Page 13

15min • 2012 m. rugpjūčio 31 d.

Sveikata | 13

Dr. D.Matulis primena, kad per metus pasaulyje sukuriama tik kelios dešimtys naujų vaistų

Vaistų kūrimas – aklavietėje? Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Dėl didžiulių investicijų, negarantuoto pelno ir sudėtingų procedūrų sukuriama vis mažiau ir ne pačių reikalingiausių naujų vaistų. Biotechnologijų instituto Biotermodinamikos ir vaistų tyrimo laboratorijos vedėjas dr. Daumantas Matulis sako, kad vaistų kūrimo srityje reikia radikalių pokyčių, kitaip galime prieiti aklavietę. D.Matulis rugsėjo viduryje dalyvaus didžiausioje Baltijos šalyse tarptautinėje gyvybės mokslų konferencijoje „Life Sciences Baltics 2012“, kuri pirmąkart vyks Lietuvoje. Renginyje jis kalbės sekcijoje „Tyrimai kaip pramonės katalizatorius“. Ta proga mokslininkas davė interviu savaitraščiui „15min“. – Kokia dabar farmacinių tyrimų padėtis Lietuvoje? – Žiūrint, su kuo lyginti. Jei su Šveicarija, kur veikia daugybė kompanijų, esame nykštukai. Tiek įprastų cheminių, tiek biofarmacinių vaistų jie turi nepalyginamai daugiau už mus. Lietuvoje tyrimai tik pradedami. Bet jų yra, kaip ir augančio lygio laboratorijų. – Bet, pavyzdžiui, Kaune vaistai buvo kuriami dar sovietmečiu. Vadinasi, ši sritis kūdikystę jau išaugo? – Tarp vaistus gaminančių įmonių galima paminėti kompaniją „Sicor Biotech“, kuri gamina biologinius, baltyminius vaistus. Cheminius vaistus gamina „Sanitas“ Kaune. Nemažai mažesnių grupių, kurios stengiasi tame versle dalyvauti, net ir Klaipėdoje pastebimi tam tikri žingsniai. Vykdomi ir naujai pasaulyje kuriamų vaistų klinikiniai tyrimai. Tačiau mūsų pajėgumai dar labai fragmentiški ir nedideli. Vaisto sukūrimo kaina dabar iškilusi iki kelių ar dešimties milijardų JAV dolerių. Tai gali padaryti tik didelės kompanijos, kurios sugeba atlikti visapusiškus saugumo ir efektyvumo tyrimus. Turi įrodyti ir toksikolo-

Tarptautiniame forume – mokslo ir verslo dialogas Rugsėjo 12–14 d. Vilniuje vyks pirmoji Lietuvoje ir didžiausia Baltijos šalyse tarptautinė gyvybės mokslų konferencija „Life Sciences Baltics 2012“. Joje mokslo ir verslo atstovai ieškos bendradarbiavimo galimybių, dalysis idėjomis, artimiau susipažins su Baltijos šalių pagrindiniais pasiekimais bei potencialu gyvybės mokslų sektoriuje. Renginyje laukiama maždaug 400 ekspertų iš viso pasaulio. Tris dienas vyks sesijos bei seminarai, kuriuos ves tarptautinio pripažinimo sulaukę gyvybės mokslų specialistai, vyks Baltijos šalių gyvybės mokslų sektorių pristatanti paroda ir tarptautinis partnerystės renginys, kuriame forumo dalyviai galės užmegzti ryšius su kolegomis iš kitų šalių. Žadamos ekskursijos į Lietuvos įmones ir tyrimo centrus, o Vilniaus universitetas surengs tarptautinę gyvybės mokslų studentų konferenciją „The Coins”, kurioje laukiama iki 200 dalyvių. Konferenciją organizuoja VšĮ „Versli Lietuva“, strateginis partneris – Ūkio ministerija.

giškai, ir farmakokinetiškai (ištirti vaisto veikimo procesą, – aut. past.), patikrinti visus pašalinius poveikius, kad jie būtų pakankamai nedideli. – Ar mūsų mokslininkai pajėgūs sukurti vaistą, kuris sukeltų medicinoje bent mažą revoliuciją? – Įmanoma. Mes stengiamės ir vėžiui, ir kitoms ligoms pritaikyti savo technologijas, dirbame su abiem. Bet laboratorija turi pajėgumų tik viename iš vaisto kūrimo komponentų – vaisto ir jo atakuojamo žmogaus baltymo sąveikos energijų matavimuose. Tą energiją matuojame eksperimentiškai ir bandome suprasti principą, kaip sukurti efektyvesnius vaistus.

Nukelta į 14 psl.

>>>

D.Matulis pataria atsargiai vartoti vaistus: „Vaistai yra sudėtingi. Nesuprasi visko, ką jie daro.“ I.Gelūno nuotr.

Profile for 15min.lt

15min savaitraštis 2012.08.31  

15min savaitraštis 2012.08.31

15min savaitraštis 2012.08.31  

15min savaitraštis 2012.08.31

Profile for 15min.lt
Advertisement