Issuu on Google+

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 27 (1258) • 2012 m. liepos 20 d.

Savaitės interviu

Emigrantų našlaičiai Svetur duonos kąsnio ieškoti išvykę emigrantai dažnai namuose palieka tai, kas jų gyvenime svarbiausia, – vaikus. Toli atsidūrę tėvai jais rūpinasi, kaip išgali, bet net ir viskuo aprūpinti vaikai jaučiasi palikti likimo valiai.

Pasaulio pažinimo stebuklas I.Gelūno nuotr.

Seniai ieškotos Higgso bozono arba „dieviškosios dalelės“ aptikimas prilyginamas elektros atradimui. Kokį proveržį Visatai žada pagaliau pastebėta paslaptingoji dalelė? Apie tai pasakoja profesorius Juozas Vidmantas Vaitkus.

6-7 psl. Verslas

Butų nuomos pokyčiai „Scanpix“ nuotr.

Viktorija Na av viick c ait aiittė ė

4–5 psl. Aušra jau nuo 10 metų gyvena be svetur išvykusios mamos. J.Kalinsko nuotr.

Didelės kainos, per mažas pasirinkimas. Tokių problemų pastaruoju metu patiria žmonės, ieškantys būsto nuomai. Apie tai dar niekas garsiai nekalba, bet faktai rodo – nekilnojamojo turto nuomos rinkoje yra permainų.

8 psl. Gazas.lt

Europai užkliuvo senienos Europos Komisija siekia senesnių nei šešeri metai automobilių savininkus kasmet varyti į techninę apžiūrą. Lietuvos politikai tam priešinasi, o autoverslininkai juos kaltina populizmu.

13 psl.

Gyvenimas Įveikiant kilometrą po kilometro išgaruoja pasipūtimas, nebesvarbu, kaip atrodai, ima linkti kojos ir neapleidžia mintis, kad neištversi, sustosi. Tačiau iš paskutiniųjų iriesi finišo link ir baigęs maratoną bent akimirkai tampi visagalis. „Kai kyla troškimas patirti ką nors visiškai nauja, praplėsti savo fizinių ir dvasinių galimybių ribas, maratonas – puikus pasirinkimas“, – įsitikinęs verslininkas Ignas Staškevičius.

10–11 psl.

„Scanpix“ nuotr.

Kankinanti meilė – maratonas


2 | Politika

Komentarass

15min • 2012 m. liepos 20 d.

15min.lt apklausa Tomas Viluckas redakcija@15min.lt

Lietuvos krepšinio rinktinė prieš olimpines žaidynes prarado kapitoną R.Javtoką. Ką apie tai manote?

Politikų maskuotė Seimas pritarė siūlymui paskelbti konsultacinį referendumą dėl naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje. Referendumas bus surengtas kartu su Seimo rinkimais. Išsyk kyla klausimas, kam reikalingas patariamasis referendumas, jei jis nieko neįpareigoja? Ar valstybės iždas toks pilnas, kad 4 mln. litų, kurie bus išleisti jam rengti, tikrai niekam nereikalingi? Akivaizdu, kad privalomas, o ne patariamasis referendumas būtų buvęs tikslingas prieš pasirašant koncesijos sutartį su „Hitachi“ ir prieš pradedant visas derybas bei konkursus. Jis galėjo vykti tuoj po „LEO LT“ išformavimo. Taip bet kuri Vyriausybė būtų gavusi iš tautos įgaliojimą vesti derybas arba baigti kalbas apie atomines perspektyvas ir užkirsti kelią visoms spekuliacijoms. Bet tuomet referendumo temos buvo vengiama. Tačiau nepraėjus net porai metų referendumas vis tiek skelbiamas. Tiesa, jis nėra „nuodingas“ – jo rezultatus politikai galės interpretuoti kaip tik šaus į galvą, bet ne vykdys tautos sprendimą. Panašaus dalyko jau būta per praėjusius Seimo rinkimus, kai buvo organizuojamas ir referendumas dėl Ignalinos atominės elektrinės darbo pratęsimo. Nors buvo aišku, kad jis nieko nelemia, piliečiai naiviai balsavo, manydami, kad jų nuomonė kažką reiškia. Kadangi referendumui įvykti nepakako dalyvių, tai ji reiškė tik tiek, kad diskusijose dėl naujos atominės jėgainės statybų jos šalininkai sakydavo, jog balsuodami už Ignalinos AE darbo pratęsimą žmonės neva pasisakė už atominę Lietuvos ateitį.

R.Javtokas rinktinei nėra toks svarbus, kad reikėtų nerimauti (6887) 34 proc.

Be R.Javtoko rinktinė neturi šansų pasiekti gerų rezultatų (2064) 10 proc.

Tai likimo ženklas, kad nereikėjo atsisakyti brolių Lavrinovičių (6419) 32 proc.

24 proc.

Apklausoje dalyvavo 20163 žmonės

10 proc.

34 proc.

Savaitės nelaimėlis –

R.Javtokas Lietuvos krepšinio rinktinės kapitonas Robertas Javtokas per olimpines žaidynes bus pats nelaimingiausias aistruolis prie televizoriaus.

„F & L“ production

Referendumas per rinkimus tik maskuos esminius klausimus.

Pagrindinį vidurio puolėją praradusi rinktinė susitelks ir iškovos medalius (4791) 24 proc.

32 proc.

Nesvetingoje Venesueloje drauge su kitais rinktinės vyrais olimpinį kelialapį į Londoną iškovojęs R.Javtokas buvo priverstas jį padovanoti Antanui Kavaliauskui. R.Javtoką namie paliko gydytojų diagnozė: „stresinis pėdos kaulo lūžis“.

Beje, pagal dabar galiojantį Referendumo įstatymą, siūlomiems sprendimams turi pritarti daugiau kaip pusė piliečių, turinčių rinkimų teisę ir įrašytų į rinkėjų sąrašus. Tokia įstatymo nuostata lemia tai, kad piliečių valios išraiška bus įmanoma tik tuomet, kai atėjusieji kažkokiu klausimu balsuoja beveik vieningai. Todėl mažai abejonių, kad ir būsimasis referendumas greičiausiai net neįvyks, nes nesusirinks pakankamas balsuotojų skaičius, ypač turint omenyje emigravusiųjų kiekius. Tai, kad siekę referendumo paskelbimo politikai turi savų tikslų, liudija aplinkybė, jog jis yra „sukryžmintas“ su rinkimais. Jei referendumas būtų toks reikšmingas, kaip tai bando įteigti jo iniciatoriai, tuomet jis vyktų atskirai nuo rinkimų, kviečiant į diskusijas kuo daugiau specialistų, politikų, nevyriausybinio sektoriaus atstovų. Akivaizdu, kad rinkimų šurmulyje visuomenei bus tikrai nelengva įsigilinti į atominius reikalus. Bet yra ir priešinga kryptis. Šio referendumo tematika yra gera parama politiniam elitui, nes per rinkimų kampaniją bus nuolat nukreipiamas dėmesys nuo daugybės šalį kamuojančių problemų teisingumo srityje, ekonomikos ar socialinių klausimų. Ne veltui valdančios Tėvynės sąjungos atstovai, nors ir nepalaikė referendumo idėjos, suskubo pareikšti, kad partijai jis naudingas, nes energetinė nepriklausomybė yra jų „arkliukas“. Tad referendumas per rinkimus tik maskuos esminius klausimus – tiek dėl šalies ateities, tiek dėl kitų problemų, kurių sprendimus turėtų pasiūlyti rinkimuose dalyvausiančios jėgos. Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.


Politika | 3

15min • 2012 m. liepos 20 d.

2008–2012 metų Seimas: Reformos ir chuliganai Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

Šios kadencijos Seimas dažniausiai paklusdavo prezidentei D.Grybauskaitei.

Po poros mėnesių 2008–2012 metų kadencijos Seimo nariai susirinks į paskutinę savo sesiją. Kuo rinkėjams įsiminė šis Seimas? Į istoriją šios kadencijos Seimo nariai įeis per naktį reformavę mokesčių sistemą, išardę vieną ir sukūrę kitą atominės elektrinės statytoją, numarinę gelbėtojų „šoumenų“ partiją bei kaip niekada dažnai trypę Kelių eismo taisykles, įstatymus ir net savo priesaiką. Kad šios kadencijos Seimas bus įvairiaspalvis, tapo akivaizdu likus keliems mėnesiams iki rinkimų, kai planus juose dalyvauti atskleidė televizijos laidų ir renginių vedėjas, prodiuseris Arūnas Valinskas. Surinkęs būrelį kolegų iš pramogų pasaulio, įskaitant savo žmoną Ingą Valinskienę, jis Tautos prisikėlimo partiją (TPP) atvedė į Seimą. Ir ne tik atvedė. Politikos išsišokėliai gavo Seimo pirmininko kėdę, į kurią tik po dviejų balsavimų atsisėdo pats A.Valinskas, ir aplinkos bei kultūros ministrų portfelius. Tiesa, šou greitai baigėsi – parlamento vadovas buvo nuverstas (jį pakeitė konservatorė Irena Degutienė), o TPP atstovai išsivaikščiojo po kitas frakcijas. Mokesčius keitė naktimis Vos pradėjęs dirbti Seimas sulaukė nemažai ekspertų kritikos ir gyventojų prakeiksmų dėl naktinės mokesčių reformos. Paskutinėmis 2008-ųjų

I.Gelūno nuotr.

dienomis ir naktimis buvo priimta maždaug 60 įstatymų pataisų: padidinti pridėtinės vertės ir pelno mokesčiai, akcizas degalams, cigaretėms ir alkoholiui, tačiau sumažintas gyventojų pajamų mokestis, panaikinta dauguma PVM lengvatų. Chaotiškais ekspertai vadino pokyčius socialinės apsaugos sistemoje – užsitęsusį motinystės pašalpų ir pensinio amžiaus keitimą, tačiau gyrė pakeistą biuletenių išdavimo ir apmokėjimo, bedarbio pašalpų mokėjimo tvarką. Nepraėjus nė metams nuo Seimo kadencijos pradžios, 2009-ųjų rugsėjį sutarta išardyti bendrovę „LEO LT“, kurią ankstesnė premjero Gedimino Kirkilo Vyriausybė ir privati kompanija „NDX Energija“, priklausanti „Vilniaus prekybos“ grupei, buvo sukūrusios naujai atominei elektrinei statyti. Baigdamas darbą parlamentas palaimino kitą Visagino jėgainės projektą, kuriame kartu su Lietuva turėtų dalyvauti Latvija ir Estija, o strateginio investuotojo vaidmuo skirtas Japonijos korporacijai „Hitachi“.

Daugiau kritikos nei pagyrų Alvidas Lukošaitis, Seimo Parlamentinių tyrimų departamento direktorius „Šiame Seime buvo akivaizdi juodoji pramoginio žanro skylė, kurią sukūrė dalis tautos atstovų, nepasirengusių darbui. Išskirtinė problema buvo neliečiamybės klausimai. Tai rodo, kad į politiką ateina tinkamai nepasiruošę žmonės. Pagrindinis politiko pasiruošimo valdyti požymis – atsakomybė. Esi atsakingas ne prieš Kuršėnus, Garliavą, Liepkalnio gatvę, o prieš Tautą. Tokio supratimo mažėja. Įstatymų leidyboje buvo atokvėpis. Nespaudė jokios narystės ir integracijos, ypatingai svarbūs rūpesčiai. Ir labai gerai – taip ir turi būti. Parlamento funkcija susitupėjusioje demokratijoje yra, o mūsų atveju turėtų būti parlamentinė kontrolė. Buvo akcentuojama, kad parlamentine kontrole reikia užsiimti iš peties. Parlamentas nėra išskirtinis – ir vėl maža partinės drausmės, disciplinos, veliamasi į gatvės lygio politiką, turiu omenyje Garliavos istoriją. Į politikos areną ateina veikėjai, pažymėti

asmeninio likimo nuskriaustųjų ženklu. Tai nėra gerai. Nusistovėjo konstruktyvus, racionalus, pabrėžtinai darbingas prezidentės santykis su parlamentu. Tokio santykio išraiška – stropus įsiklausymas į prezidentės pozicijas. Šitas santykis duoda tam tikrą racionalų grūdą. Nuo pirmo posėdžio pamatėme tam tikrą valdančiosios daugumos ir Vyriausybės santykį. Pavyko išsaugoti darbinį ryšį, atsakomybę, grįžtamojo ryšio galimybę, sutelktas valdančiųjų gretas. Vyriausybės išlikimas visą kadenciją yra neeilinis nuotykis, ypač šiais laikais. Pagrindinė to priežastis – krizė. Pagal kitus rodiklius – sprendimus, struktūrinius pokyčius – parlamentas kokybės brandos prasme žengė žingsnį ar du atgal. Nieko naujo po saule. Negražūs įpročiai, ypatinga skuba, perkrautos darbotvarkės, teisės aktų kaitaliojimas, nelabai protu suvokiami dalykai – mokestinius klausimus įsuka bet kas, tuomet priimamas sprendimas ir nepatogi našta užgula Vyriausybės pečius. Tik dabar nustatyta, kad tokių pakeitimų negalima inicijuoti be Vyriausybės žinios.

Melas baisiau nei kyšiai Šios kadencijos Seimo nariai itin daug bėdų turi su teisėsauga, bet mandato neteko bene mažiausią nuodėmę padaręs parlamentaras. Lino Karaliaus, kuris į Seimą atėjo su „prisikėlėliais“, o vėliau perėjo į Krikščionių partiją, parlamentaro karjera baigėsi jau poros metų, surengus apkaltą. Seimo nario kėdę jam kainavo poilsinė išvyka į Tailandą Seimo rudens sesijos metu 2010 metų sausį. L.Karalių dangstęs jo kolega Aleksandras Sacharukas po balsavimo išsaugojo mandatą, nors abu juos Konstitucinis Teismas pripažino šiurkščiai pažeidus Konstituciją ir sulaužius duotą priesaiką. Kolegos apsaugojo ir „tvarkietį“ Evaldą Lementauską. Pernai balandį generalinis prokuroras Darius Valys paprašė Seimo sutikimo panaikinti politiko teisinę neliečiamybę. To reikėjo norint teisme nagrinėti bylą, kurioje jis buvo kaltinamas bandymu papirkti Vilniaus miesto tarybos narį Vidą Urbonavičių. E.Lementauskas kaltintas tuo, kad būdamas Vilniaus vicemeru jis opozicijos palankumą bandė nupirkti net už pusę milijono litų. Generaliniai prokurorai šios kadencijos Seimo rekordiškai dažnai prašė leidimo panaikinti parlamentarų teisinę neliečiamybę – net keturiolika kartų. Dažniausios jų nuodėmės – greičio viršijimas ir neatsargus vairavimas, bet būta įtarimų įsivėlus į korupcijos tinklus ar neskaidrius finansinius reikalus, net paprasto chuliganizmo. Gegužės pabaigoje Seimas panaikino Biudžeto ir finansų komiteto vicepirmininko konservatoriaus Vito Matuzo teisinę neliečiamybę. Jis įtariamas sukčiavęs, piktnaudžiavęs tarnybine padėtimi ir klastojęs dokumentus organizuojant viešųjų pirkimų konkursus bei siekiant Europos Sąjungos ir valstybės biudžeto paramos.

Trys netektys Net trissyk per pastaruosius ketverius metus parlamentarams teko posėdžių salėje stoti tylos minute pagerbti Anapilin iškeliavusius kolegas. 2010-ųjų vasarą netikėtai mirė Socialdemokratų frakcijos narys 69-erių Algis Rimas. Tos pačios frakcijos nario Justino Karoso gyvybė užgeso šių metų birželio pradžioje. 75-erių politiką pakirto sunki liga. 60-metis socialdemokratas Juozas Palionis pernai rudenį žuvo per avariją Prienų rajone.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Referendume nedalyvausiu Aš nedalyvausiu referendume dėl naujos atominės elektrinės statybos, kurį surengti šią savaitę nusprendė Seimas ir kuris vyks kartu su Seimo rinkimais. Nepagalvokite nieko blogo – šiaip jau esu pakankamai sąmoningas pilietis, atidaviau savo balsą tikriausiai visuose vykusiuose Seimo, savivaldybių ir prezidento rinkimuose bei iki tol vykusiuose referendumuose. Be to, neplanuoju tą dieną niekur išvykti ir tikrai ketinu balsuoti Seimo rinkimuose. Bet referendumo biuletenio atėjęs į rinkimų apylinkę neimsiu ir jo nepildysiu. Ir tokio pasirinkimo priežastis labai paprasta – tai, kas spalio 14 dieną vyks kartu su Seimo rinkimais, mano supratimu, neturi nieko bendra nei su politika, nei su demokratija, nei su valstybės valdymu. Tai farsas. Iš tiesų nesu prieš referendumus. Priešingai nei kai kurie politikai, teigiantys, kad svarbių klausimų sprendimo negalima patikėti rinkėjui, kuriam trūksta kompetencijos ir suvokimo apie valstybės reikalus, manau, kad, apibendrinus, tautoje yra tikrai ne mažiau kompetencijos ir sveiko proto nei jo yra Seime, Vyriausybėje ir visose ministerijose. Tai sakydamas anaiptol nenoriu pasakyti, kad Seime ir ministerijose sėdi kvailiai. Visai ne, taip yra tik todėl, kad kompetencija nėra privalomas kriterijus kandidatui į Seimą, kuo, beje, ne kartą galėjome įsitikinti po rinkimų ir ypač – po pastarųjų. Iš esmės kompetencijos Seime yra lygiai tiek pat, kiek ir tautoje. Gavus Seimo mandatą jos nei padaugėja, nei sumažėja. Todėl svarbius klausimus rinkėjai gali spręsti. Referendumas yra viena iš nedaugelio galimybių tai daryti, kartu tiesiogiai dalyvaujant valstybės valdyme. Tačiau visa tai daugiau teorija, kuri nelabai tinka kalbant apie spalio 14-osios renginį, kurį va-

Mums siūloma tik patarti, iš anksto žinant, kad to patarimo niekas neklausys, nes visi sprendimai jau seniai priimti.

dinti referendumu net liežuvis nelabai apsiverčia. Pradėkime nuo to, kas parašyta Konstitucijoje: „Svarbiausi Valstybės bei Tautos gyvenimo klausimai sprendžiami referendumu“. Mano supratimu, kertinis žodis čia yra „sprendžiami“. Tačiau spalio 14-ąją spręsti mes nieko negalėsime. Mums siūloma tik patarti, iš anksto žinant, kad to patarimo niekas neklausys, nes visi sprendimai seniausiai priimti. Tiems sprendimams pritarė ir dalis tų Seimo narių, kurie balsavo ir už referendumo paskelbimą. Prasmės jiems patarinėti – lygiai tiek pat, kiek aiškinti pagiriotam alkoholikui apie kepenų cirozę. Nedaug prasmės ir dalyvauti akcijoje, kuri neįvyks. Juk visi žinome, kad paskutinis įvykęs referendumas buvo surengtas 1996 metais, kai Lietuvoje mūsų buvo dar maždaug puse milijono daugiau (balsavimas dėl narystės ES nesiskaito, nes tai savo esme taip pat buvo daugiau akcija nei referendumas). Žino tai ir tie, kurie balsavo už referendumą dėl atominės elektrinės statybos ir būtent todėl iš esmės ir balsavo: žinodami, kad jokių realių pasekmių nebus, bet galbūt atsiras papildomų progų nemokamai pašmėžuoti televizijoje ar radijuje. Toks savotiškas performansas, kurio scenarijus visiems žinomas ir kuriame pagrindiniams atlikėjams pritrūko statistų. Įdomiausia, kad už dalyvavimą spalio 14-osios politinėje-meninėje akcijoje statistai turės susimokėti iš savo kišenės. Man toks pasiūlymas neatrodo patrauklus, todėl aš savanoriškai ir sąmoningai jį ignoruosiu.


4 | Visuomenė

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Naujieji našlaičiai – Viktorija Navickaitė v.navickaite@15min.lt

Svetur duonos kąsnio ieškoti išvykę emigrantai dažnai namuose palieka tai, kas jų gyvenime svarbiausia, – vaikus. Toli atsidūrę tėvai jais rūpinasi, kaip išgali, bet net ir viskuo aprūpinti vaikai jaučiasi palikti likimo valiai. Savaitraštis „15min“ pateikia dvi Lietuvoje paliktų vaikų istorijas. Kai motina pirmąkart išvyko į Vokietiją užsidirbti, Aušrai tebuvo 10 metų. Be tėvo gyvenusi mergaitė liko su močiute Marijampolėje. Po dvejų metų motina sugrįžo, tačiau neilgam – praėjus vos metams išvyko antrąkart. Šįkart ne tik dėl pinigų – motina norėjo išbristi iš alkoholio liūno. Aušrai tada suėjo trylika. Monika viena Lietuvoje liko sulaukusi 15 metų. Tėvai gavo gerą darbą užsienyje, bet ji nepanoro išvykti, nes mokėsi puikioje mokykloje. Likusi viena Monika tėvų nepasigedo, atvirkščiai, – net pagalvodavo, kad būtų gerai, jei jie neskambintų kasdien.

Viena svetimuose namuose Aušra be mamos gyvena jau 11 metų. Anksti įpratusi gyventi savarankiškai 21-erių sulaukusi mergina neslepia: jos vaikystė nebuvo lengva. „Gyvendama su močiute labai laukiau, kada pamatysiu mamą. Buvau mažas vaikas, išsiilgęs motinos. Kai mama išvažiavo antrąkart, išsikrausčiau į Vilnių – apsigyvenau pas tetą“, – leidžiasi į prisiminimus Aušra. „Iš pradžių teta buvo tiesiog fantastiška. Ji man leido lankyti daugybę būrelių, keliauti, užsiimti tuo, kas patinka. Apie mamą net nepagalvodavau – buvau labai laiminga. Juk galima įsivaizduoti, kaip atrodė gyvenimas kartu su ja: ji buvo išgeriantis, niekur nedirbantis žmogus“, – prisimena mergina. Tačiau netrukus idilė baigėsi: sulaukusi 16-os Aušra suprato, kad tetos namuose yra svetima: „Mano mama labai nesutarė su teta, todėl ji man visada prikaišiodavo dėl motinos. Tada ėmiau jaustis negerai.“ Barnių kasdien kildavo vis daugiau. „Man netrūko nieko – nei laimės, nei veiklos, nei pinigų. Tačiau ilgainiui viskas virto tiesiog nesusipratimu – prasidėjo nesutarimai, prikaišiojimai. Tada supratau, kad esu viena, ir ši šeima – ne mano“, – prisimena Aušra. Tetai kliuvo viskas: Aušros noras bendrauti su motina, jos panašumas į ją, net išvaizda: „Iš tiesų mudvi su mama labai panašios. Todėl teta nesyk yra pasakiusi, kad negali į mane žiūrėti. Tai skaudino.“

Motina – tik draugė Su motina Aušra daugiausia bendraudavo telefonu, tačiau nereguliariai: „Kartais mama tiesiog dingdavo – nebendraudavome pusę metų.“ Kartais jos susitikdavo: tai Aušra pas mamą, tai mama pas Aušrą atvažiuodavo. Tik dabar nebeatvažiuoja. Tetai tokios kelionės labai nepatiko. „Teta labai protestavo prieš mano bendravimą su mama. Sunku pasakyti, kodėl. Gal ji pavydėjo? Ji labai bijodavo mane išleisti pas mamą,

mat iš jos grįždavau pasikeitusi. Natūralu – mano motina nėra atsakingas žmogus, jai rūpi vakarėliai, ji lengvabūdiška. Turbūt pasikeisdavau ne į gera“, – svarsto Aušra. Bet motina, nors ir lengvabūdė, ją palaikė ir palaiko. „Mano atvejis – klasikinis. Tėvai palieka vaikus ir siunčia jiems įvairius daiktus, dovanas, pinigus“, – sako Aušra. Vis dėlto mergina pripažįsta: tikra mama motinos ji laikyti negali: „Savo mamos nesuvokiu kaip motinos – ji neatlieka motinos

Tūkstančiai vaikų Duomenų, kiek Lietuvoje gyvena vaikų, kurių tėvai, emigravę, šalyje nėra – to nežino nei Lietuvos statistikos departamentas, nei Migracijos departamentas, nei Gyventojų registro tarnyba. Valstybės vaiko teisių apsaugos ir įvaikinimo tarnybos duomenimis, 2011 metais iš viso buvo 2 026 vaikai (1 044 mergaitės ir 1 022 berniukai), kuriems dėl tėvų išvykimo į užsienio valstybes nustatyta globa. 2004–2009 m. vidutiniškai per metus iš Lietuvos emigruodavo 16 tūkst. žmonių. 2010 m. šis skaičius gerokai išaugo – išvykimą deklaravo 83 tūkst. emigrantų. 77

proc. emigrantų yra 15–44 metų. Tarp Lietuvos gyventojų tokio amžiaus žmonės sudaro tik 43 proc. visų gyventojų.

Tėvus kankina kaltė Diana Šyvytė, psichologinių konsultacijų ir krizių įveikimo centro „Gera būsena“ psichologė „Gyvenimas atskirai nuo vaikų nelengvu išbandymu tampa ir emigruoti nusprendusiems tėvams. Dauguma emigruoti ir vaikus palikti nusprendusių tėvų mano, kad išvažiuoja trumpam ir greit grįš, tačiau vėliau viskas susiklosto kitaip – keli mėnesiai virsta keleriais metais, o tėvus ima kamuoti didžiulis kaltės jausmas. Vieni bando kaip įmanoma daugiau bendrauti su vaikais – jiems skambina, palaiko ryšį. Kiti siunčia pinigus vaikus prižiūrintiems artimiesiems, kad šie pirktų vaikams

žaislus, leistų lankyti būrelius, patys vaikams perduoda dovanas. Neretai kamuojami kaltės jausmo tėvai ima leisti vaikams kur kas daugiau, nei leistų būdami šalia – tarsi švelnina draudimų ribas, kurios yra būtinos normaliam vaiko augimui ir vystymuisi. Vaikams būna sunkiausia tai, kad tėvai ima nebedalyvauti jų bėdose ir rūpesčiuose arba dalyvauti juose žymiai mažiau nei dalyvautų, jei būtų šalia – net aktyviai bendraudami su vaikais tėvai žino ne viską: daug ko nemato, negirdi, patys nepasako. Todėl vyksta atitolimas – tiek fizinis, tiek emocinis. Tėvams sugrįžus pas vaikus arba šiems išvykus gyventi pas tėvus atstatyti normalų tarpusavio ryšį įmanoma, tačiau tai nėra lengva. Tam reikia daug laiko ir pastangų, visa atsakomybė tenka tėvams – būtent jie turi stengtis suartinti šeimą, o dažnai tai būna keblu – jei vaikas yra paauglys, atstatyti ryšį jis gali ir nelabai norėti.“


Visuomenė | 5

15min • 2012 m. liepos 20 d.

emigrantų vaikai gerų rezultatų tikrai nepasieksiu“, – ryžtą gyventi vienai paaiškina Aušra. Nuo vaikystės be mamos gyvenanti Aušra patyrė daug skaudžių išbandymų, bet nepalūžo. J.Kalinsko nuotr.

pareigų. Mano mama man yra draugė, su kuria galiu pasišnekėti apie viską, tačiau ji neturi mamos autoriteto.“ Sulaukusi 17-os Aušra nutarė gyventi savarankiškai. Puikiai kalbanti prancūziškai, mergina ėmė pati mokyti kitus kalbos, užsidirbo ir trenkė tetos namų durimis. „Nebenorėjau kentėti psichologinio smurto namuose. Turėjau laikyti egzaminus, stengtis mokytis. Supratau, kad tokioje įtampoje

Pasilikti nusprendė pati Aušros bendraamžė Monika taip pat patyrė gyvenimo be tėvų skonį. Tiesa, likimo sesėmis merginų vadinti negalima – Monikai šeimos emigracija netapo dideliu išbandymu. Bent ji taip sako. Tėvui gavus puikų darbo pasiūlymą Airijoje, svetur išsikraustyti turėjo visa šeima. Monika irgi buvo nusiteikusi emigruoti, tačiau viską sujaukė žinia, jog mergina įstojo į prestižinę sostinės mokyklą. Tuo metu vos 15-os Monika turėjo apsispręsti – sekti paskui šeimą ar likti vienai. „Jie manęs nepaliko, tai aš likau čia“, – šypsosi mergina. Pirmas emigravo tėvas. Sužinojusi, kad laukiasi, po pusmečio Airijoje apsigyveno ir motina. Monika liko su seneliais: „Seneliai sakydavo, kad mane augina tėvai, todėl tikindavo manęs nekontroliuojantys. Iš tiesų kontroliavo dvigubai.“ Senelių kontrolę papildė tėvų rūpestis. „Perėjau į naują mokyklą, susiradau naujų draugų, vaikiną. Tėvai mane vis tiek kontroliavo – jie man leisdavo arba neleisdavo, jiems viską pasakojau ir nieko neslėpiau. Skambindavo vidury dienos, klausdavo, kur esu, ką veikiu, su kuo“, – prisimena mergina. Tiesa, Monika pabandė Airijoje gyventi kartu su tėvais. Į Airiją pas tėvus ji išvyko

Užsk. Nr. 305854

Aušra: „Savo mamos nesuvokiu kaip motinos – ji neatlieka motinos pareigų. Mano mama man yra draugė.“ dešimtoje klasėje, tačiau ilgai ten neužsibuvo – grįžo po metų. Nepatiko: „Esu patriotas vaikas, kuris ten nevažiuos.“ Tiesa, grįžusi kartu su seneliais gyventi taip pat nebenorėjo – liko viena dideliame name, augo prižiūrima dėdės. Bet sulaukusi aštuoniolikos Monika tvirtai pareiškė: jai nereikia niekieno priežiūros, ji gali ir nori būti savarankiška. Padėjo subręsti Apie savarankišką gyvenimą Monika nedaugžodžiauja, tačiau tvirtina, jog viskas ne taip sudėtinga, kaip galėtų atrodyti – ji visada mokėjo savimi pasirūpinti: „Visada buvau savarankiškas vaikas, tad problemų buityje ar ko nors panašaus man nekildavo – didžiausia bėda būdavo tai, kad vėlai vakare neturėdavau nieko, kas mane galėtų pasiimti iš miesto ir pargabenti namo.“

Apie psichologines problemas Monika taip pat niekada nepagalvodavo: nors tėvai gyveno už tūkstančių kilometrų, jai jie visada atrodė esantys čia pat: „Su tėvais bendraudavome labai daug. Kartais man net norėdavosi, kad bendrautume mažiau – nuolat kalbėjomės telefonu kiekvieną dieną. Vėliau bendravimo mažėjo – jau kokius trejus metus šnekamės vos dukart per savaitę. Žinoma, susirašinėjame elektroniniu paštu.“ Anot Monikos, su tėvais mažiau bendrauti ji ėmė ne dėl to, jog jie – toli. „Manau, kad mūsų bendravimas pakito natūraliai, o ne dėl jų emigracijos. Juk aš augau, turėjau paauglystę, keičiausi. Žinoma, galbūt šiek tiek atitolome – ne visada turėjau ką jiems papasakoti“, – pripažįsta mergina. Monika mano, kad tėvų emigracija jai padėjo subręsti: „Juokinga būdavo klausytis bendraamžių problemų – jie skųsdavosi, kad tėvai liepia prižiūrėti namus, apsitvarkyti. Pati kiekvieną savaitę plaudavau tualetą, grindis, skalbiau, lyginau – ant mano pečių buvo visas namas. Tvarkiau juk sau.“ Draugai mokykloje į merginą žvelgė su pagarba – be šeimos klasėje ji buvo vienintelė. Bet Monika nepaliovė jų stebinti: „Draugams sakydavau, kad man sunku, kai tėvai grįžta – aš juk pripratusi gyventi viena, būti savarankiška. Jiems grįžus viskas pasikeičia.“


6 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Higgso bozono atradimas: Seniai ieškotos Higgso bozono arba „dieviškosios dalelės“ aptikimas prilyginamas elektros atradimui, kai žmonija nė neįsivaizdavo, kaip bus galima pritaikyti šią jėgą. Kokį proveržį Visatai žada Didžiajame hadronų greitintuve pagaliau pastebėta paslaptingoji dalelė? Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Apie Europos branduolinių tyrimų organizacijos (CERN) liepos 4-ąją paskelbtą sensacingą žinią ir mokslo pažangą savaitraštis „15min“ kalbėjosi su Vilniaus universiteto Taikomųjų mokslų instituto Naujų medžiagų tyrimo ir matavimų technologijų skyriaus vedėju, profesoriumi Juozu Vidmantu Vaitkumi. Jokio dieviškumo – Didžiajame hadronų greitintuve atliktų bandymų rezultatai rodo, kad galų gale pavyko aptikti itin slapią dalelę, atitinkančią ilgai ieškotą Higgso bozoną, ir galinčią paaiškinti, kaip medžiaga įgyja masę. Prireikė beveik 50 metų... – Kažkada Isaacas Newtonas nustatė, kad svoris yra proporcingas masei, o Albertas Einsteinas paskelbė, kad energija proporcinga masei. Tačiau nė vienas iš jų taip ir neatsakė, kodėl iš esmės egzistuoja masė. Nagrinėjant visą elementariųjų dalelių pasaulį buvo siekiama sukurti vieningą sistemą. Tai pavyko padaryti – ta sistema vadinama standartiniu modeliu. Standartinis modelis elementariųjų dalelių pasaulyje atitinka Periodinę cheminių elementų lentelę. Tačiau įsigilinimas į šių dalelių savybes parodė, kad greta jau atrastų dalelių, kurios suskirstytos į rūšis ir šeimas, reikalinga dar viena dalelė, kuri paaiškintų, kodėl vienos dalelės turi rimties masę, o kitos ne. 1964 metais Edinburgo universiteto profesorius Peteris Higgsas pristatė teoriją, paaiškinančią, kodėl elementariosios dalelės, taip pat ir visi iš jų sudaryti kūnai, turi

turėti masę. Jo teorija teigia, kad egzistuoja laukas, dabar vadinamas Higgso lauku, o dalelių masę užtikrina dalelė, kurią dabar vadiname Higgso bozonu. Patvirtinus teoriją paaiškėtų, kodėl egzistuoja masė, taptų aišku ir tai, kodėl egzistuoja traukos jėga, kitaip tariant, gravitacija. Tokiu būdu profesoriaus sukurta teorija padėtų pakankamai gerai suprasti mus supantį pasaulį. Prieš penkiasdešimt metų kilusi prielaida buvo tikrinama įvairiais būdais, kol Didžiajam

Jei fizikams CERN centre nebūtų reikėję spręsti sudėtingų uždavinių, galbūt iš esmės dar neturėtume interneto. hadronų kolaideriui padedant šių metų liepos 4-ąją paskelbta, kad, preliminariais duomenimis, pagaliau atrasta dalelė – Higgso bozonas. Tai sprendžiama iš vieno iš pagrindinių parametrų – jos masės, kuri atitinka tą, kokios buvo tikėtasi iš Higgso bozono. Tačiau gauti duomenys, nors ir labai tikslūs, vis dar laikytini pirminiais: reikia laiko įsitikinti, ar tai iš tikrųjų yra ieškotasis Higgso bozonas, ar tiesiog kokia nors kita nauja dalelė. – Žinia apie galimą Higgso bozono suradimą paskelbta kaip didžiausia sensacija. Prabilta apie kitokią Visatos sampratą ir

naują erą fizikos istorijoje. Girdi, panaikinus masę, bus galima skristi greičiau už šviesą. – Ką nors naujo atradus moksle, dažniausiai kalbama tokiu tonu, lyg praeitis būtų paneigiama ir sukuriama kas nors įstabaus. Tačiau šiuo atveju žengiame į tam tikrą nežinomą sritį, o Higgso bozono atradimas reikštų, kad pasaulio pažinimo laiptais palypėjome tik viena pakopa aukščiau. Dabar galėsime spręsti kitus sudėtingus uždavinius, kuriuos matome egzistuojant, o nauji tyrinėjimai iškels ir naujų problemų. Kalbas, kad, panaikinus kosminių laivų masę, jie galėtų skristi greičiau už šviesą, kol kas vadinčiau pasakomis. Elementariųjų dalelių fizika pagrįsta teoriniais modeliais. Todėl tam, kad tokie dalykai galėtų vykti, pirmiausia reikėtų juos sukurti ir tik po daugybės eksperimentų iškeltas prielaidas patvirtinti arba paneigti. – Higgso bozonas dar vadinamas „dieviškąja dalele“. Iš kur kilo toks apibūdinimas? – Kalbėdamas apie dabartinio pasaulio susikūrimą, mokslas kelia hipotezę, kad jis susiformavo iš tam tikro vadinamojo singuliarinio taško, kuriame buvo visos dabar mus supančios galaktikos. Prieš milijardus metų jos sudarė ne tokį erdvinį vaizdą, kokį matome dabar, bet buvo viename medžiagos gabale. Iš to vieno kūno jos išsibarstė Didžiojo sprogimo metu. Per jį ir susiformavo Higgso laukas, kuriame veikiantysis partneris buvo Higgso bozonai. Didžiojo sprogimo metu jie suteikė masę visą mūsų pasaulį sudarančioms dalelėms. Veikiamos Higgso bozono sukurtos gravitacijos jėgos, jos pasiskirstė taip, kaip dabar yra išsidėsčiusios planetos – Saulė, Žėmė, žvaigždynai. Kai kas mano, kad Didžiojo sprogimo metu veikė ne Higgso bozonas, o Dievo ranka, todėl dalelę ir vadina dieviškąja. Tai – metaforiškas pavadinimas, neturintis jokio ryšio nei su mokslu, nei su religija. Tiesą sakant, net nežinau, kada tiksliai atsirado šis pavadinimas. Manau, pastarąjį dešimtmetį, kai pradėjo iš tikrųjų aiškėti, kad Higgso bozonas turėtų egzistuoti.

Profesorius J.V.Vaitkus teigia, kad iš pažiūros tiesiogiai nenaudingi moksliniai tyrimai iš esmės keičia žmonių gyvenimą. I.Gelūno nuotr.

Tačiau mokslininkai jo tikrai nevadina „dieviškąja dalele“. Tai, ko nėra – Mokslininkai sako, kad Higgso bozono atradimas atvers vartus į didžiausias Visatos paslaptis – taip pat ir į tamsiosios medžiagos prigimtį. Tiesą sakant, negamtamoksliui sunku suvokti, kas tai per medžiaga? – Taip jau yra, kad didžioji dalis Visatos medžiagos arba neskleidžia jokios šviesos (elektromagnetinių bangų), arba skleidžia tokią silpną (o gal tik kitokią spinduliuotę), kurios aptikti kol kas neįmanoma. Kai žiūrime į dangų, o jame – visiška tamsa,


15min • 2012 m. liepos 20 d.

SavaitÄ—s interviu | 7

Ĺ˝iĹŤrint ÄŻ tam tikros rĹŤĹĄies galaktikas matyti, kad jos sukasi panaĹĄiai kaip vilkelis. Astronomai jau rado bĹŤdĹł ÄŻvertinti, kiek jose yra ĹžvaigĹždĹžiĹł, kiek dujĹł tarpĹžvaigĹždinÄ—je erdvÄ—je ir pan. ApskaiÄ?iavus tÄ… masÄ™, galima atlikti eksperimentÄ… ir patikrinti, kiek laiko suktĹłsi toks vilkelis. PaaiĹĄkÄ—jo, kad galaktikos sukasi kaip nepalyginti sunkesnis vilkelis. Taip atsirado hipotezÄ—, kad galaktikose egzistuoja dar kaĹžkokia medĹžiaga. TaÄ?iau tai tik vienas iĹĄ tyrimĹł metodĹł. Kitas, reikalaujantis gilesniĹł moksliniĹł ĹžiniĹł, parodÄ—, kad galaktikos ir jĹł telkiniai veikia kaip vadinamieji gravitaciniai lęťiai – uĹžlenkia ĹĄviesos bangas. IĹĄ to, kaip galaktikos uĹžlenkia tolesniĹł galaktikĹł skleidĹžiamÄ… ĹĄviesÄ…, galima nustatyti, kokia yra galaktikos telkinio masÄ—. Tai irgi rodo, kad galaktikos yra kur kas sunkesnÄ—s nei jose esanÄ?iĹł ĹžvaigĹždĹžiĹł ir dujĹł masÄ—.

manome, kad ten nieko nėra, nors visa erdvė yra uŞpildyta spinduliuote, likusia po DidŞiojo sprogimo. Elementariųjų dalelių fizikai, nagrinėjantys mōsų mikropasaulį, kelia prielaidą, kad Visatoje vis dėlto gali egzistuoti dalelės, kurios neaptinkamos elektromagnetinėmis (ťviesos, mikrobangų, radijo) bangomis. Nieko nematant, bet Şinant, kad kaŞkas yra, ta materija pradėta vadinti tamsiąja medŞiaga. Manoma, kad ji gali sudaryti netgi didesnę galaktikos masės dalį. – Kaip galima nematyti, bet Şinoti? Mokslininkai irgi vadovaujasi intuicija?

– Labiau logika (ĹĄypsosi). Astronomai pastebÄ—jo, kad galaktikos yra Ĺžymiai sunkesnÄ—s nei sveria jose esanÄ?ios ĹžvaigĹždÄ—s ir visokiausios dujos. Vadinasi, yra dar kaĹžkokia medĹžiaga, kurios neatpaŞįsta net ĹĄiuolaikinÄ—s mokslininkĹł naudojamos priemonÄ—s. TodÄ—l Higgso bozono suradimas leistĹł Ĺžengti kitÄ… ĹžingsnÄŻ giliau nagrinÄ—ti visÄ… mikropasaulio sandarÄ… ir tai, kas moksliĹĄkai vadinama supersimetrijos teorija. Kaip galima nematyti, bet Ĺžinoti? ÄŽsivaizduokime vilkelÄŻ: kiekvienas vaikas Ĺžino, kad paleidus vilkelÄŻ jis sukasi tam tikru greiÄ?iu ir turi tam tikrÄ… inercijÄ… – kuo sunkesnis, tuo ilgiau sukasi.

NetikÄ—ti atradimai – Leiskite pabĹŤti skeptiĹĄkai: mokslininkĹł smalsumas atsieina neÄŻsivaizduojamus pinigus, taÄ?iau kas iĹĄ to paprastam, dÄ—l pasaulio sandaros galvos nesukanÄ?iam Ĺžmogui? – Ĺ iuo atveju tai yra grynai fundamentiniai tyrimai, skirti pasaulio paĹžinimo problemoms sprÄ™sti. Kasdienis vartotojas jokios realios naudos gauti negali. TaÄ?iau ĹžmogĹł pasiekia moksliniĹł tyrimĹł metu netikÄ—tai atrasti instrumentai. PavyzdĹžiui, tam, kad galÄ—tĹł veikti Didysis hadronĹł kolaideris, mokslininkams pirmiausia reikÄ—jo iĹĄmokti sukurti protonĹł greitintuvus. Tai padarius paaiĹĄkÄ—jo, kad protonĹł pluoĹĄtÄ… galima labai efektyviai panaudoti kaip patÄŻ geriausiÄ… chirurginÄŻ peilÄŻ vÄ—Ĺžio metastazÄ—ms naikinti. Japonijoje ÄŻrengtame ProtonĹł spindulinÄ—s terapijos centre atliekami vÄ—Ĺžio ligos gydymo tyrimai ir kuriamos paĹžangiausios protonĹł pluoĹĄto terapijos sistemos. Protonai pasiekia didelÄŻ greitÄŻ ir jĹł energija koncentruojama ÄŻ navikÄ…. Tokia terapija itin pagerina vÄ—Ĺžiu serganÄ?iĹłjĹł gyvenimo kokybÄ™, nes ĹĄis gydymas nesukelia skausmo ir maĹžiau veikia kitas organizmo funkcijas.

AFP nuotr.

dieviĹĄkoji kruopelÄ—? Kelia grÄ—smÄ™ Ĺ˝emei? Didysis hadronĹł prieĹĄiniĹł srautĹł greitintuvas (Large Hadron Collider – LHC) yra 27 km ilgio apskritimo formos 100 m gylio tunelis Ĺ veicarijos– PrancĹŤzijos pasienyje. Ĺ viesos greiÄ?iui beveik prilygstanÄ?iu greiÄ?iu suprieĹĄinÄ™ du pluoĹĄtus daleliĹł, mokslininkai stengiasi atkurti sÄ…lygas, kurios egzistavo po vadinamojo DidĹžiojo sprogimo. Tokiu bĹŤdu tikimasi ÄŻminti Visatos sukĹŤrimo mÄŻslÄ™. Ĺ io eksperimento kritikai teigia, kad 9 mlrd. JAV doleriĹł kainavÄ™s projektas yra pasaulio pabaigos ÄŻrenginys, kuris sunaikins planetÄ…. Jie bijo, kad eksperimento metu susidariusios juodosios skylÄ—s gali ÄŻtraukti Ĺ˝emÄ™, taÄ?iau CERN laboratorijos mokslininkai ĹĄiÄ… teorijÄ… neigia. Neigimas pagrÄŻstas Argentinoje ÄŻrengtoje Pjero OĹže kosminiĹł spinduliĹł tyrimo laboratorijoje gautais rezultatais, kurie parodÄ—, kad Ĺ˝emÄ™ bombarduoja kosminÄ—s prigimties dalelÄ—s, kuriĹł energija milijonus kartĹł virĹĄija tai, kÄ… Ĺžmogus sukuria CERN laboratorijoje, – ir nieko neatsitinka.

Terapija grindĹžiama moduliuoto intensyvumo protonĹł terapija, kurios metu galima geriau kontroliuoti apĹĄvitinimo dozes: galima parinkti tokiÄ… daleliĹł energijÄ…, kuri ardys tik navikÄ…, esantÄŻ, tarkime, dviejĹł centimetrĹł po oda gylyje, taÄ?iau neveiks sveikĹł audiniĹł ar organĹł. Tai – labai efektyvu. Kitas pavyzdys – wi-fi technologija, kilusi iĹĄ radijo astronomijos, kai mokslininkai kĹŤrÄ— specialiÄ… programinÄ™ ÄŻrangÄ… iĹĄtirti, kiek kokiĹł dujĹł yra kitose galaktikose bei kokie kiti objektai kosminÄ—je erdvÄ—je spinduliuoja mikrobangas. MaĹža to, jei fizikams CERN centre nebĹŤtĹł reikÄ—jÄ™ sprÄ™sti sudÄ—tingĹł uĹždaviniĹł, galbĹŤt iĹĄ esmÄ—s dar neturÄ—tume interneto.

/LHWXYRMHDSVLODQNÄ’Ă…LOO\´NDYRVPHLVWUDLĂĽDO\MHJLOLQRNDYRVJÄ?ULPRWUDGLFLMDV 6DXOÄ?WĉĂĽLRNLDGLHQLRU\WĉVRVWLQÄ?V9RNLHÄ€LĹ€ JDWYÄ?SDNYLSRLĂĽVNLUWLQLXNDYRVDURPDWX² ÄšPLHVWR5RWXĂĽÄ?VSDĂĽRQÄ?MHHVDQÄ€LĉĂ…&KDUOLH 3L]]D´NDYLQÄ’GHJXVWXRWL\SDWLQJRVĂ…LOO\´ NDYRVVYHÄ€LXVNYLHWÄ?VSHFLDOLDLÄš/LHWXYĉLĂĽ ,WDOLMRVDWY\NÄ’Ă…LOO\´NDYRVPHLVWUDL Ä™ 9LOQLDXV VHQDPLHVW\MH Y\NXVLĉ NDYRV ILHVWĉ QXR SDW DQNVW\YR U\WR ULQNRVL QH WLN ĂĽLR JÄ?ULPR JXUPDQDLEHWLUçLQRPLĂĽDO\MHçPRQÄ?V²VXVLSDçLQWL VX NDYRV UXRĂĽLPR WHFKQLNRPLV LU SDW\V SDUDJDXWL VWHEXNOLQJRV Ă…LOO\´ NDYRV SDQRUR VWLOLVWDV 0DQWDV 3HWUXĂĽNHYLÄ€LXV WHOHYL]LMRV ODLGĹ€ YHGÄ?MD $JQÄ? $UPRĂĽNDLWÄ?*ULJDOLÄşQLHQÄ?DNWRUÄ?,QHWD6WDVLXO\WÄ?VX P\OLPXRMXĂĽRNÄ?MX'HLY\GX0HĂĽNDXVNXLUNLWL 9LVR GHJXVWDFLMRV PHWX Ă…LOO\´ NDYRV PHLVWUDL LĂĽ ,WDOLMRVVYHÄ€LDPVSULVWDWÄ?SHUGHĂĽLPWVNLUWLQJĹ€NDYRV JÄ?ULPĹ€²NLHNYLHQDVQRULQWLVJDOÄ?MRSDUDJDXWLVNLUWLQJDL SDUXRĂĽWĹ€ ODWWH FDSSXFFLQR HVSUHVVR NDYĹ€ WDLS SDW PÄ?JDXWLV SDJDO \SDWLQJĉ WHFKQLNĉ SDUXRĂĽWRPLV GDUQLHNXU9LOQLXMHQHUDJDXWRPLVĂĽDOWRPLVNDYRPLV .LHNYLHQDV Ă…LOO\´ PHLVWUĹ€ SDUXRĂĽWDV LU VYHÄ€LDPV SDWLHNWDVNDYRVSXRGHOLVLĂĽVLVN\UÄ?QHWLNDXNĂĽWDNRN\EH JDUGçLX DURPDWX EHL LNL ĂĽLRO QHSDWLUWX VNRQLX

EHW LU YL]XDOLQLX SDWHLNLPX DQWDL NLHNYLHQĉ NDYĉ PHLVWUDLSDSXRĂĽÄ?VNLUWLQJDLVDQWNDYRVSXWRVQXSLHĂĽWDLVPHQRNÄşULQLDLV²WDSÄ?JHOÄ?VĂĽLUGHOHVJ\YÄşQXV ÄšYDLULDVDEVWUDNFLMDV Ă…,WDOLMRMH NDYRV JÄ?ULPDV SULO\JLQDPDV ULWXDOXL ² NDYD UHLĂĽNLD YLVLĂĽNĉ DWVLSDODLGDYLPĉ Mĉ JXUNĂĽQRGDPDVçPRJXVSDLOVLQXRGLHQRVGDUEĹ€7DLNDLSUXRĂĽLDPD LU SDWLHNLDPD NDYD DWVSLQGL YLVĉ NDYLQÄ?V DU UHVWRUDQRO\JÄš²NDYD\UDYL]LWLQÄ?NRUWHOÄ?-RNVVDYH JHUELDQWLV LWDODV QHJUĚü Äš NDYLQÄ’ NXULRMH MDP EXYR SDWLHNWD SUDVWD NDYD´ ² DSLH LWDOLĂĽNDV NDYRV JÄ?ULPRWUDGLFLMDVGHJXVWDFLMRVVYHÄ€LDPVSDVDNRMRĂ…LOO\´ NDYRVPHLVWUDL Ă…LOO\´DWVWRYDLSULSDçLQRNRONDVU\ĂĽNLĹ€NDYRVJÄ?ULPRWUDGLFLMĹ€/LHWXYRMHQHSDVWHEÄ?MÄ’WDÄ€LDXLĂĽUHLĂĽNÄ? YLOWÄšMRJLOJDLQLXLPÄ?JDYLPDVLVJHUDLSDUXRĂĽWDNRN\ELĂĽNDNDYDULWXDOXLSULJLVLUPÄşVŀüDO\MH 3XLNLĹ€ DWVLOLHSLPĹ€ DSLH Ă…LOO\´ NDYĉ QHVWRNRMR LU GHJXVWDFLMRV VYHÄ€LDL DNW\YLDL GRPÄ?MÄ’VL NDLS WRNLĉ NDYĉUXRĂĽWLQDPXRVHEHLQHJDLOÄ?MÄ’SDJ\UĹ€PHLVWUĹ€LĂĽ ,WDOLMRVGDUEXL äDOLHV JDUVHQ\EÄ?V YLVL NDLS YLHQDV SULSDçLQR LNL ĂĽLROQLHNXUQHUDJDYÄ’WRNLRVJDUGçLRVNDYRVLUĚÅ&KDUOLH 3L]]D´NDYLQÄ’SDçDGÄ?MRXçVXNWLGDUQHNDUWĉ


8 | Verslas

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Butų nuoma brangsta, pasiūla – mažėja Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Didelės kainos, per mažas pasirinkimas. Tokių problemų pastaruoju metu patiria žmonės, ieškantys būsto nuomai. Apie tai dar niekas garsiai nekalba, bet faktai rodo – NT nuomos rinkoje yra pokyčių. Dvidešimtmetė studentė Greta Petraitytė su dviem draugėmis gegužę ir birželį sostinėje ieškojo trijų kambarių buto nuomai. Merginos buvo nereiklios – joms tiko toli nuo centro esantys gyvenamieji rajonai – Jeruzalė, Baltupiai, Fabijoniškės, Santariškės. Neieškojo jos ir naujos statybos buto su įmantriais baldais. Svarbiausia buvo kaina – iki 1000 Lt/mėn. – ir tvarka būste.

G.Petraitytė patyrė, kad už padorią kainą išsinuomoti butą Vilniuje – ne juokų darbas. Nuotr. iš asmeninio albumo

Buto ieškojo gerą mėnesį Paieška truko daugiau nei mėnesį, merginos jau buvo beprarandančios viltį. „Buvo sunku rasti butą, nes labai mažas pasirinkimas ir labai didelės kainos, palyginti su praėjusiais metais. Buvo tokių dienų, kai peržiūri visus skelbimus ir net nerandi, kur nuvažiuoti apžiūrėti“, – „15min“ pasakojo G.Petraitytė. Santariškėse ir Jeruzalėje butų siūloma mažiausiai, o Baltupiuose, anot merginos, nuomojami butai labai brangūs, net ir senos statybos namuose. Per penkias savaites draugės apžiūrėjo apie 10 butų. „Niekas nesuremontuota, viskas sena, supeliję, lovos griūna, pūna, o prašo 600 Lt“, – piktinosi mergina. Ne ką geresni pasiūlymai buvo ir už didesnę kainą. G.Petraitytė pastebėjo, kad butų savininkai bei NT brokeriai nebuvo labai suinteresuoti išnuomoti būstą. Jie siūlomu laiku negalėdavo susitikti arba sutardavo su dviem klientais vienu metu, ir tada vykdavo vos ne kova, kuriam išnuomos butą. Laikas spaudė, ir merginos vasaros pradžioje vos rado 3 kambarių butą Jeruzalėje. Butas tvarkingas, vieta rami, kambariai

izoliuoti, todėl nuomininkės gana patenkintos. G.Petraitytės teigimu, skelbime buto kaina buvo 900 Lt, tačiau šeimininkai, sužinoję apie dabartines kainas, užsiprašė 1000 Lt/mėn. Teko sutikti. Nuomotis vienam – prabanga Peržvelgus NT skelbimų portalų pasiūlymus galima manyti, kad Gretai ir jos draugėms dar pasisekė, o nuomotis butą vienam – apskritai prabanga. „Domoplius.lt“ projektų vadovo Evaldo Narbuntovičiaus teigimu, sostinėje didžiausia paklausa yra vieno kambario butų, kurių nuomos kaina siekia iki 600, dviejų – iki 800, trijų – iki 1200 Lt/mėn. Tačiau vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina, vertinant visą miestą, o ne atskirus gyvenamuosius rajonus, šiuo metu yra didesnė. Vilniuje vieno kambario buto nuomos vidutinė kaina – 760 Lt, dviejų kambarių – 1200 Lt, trijų – 1700 Lt. Kaune ir Klaipėdoje vieno kambario buto nuoma siekia 530 Lt, dviejų kambarių Kaune – 700 Lt, Klaipėdoje – 900 Lt, trijų kambarių atitinkamai – 850 ir 1100 Lt. NT portalo „Aruodas.lt“ 2012-ųjų I pusmečio NT rinkos apžvalga pateikia šiek tiek mažesnius skaičius: Vilniuje vidutinė vieno kambario buto nuomos kaina siekia 850 Lt/ mėn. Dviejų kambarių – 1060, trijų – apie 1300 Lt. Kaune – atitinkamai 650, 750 ir 860 Lt. Klaipėdoje – 500, 800 ir 1170 Lt. Pagal „Aruodas.lt“, vasaros pradžioje nuomojamų butų kainos Vilniuje buvo 5 proc. didesnės nei pernai tuo pačiu metu. Klaipėdoje jos šoktelėjo 7 proc., o Kaune išliko nepakitusios. „Domoplius.lt“ duomenimis, tuo laikotarpiu Vilniuje kainos padidėjo net 10 proc., Klaipėdoje – 7, užtat Kaune jos 6 proc. sumažėjo. Kito NT portalo „City24.lt“ duomenimis, visos Lietuvos mastu butų nuomos kainos padidėjo 8 proc. Prie to smarkiai prisidėjo butų nuomos kainų pajūrio regione augimas. Kur dingo pusė skelbimų? Tai nėra labai dideli skaičiai: jei pernai už buto nuomą mokėjote 1000 Lt, šiemet mokėtumėte iki 100 Lt brangiau, tačiau yra kitas svarbus faktorius – sumažėjo nuomojamų butų pasiūla, o paklausa auga. NT portalo „Edomus.lt“ duomenimis, pernai antrą metų ketvirtį nuomojamų butų buvo beveik dvigubai daugiau nei šiemet. Lyginant atskirus mėnesius, 2011-ųjų birželį šiame portale buvo paskelbti 6735 butų nuomos skelbimai, o šių metų birželį – jau tik 3970. „City24“ direktorė Skaistė Kiaušaitė teigia, jog didžiuosiuose Lietuvos miestuose (Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje) nuomojamų butų pasiūla pastebimai augo gegužės mėnesį, o birželį ji sumažėjo. Vilniuje – apie 9 proc. „Aruodas.lt“ ir „Edomus.lt“ atstovė spaudai Viktorija Steponavičiūtė tikina nepastebėjusi žymaus skelbimų skaičiaus sumažėjimo. Jos teigimu, privačių asmenų skelbimų skaičius didėja, o brokerių – mažėja. V.Steponavičiūtė spėja, kad privatūs asmenys nebenori mokėti brokeriams komisinio mokesčio (apie 500 Lt), todėl deda skelbimus patys. Be to, portalai stengiasi pašalinti besidubliuojančius skelbimus. Brangs ir toliau NT kompanijos „Core Solutions“ vadovas Simas Sanajevas pastebėjo drastiškesnius

pokyčius. Jis teigia, kad Vilniuje butai, kurių nuomos kainos pernai siekė 900–1500 Lt/mėn., pabrango, jų trūksta. Šiemet, anot specialisto, nuomos kainos šoktelėjo net keliais šimtais litų. NT bendrovės „Ober-Haus“ Senamiesčio biuro vadovas Marius Čiulada paaiškina, kodėl brangsta butų nuoma: „NT – ne kaip akcijos: padidėjus paklausai, pasiūla sureaguoja daug vėliau. Šiuo atveju kainos pakilo dėl to, kad atsirado daugiau norinčių nuomotis būstą. Ne visi skuba priimti sprendimą dėl buto pirkimo – gal tikisi, kad kris kainos, o gal bijo antros krizės bangos. Nuomojamo būsto savininkai, jausdami didesnę paklausą, kelia kainą.“ M.Čiulada pastebėjo, kad žmonės, kurie prieš porą metų norėjo parduoti būstą ir negavo norimos sumos, laikinai nusprendė jį nuomoti, nes tikėjosi, kad buto kaina pasieks 2007–2008 metų lygį. Dėl išaugusios pasiūlos nuomos kainos net buvo sumažėjusios. Tačiau vėliau žmonės suprato, kad buvusios kainos nebegrįš, todėl daugelis jų pardavė butus, į kuriuos buvo įsileidę nuomininkus. Todėl nuomojamo būsto pasiūla vėl ėmė mažėti. Įprasta, kad nuomos kainos kyla artėjant mokslo metams, tačiau šiemet tai nutiko gerokai anksčiau. Jei paklausa ir toliau sparčiai augs, butų nuomos kainos dar pakils.

Rečiau perka būstą Statybų bendrovės „Hanner“ vadovas Arvydas Avulis į šią problemą pažvelgė iš savo varpinės. Pagrindine butų nuomos, ypač Vilniuje, pabrangimo ir trūkumo priežastimi jis įvardija sumažėjusią galimybę nusipirkti naują būstą dėl sugriežtintų bankų finansavimo sąlygų. „Šiuo metu bankai finansuoja ne daugiau kaip 85 proc. perkamo būsto kainos, ir pirkėjui, norinčiam įsigyti būstą, kainuojantį 200 000 Lt, būtina turėti ne mažiau kaip 30 000 Lt savų pinigų. Jeigu reikės daryti apdailos darbus ar pirkti buitinės technikos ir baldų, jo savininkas išleis dar kelias dešimtis tūkstančių litų. Tokių sumų jaunos šeimos dažniausiai neturi, todėl renkasi galimybę nuomotis butus“, – paaiškina A.Avulis. „Dabar patrauklūs objektai išnuomojami per dieną, todėl jie skelbimuose neužsibūna. Prasidėjus studentų butų paieškoms, tikrai bus sunku rasti butą. Kai tokia paklausa, kiekvienais metais nuomos kaina pakyla apie 10 proc. ir savininkai nelinkę daryti nuolaidų“, – sakė „Domoplius.lt“ projekto vadovas E.Narbuntovičius.


Sportas | 9

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Trakai vėl traukia irkluotojus Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Pasaulio ir Europos čempionatai šią vasarą keliauja per Lietuvą vienas po kito. Kaune, Panevėžyje, Vilniuje kovojo, kovoja ir dar kovos net trijų amžiaus grupių krepšininkai. Trakuose liepos viduryje šurmuliavo šimtai irkluotojų, atvykusių pakovoti dėl pasaulio jaunimo (iki 23 metų) medalių. Praėjo laikai, kai šalia Galvės ežero irkluotojai turėjo tik apmirusią bazę. Šią vasarą kone tūkstantis atletų iš šešių dešimčių šalių galėjo ne tik grožėtis įspūdinga Trakų pilimi, bet ir rungtyniauti atnaujintoje trasoje su nauju šiuolaikišku finišo bokšteliu. Drąsios vizijos „Tarptautinės irklavimo federacijos atstovai tvirtino, kad mūsų bokštelį pateiks kaip pavyzdį visiems“, – didžiavosi Lietuvos irklavimo federacijos prezidentas Dainius Pavilionis. „Iš čempionato organizavimo federacija turbūt neuždirbs, – prognozavo Atėnų olimpinių žaidynių dalyvis, buvęs Lietuvos rinktinės treneris Kęstutis Keblys. –

Jaunimo pasaulio čempionatas lietuviams medaliais nesuspindo, bet saviškių startais varžybų rengėjai liko patenkinti. Bet, jei nebūtų rengiamos šios varžybos, trasos mes turbūt nebūtume atnaujinę.“ Tikėtina, kad Trakų kibininėse dešimtimis kalbų bus šnekama ne tik šią vasarą. Jau planuojamas pasaulio jaunių čempionatas Lietuvoje.

Trakuose svajojama surengti ne tik jaunimo, bet ir suaugusiųjų pasaulio čempionatą. V.Mikaičio nuotr.

Ateityje federacijos vadovų ambicijos siekia privilioti į Galvę ir planetos suaugusiųjų pirmenybes. Tai būtų nepigus malonumas – vien paraiškos pateikimui būtina surinkti 150 tūkst. eurų. Be to, tokiu atveju reikėtų praplatinti varžybų kanalą ir įrengti aštuntą takelį. Kūno kultūros ir sporto departamento vadovas Klemensas Rimšelis įsitikinęs, kad dėl to net verta nukasti dalį greta trasos esančios salos: „Kam leisti milijonus valstybės reklamai? Irklavimas čia, šalia istorinės Trakų pilies, yra geriausia reklama Lietuvai.“ Paklaustas, ar gamtosaugininkai neturės kitos nuomonės, sporto ministras atsakė: „Todėl, kad saloje pempė gyvena? Ji ras kur įsikurti, o platinti trasą galima tada, kai pempė bus išskridusi.“ Apie galimybę platinti trasą šmaikščiai yra pasisakęs ir D.Pavilionis – esą Vytautas Didysis pilį pasistatė be Trakų istorinio nacionalinio parko vadovų leidimo. Auga puiki pamaina Jaunimo pasaulio čempionatas lietuviams medaliais nesuspindo, bet saviškių startais varžybų rengėjai liko patenkinti. „Turint

Užsk. Nr. 305849

galvoje, kad komandoje įvyko kartų kaita, rezultatai geri. Ypač turint galvoje, kad į finalus patekę mūsų irkluotojai gerokai jaunesni už varžovus“, – įvertino K.Keblys. Lietuvos rinktinei dėl amžiaus limito jau nebegalėjo atstovauti praėjusių metų pasaulio čempionė Donata Vištartaitė. Pirmenybes praleido ir Londono olimpinėms žaidynėms besirengiantis Rolandas Maščinskas, kuris, pasak žinovų, būtų turėjęs gerų galimybių vienviečių varžybose.

Į čempionato finalus pateko dvi Lietuvos valtys, kurias irklavo 17–19 metų sportininkai. Porinių dviviečių varžybose Ieva Adomavičiūtė ir Milda Valčiukaitė finišavo ketvirtos, o Dominykas Jančionis ir I.Adomavičiūtės brolis Aurimas Adomavičius – penkti. Nauja irkluotojų karta auga. Kita vertus, ir ta, kuri dabar atstovauja šaliai suaugusiųjų varžybose, ko gero, yra viena geriausių per pastarąjį dešimtmetį.

Gausi olimpinė komanda Į Londono olimpines žaidynes Lietuva siunčia net tris įgulas – vienvietininkus Donatą Vištartaitę ir Mindaugą Griškonį bei porinę dvivietę – Rolandą Maščinską ir Saulių Ritterį. Tai – gausiausia Lietuvos irkluotojų olimpinė komanda nuo 1992-ųjų Barselonos žaidynių. Prieš 12 metų Sidnėjuje Birutė Šakickienė ir Kristina Poplavskaja iškovojo bronzą, bet jos buvo vienintelės Lietuvos atstovės Australijoje. Atėnų olimpiadoje irgi startavo vienintelė dvivietė, o dar po ketverių

metų Pekine irklavo tik M.Griškonis. Per jaunimo čempionatą Trakuose būtent šis sportininkas sukėlė šurmulį, kai viešame dienoraštyje paskelbė, kad olimpiečiai buvo ištremti ir iš irklavimo bazės, ir iš Galvės vandens takų. Federacijos vadovams teko teisintis, kad irkluotojams buvo siūlomi alternatyvūs variantai, o sudarant išankstinius varžybų bei treniruočių planus niekas net negalvojo, jog olimpinė irkluotojų komanda bus tokia gausi.


10 | Gyvenimas

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Kankinanti Verslininkas, aktorius ir keliautojas pasakoja

Įveikiant kilometrą po kilometro išgaruoja pasipūtimas, nebesvarbu, kaip atrodai, ima linkti kojos ir neapleidžia mintis, kad neištversi, sustosi. Tačiau iš paskutiniųjų iriesi finišo link ir baigęs maratoną bent akimirkai tampi visagalis. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Žmonėms trūksta įspūdžių, gyvenimo skonio. Kai kyla troškimas patirti ką nors visiškai nauja, praplėsti savo fizinių ir dvasinių galimybių ribas, maratonas – puikus pasirinkimas, – įsitikinęs verslininkas, vienas pagrindinių tarptautinio Vilniaus maratono iniciatorių ir steigėjų Ignas Staškevičius. – Gyvenime atsiranda naujas tikslas, iššūkis. Bėgimas suteikia euforiją, todėl prisiversti treniruotis nėra taip jau sunku.“ Šiųmetis Vilniaus maratonas, vyksiantis rugsėjo 9-ąją, bus 51-asis I.Staškevičiaus gyvenime. „Kol kas mano sąskaitoje apvalus skaičius: 50 maratonų ir ilgesnių nuotolių. Šiemet su žmona sulaukėme antrojo sūnaus, turiu nemažai įdomaus darbo, daug komandiruočių, todėl sporto apetitą kuriam laikui teko sumažinti. Bet jau labai laukiu Vilniaus maratono“, – prisipažino pats net Šiaurės ašigalio maratone dalyvavęs bėgikas. Kiekvienas maratonas bėgiko gyvenime – tai įvykis. Žmonės, kurie kolekcionuoja maratonus, vertina juos pagal kelis parametrus. Visų pirma bėgimo trasa turi būti kuo lygesnė, mat niekas nemėgsta bėgti į įkalnes. Antra, trasa neturėtų būti nuobodi, geriausia, kad ją sudarytų vienas ar du ratai. Trečias reikšmingas dalykas – vaizdingumas, kad būtų į ką pasižvalgyti. Bėgimas poliarinę naktį I.Staškevičius geriau nei bet kas kitas žino, kad panorus nubėgti maratoną tenka ruoštis. Ilgosios ištvermės treniruotės trunka bent po porą valandų. Ilgos lėto intensyvumo pratybos naudingos širdžiai ir kraujagyslėms, padeda kontroliuoti kūno svorį. „Man nuo vaikystės patiko mintis, kad žmogus gali toli nubėgti pats. Kažkodėl traukė ne jėgos, o ištvermės treniruotės. Bėgiojau krosus, bet rimčiau lankiau tik krepšinio sporto mokyklą. Paskui išvis nustojau sportuoti, įsisukau į miestiečio rutiną, priaugau svorio. Sulaukęs trisdešimties, nusprendžiau nubėgti maratoną. Prisijungė vienas geras draugas, kartu pasiruošėme ir pasiekėme tikslą. Labai patiko, įsitraukiau, ir nuo tada renku įvairių maratonų dalyvio medalius“, – pasakojo I.Staškevičius. Nors yra nubėgęs maratoną įvairiuose pasaulio miestuose, verslininkas pabrėžia esąs tik mėgėjas. „Nusitrenkiau net į Šiaurės Ašigalį, ten įveikiau distanciją ledu. Teko dalyvauti ir pusantro maratono, šimto kilometrų varžybose, bėgti kalnuose, Afrikos keliais. Bet ir miesto maratonų rengėjai prisigalvoja, kaip padaryti varžybas ypač įsimintinas. La Rošelyje vyrai startuoja atskirai nuo moterų, Bostone priima tik įvykdžiusius

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

Apie Vilniaus maratoną •

IX Vilniaus maratonas vyks 2012 m. rugsėjo 9 dieną, sekmadienį.

Bėgikai pradės ir baigs pasirinktas distancijas Katedros aikštėje. Maratonas, pusmaratonis, ketvirčio maratono (10 km 549 m) ir komandinė estafetė startuos 9.30 val.

Maratonui ir estafetei nustatytas 5 val. 30 min. laiko limitas. Pusmaratoniui – 3 valandos.

Maratoną gali bėgti ne jaunesni kaip 18 metų dalyviai.

Pusmaratonį gali bėgti ne jaunesni kaip 16 metų dalyviai.

10 km 549 m ir 4,2 km mini maratono distancijoje amžiaus apribojimų nėra.

Registracija jau vykdoma – artėjant maratono dienai registracijos mokesčiai didėja.

nustatytus kvalifikacijos kriterijus, Tromsėje bėgau poliarinės vasaros naktį, šviečiant vidurnakčio saulei. Italijos mieste Fano maratono trasa vedė per penkias kalvas, ant kurių stovi viduramžių pilys, o jose vyko puotos, taigi, bėgikai irgi vaišinosi vietos kulinariniu paveldu“, – prisiminimais dalijosi I.Staškevičius. Ir laisvalaikis, ir saviraiška Kalbėdamas apie savo kelią į maratonus, žurnalistas, rašytojas, keliautojas Dainius Kinderis irgi nusikelia į vaikystę: „Gyvenau mažame kaime, todėl sportas buvo viena iš laisvalaikio praleidimo ir saviraiškos formų. Kadangi užsiiminėti komandiniu ar specialių įrankių reikalaujančiu sportu nebuvo galimybių, bėgimas tapo mano gyvenimo dalimi. Vėliau buvo ilga pertrauka, tačiau supratęs, kad be to negaliu, sugrįžau ir dabar jau jaučiu priklausomybę.“ Tai reiškia, kad organizmas reikalauja dozės – vienos po kitos: sudalyvavęs vienose varžybose, jau žvalgaisi, kur vyksta kitos. „Nemažai bėgimą atradusių ir maratonus įveikiančių žmonių tiesiog norėjo pakeisti gyvenimo būdą, pakilti nuo sofos ir veikti ką nors prasmingo, įrodyti, kad, kas įmanoma vienam, įmanoma ir kitam. Labai ypatingas jausmas, kai nugali save. Tada supranti, kad viską galima padaryti, viskas priklauso nuo požiūrio ir noro“, – neabejojo D.Kinderis. Kol kas jo sąskaitoje septyni maratonai, dvi „šimtinės“ ir vienas „Geležinio žmogaus“ triatlonas. D.Kinderis prisipažino turintis svajingą tikslą – sudalyvauti visų žemynų maratonuose. Prie Afrikos jau padėtas pliusas: „Būtent ten bėgau keisčiausią maratoną savo gyvenime. Jis vyko Ruandos sostinėje Kigalyje. Stebino vietiniai dalyviai, į trasą atėję ne su sportiniais bateliais, o su odiniais lakuotais batais ir kostiuminėmis kelnėmis.


Gyvenimas | 11

15min • 2012 m. liepos 20 d.

meilė – maratonas apie ypatingą jausmą nugalėti save

Žaibo klausimai ai Ignas STAŠKEVIČIUS – Mėgstamiausia treniruočių vieta? – Vilniuje dažniausiai lakstau Vingio parke. Nuvykęs prie jūros, labai mėgstu bėgti smėliu palei bangas. – Ko labiausiai nepakenčiate per varžybas? – Bjauriausia, kai prastai sužymėta trasa. – Kuriose varžybose, kur dar neteko bėgti, labiausiai norėtumėte startuoti? – Iki šiol vis išvengdavau didžiųjų miestų – Niujorko, Londono, bet kada nors reikėtų ten užsukti. Nors vis tiek labiau vilioja egzotiškos trasos – norėčiau bėgti Himalajuose, Antarktidoje, Sacharoje, vilioja Keiptauno ir Stambulo maratonai.

Prieš dvejus metus Vilniaus maratoną įveikę aktorius R.Kazlas (kairėje) ir verslininkas I.Staškevičius (dešinėje) šiemet tikriausiai vėl susitiks trasoje.

– Sėkmingiausios varžybos? – Pasiekęs neblogą lygį, prieš keletą metų nubėgau Rygos maratoną per 2 val. 54 min.

A.Ufarto/BFL nuotr.

– Blogiausios varžybos?

Žaibo klausimai mai Dainius KINDERIS – Mėgstamiausia treniruočių vieta? – Dažniausiai treniruojuosi Vilniauss Neries krantinėje. Patinka Vingio parkas ir miško keliukai Šilutės rajone. – Kokiose varžybose, kur dar neteko bėgti, labiausiai norėtumėte startuoti? – Antarktidos maratonas. Bet iki jo reikia įveikti po maratoną kiekviename žemyne. – Sėkmingiausios varžybos? – Turbūt pirmasis ultramaratonas Nida–Būtingė. 101 kilometras per 9 val. 43 min. Vietos nepamenu, įveikus trasą tai turi mažiausiai reikšmės. Geriausias maratono laikas – 3 val. 23 min. – Vilniaus maratone. Tikiuosi šį laiką pagerinti per artimiausią Vilniaus maratoną rugsėjį. – Blogiausios varžybos? – Esu vieną kartą nebaigęs trasos. Ilgiausiai maratono trasoje sugaišau Kigalio maratone, gerokai per keturias valandas. Kankino karštis ir vandens stygius. Teko kentėti. – Geriausias treniruočių patarimas, kokį yra tekę girdėti? – „Sėdėk“ – reiškia bėgant nepersistengti ir išlaukti tinkamo momento greitėti.

Ir jie taip bėgo, kai kurie nerado vietos palikti savo daiktams, todėl tempėsi ir juos. pa Kol kas iš galvos neiškrenta vaizdai ir iš paK skutiniųjų ultratriatlono varžybų Teksase. Finišas, pasiektas po labai ilgos dienos (daugiau nei 14 valandų trasoje) buvo tikrai su niekuo nepalyginamas.“ Kilometrus pakeis kilogramais? K Nacionalinės kultūros ir meno premijos lauN reatas, dviejų „Auksinių scenos kryžių“ savininkas aktorius Rolandas Kazlas bėgioja jau septintus metus. Treniruojasi reguliariai. Yra sakęs, kad per savaitę turi tik vieną laisvą dieną – pirmadienį, kai nedirba teatras: „Tada ir aš ilsiuosi.“ Maratono distanciją (42 km 195 m) bėgikas mėgėjas bėga maždaug apie 3–4 valandas. „Maždaug tiek, kiek trunka geras spektaklis. Skirtumas toks, kad vaidybai čia vietos nėra, tai gera atsvara teatrui, čia nieko neapgausi, nesuvaidinsi, niekas kitas už tave to atstumo neįveiks, ir po 30–35 km jau nebesvarbu, ar gražiai atrodai, ar jau taip, kad net prabėgančiam benamiui šuniui nesmagu į tave žiūrėti. Esi mažas, silpnas žmogelis, iš paskutiniųjų jėgelių besistumiantis finišo link. Dingsta poza, arogancija, pasipūtimas, linksta kojos ir nuolat neapleidžia mintis, kad neištversi, sustosi“, – interneto portalui bernardinai.lt yra sakęs R.Kazlas. Kalbėdamas su savaitraščiu „15min“, apie bėgimą aktorius buvo nusiteikęs pašmaikštauti. „Gražiai atrodo jauni, profesionaliai sportuojantys jaunuoliai, garbaus amžiaus senukai, kurie stengiasi judėti, verti pagarbos tie, kurie, matyt, turėdami sunkią negalią, aktyviai juda, pasiremdami net dviem lazdomis iš karto. Tai korektiškai vadinama „šiaurietišku vaikščiojimu“. O štai po miestą ar parką bėgiojantis vidutinio amžiaus vyras su

aptemptomis sportinėmis pėdkelnėmis kelia daug klausimų. Pagrindinis jų: „Gal žmogus jau turi problemų?“ Gal, sakau, su tuo bėgiojimu jau reiktų baigt?“ – svarstė R.Kazlas. Nežinia, rimtai ar juokais, jis tikino, kad, norėdamas išvengti panašių praeivius aplankančių minčių, bėgios naktį arba ten, kur niekas nemato. „Jeigu pavyks per vasarą slapta pasiruošti, bus galima pagalvoti ir apie Vilniaus maratoną. Tada kovočiau dėl vietos pirmajame dešimtuke – savo amžiaus grupėje, žinoma. O jeigu nepasiruošiu, negalvodamas pradėsiu Vilniaus „Pergalės“ produkcijos maratoną. Kilometrus pakeisiu kilogramais. Žodžiu, viską skaičiuosime rudenį. Sekite protokolus. Jeigu nebėgsiu, tada bent stovėsiu prie trasos ir siūlysiu bėgikams atsigaivinti paukščių pienu“, – postringavo R.Kazlas.

– Kol kas nesu pasitraukęs iš trasos, nesu nepasiekęs finišo. Kartą Taline patyriau Achilo sausgyslės traumą, bet vis tiek atšokavau viena koja. Floridoje bėgau karščiuodamas, tai vos tilpau į keturias valandas. – Geriausias treniruočių patarimas, kokį yra tekę girdėti? – Geriausias patarimas – treniruoti ne tik kojas, bet ir galvą. Joje visa esmė. – Mėgstamiausias valgis po varžybų? – Po varžybų valgau ir geriu daug, o patiekalai priklauso nuo vietos. Tinka ir makaronai, ir kepsniai, ir jūros gėrybės. Svarbiausia – kompanija.


Gazas.lt | 13

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Europai užkliuvo senienos Ramūnas Fetingis r.fetingis@15min.lt

Europos Komisija siekia, kad keliuose liktų kuo mažiau pagyvenusių ir prastos būklės automobilių.

Europos Komisija (EK) siekia senesnių nei šešeri metai automobilių savininkus kasmet varyti į techninę apžiūrą.

A.Ufarto/BFL nuotr.

P.Ignotas: „Populistinis triukšmas neturi nieko bendro su tikrosiomis priežastimis, kodėl tai būtina padaryti.“

„Mes nemanome, kad, pavyzdžiui, septynerių ar dešimties metų amžiaus automobiliai kelią didelę grėsmę saugiam eismui. EK siūlymai yra tikrai per griežti“, – sako susisiekimo ministras. Anot ministro, tokios kasmetės privalomosios techninės apžiūros senesniems automobiliams šiuo metu privalomos tik keliose šalyse, tarp jų – ir Latvijoje bei Estijoje. Tiesa, Estijoje kasmet tikrinami senesni nei dešimties metų automobiliai. Tikėtina, kad šalių, besipriešinančių šiam sprendimui, bus ir daugiau. Dauguma naujų ES narių negali pasigirti automobilių parko „šviežumu“, todėl toks sprendimas gerokai patuštintų daugelio šalių piliečių pinigines. Rūpinasi saugumu EK taip pat siūlo imtis griežtų priemonių prieš automobilių ridos skaitiklio duomenų

Šiuo metu vidutinis automobilių amžius ES yra 8,2 metų, todėl šie reikalavimai būtų aktualūs ne tik Lietuvai, bet ir daugeliui ES šalių. Net Vokietijoje automobilių parko vidutinis amžius yra 8,2 metų. Prancūzijoje – 8,3 metų, Suomijoje ir Estijoje – 11 metų. Lietuvoje vidutinis automobilių parko amžius siekia 14,5 metų, Latvijoje – net 15,9 metų. Tik britai važinėja gerokai naujesniais automobiliais nei ES vidurkis, tačiau ir jų vidutinis amžius siekia 6,9 metų.

Šiuo metu Lietuvoje galioja schema 3-2-2, kai nauji automobiliai turi praeiti techninę apžiūrą po trejų metų, o vėliau – kas dvejus. EK siūlo schemą 4-2-1. Naujų automobilių savininkai į techninę apžiūrą važiuotų tik po ketverių metų, po to – dar po dvejų metų, o vėliau – kasmet. Kadangi Lietuvoje automobilių parko vidutinis amžius viršija 14 metų, mūsų šalies vairuotojams tektų dvigubai dažniau lankytis techninių apžiūrų stotyse. Lietuva šiaušiasi Šiems EK priimtiems sprendimams dar turi pritarti Europos Parlamentas ir visos valstybės – ES narės. Iki šiol Lietuva besąlygiškai arba be didelių ginčų įgyvendindavo visas ES direktyvas, tačiau šįkart nenori paklusti. Susisiekimo ministras Eligijus Masiulis iš karto kategoriškai pareiškė, kad naujoms taisyklėms nepritars.

Automobilių amžius ES šalyse

Prancūzijos gatvėse važinėja daugiau kaip 10 milijonų automobilių, kurie senesni nei 10 metų. Vokietijoje tokių – 15,1 milijonų, Italijoje – net 15,3 milijonų.

klastotojus, kurių pilna ne tik Lietuvoje, bet ir kitose ES šalyse. Be to, EK rekomenduoja įvesti privalomą elektroninių saugos komponentų patikrą ir dar labiau sugriežtinti bendrus trūkumų vertinimo standartus. Norima visoje ES įvesti privalomą motociklų ir motorolerių techninę patikrą. EK pabrėžia, kad jauni motociklininkai ir motorolerių vairuotojai priskiriami prie didžiausios kelių naudotojų rizikos grupės. EK funkcionieriai teigia, kad įvedus papildomus reikalavimus transporto priemonėms, per metus būtų galima išsaugoti bent po 1200 gyvybių ir išvengti po 36000 automobilių avarijų, susijusių su technikos gedimais. Papildomas galvos skausmas Techninių apžiūrų įmonių asociacijos „Transeksta“ direktorius Gintautas Šlėderis ne itin džiaugtųsi nauja tvarka. Jeigu ji įsigaliotų, teks priimti daugiau naujų darbuotojų, statyti naujas automobilių patikros linijas, nes automobilių srautas padidėtų beveik dvigubai. Tiesa, G.Šlėderis nusiteikęs skeptiškai ir nemano, kad ši tvarka įsigalios artimiausiu metu. „Nemanau, kad šis nutarimas bus greitai priimtas, pažiūrėkite, kokią reakciją jis sukėlė jau pačią pirmąją paskelbimo dieną“, – pastebėjo G.Šlėderis. „Taip, mes galbūt uždirbsime daugiau pinigų, tačiau turėsime labai daug investuoti“, – sakė jis. Autoverslininkai – už Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas Petras Ignotas prisiminė, kad prieš keletą metų tuometinis susisiekimo ministras pasirašė įsakymo projektą, pagal kurį automobiliai, senesni nei 10 metų, turėtų praeiti techninę apžiūrą kasmet. Tačiau, kilus dideliam triukšmui, šio sumanymo atsisakyta. „Natūralu, kad kuo senesnis automobilis, tuo didesnė rizika jam „susirgti“. Kaip ir žmogui – jauni daug rečiau vaikšto pas gydytojus, – sako P.Ignotas. – Populistinis triukšmas neturi nieko bendro su tikrosiomis priežastimis, kodėl tai būtina padaryti. Juk tai daroma paprastų piliečių saugumui užtikrinti: kad senučiai sukežę ir techniškai netvarkingi automobiliai neišvažiuotų į kelius ir nekeltų grėsmės aplinkiniams.“ Anot P.Ignoto, techninė apžiūra nėra

tokia brangi, kad senų automobilių savininkus verstų pirkti naujas mašinas. Praeiti techninę apžiūrą M1 klasės automobiliui kainuoja 42 litus. Autoverslininkų vadovo manymu, sugriežtinus tvarką valstybė turėtų daug daugiau naudos, nes keliuose būtų mažiau nelaimių.

„Lietuva yra viena pirmaujančių pagal žuvusių keliuose skaičių, tenkantį tūkstančiui gyventojų. Todėl natūralu, kad mūsų šalis turėtų siekti, kad transporto priemonių techninės būklės kontrolė būtų griežtinama“, – mano Lietuvos autoverslininkų asociacijos prezidentas.


VILNIAUS PULSAS

Žirmūnuose – ekonomiško ir ilgam laikui nuomojamo būsto projektas Sostinės savivaldybė rengia detalųjį planą sklypui Žirmūnų mikrorajone, kur įgyvendinant bandomąjį projektą planuojama statyti ekologišką, ekonomišką ir kokybišką būstą ilgalaikei nuomai. Municipalinio būsto fondą Žirmūnuose sudarytų 8 namai, kurie didžiąją dalį reikalingos energijos gaus iš vėjo, saulės ir geoterminių šaltinių. „Nuomojamas miesto būstas yra būtina sąlyga, siekiant į Vilnių pritraukti gyventojus ir miestui reikalingus specialistus, neverčiant jų imti paskolų iš banko. Toks būstas skatins skaidresnius santykius nekilnojamojo turto nuomos rinkoje. Be to, jis bus patogus ir kokybiškas bei reikalaus apie 7 kartus mažiau energijos nei vidutinis mieste esantis daugiabutis“, – sako Vilniaus meras Artūras Zuokas. Vidutinis energijos poreikis vienam kvadratiniam metrui sostinėje sudaro 200-250 kWh, o planuojami statyti namai reikalaus apie 35 kWh. Specialios konstrukcijos namai bus statomi sekcijomis po du, tarp namų bus įrengiamos vėjo turbinos, ant stogų – saulės baterijos, o dalis šilumos gaunama iš po-

BFL nuotr.

Vaikų globėjams – papildomos lėšos Vilniaus miesto savivaldybė, siekdama, kad kuo daugiau sostinės vaikų būtų globojama šeimose, o ne valdiškose įstaigose, siekia pertvarkyti vaikų globos sistemą. žeminių geoterminių šaltinių. Pasak A.Zuoko, šio būsto nebus galima įsigyti, jis bus statomas specialiai tik ilgalaikei nuomai. „Savivaldybė šiuo metu atlieka detalius skaičiavimus, kiek kainuos tokių namų statyba ir eks-

ploatavimas. Pirminiai skaičiavimai rodo, kad šis kokybiškas būstas bus itin taupus“, – sako sostinės meras. Namai planuojami sklype, esančiame Žirmūnų gatvėje.

Skatindama šią globą, savivaldybė ne tik aktyviai ragina tapti likusių be globos vaikų globėjais, bet skiria papildomų pagalbos pinigų šeimai arba asmeniui, kurie nutarė prisiimti globoti giminystės ryšiais nesusietus vaikus. Šeimai ar asmeniui apsisprendus globoti vieną vaiką, pirmą kartą Vilniaus mieste papildomai iš miesto biudžeto lėšų nutarta skirti 260 Lt dydžio išmoką per mėnesį, globojant du vaikus – 390 Lt dydžio išmoką per mėnesį. Iki šiol tokios šeimos gaudavo tik valstybės skiriamą garantuotą vaiko globos išmoką – 520 Lt per mėnesį. Užsk. Nr. 303382


Nuotr. iš asmeninio albumo

Vizionieriai | 15

15min • 2012 m. liepos 20 d.

NASA tyrimų centre besistažuojantis L.Mačiulis tiki, kad jam pavyks į kosmosą paleisti lietuvišką palydovą.

2009 metais įkūrus Nacionalinę kosmoso asociaciją, vėliau pervadintą į Lietuvos kosmoso asociaciją, ją, daug g kas juokėsi. Kol skeptikai tyčiojosi, mokslininkai nkai tyliai kūrė lietuvišką kosminį palydovą. Mažvydas Karalius m.karalius@15min.lt Jauni lietuviai, negailėdami nei savo laiko, nei talento, nei pinigų, siekia įrodyti, kad Lietuva kosmoso tyrimuose gali išdidžiai stovėti greta JAV, Rusijos, Kinijos ar Indijos. Pokštas virsta realybe „Įsigalėjęs varguolio stereotipas, esą Lietuva per „biedna“ ir per silpna, kad kažką galėtų nuveikti kosmoso tyrimuose. Mes norime sugriauti šį mitą“, – „15min“ sakė vienas iš lietuviško kosmoso palydovo „Kosmis“ kūrėjų Laurynas Mačiulis. Beveik prieš dvejus metus Lietuvoje viešėjusi JAV Nacionalinės aeronautikos ir kosmoso administracijos (NASA) delegacija pasiūlė sukurti lietuvišką palydovą. „NASA atstovas juokavo, kad turime aplenkti latvius, nes šie jau konstruoja savo palydovą“, – prisimena vienas iš projekto „Kosmis“ iniciatorių Vytenis Buzas.

V.Buzas: „Būtų smagu, jei kiek daugiau nei 3 milijonai žmonių įmestų šį kosminį tritaškį.“ V.Buzas nuo vaikystės domėjosi technika, ypač varikliais, į specialų albumą rinko inžinerinius brėžinius, kuriuos studijuodavo. „Sužinojęs apie galimybę kurti lietuvišką palydovą net neabejojau, kad pasistengus galima jį sukurti. Tai buvo puiki proga realizuoti įgytas žinias. Nuo tos dienos pradėjau gyventi mintimi apie lietuvišką palydovą“, – sako pašnekovas. Po to laukė sunkus darbas – inžinieriai kūrė palydovo koncepciją ir bandė ją techniškai pagrįsti. Buvo labai sunku, nes stigo žinių, informacijos apie tokio pobūdžio projektus, tad pagalbos

teko kreiptis į užsie-nio specialistus. „Šiuo metu palydovo projektas atitinka griežtus reikalavimus, tad galime drąsiai žengti toliau į kitą darbų etapą“, – teigia kūrėjai.

erdves bus paleistas 2015 metų viduryje. „Dalyvaujame Briuselyje įsikūrusio Von Karmano instituto instit programoje „QB50“, kurios m metu į kosmosą pakils 50 mažų palydovų iš kitų pasaulio valstybių“, – sako lietuviško vals palydovo kūrėjai. pa

Investuoja savo pinigus Šiuo metu inžinieriai stažuojasi JAV NASA Ames tyrimų centre, kur semiasi žinių. Pasaulyje itin gerbiamame kosmosso tyrimų centre pristaLietuviško palydovo tytas lietuviško palydovo tyt „Kosmis“ vizualizacija projektas sulaukė palaikyproj mo. Pr Projektu domisi ir kaimyĮ kosmosą kils 2015 metais nai rusai. L.Mačiulis neslepia, kad pagrindinis Tačiau lietuviai inžinieriai kol kas neprojekto tikslas – įkvėpti Lietuvos jaunimą įveikė svarbiausios problemos – finansų pradėti domėtis kosminėmis technologijostygiaus. Kol kas į projektą, kuris gali tapti mis ir jas kurti. Net jeigu palydovo misija Lietuvos kosmoso infrastruktūros pradžia, techniškai nepavyktų, projekto šviečiajie investuoja savo pinigus. masis tikslas būtų pasiektas. „Finansavimo trūkumas nėra pasiteiPalydovo kūrėjai tikisi, kad jų tyrimai sinimas. Tai yra kūrėjo atsakomybė, nes nenueis veltui ir ateityje leis sukurti moksbūtent jis turi sudominti ir įrodyti kitiems, linę bazę, prie kurios vystymo prisideda kad idėja yra naudinga ir verta finansaviVilniaus universitetas (VU), Kauno techmo. Mes aktyviai dirbame vadovaunologijos universitetas (KTU), Lietuvos damiesi šiuo principu ir ieškome energetikos institutas ir kelios privačios finansavimo šaltinių tiek iš priįmonės. vataus, tiek iš valstybinio sektoriaus“, – sako „Į priekį mus veda smalsumas. Galbūt L.Mačiulis. ateityje mums pavyks sukurti tarptautinį verslą, kuris padės numalšinti inžinerinį smalsumą. Norime, kad mūsų projektas būtų sukurtas Lietuvoje“, – šypsodamasis prisipažįsta V.Buzas, nes jaunieji inžinieriai turėjo ne vieną pasiūlymą išvykti kurti į užsienį. Tuo tarpu iki palydovo projekto pabaigos liko ne tiek ir daug laiko. Planuojama, kad „Kosmis“ į visatos

Pasaulinis projektas Mažųjų palydovų tinklas turės atlikti ilgalaikius, iki šiol dar mažai tyrinėtų žemutinės termosferos ir jonosferos sluoksnių sandaros matavimus. Skriedami žemutinėje žemės orbitoje palydovai dėl atmosferos pasipriešinimo iš lėto leisis į vis žemesnius termosferos sluoksnius. Ši misija unikali tuo, kad pirmą kartą toks didelis nanopalydovų kiekis nesveriančių nė 4 kg, pagamintų pačių studentų rankomis įvairiuose universitetuose, susivienys į vieną darnų tinklą kosmose. Beveik 100 universitetų išreiškė norą dalyvauti projekte, bet tik 50 iš jų gaus vietą raketoje.


16 | Skelbimai

15min • 2012 m. liepos 20 d.

NACIONALINIAI SKELBIMAI „Kauno tiltai“– didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse, priklausanti infrastruktūros ir energetikos statybos įmonių grupei „Trakcja-Tiltra“

Šiuo metu dirbti Kaune, Vilniuje, Prienuose, Šilalėje ir Klaipėdoje ieškome

• KELININKŲ • EKSKAVATORINIO KRAUTUVO MAŠINISTO (KAUNE) • BULDOZERIO MAŠINISTO (KAUNE) Reikalavimas – darbo patirtis kelių tiesimo srityje.

Kontaktinis tel. nr. 8 37 473 789.

Informuosime tik atrinktus kandidatus.

www.kaunotiltai.lt

VILNIUS


Skelbimai | 17

15min • 2012 m. liepos 20 d.

KAUNAS

Prancūziškų kepyklėlių tinklas „Mon Ami boulangerie“, kepantis pačios aukščiausios kokybės natūralius skanėstus ir duoną KAUNE ieško:

KEPĖJOS-KONDITERĖS

Darbo patirtis būtina. Atlygis 90–100 Lt (atskaičius mokesčius) už darbo dieną. Slenkantis darbo grafikas.

PARDAVĖJOS

Sąžiningos, paslaugios, darbo patirtis nebūtina. Mes siūlome visada laiku mokamus oficialius atlyginimus, teisingą požiūrį į darbuotojus, gerą darbinę nuotaiką ir galimybę tobulėti.

Informacija telefonu 8 615 85436, CV siųsti el.paštu: info@monamikepyklele.lt

UAB „Garsų pasaulis” – viena didžiausių ir moderniausių spaustuvių Lietuvoje, pirmaujanti tarp įmonių komercinės bei saugios spaudos gamintojų Baltijos šalyse ieško:

SPAUDĖJO

DARBO POBŪDIS: Spaudos darbai su ofsetinės spaudos įrenginiais. REIKALAVIMAI: Darbo patirtis spaustuvėje dirbant su spaudos įrenginiais; Spaudos proceso išmanymas; Atsakingas požiūris į darbą. MES JUMS SIŪLOME: Atsakingą darbą perspektyvioje kompanijoje; Patrauklų atlyginimą; Galimybę mokytis ir tobulėti.

CV (nurodant pareigas, į kurias pretenduojate) siųsti faksu (8-5)2499901 arba el.paštu: silvija.a@gp.lt Tel. pasiteirauti (8-5) 2499900

UAB „IDW metalas ir mediena“ (Dariaus ir Girėno g. 65A, Vilnius)

REIKALINGAS:

KIEMSARGIS.

Tel. 8-612-31055.


Horoskopai Avinams bus svarbu palaikyti gerus santykius su naujais kolegomis ar draugais. Prieš finansinių klausimų sprendimą įsitikinkite, kad nepraleidote jokių detalių.

Jaučiams prireiks atsakingumo ir ryžto priimant svarbius sprendimus. Darbe elkitės atsargiai, tegul kolegos kol kas nežino apie jūsų laimėjimus.

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Vertikaliai: Korsakas. Išdykėliai. Kai. KK. Tokijas. Aunasi. Anšlagas. Girte. Vieta. Ametistas. Lasas. Vanta. Eit. Solt. Mainais. Kia. Tašo. Šonas. Roko. Keiti. Lenino. Alas. Sostinė. Alinėse.

18 | Laisvalaikis

Dvyniai turės kaip reikiant padirbėti, kad

nymus. Atsiras naujų planų ir idėjų, leisiančių realizuoti jūsų kūrybinį potencialą. Galite gauti netikėtų pinigų.

Liūtai turi dar šiek tiek pasistengti, kad sėkmingai užbaigtų didelį darbą. Ateinančiomis dienomis profesinė veikla pareikalaus atidumo ir papildomo laiko.

Mergelės pasieks laimėjimų visose srityse. Gali būti, kad jūs save nepakankamai vertinate. Jei veiksite ryžtingai, išspręsite visus jums iškilusius uždavinius.

Pažymėtuose langeliuose: NAMINUKAS

Vėžiai turėtų įgyvendinti senus suma-

Horizontaliai: Mikė. Kaštai. Donelatis. Trykšta. NATO. Kilas. Ašis. Klėja. Alio. Lagas. Li. Ibisa. Šen. Savo. Onė. Skil. Maloni. Sent. Ana. Orka. tT. Asol. Saugiai. Ainis. Kran. Arteriolė. Lakstai. Akas. Skiestą. Ose.

pasiektų numatytus rezultatus. Reikėtų žaibiškai reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją. Nepameskite užrašų.

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Svarstyklės sugebės išpešti naudos iš susiklosčiusių aplinkybių. Sėkmė visose srityse priklausys nuo jūsų nuotaikos. Seksis, jei viską vertinsite optimistiškai.

Skorpionai turėtų kruopščiai planuoti savo darbą, kadangi kitą savaitę nebus nė vienos laisvos minutės. Jūs būsite tiesiog nepakeičiami daugelyje sričių.

Šauliai kitą savaitę galės atgauti fizinę ir kūrybinę formą. Neleiskite, kad šis laikas praeitų beprasmiškai. Raskite kelias minutes savo artimiesiems.

Ožiaragiai kitą savaitę ne kartą turės keisti savo požiūrį į vienus ar kitus klausimus. Naujų idėjų ir pasiūlymų bus labai daug. Drąsiai ženkite į tikslą.

Vandeniams seksis tvarkyti verslo reikalus. Tik reikia laiku priimti atsakingą sprendimą. Svarių rezultatų gali duoti idėjos, kurias puoselėjote pastaruoju metu.

Žuvys neturėtų imtis nežinomo darbo, kad vėliau netektų prašyti paramos. Jei ne visai pasitikite savo jėgomis, tai nerodykite didelio entuziazmo.


Laisvalaikis | 19

15min • 2012 m. liepos 20 d.

Anekdotai

waska.lt nuotr.

Zo Zombiai Z ombiai v valgo smegenis. Todėl Todėl tu esi saugus. To

– Brangusis, mane šie džinsai nsaii storina? – O tu neįsižeisi, kad ir ką bepasakyčiau? – Neįsižeisiu. – Aš permiegojau su tavo geriausia drauge.

Organizatorių nuotr.

Gydytojų Gydytoj pasitarimas: Gy – Ar gydysim ligonį, gy ar ar leisim leis pagyventi? Pajutau P po kojomis grėblį ir ir po sekundėlės supratau, kad k neklydau.

Liepos 18–21 d.

Palanga

Varėna

Liepos 20–22 d.

Didžiausios Baltijos regione „Omnitel 1000 km lenktynės“

Ketvirtasis gyvos muzikos festivalis „Tamsta muzika“

Tryliktą kartą Palangoje griaudėja automobilių varikliai – žiūrovų dėmesį trauks ne tik pagrindinės žiedinės lenktynės, bet ir tradicinis mechanikų bėgimas, mini žiedo lenktynės, istorinių automobilių lenktynės, dviračių Grand Prix lenktynės, Lietuvos „Drag“ čempionatas, koncertai ir kiti renginiai.

Varėnos miškuose esančio ežero saloje šiemet pasirodys per dvidešimt muzikos grupių ir dainininkų, tarp kurių užsienio svečiai Sam Sparras, „Brazilian girls“ ir „Electric white hustle“ bei lietuviai Andrius Mamontovas, „Antis“, Leon Somov&Jazzu, Mantas Jankavičius, G&G Sindikatas, „The Ball and Chain“, „Poliarizuoti stiklai“ ir kiti.

Sudoku

Sunkus

Lengvas

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį vietomis lietų lydės perkūnija. Pietvakarių, vakarų vėjas ims stiprėti. Oro temperatūra dieną bus 17-22 laipsniai šilumos. Šeštadienį bus šiek tiek šilčiau, daug kur gali palyti. Sekmadienį lietus trauksis, oras pamažu šils. Prognozuojama, kad kitą savaitę bus daugiau saulės ir šilumos. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Klaipėda

Pasaulyje

14 / 17

15

16

Madridas

27

Maskva

18

Panevėžys

17

17

Utena

13 / 18 Kaunas

07-22 d. 12 / 19 Panevėžys

10 / 19 Utena

12 / 17 Alytus

17

9 / 17

17 Vėjas Pietvakarių

07-21 d. 13 / 19

13 / 18

12 / 18

12 / 18

10 / 19

11 / 19

11 / 19

10 / 19

07-22 d.

Vilnius

Marijampolė

Marijampolė

16

Londonas

17 13 / 18

32

Berlynas

Šiauliai

07-21 d. 13 / 18

Atėnai

17 Alytus 17

5–7 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.orai.lt

Minskas

17

Oslas

14

Paryžius

17

Praha

20

Ryga

14

Roma

27

Stokholmas

15

Talinas

16

Varšuva

17


20 | Vasara

15min 1 15 5mi min mi n • 20 2012 12 m m.. li liep liepos ep poss 2 20 0 d. d. A.Ufarto/BFL nuotr.

Straipsnį pristato žurnalas moterims

Saulės neišblukintas grožis Faustina Bružaitė redakcija@15min.lt

1.

Drėkinimas, skaistinimas, stangrinimas

Kosmetika, kuria mes, moterys, kasdien gražiname ir puoselėjame veidą, kūną, plaukus, gali padėti arba trukdyti susidoroti su užduotimis, kurių kasmet pateikia vasara.

Sausa oda – tai įgimtas odos tipas. Pleiskanojimas, sudirgimas, suglebimas, papilkėjusi spalva dažnai signalizuoja, kad oda yra išsausėjusi. Didžiausią klaidą padarysite, jei, iš prigimties turėdama riebią odą, pleiskanojančius veido plotus imsite gaivinti priemone, skirta sausai odai. Jums reikalingas produktas, kurio sudėtis patenkina riebios dehidratuotos odos poreikius. Šiuo metų laiku naudokite dieninį kremą su saulės apsaugos filtru.

Pabandysime jums padėti išvengti klaidų. Viską, kas čia išvardyta, rekomenduotina aptarti su kosmetologu ar dermatologu, plaukų stilistu, kitaip sakant – profesionalais, kurie, įvertinę jūsų odos, plaukų būklę, pasiūlys tinkamiausių jų puoselėjimo būdų.

Kokybiški savaiminio įdegio kremai – gyvenimą lengvinantis ir grožį tausojantis išradimas. Specialistai juos rekomenduoja kaip saulės vonių ir soliariumų alternatyvą.

2.

Depiliacija, celiulito naikinimas

Mūsų laikais nepageidaujamus plaukelius galima šalinti ne tik skustuvu ir vašku. Yra ir lazeris, depiliuojamoji kosmetika, specialių prietaisėlių. Dieną po procedūros nepatartina degintis, maudytis karštoje vonioje, atvirame vandens telkinyje. Kantriai ir reguliariai tepami gaminiai nuo celiulito paveikia „apelsino žievelę“. Turime galvoje kremus ir losjonus, sukurtus pagal naujausias mokslo rekomendacijas. Be tiesioginės naudos, jie geri dar ir dėl drėkinamųjų savybių. Vis dėlto specialių procedūrų, atliekamų grožio ir masažo salonuose, įtaka paprastai būna akivaizdesnė.

Makiažas, kvėpinimas

Kad atrodytumėte ir kvepėtumėte gaiviai, pakaks kelių priemonių ir vienos kitos gudrybės. Laikinai pamirškite tradicinę skystą pudrą! Pakeiskite ją drėkinamuoju kremu, kuriame yra spalvos pigmentų. Tačiau lengva bronzinio atspalvio ar skaistinamoji pudra pravers: suteiks odai sveiko švytėjimo. Darydamasi akių makiažą pasikliaukite natūralumo nemažinančiomis priemonėmis. Tai galėtų būti blakstienų tušas (geriau ne juodas, o rudas), neutralios spalvos vokų šešėliai ir akių kontūrų pieštukas. (Nepamirškite antakių arkų: dailiai sutvarkytos gražiai įrėmina veidą.) Tiesa, mada siūlo ir kitokį variantą: dažyti vokus ryškiai, žaismingai. Gaiviai raustelėję skruostai taip pat suteikia veidui vasariško žavesio. Sukurkite jį kompaktiniais arba skystais skaistalais. Lūpos – veido dalis, kurią vasara gerokai nustekena. Juk plonytę odelę kepina saulė, gairina vėjas, mes pačios džioviname laižydamos, nors siekiame priešingo rezultato. Lūpos nusipelno veiksmingos, specialiai joms skirtos apsaugos – drėkinamojo produkto, blokuojančio ultravioletinius spindulius. Kuo jas dažyti? Skonio reikalas, tačiau, pasak vizažistų, gaiviau, sultingiau atrodo blizgiu paryškintos lūpos. Karštymečiu verčiau kvėpintis tualetiniu, o ne parfumuotu vandeniu. Juo labiau ne koncentruotais kvepalais. Variantas – apsisiausti tik patinkančio aromato linijos priemonių (dušo želės, pienelio, dezodoranto) dvelksmu.


15min savaitraštis 2012.07.20