Issuu on Google+

I.Gelūno nuotr.

Savaitės interviu

T.Venclovos tiesa – nieko nebijoti Vienas didžiausių Lietuvos poetų ir intelektualų, 75 metų jubiliejų gimtinėje pasitikęs Tomas Venclova sukaupė solidžią metų naštą, bet neprarado įkarščio sakyti nepatogią tiesą. Poetas su savaitraščiu „15min“ sutiko pasikalbėti prisėdęs ant suolelio Vilniuje, šalia Šv. Onos bažnyčios, kuri jaunystėje gelbėjo jį nuo nevilties.

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 35 (1266) • 2012 m. rugsėjo 14 d.

12–13 psl.

Milijardai už grūdus L.Brundzos/BFL, E.Ovčarenko nuotr.

Iš rekordinio 4–4,5 mln. tonų grūdų derliaus Lietuva eksportuos apie 2,5 mln. tonų. Uždarbis – keli milijardai litų. Violeta Bagdanavičiūtė

6–8 psl.

Sportas Jono Valančiūno širdis spurda. Jau šį šeštadienį 20-mečio krepšininko laukia didžioji kelionė, kurios tikslas – užkariauti stipriausią pasaulio krepšinio lygą NBA. Toronto „Raptors“ klubo naujokas atvirauja, kad stebuklingų septynmylių batų lyg pasakų herojus jis neturi, todėl NBA karjeros laiptais turės lipti pamažu. Labiausiai jam neramu dėl to, ar pateisins su juo siejamus didžiulius lūkesčius.

22–23 psl.

AFP nuotr.

J.Valančiūno valanda išmušė


2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. rugsėjo ugsė 14 d.

4 PROC.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

Ar norėtumėte, kad valstybės biudžeto pinigus skirstytų broliai Lavrinovičiai, šokėjas Skambinas, dainininkas Juozapaitis, boksininkas Petrauskas ir kitos žvaigždės?

r.valatka@15min.lt

Žiurkės stiklainyje Ką daro valdininkai, kai Lietuva neįvykdo ES fondų lėšų panaudojimo planų? Skuba pritarti bet kokiems projektams, kad tik pinigai nedingtų? Kaip garsiojoje istorijoje „sraigtasparniai – vietoj namų apšiltinimo“? Kai kur taip. Kur ir valdžią turi, ir ES pinigus gauna „mūsiškiai“. O kitur? „Atkatas“ iki 10–15 procentų? Ne be šito. Tačiau kad ir kaip sunku tuo patikėti, net „atkatas“ – ne visagalis. Pasirodo, kad prieš rinkimus dalijant ES pinigus svarbiausia – jei tik pinigai sukasi per tavo valdomą ministeriją – kad jų negautų tas miestas, mokykla, kuriuos valdo politinis priešas. Negali taip būti? Juk Lietuvai nuo to tik blogiau. Spjaut į tą Lietuvą, nes jei ES parama padės tavo oponentui, geriau jau tegu ją skradžiai žemę. Netikite? Pakalbėkite su firmų, konsultuojančių ES fondų klausimais, vadovais. Papasakos tokių dalykų, kad kvapą užgniauš, vaizduotės pristigs. Atvažiuoja rajono meras ir klausia finansų konsultantų, ar jie negalėtų taip prastai surašyti popierių, kad rajonas negautų ES paramos? Įsivaizduojate: vieni maldauja neišmaldauja ES fondų lėšų, o čia priešingai – velniop tą paramą? Lygis. Bet blogai mes negalime, o ir nenorime, atsako konsultantai merui ir dar perklausia: ar jis supranta, kad rajonui blogai bus? Matote, ramiai paaiškina meras, pirminę paraišką pateikė tas meras, kuris jau ne meras. Jei ES paramą gausime tam projektui, tai juk jis, žaltys, galės girtis, kad gerą darbą padarė.

9 PROC.

Taip, nes jie daug pasiekė savo srityse, todėl padės ir Lietuvai (768) 4 proc.

Ne, ačiū, jau valdė A.Valinsko žvaigždės (7346) 34 proc.

Taip, nes dabartinis Seimas toks blogas, kad už jį jau nieko negali būti blogiau (2052) 9 proc.

Ne, nes sporto ir meno žvaigždėss tėra politikų masalas rinkėjams (11643) 53 proc.

53

Apklausoje dalyvavo 21815 žmonių

PROC.

Žiurkių, tik dvikojų, kautynės stiklainyje tęsiasi. Kad būtų dar linksmiau, pridurkime, kad ir buvęs meras, ir dabartinis, – iš tos pačios šalį valdančios partijos. Kita istorija. Ministerijos nuostata: nė vienai Vilniaus mokyklai neduoti ES paramos. Geriau sraigtasparnius pirksim, mokyklas pūdysim, bet buvusiam partijos bosui, savo partiją sukūrusiam, ES pinigų neduosim. Ir nedavė. Tiesa, keturioms Vilniaus mokykloms vis dėlto nuskilo ir jos gavo ES paramą. Bet tik todėl, kad sostinės vicemeras priklauso tai partijai, kuri dar iki Seimo rinkimų „pasiėmė“ ES pinigus renovacijai skirstančios ministerijos portfelį, ir kažkam pavyko prie jo prieiti. Išraustam sostinės parkui pasisekė mažiau. Paraiška ES paramai gauti netenkinama. Kad tik meras negalėtų pasigirti, jog sutvarkė parką. Blogai Vilniui ir vilniečiams? Na, ir kas svarbiausia, kad politiniam priešui riesta. Kaip tai pavadinti? Senovėje, kai Lietuvos kaime dar buvo kolchozai, fermų vedėjai prie butelio pasakodavo, kaip jie naikina žiurkes. Pagauna 8, uždaro į 4 stiklainius – iš poros stiklainyje po kurio laiko lieka viena. Tada pusfinaliai, o ta, kuri finale suėda bendrakailę, paleidžiama į laisvę. Žiurkes iš fermos kaip vėju nupučia. Regis, kolchozų fermų vedėjų į laisvę paleistos žiurkėdos ne tik nenudvėsė, bet, tautai vangiai domintis politika, pasivertė merais, Seimo nariais, ministrais, ir kraupios žiurkių, tik dvikojų ir kostiumuotų, kautynės stiklainyje, skambant „vardan tos Lietuvos vienybė težydi“, tęsiasi. Tapome saviėdos institucija, anądien konstatavo prokurorė, tapusi kišeninio generalinio prokuroro vykdomos „reformos“ auka. Ne apie prokuratūrą – apie valstybę pasakyta.

„F & L“ production

Savaitės parlamentarai Jei į Seimą išrinktume ne politikus, o jų sąrašų puošmenas, progines kalbas dainuotų Juozapaitis, PVM lengvatas mėtytų broliai Lavrinovičiai, naujų mokesčių baudas – Kaukėnas, apkaltas nokautais baigtų Petrauskas, Putiną ir kitus užsienio priešus permestų Mizgaitis, o visas Lietuvos bėdas pakeltų ir pro Seimo langus išmestų Savickas.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

34 PROC.

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

80000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.


Tema | 3

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Psichikos ligoniai:

Vytautas Plečkaitis

Vien vaistai nepadės Asta Cibienė a.cibiene@15min.lt

Nedelsiant uždaryti ir kuo ilgiau gydyti, išleidus – griežtai kontroliuoti. Tokie žodžiai kaskart skrieja psichikos ligonių adresu, kada kai kurie jų padaro šiurpų nusikaltimą. Bet Vilniaus universiteto Psichiatrijos klinikos prof. Dainius Pūras įspėja: tai – ne tas kelias, kuriuo einant tragedijų bus mažiau. „Tikroji situacija Lietuvoje tokia – sukurtas tinklas, kuris tinkamai aprūpina psichikos ligonius kompensuojamaisiais vaistais. Toliau – taškas. Visa Lietuvos psichiatrijos sistema iki šiol laikosi ant medikamentinio gydymo, bet to nepakanka“, – pastebi D.Pūras. – Septynmetę mergaitę Telšių rajone, įtariama, nužudė psichikos sutrikimų turinti kaimynė. Po kelių dienų Kėdainių rajone medkirtys, dėl kurio psichikos suabejota, prisipažino subadęs tris žmones. Lietuvos įstatymai tokie, kad psichiniai ligoniai gali būti izoliuoti tik padarę sunkius nusikaltimus arba sutikę gydytis savo noru. Viskas gerai? – Noriu priminti, kad totalitarinėje sistemoje pirma pradeda uždarinėti ligonius, po to šiaip visus įtartinus, o po to – ir tave patį. Griežtinti psichinių ligonių kontrolę – pats netinkamiausias pasiūlymas. Mano žiniomis, šiuo metu psichoneurologijos pensionatuose yra izoliuoti 5–6 tūkst. psichikos negalią turinčių žmonių. Tai labai daug. Nesakau, kad reikia atlapoti duris ir visus išleisti. Pirmiausia reikia pasiekti, kad į tokias

D.Pūras: „Griežtinti psichinių ligonių kontrolę – pats netinkamiausias pasiūlymas.“ įstaigas nebevežtų naujų ligonių. O to siekti dar net nepradėta. Taigi tokiame fone sakyti, kad reikia griežtinti psichinių ligonių priežiūros priemones, yra labai neatsakinga. Didžiausią pavojų kelia sveiki žmonės, o ne ligoniai, kurių padaromų nusikaltimų skaičius yra palyginti mažas.

Komentaras

Lietuvoje psichikos ligoniai tik gydomi vaistais, bet ne mokomi gyventi su savo liga. A.Ufarto/BFL nuotr.

Ir vis tik – yra tokia problema ir jos nereikia neigti, kad žmonės su psichikos sutrikimais gali pasižymėti neprognozuojamu ir pavojingu elgesiu, ypač kai paūmėja liga. – Įsivaizduokime situaciją, kad atslūgus ligos paūmėjimui žmogus iš psichiatrijos ligoninės grįžta į savo namus. Kas toliau? – Dažniausiai artimieji duoda jiems suprasti, kad esi bejėgis, sunkus ligonis, todėl ramiai sėdėk ir nesimuistyk. Jeigu pradėsi pykti, vėl išvešime. Žmogus darosi piktas ne tiek dėl psichikos ligos, o dėl to, kad yra izoliuotas. Vakarų psichiatrija tai seniai suvokė. Reikėtų pagaliau suvokti ir mums – arba pradedame su tokiais žmonėmis normaliai bendrauti, arba toliau diskriminuojame ir, kai kas nors įvyksta, randame atpirkimo ožį. – Ką siūlote daryti? – Reikėtų pasimokyti iš tų valstybių, kurios turi gerai sukurtas psichikos sveikatos priežiūros sistemas – Vakarų, Pietų ir Šiaurės Europos šalių, Australijos, Naujosios Zelandijos, Kanados. Ten irgi visko įvyksta, bet šios šalys daug metų investuoja į tai, kad psichikos ligoniai, atslūgus paūmėjimui, būtų mokomi gyventi atviroje visuomenėje. Tai ir yra pati efektyviausia pavojingų veikų prevencija. Lietuvoje iki šiol nesuvoktas vienas dalykas. Mūsų visuomenėje daug prievartos, nes žmonės ne nesveiki, o neturi įgūdžių gyventi laisvėje. Jie nemoka kontroliuoti savo gyvenimo, todėl apstu savęs ir kitus naikinančio elgesio. Juk Lietuvoje kasmet daugiau kaip 4 tūkst. gyvybių netenkama dėl vadinamųjų išorinių priežasčių, kai žmonės patys save arba kitus sunaikina. Tik maža dalis jų – psichikos ligoniai. Vadinasi, net ir sveikus žmones reikia mokyti atsakyti už savo veiksmus. To turime mokyti ir psichikos ligonius, o šito Lietuvoje net nepradėta daryti. – Bet juk Lietuvoje pristeigta daugiau nei šimtas psichikos sveikatos centrų. – Psichikos sveikatos centrų idėja buvo gera, bet jų plėtra sustojo pačioje užuomazgoje ir jie tapo vaistų išrašymo kontoromis. Psichiatrų, kurie atsako

už medicininį gydymą ten daugiau nei psichologų arba socialinių darbuotojų. Vienam socialiniam darbuotojui priskirta apie 30–40 tūkst. gyventojų. Paskaičiuokime. Psichinėmis ligomis iš 100 gyventojų serga 2–3 žmonės. Vadinasi, tarp 10 tūkst. gyventojų tokių bus 200–300, tarp 30–40 tūkst. – 600–1200. Štai tokiam skaičiui ligonių bendruomenines paslaugas turi suteikti vienas žmogus. Kur jam tuos ligonius surinkti? Gal į koncertų salę? Tarptautinis standartas – vienas darbuotojas dirba su 5, 6, daugiausia – 8 sunkesniais ligoniais. – Kokios tos bendr uomeninės paslaugos? – Socialinis darbuotojas, turėdamas keletą ligonių, turi visą savo darbo laiką skirti darbui su jais. Ne guosti, kokie jūs vargšai ligoniukai, o mokyti gyventi su savo liga, mokyti atstatyti kasdienio gyvenimo įgūdžius, tvarkyti savo buitį, savo finansus. Pasaulio sveikatos organizacija apibrėžė, kad kiekvienam ligoniui pagal gyvenamąją vietą turėtų būti užtikrinti penki dalykai. Pirma – gydymas vaistais. Antra – psichoterapinė-psichologinė pagalba. Trečia – psichosocialinės reabilitacijos paslaugos ir paūmėjimo metu prarastų įgūdžių atnaujinimas. Ketvirta – galimybė turėti apsaugotą socialinį būstą savo bendruomenėje, nes šie žmonės dažnai lieka vieniši. Svarbu ne uždaryti žmogų į didelį internatą, o užtikrinti, kad jis galbūt su keliais likimo draugais galėtų apsigyventi nedideliuose bendruomenės namuose. Penkta – profesinė reabilitacija, kitaip sakant, žmogų išmokyti kokio amato, jį perkvalifikuoti, kad rastų vietą darbo rinkoje. Tai iš šitų penkių dalykų Lietuvoje tikrai prieinami yra tik vaistai. Žinoma, medikamentinis gydymas reikalingas, ypač paūmėjus psichikos ligai, bet toks gydymas tampa bevertis, jeigu šalia jo nėra viso komplekso bendruomeninių paslaugų, kurios moko psichikos ligonius savarankiškai gyventi ir atsakyti už savo veiksmus. Visa tai aiškiai surašyta Psichikos sveikatos strategijoje, kurią Seimas patvirtino dar 2007-aisiais. Vietoje gąsdinimų, kad štai ateina psichikos ligoniai, kurie mus išžudys, reikėtų pagaliau ją prisiminti bei pradėti įgyvendinti.

redakcija@15min.lt

Šveicarų pavyzdys Vis daugiau girdėti spekuliacijų apie galimas valdančiąsias koalicijas. Šiuose pasvarstymuose, viena vertus, ryškėja valdančiųjų noras valdžioje pasilikti bet kuria kaina. Kita vertus, opozicinės partijos siekia bet kuria kaina į valdžią ateiti, nelabai renkantis, kas bus jų partneriai, kokiomis vertybėmis jie vadovaujasi. Tikėtina, kad kiekviena partija, surinkusi daugiau nei 5 proc. rinkėjų balsų ir patekusi į Seimą, sieks būti valdančiojoje koalicijoje ir gauti ministrų portfelių. Tai normalu. Kaip normalu ir tai, kad visos partijos valdančiajai koalicijai nepriklausys ir dalis liks opozicijoje. Taip yra visose demokratinėse šalyse. Tiesa, Europoje yra šalis, kurioje opozicijos parlamente nėra, nes visos išrinktos partijos deleguoja kandidatus į vyriausybę. Opozicija lieka už parlamento ribų, turėdama svarų tiesioginės demokratijos instrumentą, – referendumus. Tai Šveicarija – šalis, turinti tik septynis ministrus, iš kurių vienas metams dar renkamas ir prezidentu. Verta pasimokyti racionalumo ir taupumo valdant valstybę. Tačiau mums reikia dvigubai daugiau ministrų, nors gyventojų turime perpus mažiau. Seime tikrai bus opozicija, nes konservatoriams susikalbėti su socialdemokratais sunkiau nei lenkui su lietuviu Šalčininkuose. Tik nežinia, kas toje opozicijoje bus. V.Landsbergis mano, kad konservatoriams geriausia vadovautis vertybiniu principu ir į koaliciją su Darbo partija neiti. Atrodo, kad jam ir socialdemokratai nelabai tiktų. Tik kažin, ar jam pritaria dabartiniai konservatorių ministrai? Socialdemokratų lyderis A.Butkevičius pareiškė, kad koalicijai su konservatoriais dauguma socialdemokratų nepritartų. Manyčiau, geriausia būtų

Toks įspūdis, kad daugybei mūsų piliečių nerūpi nei kas valdys šalį, nei kaip valdys. atsiklausti pačios partijos, nes nesu tikras, kad jei tektų rinktis tarp V.Uspaskicho ir konservatorių, ar eiliniai partijos nariai rinktųsi žmogų, kuris, švelniai tariant, vargu ar suvokia mūsų valstybės interesus. Vakarų valstybėse neretai koalicijos partneriai žinomi iš anksto. Vokiečiai žino, kad Krikščionių demokratų partijos nuolatiniai partneriai yra Krikščionių sąjunga ir Laisvųjų demokratų partija. Socialdemokratai koaliciją sudaro su žaliaisiais. Bet krikščionys demokratai nekart yra sudarę ir didžiąją koaliciją su socialdemokratais. Vokietijoje yra tik viena partija, su kuria koalicijos nesudarys niekas. Tai Kairioji – buvę komunistai, kurie yra prieš Vokietijos narystę NATO. Vokietijos socialdemokratams kairieji nepriimtini, visi tai gerai žino. Daugelyje Vakarų Europos šalių premjeru tampa tos partijos, kuri gavo daugiausia balsų, lyderis. Pas mus tokios tradicijos nėra. Prezidentė gali skirti premjeru bet ką. Be to, ji gali iškelti sąlygų būsimam premjerui dėl ministrų kandidatūrų ir turėti svarbų vaidmenį formuojant Vyriausybę. Akivaizdu ir tai, kad vertybiniai dalykai mažiausiai turės įtakos būsimajai koalicijai. Partijos apie tai net nekalba. Mūsų visuomenei, kurios ne viena karta mokėsi prisitaikyti ir neblogai tai išmoko, vertybės taip pat nerūpi. Didžiausia vertybė – pinigas. Matyt, nelabai rūpi ir būsimoji mokesčių politika, naujų darbo vietų kūrimas, nedarbo mažinimas. Mūsų visuomenei nerūpi visa tai, kas demokratinėse Vakarų šalyse prieš rinkimus svarbiausia. Toks įspūdis, kad daugybei mūsų piliečių nerūpi, nei kas, nei kaip valdys šalį.


4 | Reportažas

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Kaliningrado AE: rusų Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Rusijos branduolinės energetikos milžinė „Rosatom“ negaili nei jėgų, nei pinigų abejonėms dėl Kaliningrade statomos atominės elektrinės sklaidyti, nors statybas pradėjo neturėdama nei investuotojų, nei susitarimų, kur dės pagamintą elektrą. Koncernas „Rosatom“, statantis Baltijos atominę elektrinę (BAE), nuolat kviečiasi Lietuvos ir kitų šalių žiniasklaidą – ar į Sankt Peterburgą parodyti seniai veikiančios Leningrado jėgainės, ar į konferenciją apie branduolinę energetiką Maskvoje. Šią savaitę grupė Lietuvos ir Lenkijos žurnalistų buvo pakviesti apsilankyti greta Nemano, kur šių metų vasarį pradėti lieti BAE pamatai. Duobėtas kelias Grandiozinio projekto reikmėms valdžia perėmė 259 ha ploto sklypą tarp Šešupės ir Įsruties upių, nuo Kaliningrado nutolusį apie 140 km. Nepasiekęs jo nelabai suprasi, kokio masto statybos suplanuotos. Važiuojame pro neprižiūrimus, krūmais apžėlusius, laukus, nedidelius miestelius ir juokais svarstome, kaip bus vežami reaktoriai. Kelias asfaltuotas, bet siauras, o juo skriejantis autobusiukas nuolat šokčioja. Iš didžiulio sklypo tik 90 ha skirti pačiai BAE. Matyti vienintelis teritorijoje užbaigtas statinys, skirtas administracinėms ir buitinėms reikmėms. „O buvo visiškai plikas laukas“, – vesdamas pirmajam iš reaktorių numatytos duobės link, išdidžiai sako statybų vadovo pavaduotojas Aleksandras Guliajevas. Statybose dviem pamainomis dirba apie 700 žmonių. Per piką – 2014-aisiais – jų turėtų būti dešimtkart daugiau. Jėgainės darbuotojams netolimame Nemano mieste (Ragainėje) turėtų iškilti atskiras atomininkų rajonas su naujomis mokyklomis, medicinos ir kitomis įstaigomis. Jis suplanuotas 8 tūkst. gyventojų ir turėtų atgaivinti miestą, kuriame dabar gyvena vos 10 tūkst. žmonių. BAE turėtų būti įrengti du VVER-1200 tipo (dviejų kontūrų vandens-vandens)

Į būsimą atominę elektrinę veda siauras ir duobėtas kelias.

Baltijos atominės elektrinės statybose jau pluša keli šimtai darbininkų. E.Digrytės nuotr.

reaktoriai (rus. водо-водяной энергетический реактор), pradėti kurti kaip atominių povandeninių laivų jėgainės. Pirmasis šio tipo reaktorius tik kitąmet turėtų pradėti veikti Novovoronežo AE. Kiekvienas BAE reaktorius – 1150 megavatų galingumo, jie turėtų būti paleisti 2016 m. ir 2018 m. Turbinos bus prancūziškos „Arabelle“. Planuojamas jėgainės darbo laikas – 50 metų. Jėgainė statoma mažiau nei 20 km nuo sienos su Lietuva ir Nemuno, kurio vandenį žadama naudoti reaktoriams aušinti. Pasak srities infrastruktūros vystymo ministro Aleksandro Rolbinovo, prieš trejus metus buvo įvertintas galimas BAE poveikis aplinkai, Nemane buvo surengti vieši šios ataskaitos klausymai, ji perduota Lietuvai. Bet Lietuvos aplinkosaugininkai nuogąstauja, kad upės ekosistema dėl to gali patirti neigiamą poveikį. „Rosatom“ ir Kaliningrado valdžios atstovai ramino, kad neigiamų ekologinių pasekmių nebus, bet tikslių prognozių nei vieni, nei kiti nepateikė, pasitenkinę abstrakčiais atsakymais. „Pakliūti radioaktyviems elementams į aplinką neįmanoma“, – tvirtino A.Guliajevas. Atliekomis kas nors pasirūpins? Praėjusią savaitę „Rosatom“ vadovas Sergejus Kirijenka viešai pasiūlė Lietuvos pareigūnams surengti konsultacijas dėl projekto. Jis tvirtino, kad laikomasi Jungtinių Tautų (Espoo) Konvencijos dėl poveikio aplinkai vertinimo tarpvalstybiniame kontekste,

nors Rusija jos dar neratifikavusi, taigi, gali vertinti pagal savo standartus. 2009 metais aplink Baltijos jūrą esančioms valstybėms, ES ir Baltarusijai buvo įteikta jėgainės poveikio aplinkai vertinimo ataskaita, surengtos konsultacijos su visų šalių atstovais. Esą vieninteliai lietuviai atsisakė leistis į kalbas.

A.Timonovas: „Atmeskime politiką ir vadovaukimės sveiku technišku protu – VAE ir BAE turės ne tik draugauti, bet ir dalintis tuo pačiu namu.“ Lietuvos užsienio reikalų ministerija atkirto, kad Rusija nepaaiškino, kodėl jėgainę stato prie sienos, neatliko seisminių tyrimų. Anksčiau pateiktas dokumentas pagrįstas 1983 metų tektoninių lūžių ir 1999 metų seisminio pavojingumo žemėlapiais. 2004-aisiais užfiksuotas žemės drebėjimas buvo stipresnis nei prognozuota. Maskva taip pat neatsakė, kaip bus aušinamas reaktorius, kokie pokyčiai laukia Nemuno ir aplinkinės teritorijos, nedetalizavo avarinės parengties planų ir neatliko atsparumo testų. Su lietuvių žurnalistais susitikę „Rosatom“ atstovai kartojo S.Kirijenkos žodžius: visa reikiama informacija ir naujausi duomenys buvo pateikti, bet Vilnius atsisako organizuoti viešus klausymus ir pamiršta sveiką protą. Vieta esą buvo renkama iš trijų aikštelių. BAE fizinės saugos direktoriaus pavaduotojo Aleksandro Jermišino žodžiais, kitos dvi aikštelės buvo atmestos būtent dėl neigiamų seisminių tyrimų rezultatų. „Mes koncernui šituos klausimus užduodame jau seniai. Saugumas mums dar labiau rūpi. Saugumas turi būti garantuotas, turi būti užkirstas kelias bet kokiems nelaimingiems atsitikimams, – aiškino Kaliningrado srities tarptautinių ir tarpregioninių ryšių agentūros vadovė Ala Ivanova. – Abipusiai ryšiai mus tenkina. Matėme didžiules schemas, kas ką turi užlieti.“ Perklausta apie

veiksmų planą nelaimės atveju A.Ivanova atsakė mananti, kad jis yra: „Kai rengiamas projektas, tokios schemos turi būti. Pati schema egzistuoja, dabar ją reikia pritaikyti konkrečiai struktūrai.“ Pasak A.Guliajevo, tokių saugumo sistemų nėra nė vienoje kitoje Rusijos branduolinėje jėgainėje. Bet analogiškoje Leningrado AE-2, kuri jau keletą metų statoma netoli Sankt Peterburgo, pernai vasarą sugriuvo apsauginio gaubto (esminio AE saugos elemento) konstrukcijos. Dar viena klausimų kelianti detalė – branduolinio kuro atliekos, kurias tikriausiai teks išgabenti į „didžiąją Rusiją“. Pasidomėjus, ar dėl to buvo derėtasi su Lietuva, A.Guliajevas nurodė, kad nemažai branduolinę energetiką plėtojančių valstybių neturi galimybių pasirūpinti radioaktyviomis atliekomis, todėl esą savaime suprantama, kad ši problema bus išspręsta. „Rosatom“ yra eksploatacinė tarnyba. Nežinau, kokiais normatyviniais dokumentais jie naudojasi, bet tiksliai žinau, kad tie klausimai kažkaip sprendžiami. Pasaulinė praktika rodo, kad problemų nėra“, – aiškino jis. Visagino AE atstovai, kiekvienam oponentų argumentui randantys po skaičių apie laukiančią ekonominę naudą, kolegas rusus šiame ringe nokautuotų jau pirmame raunde. „Rosatom“ atstovai emocingai gina projektą, lygindami jį su VAE (dažniausiai šio nenaudai), tuo tarpu valdininkai atvirai teigė atsakymų į daugelį klausimų, kylančių ir jiems, tiesiog nežinantys. Kelias eksportuoti – tik per Lietuvą Parašą po sprendimu Kaliningrado srityje statyti BAE tuometis Rusijos premjeras Vladimiras Putinas suraitė 2009 metų rugsėjį, likus keliems mėnesiams iki dienos, kai buvo išjungtas antrasis Ignalinos AE reaktorius. Maskva aiškino norinti užtikrinti srities energetinę nepriklausomybę. Tačiau iki šiol nepaskaičiuota net kiek kainuos vietos elektros tinklų atnaujinimas. Danų analitikai yra nurodę, kad ateityje Kaliningradui reikės iki 6 teravatvalandžių elektros per metus. Vien atominė elektrinė generuos triskart daugiau. A.Rolbinovas žurnalistams pripažino, kad esami pajėgumai (maždaug 1 MW galios) leidžia su kaupu patenkinti dabartinį poreikį. „Maksimalus poreikis – pikas buvo vasarį – sudarė 728 MW“, – nurodė jis, tačiau


Reportažas | 5

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

vežimas prieš arklį pažymėjo, kad poreikis kasmet auga 5–6 proc. Iki 80 proc.BAE pagamintos energijos teks eksportuoti. Tuo užsiims Rusijos kompanijos „Inter RAO JES“ antrinė įmonė „Inter RAO Lietuva“. Prieš pusantrų metų pasirašytoje sutartyje numatyta, kad nuo 2017 metų elektros eksportas per Lietuvos teritoriją kitoms Baltijos šalims sieks 1 tūkst. MW per metus. Įmonės „Rosatom“ inžinerijos programų direktorius Sergejus Bojarkinas prieš keletą mėnesių aiškino, esą 2020 m. regione reikės tiek elektros (1,2 GWe ar net 16 GWe), kad vietos užteks trims jėgainėms: Visagino (VAE), Baltijos ir Astravo Baltarusijoje. Bet kaliningradiečiai turi kitokių lūkesčių. „BAE bus pastatyta anksčiau. Gal VAE net nebereikės?“ – retoriškai žurnalistų klausė A.Rolbinovas. „Atmeskime politiką ir vadovaukimės sveiku technišku protu – VAE ir BAE turės ne tik draugauti, bet ir dalytis tuo pačiu namu. Jei vienos ar kitos darbas sutriks, kita turės padengti“, – aiškino „Rosatom“ Informacijos ir viešųjų ryšių departamento vadovas Andrejus Timonovas. Rusija jau seniai kalba norinti tiekti elektrą į Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją, kuri po Fukušimos tragedijos rengiasi uždaryti visas savo atomines jėgaines. Viena bėda – Kaliningrado sritis sujungta tik su Lietuvos tinklais, o šios gijos pajėgumai menki. Rusai svajoja apie tarptinklines jungtis į Lenkiją

ir Vokietiją. Juos masina ir elektros tiltai iš Lietuvos į Švediją ir Lenkiją bei naujas kabelis tarp Estijos ir Suomijos. Lietuva nuo sovietmečio elektros tinklais yra sujungta su Estija, Latvija, Baltarusija ir Rusija, kuri šią sistemą, sutrumpintai pagal valstybių pavadinimus vadinamą BRELL, ir kontroliuoja. Taip esame susieti su didžiuliu energetiniu tinklu IPS/UPS, besidriekiančiu iki Kazachstano ir Mongolijos. Nutiesusi jungtis su Švedija ir Lenkija, Lietuva integruosis į Europos elektros energijos sistemą UCTE ir Kaliningrado sritis išties bus energetiškai užblokuota arba turės sekti mūsų pavyzdžiu. Bet, rinkoje atsiradus naujam žaidėjui, VAE gali tapti ekonomiškai nepagrįsta. Statybos be investuotojų Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto pirmininkas Arvydas Anušauskas minėtą S.Kirijenkos laišką pavadino desperatiška viešųjų ryšių akcija, kurios prireikė nerandant investuotojų. Demokratinėse valstybėse esminiai sprendimai gimsta diskusijose. BAE projektas plėtojamas atvirkščiai: pirmiausiai V.Putinas pasirašė įsaką, o tuomet licencijos pradėtos išduoti vadovaujantis nuostata, kad ten turi stovėti branduolinė jėgainė. Didžiulis generavimo šaltinis suplanuotas ir pradėtas statyti neturint ne tik jungčių, bet ir gyvybiškai svarbių – kad būtų

pinigų bei kur eksportuoti produkciją – investuotojų. Rusija prie branduolinės jėgainės statybos Kaliningrade kvietė prisidėti ir Lenkiją, ir Lietuvą, bet sulaukė neigiamų atsakymų. „Rosatom“ norėtų pasilikti 51 proc. akcijų, likusioms ieškoma pirkėjų, o jų kaip nėra, taip nėra. Anksčiau žiniasklaidoje buvo nurodyta ne viena Italijos, Ispanijos, Čekijos, Vokietijos kompanija, tariamai susidomėjusi šiuo projektu. Paklaustas apie galimus investuotojus, A.Timonovas dusyk pažymėjo: „Dabar – kaip tik dabar, kai kalbame, vyksta derybos su Vakarų kompanija.“ Bet į detales nebesileido. BAE statyba kainuos 5 mlrd. eurų (daugiau nei 17 mlrd. Lt) . Į nuostabą, kad kaina mažoka, – tik vieną reaktorių VAE planuojanti Lietuva abejoja, kad pavyks išsisukti su tokia pačia suma, vienas iš statybos vadovų A.Guliajevas atkirto: „O kas jus stebina?“ Bet vėliau jis pridūrė, kad tokie yra dabartiniai skaičiavimai. Jungtis su Lenkija kainuotų dar iki 0,5 mlrd. eurų, 600–1000 MW kabelis į Vokietiją – 1–1,2 mlrd. eurų. Maskva tikina, kad problemų dėl finansavimo nėra – bent pirmam projekto etapui lėšų skirs „Rosatom“. O jei investuotojų taip ir neatsiras, rusai žada reikiamus milijardus sukrapštyti savo kišenėje ir elektrą tiekti „didžiajai“ Rusijai. Per Lietuvą, kuri netrukus ketina persikraustyti į europietišką sistemą.

Atominės lenktynės Lietuvos, Rusijos ir Baltarusijos netoli viena nuo kitos planuojamos statyti ir jau statomos atominės elektrinės turėtų pradėti veikti beveik tuo pačiu metu. Lietuva Visagino atominę elektrinę planuoja statyti šalia uždarytos Ignalinos atominės elektrinės. Projekte dalyvauja Latvija bei Estija, laukiama sugrįžtant anksčiau iš derybų pasitraukusios Lenkijos. Strateginis investuotojas ir reaktoriaus tiekėjas – Japonijos ir JAV korporacija „Hitachi“. VAE planuojama pastatyti vieną 1350 MW bendrosios galios pažangųjį verdančio vandens reaktorių ABWR. Lietuva planuoja iki 2016 m. nutiesti elektros jungtis su Švedija bei Rusija. Darbai VAE statybų aikštelėje turi prasidėti 2014 m. Elektrinė turėtų pradėti dirbti 2020 m. Projekto vertė – apie 5 mlrd. eurų (daugiau nei 17 mlrd. Lt). Baltarusija skelbia jau pradėjusi savo Astravo atominės elektrinės statybas. Ji statoma Michailiškių kaimelyje, vos 20 km nuo Lietuvos sienos. Baltarusija elektrinę statyti patikėjo Rusijos energetikos korporacijai „Rosatom“, kuri stato ir atominę jėgainę Kaliningrade. Paskelbta, kad Astravo AE statybai 10 mlrd. JAV dolerių (daugiau nei 27 mlrd. Lt) kreditą suteikė Rusija. Astravo AE bus lygiai tokia pati, kokia statoma Kaliningrade: 2400 megavatų galingumo, dviejų reaktorių. Pirmąjį bloką ketinama įjungti 2017 m., o antrąjį – 2018 m.


6 | Verslas

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Milijardai už grūdus Iš rekordinio 4–4,5 mln. t grūdų derliaus Lietuva eksportuos apie p 2,5 , mln. t Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt

Grūdų augintojai džiaugiasi, kad pagrindinis jų verslo akcininkas Dievas padėjo išauginti rekordinį javų derlių. Didelės grūdų kainos suneš dideles pajamas, kurios bus skaičiuojamos milijardais.

Grūdinių augalų ir rapsų nuėmimas uėmi mima mas Li ma L Lietuvoje ie ettu uv voj o e 2011/2012 20 011/201 Grūdai

Plotas (tūkst.ha)

Derlingumas linguma ma as (t/ha) ((tt//h ha) a)

N Nuimta u mt ui mta (%) (%)*

Kviečiai

551,1/582,4

/5,4 3,4/5,4

95 5,8/92,6 95,8/92,6

Kvietrugiai

94,4/110,8

/4,4 4 2,5/4,4

92 9 2,6/92,5 92,6/92,5

Miežiai

252,7/201

/4,1 3,0/4,1

95 9 ,3/93,0 95,3/93,0

Rugiai

42,0/53,2

/3,4 2,0/3,4

97,3/96,0

Rapsai

250,2/154,0

1,9/3,1 /3,1

77,9/ 77,9/58,6 58,6

* 2011-09-09 / 2012-09-07.

Šaltinis: ŽŪMP ŽŪMPRIS

Pajamų galėtų būti dar daugiau, jei grūdų kokybė būtų aukščiausia. Tačiau tyrimai rodo, kad gausus lietus padarė savo juodą darbą – grūdų kokybė tik vidutinė. Be to, dalis grūdų pažeisti pelėsinio grybelio fuzariozės, o jis yra kenksmingas ir gyvulių, ir žmonių sveikatai. Įsimetus fusarium grybeliui, ant grūdų susidaro nuodingos medžiagos – mikotoksinai. Didesnė mikotoksinų koncentracija neigiamai paveikia grūdų maistines savybes, blogina kviečių kepimo, o miežių – salyklines savybes. Todėl šiemet dominuos tik 2–4 klasės grūdai, o „ekstra“ ir I klasės grūdų, labiausiai tinkamų eksportui, bus mažiau. Didelio derliaus spąstai „Didelis grūdų derlius pateko į spąstus: ne visi augintojai turi pakankamai talpyklų, galimybių išdžiovinti ir iš karto juos parduoti arba tinkamai saugoti, todėl neteisingai laikomi šlapi grūdai kaista ir dygsta, mažėja kviečių ir rugių kritimo skaičius (kokybinis rodiklis, nusakantis tešlos savybes, – aut. past.), prastėja ir kiti kokybės rodikliai“, – „15min“ pasakoja Valstybinės augalininkystės tarnybos Augalininkystės produktų kokybės tyrimų laboratorijos vedėja Vida Timinskienė.

Lietuva tokio grūdų derliaus neturėjo jau daug metų. A.Ufarto/BFL nuotr.

Laboratorijos vedėja su bendradarbėmis vos spėja suktis – tikrinti grūdų kokybę atveža ir augintojai, ir perdirbėjai bei eksportuotojai. Dažnai atliekami vadinamieji tešlos kepimo savybių, pavyzdžiui, miltų

gebėjimo sugerti vandenį, tešlos elastingumo ir tamprumo tyrimai. V.Timinskienė tvirtina, kad šiemet ir šie grūdų kokybės rodikliai bus prastesni. „Ekologiškų grūdų kokybės rodikliai yra

visada žemesni nei užaugintų su cheminėmis medžiagomis, bet, pavyzdžiui, man tie grūdai atrodo ir mielesni, ir gražesni“, – šypsosi pašnekovė. Grybelio pažeisti grūdai būna smulkūs, dauguma fuzarioze užsikrėtusių grūdų atrodo susiraukšlėję, susitraukę, gali būti išsipūtę, su atsisluoksniuojančia trupančia luobele. Tokie grūdai yra blyškūs, kreidinio atspalvio. Jų paviršiuje gali būti rožinės spalvos dėmių arba visas grūdas rožinis, luobelės trupančios. Grūdo endospermas (grūdo vidinė dalis) būna iš dalies arba visiškai praradęs stiklingumą, purus, trupantis, miltingos konsistencijos, visiškai netekęs blizgesio. „Kai kurie grūdų perdirbėjai patys turi galimybę nustatyti mikotoksinų kiekį, kiti supirkėjai kreipiasi į mus. Bet kuriuo atveju, patys gamintojai kontroliuoja, kad grybelio apimti grūdai nepatektų į gamybą“, – sako V.Timinskienė. Lietuvai pasisekė Šiuo metu kuliami vasariniai rapsai. Augalininkystės tarnybą jau pasiekia informacija, kad jie yra labai šlapi ir šiek tiek mažesnio nei praėjusiais metais aliejingumo. „Tikslius 2012 metų grūdų derliaus rezultatus bus galima įvertinti tik po to, kai bus nuimtas ir apdorotas visas derlius, o tai bus tik apie sausio 1 dieną arba net šiek tiek vėliau“, – apibendrinimų ragina neskubėti daryti su grūdų auginimu, supirkimu ir perdirbimu susijusios bendrovės „Litagra prekyba“ generalinis direktorius Adomas Grigaitis. Anot jo, derlius šįmet labai nevienodas. Yra regionų, kurie pasižymi įprastu derlingumu, bet yra ir tokių, kurie viršija daugiamečius vidurkius ir optimistiškiausias prognozes. „Grūdų derlius Lietuvoje gali siekti iki 4,5 mln. t, o tai milijonu tonų daugiau nei įprasta mūsų šalyje“, – kalba A.Grigaitis.

Užsk. Nr. 306357


Verslas | 7

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Artūras Zuokas

Sąjungos TAIP pirmininkas kas

Nr. 18

1000 eurų atlyginimas – ne svajonė, o realybė

Ūkininkai į Kėdainių elevatorius privežė tiek grūdų, kad juos teko pilti ne į sandėlius, o tiesiog automobilių stovėjimo aikštelėje. E.Ovčarenko nuotr.

Pastarųjų metų diržų veržimosi politika išvargino kiekvieną. Dešimtys tūkstančių darbingų žmonių teisiog evakuavosi iš Lietuvos ir patraukė geresnio gyvenimo ieškoti kitur. Jei ir toliau tik mažinsime savo išlaidas, ribosime poreikius, slopinsime ambicijas, pradėsime negerbti patys savęs ir nekęsti savo valstybės. Atrodo, jog valdžia pamiršo, kad vertę kuria dirbantys ir uždirbantys žmonės. Kad stipriausiai ant kojų stovi tos valstybės, kuriose skatinama ekonomika, palaikomas verslas ir leidžiama laisviau kvėptuoti inciatyviems ir kuriantiems. Pagrindinis valdžios uždavinys šiandien - padaryti viską, kad augtų žmonių pajamos, o ne mažėtų išlaidos. Tam galime sukurti daugybę įrankių ir priemonių, pakeisti įstatymus, šalinti viską stabdančias biurokratines kliūtis. Pagrindinė žiemkentinė Lietuvos kultūra yra kviečiai. Jų gausą lėmė tai, kad pasėliai neiššalo žiemą, pavasarį buvo pakankamai šilumos ir drėgmės, o aukštos grūdų supirkimo kainos skatino ūkininkus naudoti intensyvias auginimo technologijas. „Ta pati drėgmė, kurios šiemet buvo dosniai atseikėta, lėmė ir tai, kad turėsime mažiau „ekstra“ klasės grūdų, tačiau, žvelgdami į savo laukus, dėl grūdų kokybės kol kas skųstis neturime priežasčių“, – užtikrina A.Grigaitis. „Litagros grupė“ grūdus vadina savo verslo valiuta, nes su augalininkyste yra susijusi beveik visų grupės bendrovių veikla. Išankstiniais duomenimis, rugpjūtį supirkta 1,06 mln. t grūdų ir 150,2 tūkst. t rapsų. Jų, palyginti su tuo pačiu 2011 metų laikotarpiu, supirkta beveik 6 proc. mažiau. Rapsų supirkimas sumažėjo paskutiniąją rugpjūčio savaitę, nes vėluoja vasarinio rapsų derliaus nuėmimas. Grūdų – priešingai – supirkta net 60 proc. daugiau. Be to, didžiausią dalį supirktų grūdų – 816 tūkst. t arba 77 proc. – sudarė kviečiai.

Pasaulyje dažniausiai būna taip, kad kai pagrindinėse grūdų auginimo šalyse užauga mažas grūdų derlius, tada susiformuoja aukšta kaina. Arba

A.Grigaitis: „Tikrieji grūdų derliaus rezultatai paaiškės tik apie sausio 1 dieną.“

atvirkščiai – visur uždera didelis derlius ir grūdai kainuoja pigiau. „Tačiau šįmet turime išskirtinę situaciją: daugelyje šalių derlius yra mažas, todėl ir kainos aukštos, o Lietuvoje ir Latvijoje subrendo rekordiniai derliai. Taip būna kartą per 10 ar 20 metų“, – „15min“ džiaugiasi žemės ūkio veiklos bendrovės „Linas Agro“ valdybos narys Andrius Pranckevičius. Nespėja visko supirkti Kurį laiką strigo grūdų supirkimas, todėl iki šiol grūdų perdirbėjai kaltina „Lietuvos geležinkelius“, kad šie nesugebėjo tinkamai pasiruošti grūdų vežimui, o geležinkelininkai pirštu rodo į grūdų verslo įmones, kad šios nepajėgios spręsti logistikos klausimų. „Savo elevatoriaus nebuvome uždarę nė vienos dienos. Tačiau vienu metu, kai strigo grūdų logistika, priiminėjome tik tam tikras kultūras ir tik tam tikrą jų kiekį – tiesiog kvotavome priėmimą ir grūdus priiminėjome išskirtinai tik iš „Litagros“ klientų“, – pasakoja A.Grigaitis. Nukelta į 8 psl.

>>>

Vokiečiai nerimauja Lietuviški grūdai šiemet gali pasiekti net ir didžiausias ES žemės ūkio šalis – Prancūziją ir Vokietiją. Nors Vokietija ir augina daug grūdų, tačiau kartais jai tenka iš svetur nusipirkti „ekstra“ klasės grūdų savo duonos kepiniams.

Jau 2016 m. visoje Lietuvoje as gali būt 000 eurų. vidutinis atlyginimas būti 1000 iksite Sąju gai TAIP Ir taip bus, jei suteiksite Sąjungai andatą. savo pasitikėjimo mandatą. Antra, viešųjų pirkimų taisyklėse turi būti numatyta, kad viešųjų pirkimų konkursų dalyviai savo darbuotojams privalo mokėti ne mažesnį vidutinį atlyginimą, nei tam tikroje vietoje apskaičiuoja Statistikos departamentas. Tokia praktika jau taikoma Vilniuje. Šią sostinės iniciatyvą, kaip pavyzdį visoms ES valstybėms, įvertino Europos Komisija. Tai, be abejo, turėjo įtakos ir vidutinio atlyginimo didėjimui Vilniaus mieste: Statistikos departamento duomenimis, 2011 m. pirmą ketvirtį Vilniaus mieste vidutinis atlyginimas siekė 2399 litų, o dabar, t.y. metai po judėjimo TAIP pergalės savivaldos rinkimuose, vidutinis atlyginimas yra daugiau nei 2500 litų. Tuo metu vidutinis atlyginimas visoje Lietuvoje pasikeitė nežymiai.

Ketvirta, Sąjunga TAIP, siekdama spręsti bedarbystės problemą, įsipareigoja pertvarkyti neefektyvią Darbo biržą į Karjeros centrus, atsakingus už darbo vietų kūrimą, įdarbinimo procesų koordinavimą, verslo ir jaunų specialistų dialogo užtikrinimą.

Buvęs Lietuvos komercijos atašė Vokietijoje, o dabar verslo konsultantas Liutauras Labanauskas sako, kad visiškai kitaip grūdų kainų kilimo pasekmes komentuoja Vokietijos malūnų asociacija.

Vokietijos centrinė kepėjų asociacija pranešė, kad jų įmonės turės reaguoti į tokį grūdų kainos kilimą. Miltai sudaro net

Visų pirma, minimalų mėnesinį atlyginimą (MMA) nuo 850 litų iki 1000 litų galima pakelti jau 2013-ųjų sausį. MMA padidinimas iki 1000 litų, nekeičiant neapmokestinamojo pajamų dydžio, turės minimalų poveikį viešiesiems finansams ir sudarys 3,1 mln. litų dydžio valstybės pajamų padidėjimą. Gyventojams uždirbant daugiau, būtų gaunama daugiau gyventojų pajamų mokesčio, kuris padengtų valstybės biudžeto nuostolį dėl MMA didinimo. Be to, pakėlę MMA, padidintume žmonių motyvaciją dirbti bei ieškotis legalaus darbo.

Trečia, Lietuvai būtinas verslo atgimimas. Valstybė privalo būti dėmesinga dirbančiam, kuriančiam ir rizikuojančiam. Mūsų siekiai - nacionalinio ir valstybinio verslo globalizavimas, smuklaus ir vidutinio verslo globa. Taip pat, atsižvelgiant į gerąsias Vakarų valstybių praktikas, Sąjunga TAIP siūlo taikyti skirtingus PVM tarifus skirtingoms paslaugų ir prekių grupėms, panaikinti reinvestuojamo pelno apmokestinimą.

Rugpjūčio pabaigoje Vokietijos žemės ūkio ministrė Ilse Aigner, komentuodama dėl sausros JAV smarkiai kylančias grūdų kainas, pažymėjo, kad vartotojai neturėtų dėl to labai nukentėti. Grūdai duonos kainoje sudaro tik maždaug 4 proc., todėl duona ar bandelės, jos teigimu, stipriai pabrangti neturėtų.

Vokietijos malūnai net 95 proc. duonai reikalingų maistinių kviečių ir rugių perka vidaus rinkoje, tačiau jų kainas, kaip ir Lietuvoje, reguliuoja tarptautinės grūdų rinkos ir biržos, todėl dėl ekstremalios sausros JAV padėtis lieka labai įtempta. Duonai naudojamų kviečių tonos kaina nuo gruodžio pakilo 70 eurų ir dabar kainuoja apie 940 Lt už toną. Todėl jau dabar duonos kepėjai kalba apie kainų kilimą.

Sąjunga TAIP įsitikinusi, jog 1000 eurų atlyginimas, t.y. visos Lietuvos gyventojų pajamų augimas, ne svajonė, o realybė. Ir labai artima. Ir mes žinome, kaip tai padaryti.

18–25 proc. duonos ir bandelių kainos. 2011 metais Vokietijoje dar dirbo 14 500 privačių kepėjų įmonių, turinčių 40 tūkst. pardavimo taškų.

Penkta, sumažinus Seimą sutaupytas lėšas - 100 mln. litų per ketverius metus - skirsime didžiojo Lietuvos trejeto švietimo, policijos ir medicinos darbuotojų – atlyginimų didinimui. Nes nuo jų priklauso valstybės ateitis, saugumas ir sveikata - kiekvieno iš mūsų gerovė.

„2010 metais duoną ir bandeles pradėjo kepti žemų kainų prekybos tinklai „Aldi“ ir „Lidl“, dėl to užsidarė 500 privačių kepėjų. Dabar kasmet jų sumažėja 300–400“, – pasakoja L.Labanauskas.

Jau 2016 m. visoje Lietuvoje vidutinis atlyginimas gali būti 1000 eurų. Ir taip bus, jei suteiksite Sąjungai TAIP savo pasitikėjimo mandatą. Politinė reklama. Bus apmokėta iš „Sąjunga TAIP“ politinės kampanijos sąskaitos. Užsk. Nr. 306107.


8 | Verslas >>>

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Atkelta iš 7 psl.

sutartį. Jei sutartis sudaryta fiksuotomis grūdų kainomis, ūkininkui tereikia išauginti derlių ir pristatyti grūdus „Litagrai“. Taip galima išvengti grūdų kainos svyravimo rizikos. Grūdų prekybos nesklandumus šiais metais lėmė ir tai, kad kai kuriuose Lietuvos regionuose buvo prikulta viena dviem tonomis iš hektaro daugiau nei įprasta, todėl, pasak Grūdų augintojų asociacijos vadovo Romo Majausko, ir elevatoriai persipildė. Žemdirbiai, parvežę grūdus iš laukų, pylė juos į priekabas, aikšteles, pašiūres – visur, kad tik galėtų be didelių nuostolių sulaukti, kada galės grūdus išvežti supirkėjams. R.Majauskas ir pats augina grūdus savo 630 hektarų, tačiau grūdus jau susandėliavo ir nesuka galvos dėl pardavimo: „Aš pardavinėsiu po Naujųjų metų, nes

„Litagros grupė“ turi vieną didžiausių elevatorių tinklų Lietuvoje, kurie iš viso talpina daugiau kaip 230 tūkst. t grūdų. Vienas elevatorius yra Joniškyje, kuris yra vadinamas elevatorių sostine, kiti – Kėdainiuose, Marijampolėje, Vilkaviškyje, Tauragėje, Viduklėje ir Biržuose. „Litagra“ žada, kad artimiausią savaitę visi jos elevatoriai veiks visu pajėgumu. „Grūdų prekyboje yra svarbu suvaldyti rizikas, bet per ilgametę savo patirtį jau žinome, kaip nuo jų turime draustis, todėl ir klientams galime patarti tai daryti“, – sako A.Grigaitis. Jis pateikia pavyzdį: bendrovė, parduodama ūkininkams sėklas, trąšas ir augalų apsaugos priemones, dažniausiai iškart sudaro ir grūdų pirkimo iš to ūkininko

Vidutinės supirkimo kainos litais rugpjūčio mėn.*

2011

2012

I klasės kviečiai

691

716

II klasės kviečiai

637

707

Pašariniai kviečiai

560

674

I klasės rugiai

584

620

Kvietrugiai

535

626

Miežiai pašariniai

584

639

Rapsai

1432

1552

*iš augintojų, su nuoskaitomis ir priemokomis Šaltinis: ŽŪMPRIS

pernai taip pat pardaviau pavasarį ir likau patenkintas.“ Pasak jo, grūdų kainos neturėtų kristi, nes Rusija ir JAV – didžiausios eksportuotojos, grūdų prikūlė mažiau, todėl rinkoje neturėtų didėti grūdų pasiūla, o, pavyzdžiui, pasaulio kviečių atsargos yra žymiai sumažėjusios. „Pastaraisiais metais tapo aišku, kad lietuviai negali sėti labai derlingų grūdų veislių, tinkančių pietiniam klimatui, nes jos iššąla. Todėl daugiausia dabar ūkininkai orientuojasi į žiemkentiškas veisles, prie kurių priskiriamos švediškos ir kai kurios vokiškos veislės, ir tada gali tikėtis, kad žiemkenčiai sėkmingai peržiemos, o rudenį lauks gausus derlius“, – pažymi Grūdų augintojų asociacijos vadovas. Jis sutinka su Valstybinės augalininkystės tarnybos išvada, kad šiemet dėl didelio lietaus kiekio mažiau turėsime „extra“ klasės kviečių, bet nestigs II ir III klasės grūdų, o tuo yra patenkinti Lietuvos malūnininkai. Eksportas atneš milijardus Grūdų augintojai prognozuoja, kad iš prikulto maždaug 4–4,5 mln. t grūdų derliaus Lietuvoje teliks apie 1,5–2 mln. t. Šie grūdai teks pašarų, miltų ir alkoholio gamintojams. Visi kiti bus eksportuoti į šalis, kuriose dėl lietaus stygiaus neauga grūdai. Tai – Pietų Europa, Šiaurės Afrika ir Azijos šalys. „Į laivą Klaipėdos uoste galima pakrauti 50 tūkst. t ar net daugiau grūdų. Tai didelis kiekis kiekvienam Lietuvos grūdų prekiautojui, todėl grūdų eksporte mes kooperuojamės su kitais rinkos žaidėjais ir būna taip, kad tiksliai net nežinome, į

R.Majauskas: „Dėl permainingo klimato Lietuvoje pasirinkę mažesnio derlingumo veisles, gavome rekordinį derlių.“ kurią pasaulio šalį išplukdomi mūsų parduoti grūdai“, – sako A.Grigaitis. „Linas agro“ grūdus veža ir į Artimuosius Rytus. Eksportuotojams, skirtingai nei vietos perdirbėjams, aukštos grūdų kainos suneš dideles pajamas, kurios bus skaičiuojamos milijardais litų. Jie atiteks maždaug 200 tūkst. Lietuvoje dirbančių ūkininkų ir žemės ūkio bendrovių. „Tai gera žinia Lietuvai, nes šių didelių pajamų dėka bus kuriamos naujos darbo vietos, plečiamas verslas ir investuojama“, – džiaugiasi A.Pranckevičius.

Zoologijos sodas naikins storas grotas ... o baltojo lokio Kasparo gyvenimo sąlygos dar tik bus gerinamos.

RŪ TOS M A L Ž INSK A I T Ė S NUOT R.

Tigrų voljeras buvo atnaujintas prieš kelis metus, ...

Lietuvos zoologijos sodo, įsikūrusio Kaune, lankytojų, darbuotojų, o svarbiausia jo gyventojų laukia permainos. Jau ruošiama galimybių studija ir detalusis teritorijos planas, kuriuos patvirtinus bus galima imtis ir konkrečių rekonstrukcijos darbų. „Mūsų zoologijos sodas įkurtas dar 1938 metais ir nuo tada nė karto iš pagrindų nebuvo renovuotas. Savo išgalėmis patvarkydavome vieną ar kitą kampą. Pagal galimybes plėsdavome aptvarus, − pasakojo zoologijos sodo atstovas Benas Noreikis. − Tačiau tokių pavienių darbų nebeužtenka. Erdvė nėra optimaliai išnaudojama, nors gyvūnai nebetelpa. Štai prieš kelis mėnesius Šiaurės Amerikos lokiai baribalai turėjo emigruoti ir apsigyventi

Čekijos zoologijos sode. Taip pasielgėme tam, kad baltajam lokiui Kasparui nebūtų ankšta“. Lėšos iš ES Šiuo metu įgyvendinamas projektas „Lietuvos zoologijos sodo teritorijos galimybių studijos ir detaliojo plano parengimas“ finansuojamas iš Europos regioninės plėtros fondo. Finansavimas buvo skirtas pagal 2007−2013 m. Sanglaudos skatinimo veiksmų programos priemonę „Visuomenės informavimo apie aplinką sistemos sukūrimas ir plėtra“. Tikimasi, kad šiuos dokumentus pavyks patvirtinti iki kitų metų pabaigos, o tuomet bus galima imtis konkrečių atnaujinimo darbų. Jiems lėšų tikimasi gauti iš Europos Sąjungos fondų, iš 2014−2020 m. laikotarpiui numatomų lėšų.

Pertvarkant zoologijos sodą taip pat bus skiriama daugiau dėmesio švietėjiškai veiklai. Planuojama organizuoti daugiau teminių renginių, atvirų durų dienų, specialių pamokų. Taip pat daug dėmesio bus skirta žmonių edukacijai apie gyvūnų ir paukščių populiaciją. Beveik ranka pasiekiami gyvūnai Sovietmečiu buvo įprasta narvuose išlieti betoninę dangą, o voljerus aptverti stora tvora. Po rekonstrukcijos šitų neestetiškų ir jau atgyvenusių atributų nebeliks. Gyvūnus nuo žmonių ar žmones nuo gyvūnų skirs vandens užtvaros, neaukštos tvorelės ar specialūs stiklo atitvarai. Betoną pakeis natūrali danga. Augintiniai gyvens erdvėje, kuri yra artima jų gimtajai aplinkai. „Bėgant metams keitėsi gyvūnų laikymo standartai, dabar žymiai daugiau dėmesio skiriama jų gerbūviui,

užimtumui, o ir lankytojams įdomiau ir smagiau stebėti natūraliai besielgiantį, žaismingai nusiteikusį gyvūną,“ – neabejoja Lietuvos zoologijos sodo atstovas Benas Noreikis. Tiesa, Lietuvos zoologijos sodo augintiniai niekada nesiskundė darbuotojų dėmesio stoka. Zoologijos sodo specialistai džiugina savo numylėtinius šviežiu šienu, rąstais ar kelmais, specialiai auginamomis lervomis ir kitais žmogui pramogas mažai primenančiais elementais. Augintiniai, savo ruožtu atsidėkoja atsivesdami jauniklius.

Užsk. Nr. 306291


Visuomenė | 9

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Pirkinių maišelio byla: teisėjas prieš ministrą Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Teisėjas A.Cininas (nuotr. kairėje) viešai įgėlė teisingumo ministrui R.Šimašiui.

Plačiai nuskambėjusi kurioziška istorija apie teisiamą iš vieno sostinės prekybos centro 15 ct vertės maišelį neva pagrobusį pensininką įplieskė žodžių mūšį tarp teisingumo ministro Remigijaus Šimašiaus ir teisėjo Audriaus Cinino. Vilnietis Rimas Kančys prieš teismą stojo lyg didžiausias nusikaltėlis. Teisiamųjų suole 63 metų pensininkas atsidūrė dėl svetimo turto pagrobimo – 15 centų kainuojančio mažo pirkinių maišelio pasisavinimo. Tariamam pagrobėjui grėsė bauda nuo 300 iki 700 Lt arba administracinis areštas. Teisingumo ministras R.Šimašius Vilniaus miesto 1 apylinkės teisme R.Kančio bylą nagrinėjusiam teisėjui Mindaugui Striaukui viešai pasiūlė priimti protingą sprendimą. Būtent šis ministro raginimas suerzino teisėją A.Cininą. „Facebook“ profilyje jis atkreipė dėmesį, kad R.Šimašius „nebe pirmą kartą moko teismus, kaip jiems dirbti“.

Byla nutraukta Vilniaus miesto 1 apylinkės teismas administracinėn atsakomybėn patrauktam 63 metų vilniečiui Rimui Kančiui (LNK nuotr.) ketvirtadienį nutraukė bylą dėl svetimo turto pagrobimo. Teismas nusprendė, kad pensininkas nepagrobė 15 ct vertės pirkinių maišelio iš sostinės Fabijoniškių prekybos centro „Iki“. Bylą nutraukęs teisėjas M.Striaukas pabrėžė, kad atsakomybėn patrauktas R.Kančys elgėsi netinkamai, nes maišelio prekėms sudėti nepadėjo ant prekystalio, o laikė matomoje vietoje – rankose, nors apie tai pasakė pardavėjai. Pasak teismo, nesant pažeidimo sudėties – tyčios – byla turi būti nutraukta. R.Kančys su jam pareikštais kaltinimais nesutiko ir aiškino, kad nieko iš „Iki“ nevogė.

BFL nuotr.

Be to, teisėjas ministrui uždavė retorinį klausimą: „Šiandien ir aš turiu kelias panašias administracines bylas, tai kokį sprendimą gerbiamas ministras patartų priimti man: ar protingą – vadovaujantis sveiku protu, ar kvailą – vadovaujantis įstatymu? Ir kas kaltas, kad tas įstatymas, ministro nuomone, kvailas?“ Bijo elgtis protingai? R.Šimašius, atsakydamas į A.Cinino repliką, pabrėžė puikiai žinąs ribas, kur politikai gali kištis, ir kur – ne. „Politikai jokiu būdu negali kištis į konkrečias bylas, tačiau turi daryti sistemines išvadas, jei konkreti byla atskleidžia įstatymų spragas. Tai – ne tik politikų galimybė, bet ir pareiga. Jei žmogus baudžiamas dėl 15 ct vertės maišelio, akivaizdu, kad kažkas mūsų teisinėje sistemoje yra ne taip. Šiuo atveju – teisės taikyme“, – savaitraščiui „15min“ kalbėjo R.Šimašius. Ministro manymu, ne visais atvejais būtina elgtis pagal įstatymo raidę, nes būtent protingumo principas atspindi įstatymo dvasią ir esmę. „Nagrinėju teismų praktiką įvairiose srityse ir matau, kaip administracinėse bylose kai kuriais atvejais teismas skiria švelnesnę bausmę nei numatyta įstatymuose. Pamačius, kad pažeidimo mastas neatitinka bausmės dydžio, teismai konstatuoja, kad ne tik galima, bet ir privaloma skirti mažesnę baudą. Iš tiesų teismai turi labai daug galių Lietuvoje ir aš labai linkiu jomis naudotis protingai. Tai nėra kišimasis į teismų veiklą ar nurodinėjimas, kaip spręsti atskiras bylas, bet priminimas. Bėda ta, kad Lietuvoje žmonės dažnai bijo elgtis protingai“, – apgailestavo ministras. Dešimt metų diskusijų R.Šimašius atkreipė dėmesį, kad pirmiausia policija turėtų labai aiškiai paskirstyti savo prioritetus. „Nebūtina policininkui pradėti tyrimą ar užvesti administracinę bylą kaskart, kai randa numestą nuorūką. Ko gero, pareigūnai susiduria su kur

kas sunkesniais nusikaltimais – rimtomis vagystėmis, užpuolimais ir pan. Manau, toks išmintingas teisėjas kaip A.Cininas tikrai galėtų priimti protingą, motyvuotą sprendimą, jei jau policijai pritrūko išminties ir ji atvedė žmogų į teismą dėl esą pavogto maišelio, nors tai turbūt tebuvo užmaršumas“, – svarstė R.Šimašius. Visi įstatymai, ministro įsitikinimu, vietos pasireikšti sveikam protui vis dėlto palieka. Pagrįsdamas šią nuostatą, R.Šimašius pateikė gyvybės langelių, dėl kurių įteisinimo Lietuvoje diskusijos virė visą dešimtmetį, pavyzdį. „Metų metus policija aiškino, kad įteisinus gyvybės langelius pareigūnai būtų priversti ieškoti kūdikius juose palikusių žmonių, juos sulaikyti ir pradėti bylas. Tapęs ministru iškart ėmiausi iniciatyvos ir sudėliojau labai konkretų paaiškinimą, sakantį, kad vaiko palikimas jam saugioje aplinkoje negali būti prilyginamas nusikaltimui, kai kūdikis paliekamas jo gyvybei grėsmingomis sąlygomis. Todėl asmeniui, atnešusiam kūdikį į gyvybės langelį, baudžiamojo proceso pradėti nereikia. Tai pavyzdys, kai po dešimties metų diskusijų galiausiai paaiškėjo, kad nereikia keisti įstatymų – užtenka veikti pagal sveiką protą“, – aiškino R.Šimašius. Teismai ne visas galias išnaudoja Seimo Teisės ir teisėtvarkos komiteto pirmininkas Stasys Šedbaras irgi neabejojo, kad įstatymai nėra kvaili. „Įstatymas – tai koncentruota sveiko proto pasekmė. Supriešinti sveiką protą su įstatymu negalima, galima nebent žmonėms susipriešinti. Teisėjas, matydamas, kad įstatyme yra spragų, turi visas galimybes vadovautis protingumo ir teisingumo kriterijumi: skirti švelnesnę bausmę arba neskirti visai“, – kalbėjo S.Šedbaras. Be to, jo įsitikinimu, visų gyvenimo atvejų įstatymais nesureguliuosi. „Jei atsiranda spraga, galima ją pildyti, kreiptis išaiškinimo į Konstitucinį Teismą, tačiau šiuo atveju yra ne spragos, o įstatymo taikymo reikalas“, – ministro nuomonei pritarė S.Šedbaras.


10 | Gazas.lt

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Prieš 30–50 metų tiestiems keliams jau seniai reikia kapitalinio remonto Paulius Sviklas p.sviklas@15min.lt

Geležinio Vilko gatvė ir daugybė kitų gatvių Vilniuje, kelias Kaunas–Panevėžys, keliai Zarasų rajone išvagoti gilių provėžų. Kodėl provėžų nėra Vokietijoje, o Lietuvoje praėjus po kelio remonto vos keleriems metams provėžos vėl trikdo eismą? „Geležinio Vilko gatvė sostinėje turi būti kapitališkai suremontuota – vien paviršinis lopymas čia nepadės“, – bando teisinti kelininkus Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių katedros docentas dr. Audrius Vaitkus. Ne tik Geležinio Vilko gatvei, bet ir didžiajai daugumai Lietuvos kelių reikia kapitalinio remonto. „Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploatacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra tiesti prieš 30–50 metų“, – aiškina AB „Panevėžio keliai“ generalinis direktorius Virmantas Puidokas. Be to, dauguma kelių tiesti dar sovietmečiu, kai eismo intensyvumas buvo du tris kartus mažesnis nei dabar. Kelių dangą

Lietuvos keliai

Važiuoti pavojinga Važiavimas provėžotu keliu ypač komplikuotas per lietų ar pasnigus – tuomet kelyje esantys grioveliai prisipildo vandens. Tokiu atveju pataikius į provėžas, gerokai padidėja akvaplaningo tikimybė. Kadangi provėžos yra „sukurtos“ pagal sunkiasvorio transporto tarpvėžę (atstumą tarp vienos ašies ratų), ne kiekvienam lengvajam automobiliui įmanoma į jas pataikyti. Jei taip nutinka, vienos pusės ratai sukimba su asfaltu, o kitos – plaukia vandeniu. Sningant važiuoti provėžomis dar pavojingiau: sniegas suplakamas į provėžas ir tampa tankiu bei slidžiu. Pagelbėti gali tik žiemą barstoma druska – sniegas kaipmat tampa vandeniu ir ištirpsta.

niokoja ir sunkiasvoris transportas. Anot V.Puidoko, anksčiau tiesti keliai pritaikyti 8 tonų vienos ašies apkrovai, o dabartiniai keliai projektuojami daug didesnei – 11,5 tonos – apkrovai. Nėra iš ko tvarkyti Sovietmečiu nutiesti keliai buvo daug paprastesnės

Vilniaus Geležinio Vilko gatvė banguoja lyg upė. I.Gelūno nuotr.

konstrukcijos. Silpnesnis kelio pagrindas, paprastesnės technologijos ir, svarbiausia, atsparumas nedidelėms a p k r ovo m s . Lietuvai tapus tranzito šalimi,

keliams tenka atlaikyti vis didesnius sunkiojo transporto srautus. „Šiuo metu Lietuvoje tiesiama labai mažai naujų kelių. Ekonominio pakilimo laikotarpiu, 2007–2008 metais, kelių būklės priežiūros finansavimas buvo geras, tačiau nuo 2009-ųjų sumažėjo perpus“, – tikina V.Puidokas. Kapitalinės kelių rekonstrukcijos tapo retenybe, pagerinti jų būklę bandoma

degustacija

Specialiai „Sūrio dienoms“ – milžiniškas sūris 109 kilogramai – tiek sveria didžiulis tradicinės formos ir skonio, tačiau tikrai netradicinio svorio varškės sūris, pagamintas specialiai prekybos tinkle „Maxima“ rugsėjį rengiamoms „Sūrio dienoms“.

400

Tiek rūšių sūrių iš viso galima įsigyti prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse

Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse iš viso galima įsigyti apie 400 rūšių sūrių. Tai lietuviški ir užsienio gamintojų kietieji, minkštieji, lydyti, pelėsiniai, tepamieji ir varškės sūriai – su įvairiais priedais, pagardais ar be jų. Nors prekybos tinklo parduotuvėse galima rasti pačių geriausių gamintojų sūrių iš viso pasaulio, užsienyje pagamintų sūrių pardavimai sudaro tik šeštadalį visų šių gaminių pardavimų. „Lietuvos pirkėjai mėgsta lietuviškus sūrius, o mūsų šalies gamintojai tikrai neatsilieka nuo kolegų užsienyje – jie taip pat siūlo įvairių rūšių ir skonių sūrių“, – teigė L. Muižienė. Perkamiausi Lietuvoje yra fermentiniai sūriai – beveik pusė (46%) visų prekybos tinkle „Maxima“ parduodamų sūrių yra būtent tokie. Antroji vieta pagal pardavimus (16%) atitenka varškės sūriams, trečioji (10%) – lydytiems. Klientai į pirkinių krepšelį dažnai deda brie sūrius su baltuoju pelėsiu, taip pat masdamą su skylėmis. Iš kietųjų sūrių populiariausias lietuviškas „Džiugas“.

Sostinės Mindaugo gatvės „Maximoje” nuo pat rugsėjo 13-osios ryto eksponuotas sūris milžinas tos pačios dienos pavakarę buvo pjaustomas – juo nemokamai galėjo vaišintis visi tuo metu į šią parduotuvę užsukę klientai. Varškės sūrį milžiną prekybos tinklo užsakymu pagamino AB „Rokiškio sūris“. „Sūrio dienų“ metu prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse vyks daugybė degustacijų, kurių metu savo klientams pasiūlysime paragauti net 1,5 tonos pačių įvairiausių rūšių sūrių iš viso pasaulio“ , – sakė „Maxima Lt” UAB, Įvaizdžio ir komunikacijos departamento direktorė Lina Muižienė.

Sūrio ekspertas – Nuo pat ryto parduotuvėje eksponuotu sūriu vakarop galėjo pasivaišinti visi čia užsukę pirkėjai. „Maxima“ nuotr.


Gazas.lt | 11

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

virsta provėžomis dangos paviršius užpilamas ant pamatinio šiam dar neatvėsus. Taip sluoksniai suliejami be specialių rišamųjų medžiagų, o pats procesas trunka gerokai trumpiau. „Lietuva – tinkama šalis tokiai technologijai“, – teigia šį kelią tiesusios bendrovės direktorius V.Puidokas. Technologija „Karštas ant karšto“ naudojama lygumose, kur nėra kalnų ir didelių vingių. Tačiau miestuose dėl kanalizacijos šulinių ir kitų kliūčių toks kelio tiesimo būdas sunkiai įgyvendinamas.

V.Puidokas:

tik laikinomis priemonėmis. Pavyzdžiui, atnaujinant paviršių, bet nestiprinant konstrukcijos. Vilniaus aplinkkelis – geras pavyzdys? Vienas didžiausių pastarojo meto Lietuvos kelininkų darbų – pietinis Vilniaus aplinkkelis. Jis bent kelias dešimtis metų neturėtų sulaukti Geležinio Vilko gatvės likimo. „Jis statomas naudojant naujausias

technologijas, yra pritaikytas sunkiojo transporto eismui. Galime pagrįstai teigti, kad pietinis Vilniaus aplinkkelis tinkamai prižiūrint liks puikios būklės ne vieną dešimtmetį“, – tikina docentas A.Vaitkus. 2008-aisiais atnaujintas kelias Panevėžys–Rokiškis–Daugpilis taip pat gali būti pavyzdžiu, koks yra modernus asfaltas. „Karštas ant karšto“ – taip vadinama vokiška technologija, kai viršutinis kelio

Valstybinės reikšmės kelių finansavimas (mln. Lt)

2002

2003

2004

2005

2006

Metai

ES*

KPPP* Viso

2002

81

552

2003

56

637

693

2004

130

670

800

2005

216

693

909

2006

219

780

999

2007

301

850

1151 1414

2008

157

1257

2009

659

664

1323

2010

531

601

1132

2011

260

714

974

2012

270

683

953

2007

2008

2009

2010

2011

2012

0

300

600

900

1200

PAAIŠKINIMAI: ama, ES – Negrąžinama Europos Sąjungos parama, mos lėš šo oss. KPPP – Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšos. ja Šaltinis: Lietuvos automobilių kelių direkcija

633

1500 15 1 50 00 0

„Kelią kapitališkai remontuoti reikia po 16–20 metų eksploatacijos. Dauguma mūsų šalies kelių yra nutiesti prieš 30–50 metų ir tokio remonto dar nėra matę.“

Vokiečiai keliams netaupo Kiekvienas, važiavęs automobiliu Vokietijoje, iš ten parsiveža ir įspūdžių apie stiklo lygumo kelius. Nemaža dalis jų nutiesta valdant Adolfui Hitleriui – būtent jis, ruošdamasis karui, pradėjo „autobanų“ statybą. „Kiekvieną kelią kapitališkai remontuoti reikia praėjus maždaug 20 metų po jo pastatymo – Vokietijoje būtent taip ir daroma. Tačiau dėl sudėtingos ekonominės situacijos sudėtinga lyginti mūsų ir šios šalies galimybes investuoti į kelių priežiūrą“, – teisina provėžotus Lietuvos kelius docentas A.Vaitkus. Lietuvoje keliai kapitalinio remonto sulaukia vidutiniškai tik po 30 metų. Miestuose – dar blogiau: nemažai kelių remontuojami lopant juose atsivėrusias duobes, todėl pinigai keliams tiesti ir išlaikyti išmetami kaip į balą.


12 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

T.Venclova: „Žmonių atmintyje 1977-aisiais į Jungtines Valstijas emigravęs T.Venclova sako, kad Lietuva jam rūpi labiau nei bet kuri kita pasaulio šalis. I.Gelūno nuotr.

Variacija nubudimo tema T.M.

Mindaugas Nastaravičius m.nastaravicius@15min.lt

Be abejo, vienas didžiausių Lietuvos poetų. Be abejo, vienas iškiliausių Lietuvos intelektualų. 75 metų jubiliejų pasitikęs Tomas Venclova, savo nuomonės viešai nebijojęs pasakyti sovietmečiu, juoba nebijo to daryti dabar. Publicisto, vertėjo, Jungtinių Valstijų Jeilio universiteto profesoriaus manymu, laisvas žmogus yra žmogus, ieškantis tiesos. Apie šiandienines tiesas ir tiesą poetas su savaitraščiu „15min“ sutiko pasikalbėti prisėdęs ant suolelio Vilniuje, šalia Šv. Onos bažnyčios. – Jubiliejaus proga išgirdote daug gražių žodžių apie save, sulaukėte gausybės sveikinimų, buvote apdovanotas Kultūros ministerijos garbės ženklu „Nešk savo šviesą ir tikėk“. Tačiau jeigu paklausčiau tiesiai šviesiai – ar Lietuvoje jaučiatės suprastas? Ar atvykęs čia ne per jubiliejų jaučiatės reikalingas? – Vieniems žmonėms jaučiuosi labiau reikalingas, kitiems – mažiau, tretiems – visai nepatogus, taigi ir nepageidautinas. Nemanau, kad šiuo požiūriu esu išskirtinis. Lietuvoje tikrai yra žmonių, su kuriais lengvai randu bendrą kalbą. Tai ir seni draugai, kai kurie dar iš vidurinės mokyklos laikų, ir būrys jaunų žmonių. – Bet turbūt didžiajai daliai tėvynainių T.Venclova yra nepatogios tiesos sakytojas,

nebijantis Lietuvoje būti nepopuliarus. Viena nuomonių – „kritikuodamas lietuvių mąstymą, laikyseną, tarkim, konformizmą, jis sako „jie“, o ne „mes“. Esą jūs žiūrite iš šono, kaip kad intelektualui turbūt ir dera, tačiau savęs su stebimaisiais netapatinate. – Manyčiau, kad tai klaidinga nuomonė, nes visada kaip tik ir stengiuosi vartoti įvardžius „mes“, „mūsų“. Tikrai nesu vienintelis publicistas, kritiškai nusiteikęs tam tikrų Lietuvos problemų atžvilgiu. Matau, kad mano pasisakymai kartais sukelia aštrių reakcijų, tačiau ji, vėlgi, priklauso nuo žmonių – vieni tą kritiškumą priima, kiti – atmeta. Taip, žinau tą nuomonę, esą gyvendamas užsienyje aš nesuprantu Lietuvos situacijos, tad ir negaliu apie ją kalbėti. Galvoju, kad žiūrint iš šalies, žiūrint

„Žmogus pasaulį mato kaip sunkvežimio kėbulo keleivis, sėdintis nugara į kabiną. Žmogus mato kelią, kurį jis palieka. Tas kelias tolsta. O viso to, kas bus priešaky, pamatyti neįmanoma.“ kitu kampu, esamą situaciją gali pamatyti kiek plačiau, istorijos fone. Kur begyvenčiau, ką bedaryčiau, Lietuva man rūpi. Rūpi labiau nei bet kuri kita pasaulio šalis, todėl apie ją ir kalbu. Tenka pripažinti, kad turime daug neliečiamų temų – ir istorinių, ir visuomeninių. Dauguma mūsų inteligentų šių temų privengia.

Aš laikausi kitokio požiūrio – apie tai, ką galvoju, nebijojau kalbėti dar sovietmečiu, tad juo labiau nebijau dabar. – Kokių temų, problemų mes vis dar nepajėgiame ar nedrįstame įvardyti? Apie ką Lietuvoje šiandien reikėtų kalbėti neprisidengiant lūpų? – Pasigendu didesnės pažangos mūsų santykiuose su lenkais, rusais ir Izraeliu. Maža to, santykiai su lenkais pastaruoju metu gerokai pablogėjo. Galbūt ne tik dėl mūsų kaltės, tačiau laikausi pozicijos, kad kiekviena tauta turi kalbėti apie savųjų klaidas. Apie lenkų kaltes ir klaidas turi kalbėti pačios Lenkijos inteligentai, kurie, beje, tą ir daro. Negalime tylėti apie ksenofobiją, uždarumą, polinkį izoliuotis, puoselėti provincišką mąstymą. Dalis mūsų žmonių praturtėjo, tačiau liko su Gariūnų pirklio mentalitetu. Neturime tikrosios buržuazijos, kurią turi, pavyzdžiui, prancūzai ar vokiečiai. Neturime tikrosios miesčionijos, kuri yra naudingas ir būtinas visuomenės sluoksnis (vartoju „miesčionio“ terminą teigiama prasme). Kitaip sakant, nėra tikros viduriniosios klasės. Tačiau pilna žmonių, kuriems labai rūpi įsigyti automobilį, vėliau – geresnį automobilį, o dar vėliau – kelis, būtinai visiems vaikams. Be abejo, taip pat įsigyti namą, vasarnamį prie ežero ir, galiausiai, jei įmanoma, visą ežerą. Vienas Vakarų sociologas yra labai gerai apibūdinęs, kas yra dabartinis žmogus. Tai žmogus, dirbantis darbą, kurio nemėgsta. Gavęs atlyginimą, jis perka daiktus, be kurių įmanoma apsieiti. Perka tam, kad padarytų įspūdį kaimynams, kurių nekenčia. Galima stengtis dirbti nors ir mažiau apmokamą, bet mėgstamą darbą. Galima nepirkti nereikalingų daiktų. Galima bičiuliškai ar bent jau abejingai žiūrėti į kaimyną.

Kas aidi tamsoje? Birželio vėjas daržuos prie ežero? Jei taip, tai mudu vasarnamy ant aukšto, dar jauni, užmigę paryčiu. Duslus variklis? Vadinas, mes lindynėje prie uosto, valstybėje, kurioj neverta gaišti, nuvarginti ne meilės, o kelionės audrota įlanka. O gal tai čirpia sukriošęs senamadis žadintuvas, neišmoningai sklaidąs kaitrų orą? Jei taip, žinau, kad nubudau Toskanoj, bet neatsimenu miestelio vardo. Laikai surizgo, neatskirsi metų, vietovių, garso atšešėlių. Lieka ranka, prigludusi prie mano delno, lengva dejonė, ženklinanti sapną, suprantamesnė nei savasis balsas. Kas susilydė, nebeišsilydys. Vaikai užaugo, likome vieni. Tiek mirusių draugų. Bemaž kasdien iš fotografijų miglos išplaukia veidai, kurių šioj žemėj nematysi. Ir salėj tarp vidurmiesčio klevų koncerto gūsiai atveria mums naktį. Užuolaida siūbuoja. Už langinių į šnaresį pavirsta lapija, ir skaidrūs siluetai sklendžia sienom. Jau nesvarbu, ar tai vadinas meilė, ar nepataisoma ištikimybė, bedugnis išgąstis, kada vėluoja lėktuvas, kuriame turi atskristi, ar kraujo pėdsakai suteršia marlę, kurią bandai nuslėpti nuo manęs. Miegokim. Apsimeskim, kad nežinom, jog vienas mudviejų išnyks pirmasis. Geriau išnykti, negu tai žinoti. Vėl aidas. Pamažu aiškėja: varpas. Bažnyčia? Bokšto laikrodis? Vis viena. Iš troškulio, nesutarimų, skausmo užgimsta dviem priklausantis pasaulis, kuriuo kaip dovana pasidalijam su nežinia, plasnojančia virš mūsų. Mums buvo lemta vynmedžius genėti ir ręsti stogą iš Libano kedrų, ir degti nenumaldomoj liepsnoj. Beveik diena. Kaip įsakyta Knygoj, nežadinu tavęs, kol nenubusi. Klausausi gaudesio, užgniaužęs kvapą. 2009


Savaitės interviu | 13

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

norėčiau išlikti savo eilėraščiais“ Kitas žmogus mums nėra priešininkas, kurį reikia pranokti, sumenkinti, kad pats pasijustum didesnis. Ne daiktai, ne madų vaikymasis – pas mus, beje, dažniausiai labai primityvus – žmogų padaro žmogumi. – Tiesos problema. Ar kaip mokslo ir meno žmogui ji jums vis dar pamatinė? Galbūt, bėgant metams, vis dažniau aplanko mintis, kad atsakymas ne artėja, o tolsta nuo klausimo? – Tiesa vis dėlto egzistuoja. Laisvas žmogus jos visada ieško, nors ir nebūtinai atranda. Moderniu ir tuo labiau postmoderniu požiūriu, viskas yra reliatyvu – savąją tiesą turi kiekvienas. Priklausau prie senamadiškų žmonių, manančių, kad tiesą ir melą įmanoma atskirti. Ir, esant galimybei, tą reikia daryti labai aiškiai. Tokia situacija buvo sovietmečiu. Jeigu tuo metu būtų kas nors sakęs, kad ir sovietai turi savo tiesą, – tą sakė vienas kitas senosios kartos kairysis, pavyzdžiui, mano tėvas ar jo bičiuliai – dauguma Lietuvos žmonių tokį žmogų nušvilptų. Tada visiems buvo aišku, kas yra tiesa, o kas melas. Žmogui belikdavo pasirinkti. Nekart esu sakęs, kad daugelis mūsų tautinių veikėjų, publicistų ar šiaip žmonių laikosi trijų aksiomų. Pirmoji – Lietuva ir lietuviai visada teisūs. Antroji – jeigu Lietuva ir lietuviai neteisūs, žiūrėk į pirmąją aksiomą. Trečioji – jeigu kas nors abejoja pirmąja arba antrąja aksioma, jis yra apmokamas Rusijos ambasados, Lenkijos užsienio reikalų ministro Radeko Sikorskio arba Simono Wiesenthalio biuro Jeruzalėje direktoriaus Efraimo Zuroffo. Man šios trys aksiomos nėra priimtinos. Laikantis šių nuostatų, gali būti krepšinio sirgalius, bet ne rimtas savo šalies pilietis, matantis ne tik gerumus, bet ir ydas. – Nekart pabrėžėte, kad pirmiausia esate poetas, o tik po to – mokslininkas. Ar metai kaip nors keičia šį santykį? Gal dabar turite daugiau laiko atsisukti atgal ir pasižiūrėti į praėjusį laiką? Galbūt iš žvilgsnio per petį poezija ir mezgasi? – Poezija intymiais ryšiais visada susijusi su atmintimi. Poeziją netgi galima pavadinti tam tikra atminties rūšimi. Apie tą atsigręžimą per petį neblogai yra pasakęs Jeanas-Paulis Sartre‘as. Žmogus pasaulį mato kaip sunkvežimio kėbulo keleivis, sėdintis nugara į kabiną. Žmogus mato kelią, kurį

jis palieka. Tas kelias tolsta. O viso to, kas bus priešaky, pamatyti neįmanoma. Tad ir literatūra, ir istorija, ir filosofija remiasi atmintimi. Kalbant apie poeziją ir mokslą, visada stengiausi išlaikyti balansą, kas nėra labai lengva. Bet jeigu išliksiu žmonių atmintyje, norėčiau išlikti savo eilėraščiais. Kaip mokslininkas, esu slavistas – rašau apie rusų ir lenkų literatūrą. Gal po metų turėtų išeiti storoka mano straipsnių knyga, kurioje bus ir nemažai lituanistikos. Prieš keletą mėnesių Maskvoje išėjo knyga apie rusų literatūrą. Tai sritis, iš kurios Amerikoje valgiau duoną, ir stengiausi būti doras profesionalas. Jeigu JAV iš to valgai duoną, turi paklusti dėsniui – „spausdinkis arba žūk“ (angl. publish or perish). Jeigu neturėsi publikacijų, nesispausdinsi, niekas tau neduos darbo. Nors mano aspirantai sako, kad dabar šis dėsnis pasikeitė – „spausdinkis, bet vis tiek žūsi“ (angl. publish and perish). Dabar gauti nuolatinį darbą filologui labai sunku. – Tęsiant apie būsimas knygas, ar neplanuojame išleisti savo dienoraščių, atsiminimų? – Dienoraštį rašau kasdien jau apie penkiasdešimt metų. Pavyko išsivežti ir tai, ką rašiau sovietmečiu. Be abejo, dienoraščiai yra tam tikras istorinis dokumentas. Ištraukas galbūt būtų galima spausdinti ir dabar, tačiau visą tekstą turbūt po dar penkiasdešimties metų. Dar yra gyvų žmonių arba tų žmonių vaikų, kurie dėl mano

„Pradedu jaustis truputį kaip paskutinis „Titaniko“ keleivis. Duos Dievas, pasitrauksiu anksčiau nei man artimi žmonės.“ atvirų dienoraščių įsižeistų. Pavyzdžiui, koks žinomas poetas tiesiai šviesiai pavadintas grafomanu. Arba parašyta: „šiandien sutikau mirtinai girtą tą ir tą, nosimi ariantį žemę“. Jis ir šiandien vaikšto Vilniaus gatvėmis, gal nosimi žemę aria jau rečiau. Su

dienoraščiais skubėti nenoriu, bet ateities tyrinėtojams jie tikrai bus prieinami ir pravartūs. Dėl atsiminimų, mano vertėja į anglų kalbą Ellen Hinsey tokią knygą rengia. Tai klausimų-atsakymų knyga, kuri bus išleista angliškai, o vėliau gal ir kitomis kalbomis. – Esate daug rašęs apie Vilnių – omeny turiu ne tik kelionių vadovą, bet ir eseistiką, publicistiką. Ko labiausiai ilgitės šiame mieste? Net jeigu toks klausimas pernelyg sentimentalus, ar yra vietų, į kurias atėjus užspaudžia gomurį? – Jaunystėje, pačiomis blogiausiomis gyvenimo akimirkomis, – o jaunystėje tokių akimirkų būna daug – eidavau arba prie Šv. Onos, Šv. Jonų arba Šv. Teresės bažnyčios ir žiūrėdavau į jų fasadus. Tai visada padėdavo. Tą patį galiu pasakyti ir dabar. Žinoma, tokių blogų akimirkų yra kiek mažiau, tačiau užtenka pakelti akis į Vilniaus architektūrą ir nuotaika pagerėja.

– O „Neringos“ kavinė? – Su ja susijusios visai kitos patirtys. „Neringos“ kavinė man primena jaunystės laiką, jaunystės bičiulius. – Teko girdėti, kad tie bičiuliai, pritrūkus pinigų, kavinėje jus palikdavo kaip užstatą. – Aš irgi tai darydavau. Jaunystės metais visko pasitaikydavo. – Kaip jaučiasi žmogus, kurio didžiosios dalies draugų nebėra tarp gyvųjų? – Taip, daugelio nebėra. Nebėra artimos draugės Juditos Vaičiūnaitės. Nebėra bičiulio Broniaus Savukyno, puikaus žurnalisto ir šaunaus žmogaus Zenono Butkevičiaus. Nebėra Aleksandro Štromo, Vytauto Kavolio, Algirdo Juliaus Greimo, Josifo Brodskio, Czeslawo Miloszo. Pradedu jaustis truputį kaip paskutinis „Titaniko“ keleivis. Bet artimų žmonių tebėra. Ir aš labai džiaugiuosi, kad jų dar yra. Duos Dievas, pasitrauksiu anksčiau nei man artimi žmonės.


14 | Paveldas

15min 15 1 5min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Kurtuvėnai

Didikų takais Keliaujant po Žemaitiją, tarp Kelmės ir Šiaulių, kelias atveda į Kurtuvėnus, kuriuose įsikūrusi viena seniausių dvarviečių Lietuvoje, žinoma nuo XV a. Vertingiausias jos pastatas – XVIII a. svirnas. L.Balandžio nuotr.

Kurtuvėnų miestelyje (Šiaulių r.) gyvena vos 320 žmonių, tačiau per metus jį aplanko apie 17 tūkst. turistų. Juos atvilioja kelis šimtmečius skaičiuojanti Kurtuvėnų dvaro sodybos istorija, galimybė prisiminti iškilius Lietuvos Didžiosios Kunigaikštijos laikus, pasivaikščioti atkurtais parko takeliais. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Vertingiausiame dvaro sodybos pastate – didžiausiame Lietuvoje XVIII a. mediniame barokiniame svirne – vyksta koncertai, konferencijos, parodos, liaudiškos vakaronės. Kieme priešais svirną kasmet rengiamas Klojimo teatrų festivalis. Ir grūdams, ir pokyliams „Dabar užuodžiame medienos kvapą, o iki tol buvo justi į sienas įsigėręs miltų kvapas“, – aprodydamas svirną atkreipė dėmesį Kurtuvėnų regioninio parko direktorius Rimvydas Tamulaitis. Anot archyvinių dokumentų ir kurtuvėniškių pasakojimų, perduodamų iš lūpų į lūpas, dvarininkų Nagurskių paliepimu svirną apie 1796 m. statė baudžiauninkai, turėdami kone vienintelį įrankį – kirvį. Lietuvai atgavus Nepriklausomybę, svirnas buvo restauruotas, bet 2001 m. sudegė. Medinis dviaukštis statinys atstatytas 2006 m., naudojant tas pačias technologijas: preciziškai laikytasi architektūrinių formų ir medžiagų naudojimo – visi sukirtimai tokie patys, nepanaudota nė vienos vinies. Todėl unikalus liaudiško baroko

Pliaterių palikuonys – tik svečiai Žemaitijos kryžkelėje esančią sodybą nuo seno valdė garsios Lietuvos didikų giminės. Rašytiniuose šaltiniuose valda pirmąkart paminėta 1498 m., kai bajoras Mikalojus Jaugėlavičius dovanojo bažnyčiai kaimą su 6 gyventojais. XVI a. dvaras ėjo iš vienų LDK didikų rankų į kitas: jį valdė Kęsgailų ir Skaševskių giminės. XVII a. Kurtuvėnų dvaro raidai turėjo įtakos nepalankūs politiniai ir ekonominiai pokyčiai valstybėje. Sodyba kelis kartus keitė šeimininkus, smarkiai nukentėjo per karus su Švedija, po maro epidemijos joje beveik neliko gyventojų. Kurtuvėnų dvarą valdę bajorai Zarankos, Skaudvilos ir Kniaževičiai nei turtu, nei įtaka Skaševskiams neprilygo. Dvaras suklestėjo tik XVIII a. pradžioje, kai jį įsigijo Pranciškus Nagurskis. Trys Nagurskių kartos Kurtuvėnus valdė visą amžių. Nagurskiai priskiriami ne tik prie pačių

stambiausių, bet ir pažangiausių XVIII a. LDK žemvaldžių. Šeima dalyvavo priimant 1791 m. gegužės 3 d. Konstituciją, taip pat 1794-ųjų sukilime. Tačiau išlaikyti dvaro giminės žinioje nepavyko – Kajetonas Nagurskis nesusilaukė palikuonių, todėl tiesioginių paveldėtojų nepaliko. Dėl turto giminės bylinėjosi daugiau nei 40 metų. Galiausiai valda atiteko Joanai Nagurskaitei. Tačiau XIX a. antroje pusėje dvarą įsigijo Pliateriai. „Jie modernizavo dvarą, įkūrė didžiausią Lietuvoje žuvininkystės ūkį – tvenkiniuose augino karpius. Medinius sodybos pastatus ėmė keisti mūriniais. Dvaro sodyboje iškilo nauji rūmai, oficina. Atsirado dvaro žirgynas, arklidės, kuriose buvo laikomi darbiniai arkliai, dirbę pamainomis – vieni iki pietų, kiti – po jų. Dvaras turėjo pavyzdinę pieninę“, – pasakojo Kurtuvėnų regioninio parko direktorius R.Tamulaitis. Tačiau giminės istorija Lietuvoje baigėsi trėmimais į Sibirą 1940 m. Sovietmečiu dvarvietė buvo nacionalizuota. Ją valdant Bubių tarybiniam ūkiui, dalis pastatų sunyko, buvo nuniokotas ir dvaro parkas. „Tiesa, Pliaterių šeima išliko, nes motina su dukromis buvo išvykusios į Kauną. Geležinkelio stotyje jas perspėjo, kad nebegrįžtų į dvarą. Moterys slapstėsi, kol pasinaudojusios ryšiais pabėgo į Rumuniją. Šiuo metu Varšuvoje gyvena paskutiniojo Kurtuvėnų dvarininko Stanislovo Pliaterio dukra Janina Smolyč. Ji čia lankosi ir džiaugiasi, kad dvaras atkuriamas, tačiau turtinių pretenzijų nereiškia, mat puikiai supranta, kiek kainuoja jį išlaikyti“, – kalbėjo R.Tamulaitis.

architektūros paminklas ir toliau stebina lenktomis stogo šlaitų linijomis, kolonomis, arkų formos sijomis ir pusapvaliais stoglangiais. „Dvarininkai svirną rentė ne tik buities reikmėms – miltams ir grūdams laikyti. Jame vykdavo ir pokyliai“, – sakė R.Tamulaitis. Svirnas trumpiems šventiniams pasibuvimams naudojamas ir šiandien: į jį su svita dažnai užsuka jaunavedžiai, amžiną meilę prisiekę netoliese ant kalvos stovinčioje Kurtuvėnų Šv. Apaštalo Jokūbo bažnyčioje. „Jaunieji ir su karietomis nori pasivažinėti, ir parke pasifotografuoti, ir privatumo turėti. Stengiamės visa tai suteikti“, – šypsojosi ekskursiją po dvaro sodybą surengęs vyras. Svirno nuoma valandai atsieina 200 Lt. Kol bus baigtos daugiafunkcio centro statybos, iki žiemos šiemet svirne glausis Kurtuvėnų pradinės mokyklos mokiniai. Įrengė jojimo maniežą 2005 m. Kurtuvėnus nusiaubė uraganas „Ervinas“. Kurtuvėnų regioninio parko direkcija 2010 m. parengė projektą, kuriuo siekiama atkurti nugriautas kultūros paveldo vertybes – buvusias dvaro arklides ir karietinę, sutvarkyti aplinką, o pastatus pritaikyti viešajai turizmo infrastruktūrai. Projektui įgyvendinti buvo skirta 2,5 mln. Lt paramos iš ES struktūrinių fondų. Taip Kurtuvėnų dvaro ūkinėje dalyje įsikūrė dengtas jojimo maniežas, pradėjo veikti jojimo paslaugų centras. Todėl sodybos apylinkes Kurtuvėnų svečiai mėgsta apžiūrėti keliaudami žirgais arba išsinuomotais dviračiais. „Įrengę maniežą, pratęsėme darbo sezoną keliais mėnesiais: jau ir spalį, ir lapkritį žirgai patys save išlaiko. Nuolatiniai klientai neišsibėgioja net žiemą. Čia treniruojasi profesionalūs sportininkai, jodinėjimą išbando pramogų ieškotojai. Be to, jau 15 metų dirbame su neįgaliais vaikais – užsiimame gydomuoju jojimu, vasarą


Paveldas | 15

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

organizuojame stovyklas. Ĺ˝iemÄ… Ä?ia galima su rogÄ—mis per sniegÄ… pasivaĹžinÄ—ti“, – paslaugĹł spektrÄ… pristatÄ— R.Tamulaitis. IĹĄ viso KurtuvÄ—nĹł Ĺžirgyne gyvena apie 40 ĹžirgĹł, 23 iĹĄ jĹł turi ĹĄeimininkus. Buvusiose dvaro arklidÄ—se ateityje turÄ—tĹł ÄŻsikurti lankytojĹł centras ir interaktyvi dvaro ĹŤkinÄ—s dalies ekspozicija. „IĹĄ archeologiniĹł kasinÄ—jimĹł turime apie 7 tĹŤkst. ÄŻvairiausiĹł radiniĹł ir apie 5 tĹŤkst. kaulĹł. Pastaruosius radome ĹĄiukĹĄliĹł duobÄ—je prie buvusios virtuvÄ—s, todÄ—l Ĺžinome, kÄ… ponai valgÄ— nuo pat XVI amĹžiaus: daug paukĹĄtienos, ĹžvÄ—rienos, o kiaulienos – kur kas maĹžiau nei mes ĹĄiandien. Archyvuose radome, kad Nagurskiai turÄ—jo penkis laivus, kuriuos laikÄ— Rygos uoste. UĹžsakymĹł knygose raĹĄoma, kÄ… parveĹžti: bananĹł, apelsinĹł, mandarinĹł, kavos, makaronĹł ir pan. Ĺ˝inome, kokÄŻ vynÄ… dvarininkai gÄ—rÄ—. 1548 m. inventoriuje jau buvo minima statinÄ— Ĺžuviai laikyti“, – istorinÄ—mis Ĺžiniomis dalijosi R.Tamulaitis. RĹŤmĹł plytos – namams statyti KurtuvÄ—nĹł dvaro sodybos atkĹŤrimo darbai pradÄ—ti 1993 m. Iki ĹĄiol atkurti ir turizmo reikmÄ—ms pritaikyti ĹĄeĹĄi dvaro sodybos pastatai: oficina, svirnas, sodininko namelis, arklidÄ—, karvidÄ— ir kumetynas. Remiantis istoriniais ir archeologiniais tyrimais, atkurta autentiĹĄka sodybos struktĹŤra: parkas, sodas, gÄ—lynai, buvusiĹł rĹŤmĹł terasa, pasivaikĹĄÄ?iojimo takai, tvoros, kroketo aikĹĄtÄ— ir tvenkiniai. KompleksÄ… papildo ĹĄalia esantis KurtuvÄ—nĹł piliakalnis:

Sodybos apylinkes KurtuvÄ—nĹł sveÄ?iai mÄ—gsta apĹžiĹŤrÄ—ti keliaudami Ĺžirgais.

R.Tamulaitis: „IĹĄ archeologiniĹł kasinÄ—jimĹł turime apie 7 tĹŤkst. ÄŻvairiausiĹł radiniĹł ir apie 5 tĹŤkst. kaulĹł. Pastaruosius radome ĹĄiukĹĄliĹł duobÄ—je prie buvusios virtuvÄ—s.“ mĹŤrinÄ— XVII a. Ĺ v. ApaĹĄtalo JokĹŤbo baĹžnyÄ?ia su senaisiais parapijos pastatais. TaÄ?iau paÄ?iĹł rĹŤmĹł neatstatys. JĹł vietÄ… ĹĄiandien Ĺžymi tik iĹĄlikusi terasa, aptverta baliustradomis. „ArcheologiniĹł tyrimĹł

metu prieĹĄ ÄŻrengiant terasÄ… buvo atrasta penkiĹł rĹŤmĹł liekanĹł. BarokiniĹł formĹł NagurskiĹł rĹŤmai iĹĄsiskyrÄ— groĹžiu. Jie buvo pastatyti iĹĄ maumedĹžio, taÄ?iau Pliateriai juos perstatÄ— ÄŻ mĹŤrinius, nes maumedis prastai sulaikÄ— ĹĄilumÄ…, namuose kaupÄ—si drÄ—gmė“, – pasakojo R.Tamulaitis. MĹŤrinius rĹŤmus po Pirmojo pasaulinio karo nuniokojo bermontininkai. Dvi savaites gÄ—rÄ— ir linksminosi rĹŤmuose, o atsitraukdami juos padegÄ—. Jau medĹžiais apaugusius dvaro rĹŤmĹł griuvÄ—sius apie 1957–1958 m. galutinai sugriovÄ— patys kurtuvÄ—niĹĄkiai. Plytas jie

panaudojo savo namĹł statyboms, o griuvenas, krosniĹł liekanas, tinkÄ… pylÄ— ÄŻ kelio duobes ir pakelÄ—s griovius. Nesuardyti liko tik akmens mĹŤro pamatai. Ĺ iuo metu rekonstruojama dvaro sodybos prieigose esanti miestelio aikĹĄtÄ—. Manoma, kad joje bus atkurta turgaus kultĹŤra. Dvaro sodyboje prieĹĄ kelerius metus pradÄ—jo veikti modernus trijĹł ĹžvaigĹžduÄ?iĹł kempingas. Atkurtame dvaro kumetyno pastate ÄŻsikĹŤrusioje smuklÄ—je dvaro sveÄ?iai vaiĹĄinami tradiciniais lietuviĹĄkais patiekalais.

!TNAUJINDAMIĂ’DAUGIABUÄ IUS Ă’GYVENTOJAIĂ’RYĂžTASIĂ’ naudoti alternatyvius energijos ĹĄaltinius /LQD-DXQLĂĽNÄ?

$WQDXMLQWDVGDXJLDEXWLV0DUFLQNRQLĹ€J9DUÄ?QRMH %ÄşVWRLUXUEDQLVWLQÄ?VSOÄ?WURVDJHQWÄşURVDUFK\YRQXRWUDXND 

Ă…0DçHVQLĹ€VĉVNDLWĹ€XçNDUĂĽWĉYDQGHQÄšLUĂĽLOXPĉQRULYLVL WDÄ€LDXUHWDVU\çWDVLNDçNĉNHLVWL'LGçLXRMDPÄ?VMRJHVDPH YLHQLLĂĽWĹ€NXULHĂĽLOXPĉLPVLĂĽDSOLQNRV²çHPÄ?VJUXQWR YDQGHQVLUVDXOÄ?V(VDPHDSVNDLÄ€LDYÄ’MRJVDYRGDXJLDEXW\MHÄšVLGLHJÄ’DOWHUQDW\YLXVHQHUJHWLQLXVVSUHQGLPXVYDQGHQĚüLOG\VLPÄ?VXçFHQWXVRVXPDçÄ?MXVLRVVĉVNDLWRVOHLV GDXJHOLXLJ\YHQWRMĹ€SDGHQJWLYLVDVUHQRYDFLMRVSURMHNWR LĂĽODLGDV´WYLUWLQRĂĽLXRPHWXDWQDXMLQDPR9DUÄ?QRVGDXJLDEXÄ€LREHQGULMRVSLUPLQLQNDV$OJLPDQWDV5DG]HYLÄ€LXV 9DUÄ?QRVGDXJLDEXWLV0DUFLQNRQLĹ€J²YLHQDVLĂĽNHOLĹ€QDPĹ€ ĂĽDO\MHNXULRUHQRYDFLMDLSDVLWHONLDPLDWVLQDXMLQDQW\VHQHUJLMRV ĂĽDOWLQLDL-DXNLWDLVPHWDLVGDXJLDEXÄ€LRNDUĂĽWRYDQGHQVSRUHLNLXVSDWHQNLQVVDXOÄ?VNROHNWRULDLEHLJHRWHUPLQLRĂĽLOG\PRVLVWHPD6HNGDPLSDQDĂĽLXVVSUHQGLPXVMDXÄšVLGLHJXVLĹ€GDXJLDEXÄ€LĹ€3DQHYÄ?ç\MHLU8WHQRMHSDY\]GçLXYDUÄ?QLĂĽNLDLWLNLVLNDG VĉVNDLWRVXçNDUĂĽWĉYDQGHQÄšVXVLWUDXNVPDçLDXVLDLNHOLVNDUWXV²SXVÄ’UHLNLDPRNDUĂĽRYDQGHQVMLHPVSDĂĽLOG\VVDXOÄ?NLWĉ SXVÄ’²HQHUJLMDLĂĽçHPÄ?V

7LNLVLÄšVSÄşGLQJĹ€UH]XOWDWĹ€ 'DXJLDEXÄ€LREHQGULMRVSLUPLQLQNDV$5DG]HYLÄ€LXVSDVDNRMR NDGGDEDUJ\YHQWRMDLNLHNYLHQĉPÄ?QHVÄšXçNDUĂĽWĉYDQGHQÄšLU J\YDWXNĉSULYHUVWLPRNÄ?WLQHWROL/WĂ…1HVYDUEXDUçLHPD DUYDVDUDVXPDYLVDGDWRNLDSDWLREORJLDXVLDNDGMLNLHNYLHQDLVPHWDLVDXJD9LHQRMHSDURGRMHVXVLSDçLQDXVXDOWHUQDW\YLDLVHQHUJHWLQLDLVVSUHQGLPDLVLUVXçLQRMDXNDGMXRVMDXVÄ?NPLQJDLÄšVLGLHJÄ?NHOHWDVGDXJLDEXÄ€LĹ€.XRPHVSUDVWHVQL"6DXOÄ? ĂĽYLHÄ€LDQHPRNDPDLWHUHLNLDSDVLLPWLMRVHQHUJLMĉ3DUXRĂĽÄ?PH LQYHVWLFLMĹ€SURMHNWĉÄšWLNLQRPHçPRQHVLUGDUEDLVWDUWDYR3ODQXRMDPHNDGVDXOÄ?VNROHNWRULDLSUDGÄ?VYHLNWLMDXNLWĉYDVDUĉ RçLHPĉVWDUWXRVLUJHRWHUPLQLRĂĽLOG\PRVLVWHPD´VDNÄ?MLV 5HQRYDFLMRVSURMHNWDVGDXJLDEXÄ€LXLDWVLHLVDSLHPOQ/W Ă….DGDQJLDOWHUQDW\YDXVĂĽLOG\PRÄšVLUHQJLPDV\UDYDOVW\EÄ?VUHPLDPDSULHPRQÄ?SURFLĂĽODLGĹ€NRPSHQVXRMDYDOVW\EÄ?GDU WRNLĉSDÄ€LĉGDOÄšSDGHQJVVDYLYDOG\EÄ?PÄşVĹ€QDĂĽWDVLHNV SURF-ĉSDGDOLQRPHSURSRUFLQJDLJ\YHQDPDMDPSORWXL9LHQR NDPEDULREXWXLVXPDVXGDURDSLH/WNHWXULĹ€NDPEDULĹ€ ²QHWROLWÄşNVW/WäLĉVXPĉLĂĽPRNÄ?VLPHSHUPHWĹ€(VD-

PHWXĂĽLOG\PDVQDXGRMDQWçHPÄ?VĂĽLOXPĉ\UDSDWVSLJLDXVLDV MLVOHQNLDGXMDVVN\VWĉNXUĉHOHNWUĉPDONDVDQJOLVRNDUĂĽWDVYDQGXRĂĽLOXPRVVLXUEOLRGÄ?NDDWSLQJDPDçLDXVLDLWULVNDUWXVÄ™VNDLWDQWMRJDSLHSURFĂĽLOXPRVJDXVLPHYLVLĂĽNDLQHPRNDPDLLĂĽVDXOÄ?VUH]XOWDWDLWXUÄ?WĹ€EÄşWLLĂĽWLHVÄšVSÄşGLQJL´ Y\OÄ?VLGDXJLDEXÄ€LREHQGULMRVSLUPLQLQNDV

6DXOÄ?VNROHNWRULDLOHLGçLDVXPDçLQWL EUDQJLRVĂĽLOXPRVNLHNÄš $OWHUQDW\YLRVHQHUJHWLNRVVSHFLDOLVWDLWHLJLDNDGDWVLQDXMLQDQÄ€LĹ€HQHUJLMRVĂĽDOWLQLĹ€SDQDXGRMLPDVUHQRYXRMDQWGDXJLDEXÄ€LXV/LHWXYRMHWXUÄ?WŀĚVLEÄ?JÄ?WLĂ…%UDQJVWDQWWUDGLFLQLDPV LĂĽWHNOLDPVQDWÄşUDOLDLGLGÄ?MDSRUHLNLVSDVLLPWLQHPRNDPĉĂĽLOXPĉRQHEDQG\WLVXWDXS\WLWDLNDVLĂĽHVPÄ?VQHVXWDXSRPD'HMDNRONDVGDXJJ\YHQWRMĹ€WXULVXQNLDLVXYRNLDPĹ€VWHUHRWLSĹ€²NROSDW\VQHSDÄ€LXSLQÄ?MDYDP]GçLRNXUĚüLOGRVDXOÄ? WROQHJDOLSDWLNÄ?WLVDXOÄ?VNROHNWRULĹ€HIHNW\YXPXJDOLDLUSLJXPX7DGODEDLVYDUEXWXUÄ?WLNXRGDXJLDXWHLJLDPĹ€SDY\]GçLŀ´SDVWHEÄ?MRVDXOÄ?VNROHNWRULĹ€VLVWHPDVSURSDJXRMDQÄ€LRV9äęĂ…6SUHQGLPDV´YDGRYDVLQçLQLHULXV*\WLV.DUEDXVNDV

3DJDO-(66,&$Ă€QDQVDYLPRPRGHOÄšLNLP JUXRGçLRGYDOVW\EÄ?UHPLD /HQJYDWLQLVNUHGLWDV SDOÄşNDQRVQHNLQWDYLVĉSDVNRORV JUĉçLQLPRODLNRWDUSÄšLDLPHWĹ€

SURF SDOÄşNDQRV

0RGHUQL]DYLPRSURMHNWRSDUHQJLPDV

SURF

6WDW\ERVWHFKQLQÄ?SULHçLÄşUD

SURF

3URMHNWRÄšJ\YHQGLQLPR DGPLQLVWUDYLPRLĂĽODLGRV

SURF

3DUDPDWXULQWLHPVWHLVĒĚEĺVWR üLOG\PRLüODLGŀNRPSHQVDYLPĉ

SURF

/WP

6WDW\ERVGDUEŀ HQHUJLMĉWDXSDQĀLŀSULHPRQLŀ  LüODLGRV 6XWDXSLXVHQHUJLMRVQHPDçLDX

SURF

6XWDXSLXVHQHUJLMRVQHPDçLDX

SURF

PHSDVNDLÄ€LDYÄ’NDGGDXJHOLXLEXWŀüLRVLĂĽODLGRVSDVLGHQJVLĂĽ VXPDçÄ?MXVLĹ€VĉVNDLWĹ€WDGĂ€QDQVLQÄ?VQDĂĽWRVEHYHLNQHVLMDXV RSRPHWĹ€LĂĽODLGRVSLOQDLDWVLSLUNV´VNDLÄ€LDYRYDUÄ?QLĂĽNLV

$QRWMRVDXOÄ?VNROHNWRULĹ€VLVWHPDOHLGçLDQWLSDVLLPWLQHPRNDPĉĂĽLOXPĉLĂĽVDXOÄ?VYHLNLDNRQHLĂĽWLVXVPHWXVLUJHQHUXRMDVXSODQXRWĉĂĽLOXPRVNLHNĚÅ,QYHVWLFLMRVDWVLSHUNDPXPĉODEDLOHQJYDSDVNDLÄ€LXRWL9LVDVNDUĂĽWRYDQGHQVUXRĂĽLPDVQDPR J\YHQWRMDPVQHEHNDLQXRMDPÄ?QHVLXVSHUPHWXV²WDLJLDWVLSHUNDPXPDVSULNODXVRWLNQXRWRNRNVNLHNLVNDUĂĽWRYDQGHQV EXYRVXYDUWRMDPDV´SDVDNRMR*.DUEDXVNDV

$5DG]HYLÄ€LDXVWHLJLPXJHUDVSRVWÄşPLVĂĽLDPSURMHNWXLEXYR 3DQHYÄ?çLR0DULMRQĹ€JDWYÄ?VGDXJLDEXÄ€LĹ€SDY\]G\VĂ…7HQQXVLSUDXVWLSRGXĂĽXGDEDUNDLQXRMDWULVFHQWXVRSULVLOHLVWLYRQLĉ ²YRVOLWDV7LHVDSDQHYÄ?çLHÄ€LDLÄšVLUHQJÄ?QXRVDYĉGXMLQÄ’NDWLOLQÄ’RPHVSULÄ?PÄ?PHJHRWHUPLQLRĂĽLOG\PRVSUHQGLPĉäLXR

Daugiau LQIRUPDFLMRVDSLH'DXJLDEXĀLŀQDPŀ DWQDXMLQLPR PRGHUQL]DYLPR SURJUDPĉ -(66,&$ ² www.atnaujinkbusta.lt ir nemokama telefono linija 8 800 200 12.


16 | Sveikata

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Su donoro širdimi gyvenantis R.Vekerotas:

„Už laimėtą gyvenimą reikia atidirbti“ Rasa Pekarskienė redakcija@15min.lt

Atlaikyti sudėtingą operaciją ir gyventi toliau buvo išskirtinė priežastis – juk reikia užauginti sūnų.

Rimvydas Vekerotas iš savo 44 metų jau šešerius gyvena su persodinta širdimi. Iki ligos apie organų donorystę jis nežinojo nieko, o šiandien jis yra aktyvus asociacijos „Gyvastis“ renginių dalyvis – ne tik skatina donorystę, bet ir drąsiai siekia sportinių varžybų medalio. Iki to lemtingo gripo R.Vekerotas niekada nebuvo rimtai susirgęs. Kaip pats juokauja, medicininėje kortelėje buvo tik vairuotojo pažymėjimui reikalingi medicininių komisijų įrašai. Kai po persirgto gripo savijauta ėmė blogėti ir vyras pateko į ligoninę, paaiškėjo, kad virusas taip pakenkė širdžiai, kad jos pagydyti nepavyks – belieka transplantacija. Tokią žinią baisiausia pranešti artimiesiems. Kaip tai pasakyti? Nesijaudinkite, bet man reikia persodinti širdį? „Patarimo ėjau pas psichologę. Pasiryžęs pasakyti, sužinojau, kad mano artimieji jau viską žino.

koks nors susiėjimas, tai ir pašokti galiu. Neiškris širdis, prisiūta gerai. Bet saugotis, žinoma, reikia. Gal akyliau stebiu praeivius, ypač virusų siautimo metu. Jei pamatau čiaudintį žmogų, apeinu dideliu lankstu.“ R.Vekerotas mėgsta ne tik pasivaikščioti, bet ir pabėgioti su ištikimu kompanionu Bartu. R.Pekarskienės nuotr.

Jiems jau buvo pasakę gydytojai“, – prisiminė R.Vekerotas. Stimuliatorių pakeitė dirbtinė širdis Susirgęs širdies liga, vyras iškentė visus gydymo etapus – širdies stimuliatorių,

dirbtinę širdį ir transplantaciją. Tuo sudėtingu laikotarpiu gyvenimą įvairiausiomis spalvomis ir nuotaikomis spalvino įvykiai: žmona pradėjo lauktis kūdikio, o Rimvydui širdies stimuliatorių teko pakeisti dirbtine širdimi. Jos prijungimas – sudėtinga operacija, kurią R.Vekerotas iškentė susitelkęs tik ties viena mintimi: turiu gyventi, nes privalau pamatyti sūnų. „Buvau labai nusilpęs, būdamas 170 cm ūgio, svėriau tik 50 kg, todėl ir po operacijos atsibudau visai be sveikatos, palengvėjimas ir jėgos grįžo labai pamažu. Mane pamatęs prof. Vytautas Sirvydis klausdavo: „Na, kaip jaučiatės?“ O aš vis atsakydavau dejuodamas, kad labai sunku, silpna, negera. Kai po trečios savaitės išgirdo atsakymą, kad jau geriau, jis linktelėjo, kad taip ir turi būti“, – pasakojo R.Vekerotas. Su dirbtine širdimi vyrui teko susigyventi ir gyventi: „Ant peties pakabintas birbia dirbtinės širdies aparatas, ant rankų sūpuoju sūnų, iš buteliuko maitinu, dainas dainuoju.“ Transplantacija: grįši iš ten arba ne Pranešimo apie atsiradusią donoro širdį R.Vekerotas buvo sulaukęs ne kartą. Tačiau sudėtingą operaciją vis tekdavo atidėti. Vieną kartą transplantacija buvo atšaukta, nustačius, kad donoras sirgo hepatitu C, kitą kartą žinia apie donoro širdį vyrą pasiekė gulintį Reanimacijos skyriuje po dirbtinės širdies prijungimo. Po šios operacijos skiriami kraują skystinantys vaistai. Tokiu atveju transplantacija negalima. Rimvydas stebisi: kažkodėl svarbiausi jo gyvenimo įvykiai nutinka būtent sekmadieniais. Širdies persodinimo operacija taip pat vyko šią savaitės dieną. „Atlaikyti ją ir gyventi toliau buvo išskirtinė priežastis – juk reikia užauginti sūnų. Šiandien gyvenu geriau nei vakar, ryt bus geriau nei šiandien. Ir taip tolyn“, – tokiu šūkiu vadovaujasi optimizmu trykštantis R.Vekerotas. Ir tikina, kad tai padeda viską iškęsti. Neiškris širdis – prisiūta gerai Paklaustas, kaip saugo širdį, Rimvydas atsako, kad pirmiausia stengiasi išvengti streso. O kuo jo gyvenimas skiriasi nuo sveikų žmonių? R.Vekerotas tik trukteli pečiais: „Maistas nėra kaip nors griežtai ribojamas, alkoholis – na, ne dėl jo juk gyvename. Jei vyksta

Žaidynėse atbėgo penktas Su persodinta širdimi gyvenantis vyras nevengia sportuoti, pabėgioti su ištikimu kompanionu Bartu – labradorų retriverių veislės šunimi. „Iš pradžių nubėgti 100 m būdavo labai sunkus darbas, kojas tuoj pat pakirsdavo, greitai uždusdavau, širdis smarkiai daužydavosi. Bet kai iš Europos širdies ir plaučių asociacijos sužinojau, kad transplantaciją išgyvenusiems žmonėms yra organizuojamos sporto žaidynės, pradėjau aktyviau treniruotis. Gydytojai mane perspėjo, kad sportuoti reikia nuosekliai, pamažu didinant krūvį. Tų rekomendacijų ir laikausi – pasiklausiu širdies ir žinau, kokį krūvį pasirinkti“, – pasakojo vyras. Šią vasarą R.Vekerotas dalyvavo Apeldorne (Nyderlandai) vykusiose žmonių su transplantuotais organais žaidynėse. Porą mėnesių savarankiškai, be jokių trenerių pagalbos, treniravęsis Rimvydas varžėsi 100 m bėgimo rungtyje. Iš aštuonių savo amžiaus grupės dalyvių (35–44 metai) jis buvo pats vyriausias, bet atbėgo penktas. Kalbėdamas apie donorystę R.Vekerotas mėgsta kartoti: „Nelošiu loterijoje, nes savo milijoną jau išlošiau.“ Taip jis vertina dovaną, kurią gavo iš donoro artimųjų. „Žinoma, čia ir gydytojų milžiniškas nuopelnas. Ir ne tik transplantuojant, bet gydant ir prižiūrint po operacijos, – daug kam dėkingas R.Vekerotas. – Donorystę skatinančios organizacijos dirba svarbų darbą. Dėl tos šviečiamosios jų veiklos aš ir gyvenu. Todėl apie tai privalau kalbėti.“

Pirmas kartas – prieš 25 metus • Nuo pirmosios širdies transplantacijos pasaulyje praėjo 45, Lietuvoje – 25 metai. Pirmąkart širdis Lietuvoje buvo persodinta muzikos mokytojui iš Ukmergės Albinui Penkauskui. Tai nutiko 1987 m. rugsėjo 2-ąją. • Istorinę akimirką operacinėje dirbo dvi prof. Algimanto Marcinkevičiaus vadovaujamos chirurgų brigados. Viena išiminėjo širdį, kita – ją įsodino. Nors iš pradžių atrodė, kad operacija buvo sėkminga, ligoniui po kiek laiko diagnozuotas smegenų apsesas. Po poros dienų jį pražudė infekcinės komplikacijos. • Iki šiol Lietuvoje atliktos 106 širdies transplantacijos, iš jų Vilniuje – 81. Šiuo metu širdies persodinimo operacijos laukia 22 žmonės.


Sportas | 21

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Be istorinio šanso iliuzijos Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Lietuvos futbolo rinktinės startą pasaulio čempionato atrankos varžybose sudarė dviejų nevienodų paveikslų mozaika. Dvikova namuose su Slovakija įkvėpė viltį, bet išvyka į Graikiją žiauriai nuleido ant žemės. Praėjusį penktadienį Vilniuje gausiai Lietuvos futbolo federacijos stadione susirinkę žiūrovai pamatė teigiamų dalykų: įnirtingai net dėl beviltiškų kamuolių kovojančius lietuvius, raudoną kortelę slovakų gynėjui, bandymą šturmuoti varžovų vartus per paskutiniąsias 10 minučių rezultatui esant 1:1. Pagaliau – įvartį. Vos antrą nuo tada, kai rinktinės vairą perėmė vengras Csaba Laszlo. Cz.Laszlo ir rinktinės lyderis Deividas Šemberas po finalinio švilpuko ne džiaugėsi lygiosiomis, o gailėjosi iš rankų išleistos pergalės. „Man rungtynės su Slovakija paliko dvejopą įspūdį, – „15min“ sakė futbolo treneris Valdas Ivanauskas. – Kartais atrodė, kad žaidėjai netiki galimybe laimėti, o tai reiškia, kad šio tikėjimo neįkvėpė trenerių štabas.“ Po rungtynių su Graikija apie jokias prarastas galimybes net užuominų nebuvo. Lietuviai praleido du „sausus“ įvarčius, jei ne vartininko Žydrūno Karčemarsko stebuklai, rezultatas neabejotinai būtų buvęs triuškinamas. V.Ivanauskas kirto iš peties: „Per visą savo gyvenimą futbole nebuvau matęs rungtynių, kuriose komanda, kad ir su kokiu varžovu žaistų, nesukurtų net pusprogės.“ Nenusisekusios rokiruotės „Nenoriu šnekėti apie taktiką, kad nekiltų nereikalingų kalbų“, – ištarė buvęs Lietuvos rinktinės treneris Algimantas Liubinskas, bet kai kurie sprendimai, pasirinkti Graikijoje, jam pasirodė keisti. Pavyzdžiui, tai, kad aikštėje vienu metu žaidė puolėjai Andrius Velička ir Darvydas Šernas, kurių pagrindinis koziris – sugebėjimas tinkamu metu atsidurti tinkamoje

vietoje ir įmušti. Varžovams kontroliuojant kamuolį ir teritoriją, tokio stiliaus žaidėjai neišvengiamai lieka atkirsti nuo komandos. Pirėjuje leisdamas į aikštę du puolėjus Cs.Laszlo paaukojo rungtynėse su slovakais aikštės viduryje žaidusį ir teigiamų įvertinimų sulaukusį Ramūną Radavičių. Lietuvių treneris Graikijoje atliko ir dar vieną rokiruotę – kairiojo gynėjo pozicijoje vietoj Vytauto Andriuškevičiaus pasirodė Egidijus Vaitkūnas. Likimo ironija: būtent po šio futbolininko klaidų graikai įmušė abu savo įvarčius. „Man žaidėjų išdėstymas atrodė keistas. Leidžia į aikštę Arvydą Novikovą ir stumia jį į kraštą, o į vidurį eina krašto saugas. Taip iš futbolininko atimami jo geriausi sugebėjimai“, – vertino V.Ivanauskas. Rezervai – skurdūs „Esame jauna komanda“, – po pralaimėjimo Graikijai bandė guosti save ir kitus D.Šemberas. Su šiuo teiginiu galima ginčytis. Iš tų, kurie žaidė su Slovakija bei Graikija, jauni – 20–23 metų – yra vos keli futbolininkai: A.Novikovas, V.Andriuškevičius, E.Vaitkūnas. Bene vienintelis komandos žaidėjas, kurio sugebėjimai atitinka elitinio tarptautinio futbolo standartus, D.Šemberas – jau veteranas. Kiti lyderiai – Ž.Karčemarskas, Arūnas Klimavičius, slovakams įvartį įmušęs Marius Žaliūkas, Saulius Mikoliūnas, broliai Edgaras

V.Ivanauskas: „Nemanau, kad tikrovė tokia niūri. Galima daugiau išspausti ir iš to, ką turime.“ ir Deividas Česnauskiai, D.Šernas – brandaus amžiaus žaidėjai. Tą patį galima pasakyti ir apie R.Radavičių bei tik Cz.Laszlo į rinktinę pradėtą kviesti Valdemarą Borovskį. Logiška būtų manyti, kad rezervas turėtų laukti savo galimybės jaunimo rinktinėje. Bet šios komandos vaizdelis optimizmo neįkvepia. Taip, dabartinis lietuviškas U-21 gali iššauti rungtynėse su varžovais,

Užsk. Nr. 306293

Graikai lietuviams akivaizdžiai parodė, kokio lygio yra jų, o kokio lygio mūsų futbolas. AFP nuotr.

tarkime, iš Ukrainos ar Suomijos. Bet gali ir sužaisti namuose su tais pačiais suomiais tokį beviltišką kėlinį, kad graudu žiūrėti. Arba pralaimėti Maltai. Kylančių žvaigždžių lieka ieškoti tarp futbolininkų, kurie dar ir dvidešimtojo gimtadienio neatšventė. Tai yra, tarp tų, kurie geriausią savo futbolą turėtų žaisti po šešerių ar aštuonerių metų. Žiauri tikrovė, teigianti, kad rimtais rezultatais futbolo stadionuose Lietuva nenustebins dar du ar tris didžiųjų čempionatų atrankos ciklus? Yra ne vienas treneris ir futbolo vadybininkas, manantis, kad taip ir bus. Bet yra ir optimistų. „Nemanau, kad tikrovė tokia niūri. Galima daugiau išspausti ir iš to, ką turime“, – tikina V.Ivanauskas. Atranka be įtampos Spausti vertingą produktą iš to, ką turi po ranka, teks Cz.Laszlo. Vengras į Lietuvą pakviestas dviem atrankos ciklams ir pagrindinė jam iškelta užduotis – „Euro-2016“ finalo turnyras. Bent jau taip teigta šių metų pradžioje, kai su Cz.Laszlo buvo pasirašinėjama sutartis. Treneris ir toliau kels reikalavimus savo žaidėjams, galbūt skaičiuos

būsimus dar neiškovotus taškus, bet vienas dalykas vengrui turbūt yra parankus – šįsyk neturime istorinio šanso. Šie du žodžiai yra, ko gero, labiausiai nuvalkiota lietuviško futbolo klišė. Apie istorinį šansą ne kartą kalbėjome senais B.Zelkevičiaus laikais. Svaigome nuo jo laukimo tada, kai A.Liubinsko komanda nepralaimėjo Vokietijoje ir namuose įveikė Škotiją. Istorinis šansas buvo ir Jose Couceiro vadovautos rinktinės pergalės prieš rumunus bei austrus atrankos į pasaulio čempionatą pradžioje prieš ketverius metus. Ir netgi labiausiai per visą futbolo istoriją niekinamos Raimondo Žutauto laikų komandos pergalė Čekijoje užpernai. Šįkart – ramu. Graikai parodė skirtumą tarp savęs ir mūsų. Su slovakais kitais metais žaisti išvykoje bus daug sunkiau nei šįkart Vilniuje. Spalį laukia bosniai, į Lichtenšteino ir Latvijos komandų vartus per dvejas rungtynes įmušę 12 įvarčių. Startas toks, kad futbolo rinktinės, matyt, neslėgs nei dideli Lietuvos lūkesčiai, nei dėmesys komandai. Gal to šiai komandai ir trūksta?


22 | Sportas

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

J.Valančiūno svajonė – Ž.Ilgausko karjera Jono Valančiūno širdis spurda. Jau šeštadienį 20-mečio krepšininko laukia didžioji kelionė, kurios tikslas – užkariauti stipriausią pasaulio krepšinio lygą NBA. Aurimas Tamulionis a.tamulionis@15min.lt Iš Utenos kilęs Toronto „Raptors“ klubo naujokas atvirauja, kad stebuklingų septynmylių batų lyg pasakų herojus jis neturi, todėl NBA karjeros laiptais turės lipti pamažu. Tačiau 213 cm ūgio vidurio puolėjas nuo išbandymų nesislepia. Priešingai – nekantriai laukia grumtynių su geriausiais pasaulio krepšininkais, žada kruopščiai mokytis ir įsitvirtinti. Pernai penktu numeriu naujokų biržoje pašauktam J.Valančiūnui NBA apžvalgininkai jau seniai žada aukso kalnus, tačiau lietuvis neskuba tuo patikėti. Savo vardą jis viliasi susikurti aikštelėje. – Vaikystėje turbūt kaip ir kiekvienas vaikas, mėtydamas kamuolį į krepšį,

pasvajodavote, kad d je, žaidžiate NBA lygoje, metate lemiamą metimą. imą. Koks jausmas apima, kai su suvokiate, kad visa tai netrukus išsipildys? – savaitraštis „15min“ paklausė J.Valančiūno. – Sunku tą jausmą apibūdinti. Jaučiu ir jaudulį, ir nekantrauju, įdomu, smalsu, kaip ten viskas. O dėl svajonių, tai vien jau galimybė išbandyti savo jėgas stipriausioje krepšinio lygoje yra svajonės išsipildymas. – O apie ką svajojate dabar? – Svajoju ten nuvykti ir kuo geriau įsitvirtinti komandoje. – Rugpjūčio pabaigoje jau dalyvavote NBA pirmamečių mokymuose. Ar pajutote stipriausios pasaulio krepšinio lygos dvasią? Ką ten sužinojote?

– Mokymuose sužinojau daug n naudingų dalykų. Tarkime, kaip apsaugoti savo pinigus ir save patį nuo įvairiausių pavojų, kuriuos galima sutikti NBA gyvenime. – NBA lygoje krepšininkų ūgis ma matuojamas kartu su sportbačiais. Kiek tokiu būdu paaugote? – 2011 metų birželį stovyklos Trevize metu buvau lygiai 211 cm be batų. Manau, kad batai prideda 2–3 centimetrus. Po to laiko nesimatavau, bet nuvykęs į Torontą būtinai pasimatuosiu (juokiasi). – Tai ilsėjotės ar ruošėtės debiutui NBA lygoje? – Tik grįžęs iš naujokų apmokymų Niujorke išskubėjau į treniruoklių salę. Dirbu su treneriu Gediminu Adomaičiu pagal specialią klubo parengtą pasiruošimo programą. – Ar jau žinote, kur įsikursite Toronte? Gal pirksite namą ir

Dar niekada NBA lyga nelaukė krepšininko iš Lietuvos su tokiomis didžiulėmis viltimis. „Reuters“ nuotr.


Sportas | 23

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

taip investuosite į nekilnojamąjį turtą kaip Žydrūnas Ilgauskas? – Kol kas nuomosiu butą netoli arenos. Pirma, norėčiau susipažinti su miestu, o tada nuspręsti, kurioje miesto dalyje norėčiau gyventi. Tada gal pagalvosiu ir apie būsto įsigijimą. Apie Žydrūno karjerą dabar galiu tik pasvajoti. Jis didis krepšininkas. – „Raptors“ strategas Dwane‘as Casey garsėja kaip griežtas gynybos specialistas. Jums tai bus pranašumas ar trūkumas išsikovoti daugiau laiko aikštelėje? Gal jau kalbėjote su treneriu, žinote, kokį vaidmenį jis Jums numatęs? – Taip, treneris akcentuoja kibią gynybą. Man tai bus geras savęs išbandymas, nes gynybą man reikia dar gerokai patobulinti.

Daugiau sporto naujienų rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/sportas

Kol kas su treneriu dar nekalbėjome apie tai, kokį vaidmenį turėsiu atlikti aikštelėje. – Kaip manote, ko Jums labiausiai trūks pirmaisiais metais NBA lygoje? – Manau, kad labiausiai trūks fizinės jėgos ir patirties. Reikės laiko, norint prisitaikyti prie teisėjų, įtempto kelionių grafiko. – Kaip Jūs pats įsivaizduojate pir-mąjį savo sezoną? Ką pasiekęs liktumėte patenkintas – vieta starto penkete, daug minučių aikštelėje, solidūs taškų ar atkovotų kamuolių vidurkiai? – Liksiu patenkintas, jeigu jausiu, u, kad patobulėjau. – Praėjusį sezoną Vilniaus „Lietuvos ryte“ retai sulaukdavote perdavimų iš komandos įžaidėjų ir kone visas progas metimui turėdavote susikurti pats. „Raptors“ klube žaisite su vienu geriausiu NBA lygos rezultatyvių perdavimų specialistų Jose Calderonu – ar tikitės, kad progų turėsite daugiau? – Esu labai geros nuomonės apie J.Calderoną – tiek kaip apie asmenybę, tiek ir kaip apie žaidėją. Tikiu, kad su juo galėčiau aikštelėje nuveikti daugiau negu be jo.

J.Valančiūnas: „Geriau jau tokių vertinimų nebūtų iš viso. Pamatysim, kaip ten te bus.“

– NBA apžvalgininkai už Atlanto Jums piešia labai šviesią ateitį: esate minimas tarp pagrindinių pretendentų į metų m naujoko titulą, o Rantsports.com žurnalisto Sachino Aropor ros nuomone, tapsite geriausiu visų laikų „Raptors“ vidurio puolėju. Tokie lūkesčiai slegia ar įkvepia daugiau pasitikėjimo savo jėgomis? – Įpareigoja. Geriau jau tokių vertinimų nebūtų iš viso. Pamatysim, kaip ten bus. – „Raptors“ komandoje žaisite kartu su Linu Kleiza. Turbūt net nereikia klausti, kad dėl to įsikurti ir pritapti Toronte bei NBA lygoje bus daug lengviau. Daug klausimų uždavėte L.Kleizai?

– Linas su manimi pasidalijo nemaža savo patirtimi. Visko neatskleisiu, bet manau, kad su juo man bus daug lengviau. – Ši vasara Jums tikrai nebuvo lengva: pragaras Venesueloje, pirma olimpiada Londone, kur netikėtai teko nešti pagrindinio vidurio puolėjo naštą. Ko išmokote? – Ši vasara mane užgrūdino. Iš dalies džiaugiuosi gavęs šaltą dušą, juk reikia išmokti suklupti ir vėl atsikelti. – Visada buvote pavyzdinis Lietuvos rinktinės patriotas – jau kelintą vasarą iš eilės ginate šalies garbę be atostogų. Išvykus į NBA lygą ir pasirašius milijoninius kontraktus, krepšininkų norus dažnai stabdo klubų reikalavimai vasarą ilsėtis. Koks Jūsų požiūris šiuo klausimu? – Jei sveikata leis, visada žaisiu už Lietuvą. Tikiuosi, kad ir klubas nesudarys tam kliūčių. – Kur išleisite pirmąją savo algą, kurią gausite NBA lygoje? Gal kaip Martynas Andriuškevičius pirksite „Cadillac“ automobilį? – Susimokėsiu išpirką savo buvusiam klubui. Tada taupysiu. Juokauju. Dar nežinau, kaip išleisiu. Visos mintys tik apie krepšinį.


24 | Kultūra

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Didelis menas mažame miestelyje Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

atkartoti archajinę keramiką. E.Untulytės iniciatyva švenčiamas rudens lygiadienis, Tarptautinė vaikų diena, Užgavėnės, prieš Kalėdas ji su vaikais ir bendruomene ruošia prakartėlę, per šv. Kazimiero vardines vyksta mugė. Nors tapo, piešia, audžia, kuria grafiką ir keramikos dirbinius, Lietuvos mene E.Untulytė reiškiasi nedaug. „Negaliu savęs vadinti menininke. Provincija ir miestas – skirtingos visuomenės. Mieste – kita gyvensena, kiti poreikiai. Ten nori nenori tampi vartotoju, o kaime palaikai nevartojimo koncepciją, kuri plačiau tik dabar įsigali. Esu aukštesnės kategorijos amatininkė“, – kuklinasi pašnekovė. Menininkės darbų sąraše – keturių Jurbarko kavinių interjerai, iki šiol veikia tik dvi. Prasidėjus krizei užsakymai baigėsi. „Dabar kiekvienas pats sau dizaineris“, – liūdnai tarsteli E.Untulytė.

Į Viešvilę atsikrausčiusi kaunietė menininkė Eglė Untulytė turėjo prislopinti kūrybines ambicijas. Tačiau miestelyje ji įsuko tokį kultūrinį gyvenimą, kad Jurbarko rajono masto jau nebeužtenka. 44 metų E.Untulytė Jurbarko krašte gyvena dvyliktus metus. Čia iš Kauno atvyko paskui vyrą skulptorių Juozą Budzinauską. „Gyvulių auginti tikrai nemoku, gal tik karvę pamelžčiau“, – šypteli moteris. Atsikėlusi į Jurbarką, E.Untulytė pradėjo mokytojauti Naujamiesčio vidurinėje bei Smalininkų technologijų ir verslo mokyklose, dirbo dailininke Jurbarko krašto muziejuje. Mokykla pasirodė esanti ne jai, todėl prieš šešerius metus įsidarbino meno vadove Jurbarko kultūros centro Viešvilės filiale, įsitraukė į vietos bendruomenės veiklą ir tapo miestelio kultūros siela. Filialas buvo reformuotas į Mažosios Lietuvos Jurbarko krašto kultūros centrą. Net 5 Lt už pamokas yra per daug Seniai šiuo regionu besidominti E.Untulytė ėmė gaivinti jo tradicijas ir amatus, centre įkūrė Dailės studiją, kuri nepadarytų gėdos net rimtam dailininkui. Stalai nukrauti dažų indeliais ir tūbelėmis, vandenyje mirksta teptukai, kelionės į Vokietiją laukia keraminiai indai, ant molbertų džiūsta keli peizažai, pasieniuose išrikiuoti ir ant langų sukabinti E.Untulytės bei jos mokinių darbai, iš vieno žvelgia menininkės dukra. Studiją dabar lanko 12 vaikų nuo šešerių metų. Jos vadovė džiaugėsi sulaukusi ir labai kūrybingų moksleivių. Tiesa, ūgtelėję paaugliai dažnai užsiėmimus meta. Juos būtų galima suturėti nebent purškiamais dažais, tačiau šie brangūs. O dėl pinigų E.Untulytei reikia gerokai pasukti galvą. Iš valstybės ji negauna nė cento, 5 litų, kuriuos vaikų tėvams kas mėnesį reikia sumokėti už pamokas (kai kurie ir tiek nelabai gali sukrapštyti), neužtenka nė dažams, popieriui, moliui, kitoms priemonėms įsigyti. Studijos šeimininkė sukasi rašydama projektus ir ieškodama lėšų fonduose bei pagal įvairias programas, gelbsti seni ryšiai.

E.Untulytės Viešvilėje įkurtą Dailės studiją lanko ne tik vaikai, bet ir suaugusieji. E.Digrytės nuotr.

E.Untulytė: „Matau didelę prasmę. Mane pamirš, o iš tų vaikų gal išaugs puikūs žmonės. Liksiu gyva kituose žmonėse.“ Sulaukus paramos iš Kultūros rėmimo fondo, viešviliečiai mokėsi keramikos, audimo ir stiklo apdirbimo subtilybių. Už Jurbarko rajono savivaldybės jaunimo užimtumo programos lėšas buvo surengtas šiuolaikinės gatvės kultūros projektas „Hip-hop+graffiti+tradicija“. Vaikus E.Untulytė moko tapyti, lieti akvareles, kartu minko molį, apdirba stiklą (sugedus specialiai krosniai liko nedidelis pasirinkimas – kurti vadinamuosius šalto stiklo darbelius), sėda į audimo stakles.

Menininkę gožia pedagogė Persikėlus į Viešvilę pasikeitė ne tik menininkės, bet ir miestelio kultūrinis gyvenimas. „Iki manęs jis vyko, bet gal veidas pasikeitė, tapo intelektualesnis. Reikėjo prisiliesti prie organizavimo, o lėšų nėra… Žmonių skonis pakitęs – ką mato per televiziją, nori ir pas save padaryti, nors nei įranga, nei honorarais negalime varžytis“, – rūpesčiais dalijasi E.Untulytė. Per keletą metų čia vyko konferencija apie Mažosios Lietuvos kultūrinį palikimą, senųjų dailiųjų amatų ir stiklo apdirbimo mokymai, „Skrybėlaičių šou“, kuomet vaikai, kurdami galvos apdangalus, sėmėsi žinių apie jų raidą. Keramikų simpoziume, dalyvaujant vietos moksleiviams, Lietuvos menininkams, tautodailininkei iš Danijos ir archeologams, buvo bandoma


|

Energetinė nepriklausomybė

2012 m. rugsėjo 14 d.

|

1

Energetinė nepriklausomybė

ŠIANDIEN SKAITYKITE: STABILUS IR SAUGUS ELEKTROS TIEKIMAS

2 PSL.

VAE – ATSIPERKANTI INVESTICIJA

3 PSL.

KIEK MOKĖSIME UŽ ELEKTRĄ?

3 PSL.

„HITACHI“ NIEKADA NEVĖLUOJA

4 PSL.


2

|

|

Energetinė nepriklausomybė

BFL nuotr.

1

BFL nuotr.

R. Vaitkus:

Ž. Mauricas:

„Šiuo metu esame priklausomi nuo Rusijos energetikos sistemos operatoriaus, kurio sprendimai, kaip parodė visai neseni įvykiai, kartais lemia tai, jog elektrą turime gamintis gerokai brangiau.“

„Jei „Hitachi“ sutinka, kad ne tik visi svertai būtų jų rankose, bet ir atsakomybė už procesą priskirta jiems, mūsų rizika yra labai maža.“

Naujausia ABWR technologija

Inovatyvi bei konkurencinga ABWR technologija paremta sėkminga eksploatacijos istorija.

2

Savalaikis darbų pristatymas

Efektyvus ir veiksmingas statybų procesų valdymas, užtikrinantis savalaikę darbų pabaigą.

Stabilus ir saugus elektros tiekimas Visagino atominė elektrinė – istorinis Lietuvos projektas, kuris padės užtikrinti energetinį saugumą, taip pat bus naudingas ekonomikai. Tai turėtų pajusti kiekvienas Lietuvos gyventojas.

Patyrę priežiūros ir eksploatacijos partneriai

Apie tai, ką Lietuvai gali duoti nauja atominė elektrinė, kalbamės su UAB „Visagino atominė elektrinė“ generaliniu direktoriumi Rimantu Vaitkumi.

Partnerystė su „Hitachi-GE Nuclear Energy“ partneriais, turinčiais patirties atominių elektrinių eksploatacijoje JAV ir Japonijoje.

– Kokios didžiausios grėsmės susijusios su atominės elektrinės saugumu galėtų kilti Lietuvoje? – Kad Lietuvoje galėtų kilti žemės drebėjimas ar cunamis, labai mažai tikėtina. Gyvename vienoje ramiausių seisminių zonų pasaulyje. Taip pat svarbu tai, kad Lietuvoje bus statomas vadinamasis trečios plius kartos reaktorius. Net per milžiniškus žemės drebėjimus visi tokio tipo reaktoriai Japonijoje liko nepažeisti. Fukušimos avarija – tai senosios kartos reaktoriaus, statyto prieš 40 metų, avarija. Be to, po Fukušimos japonai išnagrinėjo priežastis, sukėlusias avariją, ir dar labiau sustiprino saugos reikalavimus, todėl, tiesą pasakius, kai Lietuvoje bus pastatyta VAE, tai bus saugiausia atominė elektrinė pasaulyje. Be to Europoje taip pat buvo įvykdyti „Stress testai“, kurių metu buvo detaliai analizuojamos galinčios branduolinėms elektrinėms kilti net ir mažiausiai tikėtinos išorinės bei vidinės grėsmės ir elektrinių gebėjimas susidoroti su šiomis grėsmėmis. Projektuojant VAE bus atsižvelgiama į jau įvykdytų Europos „Stress testų“ rezultatus, o siekiant gauti VAE statybos ir eksploatavimo licenciją privalės būti įvykdyta ir pati „Stress testų“ procedūra.

3

4

2012 m. rugsėjo 14 d.

Japonijos / JAV vyriausybių parama

Svarbi finansinė parama skatinama Japonijos bei JAV vyriausybų paramos vystomiems objektams.

– Lietuvos dalis visos VAE pagaminamos elektros energijos sudarys 38 proc. Ar to pakanka kalbant apie energetinę nepriklausomybę bei saugumą? – Taip, mūsų dalis naujojoje elektrinėje yra 38 proc., ir tai sudarys apie 30 proc. Lietuvos vidutinio elektros energijos poreikio. To pakanka, kad Lietuva sukurtų saugumą garantuojančią skirtingų elektros šaltinių įvairovę, ko šiuo metu neturime. Lietuva tikrai neatsisakys kitų elektrinių, nes jos, nors jų elektra ir brangi, yra būtinos maksimaliam energetiniam saugumui užtikrinti. Be to, pastačius VAE, tokie incidentai kaip elektros jungties, kuria importuojame elektrą, uždarymas mums nebeturės tokio skausmingo poveikio kaip dabar. Juolab, kad dar iki pastatydami elektrinę atsijungsime nuo rusiško elektros sistemos žiedo ir sinchronizuosime savo sistemą su kontinentine Europa. – Tiek Rusija, tiek Baltarusija taip pat stato atomines elektrines. Ar jie gali nukonkuruoti VAE? – Toks nukonkuravimas neįmanomas. Baltijos šalys nuo šių metų yra įsijungusios į Šiaurės šalių elektros

rinką, elektrą perkame iš biržos „Nord Pool Spot“, kaip ir danai, švedai, suomiai ir norvegai. Veikiant Visagino AE stiprios elektros jungtys užtikrins, kad Lietuva bus didelės Europos elektros rinkos dalis. Bet kuris tiekėjas, kuris norės pasiūlyti savo elektros energiją, turės ją parduoti bendroje rinkoje. Ši rinka – didžiausia pasaulyje, vieno tiekėjo veiksmai kainos atžvilgiu neturės esminės įtakos. – Kokią naudą atominė elektrinė gali suteikti kiekvienam Lietuvos gyventojui? – Stabilų ir saugų elektros tiekimą, kuris nedidintų elektros kainos. Šiuo metu esame priklausomi nuo Rusijos energetikos sistemos operatoriaus, kurio sprendimai, kaip parodė visai neseni įvykiai, kartais lemia tai, jog elektrą turime gamintis gerokai brangiau. Be jokio įspėjimo atjungus vieną elektros perdavimo liniją, teko visu pajėgumu paleisti visus tris Elektrėnuose esančios Lietuvos elektrinės blokus. Taip, elektros tiekimo trukdžių nepajutome, tačiau reikia įvertinti tai, jog Elektrėnuose gaminamos elektros kaina – apie 40 ct/kWh, tuo tarpu elektrą VAE gaminsime vidutiniškai už 18 ct/kWh. Be to, kad patenkintume Lietuvos poreikius, vien pernai teko importuoti elektros ir dujų, reikalingų jai pagaminti, už maždaug 1,7 mlrd. litų. Šie pinigai galėtų likti Lietuvoje ir juos galėtume paskirstyti savo reikmėms: mokytojų, ugniagesių algoms, infrastruktūrai ir t. t.“ VAE statybos metu prireiks tikrai nemažai papildomos darbo jėgos įvairiausiose srityse – darbo turės statybos, transporto, paslaugų ir maisto tiekimo sektoriai. Iš viso statybų metu bus sukurta 6000 darbo vietų. Veikianti VAE taip pat generuos ir papildomas lėšas į šalies biudžetą – per metus apie 550 mln. litų, jau nekalbant apie netiesioginę naudą ekonomikai.


|

2012 m. rugsėjo 14 d.

Energetinė nepriklausomybė

|

3

VAE – atsiperkanti investicija Atominės elektrinės statybos – ilgas ir brangus procesas. Tačiau Lietuvos verslui atsivers galimybės uždirbti ir įgyti naujos patirties, o šalyje bus sukurta apie 6000 darbo vietų. Jau veikianti VAE kasmet pildys Lietuvos biudžetą, skatins ekonomiką ir, bene svarbiausia, sumažins elektros ir dujų, reikalingų jai pagaminti, importą. Šiuo metu Lietuva elektros importui bei elektrai gaminti importuojamos dujoms išleidžia apie 1,7 mlrd. litų. Taigi, ekonominė VAE nauda – ne tik pačios elektrinės mokami mokesčiai ir dividendai, tenkantys Lietuvai, bet ir tai, kad smarkiai sumažinsime išlaidas elektros ir dujų importui.

Bendrovė investuos savo lėšas Visagino atominė elektrinė iš viso kainuos apie 17 mlrd. litų, iš jų apie 6,5 mlrd. litų investuos Lietuvos bendrovė „Visagino atominė elektrinė“. Didelę dalį šios sumos (apie 2,6 mlrd. litų) bendrovė iki 2020-ųjų surinks iš savo valdomų įmonių. Tai „Lietuvos energija“, kuri valdo Elektrėnuose veikiančią Lietuvos elektrinę, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Kauno hidroelektrinę. Be to, pelną, kurį galima skirti statyboms, VAE

Paskaičiuota, kad stat statyboms yboms paimtas paskolas olas VAE grąžins per 18 metų n nuo veiklos pradžios. os. Pla Planuojama, ojama kad pelną elektrinė i neš nuo pat komercinės veiklos pradžios, o investicijos atsipirks jau 2031 metais.

neša ir elektros tiekėjas LESTO, ir sistemos operatorius „Litgrid“. Dalis sumos gali būti surenkama pertvarkant viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą, nedidinant galutinės elektros energijos kainos vartotojui. VAE bendrovių grupės pajamos 2011-aisiais buvo 2,7 mlrd. litų. „Jei dabartinis rinkos reguliavimas išliks nepakitęs, mūsų paskaičiavimais esame pajėgūs surinkti reikalingą sumą iki 2020-ųjų“, – teigia VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Likusius 3,9 mlrd. litų statyboms reikės pasiskolinti, tačiau skolinsis ne valstybė, bet UAB „Visagino atominė elektrinė“, valstybė šiai paskolai, kaip ir daugeliui kitų svarbių projektų, tik suteiks garantiją. Pasak R. Vaitkaus, bendrovė pinigų statyboms galės pasiskolinti pakankamai pigiai: „Turėdami Japonijos ir JAV kompaniją „Hitachi-GE Nuclear Energy“ kaip technologijos tiekėją, galime gauti tiek japonų, tiek amerikiečių eksporto kredito agentūrų pagalbą skolindamiesi pinigus. Tai tikrai daug pigiau ir suteikiama galimybė skolintis ilgesniam terminui, nei gali pasiūlyti komerciniai bankai.“ Lietuvai skolinti galėtų: Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas, Japonijos eksporto ir investicijų draudimo agentūra ir JAV eksporto ir importo bankas. Europos Komisija pateikė teigiamą išvadą dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Ši išvada suteikia galimybę pasinaudoti ES finansiniais instrumentais, pavyzdžiui, Euratomo ir Europos investicijų banko paskolomis. Paskaičiuota, kad statyboms paimtas paskolas VAE grąžins per 18 metų nuo veiklos pradžios. Planuojama, kad pelną elektrinė neš nuo pat komercinės veiklos pradžios, o investicijos atsipirks jau 2031 metais.

Kasmet – pusė milijardo į biudžetą Šiuo metu, Lietuva per metus išleidžia apie 1,7 mlrd. litų elektros pirkimui, nes, uždarius Ignalinos AE mūsų šalyje pagaminama tik 40 proc. mums reikalingos elektros energijos. Pastačius VAE, šis iš Lietuvos iškeliaujančios suma labai smarkiai sumažėtų. Tai pagerins prekybos balansą ir bendrąjį vidaus produktą per metus padidins vidutiniškai 700 mln. litų. Neskaičiuojant to, kadangi VAE mokės valstybei mokesčius, o pati valstybė, būdama viena iš akcininkų

(mūsų dalis – 38 proc.), gaus dividendus, tiesiogiai biudžetą kasmet papildysime dar vidutiniškai 550 mln. litų. Žinoma, visa tai – tik tuomet, kai elektrinė bus pastatyta. Tačiau pačios statybos – taip pat reikšmingas etapas Lietuvos ekonomikai. Vietos verslas galės pretenduoti į iki 5,2 mlrd. litų, skirtų projektavimui, statybos darbams, transportavimui, licencijavimui. Statybų metu, t. y. nuo 2015-ųjų iki 2020-ųjų, bus sukurta per 6000 darbo vietų, o tiesioginės užsienio investicijos statybos laikotarpiu sudarys 10–14 mlrd. litų sumą. Tai bus didžiausia šalies istorijoje tiesioginė užsienio investicija.

Ekonomikos ir mokslo augimas Be tiesioginės naudos biudžetui, mažiau tiesioginės BVP, galima įžvelgti ir netiesioginę VAE naudą ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir mokslo, verslo plėtrai. Kaip teigia Tadas Matulionis, VAE projekto direktorius, branduolinė energetika visuomet sietina su ekonomikos pakilimu: „Branduolinės energetikos atsiradimas, plėtra ir vystymasis valstybėse visada koreliavo su ekonomikos, mokslo augimu, apskritai visuomenės branda. Ta įtaka – abipusė. Iš vienos pusės, pati visuomenė jau turi būti brandi ir jos potencialas, tiek valstybės institucijų, kadangi reikia reguliuoti ir prižiūrėti, tiek tiesiogiai energetikos sektoriaus žmonių, turi būti tam tikro lygio, kad galima būtų vystyti branduolinę energetiką. Bet ir atvirkštinė įtaka labai didelė, tiek visuomenės tobulėjimui, tiek eilei susijusių industrijų – išeina toks domino efektas.“ T. Matulionis kaip pavyzdį primena Pietų Korėją. Šalyje po antrojo pasaulinio karo dar ilgai truko pilietinis karas, jame žuvo milijonai korėjiečių, o šalis buvo sugriauta. Tačiau dabar Pietų Korėją žinome kaip aukštųjų technologijų šalį, „Samsung“ ir LG tėvynę. „Pietų Korėjoje prieš 40 metų nebuvo likę akmens ant akmens. BVP per metus – keli doleriai žmogui. Galime pasižiūrėti, kur jie dabar. Ir branduolinės energetikos vystymas sudarė labai didelę to augimo dalį,“ – teigia T. Matulionis. Lietuvai siekiant plėtoti aukštąsias technologijas, neabejotina, kad atominės elektrinės projektas prisidės prie to. O ar esame pakankamai brandūs ir galime įgyvendinti projektą, turime įrodyti jau dabar.

Kiek mokėsime už elektrą? Klausimas, aktualus kiekvienam Lietuvos gyventojui, o ypatingai pramonei, kuriai pigi elektra reiškia pelną. Tačiau Visagino atominės elektros gamybos savikaina – tai ne ta kaina, kurią mokės vartotojai. Nuo šių metų esame Šiaurės šalių elektros rinkos dalis ir prekiaujame ja biržoje, taigi, mums kainą nustatys rinka. Savo ruožtu VAE garantuos, kad elektra būsime visuomet aprūpinti ir uždirbsime kaip valstybė.

VAE bus pelninga Branduolinė energetika Europoje pasižymi savo konkurencingumu – vidutinė elektros, pagamintos atominėse elektrinėse, savikaina yra 21 ct/kWh (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenys). VAE vidutinė elektros gamybos savikaina bus 18 ct/kWh šių dienų kainomis. Ji gerokai mažesnė, nei vidutiniškai Europoje,

nes mes jau turime infrastruktūrą, nereikia tiek daug investicijų. Be to, mūsų veiklos sąnaudos bus mažesnės, nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Dabar skaičiuojamą VAE elektros savikainą, t. y. jau minėtus 18 ct/kWh, sudaro dvi pagrindinės dalys – gamybos kaštai ir kapitalo kaštai. Ūkio ministerijos duomenimis, už kurą mokėsime 2,6 ct per kilovatvalandę. Darbuotojų atlyginimai, draudimas, kitos veiklos sąnaudos ir, svarbu paminėti, kaupimas į VAE uždarymo fondą (elektrinė per visą savo veiklą rinks pinigus uždarymui, tad tam nebereikės papildomų lėšų) sudarys 4,4 ct per kilovatvalandę. Šios dvi sumos – viso 7ct/kWh – tai gamybos kaštai. Kapitalo kaštai – tai 11 ct už kilovatvalandę, kurie bus reikalingi padengti elektrinės finansinius įsipareigojimus – paskolas ir jų palūkanas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskola statyboms yra įtraukta į šią elektros savikainą. Remiantis bendrovės „NERA Economic Consulting“ atliktomis prognozėmis, vidutinė elektros energijos rinkos kaina 2020-aisiais bus 19,2 ct/kWh. Vadinasi, VAE gaminama elektra bus pelninga.

Vartotojai mokės rinkos kainą „Vienas svarbus dalykas – reikėtų atskirti VAE gamybos kainą, t. y., kiek savininkams kainuos elektrą pagaminti, nuo to, ką mokės gyventojai. Iš esmės Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis jau 2015-aisiais turės stiprias jungtis su Šiaurės šalimis ir Lenkija. Būsime didelio regiono dalis, tad mūsų rinkoje elektros kainos bus regiono kainos. Mokėsime tiek, kiek moka suomiai, švedai ir lenkai. Kaina nusistatys pagal viso regiono pasiūlos ir paklausos santykį“, – teigia Tadas Adomaitis, VAE Elektros rinkos projektų vadovas. Kitaip sakant, skirtumas tarp rinkos kainos ir VAE elektros savikainos lems tik įplaukų į biudžetą dydį, bet ne elektros kainą gyventojams. O tai, kad VAE nebus nuostolinga garantuoja faktas, kad šiluminės elektrinės, nuo kurių priklauso rinkos kaina, visada gamins brangiau – jau dabar taip yra, o ateityje dėl senkančių išteklių brangstantis kuras jų kainas dar labiau padidins.


4

|

|

Energetinė nepriklausomybė

Komentaras ENERGETIKOS EKSPERTAS

dr. Anzelmas Bačauskas Nuo elektros priklauso mūsų ir visos šalies gyvenimas, todėl pasikliauti, kad mus elektra aprūpins kaimynai, suprantama, nėra geras sprendimas. Pasikliauname importu, nes patys, reikalui esant, galime pasigaminti tiek elektros, kiek reikia. Kol kas Lietuvos elektrinės, nors ir brangiai, gali tai padaryti, todėl elektrą importuojame – tai pigiau nei ją gaminti iš importuotų dujų ar mazuto. Kita vertus, pasikliauti elektros importu negalime, nes pastovaus elektros pertekliaus kaimynai neturi. Didelė Rusija dėl ekonomikos nuosmukio tik kol kas gali mums parduoti pakankamai elektros. Suomija, kuri kasmet importuoja iš Rusijos per 10 TWh (beveik tiek, kiek Lietuva per metus suvartoja), jau turi problemų. Todėl suomiai ne tik stato naują penktą atominį reaktorių, bet skelbia konkursą šeštajam statyti. Pasaulyje daugiausia elektros gaminama iškastiniu kuru (anglimi, dujomis, nafta) kūrenamose šiluminėse elektrinės, bet jos kelia didelį susirūpinimą dėl neigiamo poveikio aplinkai. Iškastinio kuro atsargos senka, kuro kaina didėja ir Europos Sąjunga nesieja elektros energetikos ateities su tokiomis elektrinėmis. Lietuva savo iškastinio kuro praktiškai neturi, todėl jį reikėtų importuoti. Tačiau atsivežti reikiamą kiekį mazuto ar anglies – nemaža transporto problema. Be to, šiluminės elektrinės per metus pagamintų kelis milijonus tonų anglies dvideginio dujų, kurios skatina klimato kaitą ir už tai reikia mokėti. Yra pasiūlytų technologijų, kaip anglies dvideginį atskirti ir sandėliuoti, bet kol kas jos sudėtingos ir brangios.

Ateities patikimam m kia apsirūpinimui reikia ir atominių, ir atsinaujinančių ujinan energijos išteklių. Atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės yra patrauklios, nes joms nereikia kuro ir beveik neteršia aplinkos, tačiau artimiausiais dešimtmečiais jos gali tik papildyti elektros gamybą tradicinėse elektrinėse, bet ne pakeisti jas. Elektros reikia nuolat, o atsinaujinančių energijos išteklių elektrinės negali užtikrinti nepertraukiamos elektros gamybos, nes ji priklauso nuo klimatinių sąlygų. Elektros atsargų praktiškai negalima sukaupti. Todėl dabar atsinaujinančių energijos išteklių elektrinių elektros gamybos atsitiktinius pokyčius energetikos sistemose turi kompensuoti tradicinės elektrinės – hidroelektrinės ir šiluminės elektrinės, galinčios gana greitai keisti (didinti ar mažinti) savo gamyba, bet dėl to sumažėja jų veiksmingumas. Kol kas vėjo ir saulės elektrinės dažnai užtikrinant patikimą energetikos veikimą yra didesnė bėda nei nauda. Atsinaujinantys energijos ištekliai yra ir biomasė, biodegalai, kuriuos galima deginti šiluminėse elektrinėse. Tokių elektrinių gamybą galima planuoti ir valdyti. Deja, tai sekasi ne lengvai. 2010 m. tokių elektrinių elektros gamyba Europoje sudarė apie 3,5 proc., iki 2020 m. tikimasi, kad ji padidės iki 5,4 proc. Nelabai tikėtina, kad Lietuvoje galima ką nors kitaip padaryti. Daug kalbama apie termofikacines (kogeneracines) elektrines, kurios gamina šilumą ir elektrą. Tokių šiluminių elektrinių veiksmingumas gali būti apie 20 proc. didesnis nei gaminančių tik elektrą – kondensacinių. Deja, termofikacinės elektrinės yra veiksmingos, kai yra gana pastovi šilumos paklausa visus metus. Kai nereikia šilumos, jų gaminama elektra per brangi. Patikimą apsirūpinimą energija gali užtikrinti tik naudojamų energijos išteklių, jų tiekimų ir technologijų įvairovė. Todėl ateities patikimam apsirūpinimui reikia ir atominių, ir atsinaujinančių energijos išteklių. Visų jų galimybes reikia nagrinėti. Tai atliko ir Lietuvos, Latvijos, Estijos energetikos specialistai su Vakarų Europos konsultantų pagalba dar 2006 m. siūlydami Lietuvoje bendrai statyti naują atominę elektrinę. Tam pritarė ir Baltijos valstybių Vyriausybės, tokį įstatymą priėmė ir LR Seimas.

2012 m. rugsėjo 14 d.

„Hitachi“ niekada nevėluoja Japonijos bendrovė „Hitachi“ turi per 40 metų patirtį branduolinėje energetikoje. Tai – viena pavyzdingiausių bendrovių – jau 4 tokius pat, kaip VAE, reaktorius ji pastatė greičiau nei per 5 metus, o statybos kaštai visais atvejais atitiko numatytus. Lietuva dar atsargesnė šiuo klausimu – elektrinę planuojame pastatyti maždaug per 5,5 metų. Ar galime būti tikri, kad viskas pavyks kaip planuojama?

„Hitachi“ – papildomai suinteresuoti „Nordea“ banko ekonomisto Žygimanto Maurico teigimu, korupcija atsiranda tada, kai yra skirtingi dalyvaujančių šalių interesai: „Jei visiems rūpi pastatyti elektrinę laiku ir kuo mažesniais kaštais, korupcijai nėra priežasties rastis. Bet kai kurios interesų grupės galėtų būti suinteresuotos įgyvendinti projektą kuo didesniais kaštais ir per kuo ilgesnį laiką, siekdamos padidinti savo pajamas. Tokiu atveju atsiranda realus pavojus, kad projekto įgyvendinimas gali užtrukti, o kaina – išaugti.“ Pasak jo, projekto rizika bus maža tik tokiu atveju, jei strateginis investuotojas „Hitachi“ valdys statybos procesą – ši bendrovė turi patirties įgyvendinant tokius projektus, skirtingai nei Baltijos šalys, kurios gali suklysti. „Jei „Hitachi“ sutinka, kad ne tik visi svertai būtų jų rankose, bet ir atsakomybė už procesą priskirta jiems, mūsų rizika yra labai maža“, – teigia Ž. Mauricas. Anot VAE generalinio direktoriaus Rimanto Vaitkaus, tokios ekonomisto keliamos sąlygos bus išpildytos: „Statyba vyks pagal „Hitachi“ metodiką, generalinis rangovas – patikima įmone, su kuria jie dirba. Pagrindinis

statytojas – japonų kompanija, jie kontroliuos visas statybas, rengs konkursus ir t. t.“ Tadas Matulionis, projekto direktorius, primena, kad „Hitachi“ yra ne tik technologijos tiekėjas ir statytojas, bet ir pakankamai ženklus investuotojas ir akcininkas. „Jie yra papildomai suinteresuoti projekto sėkme ir motyvuoti neišpūsti kaštų“, – teigia jis. Kitas svarbus saugiklis, pasak R.Vaitkaus, yra korporatyvinis valdymas. „Naujoji įmonė bus tarptautinė, atstovaujama visų akcininkų pagal proporcijas. Sprendimai priimami tik taip: du balsai – Lietuvos, kiti trys akcininkai turi po balsą. Negalėsime mes daryti savo sprendimo, turės būti konsensusas, apgaudinėti savęs nebus įmanoma.“

Statybas valdys patyrę specialistai Japonijos bendrovės patirtis, statant atomines elektrines taip pat apsaugo mūsų projektą nuo nenumatytų nesklandumų. Neseniai „Hitachi“ baigė statyti ABWR tipo atominę elektrinę Japonijoje, prieš tai tokio tipo jėgainių bendrovė pastatė dar keturias – yra pasiektas standartizacijos lygis. „Tie patys žmonės, kurie ką tik statė Šimanės elektrinę – dalis jų dirbs Lietuvoje“, – teigia R. Vaitkus. Suomija šiuo metu susiduria su sunkumais statydama atominę elektrinę Olkiluote – atidarymas, planuotas 2009-aisiais, nukeltas į 2014-uosius. Ten statoma APR tipo elektrinė – veikiančių tokių elektrinių pasaulyje dar nėra, tad jų statyba dar nėra standartizuota. Dėl šios priežasties Lietuvos pasirinkimas statyti jau veikiančią, tačiau nei kiek techniniu požiūriu ne prastesnę technologiją, leidžia mums būti ramiems dėl to, kad elektrinė bus pastatyta laiku.

Kai kurie ABWR reaktorių pranašumai PARENGĖ KAUNO TECHNOLOGIJOS UNIVERSITETO ENERGETIKOS TECHNOLOGIJŲ INSTITUTO DIREKTORIUS

Jonas Gylys >> Reaktorius gali būti paleidžiamas, stabdomas arba eksploatuojamas nesikišant operatoriui. Tokiu būdu minimizuojama žmogiškojo faktoriaus įtaka, klaidų galimybė, sumažėja avarijos tikimybė. >> Modernizuota aktyviosios zonos avarinio aušinimo sistema, susidedanti iš trijų nepriklausomų posistemių. Vienos ar dviejų posistemių išėjimas iš rikiuotės nesukelia pavojaus reaktoriaus aušinimui. >> Įrengtos net trys nepriklausomos ir dubliuojančios saugos sistemos. Jos yra visiškai mechaniškai ir fiziškai atskirtos – patalpintos skirtingose patalpose, prijungtos prie atskirų dubliuotų energijos šaltinių. Sutrikus netgi dviem saugos sistemoms, trečioji pilnai užtikrins reaktoriaus stabdymą ir aušinimą. >> Įrengtos keturios atskiros nepriklausomos dubliuotos saugos sistemų loginės ir valdymo grandinės. Svarbu ne tiktai tai, kad veiktų pačios saugos sistemos, bet ir tai, kad veikimą inicijuojantis signalas būtų teisingas ir „nepasiklystų“ pakeliui.

>> Didžioji korpuso dalis (beveik 1000 tonų masės) iškalta iš vientiso ruošinio, todėl korpusas turi mažiau suvirinimo siūlių, mažiau atvamzdžių, žemiau aktyviosios zonos nėra nė vienos angos, kurios skersmuo būtų didesnis negu 5 cm. >> Patobulintas apsauginis kevalas, kuris tapo atsparesnis seisminėms, lėktuvų kritimo katastrofoms. >> Sustiprintas reaktoriaus pastatas kartu yra ir antrasis apsauginis reaktoriaus ir reaktorių salės kevalas. Jame, siekiant, kad į aplinką nepatektų radioaktyvios išlakos, palaikomas mažesnis už atmosferinį slėgis.


VILNIAUS PULSAS

Vilniaus miesto taryba teiks prezidentei rezoliuciją, ragindama sumažinti šildymo kainas Vilniaus miesto savivaldybės taryba pritarė rezoliucijai dėl šilumos kainų mažinimo ir kogeneracijos skatinimo. Ši rezoliucija bus pateikta prezidentei Daliai Grybauskaitei, kviečiant šalies vadovę palaikyti šią iniciatyvą sumažinti šilumos kainas Lietuvos gyventojams, taip pat ir vilniečiams. Vilniaus miesto savivaldybė dar praėjusių metų rugpjūtį pasiūlė sprendimą, kaip sumažinti šildymo kainas padidinant elektros supirkimo kvotas termofikacinėms elektrinėms ir elektrą supirkti už tokią pačią kainą, kokia yra dabar nustatyta Lietuvos elektrinei Elektrėnuose. Tam pritarė ir energetikos specialistai. Nors Vyriausybė žadėjo apsvarstyti šį pasiūlymą, taip pat derėtis dėl mažesnės gamtinių dujų kainos, tačiau prieš dvi savaites, rugpjūčio 28 dieną, patvirtino Energetikos ministerijos pateiktą LRV nutarimo projektą „Dėl viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikėjų ir viešuosius interesus atitinkančių paslaugų teikimo apimties 2013 metams nustatymo“, kuriuo užkirto galimybę mažinti šilumos kainas. „Tai reiškia, kad Vyriausybė panaikino galimybę išnaudojant kogeneracinių elektrinių pajėgumus,

I.Gelūno nuotr.

leisti joms gaminti elektrą, kuri būtų superkama už tokią kainą, kuri nustatyta Lietuvos elektrinei, ir už tai gautas pajamas skirti Vilniaus, Kauno, Panevėžio centralizuotai tiekiamos šilumos kainos mažinimui. Tai ne tik nedidintų elektros energijos kainos galutiniam vartotojui, bet ir energija nebebūtų skirta tik Elektrėnų ežero šildymui. Todėl Vilniaus

miesto savivaldybė kviečia prezidentę palaikyti šią ekspertų išvadomis paremtą iniciatyvą bei prašo šalies vadovės daryti įtaką Vyriausybei ir Energetikos ministerijai, kad nedelsiant būtų pakeistos 2013 metams patvirtintos remiamos elektros gamybos kvotos, kas dar šį sezoną sumažintų šildymo kainas“, – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas.

Perskirsčius remiamos elektros energijos kvotas, Vilniuje šilumos kaina sumažėtų 3,08 ct/kWh (10 proc.), Kaune – 3,03 ct/kWh (9 proc.), Panevėžyje – 1,87 ct/kWh (7 proc.). Šiuose miestuose yra 55 proc. visų Lietuvos centralizuotos šilumos vartotojų, kurie suvartoja 57 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. Vilniaus miesto savivaldybė, ragindama Vyriausybę perskirstyti elektros supirkimo kvotas, siūlo atsižvelgti ir į Valstybės kontrolės 2010 m. kovo 31 d. valstybinio audito ataskaitoje Nr. VAP-20-11-6 paskelbtas išvadas, kad: „Lietuvos Respublikos energetikos ministro 2010 m. spalio 8 d. įsakymu Nr. 1-285 nustatyta kvota AB Lietuvos elektrinei kelia pagrįstų abejonių ir diskusijų dėl šios kvotos dydžio, nes nėra objektyvių kriterijų, kuriais vadovaujantis jis būtų apskaičiuojamas“. Tokios abejonės išlieka ir patvirtinus kvotas 2013 metams; „Kogeneracinėse (termofikacinėse) jėgainėse susidaranti šiluma gali būti visiškai panaudojama naudingai – centralizuoto šilumos tiekimo ar kitokiems poreikiams tenkinti. Dėl to šios jėgainės gamina elektros tiek, kiek tuo metu galima suvartoti šilumos, todėl kogeneracinėse jėgainėse net 90 proc. pradinės kuro energijos gali būti panaudojama naudingai“.

Užsk. Nr. 303390


30 | IT kodas

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

„Reuters“ nuotr.

„iPhone 5“: evoliucijos žabangose Telefonu be mygtukų prieš penkerius metus pasaulį nustebinusi „Apple“ įsiveržė į mobiliųjų įrenginių rinką ir visiems laikams ją pakeitė. Tačiau atrodo, kad revoliucinis įrenginys įsisuko į evoliucijos spiralę.

Atsižvelgiant į ankstesnių modelių pardavimus, galima spėti, kad trečiadienį kompanijos pristatytas ilgai lauktas „iPhone 5“ yra pasmerktas būti populiariu. Tačiau jei pirmieji „iPhone“ šalia kitų to meto telefonų atrodė lyg „Porsche“ šalia „VW Golf“, tai dabar šis telefonas nuostabos jau nebekelia, mat konkurentai pasivijo „Apple“, o kai kuriais atvejais ir aplenkė. Naujovės ir nemalonios žinios Pagrindinės „iPhone 5“ naujovės – didesnis, 4 colių įstrižainės, ekranas (jis pailgėjo, taigi dabar kraštinių santykis yra 16:9); dvigubai spartesnis A6 procesorius; 4G LTE ryšio palaikymas; sumažėjęs svoris (112 g) ir storis (7,8 mm). Fotokamera liko 8 mln. tšk. raiškos, o baterija be įkrovimo leis dirbti 8–10 valandų (naršyti internete, žiūrėti vaizdo įrašus ir kt.). Taip pat naujovių pasiūlys operacinė sistema „iOS 6“ (tiesa, ją galės įsidiegti ir ankstesnių telefono modelių savininkai) – patobulinta navigacija, integruota naudingų vietovių paieškos funkcija, atnaujinta virtuali asistentė „Siri“, kitos programos ir sistemos funkcijos. Ne tokia maloni žinia – „iPhone 5“ turi mažesnę jungtį duomenų perkėlimui ir

2007 m. sausio 9 d. S.Jobsas tądien pareiškė, kad „Apple“ naujai išranda telefoną.

AFP nuotr.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

baterijos įkrovimui. Tai reiškia, kad anksčiau priedų telefonui įsigiję žmonės turės naudoti specialius adapterius. Nepaisant visų naujovių, susidaro įspūdis, kad naujas gaminys nebesukels

perversmo, o tik dar labiau įsitvirtins rinkoje. Kitaip sakant, prabangos prekė virsta masinės gamybos produktu. Telekomunikacijų bendrovė „Omnitel“ Lietuvoje pradės prekiauti „iPhone 5“ rugsėjo 28 dieną, penktadienį. Sunki pradžia Jau keletą metų „iPhone“ laikomas išmaniųjų telefonų etalonu. Tačiau jo kelias nebuvo rožėmis klotas. Dar 2007-ųjų sausio 9 d., pristatydamas pirmosios kartos „iPhone“, tuometis kompanijos vadovas Steve‘as Jobsas sakė, kad tai yra diena, kai „Apple“ naujai išranda telefoną. Tuomet juo patikėjo ne visi. Palyginti su kitais to meto telefonais, pirmasis „iPhone“ atrodė lyg iš ateities: glotnus, vientiso stiklo dizainas, lengvas, galingas. Jis turėjo pakankamai galingą 620 MHz taktinio dažnio procesorių, 4–16 GB atmintinę, o svarbiausia – novatorišką „iOS“ operacinę sistemą (anuomet ji dar buvo vadinama „iPhone OS“). Tačiau skeptikai naująjį žaidėją pasitiko surauktais veidais, neva valdyti jį nepatogu, be to, telefonas turi galybę trūkumų: nepalaiko 3G, turi vos 2 mln. tšk. kamerą, kuri net filmuoti negali, baterija neišimama, o JAV juo prekiavo tik vienas operatorius. Ir dar už kokius pinigus!

Kuo dar nustebinti? Užsitikrinęs kokybiško, patogaus ir paprasto gaminio vardą, „iPhone“ pasiekė tobulėjimo ribą ir tapo „melžiama karve“. Tokia kaip „Mac“ kompiuteriai ar „iPod“ grotuvai. Priežastis paprasta: telefono ekrano raiška jau kurį laiką yra geresnė nei gali įžvelgti žmogaus akis; dar didesnio ekrano tikėtis neverta, nes telefono nebūtų patogu valdyti viena ranka; greitesnio nei 4G LTE ryšio tiesiog nėra; galingesnio procesoriaus kažin ar reikia. Žinoma, yra papildomų technologijų (NFC mobilieji mokėjimai; belaidis baterijos įkrovimas ir pan.), bet ir panaudojusi jas „Apple“ tik žygiuotų evoliucijos keliu, juolab kad jas jau įdiegė kiti telefonų gamintojai. Nustebinti būtų galima programinėmis savybėmis, tokiomis kaip „iPhone 4S“ atsiradęs valdymas balsu „Siri“. Visgi sugalvoti kažką, ko dar nebūtų 650 tūkst. aplikacijų turinčioje „App Store“, nemenkas iššūkis.


IT kodas | 31

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Nepaisant to, nemažai žmonių naujove patikėjo. Iš viso buvo nupirkta daugiau nei 6,1 mln. šių telefonų, nors jie buvo pardavinėjami tik JAV, Didžiojoje Britanijoje, Prancūzijoje ir Vokietijoje, kiek vėliau – Airijoje ir Austrijoje. 3G karta Išklausiusi kritikų ir telefono pirkėjų skundus, kitų metų vasarą „Apple“ išleido gerokai patobulintą „iPhone 3G“, kurio šūkis buvo: „iPhone“, kurio jūs laukėte.“ Telefonas jau palaikė 3G ryšį, A-GPS navigaciją, turėjo nemažai programinės įrangos patobulinimų, taip pat pristatyta programėlių parduotuvė „App Store“ trečiųjų šalių aplikacijoms. Žinoma, nepatenkintų liko (vienam baterija greit išsikraudavo, kitas pasigedo MMS, trečias norėjo kopijavimo-įklijavimo funkcijos ar to paties filmavimo). Tačiau skeptikus nutildė skaičiai: jau pirmąjį prekybos savaitgalį parduota 1 mln. telefonų, o per metus pardavimų skaičius siekė apie 20 mln. vienetų. Beje, šiuo telefonu jau buvo prekiaujama ir Lietuvoje. Dar po metų bendrovė pristatė „iPhone 3GS“ – greitesnį (833 MHz procesorius ir dvigubai daugiau operatyviosios atminties), su 3 mln. tšk. raiškos filmuoti galinčia kamera, 7,2 Mbps spartos 3G ryšiu, MMS, kopijavimo-įklijavimo funkcijomis ir kitais patobulinimais. Per metus visame pasaulyje parduota daugiau nei 30 mln. šių telefonų. Naujasis dizainas Tikrąjį bumą gaminys pasiekė išleidus ketvirtosios kartos „iPhone 4“. Naujas kampuotesnis dizainas, dar didesnė sparta (1 GHz procesorius ir padvigubėjusi operatyvioji atmintis), itin aukštos raiškos (960 x 640 tšk.) „Retina“ ekranas, galingesnė 5

Konkurentų pasiūlymai

„Samsung Galaxy S3“

„Nokia Lumia 920“

Išleidimo data: 2012 m. gegužės 29 d.

Išleidimo data: 2012 m. IV ketvirtis

Operacinė sistema: „Android 4.0.4“ (Ice Cream Sandwich)

Operacinė sistema: „Windows Phone 8“

Ekranas: 12 cm įstrižainės, 1280 x 720 tšk.

Ekranas: 11,43 cm įstrižainės, 1280 x 768 tšk.

Procesorius: 1,4 GHz keturių branduolių „Cortex-A9“

Procesorius: 1,5 GHz dviejų branduolių „Snapdragon S4“

Atmintis: 16, 32 arba 64 GB (su galimybe naudoti „microSD“ korteles) Baterija: 2,100 mAh Fotokamera: 8 mln. tšk. su LED blykste, automatinio fokusavimo ir „Full HD“ filmavimo galimybe Svoris: 133 g

Atmintis: 32 GB (ir 7 GB nemokamos vietos tarnyboje „SkyDrive“) Baterija: 2000 mAh su integruota „Qi“ belaidžio įkrovimo funkcija Fotokamera: 8,7 mln. tšk. Svoris: 185 g

mln. tšk. kamera su aukštos raiškos (720p) filmavimo galimybe ir blykste bei priekinė kamera vaizdo pokalbiams, giroskopas – viskas atrodė išties šauniai. Ir net kai vartotojai pradėjo skųstis ryšio problemomis laikant telefoną už apatinio kairio kampo, neklystanti kompanija bandė užglaistyti tai paaiškindama žmonėms, kad jie telefoną laiko neteisingai (tiesa, sulaukusi grasinimų teismais ir žurnalistų patyčių „Apple“ pripažino klaidą ir puolė dalyti dėkliukus, išsprendžiančius problemą). Nepaisant to, žmonės noriai pirko „iPhone 4“ – parduota daugiau nei 80 mln. šių telefonų. Dar didesnio pasisekimo sulaukė pernai spalį išleistas „iPhone 4S“ (kompanijos gerbėjai jį vadino „iPhone for Steve“, mat praėjus dienai po pristatymo mirė vienas iš „Apple“ įkūrėjų S.Jobsas). Šio telefono ypatybės – 1 GHz dviejų branduolių A5 procesorius, geresnė 8 mln. tšk. vaizdo kamera, dvigubai greitesnis 14,4 Mbps 3G ryšys bei, žinoma, valdymo balsu asistentė „Siri“. Nors dalies žmonių vilčių (4G LTE ryšio, plonesnio korpuso, įrenginio kraštus siekiančio ekrano ir kt.) telefonas nepateisino, jis pagerino visus pardavimų rekordus – per tris ketvirčius parduota beveik 100 mln. įrenginių.

Didesnis, plonesnis, spartesnis, galingesnis – tokios pagrindinės „iPhone 5“ naujovės.


32 | Skelbimai

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

KAUNAS

VILNIUS

Pagalbinis darbas, langų stiklų montavimas. UAB „Langų parkas“

Tel. 8 698 75520

NACIONALINIAI SKELBIMAI


15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Skelbimai | 33


Horoskopai Avinas. Atrodo, kad ne jums atsiveria durys, o jas atveriate kitiems. Kodėl manote, kad tai neteisinga? Išmokę duoti, galėsite su didesniu dėkingumu imti jums skirtas dovanas.

Jautis. Netoliese jūsų laukia sėkmė. Galite praeiti pro šalį manydami, kad ji ne jūsų. Siekdami ją prakalbinti, negailėkite žodžių. Svarbu, kad jie būtų šilti ir malonūs.

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Vertikaliai: Spalinės. Operetė. Statinis. Pėdas. Avinas. Kritikas. Platanas. Iki. Asiras. Vergvalde. Sako. Ikikariniai. Rovė. Lesioti. Lai. Ėduonis. Ietis. Psi. Rokas. Ankoje. Daug. Angaros. Spa. Satelitu. Isė.

34 | Laisvalaikis

Horizontaliai: išsaugotumėte tai, kas jums svarbiausia. O tada atsivers kitos, dar neregėtos, galimybės. Švelniai išsakykite savo mintis, ir jos pasieks adresatą.

Vėžys. Ieškosite būdų, kaip išreikšti savo jausmus. Atidžiai rinksite žodžius ir galiausiai pradėsite abejoti, ar viską pasakėte taip, kaip reikėjo. Jei jus išgirs, vadinasi, abejojote be reikalo.

Stalas. Apis. Pavasaris. Atitiko. Ida. Linarovė. Inana. Ėdrus. Knisasi. Uoga. Ės. Klok. T. Viename. Drieksis. Vo. Ikrais. Ai. Tigro. Ant. Lepi. Vitingu. Rėk. Anieka. Nedaili. Tori. Tas. Danijos. Ės. Nei. Sesė.

Dvyniai. Privalėsite veikti drąsiai, kad

Liūtas. Manysite, kad privalote geriau suprasti aplink jus vykstančius dalykus. Neapsiriksite, jei žingsnis po žingsnio sudėliosite viską į savo vietas, tokiu būdu atrasdami ramybę.

Pažymėtuose langeliuose:

Mergelė. Žinote, kad galite pasiek-

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Horoskopą sudarė astrologė V.Liutkienė ji24.lt

Svarstyklės. Norėsite būti nuošalyje ir likti stebėtoju tos dramos, kurios scenarijus jums pernelyg įprastas. Nebūkite labai kritiškas žiūrovas ir kol kas nelipkite į sceną.

Skorpionas. Turite daug siekių? Apmąstykite prioritetus ir pradėkite juos vieną po kito įgyvendinti. Sėkmė lydės tuos, kurie žino, ko nori, bet savo tikslo siekia gražiai.

Šaulys. Aplinkybės gali klostytis ne pagal jūsų sumanytą planą. Pasirinkimo neturėsite, nuolat būsite verčiami ieškoti būdų, kaip be nuostolių pasiekti trokštamą finišą.

Ožiaragis. Dirbate tiek, kad kitiems telieka stebėti jus nuostabos kupinais žvilgsniais. Neužsisklęskite savo mažame pasaulėlyje: keliaukite, mokykitės ar kitaip plėskite savo erdves.

Vandenis. Pokyčiai turi įvykti. Jūs galite daryti pirmuosius žingsnius jų link. Veiks praktiški ir patikimi metodai, todėl išdrįskite nulenkti galvą prieš jums nepalankias situacijas.

Žuvys. Ne jūsų laikas. Jame jaučiatės svetimi, o kai imatės veiklos, atsitrenkiate į nežinomybę. Paguodos kol kas nedaug, gal tik tai, kad šiuo metu atsirado galimybė geriau pažinti priešus.

DANGUS

ti visko, ko trokštate. Jums iš tiesų pavyks, jei tikslų link eisite ne pačiais tiesiausiais keliais ir jei toje kelionėje vis dažniau pagalvosite apie kitus.


Laisvalaikis | 35

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Organizatorių nuotr.

Organizatorių nuotr.

Anekdotai Lietuviškas atlyginimas lyg hibridinis automobilis – pusę išleisi degalams, pusę elektros energijai. Vyras atsiplėšia nuo kompiuterio ir eina į virtuvę. Ten žmonos raštelis: „Brangusis, 5 val. paimk iš darželio sūnų. P.S. Darželis – kitoje gatvės pusėje. P.P.S. Jis pats tave pažins!“

Rugsėjo 14–16 d.

Vilnius

Kaunas

Rugsėjo 15 d.

Mama klausia vaiko: – Sūnau, ar tu suvalgei visus saldainius? – Ne, tai naminukas. Balsas iš už krosnies: – Neskiesk.

Rugsėjo 15 d.

Kaunas

Gedimino prospekte – Tautų mugė

Rotušės aikštėje – pirmasis sušio festivalis

Grupės „Liūdni slibinai“ koncertas

Tautų mugėje tikimasi sulaukti daugiau nei 200 amatininkų. Kaimynai latviai ir lenkai turės savo atskiras ekspozicines zonas. Gurmanus lepins septynios užeigos, viena jų – iš Gdansko. Kaip ir kasmet, koncertuos tautinių bendrijų – žydų, karaimų, totorių, lenkų, rusų, vokiečių ir lietuvių meno kolektyvai. Taip pat sulauksime svečių iš Graikijos, Baltarusijos ir Ukrainos.

Dizainerė Gustė Pocevičienė iš 40 kg ryžių kurs spalvingą mozaiką, vaizduojančią japonišką patiekalą sušį. Darbą ketinama atlikti per dvi valandas – nuo 14 iki 16 val. Aštuonias valandas truksiantis renginys suskirstytas į dvi dalis – dieninę ir vakarinę. Pirmosios metu rengiama vaikų popietė, o vakarinės programos „vinis“ – dizainerės Gertrūdos Ramūnaitės šou – „Sushi mados“.

Prieš švęsdami savo ketverių metų gimtadienį „Liūdni slibinai“ nusprendė pamaloninti kauniečius. Klube „Combo“ vyksiančiame koncerte poetiškai šmaikštų liūdesį skleidžianti grupė prisimins savo pirmuosius akordus ir išdainuotus tekstus. „Dainos senos, tačiau požiūris naujas“, – tikina „Liūdnų slibinų“ kompanijoje protu pasižymintis Vaidas Kublinskas. Koncerto pradžia – 21 val.

Sudoku

Organizatorių nuotr.

Lengvas

Rugsėjo 16 d.

Vilnius Koncertas-susitikimas „Augo liepelė“

Vilniaus rotušėje sekmadienį, 16 val., rengiamame koncerte dalyvaus Vilniaus chorinio dainavimo mokyklos „Liepaitės“ merginų choras (vadovė Jolita Vaitkevičienė), „Duo Strimaitis“ ir jaunimo ritmo grupė. Koncerte-susitikime taip pat bus galima susipažinti su „Liepaičių“ pedagogais, sužinoti, kas surašoma į garsiuosius „Liepaičių“ testamentus, ką jos veikia po pamokų ir baigusios mokyklą. Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį trumpai palis, bus vėsu – apie 15–16 laipsnių šilumos. Šeštadienį prognozuojamas gausesnis lietus, išsilaikys panaši oro temperatūra. Sekmadienis turėtų būti sausesnis ir kiek šiltesnis – apie 17–19 laipsnių šilumos. Kitos savaitės pradžioje bus sausa ir vidutiniškai šilta. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

14 / 16

21

15

Madridas

31

Maskva

22

Panevėžys

16

16

Utena

12 / 15 Kaunas

09-16 d. 8 / 18 Panevėžys

7 / 19 Utena

14 / 16 Alytus

16

9 / 18

16 Vėjas Pietvakarių

09-15 d. 11 / 15

11 / 15

11 / 16

11 / 16

7 / 17

7 / 17

7 / 19

7 / 19

09-16 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

19

Londonas

16 11 / 16

29

Berlynas

Šiauliai

09-15 d. 10 / 15

Atėnai

15 Alytus 16

4-10 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

17

Oslas

14

Paryžius

20

Praha

19

Ryga

15

Roma

21

Stokholmas

13

Talinas

14

Varšuva

18


36 | Gyvenimas

15min • 2012 m. rugsėjo 14 d.

Diuseldorfe įsitvirtinęs L.Peršakovas nesijaučia emigrantu. Labiau – pasaulio piliečiu, neišsižadančiu savo šaknų.

Viliojimo į parduotuves

Nuo prekių išdėliojimo lentynose iki apšvietimo ir skambančios muzikos – klientui įtaką daro kiekviena smulkmena. Šią abėcėlę perkandęs Lukas Peršakovas parduotuvių dizainą kuria pasaulyje garsiems prekės ženklams. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Tų „burtų“ užsukę į parduotuvę tiesiogiai nejaučiame, tačiau siunčiamus signalus priimame pasąmoningai. Todėl vienose parduotuvėse užtrunkame ilgiau, o iš kitų bėgame vos apsižvalgę“, – aiškina dizaino studijas Vilniaus dailės akademijoje baigęs L.Peršakovas. Per kelerius darbo metus Lietuvoje sukauptą patirtį dabar jis pritaiko Vokietijoje. 28 metų dizaineris gyvena ir parduotuvių interjerus kuria Diuseldorfe veikiančioje tarptautinėje įmonėje „Schwitzke & Partner“. Pastaruosius keletą mėnesių jis plušėjo ir prie Lietuvoje žinomo prekės ženklo, „Douglas“ parduotuvės dizaino. Naujų iššūkių paieškos Įsiliejus į „Schwitzke & Partner“ komandą L.Peršakovo atlyginimas, palyginus su vilnietišku, išaugo bent 2,5 karto. Tačiau iš Lietuvos idėjų nestokojantį vaikiną išginė ne didesnių pinigų troškimas, o savirealizacijos stoka. Kelerius metus Vilniuje jis dirbo parduotuvių projektavimu ir dizainu užsiimančioje bendrovėje „IDW Baldeta Project Development“. Tačiau interjerus dažniau kūrė ne Lietuvos, o Rusijos ir Izraelio verslininkams. L.Peršakovo užsakovų sąraše – garsūs prekės ženklai, kuriuos viešai įvardyti draudžia konfidencialumo sutartys. „Kadangi kūriau tik parduotuvių dizainą, vienintelė galimybė daryti tai ir toliau buvo toje pačioje įmonėje, kurioje dirbau jau penkerius metus. Nesu sėslus žmogus, todėl man to buvo gerokai per daug – ieškojau naujų iššūkių“, – sako L.Peršakovas. Vartant geriausių parduotuvių dizainų katalogą, jo akis užkliuvo už dviejų pavyzdžių. Abu buvo sukurti vokiečių. „Išsiunčiau jiems savo darbų nuotraukų aplanką ir gavau kvietimą atvykti į pokalbį. Kol viešėjau Berlyne, sulaukiau skambučio ir iš kompanijos Diuseldorfe. Pasirinkau pastarąją, nes pasiūlė geresnes sąlygas: Berlyne labai didelė konkurencija, todėl darbuotojų atlyginimai šiek tiek mažesni“, – darbo rinkos realijas apibūdina dizaineris.

Griežta tvarka ir disciplina „Schwitzke & Partner“ kolektyvą sudaro 24 tautybių darbuotojai iš viso pasaulio. Prieš metus įmonės internetiniame puslapyje atsirado ir Lietuvos vardas. „Kad įsitvirtinčiau, turėjau labai daug ko išmokti, pakeisti kai kuriuos įsitikinimus ir įpročius“, – sako L.Peršakovas. Kalbėdamas apie vokišką darbo kultūrą, jis pirmiausia galvoje turi griežtą tvarką ir discipliną. „Čia viskas apibrėžta. Lietuvoje projektus įgyvendindavau vienas, todėl pasijutęs menininku buvau prisigalvojęs tokių pasiteisinimų, kaip „nėra įkvėpimo“ ir pan. Vokietijoje tai yra neįmanoma: turi darbo valandas ir dirbi, o dienos pabaigoje aprašai, ką nuveikei, kiek laiko skyrei vienai ar kitai užduočiai. Pirmi du mėnesiai čia

L.Peršakovas: „Svarbiausia tiksliai perteikti nuotaiką ir charakterį, kad, tarkime, brangiai ir konservatyviai prekei nesukurtum jaunatviško įvaizdžio, ir atvirkščiai.“

Asmeninio archyvo nuotr.

man buvo labai sunkūs“, – neslepia interjerų kūrėjas. Be to, Lietuvoje projektus jis įgyvendindavo nuo A iki Z – nuo koncepcijos iki parduotuvės atidarymo. „Juos galiu pristatyti kaip savo autorinius darbus, o Vokietijoje tenka susitaikyti su tuo, kad tavo produktas nebeegzistuoja. Prie jo ranką prideda tiek daug žmonių, kad viso labo yra projektai, prie kurių tu dirbai. Bet tai nėra tavo darbai“, – palygina L.Peršakovas.

Diuseldorfas • Tai Šiaurės ReinoVestfalijos žemės sostinė, kurioje gyvena 582 tūkst. žmonių. • Mieste 1974 m. vyko X pasaulio futbolo čempionatas, o 1988 m. – VIII Europos futbolo čempionatas. • 2011 m. Diuseldorfe buvo surengtas „Eurovizijos“ dainų konkursas.

Universalumas – retenybė Darbą Lietuvoje dizaineris vertina kaip labai gerą mokyklą. Vokietijoje įgyti tiek universalių žinių vargiai pavyktų. „Čia kiekvienas darbuotojas atlieka palyginti siaurą funkciją: kažkas kuria koncepciją, kažkas generuoja idėją, kažkas eskizuoja, kažkas braižo, dirba „Photoshop‘u“, derina projektus ir t.t.“ – vardija L.Peršakovas. Pastebėję universalius lietuvio sugebėjimus, vokiečiai leidžia jam dirbti daugiau nei vienoje srityje. Todėl Lukas kuria 3D vizualizacijas, braižo techninius brėžinius, dalyvauja pasitarimuose su klientais. Jis pastebėjo, kad projektui skiriamas kūrybinis laikas Vokietijoje bent dešimt kartų ilgesnis nei Lietuvoje: ten ilgiau dirbama ties viena užduotimi, gilinamasi į detales. Pavyzdžiui, prie vieno projekto teko dirbti ilgiau nei septynis mėnesius, su klientu derinti kiekvieną medžiagą, dalelytę, lemputę – viską. Kliento identiteto modelis Parduotuvių dizaineriai laužo galvas, bandydami sukurti tokį užsakovo parduotuvės interjerą, kad šis atitiktų potencialaus kliento identitetą – iš anksto sumodeliuotą psichologinį portretą, charakteristiką. „Įžengęs į parduotuvę iškart intuityviai pajunti, ar į sau artimą aplinką patekai: ar

tau jauku, kiek laiko čia praleisi. Viena erdvė gali pasirodyti per šviesi, per sterili. Kita – atgrasiai per tamsi. Kitur erzins muzika. Labai daug ką parodo interjerui panaudotos medžiagos, pavyzdžiui, lentynos gali imituoti metalą arba būti iš metalo. Apšvietimas, kvapas, įranga, matavimosi kabinos parodo parduotuvės lygį“, – vardija Lukas. Ne mažiau nei stilistinės detalės svarbu ir bendras parduotuvės išplanavimas, erdvės organizavimas. „Pavyzdžiui, vyrai dažniausiai neina į parduotuvės gilumą, jie nemėgsta ilgai krapštytis ir į apsipirkimą žiūri paprasčiau, todėl išdėliojant prekes jiems reikia labiau atlaisvinti kelią – interjerui reikia daugiau erdvės ir aiškumo, mažiau dekorracijų“, – stipriosios lyties įpročius nusako L.Peršakovas. L Svarbiausia – nuotaika Neseniai jis dirbo su užsakovu, norinčiu atidaryti prabangų „butiką“, kurio klientės – jaunos merginos. Nuo ko pradėti? „Išsirenki žodžius, galinčius apibūdinti klientę – seksuali, žaisminga, jaudinanti, išsiskirianti iš minios. Pagal tai imi rinkti nuotraukas, atitinkančias šį įvaizdį: vakarėliai, ryškiai išsidažiusios merginos ir t.t. Tai padės perprasti, kokia turi būti parduotuvės nuotaika. Pavyzdžiui, „Levi‘s“ džinsai turi surūdijusį kantri įvaizdį. Kurdamas jų parduotuvių dizainą rinktum sendintas medžiagas, aptriušusių namų, gatvių pavyzdžius. Svarbiausia tiksliai perteikti nuotaiką ir charakterį, kad, tarkime, brangiam ir konservatyviam produktui nesukurtum jaunatviško įvaizdžio, ir atvirkščiai. Po to jau seka eskizavimas ir kiti darbai“, – darbo virtuvės širmą praskleidžia L.Peršakovas. Ateityje – namas šalia Trakų Be krislo puikybės balse L.Peršakovas pasidžiaugia savo pasiekimais – įsitvirtino ten, kur net ne kiekvienam vokiečiui pavyksta: „Džiaugiuosi, kas esu, bet nežinau, kas ir kur būsiu rytoj. Klajoklio dvasia, tas valkatavimo genas manyje labai stiprus.“ Galbūt dėl to jis nesijaučia emigrantu. Labiau – pasaulio piliečiu, neišsižadančiu savo šaknų. „Man visada labai gera Lietuvoje. Džiaugiuosi, kad esame ne vokiečiai ar kažkas kitas. Savyje turime kai ką labai svarbaus, ką sunku apčiuopti: kažkokį Rytų Europos pliusą – vidinę gyvybę“, – svarsto Diuseldorfe gyvenantis vilnietis. Netrukus jis turėtų baigti išsimokėti paskolą už miškelį, kurį prieš kelerius metus pirko šalia Trakų. „Tai – mano uostas, todėl žinau, kad pasiblaškęs galiausiai grįšiu namo“, – neabejoja L.Peršakovas.


15min savaitraštis 2012.09.14