrinys – apie 1984-1985 m. sukonstruota universali transporto priemonė, vasarą judanti ant ratų, žiemą – ant slidžių. Joje sumontuotas traktoriaus variklis.

M.Zubriakovas: Norėčiau, tiek laukęs, bent senatvėje lėktuvu savarankiškai paskraidyti. Dar norėčiau, jei sveikata ir protas leis, dvivietį ZUM-3 sukonstruoti.


Vizionieriai | 13

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

savadarbiu aparatu padaryta, kaip gamykloje. Variklis – automobilio „Suzuki“, – apie kiekvieną angare stovinčią savadarbę skraidyklę turi ką pasakyti G.Gailiūnas. Amerikoje būtų įžymus Ilgiau jis sustoja prie ryškiomis spalvomis šviečiančio lėktuvo ZUM-2, kurį iš medžio pagamino Palankesių kaime (Jonavos r.) gyvenantis Mykolas Zubriakovas. „Pagal išsilavinimą jis – agrotechnikas, tačiau Mykolas yra gimęs konstruoti aparatus“, – susižavėjimo pensinio amžiaus savamoksliu konstruktoriumi neslepia G.Gailiūnas. Pinigų nedaug turintis M.Zubriakovas savąjį ZUM-2 projektą įgyvendino kantriai rinkdamas įvairias tinkamas medžiagas. „Nėra pasaulyje antros tokios aviakonstrukcijos. Nėra nė vieno mazgo, kuris būtų paimtas iš kito aviacinio daikto. Žinių jis turi be proto. Skaito tol, kol supranta. Reikia labai gerai išmanyti aerodinamiką, kad tokį medinį propelerį padarytum. Jo įrankiai – kirvis ir stiklas: nutašė medį ir su stiklu nuskuto. Jis ir kitiems lakūnams yra pagaminęs propelerių“, – emocingai pasakoja G.Gailiūnas. JAV gyvenantis konstruktorius Zenonas Kižys neabejoja, kad didžiausioje Amerikos aviacijos parodoje „EAA AirVenture Oshkosh“ M.Zubriakovo savadarbis lėktuvas ZUM-2 sulauktų didžiulio žiniasklaidos ir lankytojų susidomėjimo, nes amerikiečiai labai vertina originalumą. Į aviaciją atėjo prieš dešimtmetį Klausantis G.Gailiūno pasakojimų apie lėktuvus ir konstruktorius, beriamų faktų,

techninių duomenų, sunku patikėti, kad į aviacijos pasaulį jis įžengė tik prieš dešimt metų, jau būdamas 40-ties. Medžioklę į skraidymą iškeitęs vyras už naują pomėgį turėtų būti dėkingas Kėdainiuose įsikūrusiai Broniaus Oškinio vaikų aviacijos mokyklai ir savo vaikams. Pamatę sklandytuvus, abu sūnus paprašė juos ten nuvežti. Stebėdamas vaikus, susipažinęs su aviakonstruktoriais, ir pats Gintautas pajuto norą skraidyti. „Klausiu: „Ar galima pačiam pasigaminti skraidantį daiktą?“ Man sako: „Tu ką, iš medžio iškritęs? Aišku, kad galima.“ Taip ir aš prisijungiau prie jų“, – atsimena kūno kultūros mokytojo išsilavinimą turintis, tačiau nė vienos dienos šio darbo nedirbęs LAF prezidentas.

G.Gailiūnas: Mūsų taisyklės yra parašytos krauju. Jei jų nesilaikai, kada nors atsitiks nelaimė. Žmona pyko, bet priprato Jis taip pat atsimena, kad į naują jo hobį žmona žiūrėjo tolerantiškai, tačiau pyko: „Audronė pradžioje baisiai reagavo. Tačiau su metais... Aš nemelavau, bet ir teisybės visos nesakiau. O dabar kartu skrenda, kai pasiimu kurio nors draugo dvivietį lėktuvą. Ypač jai patinka grožėtis geltonais žydinčiais rapsais. Turiu fantastišką žmoną.“

G.Gailiūnas į aviacijos pasaulį įžengė jau būdamas brandaus amžiaus.

Anglijoje gyvenantis vyresnysis sūnus tėvo pomėgiu neužsikrėtė, o jaunėlis baigė B.Oškinio mokyklą ir dabar studijuoja Antano Gustaičio aviacijos institute Vilniuje. Krauju parašytos taisyklės Kalbantis apie aviaciją neišvengiamas klausimas – saugumas. „Visiems kartoju, kad reikia laikytis taisyklių, nes mūsų taisyklės yra parašytos krauju. Jei jų nesilaikai, kada nors atsitiks nelaimė. Apie 100 valandų paskraidžiusiam pilotui atsiranda antras kvėpavimas, plunksnos iš vienos vietos pradeda augti. Jam norisi lėktuvą smarkiau pakreipti ar kažką panašaus padaryti, išbandyti jo galimybių ribas. Tuomet gali pakliūti į tokią situaciją, kai nutrūksta sparno saitai, pilotas

pakliūna į vadinamąjį suktuką ir gali rėžtis į žemę“, – ore nekvailioti įspėja Lietuvos aviakonstruktorių federacijos vadovas. Jo teigimu, jau apie dešimt metų nėra nutikę tragedijų, nes konstruktoriai ir pilotai suprato, kad laikytis taisyklių – būtina. „Net stiklinės alaus neleidžiama išgerti prieš skrydį, nes reakcija jau – ne ta. Taip pat yra žiaurios piniginės baudos. Šioje srityje nėra nei draugų, nei brolių, nei švogerių“, – tvirtina G.Gailiūnas. Su savadarbėmis skraidyklėmis draudžiamas aukštasis pilotažas, nes jos nepritaikytos tokioms perkrovoms. Pasigrožėti savadarbėmis skraidyklėmis ir pamatyti jas saugiai skrendančias ore G.Gailiūnas kviečia atvykti birželio 15 d. į kasmet Kėdainiuose rengiamą aviatorių sąskrydį.

agronomas iš Palankesių kaimo Tačiau M.Zubriakovui tai – jau nebeįdomi praeitis, dūlanti garaže. „Gamindamas roges, tuo pačiu mokiausi iš medžio drožti ir propelerius. Aiškinausi, koks turi būti menčių plotas, ilgis, apsukas reikėjo priderinti“, – pasakoja kirviu sraigtus tašantis M.Zubriakovas. Nuo to laiko jis, paprašytas kitų konstruktorių, iš klevo, uosio, beržo jau yra pagaminęs daug propelerių. Gamyklinis sraigtas kainuoja apie 1,5 tūkst. litų, Mykolo pagamintas – gerokai pigiau: „Žinoma, aš gal nevertinu savo laiko, tik medžiagas.“ Išmoko skristi motoskraidykle Pirmasis Mykolo pagamintas lėktuvas – „anties“ tipo ZUM-1. Pavykusią skraidyklę aplaužė ją išbandyti panoręs pilotas-akrobatas Algimantas Žėruolis (žuvo 2005 m. vasarą skrisdamas savadarbiu lėktuvu). „Neremontavau jos. Va – tik išsaugojau savo pagamintus sparnus“, – rodo konstruktorius. Jis taip pat yra pagaminęs motoskraidyklę. Su ja S.Dariaus ir S.Girėno aerodrome Aleksote vyras prieš dešimtmetį išmoko savarankiškai skristi. Tačiau į lėktuvą M.Zubriakovas dar nelipa: „Motoskraidyklės ir lėktuvo pilotavimas skiriasi. Dar mokausi. Kai jausiu, kad jau galiu, tuomet ir skrisiu. Tiek laukęs, norėčiau

bent senatvėje lėktuvu savarankiškai paskraidyti.“ Šiose kukliose dirbtuvėse M.Zubriakovas pagamino du lėktuvus. E.Ovčarenko nuotr.

Lėktuvo kaina – 6–7 tūkst. litų Pakilti į dangų M.Zubriakovas norėtų per trejus metus iš pušies pagamintu savo antruoju lėktuvu ZUM-2. „Buvau nusibraižęs tik eskizus, tikrų brėžinių nedariau. Rėmiausi patyrimu, žinojimu. Susirinkau reikiamas medžiagas ir konstravau lėktuvą po darbo valandų. Naudojau pušį, aviacinę klijuotę, epoksidinę dervą, stiklo audinį, dažus, lakus, organinį stiklą, audinį“, – vardija Mykolas. Lėktuvą jis pagamino iš to, ką surinko ir kas ką davė. Tik kelios dalys gamyklinės – variklis „Rotax 447“, „Renault Master“ lingė, nuo žemės ūkio technikos nuimti ratai. „Man lėktuvas atsiėjo apie 6–7 tūkst. litų, neskaičiuojant darbo ir laiko. Gamyklinis kainuotų dešimt kartų brangiau. Aišku, yra ir po 200–300 tūkst. litų kainuojančių daugiaviečių lėktuvų, bet ką aš čia, paprastas kaimietis, „mandravosiu“ su jais. Gamyklos nenugalėsi. Bet vyrai išbandė mano lėktuvą – viskas gerai, saugus jis. Nieko iš esmės perdaryti nereikėjo“, – džiaugiasi M.Zubriakovas. Dabar beliko sutvarkyti ZUM-2 dokumentus ir jį įregistruoti. Visus šiuos formalumus Mykolas tikisi pabaigti kitąmet.


1XW\O×WLIDNWDLDSLHȈWHLVXROïȆ QXJYHOEXVïGDXJLDXQHLPLOLMRQÅ 3DVWDUXRMXPHWXľLQLDVNODLGRVG×PHVLRQHVWRNRMDQWLV .ÙVWXWLV3HWUDLWLVSULVWDWRPDVNDLSVXQHYDïWDNLQJD ġHLPDLUQHWSURNXURUDLVNRYRMDQWLVWHLVXROLVWDÍLDX EXYÙ MR EHQGUDGDUELDL MDX VHQLDL ODXNLD NDGD MDP SDÍLDPLġNHOWDE\ODSDJDOLDXSDVLHNVWHLVPÅ<UDVDNRPD NDG JHULDXVLD J\Q\ED \UD SXROLPDV 3DQDġX NDG QRU×GDPDV LġYHQJWL DWVDNRP\E×V G×O ġYHOQLDL NDOEDQW DEHMRWLQij VDQGRULij LU LġġYDLVW\Wij O×ġij NXULRVVLHNLDGDXJLDXQHLPLOLMRQÅ.3HWUDLWLVïYDLULDLV SUDVLPDQ\PDLV EDQGR ïYHOWL NLWXV VX MR YHLNOD QLHNDLSQHVXVLMXVLXVDVPHQLVïMDPSDÍLDPLġNHOWRVE\ORV SURFHVXV7DLSMLVWLHVLRJYLONLQDODLNÅNODLGLQGDPDV ľLQLDVNODLGÅEDQGRWUXNG\WLREMHNW\YLDPW\ULPXL

NDGġLDPVDQGRULXLVXGDU\WLEXYRJDXWDVYLHQLQWHOLR DNFLQLQNR SULWDULPDV SULSDľLQGDPDV MRJ SDPLQ×WijVDQGRULijVXGDU\PHLUSDODLPLQLPHGDO\YDYRWLNMLV SDWV LU MR PDPD *HQRYDLW× =DNVLHQ× WXR PHWX EXYXVL YLHQLQWHOH8$%Ȉ&UHGLWXPȆDNFLQLQNH ĠWDLNDLSDWLWLQNDWLNURYÙLUNRYHUWLVSDXGRMHQXRODW NDUWRMDPL.ÙVWXÍLR3HWUDLÍLRWHLJLQLDLDSLHWDLNDG8$% Ȉ&UHGLWXPȆWXRPHWXEXYRYDOGRPDNLWijDVPHQij *DUEDUDYLÍLij SHUNLWXVMXULGLQLXVDVPHQLV6DYDLPHVXSUDQWDPDNDGġLE\ODVXYLVDLVEXYXVLREHQGURY×VGLUHNWRULDXV .ÙVWXÍLR 3HWUDLÍLR WHLJLQLDLV EīWij QXNHOLDYXVL ï WHLVPÅ 'HMD 7DÍLDXWHQNDSDľ\P×WLNDGYRV×PXV.ÙVWXWï3HWUDLWï JLQWL$OJLPDQWXL.OLXQNDL EXYXVLDP/LHWXYRV5HVSXEOLNRVJHQHUDOLQ×VSURNXUDWīURV 2UJDQL]XRWijQXVLNDOWLPij LUNRUXSFLMRVW\ULPRGHSDUWDPHQWRY\ULDXVLDMDPSURNXURUXL LNLWHLVPLQLRW\ULPRPHGľLDJDEXYRSDLPWDLġ.DXQR DSVNULWLHV 9\ULDXVLRMR SROLFLMRV NRPLVDULDWR (NRQRPLQLijQXVLNDOWLPijW\ULPRVN\ULDXVSDUHLġNXVLRïWDULPXV .ÙVWXÍLXL3HWUDLÍLXLLUSHUGXRWDNLWDLWDUQ\EDL )177 

2HVP×\UDWDNDG.3HWUDLWLVSDWVHOJLDVLQHVÅľLQLQJDLQHVDWLGľLDXSDVLľLīU×MXVïIDNWXVWDPSDDNLYDL]GX WDLNDG.3HWUDLWLVQHWLNSDVLVDYLQRMDPQHSULNODXVDQÍLDVEHQGURY×VO×ġDVEHWWDLSDGDU×VXGDULQ×GDPDVʈNW\YLDVVXWDUWLVSDWVVXVDYLPLLUQHHJ]LVWXRMDQÍLDLVDVPHQLPLV '×O ġLRV SULHľDVWLHV .ÙVWXÍLXL 3HWUDLÍLXL LNLWHLVPLQLDPHW\ULPH\UDSDUHLNġWDVïWDULPDVMRJMLVEīGDPDV 8$%Ȉ&UHGLWXPȆGLUHNWRULXPLPODSNULÍLRG SDWVVXVDYLPLNDLSʈ]LQLXDVPHQLX.ÙVWXÍLX3HWUDLÍLX VXGDU× VXWDUWï SDJDO NXULÅ ïVLSDUHLJRMR VXPRN×WL VDX SDÍLDP NDLS ʈ]LQLDP DVPHQLXL .ÙVWXÍLXL 3HWUDLÍLXL  /W ġHġLV ġLPWXV DġWXRQLDVGHġLPW DġWXRQLV WīNVWDQÍLXV NHWXULV ġLPWXV DġWXRQLDVGHġLPW NHWXULV /W  FW  Xľ NRPSLXWHULQï GLVNHOï  VXVLVWHPLQWÅ MXULGLQLij DVPHQijULQNPHQÅ

1XJYHOEÙVPLOLMRQÅ.3HWUDLWLVNHOLDXMDSR HJ]RWLġNDVġDOLVLUP×JDXMDVLSUDEDQJLXJ\YHQLPX

3Dľ\P×WLQDLUWDLNDGġLRVSDVNRORVVXWDUWLHVSXQNWH \UDQXPDW\WRVYLVLġNDLDEVWUDNÍLRVLUQHQDXGLQJRV8$% Ȉ&UHGLWXPȆVÅO\JRVSDJDONXULDVYDGRYDXMDQWLVġLRVVXWDUWLHVSXQNWXJUÅľLQDPDSDVNRORVVXPDPDľLQDPD ȈYHUVOR RUJDQL]DYLPR LġODLGRPLV WRNLRPLV NDLS (VWLMRV 5HVSXEOLNRMH HVDQÍLRV VNROij LġLHġNRMLPR LU WHLVLQLij îSDPLQ×WÅVXWDUWï.ÙVWXWLV3HWUDLWLVïWUDXN×SXQNWÅ SDVODXJijULQNRVLġW\ULPDVLġVLDLġNLQLPDVLUSDUXRġLPDV SDJDONXUï8$%Ȉ&UHGLWXPȆDWVWRYDXMDPDGLUHN- WHLVLQ×V ED]×V QDXMR MXULGLQLR DVPHQV VWHLJLPXL SDJDO WRULDXV .ÙVWXÍLR 3HWUDLÍLR ïVLSDUHLJRMR WDP SDÍLDP (VWLMRV5HVSXEOLNRMHJDOLRMDQÍLXVïVWDW\PXVLUSDQ .ÙVWXÍLXL3HWUDLÍLXLNDLSʈ]LQLDPDVPHQLXLVXPRN×WL %HWREHQGURY×VGLUHNWRULXV.ÙVWXWLV3HWUDLWLV /W WULMijġLPWijSHQNLDVGHġLPWLHVOLWij EDXGÅ P YDVDULR  G WRNLX EīGX VXGDU\GDPDV WLNVOLQ×V SDWXRDWYHMXMHLJX8$%Ȉ&UHGLWXPȆDWVLVDN\WijSLUNWLLġ VNRORVVXWDUWïLġDQNVWRDSVLGUDXG×MRJMLQHJDO×WijEīWL .ÙVWXÍLR3HWUDLÍLRNDLSʈ]LQLRDVPHQVNRPSLXWHULQï QXWUDXNWD 7DL SDWYLUWLQD MR SDWLHV SDVLUDġ\WDV  P GLVNHOïVXVLVWHPLQWÅMXULGLQLijDVPHQijULQNPHQÅ UXJSMīÍLR  G UDġWDV 1U 5 NXULDPH .ÙVWXWLV ĠLXRSXQNWX8$%Ȉ&UHGLWXPȆGLUHNWRULXV.ÙVWXWLV 3HWUDLWLVUDġRNDGȈvienašališko sutarties nutrauki3HWUDLWLVSULYHUW×EHQGURYÙSLUNWLLġʈ]LQLRDVPHQV.ÙV- PRDWYHMXWLN×WLQDNDGSDVNRODQHEīWijVXJUÅľLQWDDUED WXÍLR 3HWUDLÍLR NRPSLXWHULQï GLVNHOï 3ULHġLQJX DWYHMX MRVJUÅľLQLPDVEīWijNRPSOLNXRWDVNDGDQJLVXWDUW\MHWDL EHQGURY×V GLUHNWRULXV .ÙVWXWLV 3HWUDLWLV SULYDO×Wij ʈ]L- Q×UDGHWDOLDLDSWDUWD7DLJLSDVLUDġ\GDPDVġLÅVXWDUWï QLDP DVPHQLXL .ÙVWXÍLXL 3HWUDLÍLXL VXPRN×WL   .ÙVWXWLV3HWUDLWLVVÅPRQLQJDLQHWLNQHSDUHLNDODYRMRNLij OLWijEDXGÅĠLXNġWXQHWQHP×JLQNGLUHNWRULDX.ÙVWXWL JDUDQWLMijEHWLUVXGDU×JDOLP\EÙDSVNULWDLQHJUÅľLQWLSD3HWUDLWLQHSLUNWLLġ.ÙVWXÍLR3HWUDLÍLRNRPSLXWHULQïGLV- VNRORVWRNLXDWYHMXMHLJXNDVQRUVMRYLHQDġDOLġNDLVXGDNHOïǾNDLSPDWVXPRN×VL.ÙVWXÍLXL3HWUDLÍLXL U\WÅVXWDUWïSDQRU×WijQXWUDXNWL OLWijEDXGÅ ĠLXRSDJULQGX.ÙVWXÍLXL3HWUDLÍLXLSDUHLNġWLïWDULPDL 3Dľ\P×WLQDNDG8$%Ȉ&UHGLWXPȆGLUHNWRULXV.ÙV- G×O8$%Ȉ&UHGLWXPȆSLQLJLQLijO×ġijLġYLVR WXWLV3HWUDLWLVEXYRYLHQLQWHOLVDVPXRïPRQ×MHNXULVWX- /W YLHQDV PLOLMRQDV GX ġLPWDL VHSW\QLDVGHġLPW SHQNL U×MRSUL×MLPÅSULHïPRQ×VSLQLJijHVDQÍLijEDQNHLUNDVRMH WīNVWDQÍLDLNHWXULġLPWDLġHġLDVGHġLPWOLWijFW SDVLVDLUYLVXVDWVLVNDLW\PXVY\NG×SDWVVXVDYLPLVDYRQXRľLī- YLQLPRLULġġYDLVW\PR UD.DVJDO×WijSDQHLJWLMRJWRNLXEīGXEXYRXľGHQJLDPL 3Dľ\P×WLQD NDG SDPLQ×WXRVH VDQGRULXRVH NXULDLV LġNDVRVSDLPWLJU\QLHML" EXYR SDVLVDYLQWD LU LġġYDLVW\WD  /W 8$% .LWDV ïWDULPDV SDUHLNġWDV .ÙVWXÍLXL 3HWUDLÍLXL LNL- Ȉ&UHGLWXPȆSLQLJLQLijO×ġij\UDQXURG\WRVNRQNUHÍLRVGDWHLVPLQLRW\ULPRPHWX\UDWDLNDGMLVPYDVDULR WRVPODSNULÍLRGLUPYDVDULRG GWLNVOLQ×VSDVNRORVVXWDUWLPLYLHQDVPHQLġNDLVXWHLN× YLHQLQWHOH8$%Ȉ&UHGLWXPȆDNFLQLQNHEXYR*HQRYDLW× SDVNROÅVXPRMH(85 YLHQDVġLPWDVVHSW\QLDV- =DNVLHQ× *HQRYDLW× =DNVLHQ× \UD .ÙVWXÍLR 3HWUDLÍLR GHġLPWWīNVWDQÍLijHXUij DUEDSDYHUWXVïOLWXV PDPDLUMLGDY×VXWLNLPÅġLHPVVDQGRULDPV /W SHQNLġLPWDLDġWXRQLDVGHġLPWġHġLWīNVWDQÍLDLGHY\QL 7RG×OYHUWLQDQW.ÙVWXÍLR3HWUDLÍLRSDVLVDN\PXVLU ġLPWDL VHSW\QLDVGHġLPW ġHġL OLWDL  (VWLMRV SLOLHÍLXL ʈ]LUDġLQLXVVSDXGRMHEīWLQDDWNUHLSWLG×PHVïïWDLNDGVDQQLDP DVPHQLXL 0DWL 8UDV SDVNRORV JUÅľLQLPR WHUPLQÅ QXVWDWDQWQHWLNLPYDVDULRGEHMRNLijJDUDQWLMij GRULXRVHG×ONXULijEXYRSUDG×WDVLNLWHLVPLQLVW\ULPDVLU .ÙVWXÍLXL3HWUDLÍLXLSDUHLNġWLïWDULPDLQHGDO\YDYRMRNLH LUSULHPRQLijXľWLNULQDQÍLijMRJSDVNRODEXVJUÅľLQWD SDġDOLQLDL DVPHQ\V R WLN YLHQRV ġHLPRV QDULDL  VīQXV .DLS Y×OLDX SDDLġN×MR VDQGRU\MH ïYDUGLQWR DVPHQV .ÙVWXWLV3HWUDLWLVLUPDPD*HQRYDLW×=DNVLHQ×7DLSD 0DWL8UDV QHL/LHWXYRMHQHL(VWLMRMHQLHNDPQHSDY\NR WYLUWLQR SDWV .ÙVWXWLV 3HWUDLWLV  P JHJXľ×V  G UDġWH DGUHVXRWDPH 8$% Ȉ&UHGLWXPȆ SDľ\P×GDPDV LNLġLROVXUDVWL

9×OLDXEXYRSDNHLVWDVLNLWHLVPLQïW\ULPÅRUJDQL]DYÙV SURNXURUDV2YLGLMXV9DVLOLDXVNDVRLNLWHLVPLQLVW\ULPDV EXYR DSNUDXWDV QHVLEDLJLDQÍLDLV .ÙVWXÍLR 3HWUDLÍLR SDUHLġNLPDLV LU VNXQGDLV UHLNDODXMDQW WLUWL DSOLQN\EHV YLVLġNDLQHVXVLMXVLDVVX.ÙVWXÍLXL3HWUDLÍLXLSDUHLNġWDLVïWDULPDLV1HSDY\NXVLġNHOWRVE\ORVWRNLXEīGXQXPDULQWL .DXQHï.ÙVWXÍLR3HWUDLÍLRVNXQGijQDJULQ×MLPRSURFHVÅ EXYR ïWUDXNWL MR J\Q×MR EHQGUDGDUELDL Lġ /LHWXYRV 5HVSXEOLNRV *HQHUDOLQ×V SURNXUDWīURV R YLVR WR SDV×NRMH E\ODG×OGLGHO×VYHUW×VWXUWRǾ8$%Ȉ&UHGLWXPȆSLQLJLQLij O×ġijVXPRMH/WSDVLVDYLQLPRLULġġYDLVW\PR WLHVLRJQHSHUGXRGDPDWHLVPXL 9LONLQDQWSURFHVÅSUDG×WRVJYLOGHQWLDSOLQN\E×VYLVLġNDLQHVXVLMXVLRVVXġLDQXVLNDOVWDPDYHLNDLUWDLSVLHNLDPDMRJE\ORMHLġNHOWRMHG×OODEDLNRQNUHÍLijQXVLNDOVWDPij YHLNij  GYLHMij VDQGRULij NXULDLV EXYR SDVLVDYLQWD LULġġYDLVW\WD/W YLHQDVPLOLMRQDVGXġLPWDL VHSW\QLDVGHġLPW SHQNL WīNVWDQÍLDL NHWXUL ġLPWDL ġHġLDVGHġLPWOLWijFW 8$%Ȉ&UHGLWXPȆSLQLJLQLijO×ġijEīWij WLULDPLYLVij/LHWXYRVSLOLHÍLijWXULQÍLijSDYDUGÙ*DUEDUDYLÍLXVSHUNHOLVGHġLPWPHÍLXVVXGDU\WLVDQGRULDLQLHNR EHQGURQHWXULQW\VVX.3HWUDLÍLRYHLNOD %HMRNLRVDEHMRQ×VġLXRPHWXWDL\UDEHQHYLHQLQWHOLV EīGDV.ÙVWXÍLXL3HWUDLÍLXLLġYHQJWLDWVDNRP\E×VXľODEDL NRQNUHÍLDVMDPLQNULPLQXRWDVQXVLNDOVWDPDVYHLNDVNXULRV\UDGDXJLDXQHLDNLYDL]GľLRV ĽLQLDVNODLGÅWXU×WijVXGRPLQWLLQIRUPDFLMDDSLH.ÙVWXWï3HWUDLWïNDLSEHQGURY×VGLUHNWRULijEHQGURY×VO×ġRPLV SHUNDQWïLġVDYÙV.ÙVWXÍLR3HWUDLÍLRNRPSLXWHULQïGLVNHOï DUVXWHLNLDQWïSDVNROÅQHHJ]LVWXRMDQÍLDPľPRJXLYLVDWDL WLNPDPDLOHLGXV,UXľOLWij .RONDVġLHIDNWDLYLHġRVLRVHUGY×VQHSDVLHN×-HLLU WROLDXġLDPDVPHQLXLYLHQDġDOLġNDLEXVVXWHLNLDPDWULEīQD VNOHLVWL MDP SDWRJLDV Lġ SLUġWR LġODXľWDV YHUVLMDV WDLS DWLWROLQDQW MR SDWLHV E\ORV W\ULPÅ . 3HWUDLWLV WXR WLNUDL SDVLQDXGRV NDLS MDX \UD SDVLQDXGRMÙV EHQGURY×V SLQLJDLV $NLYDL]GX NDG  .ÙVWXÍLR  3HWUDLÍLR DGYRNDWR$OJLPDQWR.OLXQNRVSDVWDQJRPLVġLDLE\ODLG×O8$%Ȉ&UHGLWXPȆSLQLJLQLijO×ġijVXPRMH/W YLHQDVPLOLMRQDVGXġLPWDLVHSW\QLDVGHġLPWSHQNLWīNVWDQÍLDLNHWXUL ġLPWDLġHġLDVGHġLPWOLWijFW SDVLVDYLQLPRLULġġYDLVW\PRQHOHLGľLDPDSDVLHNWLWHLVPR 5HLNLDWLN×WLVNDGNRONDV

Užsk. Nr 308430


Sportas | 17

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

Margas svetimšalių legionas Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

komandos treneris Csaba Laszlo ir futbolo žurnalistai rinko simbolinę „SMScredit.lt A lygos“ rinktinę, į ją pateko keturi užsieniečiai – M.Eltermanis, L.Peričius, J.Wilkas ir G.Alaverdašvili. Tai – irgi savotiška iliustracija, atspindinti legionierių įtaką lietuviškam klubų futbolui.

Kai italas Antonino Campanella ir Italijoje gimęs argentinietis Diego Rizoli trečiadienį žengė į aikštę vilkėdami Tauragės „Tauro“ marškinėliais, jie tapo 47-uoju ir 48-uoju legionieriais, kurie žaidė šio sezono „SMScredit.lt A lygos“ čempionate. Nuo Latvijos iki Trinidado ir Tobago, nuo Ispanijos iki Nigerijos, nuo Japonijos iki Brazilijos – stipriausios Lietuvos futbolo lygos geografija šiemet ypač plati. Skirtingos S t gos strategijos st ateg jos Per LFF taurės turnyro finalą Kaune 11 metrų baudinių serijoje mušė net aštuoni užsieniečiai. Iš viso rungtynėse žaidė vienuolika legionierių. Lietuviškų klubų futbolo varžybų reglamentas numato limitą – aikštėje vienu metu gali būti ne daugiau nei penki futbolininkai, neturintys Lietuvos pilietybės. Neretose rungtynėse klubai limitą išnaudoja, o kai kurie jų galbūt mestų į kovą ir daugiau legionierių, jei tam neprieštarautų taisyklės. Gargždų „Bangoje“ šį sezoną žaidė jau devyni futbolininkai iš Gruzijos, Rusijos, Brazilijos ir Ukrainos. „Taurui“ ir Vilniaus

„Žalgiriui“ atstovavo po aštuonis legionierius. Mažiausiai užsieniečių – vos du – rungtyniavo Klaipėdos „Atlante“. Po to, kai tradiciškai lietuviškiausią lygos klubą Alytaus „Dainavą“ papildė trijų žaidėjų iš Trinidado ir Tobago, Kirgizijos bei Prancūzijos desantas, būtent klaipėdiečiams galima perduoti šį neoficialų titulą. Juolab kad užsieniečiai „Atlante“ svarbių vaidmenų nevaidina – atsarginis komandos vartininkas iš Rusijos Michailas Komarovas „SMScredit.lt A lygoje“ sužaidė trejas rungtynes, o jo tėvynainis Antonas Alajevas – vos šešias minutes. Mažiausiai legionierių šiuo metu turi „Kruoja“. Tada, kai klubas klimpo finansinių problemų liūne, iš jo spruko visas būrys užsieniečių – liko tik latvis i vartininkas i i k Maris i Eltermanis. l i Kita i vertus, sezono pradžioje „Kruojoje“ sužaisti spėjo tik du kiti užsieniečiai – Nicolas Estevao ir Nasseras Rahabas iš Prancūzijos. Aikštėje – ne statistai Epizodiškai žaidžiančius užsieniečius galima suskaičiuoti ant vienos rankos pirštų – gruzinas Georgijus Gerkenašvili iš „Bangos“, po traumos atsigaunantis „Žalgirio“

„SMScredit.lt A lygos“ rėmėjai

Senbuviai ir naujokai Daugeliui futbolininkų iš užsienio Lietuva – tranzitinė stotelė: atvažiavau, parodžiau save, gavau patrauklesnį kontraktą, išvažiavau. Panašių istorijų turbūt bus ir ateityje – gal net šią vasarą. Kalbama, kad sparnus į užsienį tikrai turėtų kelti G.Alaverdašvili, kuriam nepavyko rasti tinkamų variantų prieš šį sezoną, todėl buvęs „Bangos“ puolėjas grįžo į Lietuvą. Bet lygoje yra ir užsieniečių, kurie rungtyniauja joje ne vienerius metus. Labiausiai išskirtiniai šiuo atžvilgiu – lietuviškai kalbantys R.Ledesma ir M.Eltermanis. „Sūduvos“ brazilas šaknis Lietuvoje įleido tvirtai – vedė edė lietuvę. etu ę. Jau kelerius ee metus Lietuvoje žaiž džia P.Komolovas, P.Komolov I.Kozlovas, U.Um U.Umeh, „Bangos“ va vartininkas ukrainieukrain tis Vitalijus M Mirnyjus ir braz brazilas saugas M Mandinho. Iš naujų na veidų labi labiausiai išskirtin išskirtiniai – daugiausia rezultatyvių p perdavimų lyg lygoje šį sezoną kom komandos draugams padalijantis buvęs L Lenkijos rinktinės sau saugas J.Wilkas ir Ispanijos „ „Primera“ čempionato skonio ragavęs „Ekrano“ gynėjas Osca Oscaras

Lenkas K.Bilinskis – didžiausia „Žalgirio“ jėga puolime. J.Petrulio nuotr.

kroatas Tomislavas Pekas, tik dėl to, kad ilgai buvo tvarkomi dokumentai, vėlai lygoje debiutavę A.Campanella ir D.Rizoli. Dauguma kitų yra svarbūs komandoms, kuriose žaidžia. Sezoną „Kruojoje“ pradėjęs, o dabar „Šiauliuose“ žaidžiantis gruzinas Georgijus Alaverdašvili „SMScredit.lt A lygoje“ įmušė 9 įvarčius ir rezultatyvumu nusileidžia tik Evaldui Razuliui iš Klaipėdos „Atlanto“. Devyniskart kamuolį į varžovų vartus taip pat siuntė „Žalgirio“ puolėjas iš Lenkijos Kamilis Bilinskis.

Dabar visiems kreditams, nuo 500 Lt, net –

50% NUOLAIDA! Kreditą per 15 min. gali gauti www.smscredit.lt, kioskuose „Lietuvos spauda“ bei parduotuvėse „R-Kiosk“.

LFF taurės turnyro finalo spektaklį K.Bilinskis kūrė kartu su savo tėvynainiu Jakubu k b Wilku, ilk kroatais k i Luka k Peričiumi, iči i Andro Švrljuga, Vedranu Gercu, rusu Pavelu Komolovu. G.Alaverdašvili – su kroatišku „Šiaulių“ legionu, kurį sudaro Niko Tokičius, Filipas Žderičius ir Marko Rašo, bei Leonidu Mušnikovu iš Rusijos. Visi šie futbolininkai – ryškios lietuviškų klubų futbolo asmenybės, be kurių sunku įsivaizduoti Vilniaus ir Šiaulių komandas. Taip pat, kaip Panevėžio „Ekraną“ –

be Igorio Kozlovo iš Latvijos ir Uchenna Umeh iš Nigerijos, Marijampolės „Sūduvą“ – b be k kultinio l i i b brazilo il Rafaelio f li Ledesd mos, vartininko iš Latvijos Pavelo Davidovo, italo gynėjo Maximiliano Ugge ir kroato saugo Petaro Bašičiaus, „Kruoją“ – be ekscentriško M.Eltermanio, „Taurą“ – be italų, o „Bangą“ – be gruzinų, apie kuriuos komandos gerbėjai internete sezono pradžioje pokštavo: „Jei nori žaisti „Bangoje“, turi būti iš Gargždų arba gruzinas.“ Kai po pirmojo rato Lietuvos nacionalinės

Reyesas. Gausiausiai „SMScredit.lt A ly lygoje“ reprezentuojamos šalys yra Kroatij Kroatija (šį sezoną ž žaidė idė 8 ffutbolininkai), b li i k i) Gruzija ij (7), Rusija (6), Italija ir Brazilija (po 4). Iš viso aikštėje pasirodė žaidėjai iš 19 valstybių. Kai kurie legionieriai – N.Estevao, N.Rahabas, po konflikto su „Sūduva“ atsisveikinęs kinas Xin Renis – jau išvyko namo. Artėja vasara, kai keisis klubų sudėtys. Vieni užsieniečiai išvyks, kiti – atvyks. Tai – nesibaigiančio proceso dalis. O pamatyti naujų veidų – visada įdomu.


18 | Sportas

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 24 d.

Futbolo ekonomika:

kaip valstybÄ&#x2014;je, taip ir lygoje

Paulius GrinkeviÄ?ius p.grinkevicius@15min.lt

Ĺ ÄŻ savaitgalÄŻ UEFA Ä&#x152;empionĹł lygos finale susitinka du vokieÄ?iĹł klubai â&#x20AC;&#x201C; Dortmundo â&#x20AC;&#x17E;Borussiaâ&#x20AC;&#x153; ir Miuncheno â&#x20AC;&#x17E;Bayernâ&#x20AC;&#x153;. Vokietijos klubai jau kuris laikas stebina ne tik geru Ĺžaidimu, bet ir sÄ&#x2014;kmingu finansiniu modeliu: kiti Europos klubai grimzta ÄŻ skolas, o vokieÄ?iai skaiÄ?iuoja pelnÄ&#x2026;. Ekonomikos ir sporto Ĺžinovai sako, kad Vokietijos klubĹł finansinei sÄ&#x2014;kmei didelÄ&#x2014;s ÄŻtakos turi ir Vokietijos ekonomika. KoreliacijÄ&#x2026; tarp futbolo lygĹł ir jĹł valstybiĹł finansiniĹł rodikliĹł galima pastebÄ&#x2014;ti penkiose didĹžiausiose Europos futbolo lygose. PelnÄ&#x2026; skaiÄ?iuoja tik vokieÄ?iai Vokietijos klubai demonstruoja gerus rezultatus ne tik futbolo aikĹĄtÄ&#x2014;se. Vokietijos â&#x20AC;&#x17E;Bundesligaâ&#x20AC;&#x153; â&#x20AC;&#x201C; vienintelÄ&#x2014; iĹĄ didĹžiĹłjĹł Europos futbolo lygĹł dirba pelningai.

LaimÄ&#x2014;s ekonomika EkonomistĹł skaiÄ?iavimai rodo, kad vokieÄ?iĹł dominavimas futbole â&#x20AC;&#x201C; naudingiausias ir visai Europos ekonomikai. Po 2010 metais vykusio Pasaulio futbolo Ä?empionato, kuriame triumfavo Ispanija, vartojimas Ispanijoje, skirtingais skaiÄ?iavimais, pakilo nuo 0,25 iki 0,5 proc. ir leido sunkiu metu ĹĄiek tiek iĹĄjudinti merdinÄ?iÄ&#x2026; ekonomikÄ&#x2026;. TaÄ?iau, ekonomistĹł skaiÄ?iavimu, didĹžiausia nauda bĹŤtĹł buvusi tuomet, jei Ä?empionatÄ&#x2026; bĹŤtĹł laimÄ&#x2014;jÄ&#x2122; pusfinalyje prieĹĄ ispanus neatsilaikÄ&#x2122; vokieÄ?iai. Mat didesnÄ&#x2122; perkamÄ&#x2026;jÄ&#x2026; galiÄ&#x2026; turinÄ?ios Vokietijos gyventojai ĹĄvÄ&#x2122;sdami iĹĄleistĹł daugiau, o tai bĹŤtĹł leidÄ&#x2122; padidinti eksportÄ&#x2026; ÄŻ VokietijÄ&#x2026; ir kitoms Europos valstybÄ&#x2014;ms. Ĺ ÄŻ ĹĄeĹĄtadienÄŻ Londono â&#x20AC;&#x17E;Wembleyâ&#x20AC;&#x153; stadione po UEFA Ä&#x152;empionĹł lygos finalo bet kuriuo atveju ĹĄvÄ&#x2122;s ir pinigus leis vokieÄ?iai â&#x20AC;&#x201C; arba Miuncheno â&#x20AC;&#x17E;Bayernâ&#x20AC;&#x153;, arba Dortmundo â&#x20AC;&#x17E;Borussiaâ&#x20AC;&#x153; aistruoliai. IĹĄ vokieÄ?iĹł ĹĄventÄ&#x2014;s nemaĹžai naudos turÄ&#x2014;s ir Anglijos ekonomika.

O kitĹł Europos ĹĄaliĹł klubai skolinasi â&#x20AC;&#x201C; per ketverius metus nuo 2007 iki 2011 metĹł Europos futbolo klubĹł nuostoliai iĹĄaugo nuo 0,6 iki 1,7 mlrd. eurĹł. Siekdama paĹžaboti auganÄ?ias Europos futbolo klubĹł skolas UEFA nuo kito sezono ÄŻves SÄ&#x2026;Ĺžiningo finansinio Ĺžaidimo (angl. Financial Fair Play) taisykles. VokieÄ?iĹł klubams tai neaktualu, nes jiems jau kuris laikas taikomos dar grieĹžtesnÄ&#x2014;s finansinÄ&#x2014;s taisyklÄ&#x2014;s. â&#x20AC;&#x17E;Bundeslygosâ&#x20AC;&#x153; klubĹł pajamos praÄ&#x2014;jusÄŻ sezonÄ&#x2026; buvo rekordinÄ&#x2014;s ir virĹĄijo 2 mlrd. eurĹł. Jos padvigubÄ&#x2014;jo vos per deĹĄimtmetÄŻ, skelbiama lygos finansinÄ&#x2014;je ataskaitoje. Vokietijos klubĹł pelnas sumokÄ&#x2014;jus mokesÄ?ius siekÄ&#x2014; 55 mln. eurĹł. Geri ir antrosios pagal pajÄ&#x2014;gumÄ&#x2026; Vokietijos futbolo lygos â&#x20AC;&#x201C; â&#x20AC;&#x17E;Bundesliga 2â&#x20AC;&#x153; rezultatai â&#x20AC;&#x201C; beveik 385 mln. eurĹł pajamĹł. Vokietijos klubĹł darbo uĹžmokesÄ?io ĹžaidÄ&#x2014;jams, treneriams ir kitiems asmenims sÄ&#x2026;naudos siekia 43 proc. pajamĹł. UEFA turnyruose ĹžaidĹžianÄ?iĹł klubĹł darbo uĹžmokesÄ?io sÄ&#x2026;naudĹł vidurkis yra 63 proc. pajamĹł. PrasiskolinÄ&#x2122; grandai â&#x20AC;&#x17E;Deloitteâ&#x20AC;&#x153; tyrimo duomenimis, 2010â&#x20AC;&#x201C;2011 m. sezono metu daugiausia tarptautiniĹł pajamĹł iĹĄ transliacijos teisiĹł ir reklamos gavo anglĹł futbolo klubai â&#x20AC;&#x201C; 2,5 mlrd. eurĹł per sezonÄ&#x2026;. Vokietijos futbolo klubai su beveik

â&#x20AC;&#x17E;Bayernâ&#x20AC;&#x153; ir â&#x20AC;&#x17E;Borussiaâ&#x20AC;&#x153; futbolininkai ĹžaidĹžia geriausiai Europoje, o ĹĄiĹł klubĹł vadybininkai bene geriausiai tvarko finansus. â&#x20AC;&#x17E;Reutersâ&#x20AC;&#x153; nuotr. 1,8 mlrd. eurĹł liko antri. TaÄ?iau Anglijos klubams didĹžiausios pajamos iĹĄ transliacijĹł ir reklamos finansinio stabilumo negarantuoja. PraÄ&#x2014;jusÄŻ sezonÄ&#x2026; Anglijos klubĹł ÄŻplaukos siekÄ&#x2014; 2,4 mlrd. eurĹł, o lygos finansiniai nuostoliai â&#x20AC;&#x201C; 240 mln. eurĹł. Daugiausia prie lygos ÄŻsiskolinimo prisideda milijonus brangiĹł ĹžaidÄ&#x2014;jĹł ÄŻsigijimui

0DĹ&#x20AC;LHMLVPDOLĹ&#x20AC;LDLLUMÄľWĂ&#x2122;YHOLDLEHL VHQHOLDLVXNOXVNLWHČ&#x201A;MDXJUHLWDL W\%,5Äż(/,2',(1Ă&#x2020;ÄŁDXQLRML .$5.$5ÄŁHLP\QĂ&#x2122;OĂ&#x2122;SDNYLHV-XV Ăą.$5.$',(1Ă°Č&#x201A;LĂ&#x2021;MĂąOHGÄľ JLPWDGLHQĂą

      

                                           !          " "    #   " "  "   

$ $  $   %& '(        ) *   +  ,. / 0  1    2  3   %  )$  4       $      "  5 $5 5 #5 #5  4  5       6         ,!7+60   82 ,   0                $5   5    2       5           5 9 $     : 

6      $  ;       < =>)?8)86    

       45 "                    "    :    @       AB      8   "   4      4   

4      :   "     

45                   "   C   D 4   4         $   "  $           5      "   <  !     "   $        "    5   !        "  < 9       ,0 < F =      ,! 0 4   ,!' 0  :   4

   " BG 5 , 0  9  ,2    0     +        2         $    $      5 $5 ?   H         H = $     I 8 "  "           *          AGG 5     9  F

UĹžsk. Nr. 308428

.$5.$',(1,6 9 ;>3J 1+)83+>=+6 9 !+%)86 868%?6 @>@83+>=+6F


15min • 2013 m. gegužės 24 d.

žarstantys „Manchester City“ ar „Chelsea“ klubai. Vis dėlto Anglijoje yra klubų, kurie geba dirbti pelningai. Tokiu pavyzdžiu gali būti jau ilgą laiką kenčiantis trofėjų badą, tačiau ekonomiškai sėkmingai rungtyniaujantis Londono „Arsenal“. Gerokai prastesnė yra Ispanijos „Primera“ lygos klubų finansinė padėtis. Pirmųjų dviejų divizionų Ispanijos klubai skolingi 3 mlrd. eurų. Ispanijos futbolo flagmanai „Barcelona“ ir Madrido „Real“ pastaruosius kelerius metus sugeba uždirbti ir nurašyti dalį skolų, tačiau šių superklubų skolos kartu sudėjus viršija 1 mlrd. eurų. Turtingą istoriją turintys klubai La Korunijos „Deportivo“ ar Santandero „Racing“ dėl skolų greitai gali išnykti iš futbolo žemėlapio. O vienas geriausių Ispanijos klubų – „Valencia“ – už įsiskolinimus buvo perimtas nacionalizuoto banko „Bankia“. Šių metų Čempionų lygos sensacija klubas „Malaga“, tik per plauką nepatekęs į pusfinalį, dėl pradelstų įsiskolinimų ir nemokamų algų kitąmet negalės dalyvauti jokiuose UEFA turnyruose. Italijos futbolo padėtis panaši. Aukščiausių lygų klubų skolos po 2010–2011 metų sezono viršijo 2,6 mlrd. eurų, o minėto sezono metu klubų įsiskolinimas išaugo 430 mln. eurų. Dviejų Prancūzijos aukščiausiųjų

lygų komandoms sekasi kiek geriau. Abiejų lygų skolos per 2010–2011 metų futbolo sezoną sumažėjo dvigubai – iki 65 mln. eurų. Sėkmę užtikrina investicijos Kodėl Vokietijos futbolo klubai sugeba ne tik laimėti, bet ir uždirbti tuo metu, kai likusios Europos klubai skendi skolose? „The Economist“

cituojamas Emmanuelis Hembertas, 2010 metais atlikęs tyrimą ir mėginęs atrasti šios lygos finansinės sėkmės paslaptis, atkreipia dėmesį į sėkmingą komercinį modelį, kuris leidžia gauti pajamų iš sutarčių su rėmėjais ir transliuotojais. Taip pat svarbų vaidmenį vaidina ir stiprios šalies jaunių akademijos – klubams vėliau nereikia leisti milijonų žaidėjams įsigyti. Paslaugą Vokietijos klubams prieš 2006 metais Vokietijoje vykusį Pasaulio futbolo čempionatą padarė ir valstybė, skyrusi 1,4 mlrd. eurų stadionų plėtrai. Dėl to į didesnius stadionus dabar gali

susirinkti daugiau žmonių, vadinasi, klubai gauna daugiau pajamų už parduotus bilietus. Futbolo mėgėjas Rytis Davidovičius sako, kad Vokietijos klubų sėkmės priežastis slypi gebėjime analizuoti ir spręsti problemas. Pasak jo, lūžis Vokietijos futbole įvyko po 1998 ir 2000 metų Pasaulio ir Europos futbolo čempionatų, kuriuose Vokietija pasirodė prastai. Tuomet suprasta, kad senoji žaidėjų karta iš futbolo traukiasi, o naujų talentų nėra. Vokiečiai ne tik suprato, bet ir padarė išvadas – futbolas šalyje perstatytas nuo pamatų. „Futbolo klubai pradėti raginti investuoti į infrastruktūrą, jaunimo akademijas, įvesti reikalavimai privalomam jaunų žaidėjų skaičiui ekipose. Tuo pat metu vyko didžiuliai stadionų statybų bei futbolo reklamos darbai, susiję su Pasaulio čempionatu 2006 metais“, – pasakojo R.Davidovičius. Pasak jo, ne mažiau svarbūs ir išskaidyti pajamų šaltiniai – pinigai už transliacijas, bilietus ir pajamos iš rėmėjų leidžia Vokietijos klubams investuoti į ilgalaikius projektus, tokius kaip stadionų plėtra ar jaunimo futbolo akademijos. Kai gerai valstybei – gerai ir futbolui Tiek ekonomistai, tiek ir futbolo specialistai atkreipia dėmesį ir į dar vieną Vokietijos

Naujausias sporto žinias rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas

futbolo lygai įtakos turintį veiksnį – gera šalies ekonominė būklė. Didesnė ar mažesnė koreliacija tarp futbolo lygų finansinių rezultatų bei ekonominės šalies būklės pastebima ir kitose didžiosiose Europos valstybėse. Pietų Europoje (Ispanijoje ir Italijoje) prasiskolinusios ne tik valstybės, bet ir futbolo lygos. Prancūzijoje 2009 metais pradėjo augti BVP, o 2010 metų sezoną dvigubai sumažėjo Prancūzijos lygų skolos. Kiek labiau skiriasi ekonominė padėtis Anglijoje, kur valstybė Europos mastu gyvena neblogai, o futbolo lyga kasmet įsiskolina po kelis šimtus milijonų eurų. Tačiau Anglijos lygos problemas galima paaiškinti Rusijos ir arabų milijardierių investicijomis į klubus – jų valdomi klubai labiausiai ir prisideda prie įsiskolinimų.

Kodėl Vokietijos futbolo klubai sugeba ne tik laimėti, bet ir uždirbti tuo metu, kai likusios Europos klubai skendi skolose?

SEB banko prezidento patarėjas Gitanas Nausėda sako, kad klubų finansinė padėtis didele dalimi priklauso nuo bendrovių finansinių rezultatų: „Vokietijoje ekonomika leidžia klestėti stiprioms bendrovėms, kurios gali tapti stipriais rėmėjais. Turėdamas didesnį rėmėją klubas turės didesnį biudžetą, geresnius žaidėjus ir galės pasiekti geresnių rezultatų.“ „Vadybos kultūra universali ir yra būdinga visoms sritims. Pavyzdžiui, Ispanijoje veikia pietietiškas mentalitetas, yra gerokai didesnis polinkis gyventi į skolą, tad ir futbolo klubai prasiskolinę. Vokiečių vadybai tokie principai nepriimtini“, – pridūrė G.Nausėda. R.Davidovičiaus teigimu, didesnės įtakos klubų finansinei būklei turi ne valstybės ekonominė būklė, o tiesioginės šalies investicijos į futbolą. „Atlikęs įvairius skaičiavimus nepastebėjau tiesioginio ryšio tarp šalies ekonominės padėties ir jos pasiekimų futbolo aikštėje. Jeigu jis egzistuotų, tuomet nuolat nugalėtų šalys, kurių BVP didžiausias. Žinome, kad taip nėra. Didesnis ryšys yra tarp šalies investicijų į sporto infrastruktūrą, trenerių kvalifikacijos, talentų ugdymo programos efektyvumo ir pasiekimų futbolo aikštėje“, – teigia pašnekovas.


20 | Kultūra

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

E.Nekrošiaus kodas:

„Olimpico“ teatre laisvų vietų nebūna Nuotr. iš „Olimpico“ archyvo

Paulius Jurkevičius Specialiai „15min“ iš Romos

Vičenca nebegali ir nebenori gyventi be Eimunto Nekrošiaus. Tapęs garsaus teatro „Olimpico“ meno vadovu, lietuvių režisierius išjudino ramų šiaurės Italijos miestą ir sugrąžino jo gyventojus į teatro salę. Prieš metus Vičencos – turtingo juvelyrų miesto – valdžia ir teatro vadovai Romoje paskelbė naujieną: „Olimpico“ teatrui vadovaus lietuvis. Italijos teatro pasaulyje tai buvo sensacija. Prieš pirmojo E.Nekrošiaus sezono pradžią būta įvairių abejonių. Dabar jau surikiuotas antrasis „lietuviškasis“ teatro sezonas. Abejonių nebėra – tai buvo labai sėkmingas sezonas viename gražiausių Italijos teatrų. „Olimpico“ yra seniausias Europos teatras po stogu, UNESCO paskelbtas pasaulio kultūros paveldo dalimi. Išskirtinį projektą sukūrė garsus italų architektas Andrea Palladio. 1585 metais inauguruotą teatrą Salvadoras Dali apibūdino taip: „Dieviško estetizmo teatras.“

Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura Meno vadovo postą patikėti E.Nekrošiui buvo nuspręsta po daugybės labai vidutiniškų sezonų, kai „Klasikos“ ciklas pradėjo smarkiai retėti, mažėjo spektaklių. Ir štai pagaliau jis vėl tapo svarbiu nacionalinio teatro įvykiu. – Nulėmė žinomi vardai, garsūs spektakliai? – Taip, žinoma, spektakliai buvo tikrai aukšto lygio, tačiau mums buvo svarbu ir kas kita: pagarba „Olimpico“ teatrui ir naujoviškas jo panaudojimas. E.Nekrošius ir jo pakviesti režisieriai bene pirmą kartą sugebėjo suteikti reikšmės mūsų teatro sceninei erdvei. Žodžiu, „Olimpico“ šįkart buvo ne tik ta nuostabi

Vičenca lenkiasi lietuviui Apie praėjusį sezoną „Olimpico“ teatre su E.Nekrošiumi persimečiau keliais žodžiais. Telegrafiškai, su pauzėmis: „Viskas ten buvo labai gerai. Darbą žadu tęsti toliau. Su teatru apsipratau…“ Šįsyk su režisieriumi sutarėme, kad apie praėjusį sezoną kalbės ne jis, o žmonės iš Vičencos. – Kaip vertinate pirmąjį E.Nekrošiaus sezoną „Olimpico“ teatre? – paklausiau Vičencos municipalinio teatro fondo generalinio sekretoriaus Giacomo Cirellos. – Didysis lietuvių maestro 65-ajam klasikinių spektaklių ciklui Vičencos „Olimpico“ teatre vadovavo sėkmingai. Jis sugebėjo išjudinti Veneto regiono ir visos Italijos sceninį gyvenimą.

E.Nekrošius: „Aš kol kas žinau tik tiek, kad spektaklyje tvyros skausmo atmosfera.“

vieta, kur žmonės ateidavo pasižiūrėti spektaklių. Atsitiko taip, kad pats teatras, drauge su aktoriais ir režisieriais, tapo klasikos interpretacijų dalyviu. Meniniu požiūriu praėjusį sezoną vertiname puikiai. Vičencai tai buvo svarbus postūmis. Į teatrą atėjo jaunimas – E.Nekrošius – pripažintas teatro režisierius. Ar jo talentu patikėjo Vičenca? Ar lietuvio sumodeliuotas teatro sezonas buvo sėkmingas? – Publikos susidomėjimas buvo didžiulis, sakyčiau – totalus. Tai patvirtina ir skaičiai: buvo išparduoti visi bilietai į visus 15 sezono spektaklių. Kita vertus, pastebėjome, kad, palyginti su praėjusiais sezonais, gerokai pasikeitė ir publika. Į teatrą atėjo daug jaunimo. 40 proc. žiūrovų amžius nesiekė 35 metų. Teatrui, kuris rodo klasiką, tai – didelis pasiekimas. Juk mums įprasta, kad į teatrą daugiausia eina žiūrovai, kuriems – 45–50 metų. E.Nekrošiaus „Rojaus“ inscenizacija sulaukė didžiulio susidomėjimo. Daugelis jau buvo matę pirmuosius du spektaklius – „Pragarą“ ir „Skaistyklą“, tad žiūrovams knietėjo išvysti neaprėpiamo kūrinio – Dante‘s „Dieviškosios komedijos“ – pabaigą. Žiūrovai labai gerai įvertino sezono atidarymo spektaklį, tad publikos dėmesio bei smalsumo sulaukė ir kiti spektakliai. Mus visus žavi menininkas, kuris mažai kalba, bet dirba daug ir pasiekia nuostabių rezultatų. Imsis „Jobo knygos“ Antrasis E.Nekrošiaus parašu pažymėtas „Olimpico“ teatro sezonas prasidės rugsėjo 19 dieną. Tai bus pasaulinė „Meno forto“ trupės premjera – „Jobo knyga“. Kalbėdamas apie šį spektaklį, E.Nekrošius neslėpė: „Tai, matyt, bus vienas sudėtingiausių mano darbų. Intelektualus, interpretacinis procesas. Galėjau rinktis vieną klasikinių tekstų, ir viskas būtų buvę žymiai paprasčiau, būčiau galėjęs sau ramiai gyventi. Tačiau kažkas mane privertė apsistoti prie šio kūrinio.“ „Jobo knyga“ – tai viena iš Senojo Testamento knygų. Ji pasakoja apie Jobą, kuris prarado viską – turtą, vaikus, sveikatą, tačiau nesiliovė tikėjęs Dievu. „Nė vienas

Scena iš E.Nekrošiaus spektaklio „Rojus“.

Naujo sezono spektakliai Lietuvio sumodeliuotame naujame Vičencos teatro sezone bus inscenizuota pjesė „Birds“ pagal Aristofano komediją „Paukščiai“. Ją statys žinomas italų aktorius, režisierius Pippo Delbuono ir amerikietė muzikė Laurie Anderson. „Olimpico“ žiūrovai taip pat išvys dvi Bertolto Brechto pjeses – „Galilėjaus gyvenimas“ (šiam teatro eksperimentui vadovaus E.Nekrošius) ir „Karaliaus Edvardo II gyvenimas“ (italų režisierius Andrea Baracco). Garsų italų režisierių Barberio Corsetti „Olimpico“ meno vadovas E.Nekrošius pakvietė inscenizuoti indų epą „Mahabharata“. Klasikos ciklą užbaigs spektakliskonferencija apie dvi energijos rūšis pagal graikų filosofiją „Eros ir Thanata“.

mūsų nėra apdraustas nuo gyvenimo nelaimių. Aš kol kas žinau tik tiek, kad spektaklyje tvyros skausmo atmosfera“, – savo sumanymą atskleidė režisierius.


Lietuviai lieka ištikimi savo skoniui ۖ/LWKXDQLDQYRGND‫۔‬$XNVLQÙ‫ۋ‬SRSXOLDULDXVLDNHWYHULXVPHWXVLģHLOÙV »BMJFTQJSLɶKɷTLPOJTSFOLBOUJT EFHUJOɵOFTJLFJɴJB+BVLFUWFSJVT NFUVTJØFJMɶTQPQVMJBSJBVTJB EFHUJOFØBMZKFUBNQBCFOESPWɶT t4UVNCSBTiHBNJOBNB t-JUIVBOJBOWPELBi"VLTJOɶ *»-"*,01*3,ɼ+ɾ1"-"/,6.ɹ /VPNFUɺ-JFUVWPTQSFLZCPTɶNPOJɺ BTPDJBDJKPT LBTNFU SFOHJBNBNF LPOLVSTF t1PQVMJBSJBVTJB QSFLɹi BQEPWBOPKBNJ EBVHJBVTJB QJSLɹKɺ EɹNFTJP TVMBVLJBOUZT QSPEVLUBJ /PST BMLPIPMJOJɺ HɹSJNɺ HSVQɹKF QJSNBVKBVòTJFOJPHBNJOUPKɺQSFLJɺòFOLMBJ  LBMCBOUBQJFEFHUJOɸ MZEFSJTOFTJLFJɷJB OVP QBU LPOLVSTP PSHBOJ[BWJNP QSBEòJPT1PQVMJBSJBVTJBNFUBJT QSJQBòJOUBJt-JUIVBOJBOWPELBi"VLTJOFJmðJTUJUVMBTKBVLFUWJSUBTJðFJMɹT

KPT 7JFO QFS QBTUBSVPTJVT BðUVPOFSJVT NFUVT t-JUIVBOJBO WPELBi ðFJNPTEFHUJOɹTHBWPUBSQUBVUJOJɺNFEBMJɺQSFTUJòJOɹTFQBSPEPTF +"7 3VTJKPKF %JEòJPKPKF#SJUBOJKPKF 7PLJFUJKPKF

ɽEPNɸTGBLUBJBQJF t-JUIVBOJBOWPELBiQBLVPUɵ

íJVP NFUV QSFLɹT òFOLMV QBòZNɹUB EFHUJOɹ t-JUIVBOJBO WPELBiLBSUVZSBBQJCɻEJOBNBLBJQ PSJHJOBMJ MJFUVWJðLB EFHUJOɹ  LVSJPTOBDJPOBMJOJTHBNZCPTJðTLJSUJOVNBTJSHFP„Lithu h ania ian voodka“ a““ HSBÎOɹ LJMNɹ ZSB SFHMB"VLT L JO OǦmQPPQV QVMJMJMJBS BSJB BS J VTTJB J NFOUVPUB JS TBVHPNB EFFHU HUJO OǦ Ǧ -J -JFU F VW FU VWPPKFF &VSPQPT 4ɵKVOHPT UFJTɹT BLUɺ 6OJLBMV JS UBJ  LBE ðJT QSFLɹT òFOLMBT QBHBM TBWP QSBTNɸ HBMɹUɺCɻUJMBJLPNBTCFOESJOJV5PLJɺSFHJTUSVPUɺQSFLJɺòFOLMɺOFEBVH OFUJL-JFUVWPKF CFUJSWJTPKF&VSPQPKF

t1JSLɹKɺ ɶWFSUJOJNBT QBUT TWBSCJBVTJBT  UPEɹM EJEòJVPKBNɹT  LBE NVNT QBWZLTUBJðMBJLZUJKɺQBTJUJLɹKJNɵ%FEBNFEJEòJVMFTQBTUBOHBT LBEJðMBJLZUVNFðJPTEFHUJOɹTTLPOɶOFLJOUBNɵ P LPLZCɸmOFQSJFLBJðUJOHɵi mTBLP"# t4UVNCSBTiSJOLPEBSPTEJSFLUPSJVT"MHJSEBTɽJCVSZT

t%FEBNFEJEßJVMFT QBTUBOHBT LBE JØMBJLZUVNFØJPT EFHUJOɶTTLPOɳ OFLJOUBNɲ PLPLZCɵm m OFQSJFLBJØUJOHɲi /"6+"410Â*ɿ3*4 ɽ%&(5*/%"3:45ɻ t-JUIVBOJBOWPELBiWFSUJOBNBEɹMJðTLJSUJOɶTLPOɶ TVUFJLJBOɷJPT TQFDJÎOɹT HBNZCPT UFDIOPMPHJ-

t-JFUVWJðLBEFHUJOEBSZTUɹ TLBJɷJVPKB ðJNUNFɷJVT 4JFLJBNF JðOBVEPUJ QFS EBVHFMɶ NFUɺ TVLBVQUɵQBUJSUɶ UBɷJBVLBSUVTUFOHJBNɹTBUTJòWFMHUJ ɶ WJTBT OBVKPWFT t-JUIVBOJBO WPELBi EFHUJOɹTHBNZCPTQSPDFTBNT UBJLPNJQBUZTBVLðɷJBVTJ SFJLBMBWJNBJ CFUP OVPMBU JFðLPNF OBVKɺ CɻEɺ KVPTEBSMBCJBVQBUPCVMJOUJi mTBLP"#t4UVNCSBTi QSPEVLUɺ LPLZCɹT JS WZTUZNP TLZSJBVT WBEPWɹ 4OJFHVPMɹ .BSDJVðLJFOɹ

t-5JEFOUJUZiLVSUBTEJ[BJOBTTVMBVLǦ UBSQUBVUJOJPQSJQBßJOJNP NJFHBN  UVSJNɺ NFEBMJɺ OFCMJ[HJOBN  P TJFLJBNOBVKɺi mTBLP"ɽJCVSZT1BTBLKP LPLZCɹT LBSUFMɹ CFOESPWɹKF OVPMBU LFMJBNB UPCVMɹKBOU UFDIOPMPHJKPNT  TLVCBNB KBT JðOBVEPUJ5PEɹMɶt-JUIVBOJBOWPELBiQSFLɹTòFOLMɵLBTNFUJOWFTUVPKBNBJLJNMOMJUɺðJTVNB JðOBVEPKBNB QSJTUBUBOU -JFUVWBJ EBS ðWJFòJBT OBVKPWFT

t"OUMBVSɷOFNJFHBN  UVSJNɷNFEBMJɷ OFCMJ[HJOBN  PTJFLJBNOBVKɷi

,0+",0+0/ 465&$)/0-0(*+0.*4 #ɻUFOUOVPMBUJOɶUPCVMɹKJNɵHBNJOUPKBJMBJLPTWBSCJBVTJB TBWP TɹLNɹT QSJFòBTUJNJ t"OU MBVSɺ OF-

r

1JSNɵTJBTt-JUIVBOJBOWPELBiFUJLFUFT SBOLBQJFðEBWPt4UVNCSPiEBJMJOJOLBT

r

NFUJLFUFTQBUJLɹUBLVSUJWJFOBJ HBSTJBVTJɺQBLVPɷJɺEJ[BJOPBHFOUɻSɺ %JEòJPKPKF#SJUBOJKPKF

r

Nt-5JEFOUJUZiNFOJOJOLɺLPMFLUZWPTVLVSUBSJCPUPMFJEJNPCVUFMJɺUSJMPHJKBQBUFLPɶQSFTUJòJOɶt5IF%JFMJOFi TBWBJUɹTHFSJBVTJɺKɺEFðJNUVLɵ PHSBÎLBT&EWBSEBT,BWBSTLBTVòEBSCɵQFMOɹ BVLTɵUBSQUBVUJOJBNFLPOLVSTFt"A%FTJHO"XBSEBOE$PNQFUJUJPOi

r

NJðTLJSUJOJPEJ[BJOPSJCPUPMFJEJNPt#MBDLFEJUJPOiUBJQQBUQBUFLPɶ t5IF%JFMJOFiTBWBJUɹTHFSJBVTJɺKɺEFðJNUVLɵJSQFMOɹOBDJPOBMJOJPLPOLVSTP t(FSBTEJ[BJOBTiEJQMPNɵ

r

t.FUɺQSFLɹTòFOLMBTiLPOLVSTF t-JUIVBOJBOWPELBiðFJNBBQEPWBOPUB VòPSJHJOBMJVTEJ[BJOPTQSFOEJNVT

MPHJKB+JGJMUSVPKBNBQFSTNɹMɶ CFSòPBOHMJT HSZOJOBNBQFSTJEBCSPJS BVLTPGJMUSVT /BVKBVTJɺTQSFOEJNɺJFðLPNBJSTJFLJBOU VòUJLSJOUJ  LBE QBTJSFOLBNBT QSPEVLUBT CɻUɺ LPLZCJðLBT JS UJLSBT 7BLBSɺ HBNJOUPKɺ TVLVSUJ VOJLBMɻT  TVOLJBJ QBEJSCBNJ IPMPHSBNJOJBJMJQEVLBJòFOLMJOJNVJQJSNɵLBSUɵ-JFUVWPKFBUTJSBEPCɻUFOU BOU t-JUIVBOJBO WPELBi QBLVPɷJɺ .0%&3/64 %*;"*/"4

4JFLJBOUJðTLJSUJOJPTLPOJP HBNJOBOU t-JUIVBOJBOWPELBiðFJNPTEFHUJOFT UBJLPNBTQFDJGJOɹGJMUSBWJNPUFDIOP-

:QBUJOHBTEɹNFTZTTLJSJBNBT JSEFHUJOɹTQBLVPUFJ/BVKBVTJBTt-JUIVBOJBOWPELBiFUJLFUFT LɻSɹ WJFOB HBSTJBVTJɺ &VSPQPT QBLVPɷJɺ EJ[BJOP BHFOUɻSɺ :QBUJOHP QJSLɹKɺ CFJ UBSQ»JFNFUJØMFJTUBT UBVUJOɹT EJOBVKBVTJBTSJCPUP [BJOP CFOMFJEJNPCVUFMJTUBJQ ESVPNFOɹT QBUKBVQFMOǦ TVTJEPNɹKJt(FSPEJ[BJOPi NP TVMBVLJB QSJ[ǣ VOJLBMɻTSJCPUP MFJEJNP t-JUIVBOJBOWPELBiCVUFMJBJ EBòOBJLVSJBNJCFOESBEBSCJBVKBOU TV MJFUVWJɺ NFOJOJOLBJT

t-JUIVBOJBOWPELBi"VLTJOǦT FUJLFǰJǧFWPMJVDJKB


22 | Sveikata

15min â&#x20AC;˘ 2013 m. geguĹžÄ&#x2014;s 24 d.

Man Ĺ˝IV. Ar priimsite? Dalia DaĹĄkeviÄ?iĹŤtÄ&#x2014; d.daskeviciute@15min.lt

â&#x20AC;&#x17E;Reutersâ&#x20AC;&#x153; nuotr.

Ĺ˝IV, gÄ&#x2014;da ir baimÄ&#x2014; â&#x20AC;&#x201C; neatsiejami dalykai. Infekuotieji bijo prisipaĹžinti kitiems, kad savo kĹŤne neĹĄioja Ĺžmogaus imunodeficito virusÄ&#x2026;. Bijo ir reikalauti to, kas jiems priklauso â&#x20AC;&#x201C; medicininÄ&#x2014;s prieĹžiĹŤros. VilnietÄ&#x2014; Viktorija Markova Ĺ˝IV uĹžsikrÄ&#x2014;tÄ&#x2014; nuo mylimo vyro. Bet moters tai nenustebino ir nesuĹžlugdÄ&#x2014;. Dabar ji nuolat geria virusÄ&#x2026; kontroliuojanÄ?ius vaistus ir jauÄ?iasi pakankamai stipri, net susilaukÄ&#x2014; sveiko sĹŤnaus. TaÄ?iau vizitai pas gydytojus Ĺ˝IV neĹĄiojanÄ?iai porai kaskart sukelia stresÄ&#x2026;. Viktorija pasakojo, kad kreiptis ÄŻ medikus ypaÄ? bijo jos vyras, nes ant jo ligos kortelÄ&#x2014;s riebiomis raidÄ&#x2014;mis uĹžraĹĄyta â&#x20AC;&#x17E;Ĺ˝IVâ&#x20AC;&#x153;. OdontologÄ&#x2014; daĹžnai atsisako vyrÄ&#x2026; priimti, net jei jam labai skauda, o aplinkiniai, suĹžinojÄ&#x2122; apie vyro ligÄ&#x2026;, stengiasi iĹĄlaikyti didesnÄŻ fizinÄŻ

atstumÄ&#x2026;, tarsi infekuotasis galÄ&#x2014;tĹł uĹžkrÄ&#x2014;sti vienu prisilietimu ar atodĹŤsiu. Lietuvoje gyvena 2097 Ĺ˝IV infekuoti ĹžmonÄ&#x2014;s. SavaitraĹĄÄ?io â&#x20AC;&#x17E;15minâ&#x20AC;&#x153; ĹžurnalistÄ&#x2014; nusprendÄ&#x2014; paskambinti ÄŻ kelias gydymo ÄŻstaigas ir iĹĄsiaiĹĄkinti, kaip reaguojama ÄŻ tokius ligonius.

PriimtĹł ne visi ValstybinÄ&#x2014;s gydymo ÄŻstaigos atstumti pacientĹł negali. Tai pripaĹžino ir vienos Vilniaus poliklinikos Odontologijos skyriaus vedÄ&#x2014;ja. Ji tik papraĹĄÄ&#x2014; apsilankius perspÄ&#x2014;ti medikus apie Ĺ˝IV ir pasiteiravo, ar man ne ĹŤmi stadija (tuo metu yra didĹžiausias

pavojus uĹžkrÄ&#x2014;sti kitus), o aĹĄ pasiskundĹžiau, kad kartais gÄ&#x2014;da gydytojams pasisakyti apie savo bÄ&#x2014;dÄ&#x2026;, nes tada jie nenori manÄ&#x2122;s priimti. â&#x20AC;&#x17E;Neturime teisÄ&#x2014;s atsisakyti... JĹŤs juk irgi Ĺžmogusâ&#x20AC;&#x153;, â&#x20AC;&#x201C; vedÄ&#x2014;jai pagailo manÄ&#x2122;s. Kitaip yra su privaÄ?iomis gydymo ÄŻstaigomis. Jos nepageidaujamĹł pacientĹł gali

.DXQRUDMRQHWÄ&#x2019;VLDPDYDQGHQWYDUNRVLQIUDVWUXNWÄşURVSOÄ?WUD äXOLQÄ?OLRPRQWDYLPRGDUEDL

$SOLQNRVDWVWDW\PRGDUEDL

S\ĂĽN\MHY\NVWDQDXMRVPRGHUQLRVQXRWHNĹ&#x20AC;YDO\NORVSURMHNWDYLPRGDUEDLLU DUWLPLDXVLXPHWXEXVSUDGÄ?WDMĹ&#x20AC;VWDW\ED 1RUV J\YHQWRMDL QDXMD YDQGHQWYDUNRV LQIUDVWUXNWÄşUD JDOÄ?V SUDGÄ?WL QDXGRWLVWLNSRVWDW\EĹ&#x20AC;XçEDLJLPRDNWĹ&#x20AC;SDVLUDĂĽ\PRWDÄ&#x20AC;LDX8$%Ă&#x2026;*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´SULPHQDNDGJ\YHQWRMDLNXULHPVMDXDWYHVWRVDWĂĽDNRVJDYÄ&#x2019; 8$%Ă&#x2026;*LUDLWÄ?VYDQGHQ\V´SULVLMXQJLPRVÄ&#x2030;O\JDVJDOLSUDGÄ?WLSURMHNWDYLPR LUVWDW\ERVGDUEXVLĂĽVN\UXVHNVSORDWDFLMÄ&#x2030;NROQHEDLJWDPDJLVWUDOLQLĹ&#x20AC;WLQNOĹ&#x20AC;VWDW\ED3UDĂĽ\PÄ&#x2030;GÄ?OSULVLMXQJLPRVÄ&#x2030;O\JĹ&#x20AC;JDYLPRJDOLPDSDWHLNWL8$% Ă&#x2026;*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´ DUED VHQLÄşQLMRVH 6X VDYLPL UHLNÄ?WĹ&#x20AC; WXUÄ?WL SDVÄ&#x2030; EHL QHNLOQRMDPRMRWXUWRQXRVDY\EÄ?VGRNXPHQWÄ&#x2030; Ä&#x2122;J\YHQGLQXVSURMHNWÄ&#x2030;PLQÄ?WRVHJ\YHQYLHWÄ?VHEXVWLHNLDPDVNRN\ELĂĽNDVYDQGXRRQXRWHNĹ&#x20AC;WYDUN\PDVSDGÄ?VXçWLNULQWLKLJLHQRVQRUPĹ&#x20AC;EHLNLWĹ&#x20AC; DSOLQNRVDXJRVUHLNDODYLPĹ&#x20AC;ODLN\PÄ&#x2030;VL1HSDVODSWLVNDGSDVLWDLNRDWYHMĹ&#x20AC; NDLLĂĽJ\YHQWRMĹ&#x20AC;Ä&#x161;VLUHQJLDPĹ&#x20AC;QHVDQGDULĹ&#x20AC;VXULQNLPRGXRELĹ&#x20AC;QXRWHNRVSDWHQNDÄ&#x161;JUXQWLQLXVYDQGHQLV.DGDQJLNDVWLQLĹ&#x20AC;ĂĽXOLQLĹ&#x20AC;YDQGHQÄ&#x161;YDUWRMDSDW\V J\YHQWRMDLWDLSGDURPDçDODQHWLNJDPWDLEHWLUçPRQLĹ&#x20AC;VYHLNDWDL%HOLHNDWLNSDVLGçLDXJWLNDGLQYHVWLFLMRVÄ&#x161;YDQGHQWYDUNRVÄşNÄ&#x161;SULVLGÄ?VSULHĂĽLRV SUREOHPRVVSUHQGLPR 3URMHNWDV Ă&#x2026;9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ&#x20AC; WYDUN\PR LQIUDVWUXNWÄşURV UHQRYDYLPDVLUSOÄ?WUD.DXQRUDMRQH =DS\ĂĽN\MH.DUPÄ?ODYRMH5DPXÄ&#x20AC;LXRVH

5DXGRQGYDU\MH.OXRQLĂĽNLXRVH'LHYRJDORMH.DÄ&#x20AC;HUJLQÄ?MH ´Y\NGRPDVSDJDO 6DQJODXGRVVNDWLQLPRYHLNVPĹ&#x20AC;SURJUDPRVĂ&#x2026;$SOLQNDLUGDUQXVY\VW\PDVLV´ SULRULWHWRÄ&#x161;J\YHQGLQLPRSULHPRQÄ&#x2019;Ă&#x2026;9DQGHQVWLHNLPRLUQXRWHNĹ&#x20AC;WYDUN\PR VLVWHPĹ&#x20AC;UHQRYDYLPDVLUSOÄ?WUD´LULĂĽGDOLHVĂ&#x20AC;QDQVXRMDPDV(XURSRV6Ä&#x2030;MXQJRV6DQJODXGRVIRQGROÄ?ĂĽRPLV )LQDQVDYLPRLUDGPLQLVWUDYLPRVXWDUW\MHQXPDW\WDGLGçLDXVLDSURMHNWR WLQNDPĹ&#x20AC; Ă&#x20AC;QDQVXRWL LĂĽODLGĹ&#x20AC; VXPD VLHNLD    OLWĹ&#x20AC; 6DQJODXGRV IRQGROÄ?ĂĽRVVXGDURDSLH/W/LHWXYRV5HVSXEOLNRVYDOVW\EÄ?VELXGçHWROÄ?ĂĽRV²/W3URMHNWRY\NG\WRMDV8$%Ă&#x2026;*LUDLWÄ?V YDQGHQ\V´LUSURMHNWRSDUWQHULV.DXQRUDMRQRVDYLYDOG\EÄ?VDGPLQLVWUDFLMD VNLULDOLNXVLÄ&#x2030;VXPRVGDOÄ&#x161;²QHPDçLDXQHL/W (6SDUDPD²LQYHVWLFLMDÄ&#x161;-ÄşVĹ&#x20AC;DWHLWÄ&#x161; UĹžsk. Nr. 308428

Pastaruosius metus ES Sanglaudos fondas skirdamas daugiau nei 20 POQ/WSULVLGÄ?MRSULHHVDPRVEÄşNOÄ?VSDJHULQLPRLUY\UDXMDQÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC;SUREOHPĹ&#x20AC; VSUHQGLPR .DXQR UDMRQH Ă&#x20AC;QDQVXRGDPDV SURMHNWÄ&#x2030; Ă&#x2026;9DQGHQV WLHNLPR LU QXRWHNĹ&#x20AC;WYDUN\PRLQIUDVWUXNWÄşURVUHQRYDYLPDVLUSOÄ?WUD.DXQRUDMRQH =DS\ĂĽN\MH .DUPÄ?ODYRMH 5DPXÄ&#x20AC;LXRVH 5DXGRQGYDU\MH .OXRQLĂĽNLXRVH 'LHYRJDORMH.DÄ&#x20AC;HUJLQÄ?MH ´3URMHNWRÄ&#x161;J\YHQGLQLPRPHWXDWOLNWRPLVYHLNORPLV NXULRPLVVLHNLDPDXçWLNULQWLNRN\ELĂĽNÄ&#x2030;JHULDPRMRYDQGHQVWLHNLPÄ&#x2030;LUQXRWHNĹ&#x20AC;WYDUN\PÄ&#x2030;JUHLWDLJDOÄ?VGçLDXJWLVQHYLHQDV.DXQRUDMRQRJ\YHQWRMDV Pasiekti rezultatai 3DVWDUXRVLXVPHWXV.DXQRUDMRQRJ\YHQYLHWÄ?VHEXU]JÄ&#x2019;HNVNDYDWRULDL LUGLUEÄ&#x2019;GDUELQLQNDLJUÄ&#x161;çWDSULHQXPDW\WĹ&#x20AC;QXRWHNĹ&#x20AC;LUYDQGHQWLHNLRWLQNOĹ&#x20AC;EHL DWĂĽDNĹ&#x20AC;LNLJ\YHQWRMĹ&#x20AC;VNO\SĹ&#x20AC;ULERVWLHVLPRGDUEĹ&#x20AC;SRXçVLWÄ&#x2019;VXVLRVçLHPRV ,ĂĽYLVRSDJDOSLUPÄ&#x2030;MÄ&#x2030;GDUEĹ&#x20AC;UDQJRVVXWDUWÄ&#x161;Ă&#x2026;=DS\ĂĽNLRDJORPHUDFLMRVYDQGHQWLHNLRLUQXRWHNĹ&#x20AC;WLQNOĹ&#x20AC;SOÄ?WUD.DUPÄ?ODYRVLU5DPXÄ&#x20AC;LĹ&#x20AC;YDQGHQWLHNLRLU QXRWHNĹ&#x20AC;WLQNOĹ&#x20AC;SOÄ?WUD´EXYRQXPDW\WDSURMHNWRÄ&#x161;J\YHQGLQLPRPHWXQXWLHVWL GDXJLDXNDLSNPQDXMĹ&#x20AC;YDQGHQWLHNLRWLQNOĹ&#x20AC;LUDSLHNPQDXMĹ&#x20AC;QXRWHNĹ&#x20AC; WLQNOĹ&#x20AC;äLDQGLHQSDJDOĂĽLÄ&#x2030;UDQJRVVXWDUWÄ&#x161;LĂĽYLVRGDUEĹ&#x20AC;DWOLNWD Paklota vandentiekio WLQNOĹ&#x20AC;

Paklota VDYLWDNLQLĹ&#x20AC; QXRWHNĹ&#x20AC;WLQNOĹ&#x20AC;

Paklota VOÄ?JLQLĹ&#x20AC;QXRWHNĹ&#x20AC; WLQNOĹ&#x20AC;

.DUPÄ?ODYD

509 m

528 m

P

5DPXÄ&#x20AC;LDL

1145 m

2782 m

P

.DÄ&#x20AC;HUJLQÄ?

P

P

P

IĹĄ viso

5329 m

6096 m

2287 m

Ä&#x2122;J\YHQGLQXVSURMHNWÄ&#x2030;SULHQDXMĹ&#x20AC;QXRWHNĹ&#x20AC;LUYDQGHQWLHNLRWLQNOĹ&#x20AC;SODQXRMDPDSULMXQWLGDXJLDXNDLSWULVWÄşNVWDQÄ&#x20AC;LXVJ\YHQWRMĹ&#x20AC; 'DUEDLY\NGRPLLUSDJDODQWUÄ&#x2030;MÄ&#x2030;SURMHNWRUDQJRVVXWDUWÄ&#x161;Ă&#x2026;1XRWHNĹ&#x20AC;YDO\PRÄ&#x161;UHQJLQLĹ&#x20AC;UHNRQVWUXNFLMD.DUPÄ?ODYRMH1XRWHNĹ&#x20AC;YDO\PRUHNRQVWUXNFLMD 5DXGRQGYDU\MH 1XRWHNĹ&#x20AC; YDO\PR Ä&#x161;UHQJLQLĹ&#x20AC; VWDW\ED =DS\ĂĽNLR DJORPHUDFLMRV´5DXGRQGYDU\MHLU.DUPÄ?ODYRMHUHNRQVWUXRMDPLSDVHQÄ&#x2019;VXVLGÄ?YÄ?MÄ&#x2019;LU ĂĽLĹ&#x20AC;GLHQĹ&#x20AC;UHLNDODYLPĹ&#x20AC;QHEHDWLWLQNDQW\VQXRWHNĹ&#x20AC;YDO\PRÄ&#x161;UHQJLQLDLR=D-


Sveikata | 23

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

ŽIV nešioja ir kraujo donorai

Preliminariais duomenimis, 2012 metais ŽIV nustatyta 29-iems kraujo donorams. Palyginus su 2011-aisiais, tokių atvejų padaugėjo beveik perpus. 2010-aisiais tokių atvejų buvo išsiaiškinta 24, 2009-aisiais – net 42. Bėda ta, kad žmogui užsikrėtus ŽIV, pirmas savaites virusas tūno organizme neišsiduodamas: kraujo tyrimai jo nerodo. Tai

ir nepriimti. Tačiau vienos tokios įstaigos administratorė į situaciją sureagavo labai natūraliai – patarė dėl neva skaudančio danties kreiptis į chirurgę ir pasakė jos telefono numerį. Moteris teigė, kad pacientai užpildo klausimyną, kuriame reikia pažymėti, jog sergi ŽIV. Tokiu atveju odontologas mūvi dvejas pirštines. Kitos klinikos sekretorė, išgirdusi ŽIV diagnozę, sutriko ir atsiduso. Puoliau raminti, kad nieko baisaus nenutiks, ir ji sutiko man paskirti laiką pas odontologą. Dar vienos privačios odontologijos klinikos darbuotoja dukart pakartojo, kad aš – nepageidaujama. „Nepriimtume, nes mes... Reikia ten specialių... Specialių sąlygų“, –

vadinamasis lango, arba latentinis, periodas, kai organizme pasigamina nepakankamas antikūnų kiekis, kuris leistų aptikti infekciją. Tik praėjus inkubaciniam periodui kraujyje aptinkami ŽIV pėdsakai.

į šalies ligonines ir buvo perpiltas ne vienam pacientui. Sudaryta speciali Sveikatos apsaugos ministerijos komisija vėliau ramino, kad donorė ŽIV užsikrėtė po paskutinio kraujo davimo.

Nacionalinio kraujo centro Donorų skyriaus vedėjas gydytojas Kęstutis Speičys teigė, kad šiais metais Vilniuje vienam kraujo donorui buvo nustatyta ŽIV. Tačiau pagrindo baimintis nėra, nes kraujo jis buvo davęs seniai.

Lietuvoje užsikrėtusiųjų ŽIV perpilant kraują kol kas nenustatyta. O Rusijoje neseniai įvyko nelaimė: Sankt Peterburgo medikai neapsižiūrėjo ir ŽIV infekuotos donorės kraujo perpylė 16 mėnesių mergaitei. Tokia pati istorija vasarį nutiko ir Austrijoje: vienoje iš Vienos ligoninių pacientei buvo perpiltas ŽIV infekuoto donoro kraujas. Manoma, kad virusas donoro kraujyje nebuvo laiku aptiktas dėl lango periodo.

Pernai rudenį plačiai nuskambėjo istorija, kai aktyviai kraujo donorei Klaipėdoje buvo nustatytas ŽIV. Prieš kelis mėnesius moteris buvo davusi kraujo, kuris pateko

apgalvodama kiekvieną žodį sutrikusi kalbėjo moteris ir patarė kreiptis į ligoninę. Neranda kelio pas medikus Žvelgiant tik į sausus skaičius matyti, kad ŽIV infekuotų asmenų skaičius Lietuvoje yra mažiausias Europoje. Balandžio 1-osios duomenimis, Lietuvoje sergančiųjų AIDS buvo 192, užsikrėtusių ŽIV – 2097. Vidutinis infekuotųjų amžius – kiek daugiau nei 30 metų. Pirmą šių metų ketvirtį šalyje nustatyti 37 nauji ŽIV atvejai. 14 asmenų ŽIV infekcija užsikrėtė vartodami injekcinius narkotikus, 11– heteroseksualių, 4 – homoseksualių santykių metu. Likusieji teigė nežinantys, kokiu būdu galėjo užsikrėsti.

Užkrečiamųjų ligų ir AIDS centro (ULAC) LPI ir hepatitų epidemiologinės priežiūros skyriaus vedėjos Irmos Čaplinskienės manymu, tai galima interpretuoti kaip nepakankamą gydytojų darbą su nauju ŽIV

Skaičius

2

DAUGIAU NEI

ULAC duomenimis, kasmet šalyje yra nustatoma nuo keliolikos iki keliasdešimties atvejų, kad kraujo donorai arba norintys tokiais tapti yra ŽIV nešiotojai. Tarp infekuotųjų yra ir aktyvių kraujo donorų, kurie kraujo duoda dažnai.

Tiek ŽIV nešiojančių žmonių šiuo metu gyvena Lietuvoje.

tūkst.

skanios naujienos

Kviečia pažinti sūrių įvairovę Sūris - universalus produktas, tinkamas ir panorus greitai užkąsti, ir sumanius paruošti prašmatnų patiekalą. Be to, egzistuoja tokia gausybė sūrio rūšių, jog mėgstamiausią nesunkiai išsirinks kiekvienas. Nuo gegužės 23 dienos iki birželio 5-osios parduotuvėse „Maxima“ sūriui skiriamas ypatingas dėmesys. Šio prekybos tinklo sūrio vitrinose visada galima rinktis iš gausaus asortimento, tačiau artimiausiu metu bus nustebinti net tikri sūrio gurmanai. Sūrio vitrinose, virsiančiose „Sūrių klubu“, bus pristatyta ne viena iki šiol Lietuvoje mažai girdėta sūrio rūšis, vyks degustacijos, sūrio kepimas ant grotelių, pirkėjai bus supažindinami su sūrio gaminimo ypatybėmis. Specialiai „Sūrių klubui“ konditeriai iškeps rekordinį, net 150 kg sversiantį Sūrio tortą, kuriuo bus vaišinami pirkėjai. Ir iškylai, ir vakarėliui Šis metų periodas pažinčiai su sūriu pasirinktas neatsitiktinai – juk sūris gali būti puikus užkandis vakarieniaujant terasoje, jo verta pasiimti į iškylas, jis nepaprastai skanus su įvairiais priedais pakeptas ant grotelių. Akcija „Sūrių klubas“ vyks visame prekybos tinkle „Maxima“. „Daugiau naujienų pastebės XX ir XXX parduotuvių klientai, tačiau ir X parduotuvės turės kuo pradžiuginti sūrių mėgėjus“, – teigia MAXIMA LT, UAB Maisto pirkimo departamento direktorius Tomas Marcinkevičius.

pacientu, nes neskiriama užtektinai laiko išsiaiškinti, kaip jis galėjo užsikrėsti. „Tai blogai, nes tuomet ŽIV užsikrėtusiam pacientui nesuteikiama tikslinė informacija, kaip saugotis pakartotinio užsikrėtimo, neužkrėsti kitų, jausti atsakomybę už infekcijos neplatinimą visuomenėje“, – kalbėjo ULAC darbuotoja. ŽIV/AIDS paveiktų moterų bei jų artimųjų asociacijos „Demetra“ atstovė Loreta Stonienė teigė, kad dauguma infekuotųjų neranda kelio pas medikus, nors nemokamai ir greitai išsitirti dėl ŽIV galima ne tik Vilniuje, bet ir Kaune, Biržuose, Kėdainiuose, Šiauliuose, Panevėžyje, Vilkaviškyje, Alytuje ir Visagine. Taip pat Vilniuje veikia ŽIV infekuotų asmenų savipagalbos grupė.

ekspertas pataria Ką vertėtų žinoti apie sūrio derinimą su kitais produktais? Atsako MAXIMA LT, UAB Maisto pirkimo departamento direktorius Tomas Marcinkevičius Egzistuoja tokia gausybė sūrio rūšių, jog pažvelgus į jų vitriną gali apsisukti galva. Akcijos „Sūrių klubas” proga savo pirkėjams specialiai paruošėme leidinį, kuriame supažindinsime su populiariausiais sūriais, jų derinimu, pasiūlysime receptų. Kaip išsirinkti tinkamiausią sūrį ir nesuklysti derinant? Paprastai visus sūrius galima skirstyti į kelias kategorijas – vieni jų labiau tinka kaip savarankiškas užkandis, kiti – kaip salotų dalis.

Naujomis sūrio rūšimis papildytas vitrinas pirkėjai gali išvysti nuo gegužės 23-iosios. Be tradicinių kietųjų, minkštųjų, fermentinių sūrių, jose atsiras Lietuvos prekybos tinklų sveriamų produktų skyriuose dar nematytų sūrių – bus galima įsigyti ne tik karvių, bet ir ožkų, asilių, buivolių pieno sūrių. Dar viena pirkėjų laukianti naujiena – galimybė iš vitrinoje pasirinktų sūrių suformuoti patinkantį rinkinį. Toks rinkinys bus čia pat supjaustytas ir supakuotas į vieną indą. Keliasdešimt naujienų Parduotuves pasieks net keliasdešimt rūšių sveriamųjų sūrių, skirtų salotoms gaminti, atkeliausiančių iš Italijos, Graikijos, Bulgarijos. Iš Bulgarijos atkeliaus garsusis brinza sūris, Graikijos – feta sūris, pagamintas iš 70 proc. avių ir 30 proc. ožkų pieno, iš pietų Italijos – burrata sūris. „Sū-

rių klube“ bus pasiūlyta ir nemažai sūrių, skirtų griliui, taip pat naujų užkandžiams tinkamo kietojo sūrio rūšių, šių, pelėsinių, rūkytų sūrių bei pikantišantiškų sūrio pynių. Dar viena naujiena pažintis su populiariausiais kaimynų gaminamais sūriais. Lietuviai galės paskanauti Latvijoje gaminamo Jani sūrio, ku-ris tradiciškai valgomas per er Jonines, arba Estijoje ir Suouomijoje labiausiai mėgstamo mo Laplandijos sūrio.

Sūrio ekspertas –

Gaminant salotas siūlome išbandyti minkštą, sūryme nokintą fermentinį baltąjį sūrį brinza. Šis sūris puikiai tinka su gaivių daržovių – agurkų, pomidorų – salotomis. Kitas sūris, taip pat puikiai tinkamas salotoms – feta. Tai aštriai sūraus skonio sūris, tad jis puikiai tinka su saldoko skonio keptais ar marinuotais burokėliais, keptomis cukinijomis bei pomidorais. Dar vienas keptomi minkštas sūris, tradiciškai naudojamas ruošiant mink salotas - mocarela. Ji nuostabiai dera sa ssu pomidorais, alyvuogėmis, keptomis paprikomis bei baklažanais. Beje, būtent mocarela naudojama kepant populiariąją itališką picą „Margarita“. Kietųjų sūrių kategorijai priskiriami sū sūriai, tokie, kaip parmezanas, pekorinas ir ki kiti, taip pat gali būti ir salotų sudedamąja dalimi, ir valgomi kaip atskiras užkandis. Tarkime, intensyvaus skonio parmezanas tinka su gaiviais vaisiais – obuoliais, kriaušėmis, taip pat riešutais. Nuostabiu skonio atradimu gali tapti brandinti sūriai, kuriais galima mėgautis su įvairiais pagardais, o jei susiruošėte iškepti sūrį ant grotelių, galimybių atsiveria daugybė - taip galite ruošti brinzos, halloumi sūrį, ir, žinoma, lietuvišką varškės sūrį.


24 | Skelbimai

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

VILNIUS

KAUNAS


E.OVČARENKO NUOTR.

Šį savaitgalį veiksiančiame Hanzos mieste bus galima pasigrožėti riterių kautynėmis.

Ateityje Hanzos dienos į Kauną turėtų pritraukti dar daugiau turistų.

Svajojama apie bendrą šventę drauge su Gdansku Lenkijoje ir Kuldiga Latvijoje.

Planuojama, kad ateityje Kauno dienų šventė virs Kauno Hanzos dienų švente.

Hanzos dvasia neapleidžia Kauno Donatas GALINIS

ORGANIZATORIAMS – NAUJA PATIRTIS

Kaunas, vienintelis iš Lietuvos miestų priklausantis Naujosios Hanzos sąjungai, tęsia viduramžiais alsuojančių švenčių tradiciją. Šį savaitgalį kulminaciją pasieksiančiose „Kauno dienose 2013“ kauniečių ir miesto svečių lauks svarbus šventės akcentas – Kauno pilies lomoje įsikursiantis Hanzos miestas.

Praėjusiais metais viduramžių šventės organizatoriai – VšĮ „Hansa Kaunas“ – atsisakė savo įsipareigojimų ir pranešė neberengsiantys šios šventės. Tuomet buvo pasigirdę kalbų, kad buvusius organizatorius atsisakyti planų toliau rengti šią šventę galėjo paskatinti ir ne itin palankios šios viešosios įstaigos veiklos ir finansų audito išvados.

Šeštadienį ir sekmadienį Hanzos mieste bus galima rasti riterių stovyklą, amatininkų kaimelį, XIV–XVII a. šarvų bei ginklų ekspoziciją, čia vyks senoviniai stalo žaidimai, bus mėtomi kirviai, žiedai bei ietys, šaudoma iš lankų ir arbaletų, veiks žongliravimo mokykla bei senovinė mokyklėlė vaikams. „Apmaudu, kad daug metų Kaune vykusios ir kauniečių pamėgtos Hanzos šventės organizatoriai atsisakė savo įsipareigojimų toliau rengti šią šventę. Todėl šįmet nusprendėme „Kauno dienų 2013“ metu prie pilies įkurti Hanzos miestą, surengti viduramžių pasirodymus, pakviesti amatininkus, riterius, pirklius ir pasiuntinius. Planuojame, kad ateityje Kauno dienų šventė virs Kauno Hanzos dienų švente“, – sakė Kauno meras Andrius Kupčinskas.

„Ankstesnės Hanzos šventės organizatoriai ne tik atsisakė savo įsipareigojimų, bet netgi nesutiko pasidalinti savo patarimais ir patirtimi. Todėl šių metų šventės organizatoriui – Kauno kultūros centrui „Tautos namai“ – tai bus visiškai nauja patirtis, – teigė Kauno miesto savivaldybės administracijos Kultūros ir turizmo plėtros skyriaus vedėjas Albinas Vilčinskas. – Tikiu, kad šįmet įgavę patirties kitais metais „Tautos namai“ sugebės šventę surengti su dar ryškesniu Hanzos atspalviu.“ DĖMESYS – TURIZMUI Pasak Kauno miesto tarybos narės Editos Gudišauskienės, narystė Naujosios Hanzos miestų sąjungoje Kaunui suteikia daugybę galimybių. „Iki šiol Kaunas, kaip Hanzos miestas, vystė tik kultūrinę sritį. Tuo tarpu dabar plėsime ir vystysime turizmą, kuris bus labai naudingas miestui. Šiuo metu vyksta derybos dėl Hanzos paso. Šį pasą, kurį jau turi Liuneburgo miestas

(Vokietija), galėtų turėti kiekvienas sąjungos partneris. Jis galiotų visuose miestuose, o atvykę turistai su šiuo pasu gautų įvairias nuolaidas renginiams“, – pasakojo E. Gudišauskienė. TARPTAUTINĖS ŠVENTĖS VIZIJA Kaunas jau keletą metų bendradarbiauja su Pernu miestu (Estija). Kauno miesto atstovai neseniai dalyvavo šiame mieste surengtoje konferencijoje, kurios metu buvo aptarti galimi bendri turizmo projektai, kuriuos galėtų vystyti sąjungos miestai partneriai. „Kaunas kartu su Gdansku (Lenkija) ir Kuldiga (Latvija) planuoja sukurti bendrą turistinį maršrutą ir Hanzos dienas rengti kartu. Svarstome galimybę organizuoti tarptautinę, didelio masto šventę. Suderintumėme datas tarp trijų miestų ir jos galėtų vykti paeiliui“, – apie planus pasakojo Kauno miesto tarybos narė. Neseniai buvo patvirtintas oficialus Naujosios Hanzos miestų sąjungos logotipas. Netrukus jį galės naudoti ir Kaunas, savo oficialiuose dokumentuose ir visur kitur galėsiantis prisistatyti kaip Hanzos miestas. „Netrukus turėtų startuoti ir oficiali Naujosios Hanzos miestų sąjungos svetainė, kurioje bus pristatomi visi miestai partneriai, tarp jų ir Kaunas. Kauno miesto savivaldybė aktyviai prisidėjo prie šios interneto svetainės kūrimo“, – Užsk. Nr. 308429 pabrėžė E.Gudišauskienė.


Avinas. Užplūs milžiniška energijos banga, leisianti pajusti nuotykio dvasią. Bet ne tam, kad tuščiai bėgtų laikas prie televizoriaus, o išmoktumėte šio to vertingo.

Jautis. Sutriksite, nes nežinosite, ar pasikliauti partneriais tvarkant finansinius reikalus. Paaiškėjusi tiesa padės nustatyti prioritetus ne vien savo, bet ir jų naudai.

Dvyniai. Antrosios pusės planai stebins ir glumins. Bet kuriuo atveju privalote juos išklausyti. Be to, atsiras galimybių į savo gyvenimą pritraukti svarbių žmonių.

Vėžys. Kasdienybės našta taps nepakeliama arba tikra atgaiva. Susitelkimas ir geranoriškumas gelbės, o noras žaisti pavojingus žaidimus trukdys atlikti tai, ką privalote.

Vertikaliai:

Horizontaliai: Laisvė. Rytai. Painiava. Suamsi. Šakas. Raistas. Kaire. Omė. Samana. Mes. Skystini. Roko. Ok. Kam. Amor. Ogmina. Aroms. Ada. Rina. Krienas. Sa. Čadra. Ėjom. Meilumas. Na. Au. Ubas. At. Laisto. Ilgio.

Horoskopai

15min • 2013 m. gegužės 24 d.

Ardo. Siparis. Kamaičiai. Samara. Idealus. Visiems. Nandu. Kėnis. Ako. Armuo. Nyka. „Saab“. Rašalas. Mar. Sai. Yvas. Orinė. SL. Tak. Omikron. Akmena. Masonai. Liks. Ėsimės. Amato.

26 | Laisvalaikis

Liūtas. Vienišiams patariama atverti

Mergelė. Paieškokite archyvuose savo šeimos medžio, o jei neturite jo – sudarykite. Pats laikas prisiminti protėvius, aplankyti senelius ir tėvus. Nedelskite!

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Budginaitė

Svarstyklės. Tiesa išaiškės keisčiausiu būdu ir dar keisčiau pakreips įvykių eigą. Venkite kištis į ją. Stabdykite save, kai norėsite savaip interpretuoti žmonių poelgius. Skorpionas. Pasidarbuokite šluota ir valymo priemonėmis tiesiogine ir perkeltine prasmėmis. Įveikę baimę prarasti, netrukus patirsite įsigijimo ir įgijimo džiaugsmą. Šaulys. Ruoškitės susidurti akis į akį su savo baimėmis. Jei jums stigs tikrumo ir pasitikėjimo – prisitaikykite. Neprarasite savęs, o švęsite esminius asmenybės pokyčius. Ožiaragis. Sulėtinkite tempą ir panirkite į svajones. Analizuokite sapnus ir rasite juose prasmingų atsakymų. Šioje kelionėje pasikliaukite šeštuoju jausmu.

Vandenis. Daug tikslų, bet ne viskas vyksta pagal planą? Ieškokite ne priežasčių sustoti, o galimybių judėti į priekį. Vertinkite artimiausių žmonių pagalbą.

Žuvys. Mokykitės derinti šeimos ir darbo reikalus. Dėl to jums bus pasiūlyta išspręsti ne vieną sudėtingą užduotį. Tik tada rasite aukso vidurį, kuriame bus gera visiems.

Atsakymas: KARČIOS AŠAROS.

širdį, užimtiems – pasiruošti naujai įsiliepsnosiantiems jausmams, o tėvams – imtis iniciatyvos, įsitraukiant į vaikų žaidimus.

Parengė žurnalo „Oho „Oho“ redakcija


15min • 2013 m. gegužės 24 d.

Anekdotai

Sudoku

Statistikos departamento duomenimis, frazę „Dieve, koks didelis!“ dažniausiai girdi miniatiūriniai vorai.

Jeigu katė skrieja pro langą uodega į priekį, vadinasi, kažkas dingo nuo stalo virtuvėje.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Šeštadienis bus lietingas, kai kur griaudės perkūnija. Temperatūra naktį bus 10–15, dieną – 15–20 laipsnių šilumos. Sekmadienį lietus trauksis, dieną bus 19–24, pajūryje – 16–18 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje išliks tokia pati temperatūra, palis. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

12 / 16

11

18

Madridas

23

Maskva

27

Panevėžys

16

19

Utena

13 / 18 Kaunas

05-26 d. 10 / 22 Panevėžys

10 / 23 Utena

9 / 17 Alytus

19

9 / 22

19 Vėjas Šiaurės rytų

05-25 d. 13 / 19

13 / 19

13 / 18

13 / 18

11 / 22

11 / 22

10 / 23

10 / 23

05-26 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

16

Londonas

19 13 / 18

27

Berlynas

Šiauliai

05-25 d. 13 / 18

Atėnai

19 Alytus 19

5–10 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

23

Oslas

18

Paryžius

13

Praha

13

Ryga

21

Roma

18

Stokholmas

19

Talinas

17

Varšuva

14


15min savaitraštis 2013.05.24  

15min savaitraštis 2013.05.24