Page 1

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 29 (1260) • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Apšepusi talentų kalvė

E.Ovčarenko nuotr.

Auksinė žuvelė

Sportas

Kauno „Šilainių“ baseinas – ankštas ir apgriuvęs. Tačiau būtent čia septynerius metus treniravosi R.Meilutytė. Maža to, ten pat išugdyti dar keturi Lietuvos olimpiečiai. Baseino rekonstrukcijos projektas parengtas jau seniai, tačiau pinigų remontui vis neatsiranda.

6 psl. IT kodas

Verslas, kuriam krizė nebaisi

A.Ufarto / BFL nuotr.

J li Ju l us Bliūd liiūd ū ži ž us us

4–5 psl. „Tai pirmasis“, – į rankas paėmusi medalį pasakė R.Meilutytė. AFP nuotr.

„Vienas didžiausių jaunų technologinių įmonių privalumas – joms ekonominės krizės ne tokios baisios, kaip kitiems verslams. Jei idėja gera, investuotojų atsiras“, – pataria „GetJar“ įkūrėjas Ilja Laursas.

9 psl.

Tyrimas

Sukčių žabangose

Visuomenė

Sodybų tuštėjimo metas

12–13 psl.

I.Gelūno nuotr.

Net jei Virgilijus Alekna diską nusvies 70 m, o krepšinio rinktinė šeštą kartą iš eilės pateks į olimpiados pusfinalį – Londono žaidynes Lietuva prisimins kaip penkiolikametės plaukikės Rūtos Meilutytės triumfo areną.

„Labas, aš policijoj. Pasuk šiuo numeriu“. Daugelis jau supranta, kad tokios ir panašios į mobilųjį telefoną atskriejusios žinutės – sukčių spąstai. Tačiau vis dar atsiranda užkimbančių. „15min“ aiškinasi, kaip veikia tokie triukai.

Lietuva pradeda priminti Sacharą, kur retai kada sutiksi žmogų. Menkai apgyvendintų seniūnijų per keletą metų padaugėjo dukart. Provinciją graužia keli kirminai – mažas gimstamumas, nedarbas ir tinginystė. Bet netrūksta ir tokių vietovių, kur žmonės trykšta optimizmu ir puikiai tvarkosi. Tuo įsitikino tyrimą kaip tankiai gyvenama Lietuva atliekantys mokslininkai. 10–11 psl.


2 | Aktualijos

Komentaras

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

15min.lt apklausa

13

Rimvydas Valatka r.valatka@15min.lt

proc.

Ar po Rūtos Meilutytės triumfo olimpiadoje plaukimui Lietuvoje prasidės aukso amžius?

Geriau patyręs? Kad ir kur eitumėte, jis pastos jums kelią. Perfrazuojant smagią K.Sajos apysaką, Viktoras, kurio deklaruota gyvenamoji vieta – ne namas, ne gatvė, o vis dar Sovietų Sąjunga, dabar ant stogo, Palangoj ir kitur. Žvelgia į mus su panieka ir šaiposi: nu, ką, labusai, džiaukitės, kad tulikuose savo portretų dar nekabinu, nes niriaikia – vis tėk už mania balsosit. „Mes žinome kaip!“ – atitaria „darbiečių“ rinkimų šūkį partiniai lumzdeliai. Geras šūkis. Ta prasme geras, kad turi velniškai daug tęsinių. Mes žinome, kaip tvarkyti juodąją partijos buhalteriją! Mes žinome, kaip mokėti algas vokeliuose, ir tapti populiariausia partija! Mes žinome, kaip pabėgti nuo teisingumo į Maskvą, o po pusantrų metų lyg niekur nieko sugrįžti ir tapti vienu iš 12 Lietuvos europarlamentarų. Partijų šūkiai yra geriausias humoras, kokį kada nors yra suskėlę juokus tik su valstybės biudžeto milijardais temokantys krėsti politikai. Tiksliau, šūkiai tokie rimti, kad asociacijas mėgstančiam žmogui gali sukelti juoką iki žagsulio. „Mes už dirbančius!“ – sako liberalcentristų fiureriuko nuotrauka. Instinktyviai imi dairytis partijos, kurios šūkis – „Mes už tinginius, valkatas ir veltėdžius!“ Nėra tokios? Tuo žavesnis liberalcentristų lozunginis idiotizmas.

Euforija greit išblės – Lietuvoje nėra baseinų net tam, kad vaikai išmoktų plaukti (12022) 51 proc. Rudenį į plaukimo treniruotes ateis keliais vaikais daugiau, bet tik tiek (7534) 32 proc.

5 proc.

Vilniuje bus pastatytas olimpinius standartus atitinkantis baseinas, plaukimo mokyklos sulauks valdžios dėmesio (3016) 13 proc. Plaukimas manęs nedomina (1068) 5 proc.

Apklausoje dalyvavo 23640

51 proc.

žmonės

32 proc.

Savaitės žmogus –

R.Meilutytė

Iš visų partijų šūkių kyšo egzistencinis nuovargis. „Svarbiausia – žmogus!“ – stena sauso opozicijos davinio iškankinti socialdemokratai. Teisingas šūkis. Aksioma, kuriai nereikia įrodymo. Tikrai partijai šįmet rūpi ne katinų, barsukų, kiškių ar pempių, o žmonių balsai. Tai, kad žmogus yra svarbiausias, net šiukšlynų katinai jaučia. „Sveiko proto balsas“, – prisistato Liberalų sąjūdis. Čia jau juokas pro ašaras. Tuo metu, kai kitose šalyse į parlamentus išrenka vieną kitą beprotį, pas mus proto balsas malasi ties 5 proc. barjeru. „Kartu pasiekėme daug. Nesustokime!“ – paskui A.Kubilių į statų J.Biliūno žiburio kalną pedalus mindami prakaituoja konservatoriai. Iki kaulų smegenų teisingas šūkis: sustosi, opoziciniu akmeniu vėl ilgam pavirsi. Apskritai stebėti konservatorių konvulsijas prieš rinkimus tuo metu, kai jie valdžioje – smagumėlis. Kuo daugiau jokios dalykinės patirties partinių skautų ir davatkų jie per ketverius metus yra prikaišioję į valstybės tarnybą, tuo smarkiau paisto apie patirtį. Prisimenate milžnišką V.Landsbergio tapytą portretą ant Valstybės kontrolės pastato XX a. pabaigoje, kai konservatoriai dar keldavo savo kandidatą į prezidentus? Ką šaukė? Geriau patyręs! Kas man iš tos laimės ir iš tos garbės… Jei rimtai, tai iš visų mūsų partijų šūkių kyšo tas pats egzistencinis nuovargis. Tiek senųjų tradicinių, tiek viduriuojančių populistinių, tiek buldogą su raganosiu bandančių sukryžminti „naujabangių“ sąrašų. Antai drąsiai besislepianti nuo teisingumo svarbiausia Lietuvos teta tebegalvoja drąsų šūkį. Vieną rudens rytą, kai vėjai per naktį nupūtė visus lapus ir bandė nupūsti visas šakas, Pūkuotukas su Paršeliu sėdėjo Galvojimo Vietoje ir galvojo. Sugalvojo murmelę: „Šita saulėta vieta / Yra Pūkuotuko. / Čia galvoja šį bei tą / Vienas toks Meškiukas. / Ak, kad tave kur, tiesa, / Ir Paršelio ši vieta.“ Lietuvos partijoms labiausiai tinkanti murmelė?

Danijos undinėlė labiausiai mylėjo princą, o Lietuvos – savo tėvynę. „Durnas klausimas, – tiesiai rėžia Rūta, kai kas nors ją bando remti prie sienos dėl pilietybės keitimo.– Nebūsiu aš britė, ir taškas.“

„F & L“ production

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 5897 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama reklama@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 Platinimas platinimas@15min.lt Tel. Vilniuje (8-5) 210 5894

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 5894. Faks. 210 5897. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.


Komentaras

Martynas Pupininkas redakcija@15min.lt

Pavargę herojai Atakos pradžioje M.Kalnietis žvilgt į kairę, į dešinę, o netrukus šveičia buką tritaškį. Arba sustoja, taip ir neradęs atakos tęsinio. Galvas kraipo prieš akimirką gindamiesi sunkiai dirbę komandos draugai. Mūsų įžaidėjas yra poetas aikštėje, bet olimpiadoje išgyvena kūrybines kančias. Kodėl K.Kemzūra nuolat kalba apie energiją, greitį, agresyvumą? Ir svarbiausia – nusiteikimą? Todėl, kad dalis Lietuvos rinktinės krepšininkų norą žaisti painioja su noru norėti. Kita dalis – nori, bet ne visada gali. Trečia – nori, bet to nebeužtenka. Groja trys orkestrai. Ir į taktą jie pataiko retai. 18-mečių rinktinė, pirmas sezonas Eurolygoje, 19-mečių rinktinė, vyrų rinktinė, pagrindinė „Lietuvos ryto“ vidurio puolėjo vieta, vėl vyrų rinktinė, dvi aklimatizacijos. Esate naivūs, jei vis dar tikite, kad J.Valančiūnas mėgaujasi krepšiniu. Nesvarbu, kad vos 20-ies, bet Toronto „Raptors“ gaus išsunktą kempinę. Anksčiau stabiliausias P.Jankūnas pastaraisiais metais tapo priešingybe. Vienose rungtynėse surenka 38 naudingumo balus, kitose – 5. Įmeta 20 taškų, vėliau nė vieno. Stabilumą ir kokybę lemia psichologinis nuovargis. Krepšinio persisotinusiems žaidėjams aikštėje sunku sukaupti dėmesį ir mąstyti kūrybiškai. Trenerio žodžiais, nusiteikti. Jei vieniems poilsio signalus siunčia protas, kitiems raudoną šviesą įžiebia pavargę kūnai. R.Kaukėnas grįžo po antrą kartą trūkusių kryžminių kelio raiščių. Per metus S.Jasaičiui operuota kirkšnis, ranka, meniskas, traumuota šlaunis ir kelis. Sulūžo skausmo iki šiol nepaisęs R.Javtokas. Žmogus visiškai atsinaujina kas septynerius metus, kai organizme nebelieka nė vienos senos ląstelės. Krepšinio narkomano noro svaigintis neatimsi net tada, kai jam bus 65-eri. Tačiau ir Š.Jasikevičiaus

Šiuo metu neturime nei naujo A.Macijausko, nei S.Štombergo, nei R.Šiškausko, o juos kažkada turėjome vienu metu. kūnas nebe tas, kuris Atėnuose amerikiečiams suleido mirtiną nuodų dozę. Metai smogė D.Songailos judesių bei koordinacijos tikslumui. Puolėjo, kaip ir Š.Jasikevičiaus, žaidimas vis dažniau priklauso nuo varžovų fizinės jėgos ir meistriškumo. Veteranai nori, bet ne visada gali. Atneša tiek naudos, kiek leidžia varžovai. Pastarieji žino, kad Lietuva neturi tikro snaiperio. Nėra antro numerio – stabilios taškų darymo mašinos iš toli. Nėra ir vidurio puolėjo, pelnančio 10 taškų ir atkovojančio 10 kamuolių. Žodžiu, neturime nei naujo A.Macijausko, nei S.Štombergo, nei R.Šiškausko, o juos kažkada turėjome vienu metu. Atėnų olimpiadoje individualiais veiksmais po 30 taškų galėjo įmesti bet kuris iš jų, ir dar Š.Jasikevičius. O juk dar buvo D.Slanina ir D.Šalenga. Savo klubuose visi buvo lyderiai. Varžovai nežinojo, kurį, kada, ir svarbiausia, kaip uždengti. Trūksta ir gynybos ramsčio. Tokio, koks buvo D.Nowitzkį uždengdavęs M. Žukauskas. Londone visi varžovai žino: pakanka uždengti L.Kleizą. Vienintelį dabar tikrą lyderį. R.Seibutis, J.Mačiulis ir M.Pocius – geri žaidėjai. Bet ne žvaigždės, kaip jų pirmtakai. Komandinio tipo krepšininkai priklauso nuo kitų. Nuo įžaidėjų. Buksuojančių įžaidėjų. Išskirtinio talento ir Turkijoje nebuvo. Skirtumas tik tas, kad ten varžovus šokdino vienas, darnus ir norintis puikiai groti orkestras. To nėra ir nebegali būti. Toks dabar Lietuvos krepšinio lygis. Nors mes vis dar norime olimpiados bronzos. Bet tik iš įpročio. Reikia pripažinti: šiuo metu mūsų pergalės – praeityje.

4 | Olimpiada

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Kieta kaip titnagas Julius Bliūdžius j.bliudzius@15min.lt

Net jei Virgilijus Alekna diską nusvies 70 m, o krepšinio rinktinė šeštą kartą iš eilės pateks į olimpiados pusfinalį – Londono žaidynes Lietuva prisimins kaip iš Kauno kilusios ir pastaruosius dvejus metus Plimute (Anglija) besitreniruojančios Rūtos Meilutytės triumfo areną. Penkiolikmetės plaukikės, kuri per vieną dieną iš tik draugams ir artimiesiems žinomos panelės tapo pasauline žvaigžde, pasirodymą olimpiniame Londone aptarinėjo ryškiausios garsenybės ir prestižiškiausi sporto leidiniai. Negailėjo liaupsių „Istorinė 15-metės pergalė“, – skelbė BBC.com, pabrėždama, kad tai pirmasis Lietuvos plaukikų olimpinis medalis po Nepriklausomybės atgavimo. „Moksleivė aukso medaliu šokiravo pasaulį“, – tęsė „Reuters“. „Dienos olimpietė: jai tik 15 metų, o ji jau laimėjo savo pirmąjį auksą“, – neatsiliko ir CNN. Pasakišką pergalę moterų 100 m plaukimo krūtine rungtyje iškovojusi R.Meilutytė tapo karščiausia sporto pasaulio sensacija. Lyg Jeremy Linas, apžavėjęs pasaulį praėjusio NBA sezono viduryje. „Kaip viskas pasikeitė nežinomai R.Meilutytei, – apibendrino ESPN. – Būdama 15-os ji atvyko į olimpines žaidynes su paprastais tikslais. Dalyvauti. Atiduoti visas jėgas. Pasilinksminti. Aukso medalis buvo tolimos ateities svajonė. Tačiau po pirmojo plaukimo viskas pasikeitė.“ Pasaulio čempionė Rebecca Soni prisipažino, jog sužinojusi R.Meilutytės rezultatą atrankos plaukime, nusikeikė: „Pasakiau: „O, šū...! Dabar teks tikrai pasistengti.“ Vis dėlto amerikietės pastangos buvo bergždžios. Nors finalinio plaukimo paskutiniuose metruose R.Soni grėsmingai prisivijo lietuvę, paskutinio grybšnio pasaulio čempionei pritrūko. Jai teko tenkintis sidabro medaliu, bronza atiteko japonei Satomi Suzuki. Pirmasis startas suaugusiųjų sporte Neįtikėtina, bet tai buvo apskritai pirmasis R.Meilutytės, beje, anksti vaikystėje netekusios motinos, kuri žuvo autoavarijoje Kaune, startas aukščiausio lygio suaugusiųjų varžybose. Dėl amžiaus cenzo nei Europos, nei pasaulio čempionatuose ji nebuvo dalyvavusi. „Ji – lietuviškasis Michaelas Phelpsas“, – R.Meilutytę su garsiuoju JAV plaukiku lygino rusų komentatoriai. Italijos žiniasklaida plaukikei prilipdė kitą pravardę – „Varlė karalienė“, mat Italijoje plaukimas krūtine vadinamas varlyte. R.Meilutytę socialiniuose tinklalapiuose pasveikino futbolo žvaigždės

Wayne‘as Rooney ir Robinas van Persie, „Red Hot Chilli Peppers“ vokalistas Anthony Kiedis. Lietuvę gyrė Australijos plaukimo legenda Ianas Thorpe‘as, kuris jau po atrankos plaukimo drąsiai pareiškė, jog niekas nesutrukdys R.Meilutytei iškovoti aukso. Britai: kodėl ji lietuvė? Ne mažiau nuoširdžiai nei Lietuvą R.Meilutytės pergalė pradžiugino ir Plimuto miestą, Anglijoje. Būtent čia įsikūrusioje geriausioje Anglijos plaukimo mokykloje pastaruosius dvejus metus treniruojasi lietuvė, klausanti trenerio Jonathano Ruddo nurodymų. „Mes visi čia beveik verkiame. Tai toks didis pasiekimas“, – prisipažino viena iš mokyklos trenerių Sarah Dunn. Tai, kad naujoji olimpinė čempionė plaukimo paslapčių mokosi Didžiojoje Britanijoje, pažymėjo ir britų spauda. „15-metė moksleivė iš Plimuto stulbinančiai iškovojo auksą... Apmaudu, kad atstovavo Lietuvai“, – liejo apmaudą „Daily Mail“. „R.Meilutytė iš Plimuto laimi auksą, bet jis atiteks ne Didžiajai Britanijai“, – antrino „The Independent“. Britų žurnalistai R.Meilutytę apipylė klausimais, ar ji nesutiktų pasikeisti pilietybės. Penkiolikmetė jiems išrėžė į akis: „Durnas klausimas“. „Man tai būtų didelė negarbė. Negalėčiau pasikeisti pilietybės. Nežinau, kas turėtų įvykti, kad pasikeisčiau. Tikrai niekad gyvenime to nebus. Kad ir siūlytų didelius pinigus. Manęs niekas nesuprastų, kaip man reikėtų grįžti į Lietuvą? Man ir treneris sako, jog, nepaisant to, kur treniruojuosi, turiu atstovauti savo gimtajai šaliai“, – sakė naujoji Lietuvos didvyrė. Žaibiškai išaugęs populiarumas Išaugusį R.Meilutytės populiarumą visame pasaulyje puikiai atspindi ir lyg ant mielių didėjanti lietuvės gerbėjų armija internete. Prieš olimpiadą lietuvė sekėjų „Twitter“ puslapyje turėjo vos kelis šimtus ir svajojo apie tūkstantį.

„Kažin, ar man pavyktų turėti 1000 pasekėjų iki Londono olimpiados pabaigos?“ – klausė sportininkė. Rytą po olimpinio triumfo sekėjų jau buvo daugiau nei 10 tūkst., dabar jų – beveik 17 tūkst. Dar sparčiau išaugo pačios R.Meilutytės redaguojamo „Facebook“ profilio populiarumas – nuo kelių šimtų narių prieš olimpiadą iki 46 tūkst. ketvirtadienio popietę. „Prisipažinsiu – iki olimpiados nežinojau, kas tokia yra R.Meilutytė, dabar

Skirtingos prognozės Prognozuotojai, kaip olimpiadoje gali pasirodyti R.Meilutytė, sutarė dėl vieno: milžiniškas perspektyvas užgožia patirties stygius ir nežinomybė, kaip jaunoji plaukikė susitvarkys su psichologine įtampa. Vis dėlto įžvalgų, kad Lietuva plaukime gali tikėtis medalio, buvo. „R.Meilutytei vos 15 metų ir ji jau yra viena geriausių plaukikių savo šalyje. Ši mergina turi realų šansą iškovoti medalį“, – likus keliems mėnesiams iki olimpiados rašė naujienų agentūra „Reuters“. Lietuvos plaukimo legenda, olimpinis čempionas, taip pat plaukęs krūtine, Robertas Žulpa lūkesčius, keliamus R.Meilutytei, siūlė atidėti kitai olimpiadai. Jis teigė, kad, norint sėkmingai rungtyniauti su geriausiomis pasaulio plaukikėmis, R.Meilutytei reikėtų subręsti, įgyti daugiau patirties: „Sunku iš jos tikėtis sėkmės per Londono olimpines žaidynes, tačiau Rio de Žaneire (2016 m. olimpiadoje) jau gali išaušti sportininkės diena.“ Jau tapusi olimpine čempione Rūta kalbėjo panašiai: „Žinoma, visi svajoja apie medalį. Tik galvojau, kad tai įvyks Rio de Žaneiro olimpiadoje. Manau, kad Rio de Žaneire darysiu tą patį, ką ir čia.“


Olimpiada | 5

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Undinėlė iš Kauno Pusfinalyje R.Meilutytė pasiekė Europos rekordą – atplaukė per 1 min. 5,21 sek. AFP nuotr.

ją žino visas pasaulis!“ – „Twitter“ tinkle parašė Lietuvos dviračių sporto žvaigždė Tomas Vaitkus, ir šie žodžiai geriausiai atspindi tai, kaip žaibiškai plaukikė išgarsėjo. Apie lietuvės triumfą buvo pradėti kurti net ir pokštai. „Mokytoja: Taigi, ką nuveikei per vasaros atostogas? R.Meilutytė: Ai, tapau olimpine čempione“, – nepamiršdami, kad R.Meilutytė yra dar tik moksleivė, šypsojosi internautai. Pretendentė į pasaulio rekordą? Pusfinalyje atplaukusi per 1 min. 5,21 sek. ir pasiekusi Europos rekordą, R.Meilutytė užfiksavo ketvirtą geriausią visų laikų moterų 100 m plaukimo krūtine rezultatą. Pasaulio rekordas – 1 min. 4,45 sek. – nuo 2009-ųjų priklauso amerikietei Jessicai Hardy. Ar R.Meilutytė pajėgi jį pagerinti? „Viskas įmanoma. Kažkas gerino rekordus anksčiau, kodėl dabar to negalėtų daryti Rūta? Būtų nuostabu pagerinti rekordą, kuris pasiektas plaukiant tuomet, kai buvo leidžiami specialūs kostiumai. Rūta net nežino, ką reiškia plaukti su specialiu kostiumu. Ji nėra jų bandžiusi.

Jai nereikia galvoti, kad plaukimo takelyje gali padėti apranga. Ji išmokusi pasikliauti tik savo jėgomis, – sakė Londone sužibusios 15-metės treneris J.Ruddas ir pridūrė: – Vienintelė R.Meilutytės galimybių riba yra ji pati. Neįtikėtina, bet net būdama tokio jauno amžiaus ji debiutavo olimpinėse žaidynėse taip, tarsi tai būtų eilinės varžybos. Baseine ji neparodė jokių jaudulio ženklų. Jos taip pat nejaudino varžovių autoritetas, o tai yra didžios sportininkės bruožas.“ Skendo per pirmąją treniruotę Rūta gimė 1997 m. Kaune. Kiek anksčiau nei buvo planuota. Turėjusi gimti balandžio pradžioje, Rūta pasaulį išvydo kovo 19 d. Būdama ketverių Rūta neteko motinos. Per 2001-ųjų Velykas pėsčiųjų perėjoje 34 metų moterį partrenkė ir mirtinai sužalojo automobilis. Rūta augo su dviem vyresniais broliais, prižiūrima tėvo ir močiutės. „Ketverius metus lankiau krepšinį, bet susilaužiau koją, todėl teko mesti. Visko buvo. Bandžiau lengvąją atletiką, šokius. Bet plaukimas visuomet buvo pirmoje vietoje. Į plaukimą atėjau dėl to, kad išmokčiau plaukti, nebijočiau vandens ir pagerinčiau laikyseną. Taip ir likau“, – pasakojo Rūta. Pirmasis jos treneris Giedrius Martinionis iškart įžvelgė mergaitės perspektyvas. „Vieną dieną ji taps šalies rekordininke“, – penkiametės tėčiui Sauliui Meilučiui tuomet išpranašavo treneris. Šiandien R.Meilutytei priklauso penki Lietuvos suaugusiųjų rekordai ir vienas Europos. Treneris puikiai prisimena pirmąją R.Meilutytės treniruotę: „Ji buvo pirmasis vaikas, kuris skendo per mano treniruotę.“ Olimpinėse žaidynėse sportininkę lydėjo ne G.Martinionis. R.Meilutytė po triumfo viešai padėkojo pirmajam treneriui ir visai Šilainių baseino bendruomenei, kurią pavadino savo šeima. Jaunąją Lietuvos plaukikę olimpinio aukso link nuvedė britas J.Ruddas. Plimutas – plaukikų kalvė Plimutas, į kurį beveik prieš dvejus metus su tėvu persikėlė Rūta – 250 tūkst. gyventojų turintis miestas pietvakarių Anglijoje. Čia veikianti plaukimo mokykla „Leander“ laikoma viena geriausių visoje Anglijoje. Viena iš mokyklos sėkmės priežasčių – bendradarbiavimas su Plimuto koledžu. Mokiniai turi galimybę gauti gerą

R.Meilutytė paėmė aukso medalį į rankas ir pasakė: „Tai pirmasis“

išsilavinimą ir geriausias treniruočių sąlygas. „Plimute mes dirbame kiek kitaip. Esame sukūrę savitą, kiek neįprastą treniruočių sistemą. Tai išlaiko jaunimo susidomėjimą ir motyvaciją“, – teigė J.Ruddas. Paklaustas, ar būtų R.Meilutytė tapusi olimpine čempione, jei nebūtų išvykusi į Angliją, o pasilikusi Lietuvoje, J.Ruddas išliko diplomatiškas: „Kodėl gi ne? Bet to niekada nesužinosime.“ „Nesistengiu svarstyti, kas būtų, jeigu būtų, – į tą patį klausimą atsakė pati Rūta. – Prie plaukimo krūvių Anglijoje gana greitai pripratau, nors čia jie žymiai didesni, ir iš pradžių sunku buvo. Bet čia mano treniruočių sąlygos – puikios. Tikiuosi, kad daugiau Lietuvos sportininkų gaus tokias sąlygas, nes yra tikrai talentingų žmonių“. Paprasta ir nepasikėlusi J.Ruddas giria auklėtinę, sakydamas, kad ji išskirtinė ne tik plaukimo takelyje: „Rūtos charakteris – sudėtingas. Ši jauna mergina brandi ne pagal metus. Turi keistą humoro jausmą. Nuolat atsiunčia tokių beprotiškų vaizdų iš „Youtube“, net stebiuosi, kaip tokių randa. Jos juokeliai man primena „Monty Python” (britiško juodojo humoro trupė, – red. past.) humorą“, – paprašytas apibūdinti auklėtinę kalbėjo J.Ruddas. „Bet ji yra labai susikoncentravusi į tai, ką daro. Gyvena plaukimu. Ji elgiasi kitaip nei dauguma bendraamžių. Eina į vakarėlius, bet grįžta anksti, kad galėtų laiku atsigulti. Niekada nevalgo greito maisto.

Kai taip elgiasi penkiolikmetė, yra kažkas nepaprasto“, – pasakojo J.Ruddas. „Visiška tiesa, kad sportuojant tenka atsisakyti daug visokiausių paprastiems paaugliams įprastų linksmybių, malonumų. Bet tai nereiškia, kad visai nesilinksminu. Tie sportininkai, kurie myli tai, ką daro, irgi linksminasi, tik kiek kitaip“, – kalbėjo Rūta.

„Prisipažinsiu – iki olimpiados nežinojau, kas tokia yra R.Meilutytė, dabar ją žino visas pasaulis!“ – džiūgavo Lietuvos dviračių sporto žvaigždė T.Vaitkus. „Laisvalaikiu tiesiog esu aš. Paprasta, nepasikėlusi. Laiką leidžiu su draugais, einame į miestą pasivaikščioti. Mėgstu šokti“, – tarsi prisistatydama išrėžia penkiolikmetė. Paklausta, kaip įsivaizduoja save po dešimties metų, Rūta šyptelėjo: „Oi, vis dar būsiu labai jauna. Man bus dar tik 25 metai. Manau, vis dar plauksiu ir, žinoma, studijuosiu. Tikiuosi, išliksiu savimi.“ Rūta prasitarė, kad ateityje norėtų studijuoti kineziterapiją: „Nesu moksliukė, bet norėčiau įgyti įdomią specialybę.“

Paskatins plaukimo atgimimą? Kiek naujų vaikų plūstels į plaukimo užsiėmimus rudenį? Ar šis laimėjimas išjudins baseinų statybas šalyje? Kaip keisis žmonių domėjimasis ne tik krepšiniu, bet ir kitomis sporto šakomis? R.Meilutytės pasiekimas akimirksniu sukėlė spėliones apie plaukimo renesansą Lietuvoje. „Lietuva iš naujo atrado plaukimą – sporto šaką, kurios varžybas taip įdomu stebėti“, – įsitikinęs Lietuvos olimpinės rinktinės atašė Antanas Guoga. Jis žavisi, kad Rūta apie sporto šakos ateitį galvoja labiau nei apie asmeninę šlovę ar pinigines premijas: „Ji nori, kad ši pergalė prikeltų Lietuvą, atkreiptų visų dėmesį į plaukimą, kitas sporto šakas, kurios susiduria su panašiomis problemomis. Įsivaizduokite, Rūta eina su

treneriu ir galvoja apie tokius dalykus. Tai – fantastika. Jie negalvoja apie premijas, ordinus.“ Žinoma, Rūta gaus ir premiją. Kas jau kas, o R.Meilutytė tikrai nusipelnė to, kad Vyriausybė paskirtų jai olimpiniams čempionams numatytą 400 tūkst. Lt premiją. „Kai po finalo susėdome vakarieniauti, ji paėmė medalį į rankas ir pasakė: „Tai pirmasis“. Tokie žodžiai man, treneriui, puiki žinia. Tai puiki žinia Lietuvai, bet bloga likusiam plaukimo pasauliui“, – didžiuodamasis sakė treneris J.Ruddas. Šie žodžiai Lietuvai, kuri jau dabar savo auksinę žuvelę bent jau mintyse nešioja ant rankų, suteikia dar daugiau vilties.

Užsk. Nr. 305884


6 | Sportas

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Apšepusi talentų kalvė Kauno „Šilainių“ baseinas – ankštas ir apgriuvęs. Tačiau būtent jame plaukti išmoko Rūta Meilutytė. Maža to, tame pačiame baseine išugdyti dar keturi Lietuvos olimpiečiai: Saulius Binevičius, Rolandas Gimbutis, Rimvydas Šalčius ir Minvydas Packevičius. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Iš tokio Kauno „Šilainių“ baseino – penki olimpiečiai, vienas iš jų – auksinis. E.Ovčarenko nuotr.

„Iš tokio baseino – penki olimpiečiai, vienas iš jų – auksinis. Visi juokauja, kad galbūt jo nereikėtų renovuoti, nes dar kas „nužiūrės“, – juokėsi Kauno plaukimo mokyklos direktoriaus pavaduotojas Erikas Skyrius. Kiek surimtėjęs jis pripažino: baseinas verkiant prašosi kapitalinio remonto. Rekonstrukcijos projektas parengtas dar prieš septynerius metus, tačiau lėšų taip ir nesulaukta. „Aišku, suprantame, kad šalyje situacija sunki, bet gal ledai pajudės po Rūtos medalio. Kauno savivaldybės nereikalaujame padėti ir trečiam baseinui, labiau žvalgomės į valstybės investicinių projektų programas“, – kalbėjo E.Skyrius.

Nepaisant to, kad baseinas labai prastos būklės, vaikų jame niekada netrūksta. „Šilainiai – palyginus jaunas rajonas, jame daug vaikų, o baseinas – strategiškai patogioje vietoje. Be to, čia geri jauni treneriai“, – populiarumo priežastis įvardijo E.Skyrius. Kaunas šiuo metu neturi nė vieno veikiančio 50 m baseino, todėl plaukimo mėgėjai yra išsibarstę po penkis 25 m baseinus. Trys iš jų – „Vilija“, „Dainava“ ir „Šilainiai“ – priklauso Kauno plaukimo mokyklai. Geriausios būklės yra „Dainava“, mat prieš penkerius metus buvo atlikti baseino rekonstrukcijos darbai, kainavę apie 2,5 mln. Lt. 1973 m. Vilijampolės gyvenamajame rajone iškilusio baseino „Vilija“ būklė irgi nebloga. Šiuo metu vyksta trečiasis baseino rekonstrukcijos etapas.

I.J.Zuozienė: „Modernūs baseinai – dar ne viskas“ Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Užtikrinti gerą baseino priežiūrą – iššūkis miestui, didelė finansinė našta.

Nacionalinis plaukimo centras, kuriame ugdomi talentai, petys petin dirbantys su treneriais, medikais ir mokslininkais.

– Atrodo, Vilniui ji tiesiog nepakeliama. – Vilniuje atsisakėme vykdyti varžybas, nes Lazdynų baseino būklė apgailėtina. Turbūt nerastume kitos ES šalies sostinės, kuri neturėtų geros tarptautinius standartus atitinkančios plaukimo bazės. Jei ne 50 m baseinas Alytuje, situacija būtų tragiška. Jame rengiame Lietuvos čempionatus ir pagrindines varžybas. Džiugina Klaipėdos pasiryžimas statyti naują 50 m baseiną. Neseniai Vyriausybėje turėjome susitikimą dėl baseino statybos ir finansavimo. Šiam objektui siekiama gauti nacionalinės reikšmės statusą.

Apie tai svajoja Lietuvos plaukimo federacijos prezidentė, Lietuvos kūno kultūros akademijos dėstytoja Ilona Judita Zuozienė. – Lietuvos plaukikams sužibo viltis, kad auksinis Rūtos Meilutytės startas sujudins vandenis apleistoje baseinų infrastruktūroje. Ar ir jūs tuo tikite? – Rūtos pasiekimas džiugina ir leis dar kartą atkreipti dėmesį į plaukimo situaciją Lietuvoje. Baseinai ypač sveikintini mažuose miesteliuose. Štai Šakių pavyzdys rodo, kad baseiną galima pastatyti palyginus nebrangiai. Ir ne tik įrengti. Jį išlaiko miestas, prisidurdamas lėšų ir iš komercinės veiklos. Kai nori, viskas įmanoma. – Kūno kultūros ir sporto departamento duomenimis, neskaitant privačių sporto klubų ir sveikatingumo centrų, Lietuvoje iš viso yra apie 40 baseinų. Ar jų neužtenka? – Pagal baseinų skaičių Lietuva 20 kartų atsilieka nuo senųjų Europos valstybių. Aišku, baseinas – labai brangus sporto objektas. Kainuoja ne tik jo įrengimas, bet ir eksploatacija, nuolatinė priežiūra. Tai – kasdienės investicijos. Jų trūkumas privedė prie to, kad daugumos Lietuvos baseinų infrastruktūra, šilumos ir vėdinimo sistemos ne tik smarkiai susidėvėjusios, bet ir morališkai pasenusios.

– Kaunas giriasi, kad iki metų galo duris atvers modernus 50 metrų „Girstučio“ baseinas.

„Jei ne 50 m baseinas Alytuje, situacija būtų tragiška. Jame rengiame Lietuvos čempionatus ir pagrindines varžybas.“

– Be abejo, tai – gera žinia. Tačiau jau dabar žinoma, kad šis baseinas turės trūkumų. Rekonstruota ir praplatinta baseino vonia atitiks standartus. Dabar labai svarbu įdiegti šiuolaikinę įrangą sklandžiam varžybų vykdymui – laiko fiksavimo sistemas ir pan. Tačiau noriu atkreipti dėmesį, kad olimpinį Londono baseiną sudaro dešimt takų, nors sportininkai plaukia aštuoniuose. „Girstutyje“ irgi bus aštuoni. To varžyboms pakanka, tačiau akivaizdu, kad jau atsiliekame nuo pasaulinių tendencijų. Yra ir daugiau „kabliukų“. Pavyzdžiui, jei norėtume rengti Europos jaunių plaukimo čempionatą, „Girstutyje“ trūktų vietų žiūrovams. Ten suprojektuota 500 vietų, nors tokioms varžyboms reikėtų apie 2 tūkst. Londono baseine žiūrovams skirta net 18 tūkst. vietų. Rekonstrukcijos pradžioje buvo pastebėti kai kurie bokštelių neatitikimai, todėl kreipėmės į Kauno miesto savivaldybę prašydami, kad būtų atliktos korekcijos. Elektrėnų baseinas būtų neblogas, tačiau jo plotis neatitinka standartų. – Kiek tarptautinio lygio baseinų Lietuvai reikėtų? – Manau, kelių – didžiuosiuose miestuose. Tačiau vien jų neužtenka. Lietuvoje būtina turėti nacionalinį plaukimo centrą, kuriame sportininkams būtų sukurtos geriausios treniruočių ir gyvenimo sąlygos. Jame treniruotųsi stipriausi šalies sportininkai. Kalbu ir apie nuolatinį kontingentą vaikų, kurie gyventų ir mokytųsi šalia to centro. – Baseinai be trenerių turbūt nedaug ko verti. Šakiai iki šiol neturi trenerio, Varėna – irgi. Kaip prisikviesti juos į provinciją? – Pirmiausia reikia kalbėti su miestų vadovais, kad būtų sukurti trenerių etatai. Tačiau įkvepiančių pavyzdžių jau turime. Labai

Kur paplaukioti? Po vieną 50 m baseiną yra Vilniuje, Kaišiadoryse, Palangoje, Alytuje ir Elektrėnuose. 25 m baseinai yra Anykščiuose, Alytuje, Ignalinoje, Kaune, Klaipėdoje, Kėdainiuose, Kelmėje, Marijampolėje, Mažeikiuose, Pasvalyje, Panevėžyje, Rietave, Šalčininkuose, Širvintose, Šakiuose, Šiauliuose, Telšiuose, Ukmergėje, Utenoje, Visagine ir Vilniuje. džiaugiamės, kad maždaug prieš penkerius metus į Ignaliną nuvažiavo dirbti buvęs plaukikas Eugenijus Rakitinas. O šiandien viena jo auklėtinė jau Lietuvos čempionė! Anykščių atvejis irgi fenomenalus. Kai buvo pastatytas baseinas, tuometinis jo direktorius kreipėsi į Kūno kultūros akademiją, prašydamas plaukimo specialisto. Dar būdamas studentas į Anykščius išsiruošė Žilvinas Ovsiukas. Olimpietis Giedrius Titenis yra jo auklėtinis, kurio pasiekimai labai svarbūs plaukimo populiarinimui. Juk vaikai nori būti žvaigždėmis, todėl ir seka paskui jas. – Ar privatūs sporto klubai ir sveikatingumo centrai, kuriuose įkurtos vandens zonos, prisideda prie plaukimo populiarinimo? – Jie labiau užsiima sveikatinimu ir tik šiek tiek vaikų mokymu plaukti. Į sportą beveik visai nesiorientuojama. Paradoksas: net Vilniaus vaikų ir jaunimo centras, kurio baseinas nuolat perpildytas, sportininkų ugdymu neužsiima. Tačiau ten dirba geri specialistai, todėl, pamatę talentingą vaiką, siunčia į Vilniaus vandens sporto mokyklą. Plaukimo sporto vystymas lieka federacijų ir sporto mokymo įstaigų prerogatyva.


8 | IT kodas

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Kada Lietuva turės milijardo vertės IT kompaniją?

Pasaulyje populiari jaunų technologinių įmonių (angl. startup) kultūra neaplenkė ir Lietuvos. Nors dar neturime savo „Google“, „Skype“ ar „eBay“, jau dabar Lietuvos vardą informacinių technologijų (IT) srityje garsina „GetJar“, „Eskimi“, „Pixelmator“ ar „Campalyst“.

Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt Tai – įrodymas, kad lietuviai moka ir gali kurti pasaulinio lygio technologines bendroves. Prastų idėjų nebūna VšĮ „Versli Lietuva“ Verslumo departamento direktorius Dovydas Varkulevičius taip pat sako, kad Lietuvoje gausu jaunų, aktyvių, ambicingų ir talentingų žmonių, dažnai jiems trūksta tik vieno – verslo patirties: „Prastų idėjų nėra. Verslas nepasiseka tik dėl netinkamo idėjų įgyvendinimo, žinių ir patyrimo stokos. Verta atkreipti dėmesį į tai, ką sako aukštumų pasiekę verslininkai, tokie, kaip Vladas Lašas, Ilja Laursas ir kiti: Lietuvoje dažnai per daug sureikšminama idėja, bet ne jos įgyvendinimas.“

Startui trūksta tik patirties 123rf.com nuotr.

Dabar – pats metas Antanas Zabulis, „Omnitel“ prezidentas Privalumas – maža rinka Didelis Lietuvos privalumas – maža, bet pakankamai technologiškai išprususi vietinė rinka. Tokioje gana greitai ir už optimalią kainą galima patikrinti, ar verslo idėja yra gera. Nedidelėje bendruomenėje kelias iki finansinės paramos trumpesnis – lengviau susisiekti ir rasti kalbą su vietiniais investuotojais. Taip pat turime puikią interneto, mobiliųjų tinklų infrastruktūrą. Tiesa, šalyje pradeda trūkti patyrusių IT specialistų, nėra kai kurių siaurų sričių žinovų. „Tačiau profesionalai iš Airijos, Ispanijos ir kitų Europos valstybių jau grįžta į Lietuvą, nes čia yra mažesnė konkurencija, lengviau pradėti nuosavą verslą“, – pastebi D.Varkulevičius. Lietuvoje gausu iniciatyvų, kurios padeda vadinamiesiems startuoliams vystyti savo idėjas. Viena jų – verslo akseleratorius

„Prieš dešimt metų Lietuvoje subrendo idėja „Langas į ateitį“, kurios tikslas buvo išnaudoti atsirandančias naujas galimybes. Manau, kad dabar jau kuriasi „Langas į ateitį 2“. Jis tikriausiai susijęs su tuo, kad atsirado terpė jaunimui atrasti save, atsirado išmanieji įrenginiai, sparčiai vystosi komunikacijos, daugiau apie tai kalbama, yra daugiau pavyzdžių – tiek tokių verslų, tiek programėlių, įvairių akseleratorių ir pan. Susiformavo palanki terpė ir jauni entuziastai bando siekti rimtų rezultatų.“ „StartupHighway“. Jo konkursai sulaukia šimtų dalyvių. Iš jų dalyvauti programoje pakviečiama tik mažiau nei 4 proc. Su atrinktomis komandomis intensyviai dirbama tris mėnesius. „Idėjų spektras labai platus. Kartais tai būna tik „žalios“ idėjos, ieškoma atsakymo

į klausimą, ar tikrai to dar nėra. O kartais – milijonais litų vertinami projektai. Tiesa, tokiu atveju dažniausiai ieškoma kontaktų su konkrečiais mūsų tinklo mentoriais“, – sako „StartupHighway“ vadovas Rokas Tamošiūnas. JAV – ne visiems Jis startuoliams patarė prašyti patarimų ir ieškoti įkvėpimo, bet aklai nesižavėti svajonių istorijomis. O skubantieji krautis lagaminus į JAV, pirmiausia turėtų įvertinti, ar tai išties duos naudos. „Silicio slėnio akseleratorių siūlau svarstyti, kai būsima verslo rinka – JAV. Svarbu suvokti, kad tai brangus malonumas – visai komandai reikės gauti JAV vizas (ilgesnes nei trijų mėnesių), turėti nuosavų lėšų kelionei ir pragyvenimui, gali prireikti perkelti intelektinę nuosavybę į JAV registruotą įmonę“, – aiškina R.Tamošiūnas.

Užsk. Nr. 305864


IT kodas | 9

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

I.Laursas:

krizė šiam verslui nebaisi

„Vienas didžiausių jaunų technologinių įmonių privalumas – joms ekonominės krizės ne tokios baisios, kaip kitiems verslams. Jei idėja gera, investuotojų atsiras“, – tikina vienas sėkmingiausių pastarojo meto Europos verslininkų 36 metų Ilja Laursas. Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt Nemokamų mobiliųjų programų platinimo bendrovės „GetJar“ įkūrėjas duodamas interviu „15min“ pažėrė patarimų, ko reikėtų griebtis sėkmingą verslą norintiems įsukti lietuviams. – Ką patartumėte lietuviui, kuris turi gerą verslo idėją, bet neįsivaizduoja, ką daryti toliau? – Per pastaruosius penkerius metus situacija jaunų technologinių įmonių srityje labai smarkiai pasikeitė. Tai tapo pripažinta verslo sritimi, palaikoma tiek valstybinio, tiek privataus kapitalo. Bet Lietuvos problema ta, kad nėra vieningos sistemos – bandoma daug skirtingų modelių. Jei Silicio slėnyje dominuoja rizikos kapitalo modelis, tai Lietuvoje galima rasti tiek Europos Sąjungos pinigais finansuojamų programų, tiek privačių rizikos kapitalo fondų, inovacijų parkų, slėnių paramos, „startup“ akseleratorių ir pan. – Vadinasi, išeitis – gerą verslo idėją verčiau bandyti įgyvendinti JAV? – Nėra vieno universalaus recepto. Mano nuomone, viskas labai priklauso nuo paties projekto, dalyvių, idėjos. Tarkime, ar tai orientuota į vietinę, ar į pasaulinę rinką. Turiu tris bendro pobūdžio rekomendacijas lietuviams. Pirma, siūlau atsigręžti į tas sritis, kur Lietuva turi konkurencinį pranašumą. Nesigilinsiu kodėl, bet kalbama, kad mūsų bankinis sektorius yra stipriai išvystytas, mobiliosios technologijos pakankamai konkurencingos ir pan. Yra ir kitų sričių, su kuriomis pats nesu susidūręs, bet garsiai kalbama apie biotechnologijas, lazerių

technologijas. Antra, svarbu eksperimentuoti. Kurti veikiančius verslo prototipus Lietuvoje yra geriau, nei užsienyje, nes kaštai bus mažesni. Be to, išbandyti naujus produktus mažoje rinkoje yra daug paprasčiau, nei didelėje. Trečia: jei matote, kad projektas yra sėkmingas, kad jis gali veikti ir kitose rinkose, naudinga būtų plėsti verslą. Silicio slėnyje yra unikali aplinka kurti stambaus masto, aukštos kokybės produktus. Turint įrodytą verslo modelį būtina jame atsirasti. – Kaip rasti, į ką kreiptis, kuriais investuotojais galima pasitikėti? – Kiekvienas verslas atlieka savo funkcijas. Tarkime, bankai finansuoja statybas, bet patys nestato. Taip pat ir rizikos kapitalo investuotojai – jų verslas yra investuoti, bet ne perimti idėją ir bandyti ją įgyvendinti savo jėgomis. Taip jau pasaulyje susiklostė, kad jie dažniausiai finansuoja jaunus technologinių įmonių verslus. Yra ir kitų, specializuotų finansavimo šaltinių, tarkime, „verslo angelai“. Tai – patyrę, sėkmingi verslininkai, kurie užsiima investicijomis. Mano nuomone, geriausia jaunam verslui – „angelų“ investicijos arba ankstyvojo etapo rizikos kapitalo fondai. – Kaip prisivilioti profesionalius darbuotojus? – Geras darbuotojas brangiai kainuoja. Bet patirtis rodo, kad dažnai

aukšto rango žmonės ateina į kompanijas ne dėl algos. Pirmiausia – dėl perspektyvos. Kai kompanija maža, be algos dar gaunama įmonės akcijų. Jei įmonei pasiseka, iš akcijų galima daug daugiau uždirbti, nei gaunant didžiausią atlyginimą. Kitas dalykas – kiekvienam protingam žmogui rūpi ne tik pinigai, bet ir norisi padaryti kažką, kas pakeistų pasaulį.

Lietuvos problema yra ta, kad nėra vieningos sistemos – bandoma daug skirtingų modelių.

Milijonų verta bendrovė „GetJar“ atsirado studentiškame I.Laurso kambaryje. Asmeninio arch. nuotr.

– Koks metas startui palankus finansiškai? Ar investicijoms pritraukti turi įtakos ekonominės krizės? – Aš to pernelyg nesiečiau su ekonomine situacija pasaulyje. Kur kas daugiau įtakos turi startuolių išėjimas į akcijų biržą. Tarkim, iki tokio „Facebook“ žingsnio, bendras investicinis klimatas startuolių atžvilgiu buvo daug palankesnis, nes, kaip žinote, „Facebook“ nepateisino investuotojų lūkesčių. Taigi šiuo metu prognozuojama, kad artimiausius keletą metų finansavimo sąlygos „startup‘ams“ bus blogesnės, nei buvo anksčiau. Nesakau, kad tos sąlygos bus labai blogos. Tiesiog iki šiol buvo geresnės. Dar vienas pastebėjimas apie krizės laikotarpį: kuo kapitalui blogiau sekėsi privačiame sektoriuje, biržose, tuo daugiau lėšų atiteko rizikos kapitalui. Didesnė rizika, didesni ir laimėjimai.

Kauno gatvėms – papildoma 3,45 mln. Lt injekcija Kauno miesto savivaldybė į gatvių asfaltavimą ir duobių remontą investuos papildomus 3,45 mln. Lt. Didžiausi darbai vyks Nuokalnės ir Partizanų gatvėse, kur bus paklota nauja asfaltbetonio danga.

miesto gatvėse. Tiek ištisinio gatvių remonto, tiek ir duobių tvarkymo darbai bus pradėti šį mėnesį. Darbai – visame mieste Šiuo metu baiginėjami ilgiau nei mėnesį trukę darbai Radvilėnų pl. Šios gatvės atkarpose tarp K. Petrausko g. ir J. Basanavičiaus al. bei tarp J. Basanavičiaus al. ir A. Baranausko g. jau baigta tiesti nauja asfalto danga. Šiuo metu ten vyksta šaligatvių tvarkymo darbai. Tuo tarpu Panerių gatvėje kelininkai atlieka pa-

ruošiamuosius asfaltavimo darbus. Šios gatvės atkarpoje tarp Demokratų g. ir Aukuro g. bus paklota nauja asfalto danga, sutvarkyti šaligatviai, pakeisti borteliai. Intensyvūs darbai tęsiami ir A. Juozapavičiaus pr. bei Parodos g. Planuojama, jog viešojo transporto eismas Parodos g. bus atnaujintas jau rugsėjo pradžioje. Praėjusį mėnesį kelininkai baigė tvarkyti J. Basanavičiaus gatvės atkarpą tarp Taikos pr. ir Radvilėnų pl. Kitos kelininkų brigados šiuo metu darbuojasi

Per 2 metus – 100 mln. Lt Kauno miesto taryba birželį pritarė sprendimui į svarbiausių Kauno miesto gatvių kapitalinį remontą per artimiausius 2 metus investuoti iki 100 mln. Lt. Lėšos už šiuos darbus bus išmokėtos per 10 metų. Pasak Miesto tvarkymo skyriaus vedėjo Aloyzo Pakalniškio, realūs gatvių remonto darbai bus pradėti jau kitąmet. Sudarytame pagrindinių miesto gatvių, kurioms labiausiai reikia rekonstrukcijos, sąraše yra 12 gatvių. Konkretų gatvių sąrašą, kurios per artimiausius dvejus metus bus iš esmės suremontuotos, atskiru sprendimu tvirtins Kauno miesto taryba.

Užsk. Nr. 305949

„Sutvarkytos gatvės yra vienas iš svarbiausių miesto prioritetų. Džiugu, kad pavyko surasti papildomų lėšų, kurios bus investuotos į gatvių tvarkymą“, - teigė Kauno miesto meras Andrius Kupčinskas. Praėjusiais metais buvo iš esmės sutvarkyta viena Nuokalnės gatvės pusė. Dabar kelininkai imsis antrosios kelio pusės, kurioje bus paklota nauja asfaltbetonio danga. Analogiški darbai vyks ir Partizanų gatvėje – kelininkai iš pagrindų sutvarkys prasčiausios būklės gatvės atkarpą, einančią nuo sankryžos su Kovo 11-osios g. iki 45-u numeriu pažymėto namo. Likusi lėšų dalis bus skirta pavojingiausių duobių tvarkymui. Didžiausi darbai vyks prastos būklės Marijampolės plente, P. Kalpoko ir Ašigalio gatvėse. Duobių remontas bus vykdomas ir kitose

Aušros g., K. Petrausko g. ir Šiaurės pr., kur tvarkomos pavojingiausios duobės. Artimiausiu metu duobės taip pat bus tvarkomos Tunelio g., Birželio 23-iosios g. bei Radvilėnų pl. atkarpoje tarp Zoologijos sodo ir Tunelio gatvės. Per pirmuosius du vasaros mėnesius kelininkai sutvarkė pavojingiausias duobes Jonavos g., Savanorių pr., Veiverių g., Raudondvario pl., K. Baršausko g. ir daugelyje mažesnių miesto gatvių.


10 | Visuomenė

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Sodybų tuštėjimo metas Kaimas tvarkosi, net gražėja, bet jame neliko nei vaikų, nei darbininkų Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Lietuva pradeda priminti Sacharą. Retai apgyvendintų seniūnijų per keletą metų padaugėjo dukart. Provinciją graužia keli kirminai – mažas gimstamumas, nedarbas ir pašalpų išugdyta tinginystė. Bet netrūksta ir tokių vietovių, kur žmonės trykšta optimizmu. „Norime susidaryti tuštėjančios Lietuvos vaizdą“, – savo tyrimą „15min“ pristatė Socialinių tyrimų centro Sociologijos instituto Visuomenės geografijos skyriaus doc. dr. Vidmantas Daugirdas ir ištiesė žemėlapį, kuriame mažiau nei pusė šalies nuspalvinta baltai – ten gyventojų skaičius dar neverčia griebtis už galvos. Didesnė dalis rajonų pilkuoja, viena kita seniūnija – juoda. Vadinasi, ten žmones jau beveik galima įrašyti į Raudonąją knygą. Mintis pasidomėti kaip tankiai gyvenama Lietuva prieš gerą dešimtmetį kilo

tuomečiam Geografijos instituto vadovui Ričardui Baubinui ir V.Daugirdui. Pastarasis tyrimų nemetė, tik vėliau juos vykdė labiau dėl asmeninio susidomėjimo. Šiemet darbas tapo gerokai intensyvesnis – pasitelkęs kolegas, V.Daugirdas ėmėsi projekto „Lietuvos retai apgyvendintos teritorijos ir jų gyventojai“, kurį remia Lietuvos mokslo taryba. Ką laikyti mažai apgyventa teritorija? Anksčiau vienu iš kriterijų Europos Sąjungos (ES) paramai gauti buvo mažas gyventojų tankumas. Vyravo rodiklis – iki 10 gyventojų/kv.km. Suabejoję, ar Lietuvoje yra tokių vietovių, mokslininkai apsistojo ties kitu skaičiumi – 12,5 gyventojo/kv.km. Prieš šešerius metus seniūnijų, kur toks ir mažesnis gyventojų tankumas, buvo 71 iš 546, dabar – apie 150. Tyrėjai nusprendė jas šias seniūnijas ištirti trimis pjūviais: apklausti seniūnus, šimtą ūkininkų, kurie kuria bendrąjį vidaus produktą, ir eilinius gyventojus. Iš viso per tris liepos savaites spėta pabendrauti su 600 atsitiktinai parinktų žmonių 45 seniūnijose. Lietuvoje nėra blogai gyventi V.Daugirdas prisipažino su kolegomis susidaręs nevienareikšmį vaizdą. Jie buvo

Žmonių – kaip kalnuotose šalyse Statistikos departamento duomenimis, Kaune likę 330 tūkst. gyventojų, Panevėžyje per du dešimtmečius jų sumažėjo nuo 126 tūkst. iki 107 tūkst., Klaipėdoje gyveno per 207 tūkst., dabar – 170 tūkst. žmonių. Tyrėjų žemėlapyje išsiskiria ežerais mėlynuojanti ir giriomis žaliuojanti šiaurės rytų Lietuva – ten pilkuoja ištisi rajonai, bet jie ir anksčiau nepasižymėjo dideliu gyventojų tankumu. Tamsiau nuspalvinta beveik visa Rietavo savivaldybės teritorija, Akmenės rajonas, atskiros seniūnijos Jurbarko ir Tauragės rajonuose, kur driekiasi didesni miškai. Užnemunėje – balta, bet ten mažiau miškų ir ežerų, derlingos žemės. Juoda dėmė Dzūkijoje, prie pat sienos su Baltarusija, žymi liūdną rekordą – rečiausiai apgyventą Marcinkonių seniūniją, kur tankumas tesiekia 1,8 žmogaus/kv.km. „Kaip Sacharos dykumoje (ten vienoje kvadratinėje mylioje – maždaug 2,5 kv.km – gyvena vienas žmogus – aut. past.)“, –

palygina tyrimo vadovas. Mažiau nei 5 žmonės/kv.km gyvena Kazitiškio (Ignalinos r.), Labanoro, Sarių (Švenčionių r.), Kapčiamiesčio (Lazdijų r.) seniūnijose. Demografijos rykštė anksčiausiai pradėjo plakti rytų Lietuvą – čia daugiau ir retai apgyventų seniūnijų, ir vyresnių žmonių, gimsta mažiau vaikų. Žemaitijoje situacija ilgą laiką buvo nebloga, bet pastaruoju metu prasidėjo nuosmukis. Todėl žmonės čia, matydami staigų kontrastą, skundžiasi garsiau, o aukštaičiai greičiausiai jau spėjo priprasti. Nors Lietuva, atsižvelgiant į klimatą, vandens išteklius, stichinių nelaimių tikimybę ir pan., laikoma vienu geriausių kraštų gyventi, gyventojų tankumas nebesiekia 50 žmonių kv. kilometre. Pasaulio mastu tai yra menkas skaičius, būdingas kalnuotoms, miškingoms, gyventi mažiau tinkamoms šalims. Kaimyninėje Lenkijoje tankumas dvigubai didesnis.

pasiruošę išgirsti skundų ir dejonių: „Bet didžioji dalis žmonių buvo nusiteikę pozityviai – į klausimą, ar patinka gyventi savo seniūnijoje, apie 90 proc. žmonių atsakė „patinka“ arba „labai patinka“. Lietuvoje išgirdus tokį atsakymą kyla įtarimų.

Kaime gyvena beveik 500 žmonių, o autobusas vasarą važiuoja tik kartą per dieną. Gyventojai gyrė aplinką – švaru, gražu, ramu, miškai, ežerai, daugelis seniai pažįstami su kaimynais. Dažniau sakydavo, kad jų gyvenimas nepasikeitė. Trečdaliui atrodo, kad gyvenimas pagerės, trečdaliui – kad pablogės, kiti pokyčių nesitiki, bet tai irgi teigiamas atsakymas. Vadinasi, Lietuvoje nėra blogai gyventi.“ Linksmieji viešviliečiai Anot pašnekovo, daug kas priklauso nuo seniūno. Jei šis dejuoja, ir bendruomenė yra viskuo nepatenkinta. O jei seniūnas veiklus, gyvenimas kur kas šviesesnis. Tokį pavyzdį V.Daugirdas rado vos pradėjęs kelionę po šalį – Viešvilėje (Tauragės r.), kur jam pačiam ilgai teko gyventi ir mokytis. „Gavome pozityvų smūgį. Ilgai su kolegomis svarstėme, kodėl. Seniai pažįstu seniūną, jis turi didžiulį autoritetą, yra racionalus, veiklus, bet ne karštakošis. Bendruomenė – labai organizuota, vyksta Viešvilės dienos, sąskrydžiai, kitos šventės, dailės ir mezginių parodos. Gyvenimas verda“, – stebėjosi V.Daugirdas. Bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę „Gal kiek subjektyvus vertinimas, bet susidarė vaizdas, kad į gera keičiasi visa

Lietuva. Sutvarkytos sodybos, nupjauta žolė, žydi gėlės. Prieš 15 metų taip nebuvo, – pastebėjo V.Daugirdas. – Dabar žmonės turi laiko, noro ir pinigų susitvarkyti. Vienas kolega sako: „Kur matei kaimietį, su dalgiu žolę prie namo pjaunantį? Visi važinėja su žoliapjovėmis.“ Kur daugiau ūkininkų, kas antroje sodyboje traktorius ar kombainas už pusę milijono, jei ne brangesnis, stovi. Ar blogai gyvename? Bet jei paklausi, tai sakys, kad blogai.” Aktyvūs gyventojai sugeba ne tik tvarkytis savo sodybose, bet ir įgyvendinti nemažus projektus, pavyzdžiui, Smalininkuose bendruomenė pasistatė vėjo jėgainę. Nemažai kelių, mokyklų, kitų objektų sutvarkyta už ES lėšas. Anot V.Daugirdo, apleistų pastatų pilna ir dabar, bet jie kitokie – netvarkomi ne dėl apsileidimo, pinigų ar laiko stokos, o todėl, kad nebėra kam juose gyventi. Trūksta laisvos žemės Pokalbiai su seniūnais, ūkininkais ir kitais žmonėmis tyrėjams pasufleravo, kad provinciją labiausiai kamuoja didelis nedarbas. Pradėti verslą ar ūkininkauti nelengva – trūksta darbininkų ir laisvos žemės. Kelių hektarų ūkio pakanka tik šeimai prasimaitinti. Norintieji iš to gyventi ūkius didina, bet žemė, kurią jie galėtų išsinuomoti ar įsigyti, jau pasidalinta. Ypač Lietuvos šiaurėje, kur ūkiai rentabilūs. Juolab, kad jie gauna rimtą paspirtį – ES išmokas. Didiesiems ūkininkams jų net nelabai reikia, tačiau mažiukai, negaudami paramos, tikriausiai neūkininkautų. Lietuvoje daug dirvonuojančių sklypų, ypač nederlinguose ir kalvotuose šiaurės

Keliaudamas po Lietuvos kaimus V.Daugirdas patyrė, kad ne viskas čia taip blogai, kaip dažnai kalbama. I.Gelūno nuotr.


15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Visuomenė | 11 Šaukėnuose (Kelmės r.) pastatytas didžiulis kultūros centras.

Tauragnai (Utenos r.) virto sezonine gyvenviete.

rytų rajonuose. V.Daugirdo kalbinti ūkininkai tikino tokios žemės neturintys. Šie sklypai greičiausiai priklauso miestiečiams, kurie jų nenori nei atiduoti žemės ūkiui, nei parduoti, nei patys dirbti ar kurtis, tik laukia galimybės parduoti užsieniečiams. Pykdo pašalpos gavėjai Antra opi problema V.Daugirdui buvo netikėta: „Neįsivaizdavau, kad tvyro toks nepasitenkinimas. Seniūno klausi apie pašalpų gavėjus – iškart emocingai užsiveda. Gyventojai irgi mini juos kaip didelę bėdą, kartais net didesnę už nedarbą. Seniūnai sako: jei pašalpos gavėjui duosiu darbo, turėsiu stovėti šalia, kitaip išgėręs dar kojas nusipjaus. Šis atkerta: aš pas tave gatvių nešluosiu už kelis šimtus litų, kaip atrodysiu prieš kaimynus? Girtam šlitinėti – nieko, o dirbti – pažeminimas.“ V.Daugirdas pasakojo apie durpyną Gaurės seniūnijoje (Tauragės r.), į kurį pradėjo investuoti vokiečiai. Ankstesni darbuotojai liko, o naujų prisivilioti sunku, mat teks nugarą lenkti. Klausiami, kaip gelbėti Lietuvos provinciją, dauguma žmonių siūlė kurti darbo vietas. „Jei tai apsimokėtų, darbo vietų jau būtų. Dabar ateis verslininkas, įkurs fabrikėlį – kas į jį eis dirbti? Dėl to ir nekuria. Ūkininkai skundžiasi – reikia samdyti žmonių, o negaliu surasti. Būna, kad net iš kitų savivaldybių renka“, – pasakojo mokslininkas. Vienas Videniškių seniūnijos (Molėtų r.) darbuotojas tyrėjams taip ir pasakė: kam tos darbo vietos, jei nebėra, kam jas užimti, nebėra darbingų žmonių, tik pensininkai ir asocialūs asmenys.

Atgal į kaimą Žmonės ne tik bėga iš kaimo. Yra čia ir naujakurių. Vienas kitas pinigų susitaupęs emigrantas grįžta ir perka ūkius, stato naujus namus. Į kaimus kraustosi ir ekologiško gyvenimo propaguotojai arba pagyvenę žmonės, kurie nebeišsilaiko mieste, bet pardavę butą pinigų turi visam kaimo namui. Viena menininkė tyrėjams prisipažino su džiaugsmu spartų gyvenimą Vilniuje iškeitusi į kaimo ramybę. Tokie žmonės dažniausiai – išsilavinę, galintys dirbti bet kur, svarbu turėti internetą. Prie rajonų centrų esantys kaimai virsta sezoninėmis gyvenvietėmis – vasarą čia suvažiuoja sodybas įsigiję miestiečiai. Salako (Zarasų r.) seniūnas juokavo: greitai teks žiemomis užkalti visų namų langus, o vasarą nuplėšti lentas. Tauragnai (Utenos r.) jau beveik tapo Utenos gyvenamuoju rajonu: čia patogu, nes viskas šalia, keliai geri, šalia ežerai. Tik vaikus žmonės leidžia ne į vietos, o į Utenos mokyklas. Seniūnijoje – nė vieno naujagimio Ir iš tiesų, kai kuriose seniūnijose du trečdaliai gyventojų yra pensinio amžiaus. Prieš keletą metų V.Daugirdas buvo radęs tik vieną seniūniją, kur per metus negimė nė vienas vaikas. „Sunku net įsivaizduoti – juk seniūnijoje gyveno apie pora tūkstančių žmonių“, – sena statistika stebėjosi mokslininkas. Bet dabartinė pribloškė dar labiau – tyrėjai suskaičiavo bent 5–7 seniūnijas be naujagimių. O mirtys ir emigracija nesustoja. Tai virsta uždaru ratu. Gyvenvietėse tebestovi parduotuvės, vaistinės, mokyklos, kitos viešųjų paslaugų įstaigos. Mažėjant žmonių skaičiui jos viena po kitos uždaromos. Su medicinos punktais – tas pats. Didesniuose miesteliuose dar veikia ambulatorijos, o į mažesnius geriausiu atveju atvažiuoja felčeris. Eičiuose (anksčiau – Laukėsa, Gaurės seniūnija) gyvena beveik 500 žmonių, šalia – geras kelias iš Tauragės į Jurbarką. O autobusas Gaurėn važiuoja tik kartą per dieną – prieš pusę aštuonių ryto. Atgal nebegrįžta. „Klausiu žmonių: ar geras susisiekimas? Atsakė teigiamai, nes turi automobilius. Tik tiems, kurie jų neturi, blogai. Kita vertus, galima paleisti dešimt autobusų, bet kas jais važiuos?“ – retoriškai klausė V.Daugirdas.


12 | Tyrimas

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Verslas – „Labas as policijoi pasuk i sita nr“ – kažkur girdėta ar matyta frazė? Daugelis jau supranta, kad tai – telefoninių sukčių spendžiamos žabangos, tačiau vis dar atsiranda užkimbančių. „15min“ aiškinasi, kaip veikia tokie triukai. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Būtent tokio turinio SMS gavo vienas „15min“ redakcijos darbuotojas. Nieko nelaukusi griebiu diktofoną, kad įrašyčiau pokalbį, ir skambinu sukčiams. Apgavikas priverčia spėlioti Iš pradžių abejingu, prarūkytu balsu atsiliepia vidutinio amžiaus vyras. Kai išgirsta neva išsigandusios moters balsą, telefoną perima kitas vyras ir solidžiu balsu, su nežymiu rusišku akcentu, atraportuoja: „Centrinis VPK, tyrėjas Tomas Andriušaitis, klausau jūsų.“ Pradedu mikčioti, kad gavau keistą žinutę ir nesuprantu, čia man vyras ar sūnus parašė. „Aš nežinau, čia kažkas iš jūsų artimųjų, matyt, parašė, nes čia tarnybinis VPK (Vyriausiojo policijos komisariato, – red. past.) numeris, kuriuo mes leidžiame sulaikytiesiems pranešti artimiesiems, kad jie yra sulaikyti“, – atsako „tyrėjas“. Bandau iškvosti, kas iš mano artimųjų pakliuvo į policiją, tačiau sukčius tą patį bando sužinoti iš manęs. Dažniausiai telefoniniai apgavikai artimiesiems praneša, kad jų vaikas arba vyras pakliuvo į avariją ar buvo sulaikytas, tačiau šis apgavikas nerizikuoja įvardyti mano artimojo, todėl tenka spėlioti pačiai. Klausiu: gal vyras? „Tyrėjas“ paklausia tariamo mano vyro vardo ir pavardės bei gimimo datos. Mikliai sugalvoju, kad tai – Mantas Baranauskas, gimęs 1975 m. kovo 14 d. „Tyrėjas“ tuo metu klapsi klaviatūra – neva ieško tokio asmens, ir netrukus praneša: „Taip, yra pas mus sulaikytas.“ „Vyras“ susimušė Kaune „Tyrėjo“ teigimu, mano „vyras“ prie parduotuvės susistumdė su kažkokiu žmogumi, sudaužė jo telefoną, ir dabar „vyrui“ bus keliama baudžiamoji byla. Jis neva sulaikytas trims valandoms, o „nukentėjusysis“ yra policijoje ir svarsto, ar rašyti pareiškimą, ar prašyti grąžinti nuostolius: 200 Lt už sudaužytą „Samsung Galaxy“ telefoną

ir 110 Lt už SIM kortelę, kurios sąskaitoje buvo tokia suma. „Ponia, jūs dabar galite paimti „Tele2“ papildymus už 110 Lt, mes atiduodam žmogui juos, paimam jūsų vyrą ir atvažiuojam iki namų, atiduosite likusius pinigus, ir nukentėjusysis nerašys pareiškimo“, – ragina „tyrėjas“. Pasiūlau susitikti už valandos netoli „15min“ redakcijos esančioje Vytauto gatvėje. Vilniaus nepaminiu, nes galvoju, kad sukčiai bent numano, į kokį miestą siuntė žinutę. „Tyrėjas“ sutrinka. Paklausiu, koks jų komisariato adresas. Jis sutrinka dar labiau – Vytauto prospektas. „Kokiame čia mieste?“ – klausiu. Pasirodo, Kaune. Garsiai nusistebiu, ką tas asilas, mano vyras, galėjo veikti Kaune. „Tyrėjas“ keičia taktiką – liepia nusipirkti kortelių papildymus, paskambinti ir padiktuoti kodus. Juos neva pasakytų „nukentėjusiajam“, o vėliau reikėtų su juo susisiekti ir grąžinti likusius 200 Lt už sudaužytą telefoną. Sutariame, kad nubėgsiu pirkti kortelių ir po to paskambinsiu. Iškart paskambinu numeriu 112 pranešti apie telefoninius sukčius. Entuziastingai pasakau, kad noriu su policijos pagalba juos pričiupti. Atsiliepęs vyras visiškai neužsikrečia doros pilietės entuziazmu, perspėja, kad taip greitai nieko nebus, ir atsidusęs nukreipia į vieną iš policijos komisariatų. Ten esu nukreipiama į dar kitą komisariatą. Entuziazmas priblėsta. Per valandą nesulaukęs mano skambučio, „tyrėjas“ neapdairiai pradeda „majakinti“ į telefoną. Nereaguoju. „Nukentėjusysis Arūnas“ Pagaliau į redakciją atvyksta tikras tyrėjas ir paprotina, kaip tęsti pokalbį. Paskambinu sukčiams darkart. Prisistatau kaip Monika

Pokalbių įrašus galite išklausyti portale 15min.lt


Tyrimas | 13

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

lengvatikių medžioklė Sukčių statistikos neveda

Pranešti beprasmiška?

Tikslios statistikos apie telefoninius sukčiavimus Policijos departamentas neturi. Skaičiuojama tik bendra sukčiavimų statistika. 2011 m. tokių atvejų užfiksuoti 5491, arba 24,8 proc. daugiau nei 2010 m. (4400). Šiemet per 6 mėnesius užfiksuoti 2602 sukčiavimai (pernai per tą patį laikotarpį – 2636). Į sukčiavimo sąvoką įeina ir telefoniniai sukčiavimai, ir sukčiavimai internetinėje erdvėje, ir finansiniai sukčiavimai įmonėse.

Nors Lietuvos policijos atstovai kviečia bendradarbiauti ir, kilus bent menkiausiam įtarimui, kad gavote telefoninių sukčių žinutę ar sulaukėte jų skambučio, prašo apie tai pranešti trumpuoju numeriu 112 arba 02, iš to gali nebūti jokios naudos. Aš dėl šio įvykio nepatyriau jokių nuostolių, todėl buvo atsisakyta pradėti ikiteisminį tyrimą. Vienintelis dalykas, ką galėjo padaryti policija, tai užblokuoti sukčių išankstinio apmokėjimo paslaugų SIM kortelę ir telefono tarptautinį judriojo ryšio identifikatorių (IMEI), siekiant užkirsti kelią tolimesniems nusikaltimams.

„vyrui“, jeigu pareiškimas bus parašytas. Atsakymas nustebina – iki metų kalėjimo. Kai nusistebiu, „tyrėjas“ drebia: tai – už chuliganizmą. Galiausiai užpykstu: „Žinot, jeigu mano vyras buvo toks kvailas, tai tegu dabar ir sėdi.“ Su „tyrėju“ taip nesmagiai atsisveikiname.

Paskambinusysis prisistato kaip mano „vyras“ Mantas. „Kas tavo balsui atsitiko?“ – pašiurpusi klausiu. „Lūpa praskelta, visas veidas sutinęs, susimušiau. Ar girdi mane? Čia reikia sutvarkyt ir mane išleis iš policijos“, – mekena. Piktai klausiu, kaip jis atsidūrė Kaune. Žada viską paaiškinti grįžęs namo, pavadina katinėliu ir perduoda ragelį „tyrėjui“ – neva jam leido pašnekėti tik minutę. „Tai k ką jūs man siūlot daryt?“ – klausiu „pareigūno“. Jis nežino atsakymo, to„par dėl perduoda ragelį Arūnui. Jis klaudė ssia, ar atlyginsiu bent pusę žalos. Atkertu, kad tik grynais – kai pamatysiu, kad pasirašys, jog neturi mano „vyrui“ pretenzijų. Arūnas užpykęs meta ragelį. Galiausiai sukčiai visai praranda budrumą ir iš neva policijos d komisariato telefono pradeda rašinėti ko man žinutes su klaidomis: „Pomia. Paskambinkit k bi i sita nr“, „Monika pasuk“, „Pasuk monika mantas“ ir pan. Į žinutes nereaguoju, o telefono pokalbių įrašus perduodu tikriems policijoms pareigūnams. Duodu parodymus, jie surašo protokolą ir išvažiuoja.

Praradę kantrybę sukčiai žurnalistę užpylė žinutėmis su klaidomis. D.Tarasenkos nuotr.

Baranauskienė, Manto Baranausko žmona. Pasakau, jog kolegos nubėgo pirkti papildymų, tačiau manęs neišleidžia iš darbo važiuoti pas „vyrą“ į Kauną, todėl noriu pinigus ir kortelių papildymus perduoti „tyrėjo“ kolegoms Vilniaus komisariate. „Ai, Vilniuje, – nusivilia „tyrėjas“. – Žinote, kaip padarome – duokite tuos kodus ir aš tada nežinau... Už pusės valandos jūsų vyras pats su jumis susisieks ir tada jūs su nukentėjusiuoju toliau tvarkysitės.“ Nepasiduodu ir pasakau, kad tuomet galiu savo tariamą brolį nusiųsti į Kauną su pinigais. „Tyrėjas“ vis tiek prašo pasakyti papildymo kodus. Kai nesutinku, „tyrėjas“ leidžia man pašnekėti su „nukentėjusiuoju“. Viskas jau panašėja į tragikomediją. „Nukentėjusysis“, vardu Arūnas, prabyla it nuo alkoholio apsvaigusiu balsu, su stipriu rusišku akcentu. „Čia jūsų vyras, jis mane sūmūšė, žynuokit, sūmūšė, sudaužė mano telefonas, kortelę, ir už vyską, žynuokit, reikia mokėti“, – moko mane Arūnas. Paklausiu, kada ir kur galima būtų su juo susitikti. „Jeigu jūs norite tartis, tai tariamės dabar“, – pyksta Arūnas. Pameluoju, kad paskambinsiu, kai grįš kolegos su nupirktomis kortelėmis. Pamažu suvokiu, kad sukčiai sėdi kalėjime, laisvėje

neturi vadinamųjų „kojų“, todėl susitikti su kažkuriuo iš jų ir neva perduoti pinigų nepavyks. Jiems reikia tik kortelių kodų. Grasina kalėjimu Po kiek laiko paskambinu „tyrėjui“ ir pranešu, kad papildymus turiu ir noriu susitikti. Jis įspėja, kad iki darbo pabaigos nei aš, nei mano „brolis“ nespėtume atvažiuoti į Kauną. „Nukentėjusysis sako: arba aš rašau pareiškimą, arba man grąžinat nuostolius“, – remia mane prie sienos „pareigūnas“. Pasidomiu, kas gresia

Pokalbis su „vyru“ Sukčių nervai neišlaiko ir jie keičia taktiką – greitai sulaukiu jų pačių skambučio. Atsiliepusi išgirstu jau trečią – asocialų, gruboką – balsą. alsą.

Skambina tik trimis atvejais Policijos departamento atstovas Ramūnas Matonis (nuotr.) teigia, kad policijos pareigūnai žmonėms niekada neskambina. Tačiau vienas policininkas, nepanoręs atskleisti savo tapatybės, sutiko papasakoti, kokiais trimis atvejais policija gali skambinti žmonėms. ti Pagal Baudžiamojo proceso kodeksą policijos pareigūnai gali iškviesti žmogų į komisariatą telefonu ir suderinti atvykimo laiką. Taip pat gali pranešti, kad artimas žmogus sulaikytas dviem paroms ir pristatytas į areštinę. Trečias atvejis – policija gali paskambinti ir pranešti, kad kažkas atsitiko su to žmogaus turtu arba jo giminaitį ar šeimos narį ištiko nelaimė. Policija visada turi pranešti, į kokį policijos komisariatą reikia atvykti.


14 | Verslas

Sraigių ūkis Kazlų kaime Lietu Lietuvoje sraigės dirbtinai auginti pradėtos prieš keliolika metų, tačiau šio verslo pamatai vis dar klojami. Afrikinių met sraigių augintoja Kristina Baltrušaitienė tikina, kad sra pasaulyje šių moliuskų paklausa – milžiniška, tad visa Lietuva galėtų tuo užsiimti ir visiems užtektų darbo. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Molėtų rajone, Kazlų kaime, ūkininkas Tomas Juozapas Gintila, padedamas dukros K.Baltrušaitienės, jau ketverius metus puoselėja kaimo turizmo sodybą. Turizmo sezonas trumpas, todėl praėjusį sausį ūkininkas su dukra pasiryžo išbandyti naują verslą – auginti afrikines Helix aspersa maxima sraiges. Lietuviai jas paprastai veisia rūsiuose, tvartuose ir apleistose fermose. Bet Kazlų kaime sraigės žiemą ir pavasarį gyvena „apartamentuose“ – naujame mediniame name, o birželį persikelia į „vasarnamį“ – 70 m ilgio ir 4 m pločio tunelį.

geoterminį šildymą, kad nuolat būtų šildomos grindys, nes afrikinėms sraigėms ir jų kiaušinėliams inkubatoriuose reikia nuo 18 iki 25 laipsnių šilumos. Nakties metu temperatūra gali būti keliais laipsniais žemesnė. Drėgmė patalpose turi būti ne mažesnė nei 70–80 proc., o tam reikalinga drėkinimo sistema. Taip pat teko statyti rekuperatorių, nes vėdinimas – be galo svarbus, kitaip

Lenkų tarpinink inka in k i už 1 kg sraigių lietuviams siūlo apie 6,8– 11,9 Lt, tačiau parduodant tiesiai perdirbėjams galima gauti net 40,8 Lt. kauptųsi dujos, amoniakas, kurie būtų pražūtingi sraigėms. Sraigių augintojams dar teko ištirti vandenį, skirtą patalpoms drėkinti ir sraigėms plauti. Nustatyta, kad jis netinkamas – per daug geležies, tad prireikė filtrų.

Sraigė–motina vienu kartu padeda maždaug 100 kiaušinėlių. Iš jų išsiritę jaunikliai atrodo lyg virtos kruopos. D.Daškevičiūtės nuotr.

Išlaidos – šimtai tūkstančių Pasak K.Baltrušaitienės, Europos Sąjunga kol kas neremia sraigių ūkių. Lietuvos bankai skeptiškai žiūri į šį verslą – verslininkais patikėjo tik Šiaulių bankas, kuris suteikė kreditą pasistatyti ir įsirengti 300 kv. m ūkinį pastatą. Kitus pinigus teko sukrapštyti patiems. „Apyvartinių lėšų mums trūksta ir dabar, nes investicijos didelės – pradedi auginti žiemą, o sraigės užauga tiktai rudenį“, – aiškino K.Baltrušaitienė. Vien į motininių sraigių bandą buvo investuota ne viena dešimtis tūkstančių litų. Dar pašarai, darbo jėga, tunelių lauke įrengimas – taip susidarė 100 tūkst. Lt. Į šią sumą neįskaičiuotos išlaidos ūkinio pastato statyboms ir įrengimui. Dirbtinai sukurta aplinka Ūkininkas su dukra savo sraigėms turėjo sukurti specialų mikroklimatą. Jie įrengė

Būtina kooperuotis „Mums kiekvienas etapas yra naujas, vis važiuojame pas ką nors pasižiūrėti, pasikonsultuoti, bet Lietuvoje technologijos, sraigių auginimo būdai, investicijos skiriasi, nėra vieningos nuomonės, kaip geriau, – patirtimi dalijosi K.Baltrušaitienė. – Šalyje didelių augintojų praktiškai nėra ir jie iki šiol nėra radę tiesioginio išėjimo į Europos rinką, viskas parduodama per tarpininkus lenkus. Lietuvoje jokios sraigių rinkos nėra. Tiekti atskiriems restoranams dvidešimčiai porcijų per savaitę neapsimoka.“ Kristina įsitikinusi: kad būtų galima sraiges parduoti tiesiogiai ir už didesnę kainą, Lietuvos sraigių augintojai turi kooperuotis, nes kiekvienas atskirai jų užaugina per mažai produkcijos. Nė vienas užsienietis neperka, pavyzdžiui, 5 tonų. Jam reikia 20–30 tonų, kad visam sezonui būtų apsirūpinęs. Tarpininkai superka iš sraigių augintojų žaliavą ir veža į užsienį perdirbėjams. Lenkų tarpininkai už 1 kg sraigių lietuviams siūlo 2–3,5 euro (apie 6,8– 11,9 Lt), tačiau parduodant tiesiogiai perdirbėjams galima gauti net 12 eurų (40,8 Lt).

70 m ilgio ir 4 m pločio tunelio, kuriame vasarą gyvena sraigės, įrengimas kainavo apie 5 tūkst. Lt.

Ėda viena kitą Motininių sraigių bandą ūkininkai pirko iš keturių tiekėjų – taip siekė sumažinti riziką įsigyti sergančių gyvūnų. Sraigės-motinos – vadinamosios reproduktorės – deda kiaušinėlius iki penkių kartų. Vienu kartu padeda maždaug 100 kiaušinėlių. Išsiritę sraigių jaunikliai sudedami į plastikines dėžutes ir kurį laiką ten auginami. Dėžutės atrodo it aplipusios virtomis kruopomis. Tik toms „kruopoms“ po truputį auga ūsai ir jos pradeda krutėti. Pirmus metus sraigių ūkį puoselėjantys verslininkai netikėtai sužinojo, kad sraigės – kanibalės, todėl reikia į vieną dėžę jų per daug nepridėti. Kitaip išsiritę sraigiukai pradeda stumdytis ir ėsti vienas kitą. Kartais net reproduktorės suėda savo vaikus. Nemėgsta druskos Sraigės iš ūkinio pastato balandžio pabaigoje perkeltos į šiltnamį. Ten jos gyveno iki birželio pradžios, o tada iškeliavo į specialius tunelius (voljerus su stogu) ir ten bus iki rugsėjo pabaigos. Kad sraigės iš tunelio nepaspruktų, jo sienelės ir pastoliai patepami druskos prisodrintu klampiu skysčiu, nes sraigės, pajutusios sūrumą, atsitraukia. Šiltnamiuose ir tuneliuose stovi mediniai padėklai – vadinamosios šėryklos, ant kurių sraigėms pribarstoma pašaro. Išvedžiota ir laistymo sistema, auginamos specialios kultūros: rapsai, garstyčios, aliejiniai ridikai, baltieji dobiliukai ir lapiniai augalai, kurie yra kaip maisto priedas. Spalį verslininkai sraiges išdžiovins su visu kiautu. Dalį sraigių pasiliks kaip reproduktores, dalį pasiūlys kaip motininę bandą pradedantiems sraigių augintojams. Šios sraigės bus užmigdytos iki kito sezono pradžios. Kitos sraigės bus paruoštos pardavimui kaip pirminė žaliava ir eksportuotos gyvos.


Sveikata | 15

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Meilės gydytojau, padėk Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@gmail.com

Atostogų romanas aistringas, bet ne visada saugus.

Vasaros karštis, poilsis gamtoje, atsipalaidavimas, vienas kitas svaiginantis kokteilis – kartais tiek tereikia, kad būtų pažadinti romantiški jausmai. Ten, kur romantika, ten ir atostogų romanas. Aistringas, bet ne visada saugus. Nutrūktgalviškų vienos nakties nuotykių šiuolaikinėje visuomenėje netrūksta. Štai JAV moterų futbolo žvaigždė Hope Solo sporto žurnalo ESPN specialiam leidiniui „Body Issue“ atvirai prabilo apie didžiausias olimpinio kaimelio paslaptis – seksą, alkoholį ir kitas linksmybes. Olimpinį kaimelį sportininkė apibūdino kaip „studentišką sekso vakarėlį su labai geru genofondu“. Apie spartėjantį gyvenimo ritmą bei žmonių polinkius dažnai keisti seksualinius partnerius vis garsiau kalba ir Lietuvos dermatovenerologai. Pastebėta, kad lytiškai plintančių infekcijų tradiciškai padaugėja antrąjį metų pusmetį. Statistika ir realybė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Dermatovenerologijos centro direktorė Matilda Bylaitė neslepia, kad centras turi etatinių pacientų, kurie tikrinasi kas savaitę ar mėnesį. Tai dažniausiai jauni aktyvūs, bet seksualiniame gyvenime nelabai atsakingi žmonės. „Tiesa, reikėtų pastebėti, kad pastaraisiais metais pacientų su lytiškai plintančiomis infekcijomis mažėja. Juokaujame, kad venerinės ligos emigravo, mat ieškoti laimės svetur išvažiavo daug jaunimo“, – pasakojo M.Bylaitė. Tačiau yra ir kita medalio pusė: labai daug žmonių nežino, kad yra užsikrėtę kokia nors lytiniu keliu plintančia infekcija, nes nejaučia jokių simptomų, todėl ir nepatenka į gydytojų rankas. „Pavyzdžiui, du trečdaliai moterų nežino, kad turi chlamidijų“, – atkreipė dėmesį dermatovenerologė.

M.Bylaitė: „Juokaujame, kad venerinės ligos emigravo, mat ieškoti laimės svetur išvažiavo daug jaunimo.“

123rf nuotr.

Sifilio – mažiau • Per pirmus penkis šių metų mėnesius Lietuvoje gonorėjos susirgimo atvejų užregistruota daugiau nei praėjusiais metais tuo pačiu laikotarpiu (2012 m. – 95, 2011 m. – 87 atvejai). • Kasmet užsikrėtusiųjų gonorėja vyrų beveik 10 kartų daugiau nei moterų. • Lietuvoje sergamumas sifiliu per keletą pastarųjų metų (2009–2011 m.) nežymiai sumažėjo: nuo 9,6 iki 8,5 susirgimų 100 tūkst. gyventojų. Tačiau, palyginus su kitomis Europos šalimis, tai vienas aukščiausių sergamumo rodiklių Europoje. • Per pirmus penkis šių metų mėnesius sifilis nustatytas 98 asmenims, pernai per tą patį laikotarpį – 114.

Oficiali statistika skelbia, kad chlamydia trachomatis bakterijos paplitimas Lietuvoje siekia 7–9 proc. Tačiau realus bakterijos nešiotojų skaičius gali būti kelis ar net keliolika kartų didesnis. „Priklauso, kokia statistika remsimės – ar ta, kuri skelbiama, ar ta, kurios nežinome. Pirma, ne visi sergantieji žino apie ligą. Antra, ne visi kreipiasi į gydytojus: galbūt savarankiškai kokius nors vaistus vartoja, arbatėlių pageria. Tačiau tai, kad simptomai išnyko, dar nereiškia, kad žmogus pasveiko“, – pabrėžė „meilės gydytoju“ save vadinantis žinomas dermatovenerologas Algirdas Šumila. Vienas nešioja, kitas negaluoja Pacientai ne visada atskleidžia priežastis, dėl kurių ieško specialistų pagalbos. Vieni sako, kad tikrinasi profilaktiškai, kiti užsimena, kad prastai pasijuto po atsitiktinių lytinių santykių, treti prasitaria turintys įtarimų dėl partnerio neištikimybės. „Vienas partneris gali būti užsikrėtęs, bet nejausti simptomų, todėl jo liga lieka nepastebėta ir nediagnozuota. Jis tampa ligos nešiotoju ir platintoju. Užtat jo partneris gali tapti ligos indikatoriumi – būtent jį ima kamuoti nemalonūs pojūčiai“, – aiškino A.Šumila. Kartais įsisenėjusios lytiškai plintančios ligos aptinkamos tik tada, kai žmogų ima kankinti iš pažiūros nieko bendra su jomis neturintys negalavimai. „Vėlyvoji ligos išraiška pasireiškia kaip komplikacija. Pavyzdžiui, pacientas suserga sąnarių uždegimu, o gydytojas jį siunčia pasitikrinti dėl venerinių ligų – visos organizmo sistemos tarpusavyje susijusios“, – įspėjo gydytojas dermatovenerologas. Saugosi tik nuo nėštumo Venerinių ligų paplitimas smarkiai priklauso nuo seksualinio švietimo: kiek jaunimas turi žinių ir įgūdžių saugotis. „Šiuolaikinis jaunimas geria kontraceptines tabletes ir prezervatyvų nenaudoja. Vadovaujamasi logika, kad svarbiausia nepastoti, o ligos galbūt manęs nepalies“, – pastebėjo A.Šumila. Jis atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje dar nesuprantama, jog venerinių ligų prevencija labai svarbi: „Vien pasižiūrėjus neužtenka pasakyti, ar tai chlamidijos, gonorėja ar

paprastas uždegimas. Infekciją būtina nustatyti laboratorijoje. O dalis tyrimų mokami. Tai atbaido žmones nuo tikrinimosi.“ Tuo metu daugumoje Vakarų Europos šalių pacientai ir tyrimus, ir gydymą gauna už dyką.

• Lietuvoje dažniausiai registruojama lytiškai plintanti infekcija – chlamidiozė. Per pirmus penkis 2012 m. mėnesius užregistruoti 122 nauji chlamidinės infekcijos atvejai (pernai per tą patį laikotarpį – 130). Šaltinis: Užkrečiamų ligų ir AIDS centras


VILNIAUS PULSAS

Keleivių kontrolė turės išsamius duomenis apie vėluojantį transportą Vilniaus viešajame transporte nuo rugpjūčio 15 dienos galios naujos bilietų rūšys – 30 ir 60 minučių bilietai. Pažymėję vieną iš šių bilietų, keleiviai galės persėsti iš vienos transporto priemonės į kitą iki baigsis pažymėto bilieto galiojimo trukmė. Pavyzdžiui, pažymėjus 30 minučių bilietą 8.05 val., jis galios iki 8.35 val. Šiuo metu persėdant iš vienos transporto priemonės į kitą kiekvieną kartą turi būti žymimas naujas vienkartinis bilietas. Keleivių kontrolė, tikrindama bilietus, atsižvelgs į laiką, per kurį transportas turėjo atvykti pagal gra-

fiką. Jeigu transporto priemonė nukryptų nuo grafiko, maršrute užtruktų ilgiau nei planuota ir dėl to pasibaigtų bilieto galiojimo laikas, keleivis nebūtų baudžiamas. Kontrolieriai turės tikslius duomenis, kaip mieste juda viešasis transportas. Esant nuo

keleivio nepriklausančioms aplinkybėms (pavyzdžiui, eismo spūstis, dėl kurios transportas nesilaiko grafiko) ar kilus ginčams dėl 30 ar 60 minučių bilieto galiojimo, bus sprendžiama kiekvienu atveju individualiai. Kelionės trukmę galima pasitikrinti interneto svetainėje http://stops.lt/vilnius. Atsakymus į dažniausiai užduodamus klausimus apie naujuosius viešojo transporto bilietus galite rasti www.vilnius.lt/ebilietas.

Vilniuje atnaujinamos 84 pasenusios vaikų žaidimo aikštelės Vilniaus miesto savivaldybės tarnybos išmontuoja senus vaikų žaidimo aikštelių įrenginius, kurie gali sukelti pavojų jose žaidžiantiems vaikams. Vietoj jų planuojama įrengti atnaujintas vaikų žaidimo aikšteles. Skirtingose miesto teritorijose planuojama įrengti 84 atnaujintas vaikų žaidimo aikšteles. Aikštelės bus tvarkomos Antakalnyje, Fabijoniškėse, Grigiškėse, Justiniškėse, Karoliniškėse, Lazdynuose, Naujamiestyje, Naujininkuose, Naujojoje Vilnioje, Paneriuose, Pašilaičiuose, Pilaitėje, Rasos seniūnijoje, Senamiestyje, Šeškinėje, Šnipiškėse, Verkiuose, Vilkpėdėje, Viršuliškėse, Žirmūnuose, Žvėryne. Šios aikštelės bus pritaikytos dviejų amžiaus grupių vaikams: iki 6 metų bei 6 metų ir vyresniems. Šiuo metu sostinėje yra apie 300 tvarkingų naujo tipo vaikų žaidimų aikštelių. Užsk. Nr. 303384


Skelbimai | 17

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI

KAUNAS

VILNIUS

Š.m. liepos 5 d. savaitrasčio „15min“ šeštame puslapyje išspausdintoje partijos „Tvarka ir teisingumas“ reklamoje (užsak. Nr. 305765) neteisingai nurodytas mokėtojo sąskaitos pavadinimas. Tikslinam, kad ši politinė reklama bus apmokėta iš partijos rinkimų sąskaitos.

VILNIUS


Horoskopai Ožiaragiai turėtų numatyti ateities planus, tačiau neužmiršti atsižvelgti į ankstesnes klaidas. Jei reikalai klosis prastai, į pagalbą ateis ištikimas draugas.

Vandeniai kitą savaitę turi išnaudoti momentą ir išspręsti susikaupusias problemas. Kol kas neplanuokite nieko naujo, ypač plataus masto projektų.

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Vertikaliai: Ant. Karavelė. Dilema. Marina. Aldinas. Adata. Aidas. TG. Alina. Varinis. Jao. Ak. Lema. To. Mm. Esu. Pamotė. Kiltas. Liekana. Maja. Kristina. Tara. Kim. Atara. Skara. Ana. Ada. Ais. Ars. Aulas. Asas. Akmė. Klausė.

18 | Laisvalaikis

Žuvys artimiausiomis dienomis netu-

lus, susijusius su asmeniniu gyvenimu. Metas tam bus palankus, todėl galutinai apsispręskite dėl žmogaus, esančio šalia.

Jaučiai kitą savaitę gali tikėtis aukštesnio visuomeninio statuso. Ypač seksis vesti dalykines derybas, rengti pristatymus. Būkite apdairūs su nepažįstamaisiais.

Dvyniai turės gerą progą smarkiai padidinti savo pajamas. Tik būkite kantrūs ir atkaklūs, neskubinkite įvykių, kad nenubaidytumėte sėkmės.

Pažymėtuose langeliuose: ADVOKATAS

Avinai kitą savaitę turės tvarkyti reika-

Horizontaliai: Jamalas. Rada. Radikulitas. Karan. Isa. Vita. Petras. Sena. Šakiai. La. Man. SA. Salonas. Reta. Kam. Nelaimė. Tarė. Dina. „Mars“. Disi. Kara. Dinastija. Al. Las. Ola. Ua. Mes. Kalu. Tamarinas. Algoms. Masė.

rėtų priimti skubotų sprendimų. Viską gerai apgalvokite ir pažvelkite į situaciją kitu kampu. Venkite ginčų darbe.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Vėžių kitą savaitę laukia įdomūs įvykiai. Tikėtina, kad žmogus, į kurį jau seniai nukreiptas jūsų žvilgsnis, pagaliau jums atsakys tuo pačiu. Bet nepameskite galvos.

Liūtams kita savaitė užtikrins ilgai lauktą finansinį stabilumą. Tikėtina, kad jums bus grąžinta seniai pamiršta skola, o gal pavyks užsidirbti solidžią sumą.

Mergeles lydės dalykinė ir finansinė sėkmė. Kitą savaitę rasite patikimų partnerių. Artimiausios dienos bus palankios naudingiems sandoriams.

Svarstyklės pajus jėgų antplūdį. Galėsite išspręsti visus jums iškilsiančius klausimus. Ryžtas ir atkaklumas padės pasiekti puikių rezultatų kopiant karjeros laiptais.

Skorpionai turėtų būti lojalesni bendradarbiams ir nesistengti visiems primesti savo nuomonės. Mokėkite išklausyti kitus. Šeimoje viešpataus supratimas.

Šauliams kitą savaitę pagaliau pavyks sutvarkyti visus reikalus, susikaupusius pastaraisiais mėnesiais. Jūsų optimizmas suteiks jėgų artimiems žmonėms.


Laisvalaikis | 19

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

Sudoku

TV3

Rugpjūčio 5 d., 21.15 val.

Kriminalinė melodrama „Pirmoji nuodėmė“ Lengvas

Tai prancūzų kino grando F.Truffaut 1969-ųjų juostos „Misisipės undinė“ perdirbinys, tik veiksmas iš XX a. perkeltas į XIX a. Kubą. Turtingas gražuolis kavos pirklys Liusas Antonijus Vargas savo antrąją pusę Amerikoje susirado neįprastu būdu. Kubietis pažįsta sužadėtinę iš tik laiškų. O ji – tikra gražuolė. Bet grožis slepia tamsią praeitį. Filme vaidina A.Banderasas, A.Jolie, Th.Jane‘as.

Sunkus

LNK

Rugpjūčio 8 d., 22.35 val.

Kriminalinė drama „Striptizas“ Tai daug triukšmo sukėlęs filmas – garsūs aktoriai ir žiūrovų simpatijos, tačiau apdovanojimai, deja, tik „Auksinės avietės“. Filmo herojė išsiskiria su vyru vagišiumi, praranda darbą ir dėl to netenka teisės rūpintis dukterimi. Jai belieka uždarbiauti šokant naktiniame klube ir „prisijaukinti“ bei sukompromituoti garsų politiką. Filme vaidina D.Moore, A.Assante, B.Reynoldsas.

Anekdotai

Chuckas Norrisas bėgo aplink pasaulį. Tada jis ir atsitrenkė į savo nugarą.

Nori įrodyti merginai, kad tavo ketinimai yra rimti? Po pirmo pasimatymo supažindink ją su tėvais, žmona bei vaikais.

Kada moterys mažiausiai šneka? Vasarį, nes jis turi tik 28 dienas. Jei olimpinės žaidynės vyktų Lietuvoje.

Klausimas gatvėje: – Atsiprašau, gal jūs žinote, kiek dabar valandų? – Taip. – Dėkoju.

Jei sąžinė neleidžia eiti kairėn – pasuk tris kartus į dešinę. Mielos merginos! Jeigu jūsų krūtinė maža, veidas nesimpatiškas, o kojos kreivos – kirskite mišką: atkeršykite gamtai!

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daug kur trumpai palis, griaudės perkūnija, kurios metu prognozuojamas škvalas. Oras įkais iki 24–29 laipsnių. Savaitgalis bus karštas ir saulėtas, tik šeštadienį kai kur gali trumpai su perkūnija palyti. Kitos savaitės pradžioje karštis išsilaikys, prognozuojamos liūtys. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

16 / 22

22

27

Madridas

37

Maskva

28

Panevėžys

25

27

Utena

15 / 26 Kaunas

08-05 d. 13 / 26 Panevėžys

13 / 28 Utena

15 / 25 Alytus

27

14 / 27

27 Vėjas Pietryčių

08-04 d. 16 / 26

16 / 26

15 / 26

15 / 26

14 / 28

14 / 28

13 / 28

13 / 28

08-05 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

24

Londonas

27 15 / 26

36

Berlynas

Šiauliai Ši li i

08-04 d. 16 / 25

Atėnai

28 Alytus 27

2–6 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: ėl i www.orai.lt w

Minskas

30

Oslas

18

Paryžius

25

Praha

27

Ryga

28

Roma

34

Stokholmas

22

Talinas

26

Varšuva

29


20 | Gyvenimas

15min • 2012 m. rugpjūčio 3 d.

A.Kulbokas puikiai pamena praktiką burlaivyje, kurios metu pateko į didžiulį uraganą. J.Andriejauskaitės nuotr.

Suvargęs „Meridianas“ atgyja jūrų vilko atmintyje Kai kapitonas Algirdas Kulbokas užsuka į Klaipėdos centrą ir žvilgteli į apsnūdusį, remonto belaukiantį laivą „Meridianas“, iš karto prisimena studentiškus metus ir pirmąją praktiką, kurią atliko tuomet dar plaukiojusiame burlaivyje. Jurgita Andriejauskaitė redakcija@15min.lt Kelionė „Meridianu“ būsimam kapitonui įsiminė visam gyvenimui, mat jos metu su kurso draugais pateko į uragano sūkurį ir vos nežuvo. Be lovų ir kojinių Į Baltijos jūrą dabar jau 70 metų perkopęs patyręs jūrininkas pirmą kartą išplaukė būdamas 20-ies. Šešios dešimtys pirmą studijų kursą baigusių jaunuolių „Meridiane“ praleido penkis mėnesius. Rugsėjį burlaivis iš tuomečio Leningrado (dabar Sankt Peterburgas) pasuko gimtinės link. „Maisto produktai jau ėjo į pabaigą,

Burlaivio istorija Iš specialios, iš Sibiro atgabentos pušies „Meridianas“ pastatytas 1948 m. Suomijoje, kartu su dar 16 panašių barkentinų. Po karo jos buvo statomos Rusijai. Laivo ilgis – apie 45 m, grimzlė – 3,45 m. Jis galėjo gabenti apie 300 t krovinį. Apie 20 metų laivas buvo mokomuoju burlaiviu, tačiau, žuvus keliems kursantams, nuspręsta, kad praktikos studentai čia daugiau nebeatliks. 1971 m. burlaivyje įrengtas restoranas. Danės krantinėje įsikūręs laivas tapo neatskiriama Klaipėdos dalimi.

Trys planai Parengtoje galimybių studijoje analizuojami trys laivo išsaugojimo variantai.

drabužiai apdriskę, batai suplyšę. Kojinių nebeturėjome, tad nukirpdavome dryžuotų palaidinių rankoves ir užsimaudavome“, – juokdamasis prisimena A.Kulbokas. Žingsnis iki katastrofos Artėjo audra. Dėl jos burlaivis stabtelėjo Suomijos įlankoje, tačiau kapitonas nusprendė plaukti toliau. „Mus užklupo ne audra, o uraganas. Jis sudraskė bures. Artėjome prie Gotlando salos, o vakarų vėjas mus spaudė vis arčiau kranto. Pusė kadetų susirgo jūros liga, bet kažkam reikėjo surišti žemutines bures. Teko lipti man. Užlipau, žiūriu žemyn – denis sukasi tarsi švytuoklė. Matau, kaip jis tai išnyra, tai paskęsta po vandeniu“, – emocingai pasakojo vyras. Iki katastrofos tebuvo vienas žingsnis. „Kapitonas nesitraukė nuo tiltelio, vis dėliojo jūrlapyje taškus. Buvo likę nedaug, kad trenktumėmės į akmenis ir visi būtų žuvę“, – prisiminė A.Kulbokas. Patį jį bangos taip stipriai bloškė, kad nulėkė kaip riešutėlis. Spėjo įsikibti į pasitaikiusią kliūtį. Iškyšulį laivo įgulai vargais negalais pavyko aplenkti, bet iki kranto buvo likę vos keliasdešimt metrų.

Pasikeisdami, rankomis metras po metro kelias valandas traukėme tą inkarą. Tuomet išmetėme seklesnėje vietoje. Kapitonas iš nuovargio net nebenuėjo iki kajutės – užsnūdo tiesiog vairinėje“, – žvelgdamas į „Meridianą“ tęsė pasakojimą pašnekovas.

Inkarą traukė rankomis Suradę šiokią tokią užuovėją, jūrininkai nusprendė išmesti inkarą. Pamatavę jūros gylį nutarė, kad bus apie 60 m. Bet inkaras nugrimzdo dar giliau. „Užlietas variklis neveikė. Visi iškankinti siūbavimo, darbingų jaunuolių buvo gal 20.

Užgrūdino visam gyvenimui A.Kulbokas teigia per daugybę metų jūroje išgyvenęs ir daugiau audrų, tačiau dideliuose laivuose jos nepasirodė tokios baisios, kaip tuomet burlaivyje. Jo niekada nekamavo ir jūros liga. Tik vieną kartą, kai buvo prisikirtęs riebaus maisto.

A.Kulbokas: „Užlipau, žiūriu žemyn – denis sukasi tarsi švytuoklė. Po kojomis matau, kaip denis tai išnyra, tai paskęsta po vandeniu.“

Svarstoma barkentiną kapitaliai restauruoti, kad ji galėtų plaukioti. Preliminari darbų vertė – 28 mln. Lt. Antras variantas – barkentiną restauruoti iš dalies ir perkelti į sausą doką. Darbų vertė – 14 mln. Lt. Trečias variantas – pastatyti barkentinos dublikatą ir restauruoti dabartinį laivą už 38 mln Lt. Manoma, kad arčiausiai realybės yra antrasis variantas. Šį rudenį planuojama laivą iškelti iš vandens, nes dar vienos žiemos jis neatlaikytų. Tam tikimasi miestiečių ir bendrovių finansinės paramos. Laivo iškėlimas atsieis 100 tūkst. Lt. Jis mažiausiai penkerius metus stovės sausumoje. „Praktika „Meridiane“ mane užgrūdino – išugdė drąsą, ištvermingumą, taip pat ir preciziškumą. Ateidavo kapitono padėjėjas tikrinti, kaip laivą išvalėme, – perbraukdavo baltu popieriaus lapu per sieną ir parodydavo, kad dulkių liko. Vėliau pats to paties reikalavau iš jūreivių“, – šypsojosi A.Kulbokas. Kapitoną džiugina mintis atstatyti burlaivį: „Lenkija, Švedija, Vokietija ir kitos šalys iki šiol išlaikė senus plaukiojančius burlaivius. Juos buvo galima išvysti ir Klaipėdoje regatos „The Tall Ship’s races“ metu.“ Apie patirtį „Meridiane“ kapitonas kaskart pasakoja į Klaipėdą atvykusiems svečiams. Prieš dešimtmetį su jūra atsisveikinęs A.Kulbokas dėsto Klaipėdos laivininkų mokykloje. Tėvo pėdomis pasekė ir sūnus – jis tapo jūrininku.

15min savaitraštis 2012.08.03  

15min savaitraštis 2012.08.03

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you