Page 1

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 20 (1251) • 2012 m. birželio 1 d.

Tyrimas

Sunki pavardės našta Daug garsių vyrų bei moterų ir net įtakingų valstybės pareigūnų atsikratė savo senųjų pavardžių. Kas suaugusius rimtus žmones verčia keisti pavardes?

8-9 psl. Kultūra

Proga įsigyti M.K.Čiurlionį Kas taps pirmą kartą viešai parduodamo Lietuvos dailės klasiko M.K.Čiurlionio kūrinio pirkėju? Tai paaiškės šiandien, penktadienį, per XXIV Vilniaus aukcioną. Mažoje Lietuvos meno rinkoje prasidėjo seniai regėtas sujudimas.

20-21 psl.

Violeta Bagdanavičiūtė

4–6 psl. AFP nuotr.

Šioje šalyje nėra vietos kiaulėms Parduotuvėje arba turguje žmonės ieško tik lietuviškos kiaulienos, bet gyventi šalia kiaulių fermų niekas nenori.


2 | Politika

Komentaras ras

15min • 2012 m. birželio 1 d.

29 43

15min.lt apklausa Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

proc.

Valstybininkų priešas D.Kuolys Seimo rinkimams sudarys „Lietuvos sąrašą“. Kaip tai vertinate?

Pilietinė mimikrija Rinkimų kampanija vyksta intensyviai. Sisteminės partijos manevruoja Seimo diskusijose, siekdamos sprendimų ir bijodamos užrūstinti visuomenę, nes krizės sąlygomis realūs sprendimai yra skausmingi, taigi politiškai rizikingi. Regis, net prezidentė ima suprasti, kad ištartas žodis nėra tik paprastas kalbėjimas, o darbas, kurio pasekmės gali būti pavojingos visuomenei ir valstybei. Todėl D.Grybauskaitė jau neišdrįso pasakyti tai, kas jai visada atrodė populistiškai palankiau, kai buvo paklausta, ar N.Venckienė gali dirbti teisėja. Prezidentė šįkart išvengė atsakymo, nors dar prieš mėnesį ji drąsiai palaikė teisėjos teisinį nihilizmą. Tuo pat metu tie, kurie turėtų puoselėti pilietinės sąmonės daigus, ėmė veikti taip, kaip kažkada Kinijos chunveibinai: iškeliami keli paprasti, bet aiškūs šūkiai (apginti teisingumą), sukuriama priešo metafora (pedofilai), ir pakyla visuotinė pykčio banga. Tokiu būdu vykdyti teisingumą ignoruodami teisę imasi D.Kuolys, A.Matulevičius, S.Stoma ir kiti. Formuojamas vulgarus, bet dalies žmonių lengvai priimamas pilietinio veikimo stereotipas, leidžiantis kiekvienam, kuris jaučiasi nuskriaustas, manyti (žinoti!), kas jį nuskriaudė ir kas jam padės nubausti skriaudėją. Taip šiandien kuriamos kitokių partijų užuomazgos, formuojamos politinės platformos prieš rinkimus. Sako, kad tai irgi visuomenės saviraiška. Iš dalies taip, bet tokia saviraiška tapati neišauklėto vaiko „saviraiškai“, kuri kelia pavojų aplinkiniams ir pačiam vaikui.

Puiku, drąsūs ir ryžtingi visuomenės veikėjai pakeis korumpuotus politikus (7363) 43 proc. Baisu, nes valstybė gali atsidurti rėksnių, marginalų ir radikalų rankose (1721) 10 proc.

Pagaliau paaiškėjo, kad šiems veikėjams rūpi ne tiesa ir teisingumas, o valdžia (2945) 17 proc. Jiems reikia ne į Seimą veržtis, o pas gydytoją nueiti (4900) 29 proc.

proc.

Apklausoje dalyvavo 16930 žmonių

17 proc.

10 proc.

Savaitės mesijas –

Visuomenininkas Darius Kuolys iš Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto ir Pilietinės visuomenės instituto persikėlė dirbti į gatvę.

D.Kuolys „F & L“ production

Atsiranda energingų ir liguistai ambicingų veikėjų, kurie, prisidengę pilietinių judėjimų imitacijomis, kuria pavojingą politikos aplinką.

D.Kuolys kovoja už laisvę, tiesą, teisingumą, mergaitę, N.Venckienę ir prieš melą, smurtą, diktatūrą, valstybininkus bei pedofilus. Po jo gatvėje ir S.Daukanto aikštėje išskleista vėliava gali burtis visi pažemintieji ir nuskriaustieji, įsižeidusieji bei nustumtieji. Ar šiaip viskam jautrūs ir patologiškai teisūs žmonės. Jei A.Paleckis nenukonkuruos, D.Kuolys rudenį iš jų sudarys „Lietuvos sąrašą“ ir tą savo Lietuvą nuves į Seimą.

Kodėl išvardyti veikėjai imasi tokių politiškai pavojingų iniciatyvų? Taip elgtis juos verčia ne jų vertybinės ir politinės nuostatos. Manau, tai daugiau nerealizuotų ir hipertrofuotų ambicijų išraiška, kai praradus visuomenės dėmesį, veikiama ten, kur dar galima suburti aplink save kažkiek gerbėjų, turėti pasekėjų. Štai kodėl šie veikėjai imasi imituoti aktyvumą, prisitaikydami prie realių bėdų, apibendrindami ir patys rengdami kaltinimo akcijas. Kita vertus, tai veiksmas, kuriuo siekiama realizuoti troškimą turėti galią, valdyti kitus. Sudėtingas kompleksų rinkinys, kuriame lyderystės troškimas yra tarsi kompensacija politiniams nevykėliams. Toks minios lyderių veikimas nenumaldomai suformuos ydingą pilietiškumo ir politinės kultūros suvokimą. Atsiranda energingų ir liguistai ambicingų veikėjų, kurie, prisidengę pilietinių judėjimų imitacijomis, kuria pavojingą politikos aplinką. Prezidentė ir Seimo nariai, bijantys rizikuoti ir imtis atsakomybės, tampa šių imitatorių įkaitais, nes minios baimė paverčia juos prisitaikėliais. Ar daug pasieksime taip veikdami? Nemanau. Tiesiog išrinksime į Seimą ne lyderius, bet apsimetėlius, ne politikus, bet bailius, besislepiančius už minios. Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

70000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.


15min • 2012 m. birželio 1 d.

Ji24.lt – naujas interneto portalas moterims UAB „Žurnalų leidybos grupė“, priklausanti žiniasklaidos grupei „Schibsted Media Group Lietuva“, pristato naują portalą moterims – Ji24.lt. Tikimės, kad jis sėkmingai įsilies į kitų „Schibsted Media Group Lietuva“ interneto projektų gretas ir ilgainiui taps mėgstamu bei populiariu portalu – tokiu, į kurį norėsis užsukti kasdien. Ji24.lt – tai portalas įvairaus amžiaus ir pasaulėžiūros moterims, ypač toms, kurios mėgsta sukiotis virtuvėje, puoselėti savo aplinką, plėsti akiratį. Stengsimės pateisinti lankytojų lūkesčius ir kasdien pateikti kuo daugiau įdomių ir aktualių temų, naudingų patarimų, naujų receptų. Šiuo portalu visa „Schibsted Media Group Lietuva“ grupė ir UAB „Žurnalų leidybos grupė“, leidžianti vienus populiariausių

Daugiau naujienų moterims rasite nuskaitę šį kodą www.ji24.lt žurnalų Lietuvoje („Žmonės“, „Ji“, „Laima“ ir „Edita“), tai pat valdanti portalą Žmonės.lt, toliau plečia ir stiprina savo pozicijas internete.


Komentaras

4 | Verslas

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Kaimas kratosi verslo, kuris jį maitino ištisus dešimtmečius

Prezidentės žodžiai dėl N.Venckienės prieštarauja jos veiksmams ir galbūt net priesaikai, kurią ji davė padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos. Tad iš pradžių paprasčiausiai atrodė, kad prezidentė pasielgė išmintingai ir solidžiai, kaip ir dera valstybės vadovei. Trūko gal tik paaiškinimo, kodėl ji pasirinko tokią poziciją – man atrodė, kad nesunku buvo, pavyzdžiui, pasakyti, kad ji nenori kištis ten, kur nesiekia jos kompetencija – į Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Seimo darbą. Paaiškinimas atėjo vėliau ir, priešingai nei pirminė prezidentės pozicija, jis manęs visai nenudžiugino. „Jeigu bus įrodyta, kad teisėja padarė nusikalstamą veiką, ir įsiteisės apkaltinamasis nuosprendis, ji bus atleista, kaip ir numato Konstitucija“, – pareiškė D.Grybauskaitė, ir šis jos pareiškimas nėra nei išmintingas, nei solidus. Pirmiausia todėl, kad prezidentės žodžiai dėl N.Venckienės prieštarauja jos veiksmams ir galbūt net priesaikai, kurią ji davė padėjusi ranką ant Lietuvos Konstitucijos. Nepatingėjau patikrinti, ir, jei teisingai suskaičiavau, per savo kadenciją prezidentė yra atleidusi iš pareigų 12 teisėjų dėl teisėjo vardo pažeminimo, nors atleidimo metu nė vienu atveju nebuvo įrodyta, kad buvo padaryta nusikalstama veika. Jei neklystu, iki šios dienos tik viena teisėja – V.Pilitauskienė – teismo buvo pripažinta kalta, o pusei atleistųjų teisėjų net nebuvo pareikšti kaltinimai. Vienos atleistos teisėjos – A.Šimaitienės – byla nutraukta suėjus senaties terminui. Atsižvelgiant į tai, D.Grybauskaitės pareiškimą reikėtų vertinti kaip valstybės vadovės asmeniškai N.Venckienei suteiktą imunitetą. Nepaisant to, koks bus Teisėjų etikos ir drausmės komisijos bei Seimo sprendimas. Man atrodo, kad tai neišmintinga, nesolidu ir nedera valstybės vadovei.

1 073,3

20 2 00 05 5

1 057,4

20 2 004 04

1 061,0

2003 20 03

1 010,8

200 20 02 2 20 2 001 01

936,1

867,6

K au Ki auli lių sk kaič čiius u Lie etu tuvo voje je ((ttūk ūkstt.) .)

20 2 000 00

1 159,0

1999 19 99

1 200,1

19 1 998 98

19 997 97

1 127,6

19 99 96 6

1 270,0

Šią savaitę, kai prezidentė D.Grybauskaitė spaudos konferencijoje atsisakė atsakyti į žurnalistų klausimą, ar teisėja N.Venckienė gali toliau eiti užimamas pareigas, nuoširdžiai apsidžiaugiau. Man, priešingai nei kai kuriems mano kolegoms, tokia valstybės vadovės pozicija pasirodė labai tinkama, ypač atsižvelgiant į tai, kad N.Venckienės elgesį svarsto Teisėjų etikos ir drausmės komisija ir kad Seime sprendžiamas klausimas dėl jos neliečiamybės panaikinimo. Mano nuomone, bet koks prezidentės pareiškimas tokiame kontekste tuoj pat galėtų būti įvertintas kaip tam tikras spaudimas Teisėjų etikos ir drausmės komisijai bei Seimui ir įveltų valstybės vadovę į pigų politikavimą, kuriuo dabar užsiima visi, kas netingi. Prezidentės atsisakymas komentuoti N.Venckienės tinkamumą užimti teisėjos pareigas pradžiugino dar ir dėl to, kad man pasirodė, jog taip prezidentė taiso savo klaidą, kai ji paskubėjo stoti į vienos iš konfliktuojančių šalių pusę. Galbūt netiesiogiai, bet gana nedviprasmiškai. Priešingai nei teigė kai kurie mano kolegos, tokios D.Grybauskaitės pozicijos anaiptol nesiejau su pastaruoju metu sumažėjusiais jos populiarumo reitingais. Galiu, žinoma, klysti, tačiau manau, kad prezidentei reitingai, nors ir svarbūs, kaip ir kiekvienam politikui, nėra tokie reikšmingi kaip prieš tai buvusiam valstybės vadovui.

1 259,8

Prezidentė suteikė imunitetą N.Venckienei

Lietuvoje kiaulėms 1995 19 95 95

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Šaltinis: Statistikos departamentas

Prekybos centruose ar turguose dažnai girdime įtariu balsu pateikiamą klausimą: „Čia lietuviška ar lenkiška kiauliena?“. Dauguma pirkėjų nori valgyti Lietuvoje užaugintos kiaulės mėsą, nors jų uoslė jau seniai netoleruoja gyvos kiaulės kvapo. Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt Todėl dabar Lietuvoje kiaulių skaičius mažėja taip pat sparčiai kaip ir žmonių. Nuo 1991 metų bendras kiaulių kiekis nuo 3 mln. sumenko iki mažiau nei milijono. Statistikos departamentas skelbia, kad 2012 metų pradžioje Lietuvoje tebuvo auginama 790,3 tūkst. kiaulių, o tai yra 15 proc. mažiau nei 2011 metais tuo pačiu metu, kai jų Lietuvoje buvo 929,4 tūkst. Geroji žinia Žemės ūkio ministerija nurodo, kad šis sektorius pernai patyrė sukrėtimą, kai metų pradžioje mažėjo kiaulių supirkimo kainos, o pašarinių grūdų kainos kilo drastiškai. Be to, 2011 metų vasarą Lietuvoje trijose kiaulių auginimo įmonėse užfiksuoti klasikinio kiaulių maro židiniai, kuriuose buvo priverstinai nugaišintos ir sunaikintos visos augintos kiaulės. Dėl to iki 2011 metų spalio 31 dienos buvo uždrausta kiaules išvežti iš šalies. Žemės ūkio ministerijos Žemės ūkio ir maisto departamento direktorius Rimantas Krasuckis skelbia gerąją

naujieną, kad Žemės ūkio veiklos prioritetu ateityje, po 2013 metų ir vėliau, bus pripažįstama gyvulininkystė, o kiaulininkystės ūkiai galės pasinaudoti teikiama investicine parama. Bus palaikoma kiaulininkystės plėtra mažesniuose ūkiuose. Lietuviai – mažuma Ši ministerijos žinia – šioks toks vilties žiburys kiaulių augintojams, nors lietuviško kapitalo kiaulių kompleksai jau yra mažuma ir juose išauginama tik maždaug trečdalis visų Lietuvos kiaulių. „Lietuvoje gyvulininkystė puolama ir spendžiama į kampą taip, kad liktų viena išeitis – ją sunaikinti ir uždaryti“, – „15min“ pareiškė devynerius metus kiaulininkų asociacijai vadovavęs komplekso „Dainiai“ direktorius Kasparas Jurevičius. Jis neseniai lankėsi Vokietijoje. Ten naujus kiaulių kompleksus stato ir greta kaimų, ir bažnyčios, bet gyventojai dėl to nepyksta. Visi išsitenka, o Lietuvoje kiaulės kvapas jau tapo nauja nacionaline problema. K.Jurevičiaus vadovaujamas kompleksas „Dainiai“ pernai pardavė 53 tūkst. bekonų. Mėsa nukeliavo į vie-

tos parduotuves, nes Rusija, į kurią anksčiau eksportuodavo bendrovė, lietuviams vis dar yra atsukusi nugarą. „Pasiekusi reikiamą svorį kiaulė fermoje gali išbūti daugiausia dvi savaites. Tai žinodami, pirkėjai diktuoja kainas, tačiau blogiausia, kad perdirbėjai su mumis atsiskaito tik po 3–4 mėnesių“, – pasakoja K.Jurevičius. Didžiausia Lietuvoje kiaulių augintoja – „Saerimner“ bendrovė – su mėsos perdirbėjais taip pat dirba atsargiai, Jurbarko rajono laikraščio „Mūsų laikas“ nuotr.

K.Jurevičius: „Lietuvoje gyvulininkystė puolama ir spendžiama į kampą.“

Judėjimas į abi puses Lietuvos apsirūpinimas lietuviška kiauliena, skirtingai nei galvijų mėsa, tesiekia 54 proc. Lietuvoje tradiciškai vartojama daug kiaulienos – apie 41,2 kg žmogui per metus, todėl siekiant patenkinti vartotojų poreikį, didesnė kiaulienos dalis yra importuojama. Pavyzdžiui, skerdenų importuojama beveik tiek pat, kiek ir pagaminama. Importui įtaką daro ir palyginti aukšta kiaulių supirkimo kaina Lietuvoje. Ji 2011 metų antroje pusėje buvo pradėjusi mažėti dėl klasikinio maro protrūkių, o šiuo metu vėl grįžo į buvusį lygį ir yra keliais procentais didesnė už vidutinę ES kainą. Kiaulienos importas nuo 2011 metų pradžios pradėjo didėti ir metų eigoje buvo 4 proc. didesnis nei 2010 metais. Per 2011 metus jos buvo importuota 60,1 tūkst. tonų. Daugiausiai kiaulienos buvo įvežama iš Vokietijos, Lenkijos, Belgijos. Šiais metais kiaulienos importas išlieka beveik toks pat kaip ir 2011 metais. Per 2012 m. I ketvirtį į šalį buvo įvežta 14,78 tūkst. t kiaulienos, o tuo pat metu pernai – 14,68 tūkst. t).

Daugiausia ir toliau vežama iš Lenkijos, Vokietijos, Belgijos bei Olandijos. Kiaulienos eksportas, metai po metų buvęs labai nežymus, per 2011 metus išaugo net 90 proc. – eksportuota 8,7 tūkst. t kiaulienos. Apie pusė šio kiekio keliavo į ES šalis: Latviją, Estiją, Švediją, Daniją, Prancūziją. Likusi – į Rusiją, Baltarusiją, Kazachstaną, Islandiją. Gyvų kiaulių eksportas, pradėjęs didėti 2011 metų II ketvirtyje, III ketvirtyje (birželį–rugsėjį) beveik sustojo dėl klasikinio kiaulių maro protrūkio šalyje ir atsinaujino tik IV ketvirtyje į Lenkiją išvežamų kiaulių dėka. Todėl per 2011 metus, palyginti su 2010 metais, gyvų kiaulių eksportas sumažėjo 41 proc. Šiais metais kiaulienos eksportas ir toliau didėjo. Per pirmąjį ketvirtį buvo eksportuota 2 tūkst. t kiaulienos arba beveik dvigubai daugiau nei 2011 metų I ketvirtį. Gyvų kiaulių eksportas dėl prekybos apribojimų su Rusija išlieka 42 proc. mažesnis nei 2011 metų I ketvirtį. Šaltinis: Žemės ūkio ministerija


15min • 2012 m. birželio 1 d.

S.Leonavičius teigia, jog „Saerimner“ plėsis į Rusiją, nes Lietuvoje negali statyti naujų fermų.

vietos nėra

J.Kalinsko nuotr.

nes dėl prasto mokumo nėra linkusi prisiimti jų kredito rizikos. Todėl ši bendrovė eksportuoja beveik pusę savo fermose išaugintų kiaulių. Didžiausia pirkėja – Lenkijos mėsos perdirbimo įmonė „Sokolow“. Kaimynai už gyvą svorį moka šiek tiek mažiau nei Lietuvoje, tačiau šį skirtumą kompensuoja didesnis nuperkamų kiaulių kiekis. Lietuvoje daugiausia bendrovės išaugintų kiaulių nuperka UAB „Rivona“, valdanti mažmeninės prekybos tinklą „Norfos mažmena“. Didžiausi, bet nepageidaujami „Saerimner“, kuri priklauso Danijos „Idavang A/S“ įmonių grupei, Lietuvoje turi 11 fermų, kuriose vidutiniškai kriuksi po 20 tūkst. kiaulių. Bendrovę 1999 metais įkūrę 4 Danijos ūkininkai net nemirktelėję rinkosi senomis žemės ūkio tradicijomis garsėjančią Lietuvą, kuri tuo metu buvo patraukli dėl kiaulių deficito ir plėtros galimybės į Rytus. Tačiau tik pradėję verslą danai suprato, kad maža Lietuvos rinka yra lyg dygliakiaulė. „Per pastaruosius 19 metų Lietuvoje nebuvo pastatytas nei vienas naujas kiaulininkystės kompleksas, nors, norint, kad lietuviai vartotų tik lietuvišką kiaulieną, reiktų užauginti dar vieną milijoną kiaulių“, – skaičius beria „Saerimner“ generalinis direktorius Saulius Leonavičius. Jis sako, kad vienam tūkstančiui kiaulių auginti, paskersti ir realizuoti sukuriamos maždaug 5 darbo vietos. Todėl skaičiuojama, kad kiaulininkystės sektorius duoda darbo maždaug 10 tūkst. žmonių.

929,4

2012

790,3

2011

928,2

2010

897,1

923,2

2008

2009

1 127,1

Š.Mažeikos/BFL nuotr.

2007

2006

1 114,7

Lietuvoje per metus užauginama tik 700 000–800 000 kiaulių, o suvalgoma net 2 milijonai.

Lietuvoje kiaulės kvapas jau tapo nauja nacionaline problema. „Per visą savo 12 metų verslo istoriją judėti į priekį galime tik įsigydami senas apleistas sovietines fermas arba perpirkdami jas iš kitų. Taip yra todėl, kad naujai fermai gauti reikalingą taršos ir integruotos prevencijos kontrolės (TIPK) leidimą prilygsta geležinių klumpių sunešiojimui. O neseniai negavome leidimo net nedidelės fermos rekonstrukcijai, nes tam pasipriešino vietos gyventojai“, – „15min“ pasakoja S.Leonavičius. „Lietuvoje pakanka vietos ir javams auginti, ir statyti bei rekonstruoti tvartus, taip pat plėsti kiaulininkystę iki 3 mln. kiaulių. Tiek buvo auginama iki Nepriklausomybės atkūrimo. Ši plėtra – ne tik naujos darbo vietos, bet ir mokesčiai biudžetui. Tačiau užuot skaičiavę, mes uoliai diegiame mitą, kad Lietuvai būtų geriau, jeigu kiaulių kompleksų iš viso neliktų“, – stebisi „Saerimner“ vadovas. „Dainių“ direktorius taip pat pažymi, kad, pavyzdžiui, per pastaruosius 4 metus Lietuvoje nebuvo išleistas nei vienas dokumentas, kuris kiaulių augintojams numatytų lengvinančių aplinkybių. Pasak K.Jurevičiaus, pastaruosius trejus metus kiaulių verslas nuostolingas, bet senbuviai į jį dar kabinasi nagais ir ragais, tačiau vargu, ar esant tokioms sąlygoms

įmanoma sulaukti naujų ir jaunų rinkos žaidėjų. Be to, kiaulių augintojams padus nuolat svilina ir aukštos grūdų kainos, tačiau, jeigu grūdų augintojai gauna įvairių išmokų ar paramą kurui, gyvena santykinai „atsipūtę“, tai kiaulių augintojai gali remtis tik savo jėgomis. Suka į Rusiją „Saerimner“ savo plėtros planus taip pat jau sieja ne su Lietuva, o su Rusija. „Lietuva dabar užsiaugina tik maždaug pusę jai reikiamo kiekio kiaulių, todėl

plėtros galimybių yra, tačiau pastaruosius šešerius metus mes negalėjome gauti leidimų, reikalingų kiaulių auginimui naujose fermose, todėl akcininkai nusprendė, kad visa tai, ką uždirbo mūsų bendrovė, ir lėšas, pritrauktas iš Pasaulio banko valdomos Tarptautinės finansų korporacijos, skirs investicijoms Rusijoje“, – informuoja S.Leonavičius. Danai Rusijoje perka žemes ir stato kiaulininkystės kompleksus. Vieną jau turi prie Sankt Peterburgo, kitą stato šalia Pskovo. Nukelta į 6 psl.

>>>


6 | Verslas

„Saerimner“ Lietuvoje negavo nė vieno leidimo statyti naują kiaulių kompleksą, tad tenka renovuoti senus.

Komentaras

Bendrovės nuotr.

>>>

Atkelta iš 5 psl.

Toks naujas danų posūkis nereiškia, kad vieną dieną ant „Saerimner“ durų bus pakabinta spyna. Bendrovė per metus išaugina apie 450000 kiaulių arba daugiau kaip pusę visų išauginamų mūsų šalyje. Ji kaimo vietovėse sukūrė apie 500 darbo vietų ir kasmet nuperka apie 130000 tonų grūdų, nes kiaulėms pati gamina pašarus. „Pernai 20 proc. mūsų bendrovės akcijų įsigijo Pasaulio banko grupė. Ji akcininke turėtų išlikti ne mažiau kaip 5 metus“, – dėsto S.Leonavičius. Jis pažymi, kad naujosios akcininkės auditoriai didžiausią dėmesį kreipė ne į finansinius rezultatus, o į tai, kiek bendrovė yra socialiai atsakinga ir kaip vykdo aplinkosauginius reikalavimus. „Jie šiais klausimais mums priekaištų neturėjo, nors Lietuvoje esame labiausiai pliekiami būtent dėl aplinkosaugos“, – pastebi S.Leonavičius. Įgimtas kiaulių smalsumas „Saerimner“ optimizmo teikia ir tai, kad 2013 metais pradės galioti naujausi gyvūnų gerovės reikalavimai. Danų bendrovė tam rengėsi 10 metų. „Mūsų žiniomis, kaimynai lenkai naujus reikalavimus pasitiks mažiau pasiruošę, todėl tai yra gera žinia mūsų augintojams, kurie galės išnaudoti šią kaimynų spragą, parduodami jiems dalį savo kiaulių“, – teigia „Saerimner“ vadovas.

Algė Budrytė redakcija@15min.lt

Puiki „Eurovizija“ už šiurpią sumą Gyvūnų gerovė, jo teigimu, tarsi lazda su dviem galais. Viena vertus, tai didžiulės investicijos, o kita vertus – nauda verslui. „Kiaulių gerovės reikalavimai numato, kad, pavyzdžiui, turi būti patenkintas įgimtas jų smalsumas. Kiaulės mėgsta kapstytis. Joms taip pat duodame kramtukų, kad, užuot graužusios kaimynei uodegą, dantis suleistų į juos. Svarbu ir tai, kad jų kojos nestrigtų į groteles, ant kurių stovi“, – vardija reikalavimus „Saerimner“ vadovas. Visa tai, pasak jo, būtina suteikti

Skaičius

3

milijonai Tiek kiaulių Lietuvoje buvo auginama iki Nepriklausomybės atkūrimo.

kiaulei ne tik todėl, kad reikia vykdyti reikalavimus, bet ir tam, kad ji normaliai augtų. Jeigu kiaulė nesijaus gerai, tai ir fermos gamybos rezultatai bus prastesni. „Europoje visi augina panašias kiaulių veisles, populiariausios yra landrasas, diurokas ir jorkšyras. Visos jos yra gerai vertinamos, atsižvelgiant į tai, kiek kiaulė suėda ir kiek priauga. Mėsai yra auginami šių veislių mišrūnai. Pavyzdžiui, mes parduodame vidutiniškai 105 kg kiaulę, kuri užauga per 6 mėnesius“, – sako S.Leonavičius. O štai Lietuvos baltąją kiaulę šalies kiaulininkystės kompleksuose jau sunku surasti. Ši veislė savo vietą užleido kitoms todėl, kad buvo nepatraukli dėl didelio kiekio lašinių ir prastos mėsos išeigos. „Lietuvoje visi kalba, kad nori gerų lašinių, tačiau mokėti už juos nesutinka. Todėl dabar perkame ukrainietiškus ir vokiškus lašinius“, – pastebi S.Leonavičius.

Kiaulienos madas diktuoja kainos Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt

O.Malaškevičienė:

Lietuvišką ar importinę kiaulieną siūlyti pirkėjams? Tokią dilemą sprendžiantys prekybos tinklai tikina, kad renkasi lietuvišką, nes jos labiausiai nori pirkėjai. Tačiau pasiūlą kai kuriose parduotuvėse diktuoja kainai itin jautrūs Lietuvos gyventojai – kiauliena čia pažymėta estiškomis, daniškomis ar lenkiškomis etiketėmis. Importinė mėsa – akcijoms Prekybos tinklo „Maxima“ parduotuvėse daugiausia prekiaujama lietuviška šviežia kiauliena, „15min“ patikino bendrovės atstovė ryšiams su visuomene Olga Malaškevičienė. Ją tiekia perdirbėjai, o ne tiesiogiai patys augintojai. „Tik akcijų metu atsivežame importinės mėsos, nes Lietuvos mėsos perdirbėjai nepajėgia užtikrinti reikiamo kiekio tam tikros mėsos rūšies (pvz., sprandinės, kumpio ar pan.) mūsų tinklo parduotuvėms“, – pažymėjo ji. Nelietuviška kiauliena šiame prekybos tinkle sudaro maždaug ketvirtadalį parduoto kiekio. Importinę mėsa taip pat parūpina perdirbėjai. Prekybos tinklas „Norfa“ beveik trejus metus prekiauja tik Lietuvoje išaugintų gyvulių mėsa. „Pirkėjai teikia pirmenybę lietuviškai mėsai, tad bendrovės sprendimas prekiauti tik lietuviška žalia mėsa visiškai pasiteisino, – pažymėjo atstovas spaudai Darius

„Lietuvos mėsos perdirbėjai nepajėgia užtikrinti reikiamo kiekio tam tikros mėsos rūšies viso mūsų tinklo parduotuvėms.“ Ryliškis. – Mėsa tiekiama operatyviai pagal konkrečios parduotuvės poreikius ir prekybos centrų lentynas pasiekia ne vėliau kaip per 48 val. po gyvulių paskerdimo.“ Anot D.Ryliškio, kiauliena, jautiena, veršiena ir aviena nėra pakuojama į vakuumą ar šaldoma, o tik atvėsinama. Šios mėsos nereikia saugoti sandėliuose ar gabenti tūkstančius kilometrų, kaip importuojamos, todėl ji išlieka šviežia. Tik lietuviška kiauliena prekiauja ir tinklas „Iki“. „Importuotos atsivežame tik per akcijas, kai paklausa gerokai išauga ir vietos produkcijos pritrūksta“, – „15min“ teigė bendrovės atstovas spaudai Valdas Lopeta. Lietuviška – brangesnė Kad šviežios mėsos pirkėjai yra ypač jautrūs kainai, pripažino ir „Rimi“ viešųjų ryšių vadovė Raminta StašaitytėČesnulienė. Šių prekybos tinklų klientai daugiausia kiaulienos ir kitos mėsos taip pat nuperka įvairių akcijų metu. „Tiekėjai ne visada gali užtikrinti pakankamą lietuviškos kiaulienos kiekį visam tinklui ir visoms akcijoms. Todėl, priklausomai nuo pasiūlos,

kokybės ir kiekio, prekiaujame lietuviška, lenkiška, olandiška, belgiška, daniška, vokiška kiauliena“, – teigė R.Stanaitytė-Česnulienė. Anot pašnekovės, lietuviškos kiaulienos nuperkama apie 10 proc., ji yra brangesnė. „Lietuviai, kai tik gali ir kaina labai nesiskiria, ieško lietuviškos prekės“, – patikino „Rimi“ atstovė. Dauguma pirkėjų ieško patrauklios kainos, tačiau yra ir tokių, kurie prašo iškirtinai lietuviškos produkcijos. Šis segmentas auga, todėl prekybos tinklas teigia ieškantis galimybių pasiūlyti kuo daugiau lietuviškos kiaulienos. Prekybos centruose „Prisma“ prekiaujama kiauliena iš Lietuvos, Estijos ir Vokietijos. Populiariausia iš fasuotų gaminių – „Utenos mėsos“ produkcija, o šviežios sveriamos mėsos skyriuje – estiška kiauliena. Labiausiai perkama – sveriama kiauliena, „15min“ informavo „Prisma LT“ komercijos direktorius Hannu Houni. Didesnį jos pardavimą lemia ir kaina – fasuota produkcija yra kiek brangesnė už sveriamą. Kiaulienos pardavimai yra sezoniški, vasarą daugiausiai nuperkama sprandinės, šonkaulių ir šoninės, o šaltesniu metų laiku – faršo ir kt.

Jeigu pasaulyje būtų skelbiami mėnesio šalies rinkimai, gegužės nugalėtoju neabejotinai taptų Azerbaidžanas. Praėjusią savaitę Baku vykusi „Eurovizija“ buvo kaip reta pompastiška, įspūdinga, žiūrima ir plačiai nuskambėjusi žiniasklaidoje. Vis dėlto apie azerbaidžanietiško stebuklo ekonominę pusę kalbėta nedaug. Renginys nusinešė daugiausia lėšų per visą 57 metų eurovizinio šou istoriją. Internetinis žurnalas „Transitions Online“ skelbia, kad, konservatyviausiais preliminariais vertinimais, tiesioginės Azerbaidžano išlaidos (neskaitant statybos, renovacijos ir kitų infrastruktūros gerinimo darbų) sudarė apie 76 mln. JAV dolerių (190 mln. Lt). Tai yra beveik dvigubai tiek, kiek 2009 m. išleido Rusija brangiausiai iki šiol regėtai „Eurovizijai“. Turtingosios Norvegija ir Vokietija, kur Europos dainininkai rungėsi atitinkamai 2010 m. ir pernai, sugebėjo rasti po maždaug 37 mln. JAV dolerių pagal didžiausius skelbiamus įverčius. Natūralu, kad posovietinės šalys linkusios daugiau nei vakariečiai sureikšminti šį žiūrimiausią nesportinį televizijos renginį. Daugelis jų, neišskiriant ir Lietuvos, „Euroviziją“ vertina kaip langą į tarptautinę reklamos areną ir suteikia jai nacionalinę svarbą.

Tiesioginės Azerbaidžano išlaidos (neskaitant statybos, renovacijos ir kitų infrastruktūros gerinimo darbų) sudarė apie 76 mln. JAV dolerių. Žvelgiant į gausius Azerbaidžano naftos ir dujų išteklius, nekyla abejonių, kad šalis yra finansiškai pajėgi vienam renginiui atseikėti lėšų, kurios prilygsta beveik 80 proc. šių metų Lietuvos kultūros ministerijos biudžeto. Kai pasaulio ekonomika buksavo, Azerbaidžano ūkis sparčiai yrėsi į priekį ir tik pernai stabtelėjo, sulėtėjus naftos gamybos apsukoms. Daugeliui prasiskolinusių valstybių seilė tįsta, šnairuojant į vieną žemiausių pasaulyje Azerbaidžano valstybės skolos lygį. Nemokumo krize čia nė nekvepia. Ne veltui Ispanijos atstovė užsiminė, kad geriau jau nelaimėti, nes pavargusiai jos šaliai tokio masto renginys būtų per sunki našta. Kita vertus, išblizgintas Baku blizga ne visiems. Azerbaidžano gerovės lygio rodikliai byloja apie tai, kad šalies gyventojai verčiasi daug sunkiau nei Lietuvoje. Vidutinis mėnesinis atlyginimas Azerbaidžane gerokai mažesnis nei Lietuvoje, o infliacija – beveik dvigubai didesnė. Ką ir kalbėti apie tai, kad šalies šiaurės vakaruose azerbaidžaniečiai apskritai neturi geriamojo vandens. Tuo tarpu per rekordiškai trumpą laiką išdygęs „Crystal Hall“ atitraukė vieną penktadalį (apie 64 mln. JAV dolerių) vandentiekio sistemos renovacijai numatytų lėšų. Skirstant biudžeto lėšas, viešųjų ryšių prioritetą azerbaidžaniečiai (tiksliau – prezidentas I.Alijevas) akivaizdžiai iškėlė aukščiausiai, pamindami net gyvybiškai svarbius žmonių poreikius. Įvertinti renginio ekonominį atsiperkamumą vargu ar kada nors bus įmanoma. Netgi duomenų apie bilietų pardavimus nėra. Kita vertus, apie atsiperkamumą Azerbaidžano valdžia net ir negalvojo. Tikslas buvo bet kokia kaina pasirodyti pasaulietine ir modernia šalimi. Tokia šalis Azerbaidžanas dar tikrai nėra, nors pelnyti Vakarų dėmesį pavyko. Svarbu, kad jis nebūtų trumpalaikis ir apakintas išorinio Baku spindesio.


Miestai | 7

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Vilniaus šilumos ūkis:

Naujas viliotinis Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus šilumos ūkis iki 2017 metų išnuomotas Prancūzijos koncernui „Dalkia“, tačiau sutartį gali tekti nutraukti anksčiau ir sudaryti koncesiją su investuotoju, kuris šilumos ūkį modernizuos. Apie tai interviu savaitraščiui „15min“ pareiškė Vilniaus šilumos ūkio tinklų direktorius Arūnas Keserauskas. Jis neslėpė skeptiškai vertinantis koncerno „Dalkia“ ir jos konkurentės bendrovės „Fortum“ ketinimus sostinėje investuoti šimtus milijonų litų į naujas biokuro jėgaines. – Vilniaus tarybos opozicija vis prabyla apie būtinybę nutraukti šilumos ūkio nuomos sutartį ir perimti jį savivaldybės nuosavybėn. Ar yra pagrindo tokiems sprendimams? – Tai, kas yra įrodoma argumentais, yra dalykiniai svarstymai, o kas neįrodoma – politikavimas. Šiuo atveju opozicija, sakydama, kad reikia nuomininką išvaryti ir tuomet bus pigesnė šiluma, kuria politinį šou, neparemtą jokiais argumentais. Valstybinė kainų kontrolės ir energetikos komisija nežiūri, koks yra šilumos tiekėjo pavadinimas, ji žiūri remdamasi savo rodikliais į duomenis, kuriuos šilumos tiekėjas pateikia. Turto nuomos kaštai nėra įskaičiuoti į tarifą, tai yra mokama iš „Vilniaus energijos“ pelno. Todėl sakyti, kad susigrąžinus šilumos ūkį būtų pigesnė šiluma, nėra jokio pagrindo. Tarifas būtų tas pats. Argumentas, kad savivaldybės įmonė nesiektų pelno, taip pat nėra teisingas. Vienas iš šaltinių didinti investicijas yra pelnas. „Vilniaus energija“ investavo labai daug pinigų vos išsinuomojusi turtą ir mes jiems vis dar skolingi apie 80 mln. Lt, kuriuos nuomininkai tikisi atsiimti gaudami amortizacijos mokestį. Kainų metodikoje pelnui yra numatyti 5 proc., juos gauna visi Lietuvos šilumos ūkiai, kitas klausimas, kur tas pelnas naudojamas. Vilniaus savivaldybė iš nuomininko kasmet gauna apie 2,5–3 mln. Lt nuomos mokestį. – Teisėsauga atliko kratas su „Vilniaus energija“ susijusiose įmonėse, įtariama, kad galėjo būti neteisėtai didinama šilumos kaina. Ar tai nėra pagrindas nutraukti Vilniaus šilumos ūkio nuomos sutartį? – Įtarimus galima pareikšti bet kam – tiek jums, tiek man. Visa esmė yra, ar jie kuo nors pagrįsti. Palikime tai tiems, kurie dirba. – Artėja 2016-ieji, kai dėl reikalavimų apriboti taršą Vilniaus šilumos ūkis negalės likti toks, koks yra. Kaip jį reikėtų modernizuoti? Kurie projektai yra pasistūmėję toliau kalbų? – Prieš beveik dvejus metus savivaldybė atsisakė pratęsti nuomos sutartį ir taip išspręsti visas problemas. Valstybė yra įsipareigojusi iki 2016 metų padaryti taip, kad Vilniaus termofikacinė elektrinė (VE–3) atitiktų gamtosauginius reikalavimus, bet investicijų į šį projektą nenumatė.

Vadinasi, mums kito kelio nelieka, kaip tik skelbti konkursą ir laukti investuotojų, kurie ateitų ir modernizuotų elektrinę taip, kad ji atitiktų gamtosauginius reikalavimus. Kitu atveju elektrinę gali tekti paprasčiausiai uždaryti, kaip buvo padaryta su Ignalinos AE. Konkurso sąlygos turi būti paruoštos iki rugpjūčio 31 dienos. Dabar dirbame su konsultantais, norime kuo greičiau parengti sąlygas ir pradėti procesą. Manau, kad norinčiųjų investuoti į tokį ūkį eilės nebus, teks ieškoti investuotojų ir juos motyvuoti. Vilniaus savivaldybės taryba dar 2008 metais priėmė sprendimą nuo dujų pereiti prie biokuro, o perėjus prie biokuro Vilniaus šilumos ūkis 2016 metais įsigaliosiančios direktyvos reikalavimus atitiks. Konkurso sąlygose planuojame tris pagrindinius momentus: atitikimas direktyvai, perėjimas prie biokuro ir kuo palankesnės šilumos kainos vartotojams. – Savivaldybė skelbs tarptautinį konkursą Vilniaus šilumos ūkiui modernizuoti, nors ūkis iki 2017 metų yra išnuomotas koncernui „Dalkia“. Ar šis konkursas nėra skirtas tik koncernui „Dalkia“? – Jau į konkurso sąlygas teks įrašyti, jog gali dalyvauti bet kas, ir tada spręsime, ar nutraukti dabartinę sutartį, ar imtis kažkokių kitokių sprendimų. – Gali būti, kad bus nutraukta dabartinė šilumos ūkio nuomos sutartis? – Gali būti ir toks variantas. Tokius pasirinkimus mes turime, šalys atsisėda ir susitaria. Nereikia to atmesti.

Ateis operatorius, investuos savo pinigus, per numatytą laikotarpį juos atsiims ir paliks mums toliau valdyti savo šilumos ūkį. – Kiek investicijų prireiks modernizuoti Vilniaus šilumos ūkį? – Galiu kalbėti tik preliminariai. Remiantis mūsų skaičiavimais, tai gali būti apie 800 mln. Lt. Reikia sulaukti, kokį modelį investuotojas pasiūlys, kad vėliau galėtų atgauti savo pinigus. Manome, kad tikriausiai tai bus koncesija. Ateis operatorius, investuos savo pinigus, per numatytą laikotarpį juos atsiims ir paliks mums toliau valdyti savo šilumos ūkį. – Jeigu pertvarkius Vilniaus šilumos ūkį VE–3 bus deginamas biokuras, ar turi prasmės bendrovių „Dalkia“ ir „Fortum“ kalbos apie naujas biokuro jėgaines? „Dalkia“ teigia norinti investuoti 500 mln. Lt, „Fortum“ – 700 mln. Lt. – Ketinimų daug kas išsako. Galiu pasakyti savo nuomonę: aš į tokius ketinimus žiūriu tik kaip į ketinimus. Ketinimais čia nieko nepamaitinsi. Aš į bendrovių „Dalkia“ ir „Fortum“ pasiūlymus investuoti labai didelius pinigus ir tiekti šilumą pigiau žiūriu kaip į konkurentų siūlymus. Mes

šioje srityje varžysimės: kai mūsų gaminamos šilumos kaina modernizavus ūkį nebus didelė, įdomu, kaip bus su tais ketinimais investuoti. – Nuolat kartojama, kad už šildymą brangiai mokame dėl to, jog gyvename nerenovuotuose daugiabučiuose namuose. Ar yra vilties, kad renovacijos programa pajudės iš mirties taško? – Vilniaus šilumos ūkio modernizavimo projekte numatyta, kaip bus bandoma išjudinti renovaciją. Netrukus pasiūlysime gyventojams ESCO modelį. Pagal ESCO modelį gyventojai neprisiima finansinės rizikos, ją prisiimtų arba Vilniaus šilumos ūkio tinklai, arba mūsų programa „Atnaujinkime būstą – atnaujinkime miestą“. Mes turėtume surasti finansavimą, kad galėtume daliai namų pritaikyti ESCO modelį ir padėtume gyventojams išspręsti problemas. ESCO modelio esmė tokia: leisti renovuoti savo namą ir nemokėti daugiau kas mėnesį, negu mokama dabar, o po tam tikro atsipirkimo laikotarpio mokėti mažiau ir gyventi civilizuotai. Tik nenorime užsibrėžti, kad per dvejus ar trejus metus būtinai renovuosime visus Vilniaus namus. Taip tikrai nebus.

A.Keserauskas leidžia suprasti, kad naujos biokuro jėgainės sostinėje – tik viešieji ryšiai. J.Kalinsko nuotr.


8 | Tyrimas

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Kodėl Malofejevas virto Mažai kas žino, kad buvęs Lietuvos kariuomenės Generalinio štabo viršininkas, generolas majoras Vitalijus Vaikšnoras, dabar dirbantis Lietuvos kariniu atstovu prie NATO ir ES Briuselyje, iki 1992 metų buvo šaukiamas Kostrubinu. Kas suaugusius rimtus žmones verčia keisti pavardę? Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Prezidento Rolando Pakso apkaltos metu įkliuvęs veždamas slaptus dokumentus R.Paksui tuometis Valstybės saugumo departamento Alytaus apskrities viršininkas Albertas Sereika gimė Sereičiku. Vyras tikina kadaise radęs dokumentus, kad tikroji jo giminės pavardė buvo Sereikos, todėl prieš maždaug penkiolika metų nusprendė susigrąžinti originalią pavardę. Tiesa, A.Sereikos broliai ir tėvas ir dabar tebeturi Sereičikų pavardę. „Mano pavardė yra pakitusi istorijos vingiuose. Mūsų šeima gyvena toje geografinėje vietoje, kur buvo riba tarp Vilniaus, Gardino gubernijų, ir, Lenkijai okupavus Lietuvos dalį, irgi atsidūrė Lenkijoje, todėl pavardė buvo tiesiog subaltarusinta. O aš ją sulietuvinau – susigrąžinau senesnįjį variantą. Man tai buvo svarbu, bet tik man asmeniškai, o nuo to absoliučiai niekas nepasikeitė. Tai įvyko labai seniai ir esu tikras, kad tai nieko nekeičia, ir net neklausiau aplinkinių reakcijos. Manau, kad ji normali turėjo būti“, – paaiškina vyras. Krepšinio treneris Rolandas Radvila, šiuo metu dirbantis Rusijoje, jau kelerius metus prisistato šia pavarde, nors anksčiau buvo Radvilavičius. Su broliu jis nusprendė susigrąžinti tikrąją proprosenelių pavardę, nes Radvilavičius – sulenkinta pavardė. Apie tai, kad jo protėviai buvo Radvilos, treneris sužinojo tyrinėdamas giminės medį. Nusprendė sulietuvinti M.Romerio universiteto dėstytojas ir žurnalistas Gintaras Aleknonis iki 1992 metų buvo vadinamas Aleknavičiumi. Jis pavardę ne keitė, bet sulietuvino. Dėl to vyrui net teko ginčytis su metrikacijos skyriaus darbuotoju. „Jis sakė: jeigu keistumėte galūnę arba numestumėte priesagą, tuomet galėtumėte sakyti, kad lietuvinate. Dabar – keičiate pavardę. Nesutarėme, bet dokumentus apiformino“, – pasakoja žurnalistas. Aleknoniu jis oficialiai tapo gaudamas lietuvišką pasą. Žurnalisto manymu, tai – simboliška: „Rašydamas straipsnius, Aleknoniu pasirašinėdavau ir anksčiau. Taigi

L.Kalpokaitė sudėtingą Kolpašnikovos pavardę pakeitė į patogesnę. Š.Mažeikos/BFL nuotr.

A.Sereika: „Man tai buvo svarbu, bet tik man asmeniškai, o nuo to absoliučiai niekas nepasikeitė.“

keitimas man atrodė savaime suprantamas jau esančios padėties įteisinimas. Beje, Aleknonis yra dirbtinai sukurta pavardė. Kiek žinau, esama tik Aleknonių kaimo. O šią pavardę sugalvojo mano tėvo brolis Antanas, jis seniai, dar sovietmečiu, pasikeitė

pavardę ir tapo Aleknoniu. Taigi Aleknoniai esame tik du.“ Paklaustas, kas pasikeitė pakeitus pavardę, G.Aleknonis pajuokavo: „Trumpesnė pavardė visada patogesnė. Per dvidešimt metų kiek rašalo sutaupiau. Manau, kad sulietuvintą pavardę lengviau tarti svetimšaliams, tuo turėtų džiaugtis iš užsienio atvykstantys mano paskaitų besiklausantys studentai.“ Patėviškos peripetijos Italijos Bolonijos krepšinio klube žaidžiantis 200 cm krašto puolėjas iš Klaipėdos Deividas Daunys prieš penkerius metus

Pavardė pakeičiama per 2 mėnesius Edvarda Časienė, Vilniaus rajono savivaldybės administracijos Civilinės metrikacijos skyriaus vedėja, teigia, kad asmuo, pageidaujantis pakeisti pavardę, kreipiasi į savo gyvenamosios vietos civilinės metrikacijos įstaigą, kur pateikia rašytinį prašymą. Gavęs asmens prašymą, civilinės metrikacijos įstaigos darbuotojas tikrina nurodytą informaciją, pradeda bylą, nagrinėja surinktą medžiagą ir surašo nustatytos formos išvadą. Išvadoje siūloma pakeisti arba nepakeisti pavardės. Jos keitimo byla kartu su išvada siunčiama Teisingumo ministerijai. Jos tarnautojas tvirtina išvadą ar atsisako ją tvirtinti, jei pareiškėjo prašymas nepagrįstas ir neatitinka taisyklėse nurodytų reikalavimų. Prašymas dėl pavardės keitimo turi būti išnagrinėtas ne vėliau kaip per 2 mėnesius, dėl svarbių priežasčių terminas gali būti pratęstas iki 4 mėnesių. Už pavardės keitimą sumokama 42 Lt.

pasikeitė pavardę ir tapo Gailiumi. Jo motina ištekėjo antrą kartą, gimė Deivido brolis. Jaunasis krepšininkas vienintelis šeimoje buvo kitokia pavarde, su tėvu nelabai bendravo, dėl to nusprendė pasiimti patėvio pavardę. Nuo tada visa jo šeima turi Gailių pavardę. 2009-ųjų kovą netikėtai paaiškėjo, kad žinomas verslininkas ir vakarėlių liūtas Marius Gelažnikas anksčiau buvo Marius Raugalas. Vyras įnirtingai neigė šią informaciją, nors jo bendraklasiai ir internautai ūžė, kad verslininką jie pažįsta tik kaip Raugalą. Žurnalistai išsiaiškino, kad vyras Gelažniku buvo iki to momento, kai jo motina ištekėjo antrąkart ir davė sūnui patėvio pavardę. Tada jis turėjo Raugalo pavardę, o, tapęs pilnamečiu, ją vėl pasikeitė į Gelažniko. Verslininkui ši tema nėra maloni. „Esu gimęs kaip Marius Gelažnikas ir turiu visa tai įrodančius dokumentus. Detalių aš nelinkęs aiškintis. Susigrąžinau savo senąją pavardę, niekada pavardės nesu keitęs. Koks gimiau, toks ir esu. O eiliškumas – kas išteka, kas keičia pavardes, kas prirašo vaikui be jo pritarimo, –


Tyrimas | 9

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Nevera?

Motyvai – patys įvairiausi

Inga Šulcienė, psichologė

Bandymas išsiaiškinti, kas verčia mūsų generolus ir prokurorus keisti pavardes

„Vardas ir pavardė yra be galo svarbūs ir reikšmingi asmens savęs suvokimui. Tėvai, rinkdami vaikui vardą, sudeda į jį savo prasmes, lūkesčius, fantazijas. Vaikas, augdamas ir pradėjęs save skirti kaip atskirą individą, taip pat tapatinasi su savo vardu, vėliau – ir su pavarde. Pavardė labai reikšminga, nes padeda identifikuoti save su šeima, gimine, parodo, kokie ryšiai žmones sieja.

Buvęs vienas Lietuvos kariuomenės vadovų V.Vaikšnoras iki 1992 m. nešiojo Kostrubino pavardę. NATO nuotr.

Manoma, kad pirmosios pavardės Europoje atsirado Italijoje, Venecijoje, maždaug X–XI amžiuje. Lietuvą pavardžių banga pasiekė tik XV amžiaus pabaigoje. tai čia jau yra diskusijos ir liguistas požiūris“, – trumpai ir miglotai situaciją paaiškina M.Gelažnikas. Priežasčių neatskleidžia Neseniai dėl skandalo su paskola atsistatydinęs generalinio prokuroro pavaduotojas Andrius Nevera bendramokslių buvo

žinomas kaip Malofejevas. Tai paaiškėjo 2011-ųjų balandį, kai prezidentė paskyrė vyrą į šias pareigas. Interneto komentatoriai netruko atskleisti, kad Nevera anksčiau buvo Malofejevas. Jo tėvas – Aleksejus Malofejevas, buvęs Vilniaus rajono tarybos narys. Tokias pareigas kaip A.Nevera užimantis žmogus turėjo gyvenimo aprašyme nurodyti, kad seniau gyveno kita pavarde, tačiau to nepadarė. O į klausimą, kodėl pasikeitė pavardę, niekada neatsakė. Paaiškinti pavardės keitimo priežasties jis nepanoro ir savaitraščiui „15min“. Pagerbė mirusią močiutę Verslininkas Linas Karalius-Ezopas iki dabar jau iširusios antrosios santuokos turėjo kitą pavardę – Mažeika. 2001-aisiais jis vedė Raimondą Grosaitę ir pasikeitė savo pavardę į motinos mergautinę. Taip Linas tapo Karaliumi, o Raimonda – Karaliene. „Tai labai asmeniška, liečia mano šeimos

Buvęs generalinio prokuroro pavaduotojas A.Nevera niekuomet nepaaiškino, kodėl anksčiau jo pavardė buvo Malofejevas. BFL nuotr.

reikalus, dėl to niekada neskelbiau tikrosios istorijos, – sako L.Karalius, paprašytas įvardyti pavardės keitimo priežastį. – Galiu tik pasakyti, kad tai tikrai nesusiję nei su vedybom, nei su žmonom, nei su antrom pusėm. Aš tokiu būdu išreiškiau pagarbą savo mirusiai močiutei.“ „Nežinau, ar tai turėjo įtakos mano gyvenimui, bet anksčiau toks skandalingas nebuvau. Dabar ši pavardė tiek išeskaluota įvairiose skandalingose istorijose, kad kartais kyla minčių antrą kartą ją pasikeisti“, – prisipažino verslininkas. Kolpašnikova tapo Kalpokaite Žinoma aktorė Larisa Kalpokaitė irgi pasikeitė pavardę. Moteris gimė su Kolpašnikovos pavarde. Ji pradėjo trukdyti studijuojant aktorystę, todėl baigdama Lietuvos muzikos ir teatro akademiją Larisa tapo Kalpokaite. L.Kalpokaitė šiuos pokyčius aiškina paprastai: „Mano pavardė buvo labai ilga ir

Vardo ar pavardės keitimas gali būti suvokiamas kaip veiksmas, tariamai padėsiantis atsiriboti nuo skausmingos patirties ir padėsiantis labiau priimti save. Tikrieji motyvai, dėl kurių žmonės keičia pavardes, gali būti labai įvairūs: vaikystės nuoskaudos, patirtos patyčios, noras atsiriboti nuo šaltų ar traumuojančių santykių su gimdytojais, tapatinimasis su idealais (popžvaigždėmis), įvaizdžio keitimas ir t. t. Žmonės pavardes keičia taip pat ir dėl to, kad pavardė jiems gali asocijuotis su kažkokia garbinga istorija, garbinga praeitimi. Žmonės, ieškodami savo šaknų, savo istorijos, taip pat ieško savojo tapatumo. Noras žinoti, kokia yra giminės istorija, kokia pavardės kilmė, – tai noras kažką daugiau žinoti apie savo ištakas. Jei giminėje buvo kilmingų žmonių, turinčių titulus ar pasižymėjusių savo darbais, žmones tai gali skatinti keisti savo pavardes, pasiimant garsių giminaičių pavardes. Tačiau tai tik fasadas, išorė, už kurios lieka tas pats vidus.“

nepatogi tarti. Kalpokaitė skambėjo maksimaliai panašiai. Aš šito nesureikšminu. Visų pirma, esu aktorė. Aktoriai dažnai keičia pavardes arba pasirenka pseudonimus tam, kad būtų galima lengviau juos įsidėmėti.“ Aktorė juokiasi, kad pasikeitus pavardę jos gyvenime viskas liko kaip buvę. O moters pase jau seniai puikuojasi už aktoriaus Jono Braškio ištekėjus gauta pavardė – Braškienė.


Komentarass

Henrikas Vaitiekūnas redakcija@15min.lt

Kiek kainuoja pagalvė? Esu vienas iš nedaugelio laimingųjų, jau pabuvusių prie jūros. Ant Palangos tilto – pilni kibirai žuvies: vos užmeti ir jau trauk! Papasakosiu apie tą laimikį netrukus. O dabar – apie slaptas ir gerbiamiems žiūrovams dar nežinomas televizines svajones. Dar žiaurus gruodžio gruodas kaustė Lietuvą, kai vienos televizijos duris pravėrusi masinių renginių organizatorė iš provincijos Vyriausiajam ištiesė prirašytą lapą. Tame lape buvo meniškai atvaizduota pati karščiausia vasaros naktis, siautulingas gitarų džeržgėjimas, o kartais – visai gražūs garsai. Tai buvo televizinis vasaros projektas, pagal kurį Palangoje turėjo rungtis triukšmingiausi (visomis prasmėmis) Lietuvos didžėjai. Surasti ir rėmėjai – alkoholio gamintojai. Programa – naktinė (metas, kai galima tai reklamuoti). Bet Direktorius paklausė: „O kas mus naktį žiūrės? O ką apie tai Bažnyčia pasakys?“ Galvoje vėl turėtas alkoholis. Stojusia tyla viskas ir baigėsi. Dabar – vėl tyla. Tačiau šįsyk – ji daug apgaulingesnė. Nes į Palangą ruošiasi visos televizijos. Ir – spėlionė: ką jos per visą vasarą rodys? Nereikia spėlioti. Nes aišku. Rodys Palangos savivaldybės kovą su olandų atrakcionais. Ir – pralaimėjimą. Jei nepatingės – TV grupė nuvažiuos iki Šventosios (bet ten užkaltas poilsines šeimininkai pradės vėdinti tik birželio vidury). Visai gali būti, kad televizijos susuks reportažų apie per garsią lauko kavinių muziką (kaip pernai, užpernai ir užužpernai). Dar bus reportažas iš respublikinės šunų parodos. Ir apie nešvarų jūros vandenį. Ir apie tai, kad trūksta tualetų, todėl visi sisioja į jūrą (pirmą reportažą apie tai „pagaminau“ 1979 metais, kai daugelis didžėjų dar nebuvo gimę).

Galbūt Palangos gatvėje jis sutiks R.Rastauską? Gal net pakalbins jį? Bet greičiausiai nepakalbins. Nes jauni žurnalistai nežinos, kas jis toks. Kultūringa laida „Panorama“ būtinai prisimins Kurhauzo istoriją. KK2 būtinai aplankys šokių vakarą paliegusiųjų sanatorijoje. Ir nebus nė vieno filmuoto reportažo iš „Ramybės“ klubo. Beje, galbūt kažkam labai pasiseks? Galbūt Palangos gatvėje jis sutiks R.Rastauską? Gal net pakalbins jį? Bet greičiausiai nepakalbins. Nes jauni žurnalistai nežinos, kas jis toks. O jei žinos – nepažins: jis juk nepanašus į Jurijų Smoriginą. Kodėl apie visa tai rašau? Todėl, kad birželio 1-ąją prasideda poilsio sezonas. Ir dar todėl, kad „Pinigų karta“ visa, kas nauja, dar antradienį parodė. O nauja (irgi tik sąlyginai) yra kaip beprotė ant kabliuko puolanti žuvytė – rubuilis grundulas. Rūkyti netinka, marinuojama išskysta, kepta – balta ir skani. Naujas Palangoje yra „Pagalvės mokestis“ – vienas litas vienam poilsiautojui už naktį. Bet „Pinigų karta“ šypsodamasi jau diskutavo apie tai, kad galima ir dvi galvas ant vienos pagalvės padėti – bus pigiau. Tiesa, visai gali būti, kad kokiam jaunam žurnalistui galvą gali pradėti sukti koks jaunas Palangos politikas: sugalvos istoriją ir tiek. Ir filmuok. Bet patariu nesusigundyti: visos televizijos jau yra slaptai sutarusios už dyką politikų iki rinkimų nerodyti. Palangos politikams patarimas: jei netyčia jus nufilmuotų ir dar netyčiau parodytų – esate prapuolę. Visi manys, kad susimokėjote. Žinoma, neoficialiai. Tad ką galima rodyti? Dovanoju idėją: pasiūlykit apmokestinti kurorto kavinių kėdes. Už atsisėdimą (kaip taksi) – vienas litas. Jei idėją „prastumsit“ – visą vasarą vakarais turėsit ką rodyti. Kai ateis rugsėjis – galėsit kartoti rytais.

10 | Pasaulis

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Keistas atomo gerbėjų klubas: Lietuva – tarp trečiojo pasaulio šalių

Atgal į branduolinių valstybių klubą besiveržianti Lietuva drauge gali patekti į tokias pat mintis puoselėjančių nestabilių ir korumpuotų trečiojo pasaulio šalių būrį. Pernykštė avarija Fukušimoje ir lyg ant mielių augantys kaštai Vakarų valstybes privertė iš naujo įvertinti atominės energetikos plėtros planus. Eglė Digrytė e.digryte@15min.lt Britų chemikas Frederickas Soddy dar 1908 metais pareiškė: atomo branduolyje slypinti milžiniška galia gali „pakeisti dykumą, atitirpdyti užšalusius ašigalius ir visą pasaulį paversti į džiaugsmingą rojaus sodą“. Bet ta jėga, tapusi ginklu, sukėlė priešingą efektą – sodus sugebėjo paversti dykumomis. Idealistai vylėsi, kad branduolinė energija ateinančius amžius bus pigus, patikimas, nesenkantis ir saugus elektros šaltinis. Bet tikriausiai artimiausioje ateityje taip nebus, minint avarijos Japonijos Fukušimos atominėje elektrinėje metines tvirtino britų žurnalas „Economist“. Daugiausia stato kinai Pirmosios branduolinės AE iškilo praėjusio amžiaus 6-ajame dešimtmetyje. Netrukus įsibėgėjusią atominės energetikos plėtrą (9-ajame dešimtmetyje pradėjo veikti 218 reaktorių – po vieną kas 17 dienų) pristabdė incidentai Trijų mylių saloje JAV Pensilvanijos valstijoje (1979 metais įvyko dalinis branduolinio kuro nutekėjimas) bei tragedija Černobylio jėgainėje (1986 metai) ir iškastinio kuro kainų kritimas 9-ojo dešimtmečio viduryje. Branduolinės energetikos dalis per ketvirtį amžiaus susitraukė nuo 17 proc. iki 13,5 proc., bet vienas reaktorius pagamina vidutiniškai daugiau produkcijos. Statistika leidžia prognozuoti, kad, augant pasauliniam energijos poreikiui ir ypač aktyviai šį sektorių vystant Kinijai bei Indijai, po vieną vidutiniškai 1000 MWe galios reaktorių gali pradėti veikti kas 5 dienas. Šiuo metu 30 pasaulio valstybių (daugiausia Europos) ir Taivano teritorijoje veikia 435 branduoliniai reaktoriai, jie pagamina beveik 14 proc. elektros, bet tik 4 proc. visos energijos (Europoje – 30 proc.). Visų pasaulio branduolinių reaktorių veiklos trukmė jau pasiekė maždaug 14,5 tūkst. metų. Pastaraisiais metais buvo pastatyta ar tebestatoma apie 60 naujų reaktorių, daugiausia – Kinijoje (maždaug pusė), Indijoje, Pietų Korėjoje ir kitur Azijoje, dar per 150 reaktorių 28 šalyse turėtų iškilti per artimiausią dešimtmetį. Vien kinai planuoja iki 2020 m. padidinti savo pajėgumus iki 70–80 GW,

rusai – iki 43 GW, indų tikslas yra 20–30 naujų reaktorių. Remdamasi šiais planais, Tarptautinė atominės energetikos agentūra (TATENA) paskelbė prognozes: 2020 metais veikiančių AE pajėgumai gali padidėti penktadaliu (nuo dabartinių 377 GW), o 2030 metais – pasiekti 546–803 GW. Ekonominio bendradarbiavimo ir vystymo organizacija prognozuoja 816 GW. Iki Fukušimos nelaimės nemažai valstybių buvo išreiškusios susidomėjimą gaivinti ar pradėti branduolinės energetikos programas. Prieš keletą metų TATENA buvo sulaukusi prašymų padėti imantis tokių programų iš daugiau nei 50 valstybių. Jessicos Jewell iš Centrinio Europos universiteto teigimu, šios šalys skiriasi

Kodėl prireikė atomo? Pirmosios atominės jėgainės buvo pateisinamos poreikiu sumažinti smogą didmiesčiuose, taip pat siekiu gaminti pigesnę energiją. Priešingai nei naftos ir dujų, urano rezervai atrodo gana gausūs. Jų turėtų pakakti mažiausiai šimtmečiui. Be to, uranas yra tolygiau geografiškai pasiskirstęs, nemažai jo randama išsivysčiusiose šalyse. Dėl šių ir kai kurių kitų priežasčių manoma, kad branduolinė energetika gali užtikrinti saugesnį energijos tiekimą. Šis klausimas ypač aktualus Lietuvai ir kitoms šalims, kurios turi nedaug savo iškastinio kuro, todėl yra priklausomos nuo importuojamos žaliavos ar energijos.

Skaičius

435 Tiek branduolinių reaktorių šiuo metu veikia 30-tyje valstybių.

ekonominiu ir socialiniu išsivystymu: nuo Lenkijos, Graikijos, Portugalijos, Latvijos, Estijos, Kroatijos, Turkijos, Kataro, Jungtinių Arabų Emyratų, Saudo Arabijos iki Baltarusijos, Kubos, Jamaikos, Libijos, Jemeno, Sirijos, Mongolijos, Vietnamo, Singapūro, beveik dešimt Afrikos kraštų. Tik penktadalis jų turi stabiliai dirbančias vyriausybes, pakankamai dideles ekonomikas ir energetikos tinklus, J.Jewell citavo Newscientist.com. Vokietijos tikslas – uždaryti Ekspertai įsitikinę, kad didelę dalį branduolinės energetikos plėtros sudarys jau veikiančių atominių elektrinių (daugiausia Vakaruose) atnaujinimas ar veiklos pratęsimas. Po Fukušimos tragedijos tokie planai gali būti peržiūrėti. Naujos AE kol kas planuojamos JAV (kalbama apie maždaug 20 naujų reaktorių), bet dar aktyviau ten pratęsiama veikiančių jėgainių veikla arba jos atnaujinamos. Praėjusią savaitę Brazilija pranešė atidedanti planus statyti naujas atomines elektrinės. Vakarų Europoje nauji reaktoriai kol kas statomi Prancūzijoje (veikiančioje Framanvijo atominėje elektrinėje) ir Suomijoje (veikiančioje Olkiluoto atominėje elektrinėje). Kai kuriose šalyse buvo prasidėjusios diskusijos dėl naujų branduolinių reaktorių, bet jos nevirto konkrečiais statybų planais. Kitos, pavyzdžiui, Švedija, ketina mažinti priklausomybę nuo atominės energetikos. Reaguodama į nelaimę Fukušimoje, prieš metus Vokietija nusprendė aštuonių atominių elektrinių, tuo metu sustabdytų patikrinimui ar jau kurį laiką neveikusių dėl techninių problemų, nebepaleisti. Likusios 9 jėgainės turėtų būti uždarytos iki 2022 metų. Bulgarai nerizikuos Branduolinė energetika palankiau vertinama Rytų ir Vidurio Europoje. Tiesa, Bulgarija, kaip ir Lietuva turinti demontuoti nesaugia laikomą sovietinių laikų atominę elektrinę, atsisakė planų drauge su Rusija Belenėje prie Dunojaus statyti naują jėgainę.


Pasaulis | 11 Po Fukušimos avarijos pasaulis vėl pradėjo bijoti atominės energijos. Prancūzija nepasidavė panikai ir toliau stato naują reaktorių.

„Reuters“ nuotr.

„Reuters“ nuotr.

Šalies premjeras Boiko Borisovas nurodė, kad nutraukti projektą privertė didžiulės išlaidos. Valstybė esą negali ateinančioms kartoms užkrauti kreditų grąžinimo naštos. Anksčiau iš projekto pasitraukė Vokietijos bendrovė RWE, kuriai turėjo priklausyti 49 proc. akcijų. 2006 metų sutartyje su rusų įmone „Atomstroyexport“ buvo numatyta, kad statyba kainuos 4 mlrd. eurų, tačiau Vyriausybę konsultuojantis bankas HSBC paskaičiavo, kad suma būtų siekusi mažiausiai 10,35 mlrd. eurų, balandį pranešė portalas Novinite.com. Kol kas siekį jau veikiančioje jėgainėje pastatyti daugiau reaktorių deklaruoja naujasis Rumunijos premjeras. Tačiau rumunus taip pat gali sustabdyti finansinės kliūtys, nes iš šio projekto jau pasitraukė keturi iš šešių investuotojų – stambūs

Europos energetikos koncernai. Rumunams du nauji reaktoriai turėtų kainuoti apie 4 mlrd. eurų. Atomas traukia rizikingas šalis Naujos atominės elektrinės labiausiai tikėtinos reguliuojamose elektros rinkose, prognozuoja „Economist“. Atomas ypač vilioja trečiojo pasaulio šalis, kurios dažnai yra politiškai nestabilios, korumpuotos. Kai kurių galimybės pakelti finansinius,

Savo nuomonę galite išsakyti portale 15min.lt

institucinius ir techninius branduolinių projektų iššūkius kelia abejonių. Net jei šalis randa atliekamą maišą pinigų, pernelyg sunkia našta gali tapti technologijos. TATENA rekomenduoja, kad viena atominė jėgainė sudarytų tik 5–10 proc. viso elektros tinklo, šio tinklo pajėgumas siektų bent 10 GW arba jis apimtų kelias šalis ir leistų eksportuoti perteklinę energiją. Dar daugiau – saugiai valdyti atominę elektrinę reikia politinio stabilumo ir pakankamų institucinių gebėjimų, kartu būtinas tarptautinis palaikymas ir galimybė pritraukti papildomų privačių investicijų. Nepaisant besivystančių šalių susidomėjimo atomine energetika, trūksta jų pajėgumų ir motyvacijos analizės. Kai kurie ekspertai įspėja, kad taip išplitus branduolinėms medžiagoms kils nevaldomo jų platinimo rizika.

Japonai sutriko Dar vienas reikšmingas aspektas – visuomenės parama branduolinei energetikai. Po ledinio dušo – Černobylio tragedijos – pora saugių dešimtmečių padėjo atkurti pasitikėjimą atominėmis elektrinėmis. Bet po žemės drebėjimo ir cunamio sukeltos avarijos Fukušimos atominėje elektrinėje Japonijoje kilo naujų abejonių dėl šios rūšies energijos. Japonija pirmą kartą nuo 1970-ųjų liko be branduolinės energijos – remontui uždarytas vienintelis dar veikęs reaktorius Tomario atominėje elektrinėje šiaurinėje Hokaido saloje. Kiti po Fukušimos nelaimės patikrinimui sustabdyti reaktoriai iki šiol nepaleisti. Pernai japonai ketino pradėti statyti tris naujus reaktorius, bet po avarijos šių planų atsisakyta. Dar 9 reaktorių, kurie turėjo pradėti veikti iki 2022 metų, ateitis neaiški.


12 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Laiminga kiaulė ir nelaimingas Pokalbis su knygą „Vertybių tironija ir politika“ išleidusiu filosofu Alvydu Jokubaičiu Lina Balsytė redakcija@15min.lt

Žmonės viską, ko trokšta, ėmė vadinti „vertybe“, vis sunkiau suvokdami skirtumą tarp to, kas menka ir didinga, gera ir bloga.

A.Jokubaitis: „Vertybiškai neutralus žmogus nieko nemyli, nieko negarbina, viską supranta ir pateisina.“ I.Gelūno nuotr.

„Laiminga kiaulė tampa tokia pat vertinga, kaip ir nelaimingas Sokratas. Amoralūs poelgiai nebereiškia vertybių praradimo. Šiandien jau kalbame apie „nusikaltėlių vertybes“. Romą puolę barbarai nebuvo patekę į tokią gilią kriterijų krizę“, – teigia filosofas, Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto profesorius Alvydas Jokubaitis. Knygynuose neseniai pasirodė naujausia profesoriaus knyga „Vertybių tironija ir politika“. – Kalbate apie tai, kad šiandien Antikos laikų dorybės, kaip antai atlaidumas, teisingumas, kilnumas, drąsa, tikėjimas, išmintis, tapo vertybėmis. Kuo skiriasi dorybės nuo vertybių ir kokios yra šio virsmo pasekmės? – Dorybės turi konkrečius vardus, vertybės yra teiginio funkcija. Į teiginio funkciją „x yra vertybė“ galima įrašyti bet kurį objektą, įvykį, procesą ar veiksmą. Išmintis, nuosaikumas ar tikėjimas yra dorybės, ir tik mes jas sugalvojome pavadinti vertybėmis. Dorybės yra dorybės, ir nėra prasmės jų vadinti vertybėmis. –Kokį vaidmenį klasikinių dorybių etika atliko iki šio virsmo? Kodėl jų laikomasi kaip tam tikro atspirties taško? Knygoje rašote, kad dabar moralinės idėjos tampa visuomenės sutarties objektu. Bet ar Antikos laikų dorybės kažkuria prasme taip pat nebuvo sutartiniai dalykai? – Dorybių etika yra vienintelis patikimas moralinio mąstymo atskaitos taškas. Mane domina ne etikos konvencionalumas, bet jos pajungimas ekonominio mąstymo standartams. Dabartinės ekonominės krizės akivaizdoje būtina naujai pažvelgti į ekonomikos ir etikos santykį. – I.Kanto nuomone, moksliškai neįrodomos absoliučios tiesos yra būtinas žmogaus, kaip moralės subjekto, gyvenimo elementas. Kodėl? Kodėl tokia svarbi mintis apie

pirmiau individo nustatytą tvarką ir absoliučių principų pripažinimo būtinybę? – Dorovė nėra tik nusistovėjusios elgesio normos. Moralės subjektas gali sugriauti bet kurią nusistovėjusią ar primestą normų tvarką. Tai mažas stebuklas. Net liberalų mintis, kad žmogaus gyvenimui prasmę suteikia tai, kad yra laisvai pasirinktas, priklauso nuo prielaidos, kad yra kažkas svarbaus anapus individo. Mokslas negali pripažinti besąlygiškų teiginių. Tačiau,

„Ten, kur linksniuojamas žodis „vertybės“, būtinai rasite nepasitikėjimą politika.“ kai Lietuvos partizanai KGB rūsiuose neišduodavo savo bendražygių, tai buvo jų galutinis ir absoliutus pasirinkimas.

– Jūs sakote, kad žodis „vertybė“ tapo mūsų epochos simboliu ir vienu iš didžiausių mūsų protus valdančių stabų. Kodėl žmonės visus savo troškimus ir norus ėmė vadinti vertybėmis? Ir ką tuomet reiškia žodis „vertybė“? – Viską ir nieką. Bet kurį mums patikusį dalyką galima pavadinti vertybe. Jeigu kas nors vertina turto troškimą, tai yra vertybė, o jeigu kas nors neigia šio dalyko vertę, tai taip pat yra vertybė. Žmogaus gyvenimas tampa nesibaigiančių vertinimų objektu. Kiekvienas visuomenės gyvenimo reiškinys gali būti aiškinamas kaip vertybė. „Jūsų rankos yra vertybė“ – skelbia viena Vilniaus reklama. Prie to dar reikia pridurti kojas, dilbį ir tūkstantį kitų organų. – Visko pavertimą „vertybėmis“ apibūdinate Nicolai Hartmanno sukurtu terminu „vertybių tironija“ ir teigiate, kad pastaroji „ne prievartauja, bet gniuždo, bukina ir sekina“ bei atveria kelią naujai barbarybei. Kas yra ta naujoji barbarybė? – Įsigalėjus mąstymui vertybėmis, vis sunkiau suvokiame skirtumą tarp to, kas menka ir didinga. Laiminga kiaulė tampa tokia pat vertinga, kaip ir nelaimingas Sok-

ratas. Amoralūs poelgiai nebereiškia vertybių praradimo. Niekšai ir menkystos taip pat išpažįsta vertybes. Jau kalbame apie „nusikaltėlių vertybes“. Romą puolę barbarai nebuvo patekę į tokią gilią kriterijų krizę. – Ką iš mūsų atima kalbėjimas vertybėmis? – Mes nebemokame skirti normų, vertybių, idėjų, principų ir idealų. Samprotavimai apie vertybes pašalina ankstesnių laikų samprotavimams apie gėrį ir blogį būdingą įtampą. Blogį pavertus vertybe, jis tampa mažiau matomas, suvokiamas. – Knygoje pabrėžiate mokslo įtaką visoms gyvenimo sritims ir įsitvirtinusį pasitikėjimą technika. Kodėl mokslas buvo iškeltas virš moralinių žmogaus sugebėjimų? Kodėl būtent modernusis mokslas tapo vertybių tironijos kūrėju? – Mokslininkus domina ne tik gamtos ir visuomenės pažinimas, bet ir jų užkariavimas. Tai jie gali padaryti tik užvaldydami mąstymą vertybėmis. Martino Heideggerio žodžiais, vertybės yra įaugusios į mokslinio mąstymo šerdį. Mokslininkai pasaulį paverčia nuo žmogaus vertybių priklausančiu


Savaitės interviu | 13

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Sokratas žmogus gali atskirti šeimą ir santuoką, tautą ir valstybę, ekonomiką ir moralę, Dievą ir religiją. Jis moka į viską žiūrėti objektyviai, nieko nemyli, nieko negarbina, viską supranta ir pateisina. – Koks yra ryšys tarp ekonomikos ir vertybinio mąstymo? – Viską pavertus vertybėmis, jos tampa plataus vartojimo prekėmis, panašiai kaip šaldytuvai ir skalbimo mašinos. Pagrindiniu mūsų gyvenimo tikslu tampa naudos maksimizavimas. Net neekonominio pobūdžio reiškiniai pradedami vertinti ekonominiais kriterijais. Rinkos ekonomika virsta rinkos visuomene.

vaizdu. Visko pavertimas vertybėmis yra didėjančios mokslinio mąstymo įtakos požymis. – Rašote, kad kuo labiau didėja mokslinio mąstymo įtaka politikai, tuo visuomenė mažiau sugeba siekti bendro gėrio: „Atsiranda daug mažų tironų, kurie izoliuoti vienas nuo kito ir nesugeba imtis bendrų veiksmų“. Kodėl taip atsitinka? Ar tai reiškia, kad politikos mokslai yra viena moralinės ir politinės atsakomybės nuosmukio priežasčių? – Politikos mokslas yra ne tik metodas, bet atneša tam tikrą moralinių dalykų supratimą. Mokslininkų vertybinio neutralumo siekis lengvai gali virsti argumentu moralinio blogio naudai. Būdami neutralūs vertybėms, mokslininkai negali matyti skirtumo tarp moralinės tvarkos ir netvarkos. Jie propaguoja universalų tyrimo metodą, kuris gali nekreipti dėmesio į piliečių moralinius įsipareigojimus. –Ar įmanoma moralę ir politiką išvaduoti iš mokslinio mąstymo tironijos? – Reikia, bet nežinau, kaip. – Kas atsitinka politikai, kai viena iš aukščiausių vertybių tampa „laisvė nuo vertybių“? Kokias politinio mąstymo tendencijas atskleidžia žodžio „vertybė“ įsigalėjimas? – Vertybinis neutralumas yra lazda su dviem galais. Mes visi norime, kad valstybė mus vertintų vienodai, ir būtent tam reikalingas vertybinis neutralumas. Tačiau per didelis jo sureikšminimas politinį gyvenimą išvalo nuo bet kokio šališkumo. Piliečiai tampa nekatrosios giminės žmonėmis. Ten, kur linksniuojamas žodis „vertybės“, būtinai rasite nepasitikėjimą politika. – Koks yra po vertybiniu neutralumu slypintis požiūris į žmogų ir visuomenę? – Vertybiškai neutralus žmogus jaučia pagarbą bet kuriam reikalui, tačiau nėra pasišventęs nė vienam iš jų. Šis

– Ar dabartinė Vakarų ekonominė krizė susieta su vertybių tironija? – Kai susidūrę su gobšiu, savanaudišku ir tingiu žmogumi mes galime pasakyti tik „tokios jo vertybės“, reikia laukti ekonominės krizės. Kai „viešasis sektorius“ tampa rinka, ekonominė krizė būtinai virsta politine. Vakariečiai nustebę, kaip stipriai pastaruosius dvidešimt metų jie pasidavė „ekonomikos triumfo“ idėjai. Jie užmiršta apie mus. Mes po sovietinio susižavėjimo ekonomika dvidešimt metų tik ir girdime posovietinio susižavėjimo ekonomika giesmes. – Cituojate Alexis de Tocqueville, rašiusį, kad egzistuoja „glaudi politikos ir religijos sąjunga“. Ar ji dar egzistuoja? – A. de Tocqueville norėjo valstybės ir religijos atskyrimo, bet kartu kalbėjo apie religijos ir politikos sąjungą. Ši sąjunga egzistuoja JAV. Vakarų Europoje į pamaldas vaikšto 20 proc. žmonių, Rytų Europoje – 14 proc., JAV – 47 proc. – Knygos skyriuje apie religiją atkreipiate dėmesį į faktą, kad pasaulyje yra apie 2 mlrd. krikščionių, milijardas musulmonų ir 0,5 mlrd. budistų. Kodėl taip yra – mokslą ir techniką iškeliame aukščiau visko, bet nepaliaujame tikėti tuo, ką mokslas bando paneigti? – Ludwigas Wittgensteinas savo visiškai nereliginiame traktate sakė, kad jeigu būtų atsakyta į visus mokslo klausimus, mūsų gyvenimo problemos net nebūtų paliestos. Žmonės pripažįsta dalykus, kurių negali įrodyti mokslinis mąstymas. Jeigu juos pašalintume, būtų uždaryti langai, per kuriuos mūsų protas žvelgia į platesnius pasaulius. – Kodėl moralinis reliatyvizmas suvokiamas kaip madingas dalykas, o tvirtas tikėjimas tampa pajuokos objektu?

„Modernioje visuomenėje viskas turi būti moksliška, įskaitant etiką ir politiką. Tai beveik pamišimo rūšis.“ – Todėl, kad nuo mažų dienų mes pratinami prie mokslinio reliatyvizmo. Tikintis žmogus neturi bijoti pajuokos. Jis kalba apie tai, ko neįmanoma įrodyti netikinčiam žmogui. Jo vienintelis šansas – pikta nugalėti gerumu. – Pasigirsta kalbų apie politikos pabaigą. Ar, prisiminus garsiąją Aristotelio tezę, kad žmogus yra politinis gyvūnas, mintis apie politikos baigtį skamba realistiškai? Kokius politikos pabaigos ženklus dabar galime stebėti? – Galima nurodyti du pagrindinius ženklus. Dalis žmonių mano, kad politiką gali pakeisti ekonomika ir vadyba. Kiti mano, kad politiką turi pakeisti teismai. Šalia jų egzistuoja trečia, egzotiškiausia, politikos priešų grupė – anarchistai. – Kartą pajuokavote, kad Lietuva – pirmoji valstybė pasaulyje, kurioje nebegalioja velnias. Tačiau ar šiuo atžvilgiu kuo nors skiriamės nuo kitų valstybių piliečių? Ar mūsų šalyje vertybių tironijos simptomai ryškesni nei kitose šalyse? – Girdėjau, kad velnias ruošia spaudos konferenciją Vilniuje, kur pasidalys savo įspūdžiais apie mūsų šalį. Leszekas Kolakowskis aprašė vieną tokią spaudos konferenciją, vykusią Varšuvoje. Dabar išmušė Lietuvos valanda. – Kokias vertybių tironijos apraiškas matote Lietuvos politiniame gyvenime? – Apie tai kalbu knygoje. Tai Lietuvos patyrimo įkvėpta knyga, nors joje nėra paminėtas mūsų šalies vardas. – Esate sakęs, kad tęsiamas sovietmečiu pradėtas naujo žmogaus, visuomenės ir politikos kūrimo žygis. Kokį žmogų ir visuomenę siekiama sukurti? – Mankurtą, kuris nežino, kas jis, kur gimęs ir augęs, kuo vardu ir neturi savo „aš“ supratimo. Jam svetimas noras maištauti ir jo vienintelis noras patenkinti pilvo poreikius. Čingizo Aitmatovo personažas toliau stovi ant mūsų slenksčio. – Kokio likimo nelinkėtumėte savo knygai? – Nenorėčiau, kad numirtų knygų lentynoje.


14 | Sportas

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Antras D.Zubraus Dainiaus Zubraus balse vis dar girdėti apmaudas, nors prabėgo jau 15 metų. „Ta proga netruko tiek ilgai, kiek norėjau, ir nesibaigė taip, kaip vyliausi“, – prisipažino ledo ritulininkas. Galingai sudėtas Naujojo Džersio „Devils“ puolėjas iš Lietuvos taip kalbėjo apie pirmąją galimybę įgyvendinti kiekvieno ledo ritulininko svajonę – laimėti Stenlio taurę. 1997-aisiais, tuomet vos 18 metų jaunuolis, pirmą sezoną žaidęs geriausioje pasaulio ledo ritulio lygoje, su Filadelfijos „Flyers“ iš karto nužygiavo iki didžiojo NHL finalo, bet ten džiaugsmo nepatyrė – 0:4 nusileido Detroito „Red Wings“. Nuo to laiko D.Zubrus turėjo sužaisti net 1064-ias rungtynes NHL lygoje, kol vėl gavo šansą užrašyti savo pavardę ant garsiosios sidabrinės Stenlio taurės ir tapti pirmuoju tai padariusiu lietuviu. Antrą galimybę vertina labiau „Iš pirmojo finalo atsimenu gana daug, – bendraudamas su „New York Times“ žurnalistu Jeffu Z.Kleinu atviravo dabar 33ejų lietuvis. – Buvau 18-os, o po poros savaičių manęs laukė 19-asis gimtadienis.“ „Mes neturėjome jokių šansų, – prisipažino D.Zubrus. – Nepamenu, ar tuomet buvau ant ledo, kai varžovai triumfuodami kėlė Stenlio taurę virš galvų. Pamenu tik jausmą, kaip skaudu yra pralaimėti finalą.“ Tuomet manęs, jog supranta, ką reiškia žaisti didžiajame NHL finale, dabar lietuvis šią galimybę vertina kur kas labiau: „Po 15 metų bandymų pakartoti šį rezultatą supranti, kaip tai sunku.“

Pamenu tik jausmą, kaip skaudu yra pralaimėti finalą. „Papasakojau komandos draugams apie savo patirtį. Žaidžiau finale prieš 15 metų, o po to iš aštuonių kartų atkrintamosiose gal tik porą sykių įveikėme pirmąjį etapą. Niekada negali žinoti, ar dar kartą sugrįši į finalą. Turi būti labai laimingas, jei esi komandoje, kuri nužygiuoja tiek toli, ir mėgautis kiekviena akimirka. Ir, žinoma, – pasinaudoti šia galimybe“, – tęsė D.Zubrus.

Finalas prasidėjo nesėkme Antrasis D.Zubraus bandymas – šįkart su Naujojo Džersio „Devils“ klubu – taip pat prasidėjo nesėkmingai. Daugybės progų neišnaudoję „Velniai“ pralaimėjo pirmąsias finalo serijos rungtynes – po pratęsimo 1:2 (0:1, 1:0, 0:0, 0:1) – ir atidavė namų aikštelės pranašumą Los Andželo „Kings“ klubui. 21 minutę žaidęs puolėjas pats turėjo vieną progą įvarčiui, bet nepergudravo „Karalių“ vartininko Jonathano Quicko. Antrajame kėlinyje už smūgį alkūne varžovui lietuvis buvo nubaustas ir dviem baudos minutėmis. Stenlio taurės finale kol kas taip ir nelaimėjęs D.Zubrus tiki, kad „Devils“ turės dar daug galimybių atsitiesti – serija vyks iki keturių pergalių. Įkvėpimo toli ieškoti nereikia – „Velniai“ pralaimėjimais pradėjo ir Rytų konferencijos pusfinalio, ir finalo serijas, bet vis tiek džiaugėsi paskutiniai. „Devils“ viltis sustiprina ir reguliariajame sezone prieš „Kings“ laimėti abu žaisti mačai – 3:0, 2:1. Apskritai, „Karaliai“ į atkrintamąsias NHL varžybas pateko tik kaip aštuntoji Vakarų konferencijos ekipa. Tiesa, reguliariajame sezone nestebino ir „Devils“, likę šešti Rytuose. Išaugęs trenerio pasitikėjimas D.Zubrus šį sezoną mėgaujasi ne tik antrąja galimybe laimėti Stenlio taurę, bet ir išaugusiu trenerio Peterio DeBoerio pasitikėjimu.

33 metų D.Zubrus svajoja dar ilgai žaisti ledo ritulį. „Reuters“ nuotr.


15min • 2012 m. birželio 1 d.

šansas

Sportas | 15 Sukrėtė kaltinimai Šiame sezone D.Zubrui netrūko ir juodų periodų. Metų pradžioje lietuvį sukrėtė buvusiam treneriui Ivanui Pravilovui mesti kaltinimai pedofilija. Garsus ledo ritulio specialistas iš Ukrainos po šių įtarimų nusižudė kalėjime JAV. „Man tai buvo labai sunkus metas. I.Pravilovas mano gyvenime suvaidino labai svarbų vaidmenį, – apgailestavo D.Zubrus. – Man teko susitaikyti su mintimi, kad žmogus, kurį aš taip gerai pažinojau, galėjo būti visiškai kitoks.“

Pirmosios NHL finalo rungtynės D.Zubrui (dešinėje) atnešė nusivylimą. AFP nuotr.

Pirmus metus „Devils“ vadovaujantis 43-ejų kanadietis lietuviui leidžia kur kas daugiau nei ankstesni „Velnių“ strategai per penkis sezonus. Dažniausiai viename penkete su Zachu Parise‘u ir Travisu Zajacu čiuožiantis D.Zubrus atkrintamosiose žaidžia po 18 minučių, bet paprastai būna ant ledo, kai „Devils“ mėgina išnaudoti žaidėjo pranašumą. Iki finalo 196 cm ūgio ir 102 kg svorio puolėjas įmušė 3 įvarčius ir atliko 6 rezultatyvius perdavimus, o „Devils“ ekipoje pirmavo pagal smūgius į vartus – 56. „Manau, kad žaidžiame kur kas agresyviau, – apie P.DeBoerio taktiką kalbėjo D.Zubrus. – Tai protingas, agresyvus, ne beprasmis čiuožimas. Visada žinai, kur turi čiuožti. Visi penki žaidėjai ant ledo turi judėti lyg vienas mechanizmas.“ „Nežinau, ar man tai tinka daugiau, ar mažiau, – pridūrė lietuvis, reguliariajame sezone įmušęs daugiausia per karjerą „Devils“ klube – 17 – įvarčių. – Akivaizdu, kad visa komanda dabar jaučiasi daug užtikrinčiau nei sezono pradžioje. Geriau suprantame savo užduotis. Įveikėme keletą puikių komandų, kad patektume į finalą, taigi, tikriausiai kažką darome teisingai.“ Svarbesnį vaidmenį „Devils“ klube D.Zubrus sieja ir su pagerėjusia sveikata. Puolėjas džiaugiasi šį sezoną išvengęs kelių skausmų, kurie jį stabdė ankstesniais metais. „Aišku, jaučiama ir tai, kad P.DeBoeris manimi pasitiki daugiau nei ankstesni „Devils“ treneriai. Jaučiuosi kur kas labiau įtraukiamas į rungtynes nei tai būdavo anksčiau“, – sakė lietuvis. Apie karjeros pabaigą negalvoja Kas nutiktų, jei D.Zubrui išsprūstų ir antroji galimybė laimėti Stenlio taurę? Lietuvis sutinka, kad dar 15-os metų laukti trečiojo šanso negalėtų,

Iš Elektrėnų kilęs D.Zubrus ukrainiečio treniruotėse plušo nuo 12-os iki 18-os metų amžiaus. Iki tol jį auklėjo Aleksejus Nikiforovas. „Jis man padėjo žengti pirmuosius žingsnius ant ledo. Man tada buvo vos šešeri, o A.Nikiforovas mane treniravo iki 12-os. Kai patekau į Stenlio taurės finalą, sulaukiau jo sveikinimo žinutės“, – pirmųjų žingsnių ledo ritulyje nepamiršo D.Zubrus.

tačiau apie ledo ritulininko karjeros pabaigą dar negalvoja. 20,4 mln. JAV dolerių vertės ir šešerių metų trukmės lietuvio kontraktas su „Devils“ baigsis po kito NHL lygos sezono. „Man dar tik 33-eji. Jaučiu, kad mano kūnas dar ilgai galės žaisti ledo ritulį, o aš tai ir noriu daryti, – teigė jau šešioliktą sezoną NHL kovojantis D.Zubrus. – Myliu šį žaidimą. Dievinu galimybę iščiuožti į areną ir varžytis.“

J.Valančiūno bėdos Rekordinės išpirkos Lietuvos krepšinyje reikalaujantis Vilniaus „Lietuvos ryto“ klubas gali likti be milijonų, o Jonas Valančiūnas – be NBA lygos. Iki 2014-ųjų vasaros su Vilniaus klubu galiojančią sutartį turintis 20-metis Lietuvos krepšinio talentas dėl išpirkos susitarė prieš naujokų biržą – dar nežinodamas, kad Toronto „Raptors“ jį pakvies penktuoju šaukimu. Net ir Lietuvos krepšinyje negirdėta 2,4 mln. JAV dolerių išpirka tuomet neatrodė tokia baisi, tačiau padėtis pasikeitė po NBA lygos lokauto. Žaidėjų asociacija ir NBA klubų savininkai pasirašė naują kolektyvinę darbo sutartį, kuri smarkiai apkarpė NBA naujokų algas. Pagal naująją sutartį, J.Valančiūno atlyginimas už keturis sezonus „Raptors“ klube sumažėtų daugiau nei vienu milijonu JAV dolerių. Ne lietuvio naudai išaugo ir JAV dolerio kursas, kuris išpirkos naštą litais padidino net 930 tūkst. Tačiau labiausiai, anot šaltinių JAV, krepšininko svajonės žaisti NBA lygoje išsipildymui trukdo „Lietuvos ryto“ reikalavimas sumokėti visą išpirką iki vasaros pabaigos. Pagal NBA taisykles, klubai turi galimybę sumokėti tik 550 tūkst. JAV dolerių dydžio išpirką. Tad likusi „Lietuvos ryto“ reikalaujama suma – 1,85 mln. JAV dolerių (apie 5,1 mln. Lt) – gultų ant jaunojo krepšininko pečių.

Tiek J.Valančiūnas per sezoną neuždirbtų net NBA lygoje. Skaičiuojama, kad maksimalus lietuvio atlyginimas, pagal NBA lygos taisykles, pirmojo sezono metu siektų ne daugiau nei 3,375 mln. JAV dolerių neatskaičius mokesčių. J.Valančiūno atlyginimas Toronte „į rankas“ geriausiu atveju tesieks apie 1,7 mln. JAV dolerių. Neatmetamas variantas, kad „Lietuvos ryto“ vadovams nesutikus sumažinti išpirkos, J.Valančiūnas būtų priverstas likti Lietuvoje dar dviem sezonams, o „Lietuvos rytas“ netektų rekordinės išpirkos, turinčios padėti klubui išbristi iš finansinės krizės, užgriuvusios klubą bankrutavus vienam pagrindinių klubo rėmėjų bankui „Snoras“.

J.Valančiūną (nuotraukoje su mama) užgriuvo finansiniai rūpesčiai. T.Lukšio/BFL nuotr.


18 | Visuomenė

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Kaliniai smaginsis žaisdami „Protų mūšį“ Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Pramogos, kuriomis mėgaujamasi laisvėje, pasiekia ir už grotų dienas leidžiančius nuteistuosius. Pravieniškių kolonijoje gyvenantys kaliniai ruošiasi įnirtingai kovai – ne raumenų, o smegenų. Nuteistieji pirmąkart galynėsis „Protų mūšio“ turnyre. Už įvairius nusikaltimus laisvės netekę asmenys laiko Konstitucijos egzaminą, Panevėžio moterų pataisos namuose kalinčios dailiosios lyties atstovės šiemet dalyvavo televizijos projekte „Chorų karai“, o prieš dešimtmetį visos Lietuvos akivaizdoje varžėsi dėl konkurso „Mis nelaisvė“ karūnos. Nykią kalinių kasdienybę netrukus praskaidrins ir pastaruoju metu ypač visuomenėje išpopuliarėjęs intelektualinis komandinis žaidimas „Protų mūšis“. Loginio mąstymo ir gausaus žinių bagažo reikalaujančius klausimus kitą ketvirtadienį gliaudys Pravieniškių pataisos

Įkvėpė naujai pradžiai Vienas pirmųjų nuteistųjų išėjimų į viešąją erdvę įvyko prieš dešimtmetį. LNK televizijos prodiuserių ir Arūno Valinsko sugalvotas konkursas „Mis nelaisvė 2002“ anuomet paįvairino Panevėžio moterų kolonijos gyventojų dienas.

Už Pravieniškių kolonijos grotų užvirs protų mūšis. „Scanpix“ nuotr.

Televizijos projekto nugalėtoja tapo moterų pataisos namuose kalėjusi Kristina Paliulionytė (nuotr.). Jai atiteko tviskanti „Mis nelaisvės“ karūna ir piniginis prizas – 4 tūkst. Lt. „Tai ne tas titulas, kuriuo galėtum didžiuotis...“ – yra sakiusi šiuo metu Šiauliuose gyvenanti moteris. Laimę ji kuria su gyvenimo draugu Egidijumi, dukra Samanta ir jaunėlėmis dvynėmis Emilija ir Izabele.

Apie 80 proc. nuteistųjų parengtų klausimų yra labai gerų, kuriuos būtų galima įtraukti į bet kurią protų dvikovą.

namų-atvirosios kolonijos 3-iosios valdybos nuteistieji. Azarto tikrai užteks „Smagu, kad sėdėdami belangėje, būdami izoliuoti nuo išorinio pasaulio, kaliniai irgi trokšta patirti tai, ką mes išgyvename laisvėje. „Kvizo“ turnyras – būdas įrodyti,

kad nuteistieji treniruoja ne tik raumenis, bet ir galvą. Ne visi kalėjime laiką stumia sportuodami – yra labai daug skaitančių, besimokančių. Kaip patys sako – vaikštančių enciklopedijų“, – savaitraščiui „15min“ pasakojo vertėjas, humoristas, dviejų knygų su protų dvikovoms skirtais klausimais ir atsakymais autorius, viktorinas baruose vedantis Paulius Ambrazevičius. Prieš kelias savaites elektroninio pašto dėžutėje jis rado laišką nuo nepažįstamo vyriškio. Tai buvo pagalbos prašymas: „Norėčiau, kad padėtumėte organizuoti „Protų mūšį“, bet turiu pasakyti vieną

Užsk. Nr. 305403


15min • 2012 m. birželio 1 d.

dalyką – šiuo metu sėdžiu kalėjime.“ „Nedvejojau nė akimirkos. Iškart pagalvojau, kad tai – puiki iniciatyva, ir sutikau“, – užtikrino 26 metų vaikinas. Protų kovą kalėjime organizuojantį nuteistąjį P.Ambrazevičius konsultavo dėl žaidimo taisyklių, šiek tiek patarė dėl klausimų formulavimo ir struktūros. „Gavęs krūvą klausimų bandomajam žaidimui, labai nustebau – apie 80 proc. yra labai gerų, kuriuos nors ir dabar būtų galima įtraukti į bet kurią protų dvikovą, vykstančią bet kuriame Lietuvos mieste“, – pasidžiaugė P.Ambrazevičius. 38 klausimai aprėpia pačias įvairiausias sritis: istoriją, geografiją, politiką, meną, maistą, techniką, sveikatą, sportą, mokslą, gamtą, televiziją, muziką, asmenybes. Keli klausimai reikalauja išmanyti net žaislų istoriją, vienas susijęs su nusikalstamu pasauliu. Tiesa, ne Lietuvos. „Azarto tikrai užteks“, – konstatavo protų dvikovų organizatorius ir vedėjas. Vadovybė jau palaimino Manoma, kad turnyre dalyvaus šešios komandos, turinčios po keturis narius. Žaidimas įvyks birželio 7-ąją, ketvirtadienį, kolonijos laisvalaikio centre. „Tai bus tarsi įžanginė kova. Planuojama, kad dar vienas turnyras įvyks Rugsėjo 1-osios proga. Tąkart jį turėčiau vesti aš“, – ateities perspektyvą brėžė P.Ambrazevičius. Kalinių iniciatyvą jau palaimino 3-iosios valdybos vadovybė. „Vadinasi, įkalinimo įstaigose labai daug kas priklauso nuo pačių kalinių iniciatyvos. Geros idėjos sulaukia ir valdžios pritarimo“, – sakė P.Ambrazevičius.

Proga reabilituotis Nijolė Martinkevičienė, Kalėjimų departamento Socialinės reabilitacijos skyriaus vyresnioji inspektorė Televizijos projektai „Mis nelaisvė“ ir „Chorų karai“ visuomenėje sulaukė prieštaringo atgarsio: nuo didelio palaikymo iki kategoriško neigimo, bet neginčytinai – išskirtinio dėmesio. Kalėjimų departamento nuomone, šie renginiai tikrai nepadidino natūraliai egzistuojančios takoskyros tarp „laisvės“ ir „nelaisvės“, tačiau jos ir nesumažino. Visgi manome, kad tokio pobūdžio šou neturėtų tapti dažnais ir įprastais, kadangi pramogos ir kalėjimas sunkiai sutapatinami. Visai kitaip vertintina nuteistųjų iniciatyva dalyvauti „Protų mūšyje“. Visuomenėje vis dar gajos nuteisto asmens stigmos – blogesnis, žiauresnis, mažiau išsilavinęs, žodžiu – „kitoks“. Tarsi pamirštama, kad į kalėjimą ateinama iš „mūsų“ ir pareinama pas „mus“ – į visuomenę. Nuteistųjų dalyvavimas intelektualiame žaidime, tikėkimės – kaip lygiaverčių varžovų – tikrai bent šiek tiek pagerins tradicinį nuteisto asmens portretą. Kalėjimų departamentas ir jam pavaldžių įstaigų administracijų vadovai palaiko visas nuteistųjų iniciatyvas, jei tik jų turinys atitinka bendražmogiškas vertybines orientacijas, nori ir siekia užtikrinti gerų idėjų sklaidą visuomenėje ir tuo mažinti socialinę atskirtį.

Visuomenė | 19


20 | Kultūra

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Investavimas į meną: čia – Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Kas taps pirmą kartą viešai parduodamo Lietuvos dailės klasiko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio kūrinio pirkėju? Tai paaiškės penktadienį per XXIV Vilniaus aukcioną. „Didžioji dalis aukcionų dalyvių yra rafinuoti, meną išmanantys žmonės, kurie dalyvauja ne dėl mados, o tikrai suprasdami, ką daro“, – tikino Vilniaus aukcioną organizuojančios Meno rinkos agentūros atstovė Inesa Kuliavaitė. Mažoje Lietuvos meno rinkoje šiuo metu stebimas sujudimas – vis daugiau žmonių susidomi ne tik finansinę, bet ir estetinę naudą teikiančiu investavimo būdu. „Bet čia – ne kaliošus pirkti“, – įspėjo meno kolekcininkas Edmundas Armoška. Rekordinis aukcionas „Per penkerius Vilniaus aukciono veiklos metus susiformavo nuolatinių klientų būrys. Tačiau ateina ir naujų žmonių,

D.Juškus: „Investavimas į meną yra svarbus aristokratijos luomo bruožas: jei esi išprusęs ir išsilavinęs, tavo namuose negali nekaboti atitinkamo lygio paveikslų.“ kurie apžiūri darbus, klausosi konsultantų pasakojimų apie šių darbų istoriją, domisi investavimu į meną“, – pasakojo I.Kuliavaitė. Prieš metus vykęs XIX Vilniaus aukcionas, kuriame buvo parduodami rašytojo ir diplomato Igno Šeiniaus dailės kolekcijos darbai, buvo rekordinis: 45 kūriniai parduoti už beveik 340 tūkst. Lt, o už Antano Žmuidzinavičiaus darbą „Užgesęs vulkanas“ vienas pirkėjas paklojo net 67 tūkst. Lt. Dėl M.K.Čiurlionio darbo šiuo metu taip pat juntamas didelis susidomėjimas

aukcionu, kuriame kaskart parduodama apie 40 proc. visų pasiūlytų kūrinių. Investuoti į meno vertybes vis dažniau ryžtasi ir gilių meno žinių neturintys žmonės. „Pamažu atsiranda tokių, kurie svarsto investicijas vietoj nekilnojamojo turto nukreipti į meną. Pastebime, kad žmonės

perka paveikslus ne tik namams, bet pradeda galvoti ir apie kolekcionavimo praktiką, – nors mažais, bet viltingais rinkos pokyčiais dalijosi galerijos „Vartai“ savininkė Nida Rutkienė. – Pažįstu ne vieną gana turtingą žmogų, kuris pradėjo investuoti į meną ir bando suprasti šią sritį: konsultuojasi su galerijų darbuotojais,


Kultūra | 21

15min • 2012 m. birželio 1 d.

ne kaliošus pirkti Ne iš kiekvieno meno kūrinio įmanoma uždirbti – kai kurie jų būna beverčiai. K.Vanago/BFL nuotr.

M.K.Čiurlionio darbas • Prieš 106 metus sukurtą M.K.Čiurlionio fluorofortą Vilniaus aukcionui pateikė privatus kolekcininkas iš Lenkijos. • 1906-aisiais vienas Lenkijos kolekcininkų dešimčiai Varšuvos meno mokyklos auklėtinių užsakė fluorofortų aplanką. Tai buvo visiškai nauja dailės technika, išrasta Lenkijoje, beje, su kenksmingu sveikatai fluoro vandeniliu, ir neilgai naudota menininkų. • Birželio 1-ąją vyksiančiam Vilniaus aukcionui pateiktas visas tų metų rinkinys. Jame – ir M.K.Čiurlionio darbas „Apsnigtas kaimas“. Pradinė rinkinio pardavimo kaina – 22 tūkst. Lt.

lankosi mūsų parodose, išreiškia norą apžiūrėti saugyklose laikomus darbus.“ „Juškus gallery“ vadovas, ekonomistas Donatas Juškus pabrėžė, kad investicijos į meną yra vienos konservatyviausių ir turi stabilią grąžą. „Investavimas į meną laikomas alternatyviu investavimo būdu. Brandžios, išsilavinusios asmenybės, iš kartos į kartą sunkiai uždirbdamos pinigus, suprato, kad tai – perspektyvu, stabilu ir duoda 10–20 proc. metinės grąžos. Vienintelis minusas – meno vertybių pardavimas gana ilgai užtrunka, – aiškino D.Juškus. – Be to, negalima galvoti, kad paveikslas yra tik prekė – ši investicija duoda ir estetinio peno, kurio obligacija ar vertybiniai popieriai tikrai nesuteiks.“ Pragmatikai, lyrikai ir kolekcininkai Remdamasis savo patirtimi, „Juškus gallery“ direktorius išskyrė kelis Lietuvos meno vertybių pirkėjų tipus. „Vieni yra nuogi pragmatikai ir investuotojai, kiti – lyrikai, kurie, vadovaudamiesi jausmais ir emocijomis, įsigyja kūrinius, nes jiems – tiesiog patinka. O kolekcininkai yra subalansuoti pirkėjai, kurie perka meno vertybes, išmanydami jų meninę vertę, atlikę ekspertizes, tokiu būdu formuodami išliekamąją vertę turinčią kolekciją, kuri, metams bėgant, įgyja vis didesnę finansinę vertę“, – pastebėjo D.Juškus. Anot jo, prieš įsigydami kūrinį su meno ekspertais konsultuojasi net kolekcininkai: „Individualiai dirbančių ir priimančių sprendimus kolekcininkų pažįstu vos vieną – tai Edmundas Armoška.“ Pats E.Armoška neslėpė, kad jam dažnai tenka dalyti patarimus. „Iš tiesų per paskutinius penkerius metus atsirado žmonių, kurie pradėjo savo investicijas sieti su menais. Iš pradžių buvo tik daug entuziazmo, bet, laikui bėgant, naujokai įsigilino į situaciją ir dabar yra drąsių žmonių, kurie beveik neapsirinka“, – pasakojo E.Armoška. Vis dėlto ne iš kiekvieno meno kūrinio įmanoma uždirbti. „Reikia labai atsargiai rinktis ir teisingai pataikyti dailininką. Naujam žmogui meno rinkoje labai sunku greitai

viską suprasti ir išsiaiškinti, nes įsigytas dailės kūrinys vertės gali ir neauginti – yra daug nevykusių autorių, – patarė E.Armoška. – Tartis su galerininkais irgi reikėtų atsargiai, nes jų tikslas – parduoti.“ Turi pinigų, bet neturi proto Galerininkai pastebi, kad nemažai turtingų Lietuvos žmonių vis dar abejingi menui ir nekiša nosies į meno rinką. „Galinčių investuoti į meno rinką Lietuvoje yra tikrai daug, bet toli gražu ne visų verslininkų interesai, norai ar išsilavinimas siekia paveikslus. Dalis visuomenės turi pinigų, bet neturi proto, – įsitikinęs D.Juškus. – Tačiau Lietuvos visuomenė po truputį tobulėja, auga...“ Su viltimi į meno rinkos ateitį žvelgia ir kolekcininkas E.Armoška. „Mūsų genofondą išnaikino karai ir revoliucijos, neturime meno vertybių palikimo iš kartos į kartą, jei tokių ir buvo – jos išdraskytos, sudegintos, konfiskuotos. Dabar mes pamažu keliamės iš sovietmečio ir vėl pradedame kurti meno kolekcionavimo tradicijas – Lietuvoje jau formuojasi keletas labai rimtų dailės kolekcijų“, – džiaugėsi meno ekspertas, kasdien semiantis estetinį pasitenkinimą iš savo įsigytų meno kūrinių.

• „M.K.Čiurlionis yra pardavęs vieną vienintelį savo kūrinį. Po jo mirties beveik visas palikimas „in corpore“ atiteko M.K.Čiurlionio muziejui ir viešai nėra žinoma absoliučiai nė vieno pardavimo“, – LTV laidai „Šiandien“ teigė Vilniaus aukciono vadovė Simona Makselienė. Vilniaus aukciono nuotr.

Perka tik lietuvių kūrinius Lietuvos kolekcininkai ir meno kūrinių pirkėjai didžiausią dėmesį teikia lietuvių menininkų darbams – užsienio meno vertybės domina mažai. „Mūsų žmonės tikrai gali pirkti meno darbus, bet jų noras investuoti tik į Lietuvos menininkus yra stabdis net ir patiems Lietuvos kūrėjams. Jei lietuvių menininkų darbai kabės šalia žinomų pasaulio kolegų kūrinių, apie tai rašys pasaulio ar Lietuvos spauda, šių darbų ir Lietuvos menininkų žinomumas didės“, – problemą aiškino „Vartų“ galerijos savininkė N.Rutkienė. Tačiau kolekcininkų atstovas E.Armoška pateikė svarių argumentų, kodėl jam svarbūs tik lietuvių kūriniai. „Manau, kad investuoti į lietuvių kūrėjų darbus yra teisinga, nes reikia pirmiausia rūpintis savo tautos paveldu, be to, rinka gerai pažįstama ir artima. Rembrandto Harmenszoono van Rijno, Peterio Paulo Rubenso ar Vincento van Gogho darbų jau neberasime, jei pasirodo kur – tai būna kopijos arba vienetiniai kūriniai, kurie jau tikrai ne mūsų nosiai. Lieka pirkti „vidutiniokų“ darbus – o mūsų menininkai geresni „vidutiniokai“, tai kam pirkti užsieniečių! Galų gale taip mes padėsime Lietuvos dailininkams ir menui, – šypsojosi kolekcininkas. – Apskritai geriausia rinkti dailės kūrinius, kai dailininkas dar gyvas – tada labai paprastai sprendžiami falšo klausimai, nes meno rinkoje pasitaiko daug padirbtų, netikrų darbų.“

Komentaras

Andrius Jakučiūnas redakcija@15min.lt

Vienybė karui Kartais vis pasigirsta šnekų apie vienijančią, jungiančią, buriančią poezijos galią, – kone apaštališką jos malonę, kaip mana nusileidžiančią iš giedro dangaus. Šią mintį laikau erezija, o jos skleidėjus – tuščiagarbiais cinikais arba, mažų mažiausia, suklaidintais žmonėmis. Net jei poezija yra tai, dėl ko pasaulis yra toks, koks yra (būkime atviri, dauguma mūsų naudojasi ne tikra, o sukurta patirtimi, todėl ir už savo asmenybę dėkingi turi būti ne efemeriškam gyvenimui, bet realioms knygoms), jos tikra ar tik tariama galia niekada nesujungs, nesuvienys žmonių – nes nebus suprantama, na, o nesuprasta ji paprasčiausiai neegzistuos. Būtent šis poezijos būties aspektas atveria gana liūdną reiškinį: realybėje poezija, – kaip, beje, ir visas menas, – ne jungia, bet veikiau skiria visuomenę į kelias nelygias grupes, savo santykį grindžiančias abipusiu nepasitikėjimu ir/ar (dažniau) abejingumu, – vadinamuosius „intelektualus“ (t.y. tuos, kurie tariasi ją suvokią ir turi instrumentų ją apibrėžti), ir tariamą „minią“, kurios santykis su poezija geriausiu atveju bus intuityvus. Be abejo, ši paprasta schema yra paremta mąstymo klišėmis, ir todėl nebūtų padoru teigti, kad ji iš tikrųjų veikia – nes poezijos esmės neįmanoma apibrėžti, vadinasi, neįmanoma ir pasakyti, jog kas nors jos iš tikrųjų nesuvokia (juk egzistuoja įvairūs suvokimo lygiai), arba suvokia geriau nei kiti, – tačiau šis neapibrėžtumas vis vien nesuteikia jokios bendrumo, vienybės vilties, – lieka tik jausmas, kad nemažai žmonių iš poezijos tikisi to, ko ji negali pasiūlyti.

Matyt, poezija iš tikrųjų turi ašmenis ir patogią rankeną, jei iškilus pavojui visų rankos išsitiesia į ją. Panašų jausmą teko išgyventi festivalio „Poezijos pavasaris“ baigiamajame vakare VU M.K.Sarbievijaus kieme gegužės 27-ąją, kurio šiemet, tiesa, nesiteikė aplankyti prezidentė, tačiau neaplenkė gausus būrys Daukanto aikštėje patruliavusių D.Kedžio gerbėjų, švytinčių ryškia violetine spalva. Taip aikštėje atsirado dvi minios: vienoje pusėje – apsigaubę žodžių dermių subtilumu, įmantriais sąskambiais ir rafinuotais ritmais nuo kedystės atsitvėrę tariamai „intelektualams“ (t.y. „pedofilams“) atstovaujantys individai, leidžiantys savo (niekinamą) požiūrį išreikšti gal tik akių kryptelėjimu, kitoje – kaip vulgus profanum išdidžiai save reprezentuojantys, violetinius skydus (skėčius) atkišę narcizai, nepajėgiantys paslėpti įsivaizdavimo, kad atėjo pas poeziją kaip sąjungininkę, o gal įžengė jos pasiimti kaip kardo arba apsivilkti kaip šarvų, besąlygiškai įtikėję, neva kiekvienas poeto ištartas žodis savaime paliudys jų teisumą, o jų priešams nuskambės kaip nuosprendis. Štai kodėl buvo sunku atsispirti jausmui, kad visa publika, – nors dauguma žmonių, reikia pasakyt, stengėsi elgtis kukliai ir santūriai, – užsiima poezijos prievartavimu, reikalaudami jos būti jiems tuo, kas būtų nepakeliama tiems, kurie jais netiki, – o juk aikštėje, tiesą sakant, buvo ne vienas, praeityje postringavęs apie poezijos jėgą ir vienybę poezijoje. Ką dar pridurti? Matyt, poezija iš tikrųjų turi ašmenis ir patogią rankeną, jei iškilus (tikram ar tariamam) pavojui visų rankos ir dabar vieningai išsitiesia į ją, ir vis dėlto derėtų nepamiršti, kad tai yra vienybė karui, sunaikinsiančiam ne tik priešus, bet ir tai, kas poeziją skiria nuo paprasto kardo. Ne ta vienybė, kurioje esi iš tikrųjų vienas, ir kuri, išmušus valandai, tarp eilučių subrandina paguodą.


22 | Gyvenimas

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Užstrigęs vaikystės žaidimuose Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

Susidomėjimas – didžiulis

Tatuiruotės, plikai skusta galva su palikta vešlia sruoga, aptemptos odinės kelnės, puošni juosta ant kaklo – dėl išskirtinės išvaizdos aplinkiniai Donatą Dubauską vadina Lietuvos indėnu, o draugai – Miegančiu Jaučiu.

„Sukandęs dantis stengiuosi prasistumti čia, Lietuvoje“, – sako Miegančiu Jaučiu draugų vadinamas D.Dubauskas. J.Kalinsko nuotr.

D.Dubauskas pasakojo, kad daug žmonių kreipiasi į jį, norėdami pasikonsultuoti, sužinoti apie indėnus, tam tikras jų gentis, papročius, filosofiją. „Turiu literatūros, filmų, muzikos – kuo galiu, tuo dalijuosi. Asmeniškai žinau ir bankininkų, verslininkų, kurie turi indėniškų drabužių, arklių, domisi ta kultūra. Jie įgyvendina savo vaikystės svajonę ir kompensuoja ją bent jau dabar pabūdami indėnais. Jie važinėja po pasaulį – tas pačias JAV ir atsiveža visokių daiktų. Paskui tuos indėniškus drabužius pasikabina kur sodyboje ant sienos, nes tai ne šiaip rūbas, o meno kūrinys“, – apie lietuvių domėjimąsi indėnų kultūra pasakoja Miegantis Jautis.

„Negaliu nueiti į mišką, kaip iš manęs tikimasi, nukirsti medį, su kokiu lapserdoku jį nuobliuoti, be jokių staklių pasidaryti lentą, o, jeigu man reikia žiemai kažkuo apsigobti, tai susimedžioti briedį, nudirti jam odą ir apsikarsčius ja išeiti į miestą, iš briedžio dantų dar pasidarius vėrinį. Dažniausiai tą, kurį tapatina su kokia nors kultūra, lygina su XIX a. žmogumi“, – susiformavusius stereotipus bando paneigti Donatas. Ne indėnas, o indianistas 38-erių vyras – grynakraujis lietuvis. Nors jis dažnai pavadinamas indėnu, tačiau pats save laiko indianistu – tuo, kuris domisi indėnų kultūra. Iš didelio domėjimosi atsirado ir antras Donato vardas – Miegantis Jautis. „Čia dėl to, kad gerai miegu ir esu stiprus, –

Lietuvoje besidominčių indėnų kultūra, anot Donato, yra tūkstančiai. Tokių, kurie vasarą važiuotų į specialias stovyklas – vos keliasdešimt. Tai savotiškas draugų ratas, nes turistai ten nepageidaujami.

šypteli. – Draugai taip mane pavadino. Miegantis Jautis yra mano vidinis vardas, kuriuo aš didžiuojuosi, ir tai yra mano ženklas.“ Būtent Miegančio Jaučio ženklu Donatas žymi visus savo kurtus vienetinius drabužius ir daiktus, kurių – apstu. Kadaise profsąjungų rūmuose, poliklinikoje, vaikų

darželyje, lėlės teatre dirbęs menininkas jau kelerius metus pluša savo dirbtuvėse Vilniaus senamiestyje. Ten jis kuria įvairiausius rakandus ir juos parduoda. Iš to ir gyvena. Stumiasi sukandęs dantis „Gyvenu elementarų gyvenimą, – tikina D.Dubauskas. – Žinoma, iš šalies gal atrodo, kad jis – indėniškas. Galbūt nuvažiavus į kokį rezervatą ar pas menišką indėną atrodytų panašiai, kaip pas mane. Domiuosi indėnais, bet nepamirštu lietuvybės – man tai labai svarbu. Sukandęs dantis stengiuosi prasistumti čia, Lietuvoje. Tai nėra lengva, kaip ir tikriausiai daugeliui menininkų, nes pagrindinis dalykas – arba mes turime kaž-

Domiuosi indėnais, bet nepamirštu lietuvybės – man tai labai svarbu. ką piniginėje, arba visiškai nieko. Kol buvau nevedęs (Donatas vedė 2011 m. rugpjūtį, – aut. past.), mane tenkino padėtis: aukštas išvaizdus vaikinas, dirbantis meninį darbą ir gyvenantis bohemišką gyvenimą. Piniginės vidus nebuvo tiek svarbus. Tačiau kai vedi, atsiranda įsipareigojimų. Pinigus išleisdavau kitiems dalykams, o darbo įrankiams arba likdavo pinigų, arba ne. Dabar visuomenei noriu pasiūlyti kuo platesnį savo dirbinių ratą: nuo lempos gaubto, apavo, kepurės iki veidrodžio, batų ar skrynios. Tam reikia odos, medžio, įrankių – visa tai kainuoja.“ Kaip liūtas narve Indėnais Donatas susidomėjo vaikystėje: „Sovietiniais laikais vyko propaganda: yra tokie indėnai, kuriuos skriaudžia amerikiečių imperialistai, atimta jų laisvė, užjauskime juos. O dar tas indėno įvaizdis: rodydavo stuomeningą vyrą, kuris kovoja už teisybę, laisvę, labai gražiai kalba, yra narsus karys. Ko gi paaugliui daugiau reikia? Bandyti tai atkartoti. Viduje jaučiausi kaip liūtas narve. Blaškiausi, bet neradau informacijos. Ką skaičiau knygose, tą ir sukūrė vaizduotė. O kaip iš tik-

rųjų tie mokasinai ar marškiniai atrodo – nežinojau. Bandžiau tą tuštumą užpildyti pats kurdamas drabužius, apavą“, – pasakoja menininkas. Vyras dabar turi surinkęs visą kolekciją ano meto filmų, sukurtų apie indėnus. Indianisto teigimu, kinematografijos filmai pateikė vienodą indėno paveikslą – visi yra prerijų indėnai, su plunksnų karūnomis, ilgaplaukiai, vienoda apranga. Artimiausi širdžiai – pauniai Donatas simpatizuoja prerijų indėnų paunių genčiai, kuri gyveno sėsliai. Pauniai statėsi pusiau žiemines, augino grūdines kultūras. Jie turėjo turtingą materialinę kultūrą: nuo puodų žiedimo iki kitų namų apyvokos reikmenų gaminimo. Išlikusių tos genties narių pasaulyje – apie 5 tūkst. Paunių dialektu kalba vos keli žmonės, visi kiti – angliškai. Ta gentis laikoma kaip geriausių pėdsekių, greičiausių bėgikų. „Paunių buvo kelios grupės, man įdomiausia – vilkai. Tie, kuriuos K.Costneris pavaizdavo filme „Šokantis su vilkais“. Pauniai daug žinojo apie dangaus kūnus, žvaigždžių išsidėstymą, jų judėjimo kryptį, dėl to jie buvo pakankamai apsišvietę. Jie draugiški, nors stiprūs ir net agresyvūs“, – nostalgiškai pasakoja Donatas. Per bumbulą davęs ir gavęs Paklaustas, ar laiko save kitokiu, menininkas susimąsto: „Išvaizda, gyvenimo būdu esu kitoks. Kaip ir visi menininkai. O pagal mąstymą – visi mes kitokie. Mano įvaizdis atėjo palaipsniui, aš specialiai jo nekūriau. Žmonės, kurie domisi tam tikra etnine grupe, galiausiai supanašėja į ją. Psichologiškai jie nesusitapatina, bet pradeda nešioti kažkokius drabužius ar akcentus, atsiranda tam tikros frazės, laikysena. Aš esu paprastas, sveikas vyras, kuris vaikšto išsitiesęs, iškėlęs galvą, nebijo savo šešėlio. Mano supratimu, vyras taip ir turi atrodyti.“ Donato teigimu, aplinkiniai jį priima teigiamai: nuo treninguotų vaikinų iki Seimo narių ar pagyvenusių žmonių. Iš pastarųjų jis išgirsta bene daugiausiai pagyrų. „Tai malonu. Reiškia, kad einu teisingu keliu. Neskleidžiu agresijos, nors gyvenime visko buvę – esu ir per bumbulą davęs, ir pats gavęs“, – šyptelėjo vyras.


Rinkimai | 23

15min • 2012 m. birželio 1 d.

PROJEKTO PARTNERIS

M I E S T O I N I C I AT Y VO S

Neries panorama, miestas tarsi iš naujo atsigręžė į upę, nuo kurios buvo jau kurį laiką nusisukęs – taip prieš kelerius metus rašė Kauno dienraščiai. Miesto savivaldybės iniciatyvą sutvarkyti upių pakrantes teigiamai įvertino visi – įsimylėjėliai, vieniši romantikai, šeimos su vaikais, vyresnio amžiaus kauniečiai, jaunimas, žvejai, sportininkai. Žmonės džiaugiasi atsivėrusiomis erdvėmis, puikiais vaizdais, galimybe būti gamtoje.

Projektas „Kauno rinktiniai“ ragina kauniečius bei Kauno miestui neabejingus žmones įvardyti, kas per pastaruosius dvidešimt dvejus metus, kitaip tariant, nuo nepriklausomybės atkūrimo pradžios iki šių dienų, jiems kelia didžiausią pasididžiavimą Kaunu. Projektą inicijuoja seniausia alaus darykla Kaune ir viena seniausių pramoninių alaus daryklų šalyje „Volfas Engelman“. Penktasis straipsnis iš „Kauno rinktinių“ straipsnių ciklo – apie miesto iniciatyvas. Kokios jos? Kas jų autoriai? Kodėl kauniečiai taip vertina šiuos jau įgyvendintus ar vis dar įgyvendinamus sumanymus? Senamiesčio renesansas Prieš trejus metus suvienyti bendrų idėjų, kaip atgaivinti Kauno senamiestį, būrys senamiesčio verslininkų ir kultūrininkų nesėdi rankų sudėję – jų dėka svarbiausia mieste Rotušės aikštė tapo jaukia ir gausiai lankoma miestiečių vieta, šurmulys grįžo ir į aplinkines senamiesčio gatveles. Asmeninių iniciatyvų, patriotizmo ir meilės savo miestui įkvėpti verslo bei meno atstovai stengiasi, kad Rotušės aikštėje ir aplink ją vyktų kuo daugiau įvairaus formato renginių, įmantriai puošia gatveles, pastatų fasadus, organizuoja įspūdingas kalėdines muges bei eglutės įžiebimo ceremonijas. Praėjusiais metais lapkritį sekmadieniais ir trečiadieniais Rotušės aikštėje veikė ekologinis turgelis. Šios ir kitos senamiesčio verslininkų ir menininkų iniciatyvos įsiminė ne tik kauniečiams, bet ir miesto svečiams, turistams iš užsienio. Pavyzdžiui, praėjusį pavasarį Kaune vykusių Tarptautinių Hanzos dienų metu netoli Rotušės durų stovėjo vaško lydymo krosnis, kurioje buvo lydomi vaško dirbiniai. Kiekvieno šventėje dalyvavusio Europos miesto atstovas turėjo galimybę prisidėti kuriant simbolinį, įspūdingo dydžio ir svorio vaško akmenį. Įsimintinų akimirkų Rotušės aikštėje daugelis patyrė ir vykstant Europos vyrų krepšinio čempionatui. Verslininkai čia rengė krepšinio transliacijas, nemokamų koncertų. Į Rotušės aikštės draugiją aktyvūs Kauno senamiesčio verslininkai, menininkai ir gyventojai susibūrė ne šiaip sau. Jie siekia, kad istorinė miesto vieta būtų atnaujinta: pakeistas grindinys, nutiesti nauji inžineriniai tinklai, sureguliuoti transporto srautai, numatytos prekyviečių vietos ir panašiai.

Žaidimų aikštelės didelio džiaugsmo teikia ne tik mažiesiems kauniečiams, bet ir jų mamoms, nes moterims nebereikia rūpintis, kad vaikai parke neturės ką veikti. (A. Skrockaitės nuotr., iš KAVB fondų)

Kitaip tariant, jų tikslas šią zoną paversti kaip įmanoma patrauklesne tiek verslui, tiek žmonėms. Aktyvaus poilsio virusas

Parkuose sutikti žmonės tikina, kad treniruoklių zonos šiltuoju metų periodu jau tapo rimtomis konkurentėmis sporto klubams – kam prakaituoti uždarose patalpose, jei tai galima daryti gryname ore. Būna dienų, kai norinčiųjų pasimankštinti prie treniruoklių nusidriekia eilės. Seneliai sportuoja su anūkais, jaunos mamos ant treniruoklių lipa greta pasistačiusios vežimėlius – juk kol mažyliai miega, laiką galima išnaudoti labai produktyviai. Verta atkreipti dėmesį į tai, jog dalis įrengimų šiose sporto oazėse yra pritaikyti neįgaliesiems. Visi treniruokliai pagaminti iš tvirtų konstrukcijų, tvirtai pritvirtinti prie žemės, įrengti ant žolės, smėlio, skaldos ar žvyro. Beje, įdomu tai, kad Kalniečių parke esančios laisvalaikio aikštelės danga pagaminta iš pačių miestiečių per akciją „Darom“ surinktų padangų. Perdirbti buvo atiduota 38,6 tonų senų padangų.

Aktyviai leidžiamą laisvalaikį vertinantys kauniečiai negaili gerų žodžių šios iniciatyvos sumanytojams ir įgyvendintojams. Seniai mieste reikėjo kažko panašaus – tvirtina daugelis.

(A. Skrockaitės nuotr., iš KAVB fondų)

Kalbant skaičių kalba, iš viso Santakoje buvo iškirsti keli hektarai bruzgynais tapusių krūmų, išpjauti keli šimtai sausų, sutręšusių ir dėl to išvirtusių bei nekaip atrodančių medžių, daugybė jų buvo išgenėti. Į senųjų gumbuotų ir ligotų klevų vietą Santakos tvarkdariai pasodino jaunus glaustašakius ąžuoliukus, upės pakrantėje nutiesė pėsčiųjų taką, pastatė masyvių suolų. Tai parkui suteikė dar daugiau gyvybingumo. Neliko pamiršta ir Kauno pilis – išlygintas jos kiemas, išryškintos piliavietės ribos, suformuoti kalvos šlaitai vakarinėje ir šiaurinėse dalyse. Didelį įspūdį miestiečiams padarė naujai suręstas medinis tiltas, kuriuo galima patekti į pilies kiemą. Vienos gražiausių miesto vietų atgimimą, atsinaujinimą įvertino tie didelis, tiek mažas. Juk ji daugeliui kauniečių tikrąja to žodžio prasme ypatinga.

Sportas bei aktyvus laisvalaikis tiek jauniems, tiek vyresnio amžiaus kauniečiams, džiugios emocijos patiems mažiausiems – taip būtų galima pavadinti Kauno savivaldybės iniciatyvą miesto parkuose bei seniūnijose įrengti nemokamus modernius lauko treniruoklių kompleksus suaugusiems, pirmąjį dirbtinį laipiojimo akmenį (juo laipioti labiausiai trokšta jaunimas), taip pat žaidimo aikšteles: čiuožyklas, sūpuokles, karusėles, gimnastikos sieneles ir kitas atrakcijas vaikams. Ši iniciatyva buvo įgyvendinta prieš kelerius metus, o apsilankyti sportiškai įrengtose viešose erdvėse daugumai miestiečių jau tapo kasdieniu įpročiu.

Kalbant apie naująsias vaikų žaidimų aikšteles, pastarosios didelio džiaugsmo teikia ne tik mažiesiems kauniečiams, bet ir jų mamoms. Anot moterų, nebereikia rūpintis, kad vaikai parke neturės ką veikti – dabar atžalos gali suptis, karstytis, čiuožti nusileidimo vamzdžiais arba, trumpiau tariant, vaikiškai šėlti. Visos žaidimų aikštelių konstrukcijos gerai apgalvotos, saugios, tad nereikia nerimauti, kad mažyliai žaisdami nugrius ir susižalos.

Senamiesčio verslininkai ir menininkai stengiasi, kad Rotušės aikštėje ir aplink ją vyktų kuo daugiau įvairaus formato renginių.

PROJEKTO INICIATORIUS

Santakos parke iškirtus menkaverčius krūmokšnius, miestas tarsi iš naujo atsigręžė į upę, nuo kurios buvo jau kurį laiką nusisukęs. (A. Skrockaitės nuotr., iš KAVB fondų)

Trumpai apie „Kauno rinktinius“ „Kauno rinktinius“ sudaro šios kategorijos: Kauno siela (pretenduoja: Nemuno ir Neries santaka; Kauno „Žalgiris“; Laisvės alėja); Asmenybė, garsinanti Kauną (pretenduoja: Giedrius Kuprevičius, Algimantas Miškinis, Zigmantas Kiaupa); Žinomiausias pasaulio kaunietis (užsienio kaunietis) (pretenduoja: Arvydas Sabonis, Valdas Adamkus, Jurgis Mačiūnas); Įvykis, projektas, garsinantis Kauną (pretenduoja „Kaunas Jazz“, „Hanzos dienos“, Pažaislio festivalis, Kauno bienalė TEKSTILĖ); Kauno iniciatyvos (pretenduoja: Rotušės aikštės draugijos iniciatyvos, Sporto ir poilsio aikštelių viešosiose erdvėse įrengimas, Santakos išgenėjimas). Kuris iš nominantų yra vertas didžiausios pagarbos ir pasididžiavimo, nuspręsti gali patys kauniečiai - specialioje naujienų portalo www.15min.lt rubrikoje kiekvienas gali balsuoti už jam labiausiai patikusį kandidatą. Pretendentų į „Kauno rinktinius“ sąrašas sudarytas iš kauniečių pasiūlytų kandidatų. Po tris pasiūlytus pretendentus į kiekvieną kategoriją atrinko komisija, kuri buvo suburta iš Kaunui neabejingų visuomenės atstovų. „Kauno rinktinių“ nugalėtojų, kuriuos rinks ir kauniečiai, sąrašas bus paskelbtas birželio viduryje.

Naujai atsivėrusios Santakos erdvės

Rinkimus inicijavo alaus darykla „Volfas Engelman“.

Vos pradėjus kirsti menkaverčius krūmokšnius, parkas iš karto tapo tvarkingesnis, saugesnis, atsivėrė nuostabi Nemuno ir

Projekto partneriai: Kauno apskrities viešoji biblioteka, savaitraštis „15min“ ir naujienų portalas 15min.lt.


2012 BIRŽELIO 1 D., PENKTADIENIS

VILNIAUS PULSAS

A.Zuokas: „Vilniaus ir Rygos gyventojų skaičius 2030 metais bus vienodas“ Vilniaus meras Artūras Zuokas, dalyvaudamas Baltijos šalių nekilnojamojo turto investicijų forume, pristatė prognozes, kaip keisis trijų Baltijos valstybių sostinių gyventojų skaičius. Pagal miestų prognozes, 2030 metais Vilniaus ir Rygos gyventojų skaičius bus vienodas. Remiantis ilgalaikėmis prognozėmis, Vilniaus gyventojų skaičius ateityje išliks stabilus, tuo tarpu Latvijos universiteto (A.Berzinis) prognozėmis, Rygos sostinės gyventojų skaičius tendencingai mažės. Talino gyventojų skaičius taip pat mažės, tačiau nežymiai. 2030 metais Rygoje ir Vilniuje gyvens apie 560 tūkst. gyventojų, Taline – apie 390 tūkst. gyventojų.

Meras taip pat pristatė Vilniaus ir Kauno dvimiesčio potencialą: dipolio regione gyvena 1,6 mln. gyventojų ir sukuriama 61 proc. Lietuvos bendrojo vidaus produkto, tai prilygsta ketvirtadaliui (25 proc.) Baltijos šalių BVP, arba visos Estijos BVP. A.Zuokas tarptautinio forumo dalyvius supažindino su Vilniaus regiono potencialu. Regione, esančiame 300 km spinduliu aplink Vilnių, apimant Rygą, Minską ir dalį Lenkijos, gyvena 15,5 mln. gyventojų, tuo tarpu HelsinkioTalino regione yra apie 10 mln. gyventojų. Be to, Lietuvos sostinė yra vienas iš pirmaujančių tyrimų ir plėtros centrų regione, priklausantis antrai pagal dydį centrų grupei Europoje. Vilnius taip pat yra finansinių paslaugų centrai užsienio, daugiausia Skandinavijos šalių, bankams.

Demografiniai duomenys Ryga R VVilnius TTalinas Šaltiniai: Vilniaus miesto bendrojo plano prognozės, „Geomedia“ prognozės Talinui, Latvijos universiteto (A.Berzinis) prognozės Rygai

SAVIVALDYBEI PRIKLAUSANČIŲ NEĮRENGTŲ PASTOGIŲ DALIŲ PERLEIDIMO BENDRATURČIAMS UŽDARAS KONKURSAS

Vilniaus miesto savivaldybės administracija uždaro konkurso būdu perleidžia bendraturčiams nuosavybės teises į Savivaldybei priklausančią neįrengtos pastogės patalpos dalį

Uždaro konkurso dalyviai (bendraturčiai arba jų įgalioti asmenys) registruojami darbo dienomis Konstitucijos pr. 3, 2 aukšte 214 kab. nuo 2012-06-04 iki 2012-06-12 nuo 9 iki 11 val. Konkursas įvyks 2012-06-13 10 val. Konstitucijos pr. 3 (2 a. 215 kabinete). Atsakinga – konkurso komisijos sekretorė Roma Baguckienė. Telefonai pasiteirauti: 211 2182, 211 2287, 211 2875. Bendraturčiai, norintys dalyvauti konkurse (toliau – konkurso dalyviai), arba jų atstovai skelbime nurodytu laiku pateikia turto valdytojo įgaliotam atstovui užklijuotą voką, ant kurio turi būti užrašyta turto, kurio konkursas buvo skelbtas, pavadinimas, turto buvimo vieta (adresas) ir nuoroda „Nuosavybės teisių perleidimo konkursui“. Voke turi būti pateikta: 1. Paraiška, kurioje nurodoma konkurso dalyvio vardas, pavardė ir asmens kodas (fiziniams asmenims), įmonės pavadinimas ir kodas (juridiniams as-

menims), adresas (buveinė), telefono numeris, banko pavadinimas ir adresas, sąskaitos numeris ir kodas. 2. Siūloma konkreti kaina. 3. Įsipareigojimas pasirašyti nuosavybės teisių perleidimo sutartį bei perdavimo-priėmimo aktą. 4. Banko įstaigos išduotas dokumentas, patvirtinantis, jog konkurso dalyvis į atsiskaitomąją sąskaitą LT03 7044 0600 0676 5018 AB SEB Vilniaus banke sumokėjo Vilniaus miesto savivaldybės administracijos Finansų departamentui (kodas 188708377) pradinį įnašą, lygų 10 procentų nustatytos pradinės kainos. 5. Juridinio asmens registracijos pažymėjimo kopija, patvirtinta antspaudu ,,nuorašas tikras“ ir atsakingo asmens parašu. 6. Dokumentai patvirtinantys, kad paraišką pateikęs asmuo yra bendraturtis: pažyma iš nekilnojamojo turto registro, patvirtinanti, kad konkurso dalyvis pastate turi nuosavybės teise priklausančių patalpų, t.y. turi teisę į dalį bendro naudojimo patalpų

(palėpės, pusrūsio, rūsio) ir/ar turi įregistravęs nuosavybės teises į jam priklausančią dalį. 7. Kiti dokumentai (pvz. esant reikalingumui – realiųjų dalių nustatymo (paskaičiavimo) projektas, suderintas su visais bendraturčiais ir pan.) INFORMACIJA: 1. Konkursas vykdomas vadovaujantis Vilniaus miesto savivaldybės tarybos 2005 m. rugsėjo 7 d. sprendimu Nr. 1-910 „Dėl Nuosavybės teisių į Savivaldybei priklausančią dalį perleidimo bendraturčiams uždaro konkurso būdu tvarkos tvirtinimo“. Su minėtu Tarybos sprendimu konkurso dalyvis supažindinamas pasirašytinai pateikdamas voką. 2. Konkurso dalyviui laimėjus konkursą, tačiau neatvykus pasirašyti konkurso protokolo, pradinis įnašas negrąžinamas. 3. Konkurso dalyviams, pralaimėjusiems konkursą, pateikus atskirą prašymą pradinis įnašas grąžinamas.

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303376

WWW.VILNIUS.

NEMOKAMA PIRMINĖ TEISINĖ PAGALBA VILNIAUS MIESTO SAVIVALDYBĖS ADMINISTRACIJOJE Nemokamą pirminę teisinę pagalbą teikia Savivaldybės administracijos Teisės departamento Teisinės pagalbos skyriaus darbuotojai, Konstitucijos pr. 3, 234, 234.1 kabinetuose, darbo dienomis. Gyventojai gali registruotis tel. 211 2744. Priėmimo laikas paskiriamas ne vėliau kaip 5 dienos nuo kreipimosi dienos. Asmuo turi pateikti asmens dokumentą. Kreiptis gali fiziniai asmenys, kurie deklaruoja gyvenamąją vietą Vilniaus mieste. Pirminės teisinės pagalbos trukmė yra ne ilgesnė kaip 1 valanda (atskiru sprendimu gali būti pratęsta). Asmuo tuo pačiu klausimu gali kreiptis tik vieną kartą. Pirminė teisinė pagalba – tai: · teisinė informacija; · teisinės konsultacijos; · teisinio pobūdžio dokumentų, skirtų valstybės ir savivaldybės institucijoms, rengimas; · patarimai dėl ginčo sprendimo be teismo; · veiksmai dėl taikaus ginčo išsprendimo ir taikos sutarties parengimo. Pirminė teisinė pagalba neteikiama: · kai pareiškėjo reikalavimai yra akivaizdžiai nepagrįsti; · kai pareiškėjui tuo pačiu klausimu buvo suteikta pirminė teisinė pagalba arba yra akivaizdu, kad jis advokato konsultaciją gali gauti nesinaudodamas valstybės garantuojama teisine pagalba; · kai pareiškėjas kreipiasi ne dėl savo teisių ir teisėtų interesų, išskyrus atstovavimo pagal įstatymą atvejus. Savivaldybės darbuotojai, teikiantys pirminę teisinę pagalbą, nerengia procesinių dokumentų teismui, neatstovauja bylose teisme ir ikiteisminio ginčo sprendimo institucijose, nes tai yra antrinė teisinė pagalba. Savivaldybėje suteikiama informacija apie antrinę teisinę pagalbą, jos teikimo sąlygas, padedama užpildyti prašymą antrinei teisinei pagalbai gauti.

Daugiau informacijos galima rasti: www.teisinepagalba.lt, www.vilnius.lt.


15min • 2012 m. birželio 1 d.

Sveikata | 25

Straipsnį pristato žurnalas moterims

Geras puodas – virtuvės lobis Faustina Bružaitė redakcija@15min.lt

Ar valgome sveiką maistą, priklauso ir nuo puodo, kuriame jis pagamintas.

Netikęs puodas sumažins net kokybiškiausios mėsos ar daržovių vertę. Produktai gali prisvilti, reaguoti su indu, į juos gali patekti kenksmingų medžiagų. Tad kokie puodai sveikiausi? Nerūdijančio plieno – populiariausi Galbūt ant nerūdijančio plieno puodo pastebėjote skaičius 304 (18/8) arba 316 (18/10). Ką jie reiškia? 304 (18/8) rodo, kad lydinyje yra 18 proc. chromo ir 8 proc. nikelio, 316 (18/10) – 18 proc. chromo ir 10 proc. nikelio. Kuo lydinyje daugiau nikelio, tuo jis atsparesnis korozijai, t.y. yrimui. Šiek tiek nikelio – stipraus alergeno – į maistą, anot specialistų, vis tiek „nuteka“, tad alergiškiems žmonėms jis gali pridaryti bėdos. Yra „nickel-free“ gaminių, bet jie, nors ir saugesni, mažiau patvarūs. Aukščiausios kokybės nerūdijančio plieno indai turi 5–7 sluoksnius (nerūdijantis plienas juose papildytas aliuminiu bei variu). Pasak gamintojų, visi tie sluoksniai užtikrina, kad gaminiai yra labai tvirti, su rūgštimi nereaguojantys, gerai paskirstantys ir sulaikantys šilumą. Bet ir kaina jų atitinkama. Aliuminio – labai kritikuojami Kokybiškų puodų sudėtyje aliuminio būna. Tačiau, jei jis atlieka solo partiją, tokių indų verčiau nesirinkti, nors jie nesvyla, yra lengvai prižiūrimi ir pigūs. Ištirta, kad karštis, rūgštis, druska, plovimo priemonės skatina aliuminio dalelių migraciją į maistą. Besikaupiantis organizme aliuminis – dažna sveikatos sutrikimų priežastis. Primename: folija taip pat pagaminta iš aliuminio. Kita vertus, rinkoje yra vadinamojo anoduoto aliuminio indų, kurie, gamintojų teigimu, atsparūs korozijai, neprisvyla, nesibraižo, vienu žodžiu – saugūs. Aišku, jie gerokai brangesni už pagamintus iš specialiai neapdoroto aliuminio. Vario – puikūs šilumos laidininkai Variniai indai traukia akį ir puošia virtuvę, greitai įšyla ir tolygiai paskirsto šilumą. Profesionalai dažnai naudoja varinius puodus ir keptuves padažams ir patiekalams gaminti, kuriems reikia konkrečiai nustatytos temperatūros. Žinovai sako: jei šių indų vidinis paviršius padengtas nerūdijančio plieno sluoksniu, jie – saugūs. Tačiau indai, kurie neturi apsauginės dangos, reaguoja su rūgščiu maistu ir didelis vario kiekis patenka į organizmą. Žmogus gauna pakankamai vario su maistu, tad papildomos dozės iš puodo nereikia. Jei vario organizme būna per daug, gali prasidėti pykinimas, pilvo skausmai. Melamino – dailūs, bet toksiški Šie indai, patenkantys į Lietuvą iš Kinijos ir kitų egzotiškų šalių, primena porcelianą, tačiau išties yra pagaminti iš plastiko – tvirto, lengvai plaunamo, dailiai atrodančio. Melaminas, veikiamas aukštos temperatūros, išskiria kenksmingų medžiagų, kurios patenka į maistą. Kai pardavėjas gali pateikti gaminio kokybės sertifikatą, gal ir nieko baisaus tokį indą naudoti, bet jei ne... Tad gal verčiau nerizikuoti.

A.Ufarto/BFL nuotr.

Naudinga žinoti • Glazūruotas indas tinkamas karštam maistui tada, jei yra išdegtas laikantis tam tikrų technologijos reikalavimų (pavyzdžiui, temperatūra turi būti ne žemesnė nei 1170 °C), jo glazūra nepažeista. Kitaip indas gali išskirti sunkiuosius metalus, pavyzdžiui, labai kenksmingą sveikatai šviną. • Emaliuoti indai puikiai atlaiko karštį, tinka rūgštiems ir sūriems produktams laikyti, tačiau emalis turi būti vientisas, o jis pasižymi trapumu. Jei emalis įtrūksta, atsilupa, toks indas turėtų keliauti į šiukšlyną: juo nebeapsaugotas metalas reaguoja su kitomis medžiagomis ir prasideda korozija. • Metalizuotoje stiklo dangoje „Silargan“ nėra nei nikelio, nei chromo, nei teflono, nei dažų. Teigiama, kad ji toksiškai neutrali kaip stiklas, neišskiria jokių chemikalų, yra antibakterinė, labai kieta ir neporėta, todėl joje nesikaupia nešvarumai.

Nesvylančios dangos reputacija suteršta Kažkada kėlę sveika gyvensena ir savo svoriu susirūpinusių šeimininkių euforiją (galima kepti be riebalų!), šiuo metu indai su nesvylančia danga turi daug priešų. Teflono indai pradėti linčiuoti todėl, kad

„Pasitikiu tyrimais“

Remigijus Bujevičius, vyriausiasis valstybinis inspektorius

„Daug kalbama apie medžiagų, iš kurių gaminami indai, migraciją į maistą. Tačiau aš, kaip specialistas, pasitikiu konkrečiais tyrimais, o ne pasvarstymais apskritai. Mano šeima naudoja elementarius nerūdijančio plieno puodus su dvigubu dugnu ir mes nevengiame folijoje išsikepti mėsos. Dauguma Lietuvos gyventojų, įsigydami puodų ir keptuvių, didelio pasirinkimo neturi, nes didžiąją asortimento dalį sudaro Kinijoje pagaminti indai, nors nurodoma, jog gamintojas, tarkime, yra Vokietijos kompanija. Bet kokiu atveju pas mus parduodami gaminiai turi atitikti Europos Sąjungos reikalavimus. Specialios valstybinės institucijos, prieš leisdamos vienais ar kitais indais prekiauti, tikrina, kokie ir kokiose laboratorijose buvo atlikti kokybės tyrimai. Tačiau negalėčiau teigti, kad visi pas mus parduodami indai – saugūs. Jų – begalė, kiekvieno nepatikrinsi. Dažniausiai konkrečius indus tikriname, kai gauname skundą. Aš niekada nepirkčiau daikto, jei intuicija šnibždėtų: su juo kažkas ne taip. Rekomenduočiau nesirinkti įtartinai pigių prekių ir, be abejo, laikytis indų naudojimo instrukcijos, kurią parengia gamintojas.“

paaiškėjo, kad jau 200 °C temperatūroje jie ima išskirti PFOA – sintetinės medžiagos, laikomos kancerogenu, garus. Teflono indus gaminanti „Du Pont“ savo lankstinuke netgi parašė, kad jų keptuvėje nereikėtų ruošti maisto šalia skraidančių paukščių,

nes PFOA gali juos nužudyti. Apie žmogaus išgyvenimo galimybes ten nekalbama. Bet kadangi „Du Pont“ įsipareigojo iki 2015 m. pašalinti iš savo gaminių kai kuriuos komponentus, galima spėti, kad šie pavojingi ne tik kanarėlėms.


26 | Skelbimai VILNIUS

15min • 2012 m. birželio 1 d.


15min • 2012 m. birželio 1 d.

KAUNAS

Skelbimai | 27 NACIONALINIAI SKELBIMAI

Kauno tiltai”– didžiausia transporto infrastruktūros statybos bendrovė Baltijos šalyse, priklausanti infrastruktūros ir energetikos statybos įmonių grupei ,,Trakcja-Tiltra“

Šiuo metu darbui Kaune ieškome

ǩ ǩ ǩ ǩ

.(/,Ġ7,/7Ġ'$5%,1,1.Ġ *5(,'(5,20$Ē,1,672 $87202%,/,1,2.5$120$Ē,1,672 9$1'(16529Ö6 23(5$725,$86

Kontaktinis tel. nr. 8 37 473 789. Informuosime tik atrinktus kandidatus.

www.kaunotiltai.lt


ems.

Keleiviams Eismo tvarkaraščiai papildomai skelbiami internete: www.kvt.lt, www.kaunoautobusai.lt

DARBO DIENOMIS 1-asis maršrutas: Kauno pilis – A. Juozapavičiaus pr. Iš stotelės „Kauno pilis“ 04:25 04:58 05:14 05:30 05:54 06:12 06:26 06:40 06:56 07:11 07:34 08:00 08:21 08:41 08:56 09:33 10:01 10:21 10:42 11:06 11:29 11:49 12:11 12:37 12:58 13:23 13:41 13:54 14:07 14:33 14:51 15:13 15:27 15:47 16:04 16:23 16:39 17:01 17:17 17:39 17:56 18:35 19:02 19:37 19:55 20:17 20:37 20:55 21:18 21:37 22:02 22:24 22:59 Iš stotelės „A. Juozapavičiaus pr.“ 04:26 04:56 05:26 05:44 06:00 06:23 06:43 06:58 07:16 07:31 07:47 08:09 08:35 09:14 09:29 09:48 10:06 10:34 10:54 11:15 11:38 12:04 12:25 12:43 13:09 13:31 13:58 14:19 14:33 14:53 15:11 15:28 15:46 16:00 16:19 16:36 16:56 17:10 17:36 17:51 18:16 18:41 19:07 19:34 20:08 20:25 20:48 21:10 21:34 21:53 22:11 22:31 22:54 23:29

3-iasis maršrutas: 2-oji ligoninė – Onkologijos ligoninė Iš stotelės „2-oji ligoninė“ 05:50 06:05 06:20 06:36 06:51 07:07 07:26 07:44 08:02 08:23 08:42 09:09 09:34 09:58 10:28 10:58 11:29 11:49 12:11 12:33 12:53 13:14 13:35 13:56 14:18 14:37 14:56 15:17 15:37 16:00 16:19 16:40 17:01 17:26 17:48 18:17 18:47 19:15 19:44 20:16 20:46 21:18 Iš stotelės „Onkologijos ligoninė“ 06:08 06:23 06:38 06:54 07:11 07:29 07:44 08:01 08:19 08:37 08:55 09:17 09:48 10:09 10:29 10:51 11:13 11:33 11:51 12:14 12:38 13:08 13:30 13:53 14:15 14:36 14:58 15:18 15:39 16:00 16:20 16:40 17:00 17:20 17:39 18:05 18:24 18:47 19:07 19:32 19:58 20:25 20:50 21:18 21:47 22:15 22:50 PASTABA: 21:47 22:15 22:50 val. važiuoja iki Geležinkelio stoties stotelės.

4-asis maršrutas:

Kauno pilis – Vičiūnai (Kreidos g.) Iš stotelės „Kauno pilis“ 04:54 05:19 05:46 06:19 06:35 06:58 07:21 07:55 08:11 08:44 09:24 09:53 10:45 11:13 11:41 12:16 12:51 13:20 13:54 14:36 15:02 15:36 15:58 16:22 16:46 17:22 17:45 18:28 18:58 19:31 20:11 20:46 21:20 PASTABA: 06:35 06:58 08:11 16:46 val. važiuodami į Vičiūnus užsuka į Kreidos g. Iš stotelės „Vičiūnai“ 04:49 05:37 06:04 06:31 07:02 07:24 07:51 08:13 08:43 09:06 09:35 10:18 10:45 11:31 12:03 12:32 13:04 13:41 14:11 14:44 15:25 15:52 16:26 16:50 17:14 17:41 18:13 18:41 19:18 19:51 20:22 20:58 21:31 22:05 PASTABA: 07:02 13:41 14:44 16:26 17:41 18:41 val. važiuodami į Kauno pilį užsuka į Kreidos g. Iš stotelės „Kreidos g.“ Į Vičiūnus 07:01 07:26 08:40 17:15 Į Kauno pilį 07:20 13:59 15:02 16:44 17:59 18:59

5-asis maršrutas: A. Juozapavičiaus pr. – Vaidoto g. - Petrašiūnai Iš stotelės „ A. Juozapavičiaus pr.“ 06:29 06:55 07:21 07:46 08:17 08:40 09:06 09:36 10:06 10:49 11:19 12:09 12:37 13:33 14:02 14:26 14:54 15:20 15:46 16:13 16:43 17:14 17:58 18:39 19:18 20:03 20:35 21:21 Iš stotelės „Petrašiūnai“ 05:50 06:15 06:41 07:06 07:36 08:01 08:26 08:57 09:27 10:10 10:40 11:28 11:57 12:48 13:18 13:47 14:14 14:41 15:06 15:33 15:59 16:26 16:53 17:27 18:01 18:38 19:18 19:56 20:42 21:14 22:00 6-asis maršrutas:

Technikos g. – Garliava Iš stotelės „Technikos g.“ 05:30 06:05 06:29 06:54 07:18 07:36 07:59 08:15 08:40 09:33 10:20 11:05 11:43 12:12 12:54 13:20 13:46 14:17 14:34 14:55 15:15 15:38 16:02 16:44 17:04 17:24 17:41 18:14 18:53 19:19 20:01 20:34 21:23 22:20 Iš stotelės „Garliava“ 05:17 06:00 06:21 06:42 06:58 07:21 07:42 08:07 08:36 08:56 09:28 09:50 10:25 10:48 11:38 12:24 12:58 13:30 14:11 14:33 15:00 15:31 15:54 16:16 16:43 17:10 18:00 18:45 19:23 20:05 21:09 21:41 22:32 PASTABA: 21:41 22:32 val. važiuoja iki Vilniaus g. stotelės.

9-asis maršrutas: Romainiai – Lampėdžiai Iš stotelės „Medekšinės g.“ 05:47 06:42 06:55 07:32 08:21 08:51 09:52 11:03 11:46 12:47 14:38 15:13 16:33 17:12 18:24 20:20 Autobusas, važiuodamas į Lampėdžius, darbą pradeda nuo Žagarės g. stotelės 14:11 val.

Nuo 2012 m. birželio 4 d. dėl remonto darbų sustabdomas autobusų eismas Panemunės tiltu. Dėl to keisis 1-ojo, 3, 23, 43, 46 –ojo maršrutų autobusų darbo ir poilsio dienų eismo tvarkaraščiai. Nuo birželio 4 dienos autobusai važiuos naujai organizuojamais maršrutais Nr. 4 „Kauno pilis – Vičiūnai (Kreidos g.)“ ir Nr. 5 „A. Juozapavičiaus pr. – Vaidoto g. - Petrašiūnai“, 24-ojo maršruto autobusai iš Romainių važiuos iki Geležinkelio stoties. Nuo birželio 4 dienos 6-ojo, 9, 18, 36 bei 41-ojo maršrutų autobusai važiuos pakoreguotais eismo tvarkaraščiais. Nuo birželio 9 dienos keisis 6-ojo A, 18, ir 48-ojo autobusų maršrutų poilsio dienų eismo tvarkaraščiai.

Iš stotelės „Lampėdžiai“ 04:54 05:44 06:06 06:39 07:27 07:54 08:45 09:35 09:51 10:49 11:54 13:42 14:22 15:41 16:07 17:27 18:04 19:35 21:05 PASTABA: 09:35 21:05 val. važiuoja iki Žagarės g. stotelės.

Iš stotelės „A. Juozapavičiaus pr.“ 05:32 06:05 06:30 07:10 07:54 08:21 08:58 09:39 11:02 11:45 12:49 13:46 14:46 15:37 16:09 16:44 17:24 18:01 18:32 19:53 20:35 21:29 22:08 PASTABA: 22:08 val. autobusas užsuka iki Švenčionių g. stotelės.

18-asis maršrutas:

46-asis maršrutas:

Geležinkelio stotis – A.Stulginskio universitetas (Ringaudai, UAB ,,Kauno šiltadaržiai“) Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ 05:43 06:09 06:42 06:52 07:19 07:40 08:19 08:35 09:07 09:56 10:36 11:07 11:48 12:18 13:03 13:31 14:00 14:21 14:44 15:15 15:42 16:15 16:43 17:05 17:50 18:45 20:15 21:55 PASTABA: 07:19 16:15 val. važiuoja iki UAB „Kauno šiltadaržiai“ stotelės. 06:42 14:44 17:50 18:45 val.važiuoja į Ringaudus. Iš stotelės A.Stulginskio universiteto centriniai rūmai 05:35 06:04 06:18 06:44 06:59 07:28 07:42 07:58 08:22 08:53 09:14 09:43 10:29 11:12 11:42 12:26 12:55 13:41 14:06 14:38 15:00 15:36 16:00 16:23 17:03 17:22 17:41 18:42 19:34 21:04 22:24 PASTABA: 22:24 val. važiuoja iki stotelės Vilniaus g. Iš stotelės Tabariškės 06:50 07:32 15:26 18:32 19:25 Iš stotelės Kauno šiltadaržiai 07:55 17:00

23-iasis maršrutas: Domeikava – Rokai Iš stotelės „Domeikava“ 04:57 05:38 06:20 06:35 06:51 07:06 07:25 07:45 08:12 08:37 09:08 09:28 09:54 10:15 10:45 11:22 11:59 12:42 13:16 14:01 14:29 14:52 15:16 15:38 16:02 16:30 16:52 17:16 17:33 17:54 18:23 19:02 19:15 19:34 20:11 20:51 21:33 22:29 23:04 PASTABA: 09:08 09:54 val. važiuoja iki Geležinkelio stoties. 17:33 18:23 19:02 19:34 22:29 23:04 val. važiuoja iki Raudondvario pl. Iš stotelės „Rokų seniūnija“ 05:11 05:40 06:13 06:33 06:53 07:12 07:32 07:53 08:16 08:39 09:00 09:24 09:52 10:06 10:47 11:33 12:04 12:48 13:15 13:59 14:37 15:00 15:15 15:31 15:57 16:17 16:35 16:58 17:23 17:51 18:23 19:00 19:38 20:25 21:23 22:01 22:41 PASTABA: 09:00 09:52 15:15 22:41 val. važiuoja iki Geležinkelio stoties. Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ Į Domeikavą 14:01 14:44 val. Į Rokus 14:23 14:58 val. 24-asis maršrutas: Romainiai – Geležinkelio stotis Iš stotelės „Medekšinės g.“ 04:41 05:31 05:58 06:21 07:00 07:21 07:45 08:08 08:42 09:11 09:42 10:20 11:19 12:12 13:04 14:00 14:52 15:25 15:51 16:18 16:47 17:21 17:43 18:08 18:59 19:50 20:38 21:40 22:15 Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ 05:31 06:01 06:24 06:48 07:15 07:53 08:15 08:52 09:26 10:28 11:09 12:12 13:07 13:59 14:31 14:53 15:25 15:50 16:20 16:47 17:12 17:40 18:13 19:01 19:48 20:47 21:27 22:39 36-asis maršrutas: Baltų pr. – Technikos g. Iš stotelės „Baltų pr.“ 05:02 05:26 05:51 06:04 06:22 06:40 06:53 07:06 07:25 07:49 08:03 08:21 08:44 09:01 09:18 09:40 10:10 10:29 11:00 11:30 12:13 12:42 13:13 13:56 14:26 14:44 15:18 15:52 16:11 16:24 16:41 17:09 17:42 18:03 18:17 20:10 20:37 21:44 PASTABA: 18:39 19:00 19:45 22:15 23:18 val. važiuoja iki Prieplaukos stotelės. Iš stotelės „Technikos g.“ 06:10 06:22 06:39 06:59 07:13 07:31 07:54 08:11 08:28 08:51 09:21 09:40 10:11 10:41 11:24 11:53 12:24 13:07 13:37 13:55 14:17 14:29 15:01 15:20 15:33 15:50 16:18 16:51 17:12 17:26 17:48 18:09 19:02 19:27 19:54 21:01 21:32 22:35

Geležinkelio stotis – Šlienava (Žiegždriai) Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ Geležinkelio stotis – Šlienava – Žiegždriai: 05:47 06:56 09:24 11:16 14:13 14:46 15:33 16:12 17:28 19:00 21:30 Geležinkelio stotis – Žiegždriai – Šlienava: 06:08 06:31 07:32 08:00 08:27 10:30 12:20 13:09 15:09 17:01 18:05 20:00 Iš stotelės „Šlienava“ Šlienava – Žiegždriai – Geležinkelio stotis: 05:39 06:29 07:41 10:09 12:01 14:58 15:31 16:18 16:57 18:13 22:12 Šlienava – Geležinkelio stotis: 05:01 07:04 07:29 08:32 09:01 09:29 11:29 13:19 14:09 16:11 18:00 19:04 20:22 21:00 Šlienava – Žiegždriai: 19:42 Iš stotelės „Žiegždriai“ Žiegždriai – Geležinkelio stotis: 05:51 06:41 07:59 10:25 12:16 15:14 15:51 16:37 17:15 18:31 22:27 Žiegždriai – Šlienava – Geležinkelio stotis: 06:53 07:16 08:19 08:43 09:16 11:13 13:03 13:52 15:52 17:44 18:48 20:10 20:40

POILSIO DIENOMIS 1-asis maršrutas: Kauno pilis – A. Juozapavičiaus pr. Iš stotelės „Kauno pilis“ 05:40 06:13 06:39 07:11 07:43 08:06 08:30 08:52 09:11 09:37 10:16 10:46 11:08 11:33 11:56 12:34 13:00 13:23 13:45 14:10 14:34 15:03 15:23 15:49 16:16 16:51 17:21 17:55 18:26 19:17 19:52 20:27 20:56 21:28 22:00 22:30 Iš stotelės „A. Juozapavičiaus pr.“ 06:07 06:43 07:07 07:40 08:19 08:37 09:03 09:25 09:44 10:33 11:01 11:24 11:47 12:29 12:47 13:10 13:33 14:01 14:29 14:49 15:09 15:39 15:57 16:20 16:48 17:21 17:52 18:24 18:55 19:45 20:23 20:57 21:30 22:00 22:30 23:00 3-iasis maršrutas:

2-oji ligoninė – Onkologijos ligoninė Iš stotelės „2-oji ligoninė“ 06:25 07:04 07:26 07:48 08:10 08:34 08:55 09:22 09:51 10:12 10:37 10:59 11:26 11:50 12:12 12:36 12:59 13:25 13:47 14:11 14:30 14:48 15:08 15:31 15:54 16:19 16:44 17:09 17:53 18:39 19:04 19:32 20:03 20:35 Iš stotelės „Onkologijos ligoninė“ 06:37 06:57 07:17 07:37 07:57 08:18 08:39 09:02 09:27 10:08 10:32 10:57 11:21 11:47 12:09 12:34 12:52 13:11 13:33 13:54 14:16 14:38 15:03 15:26 15:49 16:11 16:34 17:07 17:31 17:54 18:18 18:41 19:05 19:32 20:10 20:35 21:04 21:35 22:04 PASTABA: 20:10 21:04 21:35 22:04 val. važiuoja iki Geležinkelio stoties stotelės.

4-asis maršrutas:

Kauno pilis – Vičiūnai Iš stotelės „Kauno pilis“ 05:51 06:29 07:21 08:03 09:14 09:50 10:50 11:46 12:30 13:18 14:10 14:55 15:50 16:34 17:23 18:08 19:14 20:01 20:40 21:30 22:05 Iš stotelės „Vičiūnai“ 06:33 07:12 08:07 08:50 09:59 10:36 11:36 12:32 13:22 14:06 14:56 15:42 16:40 17:22 18:07 18:54 19:57 20:45 21:23 22:15

5-asis maršrutas: A. Juozapavičiaus pr. – Vaidoto g. - Petrašiūnai Iš stotelės „ A. Juozapavičiaus pr.“ 06:29 07:07 07:46 08:26 09:06 09:51 10:49 11:34 12:13 12:53 13:34 14:17 14:56 15:38 16:16 17:07 18:00 18:53 19:28 20:10 20:51 Iš stotelės „Petrašiūnai“ 05:50 06:27 07:07 07:46 08:26 09:04 10:10 10:55 11:29 12:13 12:52 13:33 14:14 14:57 15:34 16:15 16:56 17:50 18:40 19:31 20:06 20:48 21:30

41-asis maršrutas: Raudondvario pl. – Chemijos g. Iš stotelės „Kauno autobusai“ 05:26 05:57 06:36 07:07 07:36 08:09 08:48 09:52 10:23 12:07 13:52 14:13 14:59 15:36 16:03 16:38 17:27 19:14 Iš stotelės „Chemijos g.“ 06:13 06:45 07:20 07:57 08:28 09:04 09:37 10:38 11:13 12:56 14:39 15:00 15:47 16:34 17:06 17:38 18:21 19:58

6-asis A maršrutas: Geležinkelio stotis – Garliava Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ 06:17 07:52 08:55 09:47 10:36 11:32 12:11 13:06 14:16 15:08 16:57 18:29 20:46 Iš stotelės „Garliava“ 06:58 08:34 09:37 10:31 11:19 12:15 13:22 14:07 15:04 16:10 17:39 19:44 21:31

43-asis maršrutas:

18-asis maršrutas:

Kauno pienas – A. Juozapavičiaus pr. Iš stotelės „Kauno pienas“ 04:44 05:17 05:42 06:22 07:03 07:30 08:07 08:49 09:21 10:12 10:55 11:59 12:56 13:56 14:47 15:18 15:53 16:33 17:10 17:41 19:05 19:47 20:41 21:20

Geležinkelio stotis – A.Stulginskio universitetas Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ 07:12 07:52 08:28 09:08 09:43 10:33 11:29 12:21 12:55 13:41 14:15 15:04 15:35 16:20 17:01 18:01 18:42 19:18 20:02 21:15 22:20

Iš stotelės „A.Stulginskio universiteto centriniai rūmai” 07:51 08:31 09:07 09:47 10:22 11:12 12:08 13:00 13:34 14:24 14:52 15:42 16:23 16:59 17:40 18:40 19:21 19:58 20:41 21:47

23-iasis maršrutas:

Domeikava – Rokai Iš stotelės „Domeikava“ 06:45 07:54 09:08 10:44 11:25 12:11 13:17 14:05 14:53 16:04 17:04 17:49 18:56 19:31 20:23 21:28 PASTABA. 19:31 21:28 val. važiuoja iki Raudondvario pl. Iš stotelės „Rokų seniūnija“ 06:48 07:58 09:10 10:48 12:06 12:53 13:39 14:46 15:53 16:16 17:13 18:10 19:07 20:19 21:27 PASTABA. 21:27 val. važiuoja iki Geležinkelio stoties.

24-asis maršrutas: Romainiai – Geležinkelio stotis Iš stotelės „Medekšinės g.“ 05:43 07:24 08:16 09:04 10:15 11:32 12:32 13:25 14:16 15:12 16:03 17:00 17:53 19:36 20:26 21:21 Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ 06:32 07:11 08:14 09:20 10:40 11:41 12:31 13:24 14:19 15:11 16:04 17:00 18:42 19:35 20:28 21:15 22:13 43-asis maršrutas: Kauno pienas – A. Juozapavičiaus pr. Iš stotelės „Kauno pienas“ 06:26 07:10 08:03 09:01 10:05 11:05 11:49 12:51 13:33 14:35 15:17 16:20 17:23 18:24 19:05 19:58 20:50 Iš stotelės „A. Juozapavičiaus pr.“ 06:13 07:14 07:58 08:51 09:51 10:55 11:55 12:39 13:41 14:23 15:25 16:07 17:10 18:11 19:12 19:53 20:46 46-asis maršrutas: Geležinkelio stotis – Šlienava (Žiegždriai) (šeštadieniais) Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ Geležinkelio stotis – Šlienava – Žiegždriai: 05:38 06:56 08:49 11:26 12:35 15:08 19:05 21:30 Geležinkelio stotis – Žiegždriai – Šlienava: 07:25 10:47 13:16 16:57 Geležinkelio stotis – Girionys: 09:09 14:28 Iš stotelės „Šlienava“ Šlienava – Žiegždriai – Geležinkelio stotis: 06:20 07:50 09:47 12:10 13:19 15:52 22:12 Šlienava – Geležinkelio stotis: 08:20 11:45 14:15 17:52 20:23 Šlienava – Žiegždriai: 19:47 Iš stotelės „Žiegždriai“ Žiegždriai – Geležinkelio stotis: 06:36 08:01 09:58 12:26 13:35 16:07 22:26 Žiegždriai – Šlienava – Geležinkelio stotis: 08:09 11:29 14:03 17:41 20:12 46-asis maršrutas: Geležinkelio stotis – Šlienava (Žiegždriai) (sekmadieniais ir švenčių dienomis) Iš stotelės „Geležinkelio stotis“ Geležinkelio stotis – Šlienava – Žiegždriai: 05:36 07:15 11:26 15:08 19:05 21:30 Geležinkelio stotis – Žiegždriai – Šlienava: 13:16 16:57 Geležinkelio stotis – Žiegždriai: 09:45 Iš stotelės „Šlienava“ Šlienava – Žiegždriai – Geležinkelio stotis: 06:18 12:10 15:52 22:12 Šlienava – Geležinkelio stotis: 08:24 14:15 17:52 20:23 Šlienava – Žiegždriai: 07:57 19:47 Iš stotelės „Žiegždriai“ Žiegždriai – Geležinkelio stotis: 06:29 10:32 12:26 16:07 22:26 Žiegždriai – Šlienava – Geležinkelio stotis: 08:13 14:03 17:41 20:12 48-asis maršrutas: Kauno pilis – Raudondvaris (Lampėdžiai) Iš stotelės „Kauno pilis“ 07:57 09:19 11:25 13:01 14:30 16:00 18:06 19:21 20:47 PASTABA: 09:19 16:00 val. važiuodami į Raudondvarį užsuka į Lampėdžius. Iš stotelės Svarstyklės 07:18 08:32 10:03 12:00 13:36 15:05 16:44 18:41 19:56 21:22 PASTABA: 12:00 21:22 val. važiuodami į Kauno pilį užsuka į Lampėdžius. Iš stotelės Lampėdžiai Į Kauno pilį 12:22 21:43 Į Raudondvarį 09:34 16:15 00:00 – žemagrindžiai autobusai, pritaikyti neįgaliesiems 00:00 – autobusai, pritaikyti dviračių transportavimui

UAB „Kauno autobusai“


Gazas.lt | 29

Važiuoti Pabradės 15min • 2012 m. birželio 1 d. miškais – tikras išbandymas net patyrusiam vairuotojui.

A.Venskaus nuotr.

Svarbiausia – finišuoti Važiuoti palei pat pasienį – palei pat yra mažiau nei 10 metrų – neįtikėtinas jausmas.

2000 km aplink Lietuvą „4x4 Perimetras“ bekelės maratonas driekiasi aplink Lietuvą, bet tik pasieniu. Gazas.lt žurnalistai jį išbandė ir patyrė, kiek laimės suteikia ne pergalė, o finišas. Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt Prie starto linijos stojome trimis identiškais „Nissan X-Trail“ visureigiais ir pasišovėme per 60 valandų įveikti beveik 2000 km ilgio trasą, besidriekiančią visais Lietuvos Respublikos pasieniais – su Baltarusija, su Latvija, su Kaliningrado sritimi ir su Lenkija. Atsargiai, minos Startavę Vilniuje greitai pamiršome asfaltą po automobilio ratais. Pabradėje surengtas pirmasis greičio ruožas buvo ir smagus, ir pavojingas. Ramiai vieną po kito rinkome navigacinėje sistemoje sužymėtus taškus, kol, įpusėję ruožą, pastebėjome kelio ženklą, jei galima taip pavadinti, „Atsargiai, minos!“. Minų saugojomės, bet lindome į giliausias duobes, lipome į aukščiausius kalnus ir vylėmės, kad mūsų technika atlaikys. Atlaikė

ir finiše užfiksavo, kad trasą įveikėme per 40 min. Buvo smagu, bet tuomet į trasą išvažiavo tikrieji monstrai. Pirmasis startavęs praėjusių metų varžybų nugalėtojų latvių ekipažas atlėkė per 18 min. Tai buvo akimirka, kai supratome – mūsų pasirodymas yra tik mažytė šou programa. Atsikvėpę pasukome į keliuką pasienyje. Siauri, vingiuoti, miškais besidriekiantys žvyrkeliai veda prie upelių, ežerų, bet mažai kas čia užklysta – pakeliui sutikome tik vieną pasieniečių ekipažą. Antrasis maratono greičio ruožas Ignalinos atominės elektrinės apylinkėse driekėsi keliais, kurių nėra. Beje, viena vieta po praėjusių metų vadinama „Joneliu“, nes ten gyvena Jonas, kurio traktoriaus praėjusių metų maratone prireikė ne vienam dalyviui. Pirmam šiemet užklimpusiam ekipažui pasisekė – Jonas dar nuo praėjusių metų maratono organizatoriams skolingas 50 Lt,

Patarimai

Du ratai: kaip minti saugiai? Dviračiu išvažiavus į miesto džiungles tampama judraus ir sudėtingo eismo dalyviu, todėl ir elgtis reikia atsakingai, apdairiai bei atsargiai. Siūlome keletą patarimų dviratininkams. Neverta bandyti užšokti ant bortelio važiuojant ne statmenai, o įstrižai į jį – gali

Dviratininkai turi patys pasirūpinti savo saugumu. BFL nuotr.

persisukti priekinis ratas ir, priklausomai nuo greičio ir kampo, virsite ant šono arba skrisite per vairą. O bandant užvažiuoti ant bortelio šonu, greičiausiai nuslys galinis ratas. Važiuojant gatvės pakraščiu geriau neprisispausti prie bortelio, kad liktų erdvės manevrui į dešinę, nes būtinai atsiras toks, kuriam parūps automobiliu aplenkti kad ir 1 cm atstumu, tada nebus visai kur dingti. Ten, kur gatvės pakraštyje jaučiatės nesaugiai, važiuokite šaligatviu netrukdydami pėstiesiems, nors tai ir nėra teisėta. Važiuojant gatvės pakraščiu būtina atidžiai stebėti visus automobilius, ypač tuos, kurie važiuoja priešpriešiais ir ruošiasi sukti į kairę. Neretai vairuotojai neįvertina dviratininko greičio, atstumo ar tiesiog jo nepastebi ir užkerta kelią. Tuomet ir praverčia dviratininko šalmas, kurio dauguma suaugusiųjų dar kratosi. Minant dviratį taip pat reikia vengti pavojingo laviravimo kelio viduryje, staigių manevrų. Svarbu kelyje elgtis prognozuojamai, parodyti posūkius. Kelių eismo taisyklės reikalauja, kad dviratis būtų aprūpintas atšvaitais: priekyje – balti, gale – raudoni, iš šonų – oranžiniai arba kitos spalvos. Jeigu važiuojama tamsoje, priekyje ir gale reikia ne tik atšvaitų, bet ir šviečiančių atitinkamų spalvų žibintų. Vieni populiariausių šiuo metu yra mirksintys diodiniai švyturėliai. Pravartu dėvėti ryškiai geltoną liemenę su šviesą atspindinčiomis juostomis. Ji pastebima iš tolo ne tik naktį, bet ir dieną.

tad vieną ekipažą ištempė nemokamai. Po alinančių septynių valandų kelio, ekipažas etapo finišą visų pamirštame Ločerų kaime pasiekė neapgadintu automobiliu. Atėjo laikas miegui. Naujosios Akmenės kasyklos Trečiame greičio ruože laukė nesudėtingi pravažiavimai pasieniais su Latvija iki specialiojo greičio ruožo Naujosios Akmenės kalcito kasyklose. Tai tarytum kita planeta. Po kojomis kietas, bet ypač dulkėtas pagrindas, šlaitai padengti į betoninius blokelius panašiomis struktūromis susiformavusiomis naudingomis iškasenomis. Šalia ilsisi bent kelis šimtus tonų sveriantys ekskavatoriai. Siurrealistinis vaizdas. Ypač, kai išvysti nuo itin stataus šlaito besileidžiančius maratono dalyvius. Tai didelė teritorija, todėl ir greičio ruožas buvo ilgas, bet įvairus. Kelias driekėsi per labai plačius žvyrkelius, per stačias smėlingas įkalnes, gilias balas ir per siaurus miško keliukus. Ketvirtas greičio ruožas driekėsi pajūriu. Klaipėdos pietuose esančiame Kairių poligone kopos, birus smėlis

Iki Vištyčio ežero judėjome itin kokybiškais žvyrkeliais, tad netrukus pasiekėme pasienį su Lenkija. Čia surengta speciali rungtis – tikslaus greičio ruožas. Vadinasi, etapo finišą už maždaug 40 km turime pasiekti važiuodami lygiai 45 km/h greičiu. O koks kelias! Įkalnės, nuokalnės, staigūs posūkiai ir visa tai – naktį! Tiek daug adrenalino dar nebuvome pajutę. Nuo pasienio su Lenkija – link sienos su Baltarusija. Keliukai siauri, vingiuoti, bekelės ruožai labai pavojingi. Bet iki finišo linijos likus mažiau nei 200 km nekilo minčių „susivaryti“. Varžybų organizatoriams susumavus rezultatus, mums atiteko tikrai aukšta – trylikta – vieta. Mes ja džiaugėmės taip, tarytum būtų pirmoji. Finišas – tikrasis šių varžybų prizas. ir stačios įkalnės buvo didelis išbandymas „Extream“ klasės ekipažams, todėl mes su paprastomis padangomis apautu „Nissan“ net nebandėme jo įveikti. Ketvirtojo ruožo maršrutas ėjo ir per Šilutę. O ten – miesto šventė. Tikras pokštas ir organizatoriams, ir dalyviams. Maršruto taškai buvo išsibarstę ir miesto centrinėse gatvėse, kuriose vyko miesto mugė. Pasak lenktynių lyderių latvių, norint surasti tašką reikėjo patraukti daug molinių ąsotėlių. Vienaip ar kitaip, etapo finišas Šilgalių kaime buvo visai netoli sienos su Kaliningrado sritimi.


30 | Laisvalaikis

Horoskopai

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Kryžiažodis

Avinai kitos savaitės pradžioje daug nuveiks mokslo srityje. Sėkmingai išspręsite visus klausimus, susijusius su mokymusi, kadangi mąstote nestandartiškai.

Jaučiai kitą savaitę turėtų būti santūrūs. Pasistenkite nekritikuoti bendradarbių ir artimų giminaičių. Bus galimybė realizuoti daugelį įdomių dalykinių pasiūlymų.

Dvynių laukia produktyvi, bet ir labai įtempta savaitė. Jei norite įkopti į sėkmės viršūnę, vykite šalin tingulį ir dvejones. Dabar jūsų galimybės tikrai didelės.

Vėžius kita savaitė nudžiugins permainomis į gerąją pusę – jos žadamos visose gyvenimo srityse. O kliūtis padės įveikti sveikas protas ir artimųjų parama.

Liūtai kitą savaitę didžiąją laiko dalį skirs materialinių ir finansinių reikalų tvarkymui. Atsiras šansas įrodyti aplinkiniams ir kolegoms, kad galite būti tikras lyderis.

Mergelės visus sužavės savo sąmoju, nestandartiniu mąstymu ir humoro jausmu. Tiktai tramdykite savo ambicijas ir stenkitės atsižvelgti ne tik į savo poreikius.

Svarstyklės kitą savaitę stebins aplinkinius savo optimizmu, humoro jausmu ir išradingumu. Suprasite, kurie draugai tikri, o kurie jais tik apsimeta. Skorpionus lydės sėkmė verslo srityje. Tiktai remkitės išmėgintais metodais. Imkitės tik tų darbų, kuriuos gerai išmanote. Seksis vesti bet kokias derybas.

Šauliams prasideda harmonijos ir meilės šeimoje laikotarpis. Jeigu pastaraisiais mėnesiais kildavo kivirčų su partneriu, tai dabar reikėtų viską pamiršti ir susitaikyti.

duktyvus laikotarpis, kai bus galima lengvai išspręsti daugelį problemų. Namuose galite planuoti nedidelį remontą.

Vertikaliai: Geonimas. Agitavo. Etnos. Pirėnų. „AN“. Urmas. Pa. Ada. Ri. Boi. Finišas. Bak. En. Neliko. Ris. Raudonoji. Krona. Gas. Ata. Le. Lis. Fokso. Abu. Kis. Padala. Vaidas. Ir. Isteroidas. Mi. Farsas. Onkologas.

Ožiaragių kitą savaitę laukia labai pro-

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Vandeniai turės progą sužinoti daug

mų emocijų, kadangi didės jų finansinės galimybės. Dabar galėsite įsigyti tuos daiktus, apie kuriuos anksčiau tik svajojote.

Pažymėtuose langeliuose:

FEJERVERKAS

Žuvys kitą savaitę patirs nemažai teigia-

Horizontaliai: Gerbera. Aif. Etmonas. Dra. Bonai. Fa. Nos. Diolis. Gis. No. Kasa. Fenas. TS. Piloto. Ispanija. RO. „Iki“. „Avon“. Parašo. Baik. Gėda. Luido. Linas. KE. Dal. Tų. Kaso. Brolis. Svarainis. MA. Oniksas. Mis.

naujų dalykų. Džiaukitės gyvenimu ir žiūrėkite į viską optimistiškai. Mylimas žmogus jums padovanos malonių akimirkų.


Laisvalaikis | 31

15min • 2012 m. birželio 1 d.

Organizatorių nuotr.

R.Vilimo/BFL nuotr.

Anekdotai

Organizatorių nuotr.

Žmonos fotografija piniginėje primena man, kad toje vietoje galėjo būti pinigai. Smegenų, žinoma, nematyti, tačiau kai jų trūksta – tai visiems gana lengvai pastebima. Pustrečios valandos ieškojau savo išmaniojo telefono. Tuomet prisiminiau, kad aš jo neturiu. Vilnius

Birželio 1–8 d.

Darbas turi tris privalumus: penktadienį, atlyginimą ir atostogas!

Birželio 1–2 d.

Vilnius

Įvairių šokių festivalis „Palangos ritmu 2012“

16-asis Nacionalinės filharmonijos įkurtas Vilniaus festivalis

Ramiojo vandenyno ir Azijos šalių virtuvių dienos

Įvairiose kurorto vietose bus galima išvysti šokamus linijinius, pramoginius, Lotynų Amerikos, moderniuosius, liaudies ar gatvės, pilvo, istorinius ir kitokius šokius. Šventės dalyvių laukia šokėjų eisena J.Basanavičiaus gatve, įvairūs koncertai, konkursai ir galimybė čia pat pasimokyti šokti su šokio specialistais Eduardo Gimenezu, Ona Skaistute Idzelevičiene, Kęstučiu Baranausku ir kitais.

Festivalio pradžios koncertas bus surengtas penktadienį, 19 val., Lietuvos nacionaliniame operos ir baleto teatre. Čia koncertuos Niujorko (JAV) šiuolaikinio šokio trupė „Ailey II“, kurią įkūrė Alvinas Ailey (1931–1989) – legendinis afroamerikiečių šokėjas ir choreografas. Kitomis dienomis festivalio renginiai persikels į Lietuvos nacionalinę filharmoniją, Vilniaus Šv. Jonų bažnyčią.

Rotušės aikštėje bus galima ne tik susipažinti su Indijos, Japonijos, JAV, Kinijos, Korėjos ir Tailando tradicinėmis virtuvėmis, bet ir pamatyti Rytų šalių kultūrinę programą, kurią vainikuos kino seansai po atviru dangumi. Aikštėje taip pat bus pastatytas ringas, kuriame vyks kovos meistrų pasirodymai. Birželio 2 d., po rytinės Taiči mankštos, lankytojai bus kviečiami į jogos užsiėmimus.

Sudoku Lengvas

Birželio 1–2 d.

Palanga

Sunkus

T.Lukšio/BFL nuotr.

Birželio 1 d.

Kaunas

Muzikinis dainininkės Jurgos Šeduikytės spektaklis Kultūrą ir draugystę Kaune stiprinti pasišovęs „Ryšių kiemelis 837“ (Rotušės a. 20) 19 val. kviečia tai daryti su J.Šeduikyte, kuri pristatys naujausią savo programą „MetroNomes“. Muziką ir teatrą vienijančio pasirodymo idėja užsimezgė ir įgavo kūną atlikėjai gyvenant Maskvoje. Projekto premjera Lietuvoje įvyko praėjusių metų rudenį. „MetroNomes“ išleistas ir albumo pavidalu.

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį daugelyje rajonų smarkiai lis, vietomis su perkūnija, bus 11–15 laipsnių šilumos. Šeštadienis taip pat bus lietingas, vėjo gūsiai sieks 15–18 m/s. Oro temperatūra nepakils aukščiau 12 laipsnių. Sekmadienį lis kiek mažiau, bus 12–14 laipsnių šilumos. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Pasaulyje Šiauliai

Klaipėda

13

Panevėžys 15

12

Utena 15

06-02 d. 7 / 12

6 / 12

9 / 12

6 / 11 Kaunas 14

06-03 d. 4 / 14 Panevėžys

5 / 14 Utena

8 / 12 Alytus

5 / 13

Vilnius 15

Marijampolė

06-02 d. 7 / 11

7 / 11

6 / 12

6 / 12

4 / 13

4 / 13

5 / 14

5 / 14

06-03 d.

Vėjas

Alytus

Pietryčių

14

4-8 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Atėnai

28

Berlynas

16

Londonas

19

Madridas

35

Maskva

18

Minskas

19

Oslas

12

Paryžius

24

Praha

16

Ryga

16

Roma

24

Stokholmas

13

Talinas

16

Varšuva

16


32 | Reportažas

15min • 2012 m. birželio 1 d.

J.Kalinsko nuotr.

Moderniai prikelta senovė Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

33 metai tyrinėjimų ir 7 metai statybų. Tiek laiko prireikė, kad duris atvertų modernus Kernavės archeologinės vietovės muziejus. Artėjant link Kernavės bažnyčios, kairėje kelio pusėje akį iš tolo traukia šiuolaikiškas muziejaus pastatas. Jo fasado puošybai įkvėpimo semtasi iš šioje vietovėje rastų archeologinių radinių. Jau nuo pirmo žingsnio pastato viduje pasitinka šiuolaikiškas interjeras, priverčiantis mesti iš galvos senuosius stereotipus apie naftalinu dvelkiančius muziejus. Nebereikia kankinti vaizduotės Laiptukais leidžiamės į prieblandą ir tarsi laiko mašina nusikeliame į tolimą Kernavės praeitį. Pirmoje salėje prieš akis atsiveria laiko juosta, demonstruojanti, kaip kito Kernavės archeologinė vietovė per tūkstantmečius: pasitraukus ledynams, atėjus pirmiesiems medžiotojams, pradėjus užsiiminėti žemdirbyste ar išgyvenant klestėjimą viduramžiais, kol 1390 m. šis – vienas didžiausių tų laikų Lietuvos miestų – buvo sudegintas. Specialiuose ekranuose galime stebėti atkurtus skirtingų laikmečių Kernavės vaizdus – pasitelkus animaciją, rodomos gyvos gyvenvietės su judančiais žmonėmis ir tų laikų pastatų išsidėstymu. Nebereikia kankintis, norint įsivaizduoti, kaip prieš tūkstantmečius ar šimtmečius čia gyveno mūsų protėviai. Po ekranais, tarsi praėjusių laikų ženklai, išdėlioti svarbiausi skirtingus laikmečius atspindintys archeologiniai radiniai.

Norėdami geriau suprasti Kernavės kultūrinį rezervatą, kurio teritorija užima 194,4 ha, liečiamame ekrane galime patys susirasti visus objektus, archeologines ir istorines vertybes, aiškiai pamatyti archeologinių kasinėjimų vietas (kol kas ištirta tik 2 proc. rezervato teritorijos) ar išsinagrinėti šios vietovės raidą skirtingais amžiais. Kurį laiką pastovėję prieš kompiuterio monitorių, padėtą ant žemės, galime peržiūrėti visą archeologinių tyrimų procesą – nuo velėnos nuėmimo iki radinio restauracijos, pamatyti daugybėje fotokadrų užfiksuotas kasinėjimų akimirkas. 21 vaizdo pasakojimas Antroje salėje į pagalbą pasitelkiame informacijos terminalus, kuriuose galima peržiūrėti vaizdo pasakojimus skirtingomis temomis (apie Kernavės verslus, kalbą ir pan.) arba pasirinkti tą pačią informaciją perskaityti pačiam. Terminaluose informacija pateikta lietuvių ir anglų kalbomis. Nemėgstantiems pernelyg gilintis į istoriją, terminalai siūlo pažaisti žaidimus, kurie patrauklesne forma praturtins žinių bagažą. O apžiūrėję ekspoziciją, visi norintys gali pasitikrinti žinias, spręsdami specialius interaktyvius testus. Apsirūpinę žiniomis, dešinėje galime stebėti gyvųjų pasaulio palikimą: akmens, titnago, geležies apdirbėjų, keramikos, juvelyrikos ir kitų amatininkų kūrinius, kuriuos Kernavėje surado archeologai. Jei nesuprantame, kam vienas ar kitas radinys buvo naudojamas – tereikia pakelti galvą į ekranus, kuriuose šių laikų žmonės demonstruoja konkretų amatą gyvai (pristatomas 21 vaizdo pasakojimas). Užsiėmimai dirbtuvėse Muziejuje ir naujai įrengtose saugyklose iš viso saugoma per 20 tūkst. eksponatų, tačiau

Sudėtingas projektas

Saulius Vadišis, Valstybinio Kernavės kultūrinio rezervato direkcijos vadovas

„Kernavėje ne tik atsiveria gražūs vaizdai, bet ir saugoma daugybė vertybių. Čia po žeme slypi net 11 tūkstančių metų žmonių gyvenimo, kurį archeologai bando atskleisti ir parodyti dabarties žmonėms. Todėl atnaujinto muziejaus ekspozicijos idėja – padaryti šią tiek Lietuvai, tiek ir pasauliui svarbią teritoriją labiau suprantamą ir patrauklią lankytojams. Tai buvo labai sudėtingas projektas: muziejus buvo neapšiltintas, neturėjo jokios infrastruktūros, sovietmečiu jis buvo panašus į palapinę. Investavus 16,4 mln. Lt į rekonstrukciją, technologinę, ekspozicinę įrangą, šiandien lankytojų laukia trys ekspozicinės salės, edukacinės dirbtuvės, konferencijų salė.“

lankytojų akims pateikta apie 1,5 tūkst. vertingiausių radinių. Salės kairėje esame kviečiami susipažinti su mirusiųjų laidojimo tradicijomis, išvysti urnas ar upėje išbertų palaikų likučius. Trečioje muziejaus salėje patenkame į svečius pas XIII–XIV a. Kernavės lietuvius – pagal archeologinius tyrimus sukurtoje tų laikų namo patalpoje galime pajusti tų laikų dvasią ir pažinti protėvių gyvenimą iš arti. O apžiūrėjus ekspoziciją laukia dar viena pramoga – edukacinės dirbtuvės. Iš anksto užsisakę vieną iš teminių edukacinės programos užsiėmimų, lankytojai gali patys bandyti įkurti ugnį, malti grūdus priešistorinėmis girnomis, kalti ornamentus ant tošies ar lipdyti puodus.

15min savaitraštis 2012.06.01  

15min savaitraštis 2012.06.01

Read more
Read more
Similar to
Popular now
Just for you