Issuu on Google+

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 39 (1270) • 2012 m. spalio 12 d.

Rinkimų

manija

R.Valeikio piešinys

Verslas

Ne taip baisu, kaip atrodė Daug triukšmo ir pykčių, o naudos mažai. Taip galima apibūdinti kovą su milijardiniu „šešėliu“. Dėl šios kovos dengtų turgaviečių prekeiviai buvo priversti įsigyti kasos aparatus. Kiek milijonų laimėjo valdžia?

14–15 psl.

2012-ųjų Lietuva visiškai kitokia nei 1920-ųjų.

Kultūra

Iš pasiutimo ir liūdesio Dailininkas ir fotomenininkas Rimantas Dichavičius jau beveik baigė antrąjį fotoalbumo „Laisvės paženklinti“ tomą. Trečiojo, sako, nerengs – estafetę perduos jaunesniems, dar nepraradusiems idealizmo.

Tokios pat liko tik politikų grumtynės.

32–33 psl.

Dovilė Jablonskaitė

2, 4, 6–9 psl.

2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

Rinkimų liūdesys

19

17

PROC.

Leidžiasi A.Kubiliaus trikinkės saulė. Lietuva šeštą kartą per 20 metų bandys laimę. Seimo rinkimų loterijoje. Kurios laimingais bilietais tiki tik nepakaltinami pedofilų šmėklų medžiotojai. Nepraeis ir pusmetis – rypaus ir viešai spjaudysis, kad apgavo. Kas pasikeitė per ketverius metus? Darbo ir pinigų tapo mažiau. Kaip ir rinkėjų. Tauta uta dar labiau susimetė į kuprą. Paseno. Ne ketveriaiss – daugiau metų. Visus ketverius metus daugiau mirė ė nei gimė. Vėl. Naujų lyderių partijos neiškėlė nė vieno. Nusibodę senieji paseno dar ketveriais metais. Proto tapo mažiau. Mokyklinis pratimas: kairėje lapo pusėje priklijuokite ketvirčio amžiauss senumo R.Ozolo, B.Genzelio ir D.Kuolio nuotrauaukas, užrašykite virš jų datą – 1988-ieji, o apačioje – žodžius iš tuomet šių vyrų sakytų kalbų. Dešinėje – dabartiniai atvaizdai, 2012-ųjų data ir citatos iš šių metų rinkimų kalbų. Kuri pusė laimėtų protų mūšį? Vertybių politikoje tapo mažiau. Teisingiau pasakius, vertybių neliko. Žanro klasika: susikibę už rankučių senas brazauskininkas su aršiu landsbergininku lenkų autonomijos šalininką drąsiųjų keliu į Seimą vedasi.

PROC.

Savaitės įvykis

5 PROC.

Rinkimai

14 PROC.

Šį sekmadienį paaiškės, kurios partijos pateks į Seimą ir ką tauta pataria Vyriausybei – statyti naują Visagino atominę elektrinę ar nestatyti.

18

Naujų lyderių partijos neiškėlė. Nusibodę senieji paseno dar ketveriais metais.

PROC.

Šią savaitę surengėme apklausą, kurioje skaitytojų klausėme, už ką jie atiduos savo balsą. Skaitytojai galėjo rinktis iš septynių partijų, kurios pagal sociologinius tyrimus turėtų peržengti 5 proc. barjerą, arba nurodyti, kad balsuos už kurią nors kitą, atskirai neįvardytą, iš 18 rinkimuose dalyvaujančių partijų. Per tris dienas apklausoje balsavo rekordiškai daug – daugiau nei 50 tūkst. respondentų.

3 PROC.

11

Tapome valstybe be parlamentinės daugumos. Šis Seimas patvirtino 2006-aisiais iškeltą hipotezę, kad Lietuvą galima valdyti ir be daugumos. Jei klaustumėte A.Kubiliaus, kiek narių priklauso jo koalicijai, jis atsakytų: „Nežinau.“ Gal 63, o gal ir mažiau. Nelygu, ką svarsto. Dėl kiekvieno įstatymo – kita Seimo dauguma. Bet jei ką nors uždrausti, atimti, neleisti, tai konstitucinė dauguma garantuota. Per ketverius metus tapo aišku, kad nė viena partija ne tik nebesiekia, bet ir nebenori laimėti Seimo rinkimų. Kam tas vargas? Svarbiausia tapo peršokti 5 proc. barjerą ir patekti į portfelių dalybų turgų, kur trys gali reikšti daugiau nei 30 ar 45. Bet ko nors juk tapo daugiau? Valstybės skola tapo triskart didesnė. Kadencijos pradžioje – 17 milijardų, pabaigoje – 48 mlrd. Lt. Kas užderėjo, tai užderėjo. Populistų tapo daugiau. Per ketverius metus populistais tapo net tie, kurie dar neseniai populistus viešai smerkdavo. Kaip ir puskvailių – tarp kandidatų į Seimą. Virėjų, kirpėjų ir šoferių, įsitikinusių, kad kiekvienas beraštis ir begalvis gali valdyti valstybę, buvo tiek, kad penkioms tokioms valstybėms kaip Lietuva užtektų. Kaip ir partijų, kurių viename gale kablys arba Broliai, o kitame – visiškos šakės. Už ką balsuoti? Dūsauja protingesni elementai. Ir sako jie, kad viskas pasikeis į gera, kai tik visuomenė subręs. Kai rinkėjai eis balsuoti, perskaitę visų partijų programas. Ech, mokslinčiai. Žmonės vis tiek balsuoja širdimi, bėda tik, kad širdyje tuščia – tikėjimo ir pasitikėjimo savo artimu nėr. Bet vis tiek pasakykit, už kurią partiją balsuoti? Nes nėr už ką! Mielieji, balsuoti reikia už tą, už kurią balsavote 1992, 1996, 2000, 2004 ir 2008 metais. Labai gerai nebus, bet šiek tiek geriau – garantuotai. Neįmanoma? Kaskart ieškodavote kitų gelbėtojų? Štai todėl ir neturite už ką balsuoti. Nes kartu su politiniu vandeniu kažkada išpylėte ir politinį kūdikį. Gal dar ne vėlu pradėti?

PROC.

12 PROC.

15min.lt apklausa Už kurią partiją balsuosite per Seimo rinkimus? Už Darbo partiją (9419) 17 proc. Už partiją „Drąsos kelias“ (7864) 14 proc. Už Lietuvos lenkų rinkimų akciją (1441) 3 proc. Už Lietuvos Respublikos liberalų sąjūdį (5929) 11 proc. Už Lietuvos socialdemokratų partiją (6694) 12 proc. Už Tėvynės sąjungą-Lietuvos krikščionis demokratus (10045) 18 proc. Už partiją „Tvarka ir teisingumas“ (2560) 5 proc. Už kitą partiją (10388) 19 proc. Apklausoje dalyvavo 54381 žmogus

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Politinė reklama. Bus apmokėta iš Lietuvos socialdemokratų partijos rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 304790

4 | Politika

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Déjà vu: amžius – kitas, kova – ta pati Prieš daugiau kaip 90 metų Lietuvoje renkant pirmuosius atstovus į Seimą, nei reklaminių filmukų, nei viešųjų ryšių konsultantų nebuvo. Tačiau jau tuomet kandidatai mokėjo oponentą su žemėmis sumaišyti, o savo juodus darbelius gražbylystėmis užglaistyti. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Nuo rinkimų į Steigiamąjį Seimą prabėgo 92 metai, tačiau sklaidant to meto spaudą matyti, kad rinkimų agitacija buvo karšta kaip geležis, o visuomenės problemos

menkai skyrėsi nuo dabarties. Konkuruodamos tarpusavyje Krikščionių demokratų (KD) partija ir Lietuvos valstiečių sąjunga aštriai kritikavo viena kitą, pasitelkdamos ne tik retoriką, bet ir anuometes juodąsias technologijas. Tarpukario Lietuvos spauda iš esmės buvo partinė, todėl rinkimų

„Kai kurie atstovai su ašaromis akyse pasakojo, kokių nešvarių priemonių kunigai griebiasi – ligi grasinimo išpažintin nepriimti.“ batalijos virė ne tik valsčiuose užsilipus ant „bačkos“, bet ypač laikraščių puslapiuose – Krikščionių demokratų partijos leistame „Tėvynės sarge“ ir Valstiečių sąjungos „Lietuvos ūkininke“. Savaitraštis „15min“ patyrinėjo 1920, 1922 ir 1926 metų rinkimų į Seimą kampanijų realijas. Vartant pageltusius beveik šimto metų senumo spaudos puslapius, kartais sukirbėdavo mintis – ar tikrai tai ne šiandienos laikraštis? Pragaras ir verdanti smala 1920 metų sausio 12-ąją prezidento aktu paskyrus rinkimų datą – balandžio 14 ir 15 dienas, šalyje prasidėjo rinkimų kampanija. Dėl vietų Steigiamajame Seime varžėsi visos politinės lietuvių partijos, išskyrus pogrindyje veikusią ir rinkimus boikotavusią Komunistų partiją, taip pat tautinių

mažumų organizacijos bei susivienijimai, kitos politinio, ideologinio ar net atsitiktinio pobūdžio grupės – iš viso 31 kandidato sąrašas. Įnirtingiausia kova vyko tarp krikdemų ir valstiečių. „Neatidėliodami nė vienos dienos spieskimės į vienintelę darbo žmonių organizaciją – Valstiečių sąjungą. Antraip mus valdys klerikai ir jų sėbrai“, – raginama vasario 8 dienos „Lietuvos ūkininko“ numeryje. Kitame leidinyje pridedama: „Atskyrus bažnyčią nuo valstybės nukentės kunigų kišeniai ir sumažės jų įtaka visuomenės gyvenime.“ Iš kito straipsnio, suręsto po vasario 15 dieną vykusio Valstiečių sąjungos suvažiavimo, aiškėja, kad kunigai irgi nesnaudžia: „Beveik visur Lietuvos valstiečių sąjungos kuopoms tenka laikyti frontas į keturias puses. Pirmiausia kunigai kuone visur be išėmimo yra paskelbę sąjungai karą. Kai kurie atstovai su ašaromis akyse pasakojo, kokių nešvarių priemonių kunigai griebiasi – ligi grasinimo išpažintin nepriimti, kad tik galėtų sutrukdyti savarankišką valstiečių organizacijos veiklą.“ Redakciją pasiekia skaitytojų laiškai, kuriuose pasakojama, kaip „kunigai Dievo žodį partijos reikalams naudoja ir bažnyčią turgumi pavertė“, net išpažinties paslaptis išnaudojama. Nukelta į 6 psl.

>>>

U탑sk. Nr. 306471

6 | Politika

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Rinkimai 1920-1926 m. Steigiamasis Seimas išrinktas 1920 m. balandžio 14–15 d. Iš 112 išrinktų Steigiamojo Seimo narių, 59 priklausė krikščionių demokratų blokui, 29 – Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų partijos ir Valstiečių sąjungos blokui, 12 – Lietuvos socialdemokratų partijai. Likusius mandatus pasidalijo tautinių mažumų (žydų, lenkų, vokiečių) atstovai Seime. Tarp Seimo narių buvo 6 Nepriklausomybės akto signatarai, 2 Seimo nariai – Aleksandras Stulginskis ir Kazys Grinius – buvo išrinkti Lietuvos Respublikos prezidentais.

Dešinieji ir kairieji savo leidiniuose pliekėsi karikatūromis.

I Seimas išrinktas 1922 m. spalio 10–11 d. Seimo buvo 90 narių. Nė viena politinė grupė absoliučios daugumos neturėjo. Po rinkimų valstiečiai liaudininkai buvo gavę 20, krikščionių demokratų blokas – 38, socialdemokratai – 10, Darbininkų kuopa – 5 vietas. Dar 5 vietas turėjo tautinių mažumų (žydų ir lenkų) atstovai. Tai buvo vienintelis Seimas, kuriame veikė komunistai (5). 1922 m. gruodžio 21d. Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis.

II Seimas

>>>

Atkelta iš 4 psl.

„Daugelyje vietų kunigai per Velykinę išpažintį klausinėja, ar nepriklauso prie Valstiečių sąjungos ar socialistinių liaudininkų demokratų, visaip gąsdina ir atkalbinėja, o kai kur net išrišimo nenori duoti.“ Girdi, „visi socialistai po mirties būsią pragare ir gersią verdančią smalą.“ Valstiečių sąjunga žmones ragina būti budrius ir neįsitraukti į KD partijos žaidimą „skaldyk ir valdyk“: „Kunigai su savo padėjėjais pristeigė paskutiniu laiku visokių pinklių: Krikščionių demokratų partiją, Žemdirbių sąjungą, Ūkininkų sąjungą, Darbo federaciją, paskui tuziną visokių „Pavasario“, „Šv. Juozapo“, „Šv. Kazimiero“, „Šv. Zitos“ ir daugybę dar kitais vardais. Kam jie vilioja mus? O tam, kad mus padalintų ir kvailintų.“ Tuo metu krikščionys demokratai „Tėvynės sarge“ guodžiasi, kad mokykla ir mokytojai visai pasidavė kairiesiems. „Daug kas mokyklą pradėjo skaityti tvirkinimo įstaiga. Kairiųjų pakraipų mokytojai ima uoliai dirbti ir savo tikslui pasiekti imasi per drąsių priemonių. Jie, tie mokytojai, tesudarydami vos įžiūrimą visuomenės dalį, pažinę a ir b, jau turi teisę vesti savo keliu tikinčiųjų tėvų vaiką, statydami jį ant slidaus bedievybės kelio?“ – retoriškai klausiama laikraščio vedamajame. Glaudūs ryšiai su Katalikų bažnyčia, kunigų pamokslai iš sakyklų nerinkti „bedievių“, „cicilikų“ (socialistų) padėjo LKD partijai laimėti rinkimus į Steigiamąjį Seimą: kartu su jai ideologiškai artimomis organizacijomis – Lietuvos ūkininkų sąjunga ir Lietuvos darbo federacija – gauta beveik 53 proc. vietų. Į antrą vietą iškopė Lietuvos socialistų liaudininkų demokratų ir Lietuvos valstiečių sąjungos (1922 m. pabaigoje abi partijos susijungė į Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungą, – red. past.) blokas, gavęs ketvirtadalį rinkėjų balsų.

Neik su ponu bičiuliauti 1922 metų rugpjūčio 7-ąją paskelbus rinkimų į paprastąjį (I) Seimą datą – spalio 10–11 d., šalyje vėl užvirė rinkimų kova. Šįkart ji buvo labiau apgalvota, pasverta ir argumentuota, nes rėmėsi ne tik emocijomis, bet ir realiai nuveiktų ar taip ir neįgyvendintų darbų, valdant jauną šalį, įvertinimu. Kitaip tariant, tauta jau patyrė, su kuo turi reikalą – išmušė atpildo valanda. „Mes buvom susirūpinę valstybės darbu, o mūsų priešininkai vien savo partijos reikalais. Mes jau ne kartą rašėme, kad pažanga ir žemdirbiai tai vienintelė dvarininkų viltis išgelbėti dvarus. Dėl to, besiartinant naujiems rinkimams, reikia būti atsargiam, reikia žiūrėti, kad dvarininkai negalėtų įeiti į Seimą mūsų pečiais ir paskui uždėti visam kraštui pančius.

Tiek valdančiųjų, tiek opozicijos laikraščiuose atsirado partijų politiką pašiepiančių karikatūrų, gąsdinimų socializmo baubu. Žinoma, eidami į žmones jie mokės kalbėti plonu liežuvėliu, ypač mokės peikti Seimą, valdžią, nurodys, kad tas negerai, o tas blogai ir t.t. Galų gale kaltę suvers krikščionims demokratams. Bet kiekvienas iš mūsų, einant į rinkimus, turi prisiminti, kaip laputė gaidelį išviliojo iš medžio neva pasivaištinėti. Atsiminkiet mūsų senelių pamokinimą: Neik su velniu riešutauti, neik su ponu bičiuliauti“, – mokoma valdančiųjų leidžiamame „Tėvynės sarge“. Skaitytojui aiškinama, kad socialistai į valdžią atėjo ne statyti, o griauti. „Su dorais, išmintingais, savo protu gyvenančiais žmonėmis galima būtų dirbti, bet su tokiais kaipo krikščionių demokratų atstovai, kurie gyvena tik protu, kuris

ateina iš jėzuitų ir Kauno juodųjų kunigų centro, tai negalimas rimtas darbas“, – savo laikraštyje atšauna opozicija ir ragina netikėti kalbomis, kad Seimo darbai blogi ir suvėlinti vien dėl socialistų liaudininkų ir valstiečių sąjungos kaltės. Rūpi tik kišenius prikimšti „Kai kurių partijų agitatoriai, kaip visų socialistų, valstiečių sąjungos ir žemdirbių, agituojant vartoja negirdėtai šlykštaus melo. Čia į pagalbą gali ateiti tik tų partijų nuveikti darbai. Rinkti socialdemokratų, socialistų liaudininkų, valstiečių sąjungos ir žemdirbių su pažanga (Tautos pažanga, – red. past.) negalima, nes jie eina prieš Lietuvos ir žmonių reikalus“, – akis rinkėjams bando atverti Krikščionys demokratai. Valstiečių sąjunga „Lietuvos ūkininke“ siūlo valdančiuosius vertinti ne pagal šnekas, o pagal rezultatus: „Krikščionys demokratai, valdydami šalį per pustrečių metų įstūmė mus į didelius vargus, tvarkos neįvedė, bet tik krikščionių demokratų vadai pralobo, įsitaisydami bankus ir kitokias pirktybines bendroves, prisipirkdami žemės ir t.t. Jie rojų žemėje prižadės, kad tik į naująjį nuolatinį Seimą patektų. Tačiau jie daugumoj būdami žmogaus gyvenimo nepalengvino, jiems rūpi vien savo kišenius, jų šulai. Buvo pasirengę visą Lietuvą iššmugeliuoti, kad savo kišenius milijonais prikimšti.“ Likus mėnesiui iki rinkimų opozicijos atstovai tautą prašo pasirūpinti, kad naujame Seime būtų mažiau davatkų, vargonininkų ir zakristijonų. Draugijų įkūrimo vajus 1922 metų rinkimams nenumaldomai artėjant, partijos visomis jėgomis ieško būdų pelnyti simpatijų ir prisivilioti elektoratą. Suvokę, kad patarlės „Be Dievo – nei iš kiemo“ įtaiga išsikvėpė, krikdemai ištraukė naują kortą ��� kreipimusi į visuomenę paskelbė apie draugijos „Viltis“ įkūrimą: „Mūsų katalikiškoji visuomenė negali žiūrėti abejingai, kaip jaunuomenė įtraukiama ton srovėn, kaip verčiama tarnauti svetimiems dievams, liberalizmo, atėizmo,

išrinktas 1923 m. gegužės 12–13 d. Seimo narių buvo 79. II Seime krikščionys demokratai ir Ūkininkų sąjunga turėjo po 14, Darbo federacija – 12, valstiečiai liaudininkai – 16, socialdemokratai – 8 vietas. Tautinių mažumų atstovai buvo gavę dar 14 vietų: žydai – 7, lenkai – 4, vokiečiai – 2, rusai – 1. Krikščionių demokratų blokas (krikščionys demokratai, Ūkininkų sąjunga ir Darbo federacija) II Seime sudarė absoliučią daugumą. Respublikos Prezidentu išrinktas Aleksandras Stulginskis.

III Seimas perrinktas 1926 m. gegužės 8, 9 ir 10 d. Seimo narių buvo 92. III Seime nė viena partija neturėjo absoliučios daugumos. Valstiečiai liaudininkai turėjo 22, socialdemokratai – 15, krikščionys demokratai – 14, Ūkininkų sąjunga – 11, Darbo federacija – 5, tautininkai – 3, Ūkininkų partija – 2 vietas. Dar 9 atstovus turėjo tautinės mažumos. Respublikos Prezidentu birželio 7 d. posėdyje išrinktas Kazys Grinius.

socializmo pavidale. Tuo tikslu Šiauliuose kuriasi draugija medžiaginiai remti besimokančiam neturtingam ir doram jaunimui.“ Suprask, nori išsimokslinti – žinai, už ką balsuoti. Oponentai irgi nesnaudė: rugpjūčio 17 dieną įkūrė Lietuvos moterų sąjungą, į kurios valdybą įėjo Felicija Bortkevičienė, anot krikdemų, didžiausio tikybos priešininko ir grioviko „Lietuvos ūkininko“ redaktorė. LKD partija šią sąjungą pavadino kilpa moteriai ant kaklo. „Visi bedieviai ir socialistai žiūri į moterį kaip į vyro žaislą, į pasilinksminimo įrankį. Žmogaus vertybės moterims jie pripažinti nenori. Kur jie valdžią turi rankose, ten moterims teisių lygybės neduoda. Krikščionių demokratų partijos dėka moteris tapo pilnateise piliete. Socialistai pamatę, kad nepavyks laikyti moterų savo vergovėje, sumanė joms užnerti

Politika | 7

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Artūras Zuokas socialistinę kilpą, būtent sudaryti „cicijalisčių“ moterų draugiją, kad per ją galėtų savo tikslų siekti, o ypač rinkimais daugiau balsų iš nesusipratusių moterų prisigaudyti.“ Mainais į tai savaitė iki rinkimų „Lietuvos ūkininke“ primenama, kad „Ūkininkų sąjunga – tai tie patys krikščionys demokratai. Tik jiems nusibankrutijus visai, jie sugalvojo Ūkininkų sąjungą ir tuo nauju savo padaru jie nori sau sužvejoti balsus ūkininkų ir mažažemių.“ Nepadėjo net poezija Jau visai mušant rinkimų varpams, „Tėvynės sargas“ sudėliojo taškus: „Jei glausies prie žemdirbių ir pažangos,/ Nepajusi kaip jie tave pažabos!/ Šalin „cicilikai“, nereikia mums jų,/ Jų vėliavos rausvos sulietos krauju./ Jei „žemdirbį“ rinksi, gailėsies tikrai:/ Žydės kaip žydėję tad ponų dvarai./ O „pažanga“, broli, nuo jų netoli,/ Nors šiandien ji rodos gana tau meili./ Už bloką krikščionių balsuosim visi/ Laisvosios tėvynės piliečiai laisvi!“ Tačiau šįkart nepadėjo net poezija. Nepaisant aktyvios Katalikų bažnyčios paramos, valdančiajai Krikščionių demokratų partijai nepavyko užsitikrinti Seime absoliučios daugumos. Surinkusi per 41 proc. balsų, KD partija gavo 38 vietas Seime, tai yra truputį mažiau kaip pusę. Kairiosios partijos – Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga ir Lietuvos socialdemokratų partija – išsaugojo turėtas pozicijas. Didžiausią nesėkmę patyrė tautinės mažumos, kurių partijos neįstengė susijungti ir dalyvavo rinkimuose pagal atskirus sąrašus. I Seimo staigmena – Komunistų partijos, dalyvavusios rinkimuose Darbininkų kuopos vardu, 5 atstovų frakcija. Dėl nesutarimų 1923 metų kovo 12-ąją prezidentas paleido tik 4 mėnesius dirbusį I Seimą ir paskyrė gegužės 12–13 d. rinkimus į naują II Seimą. Mobilizavusi visas savo jėgas ir remiama Katalikų bažnyčios, valdančioji Krikščionių demokratų partija laimėjo kelias papildomas vietas ir užsitikrino, kad ir menką, absoliučią daugumą parlamente. Tai leido II Seimui, vieninteliam iš visų, dirbti visą trejų metų kadenciją. Naudojosi krize Valstybės iždo pinigų eikvojimas katalikiškoms organizacijoms bei įstaigoms

remti, opozicijos pradėta į dienos šviesą kelti kai kurių aukštų pareigūnų korupcija kompromitavo nuo 1920 metų pavasario šalį valdžiusius krikščionis demokratus. Be to, tikintiesiems nepatiko kunigų politikavimas, jų aktyvus dalyvavimas KD partijos veikloje, rinkimų rietenose. Valdančiosios partijos autoritetui pakenkė ir nuo 1924 metų pradėję reikštis ekonominės krizės požymiai. Todėl gauti daugumą parlamente ir po 1926 metų rinkimų buvo sunki užduotis. Tačiau šiam tikslui krikdemai, opozicijos spaudoje imti vadinti „kademais“, pasitelkė visas įmanomas priemones.

„Bet žadinys tai sapne radinys“, – padėtį liaudies išmintimi apibendrina „Tėvynės sargas“.

Rinkimų agitacijos retorika ir tonas smarkiai pasikeitė: tiek valdančiųjų, tiek opozicijos laikraščiuose atsirado partijų politiką pašiepiančių karikatūrų, gąsdinimų socializmo baubu. „Meluoja kademų agitatoriai, kad valstiečiai liaudininkai nori panaikinti šliūbus, krikštus ir kitokias tikybines apeigas. Meluoja kademai, kad valstiečiai liaudininkai yra socialistai“, – skelbiama „Lietuvos ūkininke“. Į rinkimų peripetijas įsivėlę valdantieji „Tėvynės sarge“ opozicijos darbą vadina pragaištingu: „Mūsų opozicija, ypač liaudininkai, su savo laikraščiais „Lietuvos ūkininku“ ir „Lietuvos žiniomis“, ir Smetona, ir Voldemaras su „Lietuviu“ iš kailio neriasi ir šūkauja, kad Lietuvoje esąs didžiausias ekonomiškas krizis, kad krikščionys demokratai rengiasi paskelbti diktatūrą ir t.t. Tie išpūsti neva faktai apie krizį, tie negražūs prasimanymai dėl diktatūros ir visokios kitokios neteisingos žinios yra perduodamos užsienio spaudai, kuri tuo būdu mūsų opozicijos yra klaidinama. Liaudininkams ir smetonininkams reikėtų turėtų bent kiek proto suprasti, kad tos neteisingos žinios kenkia mūsų reikalams užsienyje.

Opozicija, norėdama laimėti rinkimus, užmiršta valstybės reikalus, juodindama valdančias partijas, tai tuo pačiu ji juodina ir niekina pačią valstybę ir tautą.“ Valstiečiai liaudininkai nepraleidžia progos priminti apie valstybės gautą paskolą: „Bene prieš mėnesį visa kademų spauda paleido „linksmą“ žinią, kad užsienio paskola jau gauta. Tuo gyrėsi viename mitinge net fin. ministeris Karvelis. Bet po „linksmo“ paskelbino prasidėjo ne mažiau „linksmas“ tylėjimas. Šiandien iš to fakto, kad mūsų oficiozai nieko arčiau nemini apie sąlygas, galima manyti, kad sąlygos mums sunkios, kad jomis girtis nėra ko.“ Visą kritiką valdantieji vadina tiesiog melu. „Valstiečiai liaudininkai visus tris metus nieko nedirbę ir tik trukdę darbą dirbantiems, panoro pasižvejoti ir sau bent kiek balsų. Atkimšo savo šmeižtų „bačką“ ir papylė žmonėms visas ten surinktas srutas ir prasimanymus, „pletkus“. Pradėjo važinėti po kaimus pasamdyti už kažkieno pinigus agitatoriai ir dergti valdžią, katalikus ir Bažnyčią.“ Geriausi norai gali nueiti niekais 1926 metų rinkimai tapo esminiu posūkiu Lietuvos parlamentarizmo istorijoje. III Seimo rinkimus krikdemai pralaimėjo. Pastebimai sumažėjo už juos balsavusiųjų, o dar labiau – vietų Seime. Pirmą kartą rinkimus Lietuvoje laimėjo kairieji. Neturėdama Seime absoliučios daugumos, Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos ir Lietuvos socialdemokratų partijos koalicija užsitikrino tautinių mažumų atstovų paramą ir tai leido jai sudaryti Vyriausybę. Krikdemams tai buvo smūgis žemiau juostos. Jau po rinkimų, gegužės 21 dieną, „Tėvynės sargo“ vedamajame apgailestaujama: „Valstybingumo atžvilgiu Seimo rinkimų išvados yra netikę. Kad sudarytų poziciją, liaudininkai turės susitarti su socialdemokratais ir dar kai kuriomis mažumomis. Praktika parodė, kad kitose valstybėse ir pas mus panašūs susitarimai ir nusileidimai partijoms kainuoja gana brangiai. Tokiuose atsitikimuose vienas ar du atstovai gali kiekvieną minutę pasakyti savo „veto“ ir esant nesutarimui su opozicija geriausi norai gali nueiti niekais.“

Rinkimų į Steigiamąjį Seimą dieną Šederne (Latvija). Balsuoja Lietuvos kariuomenės 3-iojo pėstininkų pulko kariai.

Seimo narys, „Sąjungos os TAIP“ pirmininkas

Nr. 18 Prašau, tiesiog ateikite balsuoti

Tiesiog noriu priminti, jog spalio 14 d., sekmadienį, bus svarbi diena valstybės ir mūsų gyvenime, kuomet patys turėsime pasirinkti savo valstybės gyvenimo kryptį. Kviečiu Jus balsuoti, nes sekmadienį spręsis Lietuvai du labai svarbūs dalykai. PIRMA. Seime metai iš metų sėdi tie patys žmonės, kurie kuria taisykles, ir mums tenka jų laikytis. Ar ne laikas, Jums, kaip Seimo narių darbdaviams, paimti ir kai kuriuos jų tiesiog atleisti iš darbo – už neveiksnumą, už Lietuvai žalingus sprendimus, už nesėkmingas reformas, galų gale už žmogiškumo ir atsakomybės prieš savo darbdavį – tai yra Jus – stoką? Gal lai eina jie pagyventi pagal tas taisykles, kurias patys sukūrė? Padaryti tai labai paprasta – tiesiog išsakykite savo nuomonę balsuodami. Nes jei nebalsuosite, Seime taip ir neturėsite Jums dirbančių politikų. O sąjungos TAIP siūlomas pajamų didinimas ir galimybė Lietuvoje turėti 1000 eurų vidutinį atlygį jau 2016 m. liks tik gražia svajone. Jei nebalsuosite, tai dar ketveriems metams prarasite galimybę gyventi mažiau mokėdami už šilumą, studijuoti palankesnėmis sąlygomis, sportuoti, kokybiškiau ugdyti savo vaikus, oriai mėgautis senatve, laisvai kurti, dirbti ir daugiau uždirbti. Galų gale, dar vienai kadencijai parasite galimybę gyventi laimingesnių žmonių valstybėje. ANTRA. Sekmadienį ne tik rinksime Seimą - vyks referendumas, kuriame bus negrąžinamai pareikštas tautos balsas dėl VAE statybų.

Šis referendumas bus svarbus ištisoms mūsų palikuonių kartoms. ms. Jūsų nuomonė čia itin svarbi, nes jei jos neišsakysite, tiesiog nebyliai pritarsite Lietuvai nenaudingos VAE statybai, o Lietuva neturės kito istorinio šanso pasirinkti kitą, pigesnį ir gerokai efektyvesnį energetinės nepriklausomybės kelią. Nebalsuodami pritarsite brangiai energetinei aferai, vietoj kurios galėtų būti įgyvendinti gerokai pigesni ir čia, Lietuvoje, kuriami energetiniai projektai, suteikiantys galimybę net 80 proc. importuojamų brangių dujų pakeisti atsinaujinančiais energijos šaltiniais. Arba, pagaliau, galėtų būti efektyviai įgyvendinta būsto atnaujinimo programa užtikrinanti ženkliai mažesnį šilumos energijos suvartojimą ir mažesnį tų pačių rusiškų dujų poreikį. Šis referendumas bus svarbus ištisoms mūsų palikuonių kartoms. Čia jau Jūs kiekvienas turėsite apsispręsti, ar valdžios žadama “energetinė nepriklausomybė” netaps ištisų ateities kartų priklausomybe nuo skolų, bankų, nuolatinės rizikos – nuo Algimanto Čekuolio taip liaupsinamos “savos atominės elektrinės”? Todėl prašau: ateikite balsuoti, nes blogus politikus išrenka geri žmonės tiesiog neateidami į rinkimus. Juk savo ateitį renkamės patys. Nuoširdžiai Jūsų

Nuotr. iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fondų

Artūras Zuokas Sąjungos TAIP vadovas

Rinkimų agitacija bus apmokėta iš politinės organizacijos „Sąjunga TAIP“ rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306109

8 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Istorikas Algimantas Kasparavičius: Istorikas Algimantas Kasparavičius liūdnai konstatuoja – po šių Seimo rinkimų toliau blaškysimės be tikslo, taip ir nesukurdami savosios idėjos fix. Tuo metu tarpukario Lietuvos politikai ją turėjo ir puoselėjo, nepaisant to, kas atsidurdavo valdžioje. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt – Skaitant 1920–1926 metų spaudą ir joje aprašomą rinkimų politinę agitaciją, susidaro įspūdis, kad nuo tų laikų menkai kas pasikeitė: ir tada, ir dabar dėl valdžios lipama per galvas. – Ir 1920–1926 parlamentinės demokratijos metais, ir 1990–2012 metais šalies vyriausybės darė labai daug klaidų: tiek Pirmosios, tiek Antrosios respublikos laikotarpiu formuojantis valstybei vadinamasis Lietuvos politinis elitas į valdžią

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

ateina visiškai nepasirengęs, neturintis įgūdžių valdyti. Didžiulė blogybė abiem atvejais, kad tas politinis elitas nesugeba efektyviai ir naudingai pritaikyti demokratinių institutų instrumentų. Kitaip tariant, ir vienu, ir kitu atveju stokojame politikos profesionalų – su kiekvienais rinkimais gauname vis naują valdžią, kuri nori viską iš esmės pakeisti. Trūksta nacionalinių valstybės interesų suvokimo. Prisiminkime, pirmaisiais Pirmosios parlamentinės respublikos metais Lietuva praranda Vilnių. Steigiamasis Seimas išrenkamas 1920 metų gegužę, o tų pačių metų rudenį dėl populistinės politikos ir staigaus santykių sugadinimo su pietine kaimyne, mes de facto, o žiūrint pagal tarptautinę teisę ir de jure, prarandame apie trečdalį valstybės teritorijos su sostine Vilniumi. Tai skaudžiausia Pirmosios respublikos parlamentinės demokratijos pamoka, kurią derėtų prisiminti ir šiandien.

A.Kasparavičiaus dosjė 49 metų A.Kasparavičius yra humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto vyresnysis mokslo darbuotojas. Humanitarinių mokslų daktaro laipsnį tema „1926 metų Lietuvos ir sovietų Sąjungos nepuolimo sutartis“ jis apgynė 1995 m. Pagrindinė mokslinių interesų kryptis – XX a. Lietuvos politinės raidos istorija: vidaus ir išorinis (tarptautinis) aspektai; tarptautiniai santykiai; diplomatijos istorija; parlamentarizmo ir autoritarizmo problemos; pilietinės visuomenės formavimosi aspektai.

– Ar prisimename? – Deja, ne. Per 22 Antrosios respublikos metus netekome apie 25 proc. savo gyventojų. Skaičiuojant pagal demografinius, žmogiškuosius, intelektualinius išteklius, tai beveik tiek pat, kiek praradome 1920 metais, kai Lenkija okupavo ir aneksavo Vilnių. Pirmu atveju žmonių netekome dėl vienokių aplinkybių, dabar – dėl kitokių. Bet rezultatas tas pats – mūsų tautos elitas dingsta. Šįkart – savo noru emigruoja. Vadinasi, per tuos 22 parlamentinės

demokratijos metus taip ir nesukūrėme savo svajonių valstybės. Tai – pati skaudžiausia šių dienų problema. – Bet gal tai net ne politikų profesionalumo, o žmogiškų savybių problema? Gal trūksta ne valstybės reikalų išmanymo, bet moralės – su kokia nuostata eini į valdžią? – Kalbant apie moralę ir vertybes, per tuos beveik 100 metų nuo rinkimų į Steigiamąjį Seimą situacija šiek tiek pasikeitė – tik ne į teigiamą pusę. Tvirtai laikausi nuomonės, kad Pirmosios respublikos visuomenė, kuri susikūrė iš carinės imperijos griuvėsių, savo morale buvo kur kas pranašesnė. Netrūko anuomet ir pinigų eikvojimo savo interesams, ir korupcijos, tačiau jos mastai buvo nepalyginti mažesni. Be to, dėl korupcijos buvo nuteistas ne vienas aukštas valstybės pareigūnas, net premjerai ir ministrai netekdavo postų. Tuo metu Antrojoje respublikoje situacija šiuo klausimu daug liūdnesnė. – Žmonėms trūksta tikėjimo ir vilties... – Pirmoji respublika turėjo labai aiškų tautinės valstybės modelį. Nuo I Seimo rinkimų juo tapo tautinės valstybės ir valstybės teritorijos programos realizavimas – Vilniaus susigrąžinimas. Kad valstybė būtų tautinė, lietuviška ir su savo teritorija – tai du pagrindiniai strateginiai

Užsk. Nr. 306563

Savaitės interviu | 9

15min • 2012 m. spalio 12 d.

„Blaškomės be tikslo“ punktai. Ši svajonė buvo kuriama net ir 1940 metais, kai mus okupavo sovietai. Gal ne iš karto, bet ypač po antrosios okupacijos, tauta pradėjo jausti, kad ta svajonė yra sugriauta ir dėl jos verta kovoti. Tai tapo pagrindu 1944–1953 metų partizaniniam judėjimui. O dabar matome reformą po reformos, ar pasižiūrėtume į švietimą, socialinę politiką, žemės ūkį ar vidaus reikalus – nė vienoje srityje nėra stabilumo. Niekas nežino, kas dar bus reformuojama atėjus naujam ministrui. Tokio jovalo, kokį turime dabar, tarpukariu tikrai nebuvo. Nuo 1926 metų valstybė įgyja aiškų tautinį, tam tikrais aspektais net

„Tokio jovalo, kokį turime dabar, tarpukariu tikrai nebuvo.“

nacionalistinį, bet jokiu būdu ne ksenofobinį ar rasistinį, stuburą, kurį cementuoja iki pat 1940 metų. Cementuoja nelengvai, bando įjungti tautines mažumas. Tačiau su Lietuvos lenkais tarpukariu tokių problemų, kokias turime šiandien, nebuvo. O tos, kurios atsirado, buvo sprendžiamos racionaliau, efektyviau ir lanksčiau. Su žydais visada turėjome džentelmenišką sąjungą: gausi žydų bendruomenė rėmė Lietuvos valstybę, taip pat ir autoritarinį Antano Smetonos režimą. Iš to galima spręsti, kad tarpukario Lietuvos visuomenė – tiek lietuviai, tiek tautinės mažumos – turėjo idealų Lietuvos A.Kasparavičius negalėtų valstybės mopasakyti, kokia dabar Lietuvos delį ir siekė jį valstybės idėja. realizuoti. I.Gelūno nuotr.

– Atkūrus nepriklausomybę mes irgi turėjome tikslą – tapti Europos Sąjungos (ES) ir NATO nariais. – Stojimas į ES ir NATO – viso labo trumpalaikiai uždaviniai, nors pas mus manoma, kad tai panacėja nuo visų ligų. Toks trumparegiškas įsivaizdavimas ir tai, kad greitai tapome šių organizacijų nariais, mūsų politinei ir pilietinei kultūrai daug privalumų nedavė. Įstojome ir šiandien blaškomės be tikslo. Jei manęs paklaustumėte, koks Lietuvos valstybės modelis dabar, kokia jos moralinė, politinė idėja fix, negalėčiau pasakyti. Kaip grėsmės, tariamos ir realios, persekiojo mus 1992–1999 metais, taip su jomis kankinamės ir po 2004 metų, nors jau priklausome ir ES, ir NATO. Vadinasi, tai – mūsų politinės kultūros, moralės, tautinio identiteto, o ne išorinės problemos. Tai lietuvio, kaip piliečio, problemos, tačiau mes jų nesprendžiame ir turbūt net nesuvokiame, kad jos egzistuoja. Žmonėms valstybėje, kuriai nuo ryto iki vakaro kas nors grasina, kuri visą laiką kažkuo nepatenkinta ir siekia globalių tikslų, negera gyventi. Bijau, kad šie Seimo rinkimai kažkokių naujų vėjų tikrai neatneš. Seimas bus pakankamai margas, susiskaldęs, fragmentuotas – ir politiškai, ir ideologiškai, ir pagal savo interesus.

Rinkimų agitacija bus apmokėta iš politinės organizacijos „Sąjunga TAIP“ rinkimų sąskaitos. Užsk. Nr. 306111

Šildymas

A.Zuokas:

2016-aisiais šiluma bus pigesnė bent šeštadaliu BFL nuotr.

Per dešimt metų į Vilniaus šilumos tinklus buvo investuota daugiau nei pusė milijardo litų, o šilumos nuostoliai tinkluose sumažėjo beveik perpus. Jeigu pavyks įgyvendinti šiuo metu užsibrėžtus tikslus, 2016 m. šiluma sostinėje bus pigesnė šeštadaliu. Tokiomis įžvalgomis metinėje konferencijoje „Nepriklausoma energetika – stipri ekonomika“ dalijosi Vilniaus meras Artūras Zuokas. Lina Judzeikaitė Šiuo metu vos dešimtadalis Vilniui reikalingos šilumos pagaminama deginant biokurą. Pagal dar 2008 m. sostinės tarybos patvirtintą planą šis skaičius turėtų išaugti iki 70 proc., o dujos sudarytų ne daugiau kaip 30 proc. bendro kiekio. „Ne kartą keltas klausimas, kodėl didieji Lietuvos miestai nepereina prie biokuro. Energetikos specialistai yra atsakę, kad tai pirmiausia Valstybės politikos nebuvimas, nes būtent didiesiems miestams nebuvo skiriama ES parama norint pereiti prie biokuro. Iš pradžių maksimali skiriama suma galėjo būti 18 mln. Lt, dabar – tik 6 mln. Lt. Bendra paramos suma yra 150 mln. Lt, pusė jau išdalyta, dėl kitos pusės lėšų sprendimai kol kas nepriimti. O, pavyzdžiui, vandentiekio ir nuotekų tinklų sistemos tvarkymui buvo skirta 1,5 mlrd. Lt“, – konferencijoje kalbėjo A.Zuokas.

Nuostoliai sumažėjo perpus Meras pastebėjo, kad kalbant apie Vilniaus šilumos ūkį, kuris yra išnuomotas prancūzų koncernui „Dalkia“, nevengiama spekuliacijų, taip klaidinama visuomenė. Tačiau skaičiai byloja ką kita: šilumos nuostoliai tinkluose per daugiau nei dešimtmetį sumažėjo beveik perpus – 2000 m. buvo 22,68 proc., o dabar priartėta prie skandinaviško standarto ir 2012 m. šilumos nuostoliai sudarė kiek daugiau nei 12 proc. Restruktūrizavus „Lietuvos energiją“ savivaldybės šilumos ūkius perėmė su didelėmis skolomis. Vilniui įmonė atiteko su 64 mln. Lt įsiskolinimais. „Iki 2002 metų norint sumokėti už mazutą, miesto meras kartu su Šilumos tinklų vadovu turėjo lakstyti ir ieškoti, kur pasiskolinti pinigų“, – priminė A.Zuokas. Nebuvo ir investuojama į tinklų pertvarką ar atnaujinimą, o išnuomojus Vilniaus šilumos Užsk. Nr. 306626

ūkį pritraukta 560 mln. Lt investicijų, nuo 23 iki 3 sumažėjo avarijų skaičius per metus.

Konsultavo ekspertai Anot A.Zuoko, prieš skelbiant šilumos ūkio nuomos konkursą konsultuotasi su ekspertais, kurie siūlė dvi išeitis – tinklo modernizacijai skolintis iš Pasaulio banko arba skelbti koncesijos konkursą.

Jau kitąmet, rekonstravus Vilniaus šilum miinę elektrinę ir p passibaigus kompensacijos, kompensacij vadinamojo dinamojo Imbraso so mokesčio, m mokėjimo ėjimo laikui, kaina sum sumažės ik iki

25,42 ct/kWh 25 „Tuo metu mes turėjome galimybę skolintis iš Pasaulio banko, bet paskolą turėjo garantuoti savivaldybė, praktiškai viršydami savo skolinimosi limitus, nes reikėjo skolintis 50– 70 mln. eurų. Ką tai būtų reiškę miestui? Nė vienas kitas visuomeninis, socialinis investicinis projektas Vilniaus mieste būtų neįmanomas, būtume išnaudoję skolinimosi limitus daugeliui metų į priekį“, – tvirtino A.Zuokas. Taip pat, mero teigimu, šilumos kaina nuo pirmųjų metų būtų buvusi 15 ct/kWh. Pasirinkus koncesiją šilumos kaina iš karto mažėjo iki 7 proc. Koncesijos sutartis buvo pasirašyta 2002 metais ir ji galioja iki 2017 metų. Išnuomodama šilumos ūkį Vilniaus savivaldybė savo rankose išlaikė įmonės nuosavybę, taip pat užsitikrino operatoriaus kontrolę,

nors dalis šių pareigų keičiantis Šilumos ūkio įstatymui perėjo Valstybinei kainų ir energetikos kontrolės komisijai (VKEKK). A.Zuoko tvirtinimu, jeigu Vilniaus savivaldybė vis dar turėtų savo rankose daugiau svertų, šilumos kaina sostinėje galėtų būti mažesnė koncesininko pelno sąskaita. Šalia sutartyje numatytų investicijų, Vilniaus miesto savivaldybė iš šilumos ūkio nuomininko per 15 metų gaus 234 mln. Lt įvairių mokesčių – nekilnojamojo turto, žemės, taip pat tinklų nuomos, kuris mokamas savivaldybės įmonei „Vilniaus šilumos tinklai“. Taip pat papildomai kasmet sumokama 2,5 mln. Lt specialaus mokesčio į Vilniaus biudžetą.

Nori vienodų galimybių A.Zuokui kelia abejonių, ar ta sistema, kuria remiantis šiuo metu kalbama apie nepriklausomų šilumos gamintojų atėjimą į rinką, tikrai padės sumažinti šildymo sąskaitas. Vilniaus savivaldybė yra išdavusi sąlygas rengti projektus šešiems nepriklausomiems šilumos tiekėjams, veikia tik vienas – AB „Grigiškės“. Jų gaminamos šilumos savikaina, anot sostinės mero, vos 0,1 ct/kWh skiriasi nuo „Vilniaus energijos“ gaminamos šilumos kainos. „Tai ir yra atsakymas, kodėl nepriklausomi gamintojai neteikia šilumos į tinklą – nėra ypatingos naudos. Priminsiu, kad AB „Grigiškės“ biokuro katilui gavo 55 proc. ES paramos. Tik pritaikę tokius pačius kriterijus savivaldybių valdomam ar išnuomotam šilumos ūkiui gaunant paramą galėtume lyginti, kas efektyviau veikia rinkoje“, – aiškino A.Zuokas, dar kartą pabrėždamas, kad „Vilniaus energija“ į tokią paramą pretenduoti negalėjo. Vilniaus meras įsitikinęs, kad sumažinti naštą gyventojams brangiai mokant už tiekiamą šilumą būtų galima didinant jų pajamas, renovuojant gyvenamuosius namus ir efektyviau valdant šilumos ūkį. A.Zuokas neprieštarautų ir galimai šilumos ūkio nacionalizacijai.

Ūkį mielai atiduotų valstybei „Jeigu bus Vyriausybės arba Seimo sprendimas perduoti šilumos ūkius Valstybei, mielai tai padarysime. Imkite, tvarkykitės, bent

žinosime, kas už ką atsako. Galbūt tuomet nebeliks to, kad Valstybė savo valdomomis įmonėmis rūpinasi, jas propaguoja, o savivaldybių bendrovės lieka su visomis problemomis. Šiandien Vilniaus miesto savivaldybė net ir norėdama negali kofinansuoti naujo biokuro katilo statybų, nes neturi finansinių galimybių“, - teigė A.Zuokas. Vis dėlto šilumos kainos mažėjimą A.Zuokas žada. Jau kitąmet, rekonstravus Vilniaus šiluminę elektrinę (VE-2) ir pasibaigus kompensacijos, taip vadinamojo Imbraso mokesčio, kuris šiuo metu siekia 2,09 ct/kWh, mokėjimo laikui, kaina sumažės nuo 28,51 ct/kWh (be PVM) iki 25,42 ct/kWh (be PVM). 2016 metais šilumos energijos kaina turėtų būti mažesnė šeštadaliu palyginti su šiuo rudeniu. Iki tada Vilnius privalo įvykdyti aplinkosauginius reikalavimus, vadinasi, bus rekonstruota tiek VE-2, tiek VE-3. Taip pat jau veiks rūšiuotų buitinių atliekų deginimo jėgainė. Visa tai lems, kad už vieną kilovatvalandę šilumos energijos sostinėje mokėsime 21,42 ct. BFL nuotr.

Pasaulis | 11

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Turtingiausias baltarusis gelbsti suvaržytą verslą AFP nuotr.

Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

M.Mirnyj, su tautiete Vikorija Azarenka tapęs Londono olimpinių žaidynių čempionu, ėmėsi rizikingos misijos.

Vieno pagrindinių A.Lukašenkos režimo finansuotojų V.Peftijevo verslas į bėdą pateko praėjusiais metais ES Tarybai nusprendus taikyti sankcijas jam ir su juo siejamoms įmonėms: ginklų prekyba užsiimančiai kompanijai „Beltechexport“, įmonei „BT Telecommunications“ bei Baltarusijoje monopolininko teisėmis veikiančiai loterijų organizatorei „Sport Pari“. Jos negali atlikti finansinių operacijų ES, įšaldytos bendrovių lėšos, o pats V.Peftijevas negali atvykti į ES valstybes. Sankcijų prieš A.Lukašenką ir jo aplinkos žmones ES ėmėsi po valdžios represijų prieš opoziciją. Verslininkas suprato, kad, jeigu liks kompanijų savininkas, sankcijų išvengti nepavyks, todėl ėmėsi veiksmų, kad šis verslas nebebūtų siejamas su jo pavarde. Bendrovė – jau sportininko Neseniai paaiškėjo, kad turtingiausiu Baltarusijos žmogumi laikomas verslininkas pardavė loterijų bendrovę „Sport Pari“. Garsiausias Baltarusijos tenisininkas Maksimas Mirnyj paskelbė, kad jo įkurta sporto mokykla „Myrnij sport“ nusipirko visą bendrovės „Sport Pari“ akcijų paketą, o jis tapo kompanijos direktorių tarybos pirmininku. M.Mirnyj „15min“ tikino investavęs dėl kilnaus tikslo: bendrovė finansuos jo ir tėvo

įkurtą sporto mokyklą, kurioje nuo mažų dienų bus ugdomi gabūs tenisininkai. Paklaustas apie šiai bendrovei taikomas ES sankcijas, garsus sportininkas teigė žinantis tik tiek, kad jos yra, tačiau nesantis įsigilinęs į teisinius aspektus. „Gavęs tokį pasiūlymą paskyriau savo advokatams išsamiai išsiaiškinti tiek „Sport Pari“, tiek jos akcininkės „BT Telecommunications“ bei jos savininko veiklą. Į pagalbą pasitelkėme tarptautinius autoritetus – audito kompaniją KPMG, teisininkų bendrovę „Varul“, žinomą teisės ekspertą profesorių Rudolfą Dolzerą. Po dokumentų patikrinimo jie pateikė išvadą, kad bendrovė veikia pagal vietos ir tarptautinę teisę, todėl ramia širdimi ryžausi sudaryti sandorį“, – sakė tenisininkas. Jis pridūrė, jog viliasi, kad ES greitai priims sprendimą atšaukti „Sport Pari“ taikomas sankcijas. „Nebūtų jokio pagrindo man toliau dirbti kompanijoje, kuriai taikomos

sankcijos. Man labai norisi tikėti, kad ateis laikas, kai tarptautinės, ES struktūros išgirs ir pamatys tai, kad aš investavau turėdamas visiškai skaidrius ketinimus“, – aiškino sportininkas. Pardavė pats sau? „Sport Pari“ – ne pirma ES sankcijų užspausta V.Peftijevo bendrovė, turinti naują savininką. Vasarą buvo pranešta, kad V.Peftijevas pardavė ginklų prekybos kompaniją „Beltechexport“ valdantį koncerną „Beltex Holding“. Naujuoju jo savininku tapo Rusijos verslininkas Dmitrijus Gurinovičius, apie kurį niekas anksčiau nebuvo girdėjęs. Žurnalistai išsiaiškino, kad jis yra buvęs V.Peftijevo patarėjas mobiliojo ryšio kompanijoje „Velcom“, o Baltarusijos opozicijos atstovai pareiškė, kad D.Gurinovičius yra neseniai studijas baigęs jaunuolis ir Baltarusijos

Užsk. Nr. 306611

Panaikinti Europos Sąjungos (ES) sankcijas savo bendrovėms siekiantis Aliaksandro Lukašenkos pinigine pramintas verslo magnatas Vladimiras Peftijevas po truputį parduoda už Baltarusijos ribų pakrutėti negalintį verslą. Arba nori, kad taip atrodytų.

nacionalinio banko valdybos pirmininkės sūnėnas. Šią žinią pranešusi užsienio žiniasklaida pasišaipė, kad bendrovę V.Peftijevas, regis, pardavė sau. Tikslas – išvengti sankcijų Užginčyti ES taikomas sankcijas savo bendrovėms V.Peftijevas mėgina pasitelkęs Lietuvos advokatus. Skundus dėl sankcijų nagrinėja Europos Teisingumo Teismas Liuksemburge. Baltarusių turtuoliui atstovaujančios Lietuvos advokatų kontoros LAWIN advokatas Andrius Smaliukas „15min“ sakė, kad ieškinys teismui buvo įteiktas praėjusiųjų metų rudenį. Advokato teigimu, V.Peftijevas yra perleidęs dalį savo verslo ir apie tai informavęs ES institucijas. „Bendrovių statusą Europos Teisingumo Teismas turės vertinti atsižvelgiant į tai, kad jų V.Peftijevas daugiau nekontroliuoja. Todėl teisiškai išnyksta pagrindai jų buvimui sankcijų sąraše, jau vien dėl to, kad nebėra kontrolės“, – pabrėžė A.Smaliukas. Lietuvos advokatai atstovauja V.Peftijevui ir trims įmonėms – neseniai parduotoms „Beltechexport“ ir „Sport-Pari“ bei bendrovei „BT Telecommunications“. Kaip į bendrovių savininkų pasikeitimą sureaguos ES, kol kas neaišku. Beje, V.Peftijevas teisiasi ne tik su ES, bet ir su Lietuvos užsienio reikalų ministerija (URM). Rugpjūčio pabaigoje Vilniaus apygardos administracinis teismas patenkino verslininko bei trijų įmonių skundą prieš URM ir Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybą ir įpareigojo iš naujo nagrinėti verslininko prašymą leisti atsiskaityti su Lietuvos advokatais. ES teismui skundą dėl sankcijų taikymo pateikusi teisininkų kontora LAWIN už suteiktas paslaugas išrašė PVM sąskaitas-faktūras, verslininkas pervedė milijoną eurų į advokatų kontoros sąskaitą, kur jie buvo užšaldyti. V.Peftijevas teismo prašė panaikinti URM sprendimą, leidusį įšaldyti jo lėšas. Šį ginčą galutinai išspręs Vyriausiasis administracinis teismas.

Politinė reklama bus apmokėta iš LiCS kandidato Naujamiesčio apygardoje V.Bogušio politinės kampanijos sąskaitos.

Komentaras

12 | Lietuva

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Buvę kaimynai atsidūrė už neperžengiamos sienos.

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

E.Digrytės nuotr.

Kepenų persodinimas: jūs už ar prieš? Ką atsakytumėt į tokį gydytojų klausimą? Trūksta informacijos? Nebijokite, jus apšvies. Galite gyventi ir be transplantacijos, bet, tikėtina, nelabai ilgai, be to, nekomfortiškai, kasdien jausdamas ligos pasekmes. Arba galite operuotis – jei pavyks, gyvenimas bus kokybiškesnis ir, tikėtina, ilgesnis. Bet yra operacijos rizika ir vėlesnė organo atmetimo rizika, išliekanti visą gyvenimą. Dar neapsisprendėte? Tai jūs klausinėkite, štai yra dvi „už“ ir „prieš“ gydytojų grupės, jums atsakinės į visus klausimus. Bet, suprantate, nieko nėra tikro, o gyvenimas yra rizika. Tai kaip, pilieti ligoni, jūs už ar prieš savo kepenų transplantaciją? Turite iki sekmadienio apsispręsti. Mažiau linkusiems į metaforas galiu ir supaprastintai ekonomiškai „išvartyti“: jūs artimiausius 100 metų už elektrą norėtumėt mokėti 100 Lt ar 200 Lt per mėnesį? Jei pigiau, tai atsiranda nepamatuojama atominės nelaimės ir projekto ekonominės nesėkmės rizika, o jei brangiau – tai (irgi nepamatuojama) šalies nepriklausomybės rizika. Kaip manote, žinote, ką darote balsuodamas „taip“ arba „ne“? Trūksta informacijos? Kaip ir kepenų persodinimo atveju, jums jos jau pateikė tonas ir dar pateiks, kiek tik norit. Tiesa, ji nebus labai nuosekli ir patikima – žinote, toks gyvenimas: projektas ilgas ir sudėtingas, nežinomųjų daug, rizika visada išlieka. Kartą gyvenime ir lazda iššauna (jei atominė, tai dukart – Černobylyje ir Fukušimoje).

Referendumo klausimas toks neadekvatus, kad net su energetika nesusijusios įžymybės įsivėlė į jo sprendimą. Atrodytų, kiekvienam sveiko proto piliečiui aišku, kad motyvuotų atsakymų į tokio lygio klausimus neturime. Neturėtume kolektyviškai spręsti, ar naudosimės energija, išsiskiriančia iš skylančių atomų branduolių. Tai sritis, kurioje net dešimtgalvis VP grupės slibinas nusilaužė vieną galvą ir sunkiai susirgo gripu. O politikai šią sritį pasirinko žaisti demokratijai. Milijardų vertės atominis projekčiukas, kur investicijos reikšmingos net šalies biudžetui, o pasekmės bus jaučiamos šimtmečius, tarnauja kaip politinės rizikos draudimas („jeigu ką, liaudis taip nusprendė!“) ir kaip dar vienas rinkimų kovos įrankis! Referendumo klausimas toks neadekvatus, kad net su energetika nesusijusios įžymybės įsivėlė į jo sprendimą. Ką man, gero Lietuvai linkinčiam, bet energetikos neišmanančiam piliečiui daryti, jei daug kuo man pavyzdžiu esantis Andrius Mamontovas agituoja prieš, o iškalba ir intelektu žavintis Algimantas Čekuolis – už? Balsuoti dėl atominės klausimo – tai tas pats, kaip statyti ruletėje: momentinis emocinis sprendimas, kurio pasekmių nekontroliuoji. Mes tam ir renkame valdžią, kad ji kvalifikuočiau už virėją, suvirintoją ar teisėją darytų sudėtingus sprendimus šalies labui. Mes patikime jai šalies resursus ir mokame mokesčius jai išlaikyti. Mes kenčiame jų automobilių kortežus mieste ir korupcinius skandalus kabinetuose. Kantrybės mes turime, bet atominės energetikos išmanymo – tikrai ne. Skirtingai nuo populiarios, bet klaidingos nuomonės, net Leninas nemanė, kad kiekviena virėja gali valdyti valstybę. Nereikėjo šiai liaudies profesijos ikonai palikti spręsti ir strateginių atominės energetikos klausimų. Per vėlu. Bet jūs vis dar galite pasirinkti palikti tą sprendimą valdžiai.

Siena su Baltarusija: perskelti kaimai ir gyvenimai Žmona gyvena Lietuvoje, seniai regėtas vyras – Baltarusijoje. Aplankyti vienam kitą ar susiskambinti – per brangu, skyryboms irgi reikia pinigų. Todėl Leokadijai Gordiewicz namuose dviejų valstybių pasienyje draugiją palaiko tik šunelis Barakas. Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Panašiai teka ne vieno mūsų šalies piliečio, kurį likimas įkurdino pačiame šalies pakraštyje, gyvenimas. Su teta tik susišūkauja Prieš gerus porą dešimtmečių Lietuva ir Baltarusija priklausė Sovietų Sąjungai. Formaliai kaimynes skyrė tik linija žemėlapyje. Dabar sieną žymi tvora – savotiškas naujos geležinės uždangos, kuri iškilo žlugus komunizmui, simbolis. Lietuva tapo NATO, Europos Sąjungos (ES) ir Šengeno zonos nare, Baltarusijoje įsigalėjo autokratinis Aliaksandro Lukašenkos režimas. Metalinė tvora su aštrios vielos raizginiu padalijo ne tik dvi šalis, bet ir kaimą, kurio lietuviškoji dalis, garsėjanti restauruota XVI a. pilimi ir keletą kartų surengtu muzikos festivaliu „Be2gether“, vadinama Norviliškėmis, o baltarusiškoji – Piackunai. Žmonės buvo atskirti nuo giminaičių, kaimynų, bažnyčios ir kapinių. „Mano teta gyvena anapus sienos. Galime pasikalbėti per tvorą. Nei baltarusiai, nei lietuviai nedraudžia. Tik reikia kaimyno pagalbos, kad sutartume, kada kalbėsimės“, – pasakoja Stanislawas Alencenowiczius, kurio namą –

paskutinį Lietuvos teritorijoje – ir valstybės sieną skiria tik bulvių laukas. Kaip tik jame vyras darbavosi, kai į svečius užsuko savaitraščio „15min“ žurnalistai. Nors dvi kaimo dalis skiria vos keliolika žingsnių, anapus tvoros – lyg kitas pasaulis. Į šiaurės vakarus nuo S.Alencenowicziaus lauko tarp medžių baltuoja Norviliškių pilis, rytų pusėje –

Net per tvorą moterys nebendrauja: „Ne, ne, kam man pažeidinėti įstatymus?“ apleisti namai iškart už dvigubos tvoros. Lietuvoje gimęs vyras seniau dažnai sulaukdavo artimųjų iš Baltarusijos ar pats ten lankydavosi. Dabar, norint aplankyti šūksnio atstumu gyvenančią tetą, jam reikia keliauti 40 km iki Šalčininkų, kur Baltarusių kultūros centre galima

gauti vizą, o tuomet – iki sienos kirtimo punkto. Mat kelias, sukantis pro S.Alencenowicziaus sodybą, atsiremia į užrakintus vartus. Greta Lietuvos pusėje stovinčiame žaliame metaliniame konteineryje – nė gyvos dvasios. Anapus tvoros – jokių baltarusių pareigūnų. Bet geriau neapsigauti – per tvorą nei mėtyti daiktus, nei lipti negalima. Vos mums pasirodžius palei tvorą lėtai privažiavo tamsžalis autobusiukas be skiriamųjų ženklų, keletą minučių pastovėjo ir lygiai taip pat tyliai dingo. Kitame lygiai taip pat padalytame kaime greta Šalčininkų – Sakalinėje, kurios baltarusiškoji dalis vadinama Kulkiški, vaizdas panašus. Lietuvoje – įvairiomis spalvomis nudažyti gyvenami namai, gėlynai dailiai sutvarkytuose kiemuose, apsodinti daržai ir nuo vaisių lūžtančios obelys. Iškart už sienos – apleistos sodybos. Tik čia prie kito žalio konteinerio radome visureigį ir greta vaikštinėjantį pasienietį. Sakė, kad tenka budėti, nes kitaip pradeda skrieti cigaretės. Bežengiančią tvoros link nufotografuoti Baltarusijos mane sustabdo pasieniečio šūksnis: „Tik ten nelipkite!“ Atšokusi išgirstu paaiškinimą – poros metrų žemės ruožas palei pat tvorą paliktas pažeidėjams „registruoti“: ant išakėtos žemės gerai matyti pėdos. Tiesa, dabar ta žemė užžėlusi žole,

Lietuva | 13

15min • 2012 m. spalio 12 d.

o pasitraukus keliasdešimt metrų į šoną galima prieiti ir prie pat tvoros. Kankinasi, o ne gyvena Norviliškėse, tik kiek toliau nuo sienos gyvenančią L.Gordiewicz tvora ra atskyrė nuo vyro ir dviejų se-serų. Viena iš jų gyvena tame pačiame kaime – Piackunuose, vos už puskilometrio. Ten įsikūrusi ir klasės draugė, tačiau u bičiuliautis su ja nebeišeina. Net N per tvorą moterys nebendrauja:: „Ne, ne, kam man pažeidinėti įstatymus?“ Moteris susituokė dar sovietmečiu. Iš pradžių gyveno Lie-tuvoje, bet vyras gavo darbą pas as kaimynus, vėliau – ir nepriklausomos Baltarusijos pasą, todėl liko už sienos, Ašmenoje. Aplankyti artimųjų pašnekovė nevažiuoja – vien kelionei iki Šalčininkų ir metinei vizai reikia daugiau nei 600 Lt. Moteris tiek neturi. Paklausta, kada pastarąjį kartą matė vyrą, L.Gordiewicz ima mintyse skaičiuoti – prieš keletą metų, bet tiksliai nebepamena. „Skirčiausi, bet irgi brangu, – nusikvatoja ji. – Ir niekur nevažiuosiu – savo tėvynės neišduosiu, esu pripratusi gyventi čia.“ Gyvena su kiemsargiu Baraku. Anksčiau savo keturkojus buvo pavadinusi ne mažiau skambiai: Černomyrdinas, Landsbergis. Daugelį klausimų ji sutinka juoku, bet atsakydama sunkiai slepia nuoskaudą ar dėl padalyto gyvenimo („Taip ir gyvename – kankinamės, o ne gyvename. Kaip zoologijos sode“, – nukerta ji), ar dėl prastos finansinės padėties. L.Gordiewicz – ne pensininkė, bet negauna ir pašalpų, mat turi nemažai žemės, todėl socialiai neremtina. Vienintelės jos pajamos – 1000 Lt per metus ES išmokų, kuriuos atiduoda kitiems – žemei apdirbti reikia samdyti ir traktorių, ir kombainą, pirkti kurą. Išgyventi padeda brolis. Besikalbant Norviliškių pilies link nudarda autobusiukas. L.Gordiewicz teigimu, savaitgaliais lankytojų srautas nenutrūksta. „Mašinos kokios geros! O sako, kad prastai gyvename. Iš kur tokios? Iš Baltarusijos“, – moteris neabejoja, kad automobiliai perkami už pinigus, uždirbamus iš pigesnių cigarečių ir degalų. Legenda apie J.Stalino pypkę „Čia prasideda Europa, – didžiuojasi už geros valandos kelio nuo Vilniaus esančių Dieveniškių, į Baltarusiją įsiterpusiame Lietuvos plotelyje esančio miestelio, seniūnė Česlava Marcinkevič. – Ir baigiasi, nes aplink – metalinė tvora,

S.Alencenowiczius su Baltarusijoje gyvenančia teta kalbasi per sieną žyminčią tvorą.

Pasienio gyventojams – bevizis režimas Lietuvos ir Baltarusijos vyriausybės prieš dvejus metus pasirašė sutartį dėl bevizio rrežimo pasienio gyventojams. Seimas ją ratifikavo pernai birželį, šį pavasarį sa Minskui buvo perduota nota, kad mūsų šalis yra pasirengusi vykdyti ssusitarimą. Kol kas laukiama analogiškos notos iš Baltarusijos, kurios prezidentas A.Lukašenka dokumentą jau yra patvirtinęs savo parašu. Gavus notą, po mėnesio nauja tvarka pradės veikti. B Bevizis režimas galios asmenims, gyvenantiems abiejose šalyse ne toliau k kai i per 50 km nuo sienos. Jiems tereikės gauti 20 eurų kainuojantį daugkarkaip tin tinį leidimą nuvykti į kaimyninės valstybės atitinkamą teritoriją. Į šią zoną įeina Vilnius ir Gardinas. Lietuvoje per 50 km nuo sienos gyvena apie 800 tūkst. žmonių, o Baltarusijoje – apie 600 tūkst. Asmenys su speccialiais vietinio eismo per sieną leidimais galės būti ribotoje kitos valstyb bės pasienio teritorijoje iki 90 dienų per pusmetį. Š Šengeno erdvės, kuriai priklauso Lietuva, taisyklės leidžia pasirašyti tokius susitarimus su kaimyninėmis valstybėmis. Baltarusija analogiškas sutartis turi su Lenkija ir Latvija.

Č.Marcinkevič: „Iki Vilniaus – 70 km, o Ašmena, Lyda šalia, bet negalime tiesiog imti ir nuvažiuoti.“ perskyrusi valstybes ir šeimas. Žmonės negali aplankyti vieni kitų. Galimybių yra, bet daug kainuoja ir sudėtinga.“ Šis teritorijos iškyšulys – Dieveniškių kilpa – į Baltarusiją driekiasi beveik 30 km ir apima 207 kv. km. Sąsmaukoje apendiksas tėra vos 3 km pločio. 1939-aisiais, Kremliuje braižant Lietuvai grąžinto Vilniaus krašto sienas, ant žemėlapio gulėjusi Stalino pypkė, kurios niekas neišdrįsęs pajudinti, tad ir apibrėžę valstybės sienos linija. Tokią legendą su šypsena mėgsta pasakoti vietos gyventojai. Tikroji istorija – ne tokia intriguojanti. Per mažiau nei šimtmetį siena žemėlapyje buvo stumdoma bent penketą kartų. Senesni vietos gyventojai juokauja, kad, niekur nesikraustydami, sugebėjo pagyventi trijose šalyse: Lenkijoje, SSRS ir Lietuvoje ar Baltarusijoje,

priklausomai nuo to, kurioje kaimo pusėje stovi namas. Vilniaus kraštas kone visą tarpukarį priklausė Lenkijai, 1939 metų rugsėjį jį okupavo Raudonoji armija, bet siena buvo nustatyta tik 1940-ųjų lapkritį, kai Lietuva jau priklausė SSRS. Anksčiau Lietuvos ir SSRS siena ėjo ties Šalčininkėliais, taigi daug lietuviškų žemių (Šalčininkai, Dieveniškės, Gervėčiai) atsidūrė sovietinės Baltarusijos sudėtyje. Šio margos etninės sudėties krašto lietuviai ryžtingai pareikalavo grąžinti juos atgal. Tai padaryta Lietuvos „įstojimo“ į SSRS proga – Baltarusija „savanoriškai“ pasiūlė kone 3 tūkst. kv. km teritoriją su 80 tūkst. gyventojų. Per vokiečių okupaciją (1942–1944 m.) prie Lietuvos buvo priskirtos kai kurios dabartinės Baltarusijos žemės – Benekainys, Ašmena, Syriai. Po karo sovietinės Lietuva ir Baltarusija vėl „stumdėsi“. Tokiu būdu 1956 metais atsirado lietuviškas anklavas, apsuptas Baltarusijos žemių, kariniuose žemėlapiuose žymėtas kaip Pagiriai (Pogiry). Valstybės siena Dieveniškių kilpos perimetru driekiasi 110 km. Šį žemės plotą iš trijų pusių supa Baltarusija, nors maždaug 80 proc. iš beveik tūkstančio šio miestelio gyventojų sudaro lenkai. XIX amžiaus pabaigoje trys iš keturių gyventojų buvo žydai, Antrojo pasaulinio karo metais trečdalis save laikė lenkais, penktadalis – baltarusiais. 1989 metų gyventojų surašymo duomenimis, lenkų buvo kiek daugiau nei 60 proc. Paryžius pasiekiamas lengviau Abiem šalims atgavus nepriklausomybę, buvusi vidinė siena tapo valstybių riba, bet galimybės be didesnių apribojimų aplankyti kaimynus išliko. Baltarusiai galėdavo ateiti į Lietuvą pasimelsti bažnyčioje, aplankyti kapines, kur palaidoti artimiausi giminaičiai. Tačiau Lietuvai įstojus į ES siena su Baltarusija, besidriekianti 677 km, tapo išorine bloko, o vėliau – ir Šengeno zonos siena, todėl imta griežčiau saugoti nuo kontrabandos ir nelegalios imigracijos. Penkis eurus kainavusios vizos pabrango iki 60 eurų. Norėdami patekti į Lietuvą, prie pat sienos gyvenantys baltarusiai turi nukeliauti daugiau nei 100 kilometrų iki artimiausio Lietuvos konsulato Gardine, atstovėti eilėje, vėl atvažiuoti pasiimti vizos, kirsti sieną specialiame punkte ir grįžti į tas pačias Norviliškes. Kitaip tariant, aplankyti vos už kelių šimtų metrų gyvenančius giminaičius sudėtingiau nei savaitgaliui nulėkti iki Paryžiaus ar Londono.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Rinkimų agitacija Žinau, kad jums sunku. Bet nebūkite kvaili ir neklausykite tų, kurie jums siūlo balsuoti širdimi arba pataria, kuri partija yra „geriausia“. Patarti sau galite tik jūs patys ir balsuoti reikia ne širdimi ar kuria nors kita kūno dalimi, o interesais. Na, bent jau jei esate sveiko proto žmogus. Pabandysiu paaiškinti. Tarkim, esate mokytoja. O jūsų sutuoktinis, pavyzdžiui, žurnalistas. Esate normali šeima, turite du sūnus, lankančius gimnaziją ir jau galvojančius apie studijas, bei pagrandukę dukrą, kuriai, tarkim, ką tik suėjo dveji. Gyvenate daugiabučiame name, tarkim, Pilaitėje. Vyro tėvai jau iškeliavę anapilin, bet jūsų mama, nors ir pensininkė, dar pilna jėgų ir noro jums padėti, kai paprašote. Gyvena tėvo statytame name, tarkim, Utenoje, šalia namo – 20 arų žemės, kurios didžiąją dalį užima veja. Pradėkim nuo paprasčiausių dalykų: ar jūs, kaip mokytoja, patenkinta savo darbo sąlygomis ir atlyginimu? Norėtumėte didesnių klasių ir daugiau pamokų ar priešingai – mažesnių klasių ir mažiau krūvio? O kaip buvo prieš ketverius metus? Prieš aštuonerius? O prieš dvylika, jei pamenate? Geriau ar blogiau? Sūnus mokosi gerai? Gal kuris nors nori studijuoti mediciną arba architektūrą, bet nėra tikras, ar pakaks balų? Gal buvote sudarę draudimo sutartį ir problemos sumokėti už studijas, jei kartais tų balų pritrūktų, nebus? Dukrą reikės pradėti vesti į darželį? Į šalia esantį (jei yra) patekote lengvai ar laukiate eilėje? O gal nusprendėte vesti į privatų darželį? Auklę samdysite?

Per daug klausimų? Per sunku? O kas sakė, kad valdyti valstybę yra lengva? O kaip vyrui sekasi? Patenkintas, kad jo algą „įsodrino“? Gali sirgti ir eiti atostogų? Vis dar vaikosi naujienų? O gal jau derasi su kokia viešųjų ryšių agentūra, nes naujienos vis pigiau perkamos. Bet gal vyras pats kaltas – vis nenori apie Bunkės krūtis ar A.Ramanausko šokio žingsnelius rašyti? O ir jūs pati gal be reikalo toje mokykloje sėdite? Gal reikėjo privačia praktika užsiimti. Su verslo liudijimu. Buvote sudarę sutartį su privačiais pensijų fondais? Ar žinote, kiek ten sukaupta lėšų? O mamai pensijos pakanka ar kas mėnesį pervedate po porą šimtų ir 50 įdedate į rankinę, kai atvažiuoja išleisti jūsų savaitgaliui į Druskininkus? Kaupsite pensijai privačiuose fonduose savanoriškai, skirdami papildomai 2–3 proc. nuo algos? Prie tų kone 35 proc., kuriuos mokate. Bet tada dar 2 ar 3 proc. pridės ir valstybė. Gal apsispręsti būtų lengviau, jei „Sodros“ sistemoje pasitikrintumėte, kokia yra jūsų prognozuojama pensija? Ar esate tai kada nors dariusi? Kaip jums progresiniai mokesčiai? Jei nuo 3500 litų „ant popieriaus“? O jei nuo 5000? O jei kartu už kiekvieną jūsų vaiką neapmokestinamas pajamų dydis bus padidintas 200 litų? Ką manote apie nekilnojamojo turto mokestį? Tikriausiai reikėtų, nes jūs juk daugiabutyje gyvenate? O mamai padėsite jį sumokėti. Juk malkų tai nuperkate, nepaisant, kad vis brangsta. Bet patys juk už šildymą mokate pigiau, nes PVM lengvata galioja. Per daug klausimų? Per sunku? O kas sakė, kad valdyti valstybę yra lengva? Bet jūs juk norite? Tad ir valdykite vadovaudamasi ne širdimi ar kokių visažinių puskvaišių rėksminga agitacija. Valdykite vadovaudamiesi savo interesais.

14 | Verslas

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Turgaus šešėlis: ne toks baisus, Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Daug triukšmo ir pykčių, o naudos mažai. Taip galima apibūdinti kovą su milijardiniu „šešėliu“. Dėl šios kovos dengtų turgaviečių prekeiviai buvo priversti įsigyti kasos aparatus. Kiek milijonų laimėjo valdžia? Nuo 2011 metų gegužės 1-osios elektroninius kasos aparatus (EKA) privalėjo įsigyti visi maisto produktais ne lauko sąlygomis (kioskuose, automobilinėse parduotuvėse, vagonėliuose, kilnojamuose nameliuose) prekiaujantys smulkieji verslininkai. Nuo šių metų gegužės 1-osios tokia pati tvarka įsigaliojo ir ne maisto produktų pardavėjams. 2011 metais 4,6 tūkst. asmenų įregistravo beveik 5 tūkst. EKA, o šiemet iki spalio 1 dienos 6,5 tūkst. asmenų – 6,8 tūkst. kasos aparatų. Ypač didelis šuolis Vilniuje – kasos aparatų šiemet įregistruota net 117,3 proc. daugiau nei pernai. Tai sietina

Vilniuje šluojami kasos aparatai 2012 m.1

2011 m.

Pokytis (proc.)

Vilniaus apskritis

2006

923

117,3

Kauno apskritis

1520

1341

13,3

Klaipėdos apskritis

732

796

-8

Iš viso:2

6777

4955

36,7

PAAIŠKINIMAI: 1 – 2012 m. sausio–rugsėjo mėnesiais 2 – 2011 m. EKA įregistravo 4568, o 2012 m. sausį–rugsėjį – 6531 asmuo.

su didžiausia šalyje Gariūnų turgaviete, kurioje daugumai ne maisto produktais prekiaujančių žmonių iki šiol kasos aparatų nereikėjo. „Išanalizavus 2010 ir 2011 metų 3 tūkst. gyventojų, kurie vertėsi individualia prekybos ne tik maisto produktais veikla, pajamų deklaracijų duomenis, nustatyta, kad už 2011 metus jie deklaravo 25 mln. Lt pajamų daugiau nei už 2010 metus (atitinkamai 154 mln. Lt ir 129 mln. Lt, – red. past.)“, – kasos aparatų naudą apibendrino Valstybinės mokesčių inspekcijos (VMI) viršininko pavaduotojas Artūras Klerauskas.

Šių metų sausį– rugpjūtį VMI stebėjo atsitiktine tvarka atrinktų apie 600 prekeivių pardavimų apimtis, ir nustatė, kad, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, jų pardavimai padidėjo trečdaliu. Rezultatas lyg ir turėtų džiuginti, nes valdžia bent jau ne vėjais išleido beveik 3 mln. Lt, skirtų kompensuoti kasos aparatų įsigijimą, bet skaičiai yra daug mažesni už tuos, kuriuos Vyriausybė žėrė gindama savo

sprendimą turgaus prekeivius priversti įsigyti kasos aparatus. Tuomet valdžios atstovai tikino, kad turgavietėse dingsta šimtai milijonų neapskaitytų litų. Prekiautojai nebesugrįžo Lietuvos smulkiųjų verslininkų ir prekybininkų asociacija (LSVPA) kasos aparatų įvedimą dengtose turgavietėse atvirai vadina valdžios fiasko ir iki šiol nepripažinta klaida. Asociacijos teigimu, labiausiai iš šio sprendimo laimėjo kasos aparatų pardavėjai. Turgaviečių vadovai nuosaikesni. Anot jų, nuogąstavimai, kad prekeiviams bus sunku išmokti naudoti kasos aparatus, nepasitvirtino, tačiau įsigaliojusi tvarka praretino smulkiųjų verslininkų gretas turgavietėse, nemažai jų ėmėsi kitokios veiklos ar net išvyko laimės ieškoti į užsienį. „Iki 2011 metų gegužės 1-osios, kai įsigaliojo reikalavimas naudoti kasos aparatus dengtose turgavietėse maistu prekiaujantiems žmonėms, pas mus visos prekybos vietos buvo užimtos. Po tos dienos apie trečdalis iš maždaug 180 prekybos vietos liko tuščios. Tos vietos

Verslas | 15

15min • 2012 m. spalio 12 d. Mėsa prekiaujančiai S.Šiaudvytienei su kasos aparatu lengviau vykdyti apskaitą.

kaip atrodė neužimtos iki šiol. Kovai su „šešėliu“ tai niekuo nepadėjo, nes ne ten jo ieškoti reikia“, – apmaudo neslėpė Kaune įsikūrusios Dainavos turgavietės valdytojas Merūnas Medonas. Vyriausybės atstovai į piktą kritiką atsikerta, kad toks žingsnis, siekiant skaidrinti verslą ir atitikti Europos Sąjungos reikalavimus, buvo neišvengiamas. Pasak jų, nėra ko tikėtis rezultatų po metų ar dvejų. Tikroji nauda ateis daug vėliau. Pirkėjų vis mažiau Tuo tarpu patys prekeiviai jau įprato prie kasos aparatų ir jų nei keikia, nei labai giria. Kai kurie išmoko ne tik spaudyti aparatų mygtukus, bet ir išpešti naudos net iš sugriežtintos apskaitos – kartais čekius

Pajamos auga* Turgaus prekeivių pajamos: 2010 m.

2011 m.

129 mln. Lt 154 mln. Lt * – vertinant apie 3 tūkst. gyventojų, deklaravusių individualios veiklos pagal verslo liudijimą pajamas.

pirkėjams išmuša, o kartais – ne, žodžiu, viskas kaip ir anksčiau. Žaliakalnio turgavietėje Kaune dengtame paviljone mėsa prekiaujanti Stasė Šiaudvytienė nustebina: su kasos aparatu netgi geriau. „Galvojome, kad bus sudėtinga dokumentacija, tačiau dabar dar paprasčiau apskaitą vesti. Vis tik nei kasos aparatai, nei kiti reikalavimai turgaus nepavers prekybos centru. Mums patiems ir pasiruošti prekybai mėsą reikia, ir susitvarkyti, ir prekiauti, bendrauti su klientais. Turgus lieka turgumi“, – kasos aparatų įvedimo nesureikšmina nuo 1995 metų turguje prekiaujanti S.Šiaudvytienė. Kasos aparatų įvedimui karčių žodžių negailėjęs Kauno Stoties turgaus administracijos direktorius Viktoras Rasalas jau įžvelgia ir teigiamų pokyčių: „Tai buvo savotiška atranka. Silpnesni verslininkai pasitraukė ar užsiėmė kita veikla, o liko tik sugebantys gerai dirbti šį darbą.“ Skirtinguose turguose dirbantys prekeiviai pabrėžia, kad didžiausia problema turgaus prekeiviams – ne kasos aparatai, o nuolat mažėjantis ir mažiau pinigų turintis pirkėjų srautas. Vis mažiau užsuka ir jaunimo: „Gal jie išvažiavę į užsienį, o gal jiems turguje smirda, todėl jie eina į prekybos centrus?“ Dešimt metų Stoties turguje drabužiais, apatiniu trikotažu prekiaujanti ir penkis

Užsk. Nr. 306572

A.Koroliovo nuotr.

prekybos taškus valdanti Dalina Misiūnienė turi nemažai ištikimų klientų, tad verčiasi neblogai, bet irgi dejuoja, kad pirkėjų gretos tirpsta. „Prekes vežu iš Gariūnų, užsidedu labai nedidelį antkainį, kad paprasti žmonės galėtų įpirkti“, – savo verslo sėkmės receptą atskleidė D.Misiūnienė. Ji, kaip ir kiti savaitraščio „15min“ kalbinti dengtų turgaviečių prekeiviai, tikino

išmušanti čekius ir siūlanti juos pirkėjams, bet mažai kas juos ima, o dar rečiau patys paprašo. Tačiau kai kurie smulkieji verslininkai puse lūpų prasitarė: „Jei pradėsi visus čekius „čirškinti“, tai nieko neuždirbsi. Tokie yra įstatymai. Jei ateina inspektorius ir klausia, ar turime kasos aparatus – parodome ir ramu.“

16 | Visuomenė

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Sovietinė nostalgija Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Penkiakampės žvaigždės, Olego Gazmanovo dainos ir restorane aptarnaujanti pionierė nebūtinai reiškia pagarbą sovietmečiui, įsitikinusi rusų mokslininkė Galina Zvereva. Anot jos, tie, kurių netenkina dabartinis gyvenimas, išties ieško paguodos praeityje, tik dažniausiai ne iš nostalgijos. Sovietiniai ženklai tik pokštas? Lietuvoje verda debatai dėl sovietinių komedijų, „Russkoje radio“ populiarumo ar „tarybinių“ dešrelių. Yra manančių, kad Maskva, naudodamasi nostalgija sovietmečiui, taip stiprina įtaką artimajame užsienyje. Rusijos valstybinio humanitarinio universiteto dėstytoja G.Zvereva siūlo neskubėti kapstyti taip giliai: „Visai jauniems žmonėms sovietiniais ženklais papuošta bižuterija ir kita yra „prikolas“, smagus ženklas – kičas ar glamūras.“ Rusijos komunistams sovietinė praeitis reiškia ką kita. Užtat dizaineriai sovietinę

simboliką naudoja drabužiams bei papuošalams kurti. Nemažus pinigus klojantys pirkėjai dažniausiai nemato ideologinės prasmės, susietos su totalitariniu režimu. „Pakeliui į Vilnių oro uosto parduotuvėje radau brangius marškinėlius su didžiuliu SSRS herbu ir rožinę dirbtinio kailio kepurę su raudona žvaigžde. Pagalvojau: nusipirksiu, apsirengsiu ir išeisiu skaityti pranešimo – juk „prikolas“. Susimąsčiau: ar visi supras, kad pokštauju? Kai kam tai gali būti svarbu – tie, kurie gyvena ne visai dabartyje, stokoja paguodos. Toks perėjimas prie sovietizmo iš esmės yra ideologinis – nepriimama dabartinė politika. Bet nebūtina mėgti sovietinę ideologiją, kad joje ieškotum paguodos. Daugelis net nesuvokia, kad tame mato neįmanomo galimybę: jei negaliu nuvažiuoti į Naująją Zelandiją, bent mintimis kažkur dingsiu.“ Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų bei Vidurio Europos studijų centro surengtoje konferencijoje viešnia skaitė pranešimą apie sovietinės praeities diskursą Rusijos medijoje, kaip kolektyvinės identifikacijos priemonę. Rusijos valstybės kūrimas pastaruosius du dešimtmečius neatsiejamas nuo nacionalinės kolektyvinės tapatybės formavimo. Kalbama apie daugiatautę Rusijos liaudį, tautų konglomeratą, įvairialypę naciją, bet

mulatais, kaukaziečiais, kazokais, sibiriečiais, chocholais, taip pat ir sovietais. Tyrėjai įvairiai aiškina „sovietinės praeities“ egzistavimą: pripratimu, kolektyvine nostalgija, istorine trauma, tikslingomis valstybės pastangomis manipuliuoti visuomene. Žmonėms ieškant naujos tapatybės, sovietiškumas atlieka kompensuojančią funkciją, bet jis turi mažai bendro su praeitimi.

G.Zvereva: „Nebūtina mėgti sovietinę ideologiją, kad joje ieškotum paguodos. Daugelis net nesuvokia, kad tame mato neįmanomo galimybę.“ regionuose viršų ima kitokios tapatybės. Tai patvirtino 2010 metų surašymas, kai buvo galima prisistatyti, kaip šauna į galvą: Žemės ar pasaulio piliečiais, Visatos gyventojais,

Net laikraščių pavadinimai liko seni Konferencijoje mokslininkė vardijo iki šiol viešumoje, valdžios ir mokslo įstaigose, žiniasklaidoje, madoje ir maisto pramonėje matomus sovietinės praeities ženklus: paminklus sovietų veikėjams, suvenyrus, nepakeistus pavadinimus. Jie prekės ženklais ar menu tampa iš įpročio, ekonominiais sumetimais. Tokiu būdu sukuriama hibridinė tapatybė, apimanti ir šių laikų, ir praeities realijas. Sankt Peterburgui buvo grąžintas senasis pavadinimas, bet sritis liko Leningrado, Karaliaučius tebevadinamas Kaliningradu. Maskvoje yra Lenino prospektas. Rusijoje vis dar leidžiami laikraščiai „Со-

ветский спорт“, „Комсомольская правда“, „Московский комсомолец“. G.Zvereva įsitikinusi, kad šie pavadinimai išlaikyti kaip didelę vertę turintys prekės ženklai, o ne iš pagarbos SSRS.

Visuomenė | 17

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Naujoji SSRS dr. Gintautas Mažeikis, Kauno Vytauto Didžiojo universiteto profesorius „Sovietiniai simboliai apima daug ką –  nostalgiją, atmintį, jiems teikiame istorinę ir politinę reikšmę. Šiuolaikinėms skaitmeninėms industrijoms svarbu kurti skirtingas tikroves, kurios kovotų tarpusavyje. Atmintis nuolat reprodukuojama, tuo naudojasi įvairios kompanijos, parduodamos savo produktus tiems, kurie jaučia nostalgiją. Kiti gamina grėsmes – esą kokie baisūs buvo laikai, o tam įrodyti prikuria ženklų. Jie reikšmingi ir tiems, kurie žaidžia

Itin populiaru sovietmetį „gaivinti“ restoranuose, užkandinėse ir viešbučiuose. Maskvoje veikia istoriniu save vadinantis viešbutis „Советский“. Specialiai sukurtame tinklalapyje galima rasti tokių restoranų„Valgykla Nr. 57“, „Tarnybinis įėjimas“, „Spec. bufetas Nr. 7“, „Kaukazo belaisvė“. Pranešėjos parodytoje nuotraukoje užfiksuota padavėja ruda mokykline uniforma su kaspinais kasose. Šis stilius mėgstamas ne vien rusų. Netoli Kijevo buvo atidarytas didžiulis restoranas „Partizan“, kurio interjeras, indai ir padavėjų apranga priderinti prie pavadinimo.

kompiuterinius žaidimus ar žiūri kino filmus. Šios veiklos daugina buvusius ženklus, ne tik saugo tuos, kurie išlikę. Nepiktnaudžiaučiau žodžiu „nostalgija“. Žmonių, kurie geba susikaupti ir savyje atkurti buvusius vaizdus bei juos išgyventi, nėra daug. Greičiau tai yra populiarumas, patrauklumas, gimstantis ne iš atminties, o tik dabar sukuriamas. Vartotojams pateikiami ne sovietmečio vaizdai ir produktai, kurie darosi vis brangesni ir sunkiau prieinami, o iš naujo pagaminami dalykai. Dabar kuriama SSRS ir buvusioji iš esmės skiriasi, nes galima pagaminti tokią SSRS, kokia bus patraukli rinkai.“

Prie Druskininkų veikiančio Grūto parko, į kurį iš visos Lietuvos suvežtos sovietų veikėjų skulptūros, kavinėje maistas patiekiamas metalinėse lėkštėse, skambant sovietmečio muzikai. Ne vien Rusijoje populiarūs anais laikais dvelkiantys maisto produktų pavadinimai – „tarybinės“ dešrelės parduodamos ir Lietuvoje. Sovietmečio rekonstrukcija Viešumoje palaikoma Rusijos, kaip SSRS, bet kartu ir tūkstantmetės šalies istorijos tęsėjos, samprata. Laikraštis „Советская Россия“ neslepia skaitytojams suteikiantis

Žaisdami praeitį žmonės ne tik atgaivina sovietinę praeitį, bet ir kuria naujas jos formas. K.Vanago/BFL nuotr.

„teisę į tūkstantmetę istoriją ir sovietų civilizacijos vertybes“. Laikraštis siekia jų mintyse ir širdyse suauginti du „esminius mūsų istorijos žodžius, kaip jie suaugo mūsų gyvenime: Sovietų Rusija“. Panašių pareiškimų galima rasti tokių judėjimų, kaip 1994-aisiais įkurto „Už Sovietų Sąjungą“, tinklalapiuose ir istorijos vadovėliuose (juose valstybės klausimas

siejamas su masiniu „herojiškos nacionalinės istorijos“ – nepertraukiamos, raminančios, neskaudinančios – poreikiu). Prie valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ buvo įkurtas Nacionalinis šiuolaikinės ideologijos vystymo institutas, kuris formuoja šalies idėjinępolitinę erdvę. Nuo 2004 metų Rusijoje transliuojamas TV kanalas „Nostalgija“, kuris prisistato kaip „kanalas apie tą laiką“ ir tiems, „kurie turi, ką prisiminti“. Pirmas kanalas transliuoja žinomo žurnalisto Leonido Parfionovo laidą „Kokie mūsų metai“, kurioje rekonstruojamas sovietmetis. Tam skirta nemažai asmeninių tinklalapių, kuriuose publikuojami paveikslai, nuotraukos, filmai, animacija, informacija apie sovietinius aktorius, dainos. Renginių organizatoriai net siūlo atitinkamus scenarijus, pavyzdžiui, per Mokytojų dieną pavirsti pionieriais, patalpas dekoruoti sovietine simbolika, o „YouTube“ pilna įrašų, kuriuose šių dienų vaizdus keičia praeitis. Diskursas apie sovietinę praeitį atskleidžia socialinį neužtikrintumą, nepasitenkinimą dabartimi, norą pabėgti į virtualų pasaulį, kurį medija kuria iš tikrų ir mitologinių sovietinės praeities šukių. Pasak G.Zverevos, tokioje atmosferoje visuomenė skirstoma į „mus“, kurie atmeta priešišką dabartį, o širdyje lieka sovietiniais žmonėmis, ir „juos“, kurie viską atėmė, o dabar tunka. Anot jos, nesibaigiantis gyvenimas praeityje užkerta kelius visuomenei modernizuoti.

18 | Istorija

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Fortą išgelbėjo istorijos mylėtojai

1883—1889 m. pastatytas Kauno tvirtovės VII fortas buvo paskutinis Rusijos imperijos mūrinis fortas. A.Koroliovo nuotr.

Karo istorijos entuziastai gali ne tik knygas apie karą skaityti. Laiko ir žmogaus naikinamą Kauno VII fortą už daugiau nei 2 mln. Lt iš valstybės nusipirkusi viešoji įmonė „Karo paveldo centras“ vienija karo istorijos entuziastus, kurie užsibrėžė į Kauno lankytinų vietų žemėlapį grąžinti ne tik šį, bet ir kitus apleistus fortus. Austėja Masiokaitė redakcija@15min.lt Istorijos mėgėjų avantiūra „Kai sužinojome, kad valstybei tas objektas tapo nereikalingas, pagalvojome, kad kito tokio šanso gyvenime nebus, tad, nors buvo pats krizės įkarštis, 2009-ųjų kovą tapome VII forto šeimininkais“, – pradžią prisimena „Karo paveldo centro“ direktorius Vladimiras Orlovas. Jau anksčiau su Kauno miesto savivaldybe bendradarbiavę

forto savininkai pinigus kaupė ne VII fortui įsigyti. Jie planavo finansiškai prisidėti prie VI forto sutvarkymo ir karo technikos muziejaus jame įrengimo. „Valdininkai mano, jog kalbėjimas apie problemą jau yra problemos sprendimas. Ir jeigu tu kalbi, tai visai nebūtina nieko daryti – susirinkome, susirūpinome, parodėme vienas kitam tą savo susirūpinimą ir nubėgome rūpintis kitu objektu“, – ironiškai apie miesto valdžios požiūrį kalba V.Orlovas.

Kad istorijos entuziastas yra teisus, galima įsitikinti atvykus prie VI forto – jis tebestovi apleistas. Tuo tarpu VII fortas, kurį „Karo paveldo centras“ nusipirko už VI forto rekonstrukcijai kauptus pinigus, pamažu gražėja ir atgauna savo veidą. „Kol forto neįsigijome, mums atrodė, kad čia užteks tik šiek tiek pašluoti, išvalyti, nušienauti, ir taps gražu. Net negalvojome apie tai, kiek čia pinigų teks investuoti“, – prisimena V.Orlovas. Buvo tapęs šiukšlynu Kauno tvirtovės VII forto istorija – permaininga. Rusijos imperijos, sovietų ir nacių armijas mačiusiame forte dar buvo saugomas Nepriklausomos Lietuvos archyvas,

įrengti sandėliai. Čia buvo sušaudyti ir keli tūkstančiai Kauno žydų. Iš Sovietinės armijos fortą po Nepriklausomybės atgavimo perėmę kariuomenės savanoriai čia nuolat šaldavo dėl nepakeliamos drėgmės. Neturėjo jie ir lėšų, reikalingų nors kiek sutvarkyti XIX amžiaus pastatą. Trūko ir pajėgų ūksmingai teritorijai nušienauti ir saugoti tiek nuo smalsių nuotykių ieškotojų, tiek nuo metalo vagių ir kitų forte priedangos ieškodavusių nelegalų, tiek nuo vietinių gyventojų, įsirengusių ant jo šlaito lysves daržovėms auginti. Kai Valstybės turto fondas 2009-aisiais nusprendė fortą parduoti, šis telkšojo vandens, dumblo ir šiukšlių baloje. Atrodė, kad fortas tyliai nyks tol, kol galiausiai sudūlės šimtametės jo plytos. Dabar pirmą kartą per visą XIX amžiuje prasidėjusią VII forto istoriją jo vartai plačiai atverti miestelėnams. Nukelta į 20 psl.

>>>

Šiemet į šalies alaus rinką sugrįžusi XVIII a. aludarystės tradicijas atgaivinusi Vilkmergės alaus darykla ketina pristatyti naują alų, verdamą naudojant lietuviškus apynius. Rugsėjį alaus darykla supirko 152 kg šviežio derliaus apynių, kuriuos pasiūlė šalies ūkininkai ar apynių kerus auginantys gyventojai. Naujasis alus rinką pasiekti turėtų spalio pabaigoje. „Džiugu, jog į mūsų skelbimus atsiliepė apynių augintojai iš visų šalies kampelių. Būdami maža alaus darykla, galime kartą metuose išvirti nedidelę proginę alaus partiją iš šviežių lietuviškų apynių – to dėl ribotos pasiūlos negalėtų padaryti didieji gamintojai. Tikimės, jog tai paskatins ūkininkus auginti daugiau apynių“, - sakė Vilkmergės alaus“ vadovas Ramūnas Bla-

zarėnas, kuris pats aplankė skirtingose Lietuvos dalyse gyvenančius ūkininkus ir supirko iš jų apynius. Norą parduoti savo užaugintus apynius pareiškė apynių augintojai iš Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos. Daugiausiai supirkta aukštaitiškų šviežių apynių. Lietuvos apynių augintojų asociacijos prezidento Kęstučio Obelevičiaus teigimu, iniciatyva supirkinėti lietuvišką apynių derlių yra sveikintina. „Tikiuosi, jog galimybė parduoti apynius paskatins daugiau lietuvių auginti kultūrines šių augalų veisles. Dabartinei paklausai patenkinti užtektų, kad dešimt ūkininkų augintų bent po 10 arų apynių“, - sakė ekspertas. Pasak jo, Kaune esantis VDU botanikos sodas, kuriame jis dirba, Vilkmergės aluda-

riams pasiūlė ukrainietiškos veislės apynių, pasižyminčių išskirtiniu aromatu ir turinčių daugiau karčiųjų medžiagų. „Vilkmergės alaus“ vadovas apynius supirkinėjo rugsėjo pradžioje, kol augalai buvo ką tik nuskinti, o juose esantys aliejai ir kitos aromatinės medžiagos ryškiausios. Šis alus, kaip ir kiti „Vilkmergės“ daryklos alūs, verdamas ir brandinamas pagal XVIII a. tradicijas: rauginamas naudojant aukštutinės fermentacijos mieles, brandinamas rūsiuose horizontaliose talpyklose, ir svarbiausia, nepasterizuojamas. Šiuo metu užvirtas alus laikomas daryklos rūsiuose, kur alus bus brandinamas 28 dienas, o vėliau supilstomas į storo tamsaus stiklo butelius, apsaugančius nuo neigiamo saulės šviesos poveikio.

Vilkmergės alaus vadovas R.Blazarėnas džiaugėsi Aukštaitijos, Žemaitijos ir Dzūkijos ūkininkų išaugintais apyniais.

Užsk. Nr. 306621

Naujam alui virti Vilkmergės aludariai supirko 152 kg šviežių apynių iš visos Lietuvos

20 | Istorija >>>

15min min • 2 mi 20 2012 0 m. spalio 12 d.

Restauruotuose kareivinių kazematuose įrengta karybos istorijos bei karo technikos ekspozicija.

Atkelta iš 18 psl.

Pavojingas palikimas Nusipirkęs 1889 metais statytą fortą, „Karo paveldo centras“ įsigijo ir nemalonų Sovietų armijos palikimą. Būtent raudonarmiečiai forto teritorijoje pastatė keletą negrabių baltų plytų statinių, kurie bjauroja istorinį paveldą. Pradėjus juos griauti paaiškėjo, kad šį tą nuo savęs ateities kartoms paliko ir kareiviai: sienose naujieji forto šeimininkai aptiko „juodai dienai“ paslėptų šovinių. V.Orlovo teigimu, panašių „lauktuvių“ tvarkydami fortą jie randa tiek, kad, paskambinęs į policiją dėl dar vieno pavojingo radinio, kitoje laido pusėje išgirsta apmaudų: „Ir vėl tas septintas fortas.“ Sovietų armija sugadino ir drenažo sistemą – ir dar taip, kad forte tapo nepakeliamai drėgna, o gynybiniame griovyje ėmė kauptis vanduo. „Kai sovietų kareiviai užėmė fortą, jie drenažo sistemą įvertino kaip archajišką nesąmonę ir, jausdamiesi protingesniais už visus, paėmė ir užpylė gruntu visus šulinius, išasfaltavo teritoriją. Atėjo ruduo ir aikštelės vietoje atsirado graži bala, pamažu virstanti kūdra, kurioje galima veisti karosus. Praėjo du mėnesiai – kareivinėse drėgmė pakilo iki 70–80 procentų, ir jokie būdai su ja kovoti neduodavo rezultatų“, – pasakoja V.Orlovas. Visą asfaltą, kurį taip uoliai forte paklojo Raudonoji armija, naujieji savininkai nulupo, atidengdami istorinį forto grindinį.

A.Orlovas svarsto, kad darbo forte užteks dar ne vieneriems metams.

Taip buvo atrastas ir užpiltas drenažo šulinys, kuris po daugybės purvino darbo vėl pradėjo veikti. Gintaro kambario rasti nesitiki Dalį pastatų apsėmęs vanduo per tiek metų tapo savotiška forto vizitine kortele, audrinančia kauniečių vaizduotę. Būta spėlionių, kokius lobius galėtų slėpti pažaliavusio vandens apsemtos forto erdvės. Vienas drąsiausių – kad būtent čia yra Antrojo pasaulinio karo metais dingęs Gintaro kambarys. V.Orlovas tokias spėliones vertina skeptiškai: jo nuomone, vanduo slepia tik nebetinkamus naudoti daiktus, kuriais atsikratė kauniečiai. Forto savininkas planuoja iš forto teritorijos išleisti vandenį. Tai svarbu norint apsaugoti nuo irimo plytas. Atkasus dalį griovio, vanduo ištekėtų į pagrindinį drenažo šulinį, kuris jau dabar sėkmingai šalina drėgmę iš forto. Su juo sujungtu keraminiu vamzdžiu,

esančiu 6 metrų gylyje ir dėl to nepažeistu per tiek metų, vanduo ištekėtų į Nerį. Kad šis planas virstų realybe, reikia mažmožio – 400 tūkst. Lt, kurių karo istorijos entuziastai neturi. Skaudžiai persipynusi istorija „VII fortas – tai Lietuva miniatiūroje: bet kuriame šalies taške būdami dešinėje turėsime kultūros paveldą, kairėje – šiukšlyną, kažkur šalia dar bus kapavietė, susijusi su baisiais mūsų istorijos momentais,

kurių Lietuvoje tikrai buvo daug“, – svarsto V.Orlovas. Štai ir VII forte rasta kapavietė, kurioje guli 4 tūkstančių Holokausto aukų palaikai. Ką daryti su viena didžiausių Kauno apylinkių masinių kapaviečių, karo istorijos entuziastai nežino ir neturi lėšų jai sutvarkyti. „Dirbdami su žmonėmis, nuo kurių sprendimų šis tas priklauso, pastebėjome, kad dažniausiai jų galvose kultūros paveldas net neegzistuoja, jie nemąsto tokiomis kategorijomis. Todėl mums ne tiek svarbu patį fortą sutvarkyti, kiek sutelkti aplink jį visuomenę, tad muziejų kuriame tarsi ateities kartoms“, – svarstė forto savininkas. Kauno miesto savivaldybė paramą VII forto savininkams išreiškia tik padėkos raštais. Darbo VII forte užteks ne vieneriems metams, tai suris šimtus tūkstančių, o gal ir milijonus litų. Tačiau į klausimą, ar VII fortui pasisekė, kad kažkas juo panoro rūpintis, V.Orlovas atsako netikėtai: „Pasisekė ne fortui – pasisekė mums patiems.“

2012 2 20 201 0 2m m.. s spalio pa pal p a io o 12 2 d. d.

|

DU R DU RATAI ATA AT AII

Kaip susireguliuoti dviračio sėdynę? Kaip sėdėti ant dviračio nevarginant nugaros? P radedantiems ir jau pažengusiems dviratininkams rūpimais klausimais pataria biomedicinos mok slų daktaras, Lietu vos kūno kultūros akademij os (LK KA) dviračių sporto lektorius treneris Gintau tas Volungevičius.

Tinka visiems Tren Tr ner eris is įsiti ssiitiki tikiinę ti nęss,, kad ad dv viira attįį, į, ka aip p spo orrttav avim vim mo pr prie emo mon nę ę ę,, gali ga l rin inkt ktiiss vissi. ktis i. Jo n nu uom mon one, ne e,, ank nkst stes esni es ni, i, vien viie en nos pa av var aros aros os, dvirraččiia dv ai re reik ikal alla a au udavo da avo vo da au ugi ga au u pa assta ang gų,, o šiu uol olai olai ak kiin niiaii, su u kel elio iom miis arr kellio olliika pa av var arų, ų, juo uos su ure regu g li gu liav ia av vus us ir pa passiirink riin nk kuss tiin nka k mą mą krū r vį vį,, ti t nka nk ka v viisi siem emss. em s. „Bė Bėga g nt nt darr galli kojją ko ą an ntt akm men nuk ko pa p kr krei krei eipt pti, i, čiu i rn rną ą iš išsi sina n rint riint nti, nti, i, o čia ia.. ... Na, na Na na,, ne n be b nt nt ne ettyč yčiia yčia a nuk ukri riisi“, si“, si “, – sak ko G G..Vo Volu lung lu ng ge ev viččiu us. s. Svarrb Sv biia au usi sia, a, passiirriin a, nkti kti sa kt au ti tink kam mą kr k ūv ūvį. į Tam į. m trene rre ene n ri riss pa p atari ta arriia įssig igyt y i pu yt uls lsom som o e ettrą ą – jis is nel elei eiss p pe ers rsis istte is teng gti t. Kokį Ko okį kį ko on nkr kreč eččia ai dv d iirrat rat atį p piirk ktii, a attsi tsi s žv žvel elgi el g an gi a t į ūgį ūg gįį,, svo vo-rį ir p rį po ore r ik kiu ius,, greič re eič ičia ia aus usia ai pa padė dėss pa dė passi siri rink nk ktii par ardu ardu uot o uv vės ko kons onssul ulta an nttas ass.. R Ra attų ų dyd y iss did del elė ės re ės eiikš k mė m s netu ne etu t rė rės, s, o šta taii rė ėmo mo auk ukšt ššttiss yrra a vie ena n s sv var a be besn snių sn ų mat atav avim av imų. im ų.

„A „ Ank nksč čiia au bu uvo vo viska iska is as a aiišk ku: u jeiigu u stto ov viint nt ap pž žer ergu gus rėmą rė mą kir irk kššni nies ies es nesspa pau ud dži žia a,, rėm mas as tiin n nka kama ka ma m as. s. Dab abar ba arr vie ie-ną mat ną ata av vim imą ssu imą unk unk nku ku p pa asa saky yttii, i, ne nes ši šiuo iu uo olla aik ikin inių niių ų dvi vira ači čių ių rė ėmų ų ge eo om me e etr ttrrij rij ija ja ki kitoki tok to kiia. a. Ir žm žmog mog ogau aus ssu au aus u udė dėjim dė jiima mas ne viie eno nonoda d as: s: vieno ieno ie o tru rump mpas mpas as lie emuo, muo, mu o, illg goss ko ojjos os, ki k to o lie emu muo il ilge gessnis. ni nis. s. Ta aččia au pa pap prras assta tta ai bū būna na par araš raššy ytta, a, kok okio kio o ūgiio žm žmog og gui ui rėma rė ėm ma as ti tink ka a,, tod odėl dėll ger era eras ass par arda avėja vė ėjas jas p ja pa assiiūl ū ys tin nka kami miau mi au usią si ą“ “, – te teig igia a G.V .Vol Vol olun un nge gevi viči čius či uss. u Va V aik aik kams am a ms jis jiis pat pa ata tariia pi p rk r ti dvi v ra attįį su ši šiek k tie i k au a kššte esn sniu iu rrė ėmu ėmu mu – dv viira attiis ti t ks ks ir vaik vaik kui ui paa au ug gus us. Rė ėmo mo stori to oriis pr prik ik kla auuso o ir nu nuo žm žmog gau aus su sudė dėji dė j mo ji m – kuo sta amb mbes essni nis dv viirrat a in nin nka ass,, tuo o tvi v rt rtes e ni es nis rė r ma m s. s. Dvir Dv ira ačio ač io bal alne nellį ne lį tai aip p pa at re r ik ktų rin inkttis i pag aga aga all sud dėjjimą, imą, im ą t y. t. y klu l bų ų plo lotį tį.. Kiiet tį e ąa arr min inkš k tą kš ą, ri rink nk n kti tiss dv dvirra attiin niin nku k ii,, ne n es miink kšt š um ma ass ir ki kiet etum umas a , an nott G. Vo Volu lung ngev evič vič ič čia iaus ia uss, us, są ąly ygi g ni n ai dal a yk kai ai. i. „M Min inkš kštu štu tuma ma m as reik reik re kal alin in nga ga ass tik ttiik to tol, kol ol sė sėdi ėdi dimi miej ejii gu umb mbu urrai ai prie riie sė sėdy dynė dy ės įp pra rant nta nt a. Kaip a. aiip gi giita ta tari ari risttass an nt pi p rš rštų tų pri r sitr siitrrin ina na „m moz ozol oliu uku kus“ s , taip taip ta p ir dv dvirrat atin inin nin nk ka as antt sė an sėdi d mų di mųjų jų ų gum umbu b rų ų. Sė Sėdi ėd dii po ke k li lias lias as va allan anda das an da nt ki k eto o ba allne neli lio io ir ir jok okio io o ska kaus usm us mo o nej eja au uččiia“ a“, – ai a šk kin i a tr tren en e nerris i .

Am morrtiza acija norintiems išsiikrautii Je ei dv dvirra dvir attis is da au ugi giau au a usi sia a ri riedės ried ed dėss asffal a tu tu, am mor orti tiza ti zaci za ciija ja,, sp s ec e ia ia-l stto nu li nuom omon ne, e, jame am me nė nėra ra a būtin ūttin ina a. Ano a. not tr tren e er en e io io, am a orrti ti-z ci za cija a po sė ėdy yne e rei eik kali ka l ng nga a le eid dži žian ntiis n nu uo ka aln lno, o, važ o, ažiu iiu uoo jant perr šak ja jant akn nis,, kie ni ietu tu ir n ne ely lygi giu grun gi grrun ntu tu, u, b be et va važi žinė ži nėja nė jantt ja mie mi mies esste e tai ai nea ak kttualu ua alu l . „Ž Žin i om ma, a, je eii norrit ite e iš išsi s kr krau a ti au ti,, su ussiiju siju jun nk kitte vi visą ą dvi v rači ra ači č o am mo orrtiiza zaci ciją ą. Įjjun ngta gta am gt amor o ti or t zaci za aciija su ja uv val algo go trre ečd dal alįį en nerrgiijo joss,, su ud dėttos os į ped dal alą. ą. Tod ą. dėl ė po 5 ki kilo l me lo m trrų v va ažiiavim av viim mo ja jauč auč učia iamė mėss ka mė aip po k ko oki kių ų 10 ar 7“ 7 , - ju j ok o iasi ia asi G.V . ol o un nge g v viiči čius us. Be us B to, o, amo mort rtiz tiz i ac a ij ija diidi dina ir pati pa pati t ess dvi vira r či čio o sv vor o į. į Kaip sus Ka u ir i eg e ul uliu i ot iu oti sa s vo o nau aujjo jojjo o dviira rači čio sė či sėdy dynė dy nė ės au aukššaukš tį? An tį Anot ot tre ene neri neri r o, tai a priik kllau uso ir nu n o pė pėdo d s dy do d dž džio io o, ir pedaliav da liiav avim imo bū im ūdo o. Ta ači čiau au u pap pra asč sčia iaus ussia as m ma ata avi vimo m būd ū as –

attsi a sissė sisė ėsstti ant ant ba an aln lno ir ir nul ulei le eiist sti ku k ln lną an ant pe peda da d alo. lo o. „K Koj oja tu urrii būttii viissiš būt bū i ka kai iišštiies esta sta ta. Je ta. Jei ko Jei oją ją ant nt ped e al alo pa pade d dii ne ku de kuln lnu lnu, u,, ko ojo jos ny nykš kšči čio pa agrrin inda d s ttu urii eiitti ti uri t es esia esia iai pe p r pe ped da alo alo lo ašį. šį. To šį Tokiiu at k atve veju veju ju, sąna są ąn na ary ryss bu bus ši bus šiek ek tie ek ek ssu ule l nkta nkta nk as. s Kuo uo did idessnė nė koja ko a, tu tuo uo sule sule su en nk kim mo lla aip ipssn niiss did dessn niis. s. Nuo uo 43 pė pėdo dos d dy ydžio dž o gal alim ima ba baln ln nel elįį pu pussę ę ce en nti time metr etrro ki kilsste telė elė lėttii au uk kščia ščia šč iau“ iau“ u“, – m tavi ma ta avi vimo mo sub btiily lybe es a aiiššk kin ina ttrre en nerriss. ner

Nugaros skaudėti netu u ri Skųssti Sk tis, s, ka ad d pa av važ a iin nėjjuss dviira raččiiu sk rači skau auda au a nu ug gar arą, rą, ą, ga alli tik tik ti tie, ti e,, kur u ie i nem emok oka ok a ta t is i yk kli ling ngai ng ai sėd ėdėt ėti ti. i. Žinom in nom oma, a, sėd ėdės ėsen ena ant skir an sk kirrti ting ngų ng ų ti tipų pų ų dviira ačiių ssk kirria i si si, be et sp pec eccia ia ali listtas list as aiišški kina na pa p ap prras asta t i: ta i jei ei tai a sy s kl klin iin nga g i sėdi sė ėd diime e kėd dėj ėje, e, ta e, arrp šl šlau auni nie ess ir liem li iem e en ens ns su susi usi sira rado ra do atiitiinkam nk kam a ass kam mpa p s. s. Pa an naš ašuss kam ampa amp pas yra ir yr i ats tsis isėd is isėd du uss ant dviira rači čiio, o passil ilenku enku en us du du ubu buo bu o pa pasv sv vyr yra į prie pr ie iekį ekį kį,, at atsi sire si r mi re miam ame am eįv va air i ą ir ir kūn ū a ass atsip tssip pallai aidu aidu duoj oja oj a.. „Je Je eii a an nt dv vir irač ačio ač io o sėd ėdės ėssitte at ėsit atsi silo si lošę lo šę, ka šę šę, kaip ip p karrta aiss priie ko k mp piu iute ute terriio, o, au ukššta ta aii pa pake ake elt ltu u va airru, u apk pkra ra ausit ussit i e nu nuga garą ga arą, rą ą, ji ji įssiite temp mpss. mp s. Spo por-tiini nink nkai aii passilen illen enkę išs šsėd ėdii po ėd o kelia ellia as va vala land nd das as ir ni n ek ekas kass nes esiiskun sk ndž d ia ia, ka ia, k d nu nuga g rą ga rą ska aud uda. a. Jei ei vai a ra ras au aukš kšta tta aii,, nu ug gar ara įsit įsit įs ite empu em usi si, ži ž no noma ma, ją ma ą ska kaud udės ud ės“, “, – kal alba ba G. V ba Vo olu lung ngev ev evič viččiu us. s. An not jo, pas a il ilen enk en kiim mo o lai aips psni ps niis pr nis prik ik kla auso usso ir nuo uo 1–5 5 juo uos ossme eni ninė nėss da nė ali lies e sla es ank nkst stellio stel st o. „JJei jis lan anks kstu ks tus, tu s gal s, a im ma la abi biau biau u pasi pa silenk si lenk le ktii, je ei n ne e arba rb ba už žau a gę gęs pi gęs pilv lva lv ass, ir irgi gi nep pas asil ilen e ks ksi“ si“ i“, “, – ko ons nsta tatu ta tu uoj oja a sp peccia i list liisttas. ass.

:

G. Volungevičius

„Jei vairas aukštai, nugara įsitempusi, žinoma, ją skaudės.“

2012 20 201 2 m. m. s spalio pal p pa alio 12 d. a d

|

D R DU RATAI ATAI AT AI

Eligijus Masiulis: „Sąlygos dviratininkams kasmet gerėja“ Dviratininkų skaičius Lietu voj e kasmet auga, tačiau dar gerokai atsiliekame nuo kitų E u ropos šalių. A r šalyj e skatinama dviračių kultūra, kaip sparčiai plečiamas dviračių takų tinklas, ar pagerėj o dviratininkų saugumo situacija, „15min“ atsako susisiekimo ministras E ligijus Masiulis.

BFL nuotr.

– Ku Kuri ri ša allie i s sa savi viva v ld va ldyb y ėd yb drraug au ugi gišk škia iaussia a, pa p to togi giau gi aussi sia dv d vir vir irat atin inin inka nkams ka ams ms? – Nu Nuo k kiitų met etų, ų,, tik ikiu iuos iu uo ossii,, dvi vira rati tini nink nka am ms d drraugi au ugiišk kia iauusio sios si oss bus us Jo on na av vos o ir E Ellek ektrė trrėn ėnų sa ėnų av viiva v ld dyb y ės. ėss. Na a, be bent nt ja au u jos ttu jo urė rės ės są ąlly yga as ta tapt pti d drrau augi giškia škia šk iaus u io omi mis, is, s, įv ve ert r in na an nt at a sisiirra adu ussiius ius us nau a ju us ta tak ku us. s Ve errti rttiina n nt nt pa asstarų ta arrų ųjjų ų me ettų retr retr re tros ros ospe p ekt ktyv yvą, nea eab be ejo j ti tinai nai pa na ači čios o drra os au ug giišškiiau usi sios o yra ku urror ortiini nių ių mi mies estų estų ų sav viiv valldy dybė bės. s.

Miini M nist nist stra as d dž žia aug ugia iasi ssii, ka kad są sąly l g go os dv dvir irat ra attin ninka inka in kams ms Lietu ietu ie uvo ojje e ge errė ėjja a,, ir ti tiki kiisi kisi s , kad ka ad ik ikii 20 2020 0 metų ettų d dv vir irač ačiia aiss kellia ais aus u ap pie ie 5 prro oc. c šal alie liie es gy gy v ve ent ntoj ojų oj ų.. – Koki Kok Ko kiia da daba daba bart rtin nė dv dvir irač irač čiių ų ta ak kų si sissttem emos situ si tuac uac acij ija ša ija šaly yje je? je? – Į šį šį kla laussim mą ne ne kar arttą ą jau au tek eko ko at atsa sak kiin nė ėtii. Pa Pasa saky kysi ky ysi su taip ta ip – gal alėttų iirr tu urrėt ė ųb bū ūti ūti ti ger eres esn esnė nė ė. No N rss ji g ga ana a pa an našši, i, ka aip ip ir visa visam vi same sa me reg egio ion ne e, ta ači čiau au mess juk uk įp prrat a ę ly lygi giiu uo ottiis į Va aka karu karu us. s. L et Li etuv uvo ojje dv dvirač irači ir aččių a ių trra asų ų ir ta takų kų in kų nffra asttru ruk kttūr ūra ra tiikr kraii attssiiliiek eka nu uo o Va ak ka arrų irr Šiaur iaur ia urė ėss Eu urrop o os os val alst sstty yb bių ių, ta tači čia či au u reik reik re kiia a pri rip ripa pa ažin žinti, ži nti, nt i, ka ad d sąl ąlyg ygos os kas asme met g met ge erė ėja. ja. ja JJu uk p prrieš ie eš 20 20–3 30 me mettų ų dv viira rati attiis va varg rgu ar rgu ar bu uv vo tr trak aktu ktu uoojama ja mas ka kaip ip gal a im ima a su susiissiiek kim i op prrie em mo onė nė. D Da aba bar to ok kiių ių klla k au usi simų mų ne ek kyl yla a. a. IIssto oriš rišk ri škai kai ai, i, yp ypa ačč dides id dessn niiu uo osse e miest iessttu ie uo ose s , dv dvir irač irač ačiia ai il illgą gą g ą laik la laik iką bu buvo o sup prant ra anttam ami kaip ka aip p poils oillssin oi inės ės ir tu turi riisst stiin nė ėss pas aski kiirrrties ti ie ess tra rans nspo po p orrttas a . Todė Tod To dė ėl d da aug guma uma mi um m estų estų es t nes esuk uk kūr ū ė viien ntissų ti tisų ų dv viira račiių ti rači tink nk klų, lų ų, ne esk kat atin ino no žm mon onių ų dv viira rači čiiaiis vy vykt kti į darbą da rrb bą ar ar mo ok kym kym ymo įs įsta aig igas as.. Da aba ar iš išta taiissytti ššiiią ą pa padė ėtį tį nėr ėra a taip ta ip len engv gva,, ka aiip ka kad d bū būtų ūttų ų buv vę mi me esstų ų kūr ūrim im mo st stad adij adij ad ijoj ojje.. o Pagr Pa ag grrin indi nd diinė nė Lie ietu tu uvo v s bė bėda a, jog jo og ka kaii ku kuri rie m miies e ta ai ja jau u ta tapo po po „aut „a uto om mob obil ilių lių ų“ mi me esstta aiss, k ku ur ne nei pėst pė ėssttie iessiiem ms, s, nei ei dvi vira attiini niink nk n kam ams ms, s, nei ei vie ešša aja am ttrransp an nsp por ortu tui ne neskir skiria sk irria iama am ma as p prrior iori io rite teti eti tini nis va vaid dm mu uo. Ta aiip ne ettu urė rėtų ų bū ūtti. i. – Ko Koki kie e na nauj uji su usiisi siek ekim ekim imą dv vir irač ačia iais is pa p age geri eri rinsia nsiia ns an nttys ys pro oje j kt ktaii numat um mat ato om mi? i? – 20 2010 10 met e aiis, s, ben end drrad darrbiau biau bi auda dami mi su Li Liettuv u os o dvi virra atin ti niink nkų b be en nd dri rijja rija a, įs įste steig te eig gėme ėme N ėm Na aci co on nal a in nę dv vir irrač aččiių ų trra ans nspo ort r o ko komi komi m si siją siją ją, pa pareng re eng ngėm gė ėm me neat ne n eat atid id dėl ėliio o oti tinų ti ų vei eiks iks ksmų mų, ska sk attin in nan an a nt dv dvirrač ač ių ių tra r ns nspo porttą, ą, plla an ną ą. D Da aba ar pa pama ama m žu u jį vy v ykdom kdom kd me. e. Vien Vi ena sv ena svar var arrbe be b esn sniių ų ini nici cia attyv yvų, vų, ų ku urriio os ne nega ali liu ne epa pa ami minė mi nėti – pav ti vy yz zd diiniių dv vir iraččių ių trasų rasų ra sų kon onku onku kurrs rsas, rsas ass, vy v yk kd dyttai a s ši š ai ais me m eta t is is. Su Susisi siisi siek iek kim mo m miin niist s errij i a ko ko onk n ur nk urso urso s la aiim mė ėto toja jams ms ms ssk kyr y ė lė lėšų šų pav avyzdi yzd yz diinėms nėm nė mss trra aso s ms m įre reng ng gtii. Nuga Nu allė ėtto oja ai – El Elek ektr ktrėn trėn tr ėnų iirr Jo ėnų on nav avos o ra os ajjjon onų on nų sa av viiva vald ldy-bė b ės – ja jau u ba aig igė ė re reng gttii ir attvė vėrrė ė gyv yven yven ento to oja ams m šia ias trras ias assas a . as Jo os nu nuti uttiies esto os pa pag paga ga al ge ero osi sios os pra aktik ktik kt kos os rei eiika ka k ala lav viimu mus – su su ap a pššv vie ettiimu u, v viizu zual alia ai iš išsk s ir irta ta a ra au udo don no os sp spal a vo vos da dang nga. a.. a Su S usisi siisi siek ek kimo im mo mi mini n stter erijjo oss spe eci c iial allisstta a ai d da au ug g ben ndr drraa-a da d darb arb bia av vo o su ssa a avi viva vi vald dyb ybėm ėm mis is,, k ka ad ši š id dė ėjja a tap ptų tų re ea aly lybe e.

– Ka aip p šaly alyj al yje sk yje kat atin in inam nam a a dv vir i ač a ių kul ultū tūra tū ra? Ga ra alb būt ūt vykd vy kdom dom mi ta am tiikr kri pr kri p oj o ek kta tai, i akc i, kcijjoss vai kcij aikų kų ų ugd gdym dym mo įssta taig igos ig gose ose irr pan os an.? .?? – Ti Te ek k dvira viira ati tini tini n nk kų, ų tie ek irr aut utom om mob o il ilin inin inin in inkų kų ku ulltū tūra r išš-liiek eka a tta arp rp ope pesn esn sniių ių kla laus ussim i ų.. Nuo u la at reng rengia re ngia ng am mo os įv vai a rriio oss akci ak c jo ci j s ir i kam a pa pani niijo n jos. Sussis isie isie ieki k mo ki mo min nis iste eri rija ja taip aiip pa pat ak kty yvi v ai ai pri r si s de eda da priie jų ų. Pavy Pa vyzd vy vyzd dži žiui uii, di didž žia aus u ia iass me etų ų spo p rt r o rre eng giin ny yss Viillni lni nia au us velo ve lo oma m ra rato tona to nas, sub na ubūr ūrręs kel ū elia ia atū ūks ksta t nttiin nę dv dvirrattin iniin nkų ų mini mi n ą, sky ni kyrė rė dau rė aug g dė ėme m si sio o dv vir i at a in ini nin inkų inkų ų kul ulttū ūra rai, i, viissi da aly l viiai pri r va valė lėjo lė jo o dėv ė ėt ėtii ša alm mu uss. s. T Ta aip ip patt ska ati tina ina n me e na aud udot o ia attšv vai aitu tu us, s, dal alyv yvauja yv au ujja ame me Europ urrop opos os jud u riio ossio i s sa sasava aitės itėss ren it e giini niuo uose uo sse e. Šiem Ši em met et kar artu tu u su ke keli liiom liom o is i sav a iv valdy alldy ybė bėm ėm miis su sure re eng ngėm ėme sp pe eccia ialliias as sau auga g uss eissmo akc ga k ijjas dvi vira vira rati tini ti niink nkam am ms. s.

Ma an na au u,, kad ad tok okie ie e pro oje jekt jekt kta ai tap ai ps ka kart r ot rt otin inia inia iais is, ju is, juk jju uos uosse prit pr rit itai aiiky a ytta a Dan anij ijos ij os, Ny os yde d rl rlan a dų an ų pat atir i ti ir tis is. s. Nega Ne galiu liiu ne epa p m miinė nėti tii ir be b nd ndrro os Su S siisiek siek si ekim kim imo o ir ir Apl plin nk ko os miiniistter m erijų ijjų in inic iccia iaty ty yvo os sk kat atin nti dviira r ččiių in nfr fras asstr a truk uktū tū ūrro os plė pl ėttrą ą did dessn niiu uo ose se mie iesttuo ose se,, k ku ur dv vir ira ačių ač i tak akaii tie akai iesi siam amii už Eu už urrop opos os Sąjun ą ju ąj un ngo ngo os lė ėša as. s Man nau au,, jo jog sk kirst irrst sa an nt ES ES par araa mą ą iš 20 20114 4–2 20 02 20 m. m. biu udž džeto eto ja et jame ame me rei e ki kia a numa nu uma maty maty tyti ti ats ti ts-kirą ki ą eil ilut ilut utę ti tik dv tik dvir iraččių ų tak kam mss.. Nes es dab a arr dvi vira r čių ra čių tta či aka kaii fin fi nans nans nsuo u jami ja ami m iš tto o pa atties ie es b biiud udže eto to, o, ka aiip p ir ke keli liai, li ai, o da ai daug daug ugee eliis sa lis s viiva v ld dyb bių ų mie ieliiau u pin inigų ig gų p prrraš ašo ke aš elliiam iam ams ms ir i gat a vė vėm mss. –D Dv vir irat atis is mūssų ša šaly l je je pap apra ast stai a viss darr suv ai u ok kia i ma as ka aip ip lai aisv sval sv alai al a ki kio pr kio p ie iem iemo mo o onė nė n ė. Ka aip p pas a ka ati tint ni nt le li ettuv u iu us dv vir i at a į da daug ugia gia i un na aud udotti su susi s si si siek ekim ek imu imui uii? – Pe Per ke etv tverriu iuss me metu tus, tus, s kai a esu u sus usis i ieki ie ekim kimo ki mo min nis istr istr tru, u paasteb st eb e bėjau ėjja au u did idel eliu el iu us p po oky kyči čius uss – dv u viira rati ati tin nink ni kų sk kai aiči ččiiuss tik kra ai au a uga g .K Ką ą reiikėtų kė ėtų ų dar aryt y i, kad yt d tai ai tap aptų ų ma assin niu i rei eišk ššk kiin niu niu iu? Piirm P mia ausia ussia tur u urbū b t re bū rei eiik kia a išssiv vad aduo uoti t iš st ster ster ereo reo otiipų pų. Ne pų. Net ir ir kliim kl mat ato po oži ži ū žiūr ūrriu iu atššia aur uresnė essnė e nėse se val alsst styb y ė ėsse dv dvir viirraččių ų po o-pu ulliiar arum ma ass yra ra kur u kass did ides essn niiss,, o did n id dž žio ži ojji da dali lis is dv d irraa tin ti ini nin nk kų y yrra ka kasd kasd dien ie en va važi žiuo uoja jant ja an ntttys yss į dar y arbą bą žm mo onė ės. s. Pra rasstesn te niių ų kli lima mato ir relj ma re eljef ljjef efo o są ąly lygų ų miie est su uo ose e, pa pavy av vy yzd dž žiiu uii, Stok St kh ho olm lme, e, Hels e, ellssiink ink ky yjje, e dvi vira rači ra čiai čiai ais is ke keli keli liau iau auja a 7-9 9 prro o oc. c,o c. Liet Li iettuv u os os mie iesst stu uo ose s voss 0,,5 5 prro oc. c. žmo moni nių. ni ų Nett Lon ų. ondo nd do one ne dv dvir vir ira attin nin inkų nkų kų ska aič ičiu ičiu us sp spar arčiiaii aug uga ir ir jau au vir irššiija a ES vi vidu durr-kį. K kį Klla aiidi din ng gai ai tei eigi giiam g ama, a, kad d tam m rei eiki eiki kia ia ttiik ge gerų ų dviirači račiių ra tta akų ų. Da Daug aug ug gal alim lim ma pa asi siek kti ti sum um ma ania an iai or iai orrg gani ga anizu nizu ni zuoj ojan ant dv an dvidvi irra ači č ų eiissm mą ą,, įrre en ng giant gia iant ia nt eissmo mo slopi lo opi pini nimo ni m pri riem emon oness, m ma až žiinan na nččia ias as auto au a uto tomo obi billi lių ių g grrei eitįį, ka kaii to o reiki eiki ei kia, a, tai aip ip pat pat su pa suda dara rant nt nt sąly są ly yga ga g a ass įįsstai ta aig igos ose, ose e, da arrbo ov viie ettės ėse e,, mo ok kyk klo l se e sa au ugi giai ai pal ai alik iktii dv d vir iračiu irač aččiiu a us, s, org rgan niz izuo uojja ant nt dvi vira rači ra ači č ų sk ska attin nim mo k ka amp mpa mpan an nijjass. Dvirat Dv Dvir irra attiin nin inkų nkų ų ska kaič kaič ičia i uss aug ia gim mass tur u i bū ūti ti pag grrįįst įssttas a ne vien vi en ekon ko ono nomi mine ne nau aud da a. Ju uk ta ai ir ir sve veik kat ata, a, ir ek ekol olo og giijja, a, ir, ga ir galų ų gale, ale, al e, nep pri rikl k auso au uso om ma as ke keli keli lionės onė on ėss bū ūd da ass.

– Dvir Dv virat irra attin inin inkų ink in kų sau augu ug gu uma as ke kely kely lyje lyje je. Ko Kod dė ėl gi gird diim me tiek ti iek ek daug aug p au prran ne eššim imų a ap pie ie su už ža allot otus tus us, žu žuvu v ssiius iu uss dv d viirrat atin ninku in nku kus?? Ka aiip ip sp pre rend ndžiam žiam ži amas as dv viira ratini tini ti nin nk kų saug sa gum u ok klla au usi s ma mass?? –T Ta aip ip, tta ip, ai yr yra di dide dide delė lė pro ob blle em ma a.. Dėl ėl to me mes nu nu uol ollat a re e-k ns ko nstrruoja uoja uo j me m av va ariin ng g gu uss ruo u ož žu us, s, ta ass vie etas tas, ta s, kurr gal ali nu ali nuke k ent ent ntėt tėti ėti dv ėt dvir ira irat attin tiin nin nka kai. i. Da až žniau niau ni ausiia aii ne ellaiim miing gi a attsiiti tiki kima ima mai nu uti tin nk ka ra ajjo oni niniiuo uose se ke elliu iuos osse, e, miie estte elliu uos osse. e. Ank nksč nksč sčia au šios ši oss pro o obl blem moss neb buv uvo o toki to oki kios oss opios pio pi oss, s, ne es bu uvo kurr kass ma až žiiiau au aut au u om mobil ob bil ilių ių ų ir va aži žiuo uoja amo mojoje joje jo j dal a yj y e iš išsi sitte ek kd daavo o ir pė pėst stie iejjii, ir dvi ie v ra ati t ni n nk nkai a , ir ai i aut utom mobil ob bil iliai ia aii.. – Ko o ir iš ko ok kių ių šallių i Lie i ttu uva ai d dv virrač ačiių ų klaus laussim la imu vert ve rttėt rtėt ėtų ų pa p si s mo oky k tii? – Ma Man ana nau, u, gerria i us usia usia ia mok kyt ytis is iš tų ų, ku kuriios kuri os pan ana aššio iom miis s ly są l go gom miis is suge su uge gebė bėjo jo su uk kur urtii da arrn na auss ju ud dum umo ku ult ltūr ūrą, ą, tu uo ypač ypač yp a impon mpon mp nuo oja j Šiia aurrės ės Europ uro ur op pos pos os šaly allys. yss. D y Da arn arn rnau aus ju j du d umo o kul ultū tū ūra rai S Su usi sisi isiek siek si ekim imo mi im mini mini nistte errij ijja a ssk kir iria ia ittiin dide dide di delį lį d me dė mesį sį,, vi sį viso om mss Liie etu uvo vos sa avi viva valdy ldy ld yb bėms ėm ė ms bu buvo vo sur uren engt gtass moky mo ky k ym mų ų cik ikla ikla as sk kattin inan nan ant di dide desniu sniiu sn us m miiesstu tus p pa asi sire reng gti ti vadi va dina na n amu uo ossiu iuss darn da arn rnau us jju udu dumo mo plla anu nus. s. –A Arr tur urit ite k ko onk krre e eči čiių dv č dviirra ač čių ių plė ėtrros os Liie e etu tuvo tu uvo voje je tiiks tiks kslų lų?? Ką Ką lai a ky kytu ytu umė mėte te sė ėk km miing ngu re ngu ezu zullttat atu? u – No N rrė ėttu um me e, jjo og 20 2020 0 me etta aiis dv dviirrač ačia ači iais aiss kel eliia aut utų ų ap apie pie i 5 pr proc. occ. žm žmon žmon oniių ų. Ži Žino in no oma ma, ka ka aii ka kam ta kam tai g ga allii pas asir irod ody ytti ne neepaka pa ank nkamai amai am a am mb biccingi ing in gii tik iksl slai ai, tta aččiiau au juo os p pa assiiekti ek kti ti tikra ik kra ai nebu nebu ne bus le leng n va va.. No Nori rin ntt taii pas asie iekt ktii,, da ab bar barr essa ant ant ntį ro rodi odi dik kllį rre eikėt ikėt ik ėtų p pa a age geriint ge nti ne n t 110 0 kar artų rtų ų. –K Kiie ek k Sus usis issie i ki ie kimo mo min niisste steri te eri rija ja prisi risi ri sid de eda eda da priie pe er Liet Li etuv uv u vą e eiin na anč nčių ų „Eu uro roV Ve elo o“ tr tras asų vy as vysttym ymo?? Ko ok kia a šio prroj šio ši ojek je ek kto to sit itua itua uaci aci c ja? ja a? – Su usi sisi siiekim ekiim ek mo m miini n st sterrij ian ne ep pllėttoj o a ttu uriist stin iin nių ių tra rasų asų. sų. sų Tu T uo la labi biau a rūp ūpin inas in nassi Tu T riizm mo de depa part pa arttam amen nta tas. as. s Mū ūssų sų prio prio pr orriite teta ta tas as – su ud da arry yti ti sau ug giias as są ąllyg ygas as ka asssdi diienė d en nėm ėms dv dviir iračių ačių ač ų keliion keli ke onėm ms. s. Vie ena a iš tr tras asų, as ų, ke errtta an nččių ų Lie ietu t vą, vą, yr vą yra „Eur „E Eur uroovello ve lo 10“ 0“, besi besi be sidr sidr drie ieki ie ek kiian anti ttii pa ajjū ūrriu iu. Jo os kūri kūrima kū rima ri m s pa paro rodė d , ka kad d toki to kių ių tr tras ras asų pllė ėttra ai re reik reik i iia a did del elių koo ord din inac aciin n nių ių pas ių asta tan n-gų ų. De Deja ja,, in nfr frasstr fras truk uk ktū t ra ra šio i je je tra raso aso soje soje e iššv vyssty tytta a nev evie ieno nono da d ai ir ir ji n nė ėrra a ideal deal de a i. i.

2012 2 20 201 0 2m m.. s spalio pa pal p a io o 12 2 d. d.

|

DU R DU RATAI ATA AT AII

Iššūkis dviratininkams – tamsa ir sniegas Dauguma dviračių mėgėjų jau uždarė sezoną. Tačiau ištikimiausi dviračių entuziastai važiuos iki pirmoj o sniego, o gal ir visą žiemą. Kaip atsargiai važiuoti šaltuoju metų laikotarpiu ir kaip apsaugoti ne tik save, bet ir dviratį, pataria Lietu vos nusipelnęs treneris, Vilniaus dviračių sporto klubo „Vitus“ ir sporto mokyklos „Sietynas“ treneris Vy tau tas Juchnevičius.

Saugumo priemonės pasaulyje V ki Vo k et tij ijoj ojee v oj viisi dau aug giiau a nei ei 11 kiilloogr g am mų sv sveria erriia an nt tys ys dv d virračia ač čia ai prriv iva alo tu alo al turė rėti rė ti ele ti lekt k ro kt r s geeneera ato torriiau us, s, mait ma aitin in nam muss šv viies e tu t vu us. s Len engv gv ves esni ni „sp poorrtiini niiai aii“ a d irrač dv ačia iaii t ta aiip p pat t tu urri bū būti t su ži žb biint n a aiis, s, tač ačiia au jjiie gali ga alii būt ūti su su aku kumu muli mu liat at a tor oria ia aiiss/e /ele leme le meen nt tai ais. is. s Dau ug geelliis šalių šali ša lių leeidži li id dži žia an na a aud ud u dot ti m miirk r si s nčiu nčiu nč ius us ga g li l ni niu uss žib bin nt tu us, s, ta ači čia au u Vokie ok kie ieti tijooje tijo j e j iee dra raud džiam žiam ži mi. i Tood d dėl ėl pir irkd kdam ami Voki Vo kiet etij i ojj e ga ami m nt ntuss ar jiiems em ms sk skir kiirrt tu us ži ž bi bint ntus us tu u rėki rėėki k tee omeen ny yje j e, kad kad ji ka j ie ne netu tu rė rės ės ši šios šios os f uk kc ciijjoos. s. Kod Ko dėėl šša allm mass sva varb rrb bu?? Am meerriik koos g grrei eito tosi sios o pag gallbo bos k leedžžo (ACE ko (A AC CE E P) EP) P) du uoome meni nimi miss,, beve eveeiik t ev trry yss keet tvi virr-ta t ada ali lia aii dviira rati t ni ti nink nink nkų mi m rš ršta ta dėėll ga allvoos tr traumų aumų au mų. Sk kirrt tiing ga aiis d du uom omen enim miiss, m mū ūvi vint nt šal am mą ą ga allim lim ma išve iš šveng ng gti nu uoo 45 ik ki 88 8 prrooc c.. ga allvo voss smeg sm meg gen enų trau trau tr aumų umų mų irr 85 pr proc roc. oc c. ga alv vos os suž užal alloj a oj im mų ų..

S u temus važiuoti nesaugu „Š Ša allltu tuo tu ojju me metų ų lai aik ku u mė ėg gėjam ėjjam ė ams ms g ge eri riau u viissai nev ev važ až a žin žin i ėt ėti: tii:: ne n esa s u ug gu irr bra rang gu u,, ne ess ger eri ššiilltti d drrab buž užiai ia ai da daug ug kai ainu nu uo o-ja“, ja “, – poka ok kal albį bį kat ateg gor oriišška kai pr pra ad de ed da trren ener eris is. O attk ka aklia kllia k auussiiem ems d dv virač iirra ač čiių ų etu tuz ziias a ta ams ms jiss pat atar arria ar ia ypa attiing gai ai pasir assiirrū-piint p nti ssa a avo vo o sau aug gu umu mu. mu. „Ru „R ud den enį irr žie iemą mą grre eit itai ai te em mst sta. ta a.. Tam mso soje je la ab bai ai pav avooj ng ji n a va važi aži žiuo otii, y yp pačč kai ai mūs ūsų va v iruo iruo ir uoto toja jai ai to t ki kie neku ne ek ku ultūlttū ū-ring ri ngi, i, bett jei ei jau a važ žiu uojat oja oj atte – bū būti ūti tina na nai ai įssij ijun unkiite un te pri riekin ek kin nį ir užp ir žpak aka alliin nį ž žiibi bint n ą, nt ą, ir ššv vie iessą ą ats tspi pind ndiin nti ti lie iemenė menė me ė nepaep paama m aiš išy yss. s. L Liiem men enę ęd dė ėv viint ntis is dvira viira ati tini n nk ni nkass kur ur kas as ge erriau iia au ma m atty yttii aut yti utom to om mob bil ilio io vai io a ru uo ottoj ojui uii“, “, – sa ak ko V. V.Ju .JJu uch hne nevi viččiiu uss. s. Ano An ott jo o,, kai a kur urio ose se šallys yse, se, e, pav vyz yzdž dž žiu ui,, Ola an nd dijjoj oje, e, už ne d ne de ega ganč nčiu čiu ius dv dvir i ač ir ačiio o žiib bin ntu t s gr g es esia esia a did dži ž ul u ės ės bau audo ud do oss.. Žiino Ž noma m , an a t dv dviir irač raččio turri b bū ūti ir vi vissi si rei e ka kaliing gi attššv vai aita ita taii.. Dėl pa Dė pap pilld pi domo omo sa om aug u um mo ap pniiukus ukussio uk iomiis ru iomi rude dens n dien ns ie en no omi miss žib ži žib biiint nttus n us gal alim im ma įs įssij ijjun ng gtti ir die i ną ną, no ors tai nė ėrra prriv va allom o a.

E ro Eu ropo poos Są Sąju jun ng gos gos o vallst ty yb bėėsse ša šalm llm mų mų na naud udoj oj im imo reguli re gu uli liav avim av ma ass sk kiiri ria assi: i Malt Ma toje ojj e ji j ie pr priv priv va allom o i nu nuo 20 nuo 2004 met tų; ų; Isp Is pa a ani niijoje n jjooje j šallma mai dv viirra at tin inin i ka kamss pri riv va aloomi mi užm už miies esty ty tyje yje je,, neebe b nt t j iiee važžiu uoojja į ka aln lną ą arba arrba a ba la aba ai ka karrššta karš a; Lieet Li tu uv voj oje j e ša šalm mai ai prriiva valo l mi mi nep epil epil i na am meečiam čiams. či am ms. s. P irm Pi rma ša šali l s, s, nusst ta ačiiussi pr priv ival ival iv alom omą om mą dv d irrat a in nin inko ko ko šša alm mų d dėėv vėėjjiimą m – Ausst trral a ijja (1198 9 9 me metai) ta ai)) Meekssiko iko m ik miies este te, sk te, kir irti ting ng gai nuo u liik kus usio ioos ša šali lies ess, šalm šalm ša lmai ai prriiva v lo l mi nuo 20 0110 meetų tų.

Šalm mas ir su uaugusiesiems Tvar Tv a king kiinga ng gas as dvi viira ra ači č o va vair irruo uoto toja oja as tu turė r tų rė ų mūv vėt ė i ša š lm lmą ą. Nor ą. os tais ta isyk ykllė ės nu numa mato ma to, ka to kad ji jie e pr priv iv val a om mi ti tik k ne nepi piln pi lln na am meččiams iams ia ms,, ttrre en ne erris is re ek kom ome me en ndu duoj ojja ša o šalm lm mus u įsi sigy gy ytii viissie em mss dviira r či čių ų va airruoto uoto uo oja j ms m .D Dv viirrat atin ininka inka in ams ms mėg ė ėj ėjam ms sk kirrtų ų šal almų mų m ų ka ain nos o par a du duot o uvėj ot uv vėj ė e pr pras a ided as id ded eda nu nuo 15 150 0 liitų. tų ų. Ta ačiau čiiau u inves nves nv e tuot tu o i į sa ot saug gum mą ve vert rtta, a, juo uolla uola ab ka ad ji jiss gr grei eiči ei č au usiai siiai tar arna n us na us ne e viene iene ie neriius us met etus tus u . No N rss gam amin amin nto toja j s ša ja š lmo lm mo in insst stru ukc kcij ijoj ij oje e dažn da ažn žniaus ia au ussia ai raš ašo, o,, kad ad šal almą mą būttin mą na ke keis issti ka asska k rt rt,, ka k i ji jiss pa ati tiri ria ssm mūg ūgį, į, tre rene neri ne r s nu ri uos osai a ke ai esnis sn nis is.. „T „Tik Tiik krii pro ofe fesi siion onal alaii alai ša alm mu uss keiiči čia k ka ask skar kar art, t, vos os tik k šallma m s ši šiek ek k tie ek ap apsi siibrra aiižo ž . Je ei ša šalm mas a po smūg sm mūg ū io skiilo, lo o, kei ke eis istii jį bū isti b ti t na na, tači tači ta ča au u jeii tik k šie iek k t ek ti k aps psiib bra raiž iž žė ir i jok o ių ų išo šori r ni ri nių ų pa paže žeid id dim imų ų ne nema m ty ma yti ti, ma ti, m n u, na u, dar ar gal a im ma to tok kiu va ki v ži žinė nė ėti t “, “ – pattarriia a V.JJuc uchn uchn hnevič eviččiiu ev us. s

Šalčia ams reikia ru uošt tis Dė ėl va važi važi žinė nė ėjiimo mo žie iemą mą V.JJuc mą uchn uchn nev evič vič ičius ius nu iu nussi site site t ik ikęs ęss ske kepp ptišk ti kaii: „Ž Žie iemą mą ą gal a i va važ žiiu uo oti ti neb eben ben entt pr p of ofes e io es ona n la las, s buv s, uvęs ęss sp por o ti t ni n nk n a ass, ku uri r s la aba bai ge gerai ra ai jauč ja auč učia učia i po sa savi vimi vi imii dviira atįį.“ . Attka A k klliaus iaus ia usie iems ie ms tre rene neri ris pa pata tari ta ria ri a su s si sita sita taik ikyt ik ytii su yt u tuo uo,, ka kad d tta ai ai pa pare reik re ikal ikal a au aus di d de d sn nių ų inv n es e ti tici ciijų cijų ų. „Š Šil ilta dv viira rati tiini n nk nko o

Liet Li tuv vojj e pr p ival ival alom omas om as šallmo mūv ūvėėjjjim ūvėj im mass gal a ėjo ėj o ėj įįssigal ig gallio i ti nuoo 200 008 8 me metų lie i po pos, s, tač ačia au ki kilus lus da lu dali lieess dvir dv irat atin inin inkų kų pas asip ip pik ikti tini n mu ni muii Keli Keliių eeiism Ke smo t ta ais isyk yklėse lėse lė se su uau augu g si gu s em emss dv virrat atin in nin inka ka ams m lik ko tik tiik re t rek koom meenndaci da c ja ci ja,, o pr priv ival alom omas om ass dėv ėvėj vėj ėjim imas im as - ašt tuo u ni niol nio olik lik kos os n tu ne u ri r nt tie iems mss dvi v ra r ti tini nink nkam nk am ms. s

apra ap ra ang n a ka kain in inuo nu uo oja a pan naš ašia iaii ka kaip ip p ir ssllid idin din nin i ko ko dra rabu buži bu už žiiai ai.. Va aži žiuo u ja uo ant dvi vira r či ra č u pe erp puč učia ia ami mi kel elia liai, i, apa ati t nė ė kūn no d da alis, li s, kvė vėpa pavi viimo m tak kai a – ga alli p pa assiiga aut uti krrūv ūvą li ūvą l gų ų“,, – aiššk kiiina spe na p ciial a is ista ista tas. s. s. Važi Va ž nė ži n ja ant ntie iems ie mss min m nus usin usin i ėjje te emp m er e at atūroj atūr ūroj ūr oje ji oje jis pa p ta ari ria įsig įs igyt y i ši yt šilt lttą, kak ktą den ngi g an nčiią ke kepu epu purę rę, an rę, a t vi virš rrššau us ma m uuttiis šša alm l ą.. Veiido d odą ą tep epti ti apssaug au ugi gini gini niu u kr k em mu.. Ypa ač ssa au u-go g oti ti ran nka kass ir kojjas bei ei sąn nar a iu us ir gerrkl k ę. ę Passak ak jo,, dab a arr visą visą vi s tin inka k mą apr ka pran ang an gą ą gal alim ima ra rast s i pa st ard rduo uotu uo tu tuvė uvė ėse s : ne n pe perrrpu učiiam amas ass kel e ne nes, s, apa patini tiini nu uss drabu ra abu uži žius us. Ti us us. Tiessa a,, tai a nep epig gu. u. Jeii dv Je vir i attis is tva v rk kin nga gas ir i važ a in i ėssiitte mies mies e te e, jo jo nuo uomo mone,, ži ne žiem em min nių ų pad dan angų g mau gų auti ti neb ebūt ū in ūt i a. a Esą dab abar ar gam amii-amina namo amo os dv d ir i ač ačių ių pad adan ango an g s ta go taip len taip ngv gvaii nes gvai esly ly ystta. a. Kas as kitta, a, je ei ke keti tin ti ina nate užs nate žsii iiimi minė nėti t žie ti iemo iemo m s kr kro osu. os u

2012 20 201 2 m. m. s spalio pal p pa alio 12 d. a d

|

D R DU RATAI ATAI AT AI

Ekstremali atrakcija – pilkieji Paryžiaus dviračiai

Pažinti Paryžių važinėjant pilkaisiais miesto dviračiais. Toks šįkart buvo vizito į Prancūzijos sostinę tikslas. Iš tiesų – minant dviratį miestas atsiveria visai kitaip, nei vaikštant pėsčiomis ar važinėjant metro. Juolab kad ir dviračių nuomos sistema veikia puikiai. Tiesa, to nepasakysi apie saugumą.

Pigiau ir madingiau 20 2 007 mettai aiss Pran Pra Pr an nccū ūzi zijo jjo os sso ossttin inė ėjje įr įrengt en ngt gta dv dvir irač a ių ų nu uo omo os sistem sist si sttem ma sul sula su lau uk kė sė sėkm kmės ės ir n ne etr truk ko iššssiiplės pllė ėssti t . Da Daba bar ba ar viissa ame me miies m mies este yra este a perr 20 tū tūks ksta tanč nčių ių pilkų ilkų il kųjų jų dviira ači čių ų,, išrrik ikiuo iu uot otų 17 700 00 sto otte elliių. ų. Tū Tūk ksstta anč nčia iam mss par ary yž žieči ie ečių čiių ji jie ta tapo po nea eatssie eats ejja aama m a ka assdi die ien enio io gyv yven enim imo d da ali lim mii, o m miiesto essto o sve veči ččiiam ms – ši šio šiok ok kia a to oki kia at atra rra ak kccija ijja. a. Be to to, v va aži žin nė ėtii po Pa Pary ary yž žiių dv d irračiu ačiiu ač u pig igia gia au n ne ei me m ettrro ro ir ir grre eiičččia ia iau, au, u, nei ei va aiikš ikš kšti tinė ėttii pės ėsči čiom mis is.. Miesto Mi esto es to sve veči čiai ai billie ietą tą ga alli įįssig gyt yti ti d dv vie em b bū ūda dais aiiss: in inte terrn net etu u arrba a ba tie iessiia aii iš dv dvir virač ira ir aččių sto ote elė lėsse e essa anč n ių ų aut utom uto omatų. atų at ų.. Atssiisska aiity ym ma as – k krred redit ed dit itin ne ba banko nk ko ko ort rtel ele. el ele. e Pe errk ka an ntt bil i ie ietą iet tą iš au auto toma mato mato o 150 e 15 eu ur urrų ų (a ap pie e 520 20 lit i ų) ų) kor orte rte telėje lėje lė e įša šald dom mi ka kaip ip užs žstata tata ta tas ass.. Paa ros b ro biili liet liet etass ka etas aiinu uoj oja ttiiek k patt, ki kiek e vie i nk kar arti tini ini niss me metr t o bi bili bili lieeetas – 11,,7 ta tas ,7 eu euro euro o (ap apie ie e 6 lit itus uss),, sav avai ava aitė ės – 8 eu uru rus (a (api piie 28 28 littus us))..

Svarbu sekti laiką Pirm Pi P irmąj rm mąj ąjį jį pu pusv sval sv ala an nd dįį ga allim ima va važi žiuo žiuo uoti ti nem emok emok okam mai ai. Užla Užla Už laiik k kiu iu us dv vir irra atį il at ilgi giia au u, te teks ek kss prriimo okė kėti. tii. To Todė dėl ssv var a bu bu pe err pu ussv va a ala lla an nd dį dvir dvi dv irat a įg grrrąž ąž žin ntii į sto ote elę lę. Jo os iššdėst dėst dė s yt y os o maž ažda ažda daug au ug g ka ass 300 0 me e-trų, tr ų, to od dė ėll ras a ttii nes e u ud dėt dėt ėtin ėtin nga ga. Tači Tači Ta čiau, au u, y yp pa ačč ato oke kessn snės ė em miies esto to viiiet v ettos e etos ose,, yra pavoj av vojus ojju uss atv tvaž žia avu us į ssttot otel eęn el ne era astti lla aissv vų ų stto ovų ų. T Tu uo om met me et tek ks m miint nti ik ikii ki kito to o su ussto oji jimo mo. Ne Ne iti tin pa patogu togu to gu, je jei ne emo moka kam ama mas pusv pu usv val a an and diis ar a tė ėja ja į pab abai aigą ai gą g ą ar tu uri ri sut utar aręs ar ęs suęs u siti si tiki kiim mą, be mą bet, t, atr t od odo, o vie ieti eti tini niai ai pri rie e to to įpr prat atę iirr per atę er dau a gn ne ees ja si jaud udin ud i a. a Tie iesa iesa a, je jeig gu mi minssiitte į ka kaln kaln lniu iuką iu ą, ne nemo moka mo ka ama as p pu ussvala vala va land ndiss sup upra upra ati tin ng gai gai ai bus us kel elio lio iomi omi miss m miin nu utė tėm miiiss p pa aiiillg gin gin nta t s. s. Pri rieš iešš pa assiiima mant nt dvir viira ratįį, re ek ko ome men men nd duoja duo uoja am ma a už žm mes e ti ti akį kį į sv var arbi biau ausi usią ssiią da daly l ką ką: ar ar jis is tec echn hn h niš iška ška kai ai tv tvar arrki a king ngas: ngas ng ass: ne neprrak akiu kiuru iuru iu russii pa p ad da an ng ga, ga, a, veiki eiki ei kia a st stab ab abdž bd dž žia žia iai iirr pan n. An ntr trai aiip vos a vo os iišštr t au auku ku us iš iš stototo vo vo, o, tte e eks ks jį grąž ks grąž gr žin inti, ti, vė ti vėl ei vėl eiti eiti ti prriie a au utoma toma to atto o, vė vėll ri rink n ti nk t kod odu uss… Informacinės kampanijos jaunimui saugaus eismo tema rubrikos parengtos bendradarbiaujant su Lietuvos Respublikos susisiekimo ministerija ir Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos

Taisyklės negalioja R ik Re kia ia pri r si sipa paž žiinti, ntti, i, kad d įpr prat au uss važin ažin až inėt nėt ėttii pa ally ygi g nt nti ra am miioomiis V m Viiln nia iaus us gat atvė vėmi m s, s, min nti t Pa arry yž žiuje iu uje e re eiikiia šiek šie ši ek k tie ek drą dr ąssos os. Je ei dv dvir irač ir ačių ačių ų tak ako o nė nėra ra a, no nori r ne ri en nor o i te enk n a la avi v ru ruoooti tar ti arp rp n nu uo ollat a nek kan antrria iaii sign siign gnal aliz al izu izuo iz uo oja anččių ių aut utom mob billių ų ir auto au uto obu ussų ų, saug sa aug u o ottis i vie ieti tiini nių ų dv virrač ačių ių ų vir irttu uo oz zų, ų, bandy an ndy yti suv ti uvok okti tii, k ką ą dar a yss stta aig ga iššni nirę nirę ęs mo moto oro r le eri ris,, ir se sekt ek kttii,, ar kel ar elkr kraš kr raššty tyje sus usto sto oję ęs va air iruo iruo uoto toja to as ne neap apsi psi s ži ž ūr ū ėjjęs prieš riie ešš nosįį nea no eati tida ti dary rys a au utomo to omo mobi b lliio du dure re eli lių. lių. ų. Ir, r, žin nom oma a, ste a, teb ebė bėti keli ke lio že ženk n lu lus. s. O jeii dar ar vy yk kstta ga g tv vės ės rem mon ontto o darba arba ar bai… i… B je Be je, e, b be eve eiik k vis isų g isų ga atv vėj ėje je su s stat stat st atyt y ų au yt uto tomo mobi mobi mo biliių ve eii dro drod dr od dėllia dėl ai už užla ank nkst stytti. i. Ta aiip ap apsa psa saug u om omi ir ir dvi vira vira ati t ni n nk kai a , ir v id ve drro od dė ėlliiaii, ku kurriiie e ne nere re eta ta aii ja jau bū būna ūna a ap pssuk ktii lip ipni ipni nia a ju juos juos osta ta. ta a. Norss aut No utom om mo ob bil iliių ų vai airru uot otoj ojai aii gan a na ssu upr p attin ingi gi,, pirm gi pirm pi maa siis pu pusd die i niis Pa ary yži žiau au a aus us g ga atv tvė ėsse pa pasiro pasi siro si rodė dė tik kra a išg gyv y en nii mo o dra ama a. P Pa ale eng gv vė ėjo j , ka kai pa pama m ž žu u ėmi miau u sup u ra ast s i, i kad ad,, no n oriin ntt dallyv yvau au a uti t žai ad diim me e, rre eiik kia a pri riim mti t ir ža žaid idiim id mo ta ai-sy ykl kles es – važiu až žiu iuo iuot otti ti tta aip ip, k ka aip p ta aii dar aro vi aro v et e in iniia aii.. Užt žtik iik kri rinttaii ju udė dėti į prriiek kį,, nett ir p pa aže žeid idži žiian nt tais taisyk ta issyk y le es. Nie eka kada d neega g allė ėčiia au u sau au to le eisti iisstii Vil iln niiuj n uje, e bett sek ekda d ma paryž ar y ar yž žie eči čiai ais, s, kelle ke etą ą ka arrtų ų per erva v ži va žiav av vau a gat atvę ę deg egan ant ra raud don nam m švi v ie e-sso ofo oro o sig igna nalu na lu lui, ui, i, nes e … ta taip aip elg lgia gia iam ma asi s . Irr tegul eg e gul ul tas as eis ism mo o

Situacija gerėja Noors rs va ažžin nėt ėti dv viirra ač čiu i Parryžžiu iuje j e nėėrra l ba la b i sa au ug gu, u, miieest s o po polliiciija ja ske kelb lbiia a, k ka ad ad pa p adė dėti tiis pa t am ma a ažžu žu geerrėėjja. ja. a. Ant nta aii 200 009 me m ta aiss m es mi e te te žuv u o šeešii dv d iirrat atin ininka in nka kaii,, o per erna nai n už ne užre regi g sst trru uot ota nė nė vie ien no mirt no iirrt tiies es atv t ejj oo.. Miieesstoo pol M olic cijj os os pre refe fekt fe kt tū ūrra sk keelllbi bia, bi a ka ad d pa p av vy yko k sum u až ažin in nti t ir su uže žeiisstų ųjų jų ska kaič ičiių ų. Noors N rs pir irm mą ąjį šių ų met tų ke ketv tvir irtį ir t sužžal tį alot otų dv d virrat vir a in nin nkų k ska kaič aič ičiu ius iu us ėėm mė augt au ug gt tii,, pol olic iciijja icij

re g re gu uli uliuo lliiu uo oto ojas ja as ššv v il ilpi pia… ia… a… To ok kie ie veiks eik ei kssma mai ne nea ap psi psi siei ie eiina na be pa p ase ase ekm kmių kmių ų – ka assme met Pa Pary ryžiiuj uje su suž ža alo loja oja jam jama ma a šim mtta ai d dv vir ira a-ttiini nin nk kų ų.. Žin nom oma oma, a,, ne v viien en dėl ėl jų p pa ači čių ka kalttės ės. s.

Šaligatviai – pėstiesiems Ga Gatv atv tvė ėssse, e, kurr dvi e, vira vira ačiių ta aka kaii žy žymė m tii, o to okių kiių d da au ug gu um ma, a, gal ali-ma a jau aust stis iss šie ek ttiiie ek ram ek miau. iau. Ter ia ereiki eiki ei kia iiššsite siitte ekt kti su u mie iesto stto au uto tobu obu busa sa aiss, ta taks ksi au ks uto tomo mobi mo billi bi lia liai aiiss,, kol oleg egom omis i dvi vira irati ra attiini n nk kai a s irr viisu surr lend le end n an a ččiia aiis mo m to orro ole leri ra aiis. s. Da Dau au ug g tak kų – vi vien en nos o kry yp ptties, ies, ie s tod odėl dėl ėl nea eaps eaps p iž žiūrė iū ūrė r jju us te tenen n-ka gėdin ka ėdin ėd i ga g iv va aži žiuo iu uo ottii priieš eš eissmą mą arb ba iešk iie ešk škot oti re eik ikia iam ma a kryp kr ypti yp tim mii kitta ga gatv ve e eiinanč nanč na čio io ta ak ko. o Dar ar sau augi gia au u jau auti tiee-ssii, je j i dvir dv vir irač ačių ač čių ių tak akas ass nuo o liku ik ku ussiio os ga gatvės tvės tv ės dal alie ies at atsk skiirrta tas bort bo rtelliu iu. u. Ša alliiga atv tviais ia ais važ ažiu uo ojjan jan ančči čių dv d ir iratin atin at inin inin inkų kų pas asir irod dė ku kur ka kas mažiiau maži ma a nei ei Vil iln niiuj uje. e. Tik kri riau iau ausi siai siai ai to ok kį kel ke eli lią re ren nk kas asi ttiik baibaiba iliiai ai,, va vaik ikai ik a ir turi ai turiist tu stai. ai. Da ai Daug ug šal alig iig ga gat attv viių pada pada pa dalliiint nti p nt pe erp erp rpus us su dvir dv vir irač ač a čių i tak aka kai ais. s. Tač ačia iau v va aži žiuo uoda dama mas to toki kiu ta taku ku per er da au ug įssiib bėg bėg ėgė ėtti irrg gii neg egali, allii,, ant a ntra aip p riz izik ikuo uoji ojii sus usiid du urrti ti su ap plink lliink nką ą ig gno noru ruoj ojan anččiiai iai ais pė pėsččia iais ais isiia ais is. is.

teeiig t gia a įva vaiirrio iom miis pr prie iemo moon m nėėmis mis ssu mi u va ald džius žiussi ži s tu si uac ciijją. ą Ske kelb biia a ama m ,k ma ka ad pe per er seeptyn ptyn pt yniss pirm pi rm rmuo muo uosi sius si ius u šių ių meet tų m mėėne nesi sius si u sos us ost tiinėėje j s žeeissti su t 36666 dv viirra ati t ni nink n ai nk a . Pe Per tą pat Per a į lla aiik kot kot tar a pį pį per erna rn na ai – 372 2 žmo m nė nės. ės. s Pooliici P c jo j os pr p eeffek ktū t rra a pra ra ane neša ne ša, k ka ad va vasa sarą rrą ą bu voo st buvo bu teeb biim ma a 115 150 dv dv ir ira irat at tin niin n nkų kų. 77 kų 7 9 iišš jų įsspėti pėti pė ti dėėll eis ismo mo ta mo aii sy ykl kliių ų pažžeidi eiidi d mų m . Net Ne et 4 4667 jų jų važ ažia ia avoo deg gan a t rra aud don onam m ššv v ieeso vie s ofo fooroo sig igna gna alu lui. ui.

VILNIAUS PULSAS

A.Zuokas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą, kad naujos stojimo į aukštąsias mokyklas sąlygos moksleiviams įsigaliotų 2015 metais Vilniaus meras Artūras Zuokas kreipėsi į švietimo ir mokslo ministrą Gintarą Steponavičių dėl naujos priėmimo į šalies aukštąsias mokyklas tvarkos. Ministro patvirtinta iš esmės ugdymo procesą ir moksleivių pasirinktus dalykus koreguojanti tvarka, paskelbta jau prasidėjus mokslo metams, sukėlė sumaištį ir sutrikdė sklandžią mokslo metų pradžią mokyklose. Meras siūlo, kad naujoji tvarka įsigaliotų 2015 metais. „Tenka apgailestauti, kad skuboti ir nepamatuoti Švietimo ir mokslo ministerijos sprendimai įveda nereikalingo chaoso ir panikos mokyklose. Apmaudu, kad tvarka buvo priimta neaptarus jos su mokyklų bendruomenėmis, moksleiviais. Nors naujoje tvarkoje numatyta teisingų sprendimų, pavyzdžiui, dėl užsienio kalbos mokymosi, tačiau tai neturėtų būti kliūtis stojant į aukštąsias mokyklas dabartiniams vienuoliktokams. Deja, netikėtai patvirtintos tvarkos taikyti nebuvo pasiruošusios ir mokyklos“, – sako Vilniaus meras A.Zuokas. Meras atkreipia dėmesį į moksleivių nuogąstavimus, kad šalies moksleiviams didės mokymosi

krūvis, nes, norėdami turėti maksimalų konkursinį balą stojant į valstybės finansuojamą vietą, jie turės rinktis papildomus dalykus, nors dar kovo mėnesį visi apsisprendė dėl to, kuriuos dalykus mokysis išplėstiniu kursu, kuriuos – bendruoju. Pagal anksčiau galiojusią tvarką, sėkmingam stojimui pakako dviejų valstybinių egzaminų sto-

jantiems į kolegijas, arba trijų – stojantiems į universitetus. Pagal naująją tvarką moksleiviai, norintys pretenduoti į valstybės finansavimą, turės laikyti keturis valstybinius egzaminus. Be to, užsienio kalba mokykloje turėtų būti traktuojama  kaip bendravimo priemonė už šalies ribų ir praktinis įgūdis, skirtas asmens individualiam to-

bulėjimui. Tačiau nepaisant to, kad užsienio kalbos mokėjimas yra itin svarbus, tai neturėtų būti vienu pagrindinių rodiklių stojimui į aukštąsias mokyklas visiems dabartiniams vienuoliktokams. Primename, kad rugsėjo viduryje priėmus tvarką A.Zuokas susitiko su Lietuvos moksleivių sąjungos prezidentu Vygintu Eidėnu, patvirtinusiu, kad tvarka buvo priimta neišklausius nuomonės tų, kuriems tvarka bus taikoma. Pasak V.Eidėno, taikant šią tvarką kyla grėsmė, kad universitetuose didės mokamų vietų skaičius, be to, išlieka neaišku, ko šia tvarka siekiama: ar ji bus naudingesnė moksleiviams, ar priešingai – aukštosioms mokykloms. Vaiko teisių apsaugos kontrolierė Edita Žiobienė taip pat kreipėsi į Lietuvos vyriausiąjį administracinį teismą dėl švietimo ir mokslo ministro G.Steponavičiaus patvirtintos naujos stojimo į aukštąsias mokyklas tvarkos. Teismo prašoma ištirti, ar naują stojimo tvarką nuo 2014 m. numatantys teisės aktai atitinka įstatymus. E.Žiobienė taip pat teismo paprašė sustabdyti naujos stojimo tvarkos galiojimą tol, kol neįsiteisės teismo sprendimas.

Net 95 procentai Vilniaus miesto savivaldybės viešųjų pirkimų vyko elektroniniu būdu Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios įmonės šiais metais beveik 24 proc. daugiau nei pernai viešųjų pirkimų atliko per Centrinę viešųjų pirkimų informacinę sistemą (CVP IS). 2011 metais elektroninių pirkimų dalis sudarė beveik 64 proc. visų savivaldybei pavaldžių įstaigų viešųjų pirkimų, šiais metais – beveik 87 proc. Vilniaus miesto savivaldybės administracija šiais

metais, kaip ir 2011 m., net 95 proc. pirkimų atliko per CVP IS. Vilniaus miesto savivaldybė buvo užsibrėžusi tikslą kuo daugiau viešųjų pirkimų perkelti į elektroninę erdvę. Atliekant pirkimus per CVP IS ir CPO. lt sistemas, galima ne tik greičiau ir efektyviau atlikti pirkimo procedūras, bet ir pasirinkti geriausią, tai yra, mažiausią kainą, taip pat užtikrinamas skaidrumas.

Vilniaus miesto savivaldybei pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos taip pat efektyviai pradėjo naudotis Centrinės perkančiosios organizacijos (CPO.lt) teikiama galimybe pirkti vaistus elektroniniu būdu. Šios sistemos privalumai: operatyvumas, nes konkurso laimėtojas gali būti paskelbiamas per dvi dienas ir skaidrumas – tiekėjai konkuruoja tik kaina, sveikatos priežiūros įstaigos negali nustaty-

ti perteklinių kvalifikacinių reikalavimų tiekėjams. 2012 m. Vilniaus miesto savivaldybės administracijai pavaldžios sveikatos priežiūros įstaigos vaistų pirkimų atliko beveik už 3 mln. Lt. Atmetus Valstybinės ligonių kasos vaistų pirkimus, bet įskaitant visas respublikines gydymo įstaigas, tai sudaro daugiau nei šeštadalį visų vaistų pirkimų, atliktų per CPO.lt. Užsk. Nr. 303394.

30 | Sportas

15min • 2012 m. spalio 12 d.

J.Kazlauskas: griežtas, bet ne despotas Liberalus ir griežtas, bet ne despotas. Taip save apibūdina naujasis Lietuvos vyrų krepšinio rinktinės treneris Jonas Kazlauskas. Jis konkretus, taktiškas, turintis tvirtą nuomonę. Patyręs krepšinio vilkas jau žino, kaip elgsis antrą kartą priėmęs iššūkį vadovauti geriausiems šalies krepšininkams. Paulius Cubera p.cubera@15min.lt Išskirtiniame interviu 15min.lt J.Kazlauskas dalijosi savo krepšinio filosofija, prisiminimais ir suteikė galimybę geriau pažinti jį, kaip būsimą Lietuvos rinktinės trenerį. 57-erių strategas, buvęs krepšininkas, neslepia, kad nuo pat karjeros pradžios pateko į geras rankas. J.Kazlauskas turi savo autoritetus krepšinio trenerių bendruomenėje, tačiau jo požiūris į darbą – savitas ir labai tvirtas. – Ar jūsų treniruojamose komandose yra elgesio ar treniruočių taisyklės? Kaip treneris jūs esate labiau liberalus ar autokratiškas? – Jeigu pildomi mano reikalavimai – aš galiu būti liberalus, jeigu viskas vyksta ne taip, kaip noriu – galiu būti kitoks, tačiau despotas nesu. Visada stengiuosi su žaidėjais pasikalbėti, jiems paaiškinti, bet jei matau, kad žaidėjas nenusiteikęs, noriu žinoti priežastis. Jei rimtų priežasčių nėra – tenka kariauti. Mano treniravimo nuostata yra tokia, kad iš dešimties treniruočių septyniose žaidėjai turi šimtu procentų dirbti patys

J.Kazlauskas per savo karjerą jau suprato, kad neklystančių nebūna. I.Gelūno nuotr.

ir viską atlikti gerai. Dviejose aš galiu juos pastumdyti, pareguliuoti, o į vieną treniruotę galiu numoti ranka. – Grįžote treniruoti Lietuvos krepšinio rinktinę. Sakoma, kad tai vienas sunkiausių darbų Lietuvoje. Kaip jūs tvarkotės su stresu, įtampa, žurnalistų ir sirgalių spaudimu? – Stresas trenerio darbe yra kasdienis dalykas, nesvarbu, kokioje komandoje esi. Jei negali su tuo susitvarkyti – tokio darbo negali dirbti. Žinoma, rinktinės trenerio darbas yra labai matomas, dažnai kritikuojamas, ypač dėl krepšinio populiarumo Lietuvoje. Filmas baigiasi gerai arba blogai, o čia nieko nesurežisuosi. Stengiuosi daryti savo darbą pirmiausia sąžiningai ir jau išmokau, kad neklystančių nebūna. Visada priimu gerus patarimus, tačiau nepriimu nereikalingų emocijų ar pykčių. Visada skaitau straipsnius, tačiau komentarų ne. – Ar jūs pritartumėte siūlomai FIBA reformai, pagal kurią norima palikti tik vieną Europos čempionatą per ketverius metus,

MOKYTIS ANGLŲ KALBOS – Į BIBLIOTEKĄ, KAVINĘ AR PARKĄ

Dažnam, svajojančiam prašnekti angliškai, kalbų mokymasis siejasi su nuobodžiu kalimu auditorijoje, o jau pasiryžusiems – neretai pritrūksta pinigų ar laiko lankyti kalbų kursus. Pastariesiems rugsėjo mėnesį Lietuvoje pristatyta naujovė – šiuolaikiškas nuotolinis anglų kalbos mokymo modelis – leis mokytis pasirinktoje vietoje ir norimu tempu. „Kai lankyti tradicinius kursus nėra galimybės, alternatyva tampa nuotoliniai kursai. Tačiau dauguma juos siūlančių bendrovių apsiriboja tik mokymu internetu, o kalbėjimo įgūdžių lavinimui sąlygos nesudaromos. Besimokantysis lyg ir įgyja reikiamas kalbos žinias, tačiau jam sudėtinga reikšti mintis žodžiu ir suprasti, ką kalba kiti“, – kalbų mokymosi subtilybes aiškino anglų kalbos dėstytojas–ekspertas Andrejus Račkovskis. Siekiant užpildyti šias spragas, kalbų mokymo įmonės, VšĮ „Užsienio kalbų mokymo centras“ ir VšĮ „Raidos kryptys“, sukūrė efektyvų kalbos mokymo modelį „Kalbis“.

čioje vietoje, dėstytojai palaiko jiems kompaniją, pataria, konsultuoja“,- šypsojosi A. Račkovskis.

Konsultavimas – ir internetu, ir gyvai Nauji mokymai pasižymi trijų komponentų sistema. Pirma, savarankiškas mokymasis vyksta internete, naudojant pasaulyje pripažintą „Cambridge University Press“ nuotolinio mokymo medžiagą. Tam, kad kursų dalyvių entuziazmas „netyčia“ nenusloptų, jiems nuolat padeda „Kalbio“ dėstytojai. „Moderatoriai yra tarsi budintieji: konsultuoja, primena apie būtinas atlikti užduotis. Tokiu būdu mokymo dalyviai gauna kvalifikuotą pagalbą tada, kai jos prireikia“, – sakė A.Račkovskis. Anot jo, bene pagrindinė mokymosi ypatybė - kursų metu neformaliose vietose reguliariai vykstantys „Kalbio klubo“ susitikimai. „Nesvarbu, ar tai kavinė, darbovietė, parkas ar biblioteka – jei tik grupė kartu nutaria angliškai kalbėtis konkre-

Smagu ir naudinga Vasaros mėnesiais bandomieji „Kalbio“ mokymai vyko Lietuvos bibliotekose. Bibliotekininkystės ekspertė Rūta Juzėnienė teigia, kad toks mokymosi būdas patrauklus dėl laiko taupymo ir pagalbos besimokantiems. „Daugelis mokymo dalyvių – labai užimti arba atokiau nuo miesto gyvenantys žmonės. Mokymasis internetu su nuolatine dėstytojo pagalba jiems yra tiesiog idealus pasirinkimas. Be to, kelis kartus per mėnesį atvykti į „Kalbio klubą“, sutikti bendraminčius ir būti apsuptam angliškai kalbančių yra ne tik malonu, bet ir būtina norint suprasti ir sekti naujausią informacijos srautą, kuris paprastai pateikiamas anglų kalba“, - pažymėjo bibliotekininkė, ne vienam suinteresuotam patarianti išbandyti naująjį mokymų modelį.

A.Račkovskis

didelę reikšmę suteikiant Pasaulio čempionatui ir olimpiadai? – Nepritarčiau. Tvarka jau yra nusistovėjusi. Manau, kad turėtų būti skirti devyni mėnesiai klubiniam krepšiniui, du – rinktinei ir mėnuo atostogoms. Jei laikytumėmės to principo, užtektų laiko viskam. Juk futbole nebūna, kad žaidėjai atsisakytų

savavališkai žaisti už rinktinę, nes grėstų įvairios sankcijos. Krepšinyje to nėra. Antra, jeigu tarptautinių varžybų ir klubinio sezono kalendoriai būtų visada vienodi, suderinti, tada krepšiniui būtų geriau. Visi galėtų atvykti į rinktines pasirengę, pailsėję. Nedaryčiau jokių atrankinių turnyrų į pasaulio čempionatus ar olimpines

Sportas | 31

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Naujausias sporto Ĺžinias rasite nuskaitÄ™ ĹĄÄŻ kodÄ… 15min.lt/sportas Ĺžaidynes. Manau, kad „bilietai“ turÄ—tĹł bĹŤti skirstomi Europos Ä?empionatuose. Europos ar pasaulio Ä?empionatai, olimpinÄ—s ĹžaidynÄ—s man visada buvo labai mieli akiai. Tik paĹžiĹŤrÄ—jus matyti, kas su kuo ĹžaidĹžia, matyti kitoks stilius, kita krepĹĄinio mokykla. DabartinÄ—je globalizacijoje klubai yra taip susiniveliavÄ™, kad vienais metais ĹžaidÄ—jai ar treneris gali bĹŤti viename klube, kitais metais – jau kitame. PrieĹĄ 15 metĹł buvo aiĹĄkiai matyti – Ä?ia ĹžaidĹžia CSKA, Ä?ia „Barcelona“, Ä?ia „Žalgiris“. Su tuo mes kaĹžkÄ… vis dÄ—lto prarandame.

– Ne vienam krepĹĄinio gerbÄ—jui ar pradedanÄ?iam treneriui esate autoritetas. Kas buvo jĹŤsĹł autoritetas karjeros pradĹžioje? – Jau nuo PanevÄ—Ĺžio sporto mokyklos laikĹł buvau patekÄ™s ÄŻ geras rankas. Dirbau su treneriu Raimundu SargĹŤnu, po to su Rimantu EndrijaiÄ?iu – su juo teko dirbti ir kaip su ĹžaidÄ—ju, ir kaip su treneriu. Taip pat labai daug man jau rinktinÄ—je davÄ— Stepas Butautas ir Vladas Garastas, ÄŻvairiĹł stovyklĹł metu teko susidurti su Rusijos specialistais, Vladimiro KondraĹĄino mokykla. – Kuo skiriasi darbas rinktinÄ—je ir klube? – Tai yra visiĹĄkai skirtingi dalykai. Klube gali klysti ir bandyti taisyti klaidas sezono metu, o rinktinÄ—je vietos klaidoms nÄ—ra. AĹĄ buvau iĹĄauklÄ—tas Lietuvoje, kur klubai neturi dideliĹł biudĹžetĹł, tad klaidos daĹžnai

taisomos treniruotėse, turi iťspausti maksimumą iť tų Şaidėjų, kokius turi. Man teko dirbti tokiuose klubuose, kur yra kitoks mentalitetas – gali atsisakyti netinkamo Şaidėjo ir įsigyti kitą bet kuriuo metu. Jeigu sezono metu pamatai kaŞkokių trōkumų, eini pas savininkus

J.Kazlauskas: „Jei matau, kad ĹžaidÄ—jas nenusiteikÄ™s, noriu Ĺžinoti to prieĹžastis. Jei rimtĹł prieĹžasÄ?iĹł nÄ—ra – tenka kariauti.“

ir sakai – man reikia tos ar anos pozicijos ĹžaidÄ—jo. – O ar tai nÄ—ra blogai, kuomet galima bet kuriuo metu mÄ—tyti ĹžaidÄ—jus iĹĄ komandos? – Ir gerai, ir blogai. Jei ĹžaidÄ—jas geras, taÄ?iau dar nespÄ—jo atsiskleisti, galime paskubÄ—ti ir iĹĄmesti per anksti. Kuomet ÄŻ „ŽalgirÄŻâ€œ 1998 metais atvyko Anthony Bowie, pirmose trijose rungtynÄ—se iĹĄ 18 metimĹł jis nepataikÄ— nÄ— vieno. VÄ—liau buvo dar vienas prastas pasirodymas ikisezoniniame turnyre Ventspilyje. TurÄ—jome rimtÄ… pokalbÄŻ, pradÄ—jome galvoti, kÄ… daryti. Vis dÄ—lto laukÄ— pirmas sezonas Eurolygoje, o ĹžaidÄ—jas ĹžaidĹžia blogai. Tada A.Bowie pats atÄ—jo pas mane ir papraĹĄÄ— dar truputÄŻ pakentÄ—ti. Visa laimÄ—, kad aĹĄ pakentÄ—jau. TaÄ?iau ne visi ĹžaidÄ—jai yra angelai, Ĺžinoma, bĹŤna tokiĹł, nuo kuriĹł komandoms reikia apsivalyti.

Ir per paskutinius penkerius metus keisti langai nuo ĹĄiol bus „įskaitomi“ kaip renovacija Lina +"6/*Âť,ÇŹ

CBSOVNBUP LBESFOHJBOUJOWFTUJDJOɜQMBOɾɜTLBJ1BHBM+&44*$"êOBOTBWJNPNPEFMɳ ɡJVPKBNPT JS UPT FOFSHJKPT UBVQZNP QSJFNPOɚT 

JLJNHSVPEĂ&#x;JPE WBMTUZCÉśSFNJB

Kol vieni gyventojai dar tik svarsto CɸEVT LBJQTVTJNBĂ&#x;JOUJĂ˜JMEZNP TɲTLBJUBT LJUJQSJFNPOJɡÉśNÉśTJKBVQSJFĂ˜ LFMFUɲNFUɡ1BWZ[EĂ&#x;JVJ TBWPMÉśĂ˜PNJT QBTJLFJUÉśMBOHVT TVTJUWBSLÉśTUPHɲ #ɸTUBJUBQPFLPOPNJĂ˜LFTOJ UBÉ´JBV JLJQJMOPEBVHJBCVÉ´JPBUOBVKJOJNPm EBSUPMJ/PSÉśEBNJUÉľTUJSFOPWBDJKɲ JSQBTJOBVEPUJWBMTUZCÉśTQBSBNB  BOLTÉ´JBVUPLJFHZWFOUPKBJMJLEBWP OVTLSJBVTUJ LBEBOHJKɡJOEÉśMJTOFCVWP TLBJÉ´JVPKBNBTQSJFCFOESPTVUBVQZNP SF[VMUBUP%BCBSĂ˜JTQSBHBJĂ˜UBJTZUB /BVKBVTJBTEBVHJBCVɡJÉşBUOBVKJOJNPQSPHSBNPT QBUPCVMJOJNBT MFJEòJBOUJTBOLTɡJBVBUMJLUBTOBNP BUOBVKJOJNPQSJFNPOFTQSJTLBJUZUJQSJFCFOESÉşSFOPWBDJKPTEBSCÉş QSBEòJVHJOP7JMOJBVT%JEMBVLJP HEBVHJBCVɡJPCFOESJKÉľ1SJFĂ°QPSÉľNFUÉşHZWFOUPKBJBQĂ°JMUJOPTUBNCJBQMPLðɡJPOBNPTJFOBT  QBTJLFJUÉš MBOHVT  P EBCBS LFUJOB JNUJT TUPHP CFJ Ă°JMEZNPTJTUFNPTBUOBVKJOJNP

-FOHWBUJOJTLSFEJUBT QBMɝLBOPTOFLJOUBWJTɾ QBTLPMPTHSɾòJOJNP MBJLPUBSQɜJBJNFUɺ

QSPD QBMÉťLBOPT

.PEFSOJ[BWJNPQSPKFLUP QBSFOHJNBT

QSPD

4UBUZCPTUFDIOJOɚ QSJFòJɝSB

QSPD

1SPKFLUPÉśHZWFOEJOJNP BENJOJTUSBWJNPJĂ°MBJEPT

QSPD

1BSBNBUVSJOUJFNTUFJTɸ ɜCɝTUPðJMEZNPJðMBJEɺ LPNQFOTBWJNɾ

 -UN

QSPD

4UBUZCPTEBSCɡ FOFSHJKɲUBVQBOÉ´Jɡ QSJFNPOJɡ JĂ˜MBJEPT

"UOBVKJOUBTEBVHJBCVUJT7JMOJVKF %JEMBVLJPH #ǨTUPJSVSCBOJTUJOnjTQMnjUSPTBHFOUǨSPTBSDIZWPOVPUS

4VUBVQJVTðJMVNJOɚT FOFSHJKPTOFNBòJBV

QSPD

4VUBVQJVTðJMVNJOɚT FOFSHJKPTOFNBòJBV

QSPD

6Ă&#x;UJLSJOP LBEEBSCBJCVTUÉľTJBNJ t/PST EBMJOÉš SFOPWBDJKB EBWÉš HFSÉş SF[VMUBUÉş JS NÉťTÉşTÉľTLBJUPTTVNBòɚKPOFUQFSQVTɸ WJTÉşQSPCMFNÉş OFJĂ°TQSFOEÉšNF /FUSVLVT NVNT QSBLJVSPTUPHBT QSPCMFNÉşLFMJBJSOBNPTUBUZCPTNFUV ÉśSFOHUB FLTQFSJNFOUJOÉš Ă°JMEZNP TJTUFNB  LVSJÉľ EBSSFJLJBUPCVMJOUJ5BJOFNBòPTJĂ°MBJEPT LVSJÉş NFT QBUZT OFQBKÉšHÉťT QBEFOHUJ %BCBS  LBJ ÉśTJHBMJPKPOBVKBUWBSLB HBMJNFJNUJTòZHJÉş LBEBOHJòJOPNF KPHKBVBUMJLUJEBSCBJCVTQSJTLBJɡJVPUJQSJF CFOESPSFOPWBDJKPTSF[VMUBUPi TBLÉšEBVHJBCVɡJP CFOESJKPTQJSNJOJOLÉš/JKPMÉš,VULJFOÉš 7JMOJFUÉšQBTBLPKP LBEKFJQSJFĂ°EWFKVTNFUVTSFOPWVPUJEBVHJBBVLðɡJPTUPHÉľCÉťUÉşLBJOBWɸBQJF UÉťLTU-U UBɡJBVUÉľTZLQBUBVQÉšNFJSOVUBSÉšNFQBMBVLUJSFOPWBDJKPTEBSCVTEBSZUJQPUSVQVUÉś FUB-

/,65,*&/ɟ t4BWPMɚðPNJTUPLJPQSPKFLUP OFHBMɚKPNFJNUJT PEBCBSHBMJNF QSFUFOEVPUJɜWBMTUZCɚTQBSBNɾ BUOBVKJOJNVJi

QBJT%BCBSEBSCɺLBJOBQBLJMVTJJLJUɝLTU-U t4BWPMɚðPNJTUPLJPQSPKFLUPOFHBMɚKPNFJNUJT P EBCBSHBMJNFQSFUFOEVPUJɜWBMTUZCɚTQBSBNɾBUOBVKJOJNVJ OFTQBSFOHVTJOWFTUJDJKɺQMBOɾ BUMJLVTOVNBUZUVTEBSCVTJSTVNBòJOVTQSPDðJMEZNPTɾOBVEBT JLJNQBCBJHPTWBMTUZCɚLPNQFOTVPKB  QSPD QSPKFLUP QBSFOHJNP  UFDIOJOɚTQSJFòJɝSPTJSQSPKFLUPɜHZWFOEJOJNPBENJOJTUSBWJNPCFJQSPDFOFSHJKɾUBVQBOɡJɺQSJFNPOJɺ JðMBJEɺ +BV TQɚKPNF ɜTJUJLJOUJ  LBE SɝQJOUJT OBNPCɝLMFBQTJNPLB PJSòNPOJɺOVPUBJLBQBLZMBHZWFOBOUQJHJBV KBVLJBVJSHSBòJBVi UFJHɚKJ

QZNP QSJFNPOɚT CFJ QBTJFLUJ SF[VMUBUBJ OFCVWPɜTLBJɡJVPKBNJɜCFOESɾTVUBVQZNPSF[VMUBUɾ

1BTBL / ,VULJFOɚT  OF UJL %JEMBVLJP H CFOESJKBJ CFUJSWJTJFNT LVSJFSɝQJOBTJTBWPEBVHJBCVɡJɺSFOPWBWJNVJSTɾTLBJUɺVòðJMEZNɾNBòJOJNV  ðJTQSPHSBNPTBUOBVKJOJNBTCVTOFBCFKPUJOBJHFSBTQPTUɝNJTUɸTUJQSBEɚUVTEBSCVT

t(BVEBWPNF OFNBòBJ CFOESJKɺ OVTJTLVOEJNɺ  LBE UPLJV BUWFKV KPT OFHBMJ HBVUJ WJTPT KPNT QSJLMBVTBOɡJPTWBMTUZCɚTTLJSJBNPTQBSBNPTSFOPWBDJKBJ5PEɚMJSCVWPQBLFJTUJUFJTɚTBLUBJ LVSJFEB-

"UTJĂ&#x;WFMHɜɳHZWFOUPKɡQBHFJEBWJNVT ,BJQ UFJHÉš -3 "QMJOLPT NJOJTUFSJKPT 4UBUZCPT JS CÉťTUPEFQBSUBNFOUP#ÉťTUPTLZSJBVTWFEÉšKB&MWZSB3BEBWJɡJFOÉš SFOHJBOUJOWFTUJDJOÉśOBNPBUOBVKJOJNPQSPKFLUÉľBOLTɡJBVÉśEJFHUPTFOFSHJKPTUBV-

&3"%"7*ɺ*&/ɟ t1BLFJTUJUFJTɚTBLUBJOVNBUP  LBESFOHJBOUJOWFTUJDJOɜQMBOɾ ɜTLBJɡJVPKBNPTJSUPTFOFSHJKPT UBVQZNPQSJFNPOɚT LVSJPTCVWP ɜEJFHUPTEBSJLJSFOPWBDJKPTi

LVSJPTCVWPɜEJFHUPTEBSJLJSFOPWBDJKPTi BJðLJOP&3BEBWJɡJFOɚ /VTUBUZUBT JS Uɺ QSJFNPOJɺ ɜEJFHJNP UFSNJOBT m NFUBJJLJJOWFTUJDJOJPQMBOPQBSFOHJNP"QMJOLPT NJOJTUFSJKPTBUTUPWɚBULSFJQɚEɚNFTɜ LBEUBN LBE BOLTɡJBVɜEJFHUPTQSJFNPOɚTCɝUɺtVòTLBJUZUPTi  òNPOɚTUVSɚTQBUFJLUJBUMJLUVTEBSCVTɜSPEBOɡJVT EPLVNFOUVT QBTMBVHɺ  SBOHPT EBSCɺ TVUBSUJT JS QBO0KFJEPLVNFOUBJOFJðMJLɸ EBSCɺLJFLJVTCFJ QBTJFLUVTTVUBVQZNVTCVTHBMJNBɜWFSUJOUJBUMJLVT QBTUBUPFLTQFSUJ[ɸ %BVHJBVJOGPSNBDJKPTBQJF%BVHJBCVǰJǧOBNǧ BUOBVKJOJNP NPEFSOJ[BWJNP QSPHSBNǣ (JESSICA) – www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija  UŞsk. Nr. 306545

32 | Kultūra

Dailininkas ir fotomenininkas R.Dichavičius:

15min • 2012 m. spalio 12 d.

„Knyga atsirado iš

Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Padariau Lietuvai dovaną, bet pasirodo, kad niekam nereikia. Maniau, susidomės valstybės institucijos, šalies bibliotekos. Užsienio reikalų ministrui albumą padovanojau, atsiuntė padėkos laišką – tuo ir baigėsi. Prezidentūra nupirko dešimt egzempliorių, Vyriausybė – nė vieno. Seimas žadėjo, bet taip ir liko... Sakiau, sukursiu laužą, tik dar nežinau, kurioje aikštėje: geras popierius – gražiai degs“, – nusivylimo neslėpė 75 metų menininkas. Regis, jo balse justi ir šiokia tokia koketavimo gaidelė: juk toliau nedirbtų, jei visiškai nematytų prasmės? „Ne, žinokit, esu visai ant ribos, – numojo ranka ir patikino, kad darbus tęsia daugiau iš inercijos. – Įsibėgėjau ir negaliu sustoti. Aš kaip traukinys – staiga nesustabdysi: bėgiai dega, bet vis tiek lekia pirmyn.“ Be to, pasiduoti neleidžia tikėjimas menu ir pagarba kolegoms. „Tai – mano meilė, ilgesys, žavėjimasis tuo, kas padaryta. Dirbu iš pasiutimo dėl totalinės neteisybės, kad menas Lietuvoje nustumtas į paraštes, kad meno kūriniai tapę anonimais: vėliava plazda, pinigai kišenėje šlama, bet net nesusimąstome, iš kur tai atsirado. Juk neužteko paskelbus nepriklausomybę vieną vėliavą pakeisti kita. Reikėjo iš naujo sukurti valstybingumo ženklus“, – priminė R.Dichavičius.

Simbolis – kaip dinamitas Naujoji laisvės ženklų sistema privalėjo įgauti išraiškingą, įtaigią, aiškiai suvokiamą formą. Lietuvai reikėjo drabužio, kad laisvė būtų ne tik jaučiama, bet ir matoma pasaulyje. Tas drabužis – tai simboliai ir ženklai, įtvirtinantys Lietuvos valstybę, tautos savimonę, jos kalbą ir kultūrą: heraldika, paminklai, ordinai ir medaliai, vėliavos, pinigų banknotai ir monetos, pašto ženklai, emblemos, liturginiai simboliai, ir, be abejo, savarankiški meno kūriniai – vaizduojamosios ir taikomosios dailės, literatūros, muzikos, teatro ir kitų žanrų. „Jei ne šie atributai, šiandien nebūtų ir pačios Lietuvos. Simbolis yra jėga – jis kaip dinamitas. Net aforizmą sukūriau: „Priešas ženklo bijo labiau nei kalavijo“, – išmintimi dalijosi R.Dichavičius. Jo sudarytoje 400 puslapių knygoje pateikiama daugiau nei 1,5 tūkst. iliustracijų, pasakojančių, kaip gimė miestų herbai, policijos, krašto apsaugos ar kariuomenės uniformos, universiteto rektoriaus mantijos, istoriniai paminklai laisvei, bažnyčių interjerai – nuo brėžinių, akmens luito ar medžiagos skiautės iki galutinio rezultato. Pirmąjį fotoalbumo „Laisvės paženklinti“ tomą R.Dichavičius ruošė beveik šešerius metus: „Be šeštadienių, sekmadienių, be vasarų. Kiekvieną objektą reikėjo nufotografuoti, ti, brėžinius nuskenuoti, retušuoti, kontekstą ekstą suvesti, koloritą suderinti,

Dvasininko palaiminimas nuritino akmenį Pirmajame knygos „Laisvės paženklinti“ tome apie patį sudarytoją – nė žodžio. Sako, prisistatys antrajame. R.Dichavičius gimė 1937 m. kovo 1 d. Grimzeliuose, nininkas, Kelmės valsčiuje. Garsus lietuvių dailininkas ir fotomenininkas, smę. išaukštinęs moters kūną ir suteikęs jam sakralumo prasmę. ai tarp Prieš dvidešimt metų jo aktų fotografijų albumas „Žiedai žiedų“ tapo sensacija ir sukėlė nevienareikšmę reakciją,, o kartu ir milžinišką visuomenės susidomėjimą ne tik Lietuvoje, bet ir visoje tuometėje Sovietų Sąjungoje. zdavau, „Jaučiau vidinį sumišimą: gal vis dėlto per grubiai pavaizdavau, ą – jis tuo gal nuodėmę padariau. Nuvažiavau pas Tėvą Stanislovą metu buvo kylantis autoritetas. Man buvo svarbu, k�� jiss pasakys, gal pasmerks? O jis mane palaimino, sako, viskas gražu,, švaru, žiaugsmą estetiška – jaunystė žydi tarp laukų ir pievų. Sako, tu džiaugsmą rodai. Man kaip akmuo nusirito“, – savaitraščiui „15min““ pasakojo aktų autorius.

Asmeninio archyvo nuotr.

Rimantas Dichavičius jau beveik baigė antrąjį fotoalbumo „Laisvės paženklinti“ tomą. Trečiojo, sako, nerengs – estafetę perduos jaunesniems, dar nepraradusiems idealizmo. Pačiam R.Dichavičiui jo liko tik kruopelė. R.Dichavičiaus dosjė 1952–1957 m. mokėsi Kauno taikomosios dailės technikume. 1957–1963 m. studijavo LTSR dailės instituto Grafikos fakultete. 1964–1968 m. žurnalo „Moksleivis“, 1969–1979 m. leidyklos „Mintis“ meninis redaktorius. Nuo 1978 m. kūrybinis darbuotojas, leidyklų, redakcijų, galerijų bendradarbis. Nuo 1970 m. Lietuvos fotomenininkų sąjungos narys. 1994 m. suteiktas Tarptautinės meninės fotografijos federacijos (FIAP) fotografo menininko (AFIAP) garbės vardas. 2003 m. apdovanotas Vyriausybės meno premija. Surengęs kelias dešimtis asmeninių parodų, fotografijos mėgstamos kolekcininkų.

spaustuvėje bandymus atlikti, tekstų vertimus padaryti. Poligrafiškai tai – šedevras, šede nėra nė vieno brokelio. Čia mano vis viso gyvenimo patirtis: ką mokėjau, mok tą sudėjau. Ir ne tik mano, m bet, svarbiausia, maž maždaug 60 autorių. Šioje bevei beveik 4 kg sveriančioje knygoje – laiko liudijimas, mūsų tale talentai, mūsų žvaigždynas.“ Pabėgimas nuo slibino Nuo pirmojo knygos tomo pasirodymo praėjo pu pusmetis. Per tą laiką R.Dichav R.Dichavičius visuomenei jį pristatinėjo pristat ne kartą: kur kviečia, kviečia ten važiuoja. Ypač dailininkui įs įstrigo viešnagė Jurbarke, ku kur į susitikimą sugužėjo piln pilna salė žmonių. „Mano pristat pristatymas trunka apie dvi valandas. valan

Žmonės išklausė ir išėjo. Žiūrim, atplaukia kita banga. Po to – dar trečia pamaina. Atsimenu, pradėjome trečią dienos, o baigėme po pusiaunakčio. Žmonės klausosi ir stebisi: „Mes nė neįsivaizdavome!“ Buvau paėmęs tik penkias knygas, tačiau teko dar bent dvidešimt nuvežti“, – džiaugėsi R.Dichavičius. Susitikimas su juo iš tikrųjų tampa įvykiu. Iš R.Dichavičiaus lūpų liejasi energingas, ekspresyvus ir įtaigus pasakojimas, prikaustantis dėmesį, priverčiantis ne tik suklusti, bet ir įsijausti. Jis kalba apie tai, ko istorijos vadovėliai paprastai nerašo. Valstybingumo simbolius sukūrusius kolegas jis pristato per asmeninio santykio prizmę. Beveik visus pažįsta, puikiai žino kūrybinį jų kelią ir nuopelnus. Su vienais mokėsi, antrus – mokė. „Telefonu prakalbėdavau šimtus, – šypsosi R.Dichavičius. – Kartais tekdavo priversti autorių, kad prisimintų detales: kūrinio paveiksliukas juk nieko nesako – reikia

Kultūra | 33

15min • 2012 m. spalio 12 d.

pasiutimo ir liūdesio“ P.Katausko nuotr. iš knygos „Laisvės paženklinti“.

„Iš granito iškaltas paminklas buvo perduotas Kauno literatūros muziejui kaip eksponatas ir paminklo statuso dokumentuose neturėjo. Tačiau praėjus keliems mėnesiams G.Jokūbonis buvo iškviestas į Centro komitetą pasiaiškinti, mat buvo atsiųstas uolaus žiūrovo skundas: „Kodėl Kaune kunigo Maironio paminklo pjedestalas 10 cm aukštesnis už liaudies rašytojos Žemaitės Vilniuje? Skamba kaip marazmas? Tačiau anuomet iš tokių dalykų kai kas karjerą darėsi“, – Vilniaus Gedimino technikos universiteto bibliotekoje knygos pristatymo metu pastebėjo R.Dichavičius. Taip kilo S.Kuzmos (1947–2012) paminklas laisvės gynėjams „Pieta“.

komentaro, konteksto, kokiomis aplinkybėmis jis gimė, kokią prasmę slėpė savyje. Žmonės, ypač jaunimas, turi žinoti, nuo kokio slibino pabėgome.“ Apskundė dėl pjedestalo R.Dichavičius atkreipia dėmesį, kad šių dienų žmogui sunku suprasti absurdiškus nutikimus, kurie lydėjo daugelį menininkų ir jų kūrinius. Apie tai, kad, tarkime, teptukai sovietmečiu buvo didžiausias deficitas, esą net neverta pasakoti. Užtat 2006-aisiais anapilin išėjusio skulptoriaus Gedimino Jokūbonio nemalonumus dėl Kaune stovinčio Maironio paminklo įdomu prisiminti. Daugiau kultūros naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/kultura

Žmogaus dvasios stiprybė Devynių R.Dichavičiaus sudarytoje knygoje pristatomų menininkų šiandien jau nėra tarp gyvųjų. Du iš jų mirė knygai jau išėjus: tai akvarelės technikos meistras dailininkas Antanas Krištopaitis ir skulptorius, Nacionalinės kultūros ir meno premijos laureatas, Sausio 13-osios aukų kapavietei iškalęs „Pietą“, Stanislovas Kuzma. Jis išėjo 65-erių. Daugiau nei pusę gyvenimo vyras kovojo už savo sveikatą: 1978 metais jaunam skulptoriui buvo pakeisti du širdies vožtuvai. Tada S.Kuzmai buvo tik 31-eri. Širdies nepakankamumas S.Kuzmai atsirado po sunkaus sumušimo. „O kodėl jį sumušė? O todėl, kad jis garsiai pasakė: dvėsiu badu, bet Lenino abrozdėlio nelipdysiu. Ir to užteko: po poros dienų rado leisgyvį. Štai tokie laikai buvo“, – atsiduso R.Dichavičius. Vos 17-os A.Krištopaitis buvo ištremtas už tūkstančių kilometrų nuo tėvynės į mirtininkų šachtą. „Žinote, ką tai reiškia? Trys keturi mėnesiai – ir viskas“, – paaiškino fotoalbumo sudarytojas. Tačiau A.Krištopaitį išgelbėjo talentas. Valdžia pastebėjo jo piešinius, darytus ant įvairių skiaučių, ir pasakė: „Rytoj į šachtą neisi. Ryte nešiosi lavonus, o po pietų – pieši.“ Beveik du dešimtmečius praleidęs lageriuose dailininkas per stebuklą grįžo į Lietuvą. „Jis jautėsi Dievo palaimintas, todėl su dažų dėžute, pieštukais ir teptukais apkeliavo beveik visą kraštą ir piešė bažnyčias, paliko daugiau nei 600 lakštų“, – apie žmogaus dvasios stiprybę pasakojo R.Dichavičius. Sistemos suluošinti likimai „Apie Arūną Tarabildą šiandien tenka kalbėti būtuoju laiku. Bet tai, ką jis paliko, yra neįkainojama. Jo darbai, talentas, charakteris ir valia buvo pavyzdys daugeliui jį pažinojusių. Arūnas tiesiog virtuoziškai valdė piešinį. Kartą juokais pademonstravo: paėmęs pieštuką ir švarų lapą neatitraukdamas rankos nupiešė vieną mūsų, pradėjęs nuo kojos nykščio ir užbaigęs nosimi“, – prisiminė R.Dichavičius.

Skaičius

1,5

tūkst.

Tiek Iliustracijų, pasakojančių, kaip gimė miestų herbai, istoriniai paminklai laisvei, bažnyčių interjerai ir kt. pateikiama 400 psl. knygoje.

Be to, mažai kas žino istoriją apie A.Tarabildos išgelbėtą Šv.Kazimiero bažnyčios Vilniuje kryžių: „Jis pamatė figūras ant bažnyčios stogo ir suprato, kad nutiks kaip su Kauno Soboro kryžiumi. Mums liepė skambinti į redakcijas Juozui Baltušiui ir Eduardui Mieželaičiui, o pats nubėgo į šaudyklą, paėmė šautuvo maketą ir užlipęs kopėčiomis pareiškė, kad pradės šaudyti. Tai padarė efektą“, – šypsojosi R.Dichavičius. Tačiau A.Tarabildos likimas susiklostė tragiškai. Respublikinėje komjaunimo

konferencijoje jis perskaitė tezes, skirtas ne režimui šlovinti, bet Lietuvos išsilaisvinimui. Už tai buvo suimtas, tardomas, kankinamas, galiausiai ištremtas į Sverdlovsko sritį, Kamyšlovsko vietovėje esantį sovietinės armijos dalinį. Sprogus karinių atliekų saugyklai, išsiskyrė radioaktyvios medžiagos, smarkiai paveikusios A.Tarabildos sveikatą. Jis mirė 35-erių. Jau buvo grįžęs į Lietuvą ir pasistatęs namelį. Tragiškai pažymėti ir skulptorių Teodoro Kazimiero Valaičio, Vitalijaus Lukošaičio ir Rimanto Dauginčio likimai. „T.K.Valaitį mylėjo kolegos, bet jis nepatiko valdžiai. Žuvo neaiškiomis aplinkybėmis kilus gaisrui namelyje Neringoje – po gaisro rastas užrakintas spintoje. V.Lukošaičio talentui dar visiškai neišsiskleidus, 1986 metais jis su dviem mažamečiais vaikais buvo žiauriai nužudytas. R.Daugintis, pažemintas tris paras trukusių rusų pasieniečių patyčių, 1990 metais susidegino, vos kirtęs Vengrijos sieną. Bet kas apie tai žino, kas girdėjęs? Būtent dėl šios neteisybės ir iš liūdesio atsirado ši knyga“, – konstatavo R.Dichavičius.

Pirminiai litų banknotų sumanymai, spalvinių sprendimų paieškos ir jų galutinių projektų įgyvendinimas. Nuotr. iš knygos „Laisvės paženklinti“.

10 IO

SPAL

ĖLĖ SAVAIT

K A L E N D O R I U S

IENIS

KIEKVIENĄ TREČIADIENĮ PER

IAD

TREČ

11

IO SPAL IENIS AD VIRT

KET

12

IO SPAL N I S

PE

DIE N K TA

600

Savo mylimiems pirkėjams pristatome

NAUJŲ AKCIJOS PREKIŲ!

S DIENO PREKĖ

1999 2999

Pasiūlymas galioja ir

-33%

Brendis J.P. CHENET XO 0,5 l, Prancūzija Prekių kiekis ribotas.

39,98 Lt/l

S DIENO Ė PREK

1299 2099

-38%

TILSITER sūris 1 kg

Prekių kiekis ribotas.

13

IO SPALE N I S

ADI Š E ŠT

14

IO SPALI E N I S

SEK

MAD

15

IO SPALE N I S

PIRM

ADI

S DIENO PREKĖ

9

99

1799

Pasiūlymas galioja ir

-44%

Prekių kiekis ribotas.

S DIENO PREKĖ

8

99

1395

Pasiūlymas galioja ir

Varškė -36% ANTRADIENIS SENJORŲ DIENA Prekių kiekis ribotas.

16

IO SPALI E N I S

ANT

RAD

Saldainiai RAUDONA AGUONA, 1 kg

-10%

9 % rieb., 1 kg

nuolaida prekėms* su IKI kortelėmis SENJORAMS

*Nuolaida netaikoma tabako gaminiams, alkoholiniams gėrimams, loterijų bilietams, mobiliųjų telefonų sąskaitų papildymams, akcijos ir išpardavimo prekėms. Nuolaidos nesumuojamos.

Nuolaida taikoma su:

1XRODLGDQHWDLNRPDWDEDNRJDPLQLDPVORWHULMRVELOLHWDPVPRELOLďMďWHOHIRQďVÇVNDLWďSDSLOG\PDPV DNFLMRVLULăSDUGDYLPRSUHNÓPVWDUDL1XRODLGRVQHVXPXRMDPRV

36 | Interjeras G.Skaraitienės nuotr.

15min • 2012 m. spalio 12 d.

vaizduotę pančiojančių stereotipų

Garso kolonėlės – estetikos ir funkcionalumo pavyzdys.

Architektas, interjero ir baldų dizaineris Nauris Kalinauskas su savo gyvenimo moterimi, idėjų bendraminte ir „Daiktų viešbučio“ įkūrėja Dalia Mauricaite sovietinės gamyklos sandėlį pavertė originaliu loftu ir parodė, kaip išvengti dizaino madų bei stereotipų. Valdas Puteikis redakcija@15min.lt

Straipsnį pristato žurnalas moterims

Prieš gerą dešimtmetį išgarsėjęs prekės ženklu „Contraforma“, kuris pastaruoju metu populiaresnis užsienyje nei Lietuvoje, Nauris su Vilniaus dailės akademijos dizaino specialybės absolvente Dalia yra žinomi dar ir kaip daugelio kavinių „Coffee Inn“ interjero autoriai. Pasikvietę į svečius, jie mielai dalijasi beveik dviejų dešimtmečių patirtimi – apie tai, kokie stereotipai pančioja lietuvių vaizduotę, kai šie nusprendžia įsirengti būstą.

1 2

Dauguma žmonių labai prisirišę prie daiktų – ir dar nefunkcionalių: vazelių, skulptūrėlių, dažniausiai primenančių keliones, įvairių senienų ir pan. Mes namuose stengiamės turėti tai, kas būtų ir estetiškai patrauklu, ergonomiška, ir pritaikoma praktiškai. Vis dar madinga turėti būstą senamiesčiuose, o jei su vaizdu į kokį nors istorinį objektą... Tada žmonės išvis pameta galvas, investuoja milijonus, bet neįvertina, kad pro langą grožėtis vaizdu turės vos vieną kitą akimirką per dieną – ir tai tik iš pradžių, paskui kasdienybė tą paveikslėlį „ištrins“. Taip, šeimininkas galės pasigirti svečiui, bet už

tai visą gyvenimą mokės bankui kreditą. Investuoti į kokybiškas originalias grindis ar ergonomiškus baldus yra nepalyginti išmintingiau. Senamiesčiai paprastai nepatrauklūs dar ir tuo, kad ten maža erdvės ir šviesos, o štai Naujamiesčio lofto privalumas – aukštos lubos (6 m), masyvūs langai ir jau susiformavusi panašios gyvensenos kaimynų, daugiausia architektų, dizainerių, bendruomenė, su kuria kasmet pavasarį rengiame Dizaino dienų savaitgalius. Daugelio šeimų ar tiesiog porų būsto kūrimą veikia tarpusavio santykiai, individualios emocijos, kol galiausiai abu žmonės nebežino, ko nori, ir padvelkia net skyrybomis. Prieš samdydami interjero dizainerį, jie turėtų atlikti namų darbus ir detaliai sudėlioti prioritetus. Lietuvos žmonės dar nemoka istoriškumo sieti su savo namais: barokinės architektūros statinį jie pasiryžę sugadinti euroremontu – aplipdyti gipso kartono plokštėmis,

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Interjeras | 37

Už N.Kalinausko nugaros stovinti antikvarinė odontologo kėdė – ne tik pokštas, bet ir baldas ilsėtis pusiau gulomis. G.Skaraitienės nuotr.

senovės išminčiai: rytinė saulė teigiamai veikia bundantį organizmą ir visai darbo dienai teikia energijos. Iki šiol nepraeina prieš porą dešimtmečių iš Amerikos kilęs spintų su slankiojamosiomis durimis bumas. Manoma, kad, nevarstant durų, sutaupoma erdvės, tačiau tai tik rinkodarininkų paskleista apgaulė, nes trejos slankiojamosios durys ir jų ratukiniai mechanizmai užima apie 15 cm. Po truputį slūgsta lietuvių užsispyrimas integruoti virtuvę ir svetainę. Ir dar – su bariuku bei aukštomis taburetėmis. Tai miesčioniškumo ženklas ir taip pat „amerikoniškas paveldas“. Tendencija dažniau gaminti namuose. Neretai girdime: „Tik trečią namą pavyko susikurti tokį, kokio norėjome.“ Vadinasi, statydamas du pirmuosius, žmogus eksperimentavo, mokėsi būsto kūrybos, prarado daug pinigų ir laiko. Taip atsitiko todėl, kad projektas neva taupumo sumetimais nebuvo patikėtas profesionaliam architektui. Kita vertus, Lietuvoje vyriškumas stereotipiškai vertinamas pagal tai, ar šeimos galva geba pastatyti namą. Dėl to ir prasideda saviveikla, tiesa, vėliau brangiai kainuojanti. Šiandien aklai esame pasidavę vintažui – masiškai perkame retro stiliaus baldus, šviestuvus, tačiau be tarpusavio sąryšio ir ryšio su aplinka. Nebūtinai rūmuose ar dvare – lofte taip pat galima sukurti secesinį stilių, tačiau visa aplinka turi būti vientisa ir harmoninga.

7  5 

8  9 

10 

plastikinėmis lentelėmis, įdėti plastikinius langus, duris, grindis iškloti laminatu. O sovietinį statinį nuvertina kaip apskritai griautiną nuo žemės paviršiaus, nors šis pastatytas itin kokybiškai ir tvirtai. Pas mus daugeliui labai svarbi nepriekaištinga išorinė apdaila – kad praeivis iš lauko matytų prabangiai tviskančius namus, tačiau interjeras pamirštamas ir jam (ypač šviestuvams – esminiam būsto elementui) lėšų dažnai nebelieka. Rytų kraštuose – atvirkščiai: gali stovėti dešimtmečiais nebaigtas statyti namas, tačiau jo viduje – persiški kilimai, prabangūs šviestuvai. Kone visi renkasi būstą su langais į pietus ar pietvakarius. Ir niekada – į šiaurę ar rytus. Tai dar vienas stereotipas. Ir tada susiduriama su papildomais rūpesčiais: dangstomi langai žaliuzėmis, įrengiami kondicionieriai. Pagaliau ignoruojama elementari biologija, į kurią įsiklausyti mokėjo dar

Reportažas | 39

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Viena diena Lietuvos kario kailyje Laimio Bratiko nuotr.

Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Atpažinti savadarbį sprogmenį, išsivaduoti iš teroristų nelaisvės, išgyventi miške, šaudyti snaiperiniu šautuvu – tokių užduočių būriui žurnalistų parengė Lietuvos kariuomenė, pakvietusi juos į tradicinį žygį. Viena diena su uniforma – bandymas pajusti, ką patiria profesionalūs kariai ir Bazinių karinių mokymų dalyviai. Žygį trečiadienį surengė Rukloje įsikūręs Sausumos pajėgų Juozo Lukšos mokymo centras. Laukė pavojinga užduotis – kartu su kariais vykti į tariamą karo veiksmų zoną, kur gresia apšaudymas, sprogimai ir pagrobimas. Aprangai – griežtos taisyklės Keliaujame į sandėlį, kur jauna moteris visiems kantriai nešioja maskuojančių spalvų kelnes, marškinėlius, švarkus, striukes, kepures ir sunkius batus. Daugiausia stengiasi dėl moterų – tai kelnės per plačios, tai striukė per didelė, tai batų dydis ne tas. Žygio vadai ragina paskubėti rikiuotis. Akivaizdu, kad apsirengę uniformą turėtume pradėti nuo disciplinos pratybų. Rikiuotės ir žygiavimo taisyklės – nesudėtingos: stoti po tris, žemiausi – gale, rankas laikyti už nugaros ar prie šonų, kojas – pečių plotyje arba suglaustais kulnais, pradėti eiti kaire koja, nuo priešais einančiojo laikytis per ištiestą ranką, lauke dėvėti kepurę. Išgirstame, kur įkliuvome: esame išgalvotame Afgazistane, Gzoro provincijoje, kur lietuvių kariai teikia humanitarinę pagalbą ir padeda kovoti su „al Zaidos“ sukilėliais. Ir patarimą: jokių grybavimų ir uogavimų. Suprask: kitaip sveikas neištrūksi. Šaudykloje – grybų rinkimai Pirmoji užduotis – kovinis šaudymas. Lauke suomišku snaiperiniu šautuvu SAKO (be plastikinių detalių, kurios neatlaikytų didelių šalčių, bet tinkamu karštam Afganistano klimatui) taikomės į spalvotus balionus. Saulėje iš 200 m atstumo balionai sunkiai įžiūrimi, užtat per 12 kartų priartinantį taikiklį atrodo lyg ranka pasiekiami. Pora šūvių ir du balionai sprogsta – džiaugiuosi, nes kai kurie kolegos skundžiasi prašovę.

Kai baigiame šūvių tiradą, instruktorius kreivai šypteli: „Žinote, ką mes čia darome? Ogi didžiausius grybus renkame.“ Po to – 15 šūvių į taikinį ir plastikinį butelį iš šautuvo G36. Šaudome ir stovėdami, ir priklaupę, ir judėdami. Pataikyti į tikslą nelengva – rankos stabiliai neišlaiko sunkaus šautuvo. Kai baigiame šūvių tiradą, instruktorius kreivai šypteli: „Žinote, ką mes čia darome? Ogi didžiausius grybus renkame.“ Keliaujame prie sprogmenų. „Sveiki atvykę į karo inžinerijos kursus“, – šypteli instruktorius. Pasakoja apie improvizuotus sprogstamuosius užtaisus (ISU), kuriais nusėtas Afganistanas, ir demonstruoja iš ten parsivežtus pavyzdžius. Paprasčiausi ISU gaminami iš skardinių ar butelių, bet sprogmenys gali būti sudėti ir degtukų ar saldainių dėžutėse, sugrūsti tarp dviejų lentų. Testas po šių kursų – pereiti per pievą ir pakeliui rasti kuo daugiau įrengtų ISU, o svarbiausia – neužminti, nes jie tikrai smagiai sproginėja ir, jei ir nesužeistų, bent jau gerokai išgąsdintų. Ieškau bet kokių įtartinų daiktų. Rodau į tualetinio popieriaus tūtelę – ne, sako instruktorius, čia šiukšlė, bet tuo įsitikinti nėra noro.

Šokoladinis desertas iš nieko Pasikračiusi karinio sunkvežimio priekaboje prie sodriai anglies dvideginį dūmijančio išmetimo vamzdžio išsiprašau, kad leistų nevažiuoti šarvuočiu M113 – jūros liga karo veiksmų zonoje nevilioja. Kolegos sulipa į

šarvuočius, kurie smagiai pasišokinėdami patraukia prastu keliu per lauką ir mišką. Mane lydintis karys telefonu derina tolesnius veiksmus: tuoj nugriaudės sprogimas – miške laukia pasala. Teks atsidurti įkaito kailyje. Pasalos vietoje visus randu suklupdytus ant drėgnos žemės. Man ant akių užmaukšlina raištį. „Užpuolikai“ – „al Zaidos“ kovotojai – pyksta, kad skleidžiame demokratijos vertybes ir propaguojame moterų teises. Įkaitams kišamos kai kurių iš mūsų – tariamai didžiausių kovotojų už demokratiją – nuotraukos. Prieina tardytojas ir liepa nusitraukti raištį. „Pažįsti?“ – „Eee… Čia aš.“ Mane nutempia į priekį, kur klūpo kiti „demokratijos propaguotojai“. Vėl raištis ant akių, „pagrobėjai“ pakelia už rankų ir veda mišku. Staiga nuskamba šūksnis: „Lietuvos kariuomenė!“ Keli šūviai. Griūnu ant žemės ir šliaužiu pasislėpti už medžio. Kariai greit „nukauna“ kelis pagrobėjus, o įkaitams liepia skuosti į mišką. Paskutiniams metrams susikaupiame ir įbėgame į aikštę, kur gauname atlygį už visos dienos vargus – pažymėjimus apie baigtus kursus. Spausdami rankas kariai priduria lauksiantys Baziniuose kariniuose mokymuose. „Gal tiek to“, – numykiu, svajodama kuo greičiau nusiauti purvinus batus.

40 | Skelbimai NACIONALINIAI SKELBIMAI

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Skelbimai | 41

15min • 2012 m. spalio 12 d.

VILNIUS

KAUNAS

Horoskopai Avinas. Matydami, kad ne viskas jūsų rankose, turite dvi alternatyvas: pykti arba siekti rezultato aplinkkeliais. Apsidairykite, jei iš tiesų ketinate laimėti.

Jautis. Bandydami pasislėpti rutinoje, nepastebėsite svarbiausių dalykų. Akylai stebėkite, kas vyksta aplink jus ir jūsų viduje. Ar tik ne jūsų laimė tyliai eina pro šalį?

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Vertikaliai: Ašara. Venernas. Kortas. Viola. Ura. Tenai. Akardija. Iu. Tas. Kartonas. Nk. Trampas. Taiga. Osaka. Pas. Postas. Galopas. Gal. As. Vainikas. Nagl. Plonas. „Inka“. Rita. Liana. Aidas. Kojos. SS. Sustok. Pakasa.

42 | Laisvalaikis

Horizontaliai: jausmams. Nenusigręžkite nuo prašančiųjų pagalbos. Už tai vieną dieną jums iš dangaus nukris kas nors netikėtai džiugaus.

Vėžys. Kai tyliai tvarkysite namų reikalus, lyg perkūnas iš giedro dangaus atidundės profesinė žinia. Neišsigąskite – ji bus ir maloni, ir naudinga. Liūtas. Kalbėkite ir būsite išklausyti.

Leketas. Apis. Nona. Agilas. Eras. Kanon. Arti. Talinas. Na. Oka. Pasaka. Pasas. Kampas. It. Varpas. Ido. Virtas. Nak. Odos. KS. Šalin. Pana. Ajatola. Ka. Asas. Grok. Abu. Italija. Ringas. Tos. Plaukas. Kasa.

Dvyniai. Būkite atidūs savo ir kitų

Pažymėtuose langeliuose:

Bent jau namuose. Bent jau tų, kuriuos mylite ir kuriais pasitikite. O jei jie iškrės mielą pokštą, pažvelkite į tai atlaidžiai.

KEISTUOLIAI.

Mergelė. Visko aprėpti tiek, kiek

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

norite, nepavyks. Bandydami kuo daugiau sukaupti, galite išbarstyti kitus, daug svarbesnius ir brangesnius, dalykus.

Kiekvienos dienos os horoskopą rasite Sudarė astrologė V.Liutkienė

Svarstyklės. Čia ir dabar būkite savimi. Nebijokite likti nesuprasti ar neišgirsti. Jus palaikys ir išklausys net tie, kurie paprastai praeina pro šalį jūsų nė nepastebėję. Skorpionas. Ne laikas kišti nosies iš jaukios ir šiltos slėptuvės, kurioje šiuo metu esate. Nesvarbu, kas ji tokia ir kaip ją vadinate. Svarbiausia, kad joje būtumėte saugūs. Šaulys. Visi kažko iš jūsų tikisi, o jūs galite pateisinti jų lūkesčius pasitelkdami savo žavesį, jėgą, entuziazmą. Pabandykite tai parodyti darbais, nes žodžių jie gali neišgirsti. Ožiaragis. Profesiniai siekiai, pasiglemžiantys visas jėgas, neleis veltui švaistyti nė minutės. Sutrikdys tik keisti jausmai, bandantys užimti svarbesnę vietą nei jiems skiriate.

Vandenis. Norėsite matyti toliau už visus ir žinoti daugiau už juos. Tam negailėsite nei laiko, nei jėgų. Be to, gali labai praversti netikėta draugų pagalba.

Žuvys. Krizė tuoj bus įveikta ir galėsite su palengvėjimu apsidaryti aplink. Belaukdami geresnių laikų, negailėkite jėgų darbui, o švelnių jausmų – mylimajam.

Laisvalaikis | 43

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Anekdotai

Organizatorių nuotr.

Sakoma, kad kartais savo gyvenime reikia kažką keisti. Šiandien atsisėsiu ant fą. televizoriaus ir žiūrėsiu į sofą. Save gerbianti moteris niekada nepasakys: „Aš suklydau.“ Ji pasakys: „Bet gi pažiūrėk, kaip įdomiai čia išėjo.“ Ryte atsibusti ant kilimo – blogas ženklas. Ypač jeigu kilimas kabo ant sienos. Spalio 14 d.

Vilnius

5-oji „Snap“ fotografijos konferencija

Sudoku

Nuo 10 val. „Siemens“ arenoje žymūs fotografai pasakos apie kūno kalbą, emociją ir judesį fotografijoje. Savo patirtimi dalinsis aštuoni profesionalai: Algis Kriščiūnas, Tomas Kauneckas, Remigijus Zolubas, Albertas Pocej, Tomas Tumalovičius, Marla Singer (Rūta Jankauskaitė), Dominykas Bliznikas bei Visvaldas Morkevičius. Be teorinių paskaitų laukia net 8 praktiniai užsiėmimai, bus galima sulaukti savo portfolio darbų įvertinimo.

Organizatorių nuotr.

Lengvas

Spalio 19 d.

Vilnius

„Reivoo Reivas“: „Stereo MCs“ ir kiti Menų fabrike „Loftas“ prasideda renginių ciklas, skirtas šokių muzikai ir šokiams. Tai – reivas iki paryčių su geriausiais didžėjais ir vokalistais, kurie keisis kas valandą. Laukiamiausi svečiai – jau daugiau nei 20 metų šokių aikštynuose karaliaujantys „Stereo MCs“. Juos atlydės „Jungle Brothers“ narys Bam. „Lofto“ publiką taip pat „užvedinės“ Manfredas, Viktoras Diawara, Justinas Jarutis ir daugelis kitų. Bilietus platina „Tiketa“. Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daug kur trumpai palis, oras ir toliau vės – bus 9–10 laipsnių šilumos. Naktį į šeštadienį kai kur prognozuojamos šalnos iki 2 laipsnių šalčio, dieną bus 7–12 laipsnių šilumos. Sekmadienį palis, bus apie 10 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje išsilaikys panašūs orai. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Šiauliai Klaipėda

6

Panevėžys

10

6

Utena en na

10-13 d.

6 -1 / 9

-1 / 8

2/9

-1 / 7

4/9

5/8

5/9

5/8

Kaunas

10-14 d.

7

Vilnius

Marijampolė Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė Vėjas

10-13 d. -2 / 9

-2 / 9

-1 / 8

-1 / 8

4/9

4/9

5/8

5/8

10-14 d.

Šiaurės vakarų 2–4 m/s

7

6 Alytus 7

Prašome įdėmiai perskaityti pakuotės lapelį ir vaistą vartoti kaip nurodyta. Jei simptomai nepraeina ar atsirado šalutinis poveikis, dėl tolesnio vaisto vartojimo būtina pasitarti su gydytoju ar vaistininku.

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

44 | Reportažas

15min • 2012 m. spalio 12 d.

Muziejaus pasididžiavimas – povandeninis laivas „Lembit“, pastatytas 1935 m. Anglijoje. „Lennusadam“ muziejaus nuotr.

Estų jūrų muziejus – be žuvų Aurelija Kripaitė a.kripaite@15min.lt

Valandos ten ištirpsta greitai, o baigiantis darbo laikui tėvams tenka raginti vaikus ruoštis namo. Estai džiaugiasi sukūrę moderniausią jūrų muziejų Šiaurės Europoje, pritraukiantį tūkstančius turistų.

Skaičius

59

Kainos

mln. Lt Tiek kainavo muziejaus įrengimas.

Vos pravėręs duris muziejaus lankytojas pasijunta tarsi po vandeniu. Efektą sustiprina ir sklindantys garsai.

Apsilankyti šiame muziejuje suaugusiajam kainuoja 10 eurų (apie 35 Lt), studentams ir vaikams – 5 eurus (apie 17 Lt), bilietas šeimai – 19 eurų (apie 66 Lt).

„Lennusadam“ muziejaus nuotr.

Skelbiama, kad vos šis muziejus atvėrė duris, per tris savaites jį aplankė 25 tūkst. žmonių. Viliamasi, kad 2016-aisiais „Lennusadam“ muziejus taps lankomiausias Estijoje.

Gegužę Talino uosto krantinėje duris atvėręs interaktyvus muziejus kitoks nei lietuviškasis Jūrų muziejus Smiltynėje, kuris gausus jūrų gyvūnijos ekspozicijų. Talino muziejuje – vos keli akvariumai su karpiais. Didžiausias dėmesys čia skiriamas laivybai, jos istorijai ir dabarčiai. Prikėlė karo laikų angarus „Lennusadam“ (Hidrolėktuvų uosto – liet.) muziejaus ekspozicija įkurta angaruose, Talino uoste statytuose per Pirmąjį pasaulinį karą. Čia stovėdavo žvalgybiniai hidroplanai (lėktuvai, kylantys nuo vandens, – aut.past.). Angarų plotis – 50 m, o ilgis – 150 m. Seni pastatai estų architekto Andruso Koresaaro buvo prikelti naujam gyvenimui. Už tai architektui ir kartu su juo dirbusiai dizainerių komandai geriausio Estijos dizaino kūrinio konkurse įteiktas apdovanojimas. Angarų restauracijai ir muziejaus ekspozicijai prireikė maždaug 17 mln. eurų (apie 59 mln. Lt). Didžioji dalis paramos skirta iš Europos Sąjungos fondų. Muziejaus teritorija užima apie 600 ha. Gausi žymaus estų architekto suburta komanda angarus pavertė užburiančia vieta.

Vos pravėręs duris, muziejaus lankytojas pasijunta tarsi po vandeniu. Efektą sustiprina ir sklindantys garsai. Visi eksponatai – natūralaus dydžio, dauguma – originalūs. Muziejaus darbuotojai didžiuodamiesi pristato hidroplano „Short 184“, praėjusio amžiaus pradžioje sukurto brolių Shortų, kopiją. Estija po karo buvo įsigijusi aštuonis tokio tipo lėktuvus, bet nė vienas jų neišliko. Specialiai šiam muziejui prieš porą metų ekspertai pagamino lėktuvo kopiją pagal išlikusius brėžinius. Visas lėktuvas, taip pat ir variklis, pagamintas iš medžio. Ekspozicijos ašis – povandeninis laivas Visa ekspozicija išdėliota aplink „Lennusadem“ muziejaus pasididžiavimą – seniausią pasaulyje povandeninį laivą, eksponuojamą

muziejuje. Povandeninis laivas „Lembit“ pastatytas 1935 m. Anglijoje. Laivas į 900 m gylį galėdavo nusileisti per minutę. Lankytojai gali pasidairyti po 600 t sveriančio laivo vidų, pamatyti, kokiomis sąlygomis gyveno jūreiviai, išvysti autentiškus baldus, techniką. Vienas seniausių muziejaus eksponatų – prie Saremos salos aptiktas XVI a. viduryje statytas laivas. Tiesa, išlikusi laivo dalis gerokai apirusi, tačiau muziejaus darbuotojai surentė laivo formas bei tūrį atkartojantį karkasą. Šį laivą ketinama atstatinėti čia pat – muziejaus salėje stebint lankytojams. Muziejuje taip pat eksponuojama gausybė įvairaus tipo jachtų, ledlaužių, navigacijos ženklų, minų. Galima apžiūrėti ir valtis ant oro pagalvės. Jas estai nesėkmingai įsigijo iš

suomių – valtys netiko Estijos klimatui ir vandenims. Kelionė aplink pasaulį Talino muziejuje galima aptikti ir legendinių „The Beatles“ narių apdainuotą geltonąjį submariną. Povandeninis laivas paverstas kino sale, kurios žiūrovai kviečiami leistis į kelionę aplink pasaulį. Besileisdamas į ją laivas sudreba, suūžia – tai kelionei suteikia autentiškumo. Muziejuje įrengtame baseine galima patiems valdyti laivelių modelius, surengti mūšius vandenyje. Specialus simuliatorius leidžia pasijusti karo dalyviais ir pašaudyti į taikinius. Eksponuojami ir autentiški jūreivių apdarai. Tačiau, kitaip nei įprastuose muziejuose, jie neslepiami po stiklu. Lankytojai gali pasimatuoti uniformas, nusifotografuoti.

U탑sk. Nr. 306638


15min savaitraštis 2012.10.12