Issuu on Google+

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 14 (1245) • 2012 m. balandžio 20 d.

Visuomenė

Garliava ir marsiečiai

Kiaušinių karas Vieni turtingiausių Lietuvos verslininkų V.Matijošaitis ir T.Barštys iki šiol gyveno taikiai, bet staiga mirtinai susipyko dėl prasiskolinusio „Vievio paukštyno“. Kodėl? Dovilė Jablonskaitė

Pragmatiška Lietuvos politika virsta visišku fiasko. Ją pakeitė dainomis, mitingais ir maldomis paspalvinta kriminalinė kronika. Stiprėja įspūdis, kad Lietuvą valdo ne įstatymas ir net ne prezidentė, bet gandų ir kurstytojų įkaitinta minia.

15–16 pssl.

4-6 psl. Verslas

Labai draugiški konkurentai Penki litai už litrą benzino ir aštuoni litai už 10 kiaušinių lietuvius vėl sutelkė diskusijai apie kainas: ar kainos Lietuvoje kyla, nes jos vejasi senąsias ES šalis, ar todėl, kad pas mus per mažai konkurencijos?

8-9 psl. Vilnius

Vieni mero A.Zuoko metai V.Ma V. Mati tijo joša šaič ičio io

T Ba T. Barš ršči čio o

Balandžio 19-ąją sukako lygiai metai, kai sostinės vadovu jau trečią kartą tapo Artūras Zuokas. Nors meras energingas, tačiau jo darbų sąrašas trumpokas: pažadai, pažadai ir šiek tiek statybų.

18 psl.

Sportas

29 psl.

Kultūra

30–31 psl.

Lietuviško sporto litai

Būti balete, gyventi baletu

Profesionalus sportas – milžiniški pinigai. Ar taip yra ir Lietuvoje? Mūsų šalyje iš savo talento turtus gali krautis tik krepšininkai. Futbolininkams uždarbio užtenka tik pragyventi, o kitų komandinių sporto šakų atstovai uždirba tiek pat ar net mažiau nei varguoliai – per mėnesį gauna vos po 700 Lt.

Buvusi balerina, dabar baleto pedagogė Elena Juodišienė pasitinka dvi sukaktis: jos įkurtam klasikinio ir modernaus šokio kolektyvui „Polėkis“ – 45-eri, pačiai vadovei – 80. „Prieš 60 metų pirmą kartą įžengiau į Operos ir baleto teatrą. Tuomet pasakiau: „Norėčiau iš čia išeiti kojomis į priekį. Negi mano noras išsipildys?“ – nusijuokė E.Juodišienė.


2 | Politika

Komentaras

15min in • 2012 m. ba balandžio ala land ndžio 20 d.

23 35 proc. proc.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

Naujasis FNTT vadovas K.Jucevičius supainiojo interesus. Ką su juo daryti?

r.valatka@15min.lt

Krepšinis – mūsų ar jau rusų? Lietuvoje dar galioja įstatymas, draudžiantis stoti į posovietines sąjungas? Taip, bet, regis, jau tik teoriškai. Du Lietuvos subjektai – Kauno „Žalgirio“ ir Vilniaus „Lietuvos ryto“ krepšinio klubai – praktiškai sėdo ant posovietinės VTB Jungtinės krepšinio lygos adatos. Krepšinis – dar mūsų, bet šiek tiek jau ir rusų. VTB Jungtinė lyga buvo įkurta tiesiogiai dalyvaujant tokiems Kremliaus veikėjams, kaip buvęs KGB generolas, Rusijos vicepremjeras S.Ivanovas. Kremlius garantavo pinigus, o toliau jau, kaip tame rusiškame filme, – tik rankų miklumas, ir jokios apgaulės. Iš pradžių užkibo „Žalgiris“, po to prieš pagundą neatsilaikė ir „Lietuvos rytas“. Tačiau kol bent vienas kelialapis į Eurolygą buvo skirstomas LKL, Lietuvos krepšinio laisvė dar egzistavo. Bet rusų armijos yra tokios, kad kelio vidury jos nesustoja. Kad Lietuvos krepšinio klubai ištirptų Rusijos įkurtoje krepšinio kūdroje, reikėjo, kad rusai nupirktų dar ir Eurolygos šefą J.Bertomeu. Ispaniją apėmusi krizė rusams pasisuko pačiu laiku. Papurkštavęs Eurolygos idalgas sulaužė savo ietį. Nuo šiol Lietuva antrojo Eurolygos kelialapio likimą spręs jau ne Vilniuje ir Kaune, o Rusijos taigoje ir stepėse. Prieš 22 metus Kauno „Žalgiris“ ir Vilniaus „Statyba“ vidury SSRS čempionato išdidžiai paliko okupantų pirmenybes ir išėjo į visišką nežinią – niekas nežinojo, kada išlįsim iš už geležinės uždangos ir apskritai, ar išlįsim. 2012 metais du Lietuvos klubai, buduliškai postringaudami apie stiprių varžovų stoką Lietuvoje, laisva valia ir nuleista galva sugrįžo ten, iš kur „Strekoza“ pakelta galva išėjo 1990-ųjų pavasarį. planas daro Politiškai nekostebuklus. rektiška dabar tai net priminti. Du geriausi mūsų krepšinio klubai kaip ožkos pririštos prie Rusijos krepšinio kolchozo. Ar gali būti didesnis absurdas? Sunku tuo patikėti, bet Chimkuose sukurptą projektą laimino ir „Žalgirio“, ir „Lietuvos ryto“ klubų vadovai. Dėl V.Romanovo iliuzijų nekyla. Bet „Lietuvos rytas“? Ar galima buvo tai įsivaizduoti, tarkim, R.Pakso apkaltos metu, kai J.Borisovas lipo visiems ant galvų? „Strekoza“ planas daro stebuklus. Tolesnę įvykių seką nuspėti nesunku. VTB Jungtinė lyga tampa įprastu čempionatu su varžybomis keliais ratais ir atkrintamosiomis. „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“, skųsdamiesi varžybų gausa, iš pradžių palieka BBL, o po to ir LKL. Juk nelaikysime dalyvavimu nacionalinėse pirmenybėse jų pasirodymo tik nuo atkrintamųjų varžybų. LKL ir Lietuvos krepšinis merdi. Mums šviečia tik VTB! Privatūs klubai ką nori, tą daro? Bet „Žalgiris“, o nuo šių metų jau ir „Lietuvos rytas“ yra dosniai šelpiami miestų savivaldybių pinigais. Vadinasi, už mokesčių mokėtojų milijonus – atgal į Kremliaus glėbį. Krepšinis 1988 m. padėjo Lietuvai pakilti į kovą už laisvę, krepšinis Lietuvą pradeda kišti atgal į Rytų erdvę? Prieš dešimt metų, net prieš penkerius Seimas būtų skubos tvarka jau apsvarstęs tokį beprecedentį jungimąsi į posovietinę erdvę. Dabar tai niekam, išskyrus konservatorę (buvusią muzikologę, apie pikenrolą gal nė negirdėjusią) V.Aleknaitę-Abramikienę, niekam neberūpi. Antrosios religijos bažnyčia – eretikų rankose?

Atleisti jį iš pareigų ir grąžinti į postą Vitalijų Gailių (2667) 35 proc.

Atleisti iš pareigų ir skelbti naują FNTT vadovo konkursą (2172) 28 proc.

Palikti jį ramybėje, nes nusižengimas menkas (1016) 13 proc.

Pasinaudoti proga ir išformuoti FNTT (1777) 23 proc.

28 13 proc. proc.

Apklausoje kl j d dalyvavo l 7632 žžmonės ė

Savaitės žmogus –

K.Jucevičius

K.Jucevičius tinkamas eiti K.Jucevičiaus pareigas. Pasirašo K.Jucevičius

„F & L“ production

Pasitikėjimą praradusį Finansinių nusikaltimų tyrimo tarnybos (FNTT) vadovą Vitalijų Gailių pakeitęs Kęstutis Jucevičius prisidirbo jau pačią pirmąją vadovavimo dieną.

Kovo 19 d. į FNTT vadovo pareigas laikinai paskirtas K.Jucevičius taip norėjo nuolat trinti šią šiltą kėdę, jog suraitė parašą ant Specialiųjų tyrimų tarnybai (STT) skirto rašto, kad yra patikimas žmogus ir tinka vadovauti FNTT. Nei STT, nei tuometiniam vidaus reikalų ministrui Raimundui Palaičiui nepasirodė svarbu, kad K.Jucevičius pats nustatė savo patikimumą, todėl jis buvo paskirtas į postą. Bet Vyriausioji tarnybinės etikos komisija nesuprato humoro ir šią savaitę nusprendė, kad K.Jucevičius supainiojo viešuosius ir privačius interesus. FNTT vadovas nenori apleisti išsvajoto posto – laukia, ką nuspręs naujasis vidaus reikalų ministras Artūras Melianas.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

88000 egz. „15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.


Politika | 3

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Seimas nepasileis

Viliotinis į kariuomenę

Vasarą Seimo rinkimų nebus – parlamente neužteko balsų paskelbti pirmalaikius rinkimus, nors juos skelbti siūlė pati Seimo pirmininkė Irena Degutienė. Šio Seimo paleidimo ir pirmalaikių rinkimų idėją palaikė didžioji dalis opozicinių socialdemokratų, „tvarkiečių“, „darbiečių“, net keletas valdančiųjų konservatorių, bet didžioji dalis valdančiųjų buvo prieš.

Vyriausybė patvirtino, kad privalomąją pradinę karo tarnybą atlikusiems ar bazinius karinius mokymus baigusiems asmenims kompensuos 50 proc. sumokėtos studijų kainos. Į tokias kompensacijas galės pretenduoti karo tarnybą po 2011 m. rugsėjo 1 d. atlikę asmenys. Numatoma, kad pirmosios kompensacijos būtų išmokamos 2013 m. pradžioje.

Jūra iki kelių Lauryna Vireliūnaitė l.vireliunaite@15min.lt

V.Babilius nieko neaiškina nei visuomenei, nei savo kolegoms.

Iš avarijos vietos pabėgusio parlamentaro Vinco Babiliaus pavyzdys parodė, kad košės prisivirę veikėjai drąsiai gali ieškoti pagalbos pas medikus. Šią savaitę parlamentas sutiko, kad būtų suvaržyta Seimo Liberalų ir centro sąjungos frakcijoje dirbančio V.Babiliaus laisvė, tad jam teks atsakyti už kovo viduryje padarytą avariją. Tačiau niekas nebepatikrins liudininkų teiginių, kad už skverno užsikišęs nukritusį visureigio „VW Touareg“ valstybinį numerį, V.Babilius iš įvykio vietos paspruko įkaušęs. Pasklidus žiniai apie įvykį, sostinės policininkai skėsčiojo rankomis aiškindami, jog neturėjo galimybės patikrinti, ar tautos išrinktasis buvo blaivus. O Santariškių klinikų, kuriose prieglobstį rado V.Babilius, atstovai gynėsi negalintys viešinti duomenų apie pacientą. Pasiskelbęs sunkiu ligoniu, negalinčiu išgerti nė lašo svaigalų, V.Babilius uždraudė Santariškių klinikoms teikti bet kokią informaciją apie jo sveikatą. Taip ir liko neaišku, dėl kokių sveikatos problemų Seimo narys gulėjo klinikose ir ar apskritai buvo blogai pasijutęs. Į viešai keltus klausimus, ar medikai netapo nusikaltimo dangstytojais, niekas neatsakė. Tikriausiai taip ir liks, nes ieškoti teisybės paprasčiausiai nėra kam. Nagrinėja tik skundus Kiekviena gydymo įstaiga turi komisiją arba skyrių, kuris nagrinėja, ar medikai tinkamai atliko savo pareigą. Santariškių klinikose tokius klausimus sprendžia Medicininio audito skyrius. Jo vadovė Česlova Špūrienė „15min“ teigė, kad aiškintis, kokiomis aplinkybėmis V.Babilius atsidūrė Santariškėse – ne jos reikalas. „Pagal mūsų procedūras, mes tiriame atvejus, dėl kurių yra skundas. Jeigu bus skundas, darysime“, – teigė ji. Anot Č.Špūrienės, skundą turi pateikti pacientas arba jo atstovai. Paklausta, kaip elgiamasi tokiais atvejais, kai pacientui naudinga ligoninėje pasislėpti nuo problemų, pašnekovė nukirto: „Jūs galite skųstis teisėsaugos institucijoms ar dar kur nors. Mes tiriame tik tuos atvejus, kurie susiję su sveikatos paslauga.“ Sveikatos apsaugos ministerijos įsteigtas Bioetikos komitetas

BFL nuotr.

tokių kaip V.Babiliaus atvejų taip pat nenagrinėja. Pasakytų, jei galėtų „Negalime komentuoti detalių apie V.Babilių. Esame surišti“, – kalbėdama su „15min“ ne sykį pakartojo Santariškių klinikų atstovė spaudai Gitana Letukienė. Ji pabrėžė, kad, jeigu žmogus kreipiasi į medikus, šie nesiaiškina, ką jis veikė prieš tai. „Gydytojas analizuoja būklę, dėl kurios žmogus kreipėsi. Ne ligoninės prioritetas aiškintis, kuo žmogus užsiėmė prieš penkias valandas ar penkias minutes, – aiškino ji. – Mielai pasakyčiau, ką įmanoma pasakyti, kiek įmanoma

Į viešai keltus klausimus, ar medikai netapo nusikaltimo dangstytojais, niekas neatsakė. medikus reabilituoti, nes kažkodėl ant medikų krenta atsakomybė. Tikrai medikai pasakytų, jei galėtų. Nėra tokio leidimo, yra pacientų teisės ir viskas. Jeigu teisinės institucijos pareikalaus, mes negalėsime tylėti, turėsime visą informaciją pateikti.“ Mėgsta viskį, ne brendį Santariškių Terapiniame skyriuje pagulėjęs V.Babilius ginasi negalėjęs būti

neblaivus, nes sunkiai serga, todėl negali vartoti alkoholio. Bet sugrįžęs į darbą politikas buvo sutiktas pašaipiomis šypsenomis. Bet V.Babiliui pašaipos – kaip vanduo nuo žąsies. Jis parlamente atsisakė paaiškinti savo poelgį ir toliau elgėsi kaip įpratęs. Šį neva sunkiai sergantį politiką portalo 15min.lt skaitytojai praėjusį savaitgalį užfiksavo 4 valandą ryto stoviniuojantį prie vieno sostinės klubų. „15min“ pavardės nenorėjusi skelbti moteris paliudijo pernai gruodį su „metus alkoholio nevartojančiu“ parlamentaru dalyvavusi vakarėlyje, kuriame šis nesibaidė taurelės. „Tiesa, jis man sakė negeriantis brendžio, o labiau mėgstantis viskį“, – prisiminė ji. „Visa tai nerimta“ Pokalbyje su „15min“ V.Babilius į tokius liudijimus numojo ranka. „Tegu jie ir toliau plepa, Jėzus Marija. Ne, baikite tas insinuacijas, parašėt, kad naktį kažkur buvau, dabar sakot, kad aš gruodį kažkur baliavojau. Tokių liudininkų aš galiu rasti penkiolika, kurie mane matė kitur. Nerimta čia, sakyčiau“, – aiškino jis. Paklaustas, ką mano apie 15min.lt publikuotas nuotraukas, kuriose jis liudininkų paryčiais užfiksuotas prie naktinio klubo, V.Babilius klausė, ar tikrai buvo nufotografuotas 4 valandą ryto. „Ar 4 valanda buvo? Liudininkai sakė? Tuos liudininkus girdykite kavute ir dar šnekinkit, po penkto puodelio jie paliudys, kad aš 7 valandą ryto ten buvau. Nerimta čia viskas“, – kalbėjo jis. Paprašytas įvardyti ligą, kuria serga, Seimo narys pyktelėjo: „Kad jūs parašytumėt ant visos Lietuvos? Na, dar gražiau“.

Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Kodėl dešinieji remia „rubikoninį“ verslą? Iš karto noriu pasakyti, kad apie atliekų tvarkymą išmanau nedaug. Mano žinios šioje srityje iš esmės apsiriboja tuo, kad nustatytą dieną išvežu šiukšlių konteinerį už vartų, o po to, kai jis jau būna tuščias, – parsivežu atgal į kiemą. Dar žinau, kad kas ketvirtį gaunu sąskaitą iš bendrovės, kuri tas mano šiukšles surenka. Būtent dėl šios aplinkybės tikriausiai ir atkreipiau dėmesį į pastarosiomis savaitėmis vykusias diskusijas dėl Seime priimtų Atliekų tvarkymo įstatymo pataisų. Kaip žinoma, tas pataisas prezidentė D.Grybauskaitė vetavo ir su savo pasiūlymais grąžino Seimui, kuris juos priėmė. Labiausiai mano dėmesį patraukė prezidentės motyvai: pasak D.Grybauskaitės, jei būtų įsigaliojusios jos vetuotos Seimo priimtos pataisos, atliekų tvarkymo srityje būtų sukurtas „rubikoninis“ variantas, atveriantis kelią monopolininkams piktnaudžiauti kainomis už atliekų tvarkymą. Kadangi „rubikoniniai“ įstatymai man nepatinka, pasidarė smalsu, o kas už šio įstatymo stovi. Paaiškėjo, kad „rubikoninės“ Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos buvo priimtos iš esmės konservatorių pastangomis. Iš 57 Seimo narių, balsavusių už šias pataisas, 32 buvo konservatoriai. Prisipažinsiu – nustebau, nes jei A.Zuokienės ar Ž.Šilgalio balsai už „rubikoninį“ įstatymą kaip ir nestebintų, tai, pavyzdžiui, apie konservatorių frakcijos seniūną J.Razmą ar krašto apsaugos ministrę R.Juknevičienę niekada net nebūčiau pagalvojęs kaip apie „rubikoninio“ verslo rėmėjus. Bet prezidentė juk turbūt nemeluoja? Tai lyg ir patvirtina faktas, kad jai vetavus įstatymą ir pateikus savo pataisas, aplinkos ministras G.Kazlauskas iškart paragino Seimą toms pataisoms pritarti. „Įsiklausyti“ į prezidentės siūlymus paragino ir Seimo pirmininkė I.Degutienė. Šiek tiek keista, nes Seime balsuojant dėl Atliekų tvarkymo įstatymo Seimo pirmininkė „rubikoninėms“ pataisoms nesipriešino – ji susilaikė.

Apie konservatorių frakcijos seniūną J.Razmą ar ministrę R.Juknevičienę niekada net nebūčiau pagalvojęs kaip apie „rubikoninio“ verslo rėmėjus. Prezidentės veto ir jos siūlomoms pataisoms pritarė ir Vyriausybė – tai lyg ir turėtų būti geriausias įrodymas, kad Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos iš tiesų buvo „rubikoninės“. Natūralu, kad Vyriausybė, kurioje dauguma ministrų – konservatoriai ir kuriai vadovauja šios partijos pirmininkas, niekaip negali remti „rubikoninių“ pataisų. Tačiau jei taip, tai, kaip pasakytų A.Valinskas, tada... jau visiškai neaišku. Juk Atliekų tvarkymo įstatymo pataisos Seime priimtos daugiausia konservatorių balsais. Kaip čia dabar taip: Seime konservatoriai balsuoja už „rubikonines“ pataisas ir už tai, kad gyventojai už šiukšlių išvežimą mokėtų 60 proc. daugiau, o Vyriausybėje tos pačios partijos atstovai jau balsuoja prieš? Čia toks darbo pasidalijimas ar bandymas vaidinti „gerą“ ir „blogą“ policininką? Šiaip jau gal ir būtų juokinga, tik juoktis nelabai norisi. Nes iš esmės ši situacija parodo, kokios apgailėtinos būklės yra įstatymų leidybos procesas Lietuvoje. Gerai dar, jei tos „rubikoninės“ pataisos Seime buvo priimtos per kvailumą ar tiesiog dėl to, kad Seimo nariai balsavo neskaitę įstatymo. Daug blogiau, jei balsuodami jie žinojo, kam tokių pataisų reikia.


4 | Visuomenė

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Kaip Lietuvą užvaldė Prezidentės Dalios Grybauskaitės ir konservatorių sulipdytos koalicijos deklaruota pragmatiška Lietuvos politika virsta visišku fiasko. Viešajame gyvenime nebeliko jokios realios politikos – tik dainomis, mitingais ir maldomis paspalvinta kriminalinė kronika.

„miško brolių“ žygį tuomet baigėsi ne tragedija, bet farsu. Bekompromisei kovai pasiryžusiems savanoriams teko sudėti ginklus ir grįžti namo. Politiniam elitui vis dėlto pakako sveiko proto abiejuose pusrutuliuose, kad įveiktų partines ir asmenines lyderių ambicijas.

Aleksandras Žibas redakcija@15min.lt

„Sugyventiniai“ politikoje – tik trumpam Buvusiam kompartijos lyderiui Algirdui Brazauskui dar vis laikant vadžias prezidentūroje, posąjūdiniams konservatoriams pavyko perimti daugumą Seime ir Vyriausybėje. Tačiau net ir šie vienas kito nekenčiantys „sugyventiniai“, tautos valia atsidūrę valdžioje, sugebėjo sutvirtinti trapios Lietuvos valstybės politinius ir ekonominius pagrindus – referendumu priimta Lietuvos Respublikos Konstitucija, pradėta visų parlamentinių partijų užnugarį turinti diplomatinė kova dėl narystės NATO ir ES, Būtingės naftos terminalo statyba ir ryžtingai liberalizuota sovietinė ekonomika. Vis dėlto konservatorių „beretės“ ir „valstybės laikraštis“ sugebėjo apkartinti A.Brazauskui prezidentinę valdžią. Nors ir ašarodamas, jis buvo priverstas antrą kartą nebekandidatuoti prezidento rinkimuose. Iš esmės tai galima laikyti didžiausia Vytauto Landsbergio pergale.

Pagrindiniame politinio karo lauke be gailesčio kapojasi mūsų laikų amazonės, o politiškai iškastruoti vyrai Seime kažką svaičioja apie teisingą šeimos politiką ir netradicines orientacijas arba aiškinasi, kas įkliuvo į žydraakių, KGB ar marsiečių pinkles. Stiprėja įspūdis, kad Lietuvą valdo ne įstatymas ir net ne prezidentė, bet gandų ir kurstytojų įkaitinta minia. Kol Seimo komisijos tyrė gandus, Turniškių pušyne ieškodamos CŽV agentų ir jų kankinamų kalinių, kol „valė“ valstybės tarnybą nuo užsimaskavusių valstybininkų ir tyrė naujų kėdėms tinkamų užpakalių lojalumą, valdžios traukinys nejučia atvažiavo į priešpaskutinę rinkimų stotelę. Ir, nuvažiavęs nuo bėgių, sustojo Garliavoje, bejėgiškai atsimušęs į Kedžių šeimos tvorą. Pasirodo, kad teisėtos valdžios atstovams ją įveikti sunkiau negu paties Henriko Daktaro tvirtovę. Garliava tapo alternatyviu valdžios centru, kuriame išbandomas dar vienas valstybės griovimo scenarijus. Arba – baigiamoji „Strekoza“ strategijos dalis, pagal kurią Lietuvos politinėje scenoje jau

Iš esmės už D.Grybauskaitę balsavę rinkėjai balsavo už tą patį V.Šustausko, R.Pakso ir V.Uspaskicho pažadą sugriauti korumpuotą valdžios sistemą. buvo išprovokuotas ir suvaidintas ne vienas „teisybės ieškotojų“ spektaklis. „Miško brolių“ farsass Susipriešinusių politikų gerbėjų minia buvo ir yra svarbus politinio veiksmo dalyvis. Netrukus po Nepriklausomybės atkūrimo staigūs ir radikalūs socialiniai pokyčiai užkaitino ir politines aistras, atvedusias į 1992 metų „parlamentinę rezistenciją“. Ji pasibaigė pirmalaikiais rinkimais. Maištininkai, negalėję susitaikyti su „baisia neteisybe“ – buvusių politinių oponentų įvykdyta Seimo „okupacija“ ir savo idėjinio vado pralaimėjimu prezidento rinkimuose, su ginklais išėjo į mišką. Bandymas išprovokuoti naują

Nuo savų prokurorų prie linčo teismų Baimė prarasti autoritetą ar net politinę valdžią dėl teisėsaugos veiksmų ir dėl to pralaimėti rinkimus skatino politikus naudoti gerai žinomą sovietinio režimo praktiką – policiją, prokuratūrą, teismus pajungti valdžios valiai. Pirmos tokio recidyvo apraiškos buvo prezidento A.Brazausko pasipiktinimas gavus generalinio prokuroro šaukimą liudyti Sausio 13-osios byloje ir V.Landsbergio vadovaujamos Tėvynės sąjungos bandymai bet kuria kaina išlaikyti savo „kišeninį prokurorą“ bei reikalauti ne teisinių, bet politinių sprendimų rezonansinėse bylose. Paplito praktika vieną ar kitą neparankų politiką pirmiausia nuteisti su žiniasklaidos pagalba atitinkamai nuteiktos visuomenės vardu, o po to – jau tik formaliai „apiforminti“ politinei daugumai priimtiną sprendimą teisme. Turbūt geriausias tokio manipuliavimo visuomenės nuomone pavyzdys – pirmosios Lietuvos Vyriausybės vadovės Kazimieros Prunskienės bendradarbiavimo su KGB byla, prasidėjusi nuo „atsitiktinai“ traukinyje rasto popierėlio, paskelbto tuomečiame Sąjūdžio dienraštyje. Premjerės kaltės ar

nekaltumo klausimą sprendė teismai. Tačiau kaip! Turbūt demokratinėse šalyse, kur ne tik deklaruojami teisinės valstybės principai, bet ir jų laikomasi politinėje ir teisinėje praktikoje, nerastume tokio atvejo, kai vienoje ir toje pačioje byloje, priklausomai nuo politinės konjunktūros, tie patys teismai kelis kartus priimtų skirtingus sprendimus – pripažintų kaltę arba išteisintų. Galią ir valią spręsti, kas yra teisinga, murkdant teismų ir kitų valstybės institucijų autoritetą, vis labiau ėmė uzurpuoti politikai ar apsiskelbę niekad neklystančiais teisuoliais tautos vadai. O tokiais „fiureriais“, kaip rodo ne tik Lietuvos patirtis, bet ir liūdnos kitų šalių istorijos, susiklosčius tam tikroms aplinkybėms, gali tapti bet kas. Dažnai – savo genialumą pervertinę madingų sąmokslo teorijų kūrėjai, neradę sau vietos visuomenėje. Ir tuomet nuo „kišeninių prokurorų“ iki tautos valia prisidengiant vykdomų linčo teismų lieka tik vienas žingsnis.

Rebusas: ar I.Degutienė (dešinėje) ryšis bandyti pakeisti D.Grybauskaitę? BFL nuotr.

Užsk. Nr. 304723


Visuomenė | 5

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Garliava ir marsiečiai

Valstybė nepajėgi suvaldyti kirpėjos A.Skučienės. BFL nuotr.

Anarchija – diktatūros motina Demokratinių rinkimų keliu konservatoriai taip ir nesugebėjo pasistatyti partinės valdžios piramidės su savu prezidentu viršūnėje. Todėl pirmosios prezidento Valdo Adamkaus kadencijos metu nuolat vyko bandymai sutelkti visas realias galias vienos ar kitos Seimo partijos rankose ir įtikinti tautą, kad ji vėl išsirinko „ne tą“. V.Adamkui taip pat teko išgyventi ne tik V.Landsbergio valdomo Seimo ir Gedimino Vagnoriaus Vyriausybės rezistenciją, Rusijos krizę ir jos išprovokuotą minios apsiaustį. Teko atlaikyti „ubagų žygius“, Grūto parko vertų personažų mitingus S.Daukanto aikštėje su grasinimais susideginti ar susprogdinti prezidentūrą, kelių blokadas, bankrutavusių įmonių darbininkų bado streikus. Naujieji liaudies gynėjai, paskelbę inkvizicijos laikus primenantį karą visuomenės elitui ir konstitucinės valdžios sistemai, pasodino į Kauno mero postą „ubagų karalių“

Vytautą Šustauską, o „širdžių premjeru“ tapo tuomet dar konservatorius Rolandas Paksas. Būtent R.Pakso „dangun ėjimo“ metais įsigalėjusios manipuliavimo visuomenės nuomone technologijos pavertė ne tik rinkimų kampaniją, bet ir porinkiminę politiką savotišku mitologinių būtybių karo lauku su pagoniškomis apeigomis ir aukas pergalingo vado garbei atnašaujančia minia. Tuomet neišsipildžiusi, tačiau taip ir nesužlugusi kartu su R.Pakso prezidentine karjera

Stiprėja įspūdis, kad Lietuvą valdo ne įstatymas ir net ne prezidentė, bet gandų ir kurstytojų įkaitinta minia.

„tvarkos ir teisingumo“ iliuzija liko amžinai gyva Marijos žemėje. Ši iliuzija iškėlė į valdžios viršūnę prezidentę Dalią Grybauskaitę, kuriai faktiškai rinkimuose nereikėjo kovoti su partijų iškeltais kandidatais, jų ideologinėmis, politinėmis ar etinėmis nuostatomis. Iš esmės už D.Grybauskaitę balsavę rinkėjai balsavo už tą patį V.Šustausko, R.Pakso ir Viktoro Uspaskicho pažadą sugriauti korumpuotą valdžios sistemą, nors toje sistemoje įsitaisę „kovotojai“ su sistema ir susikrovė savo pirmuosius milijonus. Todėl turbūt nereikia stebėtis ir naujiena, kad, pavyzdžiui, buvusio K.Prunskienės Vyriausybės kultūros ir švietimo ministro, buvusio prezidento V.Adamkaus patarėjo Dariaus Kuolio sukurtą „Pilietinės visuomenės“ institutą taip pat dosniai finansuoja ta pati valdžios sistema, kuriai šis visuomenės veikėjas skelbia kovą, – Švietimo ir mokslo ministerija nukreipė buvusiam ministrui gerą gyvenimą užtikrinantį ES finansinės paramos srautą. O kas suskaičiuos, kas dar ir kokiems „piliečiams“, turintiems nepaperkamų kovotojų su korupcine sistema ir nuskriaustųjų gynėjų įvaizdį, sumoka už šią neva nesavanaudišką veiklą? Juk tokie „Pilietinės visuomenės“ ir panašūs į juos institutai, imituojantys nepriklausomas nuo valstybinės valdžios struktūras, neprivalo atsiskaityti nei piliečiams, nei Valstybės kontrolei ar kitoms įstaigoms apie savo finansavimo šaltinius. Tik pagal jų veiklą ir finansavimo šaltinius galima spėti, kokių partijų ar kitokių grupuočių „filialais“ yra šie pseudopolitiniai dariniai. Partijos, prarandančios visuomenėje pasitikėjimą, o taip pat – ir tikimybę laimėti būsimus rinkimus, tokius „nepolitinius“ sambūrius panaudoja kaip savo „smogiamuosius būrius“ politiniams oponentams triuškinti, sutelkti didesnę ar mažesnę minią į triukšmingas ir emocijas uždegančias akcijas, galinčias patraukti žiniasklaidos dėmesį ir nutekinti finansinius srautus partijų kasose nefigūruojančiai savireklamai. Tokia imitacinė politika, gerai įvaldyta kaimyninėje „valdomos demokratijos“ šalyje, nūnai plačiai praktikuojama ir Lietuvoje. Juokinga, tačiau net savo atributiką šie tariamai pilietinės, o iš esmės – bolševikinės anarchijos, vedančios į totalią valdžios uzurpatorių diktatūrą, šaukliai nusižiūrėjo nuo Smolnį šturmavusių matrosų ir jų valdžios perėmėjų Rusijoje. Skirtumas nebent toks, kad Rusijoje dabar vieni mitinguoja su šv. Georgijaus kaspinais,

kiti pasirinko baltą spalvą. Lietuviškojo Levo Trockio vedama į mūšį „pažemintųjų ir nuskriaustųjų“ minia protesto ženklan kabina prie prezidentūros žalius kaspinus. Kuo gi nusikalto prezidentė, kurią dabar ima negailestingai pliekti dar neseniai sutartinai garbinę tie patys politikai, visuomenės veikėjai ir verslo grupių išlaikoma žiniasklaida? Kodėl žlunga V.Landsbergio ir D.Grybauskaitės paktas? Dauguma rinkėjų, paveikti susivienijusių prieš V.Adamkų politinių grupuočių inspiruojamos propagandos, balsavo už viltį ir tikėjimą, kad prezidente tapusi D.Grybauskaitė „padarys tvarką“, nepaisant to, kokia partija vyraus Seime. Juk partijomis, kaip rodo apklausos, Lietuvoje jau beveik niekas nebepasitiki. Natūralu, kad jei nepasitiki partijomis, tai nepasitiki ir Seimu bei jokia Vyriausybe, sudaroma partinio delegavimo į valdžią pagrindu. Nukelta į 6 psl.

>>>

Bendražygiai jau paaukojo premjero A.Kubiliaus galvą miniai. BFL nuotr.


6 | Visuomenė

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

>>> Atkelta iš 5 psl. Būtent todėl partijomis nusivylusios verslo grupės, o taip pat ir pačios partijos ėmė kurti „šešėlinę“ visuomenės valdymo sistemą – tariamai nepolitinius judėjimus, „piliečių santalkas“ ir kitas struktūras, su kurių pagalba tikėjosi užsitikrinti bet kokią paramą savo tikslams, o ateityje galėtų „pasidalyti“ ir valdžia. Tačiau valdančiajai koalicijai ir jos suformuotai Vyriausybei, norinčiai išsilaikyti valdžioje bent jau iki kadencijos pabaigos, neišvengiamai reikėjo prezidentinio stogo. Tokią apsaugą tarsi ant lyno balansuojančiai A.Kubiliaus Vyriausybei ir suteikė prezidentė. Margame ir pagal sunkiai suvokiamus požymius fragmentuotame politiniame fone Geležinės magnolijos juodu diržu autoritetas atrodė neginčijamas, o politinio manevro galimybės – beveik neribotos. Todėl prezidentė be didelio vargo ir parlamentinių partijų pasipriešinimo galėjo paskirti visus sau tinkamus teisėsaugos ir kitų valstybės institucijų vadovus. Prezidentė net išsireikalavo nepartinės, bet sau lojalios profesionalės į finansų ministro postą. Beje, taip ji pakartojo prezidento V.Adamkus manevrą, kai jis privertė premjerą A.Brazauską atsivesti į šį postą ne partijos deleguotą Zigmantą Balčytį, o nepartinę D.Grybauskaitę. Tačiau daugiau jokių pretenzijų dėl realiai vykdomos Vyriausybės politikos prezidentė nereiškė, pabrėžtinai demonstruodama, kad ji nesikiša į Seimo ir Vyriausybės reikalus, t.y. realią politiką. Net Lietuvos užsienio politiką ji iš esmės paliko užsienio reikalų ministro Audroniaus Ažubalio nuožiūrai, kai nepavykę diplomatiniai viražai Rusijos ir Baltarusijos pusėn neatnešė jokių apčiuopiamų rezultatų. Beje, net ir tas nesėkmes Rytų fronte prezidentė dabar gali nurašyti buvusiam užsienio reikalų ministrui Vygaudui Ušackui. Tokia padėtis ilgai tenkino tiek konservatorius, tiek prezidentę. Tačiau dabar padėtis tokia, kad valdančiosios daugumos ir prezidentės, ar bent V.Landsbergio partijos ir D.Grybauskaitės politinis paktas jau faktiškai anuliuotas. Prezidentė vardan savo šventos ramybės gal ir norėtų išlaikyti taikų sambūvį iki pat Seimo rinkimų, tačiau

Juokai juokais, bet Lietuvos politiniame gyvenime vis daugiau lemia marsiečiai. BFL nuotr.

ji negali visiškai ignoruoti susiklosčiusios realybės. O politinė realybė tokia, kad konservatoriai neturi šansų laimėti ne tik Seimo, bet ir nenumaldomai artėjančius prezidento rinkimus. Kas taps „vilties“ prezidente? Dabar, kai prezidentė iš geidžiamos konservatorių politinės „nuotakos“ tampa tik vos pakenčiama sugyventine, konservatorių politinė ateitis tampa labai miglota. Faktiškai lieka tik atsarginis variantas – užsitikrinus Darbo partijos paramą, išrinkti Ireną Degutienę prezidente vietoj D.Grybauskaitės, kad Tėvynės sąjunga–Lietuvos krikščionys demokratai išlaikytų įtaką net ir po pralaimėtų Seimo rinkimų. Tuomet ir V.Landsbergiui nereiktų veržtis į prezidentūrą pro užpakalines duris, kai prireiks nurodyti,

kurioje Lietuvos vietoje jau išsilaipino marsiečiai. Bėda ta, kad „Snoro“ banko katastrofa sudegino ne tik paskutinius pasitikėjimo valdžia likučius, bet kartu su Seimo pirmininkės I.Degutienės autoritetu sudegino paskutinę konservatorių viltį sėkmingai pasirodyti jei ne Seimo, tai bent jau prezidento rinkimuose. Norint išplauti netikėtai užtiškusias dėmes ant dailiai puoselėjamo būsimosios konservatorių „vilties“ prezidentės veido, dabar reiks daug padirbėti. Prezidentė, atrodo, šiuo atveju nelinkusi teptis rankų skalbdama svetimus marškinius. Tačiau partijų problema yra ir ta, kad ne Seimo komisijos, bet patys rinkėjai ieškos ir suras „Snoro“ žlugimo, žudančių sąskaitų už šildymą, benziną, didėjančių maisto kainų, nedarbo, emigracijos bei visų kitų Lietuvos nelaimių kaltininkus. Ir balsuodami gali nubausti taip, kad vieno premjero – A.Kubiliaus – galvos bus per maža. Beje,

Tuomet ir V.Landsbergiui nereiktų veržtis į prezidentūrą pro užpakalines duris, kai prireiks nurodyti, kurioje Lietuvos vietoje jau išsilaipino marsiečiai.

savo nominalaus lyderio galvą konservatoriai, atrodo, jau seniai paaukojo miniai. Kad ir koks svarbus yra premjero postas, tačiau kai Lietuvą valdo tokios galingos moterys kaip D.Grybauskaitė, I.Degutienė, krašto apsaugos ministrė Rasa Juknevičienė, finansų ministrė Ingrida Šimonytė, galinčios ir mokančios bet kada premjerą „pastatyti į vietą“, premjeras gali rinkimų kampaniją ramiai iškeisti į žygį dviračiais su žmona. Šiam iškilių politiką „darančių“ moterų pulkui A.Kubilius tinka tik į politinius juodadarbius. Savo politinę karjerą partijos lyderio, premjero ar prezidento poste jis ramiai gali atidėti iki tol, kol ateis laikas įgyvendinti politinę viziją apie 2030ųjų Lietuvą. Todėl ne paslaptis, kodėl nė viena iš sveiko proto politinių lyderių nedrįsta pakovoti prieš įsisiautėjusią Garliavą. Prezidentė negali todėl, kad nesusikurtų sau dar vieno priešininko – aršios violetinės armijos. Juk profesionalaus prezidentūros šturmų organizatoriaus D.Kuolio armija – jau už vartų. Konservatoriai prieš Garliavą negali kovoti vien todėl, kad iš dalies drauge su savo revoliuciniais šaukliais kovodami propagandinius karus prieš mitologinius „pedofilų“, teisėjų, valstybininkų klanus patys ir sukūrė šį fenomeną. Juk jei Pakaunė šiandien balsuoja net ne už „sisteminius“ konservatorius, o už kirpėją Audronę Skučienę ir teisėją Neringą Venckienę, tai ką gali žinoti, už ką ryt balsuos paskutinė konservatorių tvirtovė – Kaunas? Tad pragmatiškai renkantis, konservatoriams rinkimuose geriau kariauti ne prieš N.Venckienės armiją, o kartu su ja. Gali būti, kad tokio aljanso tikslas – priversti D.Grybauskaitę savanoriškai atsisakyti antrą kartą dalyvauti prezidento rinkimuose. Juk jei prezidentė nebegali suvaldyti Garliavos, tai kas patikės, kad ji gali suvaldyti Lietuvą? Gal tuomet visiems, ieškantiems „vilties“ prezidentės, nieko kito neliks, kaip investuoti tiesiog į N.Venckienę? Juk prieš Garliavą savo bejėgystę prisipažįsta net pats Katalikų bažnyčios hierarchas. Ar minios keliamą chaosą, politinę sumaištį ir propagandines atakas atlaikys prezidentė? D.Kuolio, V.Uspaskicho ir R.Pakso gerbėjų santalkos jau kyla į rinkiminį karą, kuriame vienu balsu šaukia ir konservatoriai, ir Garliava, ir marsiečiai. Tuo tarpu kiti piliečiai bent kol kas balsuoja kojomis – emigruodami iš Lietuvos, nes jie čia iš tikrųjų „ne prie ko“. Negi kojomis balsuos ir D.Grybauskaitė?


Savaitės interviu | 7

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Pasaulio verslo čempionas Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Mažas – nebūtinai nepastebimas už Lietuvos ribų. Kauniečio verslininko Vlado Lašo veikla šiemet įvertinta tarptautine verslo Taikos premija. Nobelio premijos laureatų teigimu, tai yra aukščiausias asmeninis verslininkų apdovanojimas pasaulyje. Premija septyniems žmonėms kasmet skiriama už verslo sėkmę, neatsiejamą nuo socialinės atsakomybės ir socialinio solidarumo principų. Konkursui, kurį trečią kartą organizavo Nobelio taikos premijos laureatų įkurtas Verslo taikos fondas ir Tarptautiniai prekybos rūmai, buvo pateikta 90 kandidatų iš 60 valstybių. Kartu su lietuviu verslo Taikos premiją gavo Egipto, Indijos, Argentinos, JAV, Tanzanijos ir Bangladešo verslininkai. Premijų įteikimo ceremonija įvyks gegužės 7 d. Osle (Norvegija). Iki šiol šį garbingą įvertinimą yra gavę visame pasaulyje žinomų kompanijų „Ikea“, „Tata“, „General Electric“ vadovai. Dabar tarp jų įsiterpė ir prieš dvidešimt metų įkurtos siuntų tarnybos „Skubios siuntos“ vadovas. – Esate pirmasis Lietuvos verslininkas, sulaukęs tokio pasaulinio savo veiklos pripažinimo. Kokie jausmai užplūdo? – paklausė savaitraštis „15min“ V.Lašo. – Labai malonu, labai netikėta. Atrodo, kad tokie dalykai nelabai įmanomi, kad nelabai pastebima, kas vyksta Lietuvoje, kad yra žymiai reikšmingesnių pasaulyje, bet, pasirodo, sukaupus jėgas pabandyti verta. Dabar galiu įsivaizduoti, kaip jaučiasi sportininkas, iškovojęs sau ir Lietuvai olimpinį medalį. Šitas įvertinimas – puikių bendradarbių, kolegų komandų, kurių nariu esu, įvertinimas. – Kaip iš mokslo atėjote į verslą? – Atkuriant valstybę kažkaip reikėjo išsiveržti iš sovietinio pašto, kad galėčiau į užsienio konferencijas kažką išsiųsti, kažką gauti laiku, o ne po pusės metų. Prikalbinau kelis draugus ir išsiuntėme dvylika siuntų pasaulio lietuvių bendruomenėms su kovo 13-osios laikraščiais, kuriuose buvo išspausdintas Kovo 11-osios Nepriklausomybės Aktas. Tai buvo simbolinė pradžia per tuo metu vienintelį kelią – Šeremetjevo oro uostą (Maskvoje, – red. past.). Vėliau radome greitesnius kelius per Suomiją, po to – per Vokietiją. Nuo oficialaus kontrakto sudarymo su UPS šiemet sueina 21 metai. – Tačiau to, turbūt, maža gauti verslo Taikos premiją? – Vien tik verslas gal ir neatkreiptų dėmesio, bet su kolegomis stengiamės viską daryti kūrybiškai, su užsidegimu. Tai, kuo užsiėmėme universitete, dabar su Vytautu Jokužiu ir kitais tęsiame bendrovėje „Elinta“ (pramonės automatizavimo sprendimai, elektromobiliai, – red. past.). Prieš keletą metų Kalifornijoje sutikau Richardą Bransoną (vienas garsiausių britų verslininkų, milijardierius, verslo grupės „Virgin Group“ įkūrėjas, – red. past.). Šis susitikimas išsivystė į gražų

V.Lašo dosjė

Verslininko V.Lašo pastangos įvertintos tarptautine verslo Taikos premija.

Gimė: 1956 m. Kaune; Išsilavinimas: technikos mokslų daktaras;

E.Ovčarenko nuotr.

Veikla: „Skubios siuntos“, „Elinta“, „Elinvision“, TED, „Carbon War Room“, „Springboard“, aukštųjų mokyklų patarėjas, įvairių verslo organizacijų valdybos narys; Šeima: žmona Audronė, dukra Dalia (27 m.), sūnus Vaidotas (23 m.), įdukra Vaida (9 m.), įsūnis Paulius (10 m.); Pomėgiai: keliavimas, bėgiojimas, dviračiai. Šūkis, pasiskolintas iš „Volvo“: „Kiekvienas lašas svarbus!“

bendradarbiavimą įkuriant ne pelno siekiančią organizaciją „Carbon War Room“, kurios siekis – naujas technologijas, finansus pajungti resursus tausojančio, taupiai energiją naudojančio pelningo ir ilgalaikio verslo skatinimui ir kūrimui. Premijų skyrimo komitetui ši mano veikla įstrigo. Komitetas pastebėjo ir kitas veiklas. Dalyvauju ir stengiuosi pritraukti daugiau besidominčių į konferenciją TED (nuo 1984 metų vykstančio renginio šūkis – „idėjos, kurias verta skleisti“, – red. past.), kurios nariu ir vienu rėmėjų esu. Su britais esame įsteigę svarbų ne tik Didžiajai Britanijai ar Lietuvai, bet ir visam Europos regionui startuojančio jauno verslo greitintuvą „Springboard“. Prieš porą metų Kaune ir Vilniuje surengti „Startup weekend“, „Startup monthly Vilnius“. Juos surengė veiklus jaunimas. – Kuo konkrečiai užsiima „Carbon War Room“? – Didžiąja dalimi pokyčių nėra dėl to, kad netikime, jog jie gali būti. Tačiau įtraukus jaunus žmones su ambicingomis, inovatyviomis idėjomis, pavyzdžiui, energetikos srityje, galima padaryti tai, kas kompiuterijoje įvyko prieš 20 metų. Pasaulyje buvo jaunų žmonių – Billas Gatesas ar Steve‘as Jobsas, kurie kompiuterijoje pakeitė viską. Naujos galimybės yra susijusios su energija, gamtos resursais. Klimato kaitos problemą matome kaip didžiausią mūsų laikų galimybę ateiti efektyvesnėms, geresnėms technologijoms. Iš klimato kaitos galime

kurti vertę, turtą, tik reikia teisingai panaudoti tuos dalykus, kuriuos jau turime. Mes ieškome kliūčių, kurios trukdo panaudoti esamas technologijas CO2 mažinti, ir lengviausių būdų, kaip jas pašalinti. Dažnai finansai nueina ne ta kryptimi, nes investuojama į tradicines, seniai nusistovėjusias, sritis, nematant, kad jos sparčiai keičiasi. Prisiminkime „Ekrano“ pavyzdį, kurio vadovai tikėjo, kad kineskopai dar 10 metų bus paklausūs, tačiau per porą metų įmonė bankrutavo.

Iš klimato kaitos galime kurti vertę, turtą, tik reikia teisingai panaudoti tuos dalykus, kuriuos jau turime. – Bet jums rūpi pokyčiai ne tik Žemėje, bet ir kosmose. Ką ten matote? – Džiaugiuosi, kad mūsų kompanijoje („Skubios siuntos“, – red. past.) išaugo keletas gerų vadovų, kuriems esu perdavęs vadovavimą. O aš ieškau sričių, kuriose būtų galima padėti pagrindus tolimesnėms veikloms. Su bendraminčiais pradėjome žiūrėti į kosmosą. Paskaičiuota, kad jau dabar siuntų srityje vienas orbitinis skrydis būtų naudingas, sujungiant tolimiausius pasaulio kampelius.

Yra Lietuvoje ir protų, ir rankų, kurios gali dalyvauti labai vertingose kosminėse programose. Juk kilogramo kosminio produkto ir automobilio ar elektronikos prietaiso vertės labai skiriasi. Mums geriau dalyvauti ypač vertinguose projektuose. Be abejo, reikia prisiimti ir daug rizikos, nes kartais gali ir nepasisekti. – Kaip veikia „Skubiose siuntose“ įdiegta sistema „Pasiskirk sau atlyginimą pats“? – Tai nėra kasdienė sistema. Pirmą kartą ją pritaikėme dar prieš ekonominį nuosmukį. Matėme, kad verslas auga ir atlyginimai turi augti. Aš kolegoms pasiūliau – gal ne ieškome firmos, kuri atliktų analizę, kiek konkretus darbuotojas turi uždirbti Lietuvoje, o leidžiame jiems patiems įvertinti savo darbą. Darbuotojai turėjo atsakyti į penkis klausimas, vienas jų – norimas atlyginimas. Laiške trumpai išdėsčiau ir mūsų istoriją, atlyginimų pokyčius. Įdomu prisiminti, kad prieš 20 metų visai normalus atlyginimas buvo 50 JAV dolerių. Premjerui esu siūlęs – gal pasiruoškime kaip piliečiai, kaip vadovai, kaip institucijos penkerius metus patys sau pasiskirti mokesčius. Juk mokesčiai yra gėris, kurį kiekvienas norime gauti iš valstybės. Jei jie panaudojami efektyviai, kiekvienas norės tame dalyvauti. Nors tai atrodo utopiška, bet, susidėliojus kai kurias taisykles, yra pasiekiama. Tačiau, kaip ir su atlyginimais, negali sau pasiskirti to, ko nėra.

„Carbon War Room“ įkūrėjai: (iš kairės) Strive Masiyiwa, Vladas Lašas, José María Figueresas, Richardas Bransonas. S.Studerio nuotr.


Komentaras ras

Lauras Bielinis redakcija@15min.lt

Išblaškyti liberalai Liberalių partijų laukui priskiriamos trys partijos: Liberalų sąjūdis, Liberalų ir centro sąjunga bei judėjimas „Taip“. Visos kažkada atsiskyrusios nuo vienos partijos. Tačiau šiandien kalbėti apie galimą šių partijų buvimą kartu (aljansą, koaliciją ar susiliejimą) sunku, o kartais ir beprasmiška. Priežastys įvairios – asmeniniai lyderių ir narių nesutarimai, grupinės interesų pretenzijos kitai grupei, nauji organizaciniai dariniai, kurie jau nepriima galimybės persiformuoti į kitokius. Žodžiu, liberalai suskaldyti ir supriešinti. Tokia padėtis naudinga daug kam. Išblaškytas liberalų rinkėjas ima vengti dalyvavimo rinkimuose, renkasi ne liberalų partiją, o tą, kuri gali laimėti. Išblaškytos liberalų gretos tampa lengvu, nesunkiai įtraukiamu partneriu valdančiojoje daugumoje, kur dominuojančiai konservatorių frakcijai daug lengviau derėtis atskirai ir daryti įtaką dviem nedidelėms frakcijoms, o būtų sudėtinga nepaisyti didelės liberalų frakcijos. Bet yra, kaip yra. Visos liberalų pajėgos rengiasi rinkimams, bet jų galimybės skirtingos. Liberalų sąjūdis dar prieš savaitę atrodė solidi ir ramiai einanti į rinkimus jėga, kurios pagrindinė įvaizdžio dalis buvo nesikišti į rizikingus ginčus koalicijoje (prisiminkime, kaip tyliai ir beveik nepastebimai elgėsi Liberalų sąjūdis per skandalą su FNTT valdininkais).

Nuosaiki Liberalų sąjūdžio rinkimų taktika sulūžo per vieną dieną, kai į viešumą iškilo G.Steponavičiaus nuotykiai su sekseksperte. Toks nuoseklus ir tvarkingas ėjimas į rinkimus nežadėjo daug balsų, tačiau leido išsaugoti esamus ir gal net surinkti šiek tiek atkritusių nuo dešinės ir kairės nedideliame liberalų politiniame spektre. Tačiau nuosaiki Liberalų sąjūdžio rinkimų taktika sulūžo per vieną dieną, kai į viešumą iškilo G.Steponavičiaus nuotykiai su sekseksperte. Nemanau, kad verta moralizuoti šio skandalo dalyvius. Geriausia būtų leisti pačiam G.Steponavičiui sureguliuoti savo asmeninius santykius. Tačiau kai skandalas kliudo visos partijos rinkimų strategiją, vieno asmens atvejis tampa visos partijos problema. Partija ėmėsi energingai ginti vieną savo lyderių, kaltinti kitą pusę. Gal ir reikia taip elgtis partijos nariams, tačiau rinkimų kovoje teks keisti savo strategijas, nes dabar solidumo ir rimties vaizdinys išsikreipia, tampa netikras. Konservatoriai neužmiršo Liberalų sąjūdžio įžeidimo apie vienintelę sveiko proto dešiniąją partiją, todėl atseikės Liberalų sąjūdžiui su kaupu. Kiti liberalai irgi primins visuomenei apie nusidėjėlius ir neleis šiam skandalui užgesti. Judėjimas „Taip“ vis labiau grimzta į Vilniaus miesto ūkines problemas, kurios vietoj konstruktyvaus pavyzdžio virsta finansinių skandalų virtine. Jei A.Zuokui pasiseks atsiriboti nuo Gedimino prospekto rekonstrukcijos machinacijų, jam bus pateikti kiti kriminaliniai miesto ūkio rebusai. A.Zuoko laukia sudėtingos kovos dėl išlikimo. Manyčiau, kad jam būtų tikslinga ne siekti laimėti rinkimus į Seimą, o sutvarkyti savo užnugarį, sutvirtinti lyderio įvaizdį ir sutelkti „Taip“ kitiems rinkimams. Bet tam reikalingi dideli ištekliai. Lieka nusistebėti, kad Liberalų ir centro sąjunga, demonstruodama principus ir nevengdama konfliktų dėl savo įsitikinimų net su koalicijos partneriais, parodė save ne tik gyvybinga, bet ir verta politinio prizo – gyventojų palankumo.

8 | Verslas

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Ko Lietuvai trūksta iki tobulos konkurencijos?

Labai draugiški Penki litai už litrą benzino ir aštuoni litai už 10 kiaušinių neišmatuojamos kantrybės lietuvius vėl sutelkė diskusijai apie kainas: ar kainos Lietuvoje kyla, nes jos vejasi senąsias ES šalis, ar todėl, kad pas mus per mažai konkurencijos? Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt Šios srities profesionalai užtikrina, kad Lietuva dėl savo mažumo niekada nepasieks, kad jos rinkoje konkurencija veiktų tobulai, tačiau rinka gali keliauti efektyvios konkurencijos link. Lieka išsiaiškinti, ar yra norinčių, kad taip būtų? Konkurentai nekonkuruoja Moterims skirtuose žurnaluose jau kuris laikas akį rėžia kosmetikos reklamos, kuriose po trumpojo aprašo pateikiama kaina, o iš karto po ja – „ieškokite salonuose „Douglas“, „Kristiana“, „Sarma“. „Kristiana“ ir „Douglas“ – didžiausi mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje. Todėl kai 2007-aisiais didžiausias Europos parfumerijos ir kosmetikos prekybos tinklas „Douglas Holding“ įkėlė koją į Lietuvą, įsigydamas „Baltic Cosmetic Holding“, kuriam priklausė kosmetikos ir parfumerijos parduotuvių tinklas „Sarma“, daugeliui džiaugsmas liejosi per kraštus: atėjo stiprus konkurentas, kuris turėtų paspausti beveik tuščioje rinkoje dirbusios „Kristianos“ kainas. Tačiau netrukus džiūgautojai turėjo nusiraminti. Paaiškėjo, kad nemažai prekių yra iš to paties sandėlio –

naujasis rinkos žaidėjas dalį produkcijos perka iš kosmetikos ir parfumerijos importuotojos „Fragrances International“, kuri priklauso tam pačiam savininkui kaip ir „Kristiana“. „Bendros reklamos nedarome, o logotipai gali atsirasti viename makete, kai tiekėjai nurodo, kur galima įsigyti tam tikrų prekių“, – tokią sinergiją aiškina „Douglas LT“ rinkodaros projektų vadovė Jurga Kulickaitė. Ji pripažįsta, kad „Douglas“ nesistengia su „Kristiana“ konkuruoti kainomis ir džiaugiasi, kad pastaroji – taip pat ne. Didmenininkai, jos teigimu, jokių sąlygų kainoms nekelia, tačiau jie gali pateikti rekomenduojamą kainą. Geras pavyzdys – mobilusis ryšys „Jeigu klausiate, ar du konkurentai rinkoje jau yra tikroji konkurencija, tai atsakymas paprastas – jeigu tie du konkurentai yra nusiteikę konkuruoti, tai tokia konkurencija gali būti efektyvi“, – užtikrina buvęs Konkurencijos tarybos pirmininkas, advokatų kontoros „Glimstedt“ konkurencijos patarėju dirbantis Rimantas Stanikūnas. Vienas ryškiausių pavyzdžių Lietuvoje – mobiliųjų telekomunikacijų rinka. Lietuviai, palyginti su kitomis šalimis, už mobiliojo ryšio paslaugas moka pakankamai

mažai ir gauna kokybiškas paslaugas. „Lietuva dabar turi mažiausias judriojo ryšio paslaugų kainas Europoje“, – tvirtina „Bitės“ generalinio direktoriaus pavaduotojas klientams Chrisas Robbinsas. Priežastis – visi operatoriai siūlo tą pačią prekę ir paslaugas per tuos pačius tinklus ir tose pačiose judriojo

Lenkų ir vokiečių rojus Mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje, skirtingai nei dujų sektoriuje, jau dabar turime keturis didžiuosius prekybos tinklus, tačiau dėl to maisto kainos nemažėja. Žemės ūkio ministras Kazys Starkevičius neseniai išpoškino, kad Lietuvoje kiaušiniai brangsta todėl, kad nėra mažų kainų prekybos tinklo „Lidl“, o pieno ir mėsos gaminių kainos auga dėl to, kad didieji prekybos tinklai tarpusavyje nekonkuruoja. O šie dėl kylančių kainų kaltina gamintojus. „Lenkijoje daugelis maisto produktų mažmeninėje prekyboje kainuoja tiek, kiek Lietuvoje didmenomis. Be to, net tai, kas Lietuvoje vadinama „pigu“, neprilygsta lenkiškoms kainoms“, – argumentuoja prekybininkai.

Kylančios kainos vidaus rinkoje visada skatina importą. Todėl jau netrukus gali nutikti taip, kad į Lenkiją apsipirkti važinės ne tik žmonės, bet ir patys prekybos tinklai – dalį maisto produktų jie tiesiog importuos. Lenkijoje seniai jau veikia tokie tarptautinio kalibro žaidėjai, kaip „Carefour“, „Metro“, „Lidl“, „Tesco“, „Kaufland“. Lenkai taip pat turi sėkmingą mažmeninės prekybos tinklą „Biedronka“, kuris šiomis dienomis atidaro 2000-ąją savo parduotuvę Lenkijoje. Vien šio tinklo parduotuvių skaičius rodo, kad jis vilioja pirkėjus mažesnėmis kainomis. „Biedronka“ atstovai neseniai lankėsi Lietuvoje, o į namus išsivežė šūsnį informacijos apie mūsų mažmeninės prekybos rinką ir konkurencinę aplinką.

Vokiečiai nuolat pabrėžia, kad jų šalyje maisto prekės yra vienos pigiausių Europoje. Hanoveryje vien mažų kainų prekybos tinklų yra daugiau nei didžiųjų Lietuvoje: tai – „Aldi“, „Lidl“, „Penny“, „Netto“, „Norma“. Vokiečiai žino, kad šiose parduotuvėse visada ras pigių prekių, parduodamų tiesiog iš kartoninių dėžių ir ne su gamintojo prekės ženklais. Pigesnių savaitės prekių sąrašas čia skelbiamas jau savaitgalį, todėl pirkėjai iš anksto žino, kur ir ką pigiau galės tą savaitę pirkti. Kainas ir pasiūlymus prekybos tinklai skelbia ir nemokamuose savaitraščiuose. Jaunimas seka žurnalus, susijusius su mažmenine prekyba, ir iš jų karposi kuponus, taip pat suteikiančius nuolaidas maisto produktams.


Verslas | 9

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

konkurentai 25 proc. šaliai reikalingų dujų. Taigi, dujų rinkoje po poros metų turėsime jau du žaidėjus, tačiau jau dabar aišku, kad pagal planuojamus tiekti dujų kiekius jie nebus lygiaverčiai. „SGD terminalas yra reikalingas tam, kad darytų spaudimą „Lietuvos dujoms“, kurios, atsiradus konkurencijai, negalės didinti dujų kainų. Tačiau šis spaudimas nebus labai jau didelis, nes SGD terminalas negalės aprūpinti dujomis visos Lietuvos“, – pastebi D.Stanikūnas. Todėl, pavyzdžiui, „Lietuvos dujos“ ir toliau gali išlikti šios rinkos lyderiu. D.Stanikūnas mano, kad tikėtis, jog per SGD tiekiamų dujų kaina bus iš esmės mažesnė, būtų klaida, nes terminalo niekas nesiruošia dotuoti. Vilniaus universiteto politologijos lektorius Romas Švedas į SGD termino projektą ragina žvelgti „plačiau ir strategiškiau“. Jis aiškina, kad terminalas ir siekis atskirti magistralinius dujotiekius nuo tiekimo veiklos yra ledą laužiančios iniciatyvos: „Konkurencija bus tik tada, kai trijų Baltijos šalių dujų sistemoje atsiras alternatyvios kilmės dujų. Kai kas svarsto, kad pirmieji dujų projektai gali būti ekonomiškai neatsiperkantys. Tačiau, kol nebus naujų projektų, nebus dujų rinkos.“

„Douglas“ ir „Kristiana“ – konkurentai, bet kainomis nesivaržo, nes daug prekių perka iš to paties tiekėjo. BFL nuotr.

ryšio veikimo zonose. O prekių rinkoje, Ch.Robbinso teigimu, konkurencija yra agresyvi, ir kainos krenta žemyn. Perdėtas optimizmas? Pasak D.Stanikūno, viskas priklauso tik nuo rinkos dalyvių: ar jie nori, ar nenori konkuruoti. Taip yra ir dujų rinkoje, kai vienintelei dujų tiekėjai „Gazprom“ už dujas mokame vieną didžiausių kainų Europoje, todėl kasmet, palyginti net ir su Latvija bei Estija, už dujas permokame 400–500 mln. Lt. Energetikos ministras Arvydas Sekmokas už šildymą neišgalinčius susimokėti lietuvius ramina, kad padėtis iš esmės ims keistis, kai dujų rinkoje atsiras antrasis veikėjas – Suskystintų gamtinių dujų (SGD) terminalas. Dujos, anot ministro, turėtų atpigti trečdaliu.

Lietuva per metus sunaudoja apie 3 mlrd. kub.m rusiškų dujų. Žadama, kad per SGD terminalą bus tiekiama ne mažiau kaip

Mažmeninės prekybos maisto produktais rinkoje jau dabar turime 4 didžiuosius prekybos tinklus, tačiau dėl to maisto kainos nemažėja.

Ligos priežastis – oligopolija „Lietuva, kurioje yra 3 mln. gyventojų, turi mažą vartojimo rinką, o joje – tik keletą gamintojų. Dėl to čia neateina kiti gamintojai arba paslaugų teikėjai – jiems čia tiesiog per ankšta. Tokioje erdvėje atsiranda didelė tikimybė, kad kai yra mažai konkurentų, jie gali susitarti“, – aiškina D.Stanikūnas. Pavyzdžiui, keturi didžiausi mažmeninės prekybos tinklai Lietuvoje užima apie 80 proc. mažmeninės prekybos maisto produktais rinkos. Tokia statistika yra ir Skandinavijoje bei kitose Europos šalyse. Lietuvoje mažos konkurencijos problemą paaštrina ir tai, kad didžiųjų tinklų plėtros metais jiems buvo leista kurtis miestų centruose. O šie, gaudami didesnes nuolaidas iš tiekėjų, sugebėjo išstumti smulkias maisto prekių parduotuves.

R.Stanikūnas: „Tobulos konkurencijos Lietuvoje tikrai nėra, tačiau esama konkurencija juda efektyvumo link.“ Todėl daugelyje pasaulio šalių didieji prekybos centrai yra už miestų ribų. Kita vertus, D.Stanikūno teigimu, to paties produkto kaina prekybos tinkluose negali smarkiai skirtis, nes jo savikaina yra ta pati, o antkainiai – panašūs: „Yra labai sunku įrodyti, kada rinkos dalyvių veiksmai yra suderinti arba sudarytas kartelinis susitarimas, o kada kainų augimą lemia vadinamieji paraleliniai veiksmai. Pavyzdžiui, rinkos lyderis pakėlė kainą, tai jam iš paskos seka ir kiti.“ Jis sako, kad nereikia tikėtis, jog mažoje rinkoje turėsime tobulą konkurenciją. Iš esmės Lietuvos rinka yra oligopolinė ir Konkurencijos tarybos priedermė yra rūpintis, kad ta oligopolinė rinka nelinktų link susitarimų ir konkurencijos įstatymų pažeidimų. „Konkurencijos teorijoje egzistuoja tokia samprata, kaip tobula konkurencija. Jai būtini trys elementai – rinka turi būti didelė, joje turi būti daug gamintojų ir daug vartotojų“, – primena D.Stanikūnas. Be to, tokioje rinkoje turi būti visiškai laisvas kelias importuojamai konkurencijai. Ir, žinoma, tokia rinka turi būti skaidri. „Efektyvią konkurenciją pasiekti galima, tačiau tam reikia nemažai laiko, be to, visi valdžios bei konkurencijos politikos formuotojai šį darbą turi dirbti kartu“, – apibendrina D.Stanikūnas.


10 | Pasaulis

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Norvegijoje prasidėjo amžiaus teismo procesas

A.B.Breivikas: „Viską pakartočiau“ Pirmadienį Norvegijoje prasidėjo svarbiausias teismas šalyje nuo Antrojo pasaulinio karo. Prieš jį stojo 77 žmonių nužudymu kaltinamas ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas Andersas Behringas Breivikas. Antradienį 33-ejų kaltinamasis pirmą sykį teismui davė parodymus. Jis pripažino praėjusių metų liepos 22-ąją detonavęs sprogmenų prikrautą automobilį prie vyriausybinių pastatų Oslo centre. Viename iš jų įsikūręs Darbo partijos vadovo premjero Jenso Stoltenbergo biuras. Sprogimas nusinešė aštuonių žmonių gyvybes. Vėliau A.B.Breivikas nuvyko į Utiojos salą, esančią netoli Oslo. Persirengęs policininku, jis ilgiau nei valandą šaudė į šimtus žmonių, susirinkusių į valdančiosios Darbo partijos jaunimo vasaros stovyklą. Utiojoje vyras nušovė 69 žmones, daugiausia paauglius, įstrigusius nedidelėje širdies pavidalo ežero saloje, skalaujamoje ledinio vandens. Šis išpuolis tapo didžiausiomis kada nors vieno ginkluoto užpuoliko įvykdytomis žudynėmis. Teisme A.B.Breivikas ne tik nesigailėjo to, ką padarė, bet ir pažymėjo, kad, jei galėtų, viską pakartotų iš naujo. Pareiškęs, kad savo veiksmais gynė Norvegiją, vyras prašė teismo būti išteisintas.

Išpuolio pasekmės • Per bombos sprogimą prie vyriausybinių pastatų Osle aštuoni žmonės žuvo, 209 buvo sužeisti. • Utiojos saloje A.B.Breivikas mirtinai sušaudė 69 asmenis. Iš jų 34-iems buvo 14–17 metų. 33 žmonės per siautėjimą buvo sužeisti. • Iš viso išpuoliai palietė apie 900 asmenų. • Kilus pasipiktinimo bangai dėl neprofesionalios policijos pareigūnų reakcijos į teroristinius išpuolius, atsistatydino teisingumo ministras Knutas Storbergetas ir Norvegijos vidaus saugumo agentūros (PST) vadovė Janne Kristiansen. • Šių metų kovą policijos, PST atstovai ir premjeras Jensas Stoltenbergas oficialiai atsiprašė išpuolių aukų ir jų artimųjų už tai, kad nesutrukdė A.B.Breivikui žudyti.

Teismo kaina – 12 mln. eurų

Su A.B.Breiviku teisme elgiamasi kaip su padoriu visuomenės nariu.

Pasiruošimas A.B.Breiviko teismui prasidėjo tą pačią akimirką, kai jis praėjusių metų liepos 22 d. buvo suimtas Utiojos saloje. Oslo apygardos teisme pastatyta nauja salė, atnaujinti du teismo aukštai, skirti iš viso pasaulio atvykusiems žiniasklaidos atstovams ir nukentėjusiesiems, dalyvaujantiems teismo posėdžiuose.

„NTB Scanpix“ nuotr.

Teismo prezidentas Geiras Engebretsenas skaičiuoja, kad šalį ir pasaulį sukrėtusio teroristo teismas kainuos apie 12,1 mln. eurų (41,8 mln. Lt). Manoma, kad tomis dienomis, kai vyksta A.B.Breiviko bylos svarstymas, į teismo pastatą suplūsta apie 1–1,4 tūkst. žmonių. Teismo salėje įrengta 190 vietų, rezervuotų tragedijos aukoms ir žiniasklaidos atstovams. Norvegijos teismuose filmuoti draudžiama. Tačiau ši byla laikoma ypatinga, todėl tai daryti leista. Maždaug 2,5 tūkst. žmonių 18-oje teismų visoje šalyje gali tiesiogiai sekti internetu transliuojamus teismo posėdžius. Teismas uždraudė tiesiogiai transliuoti tik A.B.Breiviko duodamus parodymus ir liudininkų pasisakymus. „Stoviu čia kaip Europos ir Norvegijos pasipriešinimo judėjimo atstovas, – teisme kalbėjo A.B.Breivikas. – Įvykdžiau patį įspūdingiausią ir sudėtingiausią išpuolį Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo.“ Šokiruojantis mandagumas Atvesdintas į teismo salę A.B.Breivikas šypsodavosi ir demonstruodavo ultradešiniųjų aktyvistų pasisveikinimo ženklą – į priekį ištiestą kumštį. Tiesa, vėliau jis atsižvelgė į nukentėjusiųjų atstovų skundus ir nustojo tiesti kumštį. Ne vieną užsienio žurnalistą pribloškė norvegiškas mandagumas: nepaisydami žiaurių A.B.Breiviko nusikaltimų, kaltintojai ir teismo paskirti psichiatrai rikiuodavosi į eilę paspausti jam rankos, šypsojosi. Vienas psichiatras net nusilenkė. Daug kam neįprastas pasirodė ir norvegiškas šaltumas: pirmąją teismo proceso dieną prokurorė nė nevirptelėjo skaitydama ilgą žuvusiųjų sąrašą su tokiomis ryškiomis detalėmis, kad norvegų transliuotojai kai kurias jų turėjo cenzūruoti. A.B.Breivikas abejingai klausėsi, vis pasitikrindamas ant jo stalo gulintį kaltinamąjį aktą – šiurpų žmogžudysčių sąrašą. Kone vienintelė į paviršių prasiveržusi emocija buvo A.B.Breiviko ašaros, kurias jis tramdė žiūrėdamas teismo salėje rodomą jo paties internete paskelbtą propagandinį filmą su viduramžių kryžininkų vaizdais ir fone skambančia muzika. „Labai jaudinantis filmas, – apibūdino jis. – Galvojau, kad mano šalis ir mano rasė, (kad) jos miršta.“ Iki pat tos akimirkos A.B.Breivikas abejingai sėdėjo ir klausėsi prokurorės kaltinimų dėl dešimčių šūvių į galvas. Kultūrinis karas Nors ir prisiėmė atsakomybę už išpuolius, baudžiamosios kaltės A.B.Breivikas nepripažįsta. Savo veiksmus jis laiko „žiauriais, bet būtinais“ ir tvirtina veikęs vienas, gindamasis nuo „valstybės išdavikų“, atvėrusių Norvegiją multikultūralizmui ir sudariusių sąlygas „musulmonų invazijai“ į Europą. „Šie veiksmai grįsti gerumu, ne blogiu“, –

apie išpuolius kalbėjo A.B.Breivikas, pridurdamas, kad sušvelnino savo retoriką atsižvelgdamas į išpuolių aukas. Išpuolius A.B.Breivikas vadino „prevenciniais“, kuriais siekta išvengti kultūrinio karo Europoje. „Liepos 22-osios atakos buvo prevencinės atakos. Veikiau gindamasis vardan savo žmonių, savo miesto, savo šalies“, – per ilgiau nei valandą trukusią kalbą sakė kaltinamasis. Pasak A.B.Breiviko, Vakarų Europoje nuo Antrojo pasaulinio karo palaipsniui įsigalėjo „marksistai ir multikultūralistai“, nes šiose šalyse nebuvo lyderių „antikomunistų“, tokių kaip JAV senatorius Josephas McCarthy. Šis konservatyvus senatorius įgijo didelę įtaką savo šalyje praėjusio amžiaus 6-ojo dešimtmečio pradžioje, skelbdamas sensacingus, tačiau neįrodytus kaltinimus dėl komunistų skverbimosi į aukščiausius JAV valdžios sluoksnius. „Tačiau netgi J.McCarthy buvo pernelyg nuosaikus“, – pareiškė A.B.Breivikas.

Kaltintojai ir teismo paskirti psichiatrai rikiuodavosi į eilę paspausti jam rankos, šypsojosi. „Gimiau kalėjime“ Pasak kaltinamojo, Oslas tapo „multikultūriniu pragaru“, o „krikščionys mūsų dienomis yra persekiojama mažuma“. Jis, priminęs išpuolius Madride, Londone ir Tulūzoje, pridūrė, kad „musulmonų liejamo kraujo upės“ dabar teka Europos miestuose. „Multikultūralizmas yra savęs griovimo ideologija“, – aiškino A.B.Breivikas, reikšdamas panieką liberaliai Norvegijos imigracijos politikai. Darbo partijos jaunimo organizaciją AUF jis prilygino nacistiniam Hitlerjugendui, o ją taikiniu pasirinko dėl to, kad „dauguma AUF narių yra naivūs ir indoktrinuoti“.

„Jie buvo ne nekalti vaikai, o politikos aktyvistai“, – pažymėjo ultradešiniųjų pažiūrų ekstremistas. Tuo metu aukų artimieji nepatikliai purtė galvas ir nekantravo, kad ši kalba būtų baigta. Kaltinamasis perspėjo, kad Europa žengia į pilietinį karą tarp „nacionalistų ir internacionalistų“, taip pat gyrė kitų Senajame žemyne įvykdytų ultradešiniųjų ekstremistų išpuolių autorius bei Pietų Korėjos ir Japonijos modelį. „Manęs negąsdina perspektyva visą savo gyvenimą praleisti kalėjime, – kalbėjo A.B.Breivikas. – Gimiau kalėjime, kuriame negalėjau išreikšti savo įsitikinimų. Šis kalėjimas vadinasi Norvegija.“ Belangė arba klinika A.B.Breiviko parodymai taps svarbiausiu veiksniu, nulemsiančiu teisėjų kolegijos sprendimą, ar jis yra pakaltinamas, ar nepakaltinamas. Vyras kaltinamas įvykdęs „teroro aktų“, už kuriuos jam gresia iki 21 metų kalėjimo. Šis nuosprendis gali būti neribotą laiką pratęstas, jei nuteistasis būtų pripažintas tebekeliančiu grėsmę visuomenei. Jis taip pat gali būti pasiųstas į uždarą psichiatrijos kliniką – galbūt visam gyvenimui. Teismo nurodymu buvo atliktos dvi A.B.Breiviko psichikos ekspertizės. Jų išvados kardinaliai skiriasi. Pirmosios ekspertizės ataskaitoje, paskelbtoje praėjusių metų lapkritį, teigiama, kad A.B.Breivikas serga paranoidine šizofrenija ir kad atlikdamas nusikaltimą jis buvo psichiškai nesveikas. Antrosios ekspertizės ataskaitoje, paskelbtoje šių metų kovą, daroma išvada, kad įvykdydamas išpuolius kaltinamasis buvo sveiko proto ir nerodė jokių psichozės ženklų. A.B.Breivikas nori būti pripažintas sveiko proto ir atsakingu už savo veiksmus, kad jo antiislamiška ideologija, išdėstyta 1,5 tūkst. puslapių manifeste, būtų vertinama rimtai, o ne kaip pamišėlio kliedesiai. Jis yra sakęs, kad teismo sprendimas pasiųsti jį į psichiatrijos kliniką būtų „blogesnis nei mirtis“. BBC, CNN, „15min“ ir BNS inf.


Tyrimas | 15

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Komentaras

Algė Budrytė redakcija@15min.lt

Bankrutuojantis „Vievio paukštynas“ staiga tapo geidžiama preke. BFL nuotr.

T.Barštys prieš V.Matijošaitį

Milijonierių mūšis dėl kiaušinio Dviejų Kauno verslo magnatų Tautvydo Barščio ir Visvaldo Matijošaičio peštynėse – naujas posūkis. Teismas suabejojo „Vievio paukštyno“, dėl kurio grumiasi verslininkai, skolų perėmimo teisėtumu. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt „Kauno grūdams“ užginčijus 23 mln. Lt „Swedbank“ skolos pardavimą „Vičiūnų“ grupės įmonei, apribotos visos jos, kaip didžiausio paukštyno kreditoriaus, teisės. V.Matijošaitis įsitikinęs, kad T.Barštys suklaidino teismą, tad jo sprendimą tikrai skųs. „Daugybę laiko Lietuva buvo aiškiai padalyta. T.Barštys buvo grūdas, V.Matijošaitis – krabas. Krabas grūdo nevalgo, grūdui krabas netrukdo. O dabar – karas. Mačiau gyvenime visko: kai vyrai pykstasi dėl bobų, kai vyrai pešasi dėl alaus „bambalio“, net mačiau, kaip vyrai nesutaria dėl neparodyto posūkio sankryžoje, na, bet kad peštųsi dėl kiaušinių...“ – humoro laidoje „Dviračio šou“ stebėjosi Sūrskis. Taikliau vargu ar pasakysi. Dviejų kauniečių verslininkų interesai dėl „Vievio paukštyno“ susikirto taip, kad jie tapo didžiausiais priešais, nors iki tol išsiteko ir Kaune, ir Lietuvoje. Viešoje erdvėje pasisvaidę žaibais, vyrai jau buvo kiek nuleidę garą, tačiau žibalo į ugnį šliūkštelėjo Vilniaus apygardos teismas, pirmadienį priėmęs nutartį stabdyti „Vievio paukštyno“ 23 mln. Lt skolos pardavimo sandorį „Vičiūnų“ grupės bendrovei „Vichiunai Nordic AS“, kuri skolą įsigijo iš „Swedbank“. Po grasinimų nebendravo „Keistas šis Vilniaus apygardos teismo sprendimas, nes būtent tas pats teismas jau yra pripažinęs sandorį teisėtu ir leidęs jį užbaigti. Tada pono T.Barščio prašymas sustabdyti sandorį nebuvo patenkintas, nes teismas suprato, kad yra klaidinamas. O dabar tas pats teismas priima kitokį sprendimą. Matyt, kitas teisėjas yra klaidinamas T.Barščio. Aš tuo esu įsitikinęs. Tie patys metodai taikomi ir teismams, ir visuomenei klaidinti“, – „15min“ tikino „Vičiūnų“ įmonių grupės valdybos pirmininkas V.Matijošaitis. Jis neabejoja, kad teismui buvo pateikta ne visa, bet iškraipyta ir pagražinta

T.Barštys: „Tai kur kas sudėtingiau nei medžioti leopardus Zimbabvėje.“

V.Matijošaitis: „Normalioje valstybėje visi turi vadovautis teisės aktais, o ne banditų metodais.“ informacija. „Manau, tai neteisėta – visiškai neteisėta – ir mūsų advokatai šį sprendimą tikrai skųs. Normalioje valstybėje visi turi vadovautis teisės aktais, o ne banditų metodais“, – piktinosi V.Matijošaitis, prisiminęs, kad sausio 26-osios vakare T.Barštys esą grasino jį užkasti, sužlugdyti verslą, nepalikti ramybėje šeimos narių, jei neatsisakys planų investuoti į „Vievio paukštyną“. Nuo to laiko V.Matijošaitis su T.Barščiu esą nebendravo jokiomis formomis – nei telefonu, nei gyvai, nei per tarpininkus, nors abu dirba Kauno miesto taryboje.

Bankas neapsigalvojo Saulius Abraškevičius, „Swedbank“ atstovas spaudai „Esame įsitikinę, kad „Swedbank“ skolos perleidimas „Vichiunai Nordic AS“ yra teisėtas ir galiojantis, o „Kauno grūdų“ pretenzijos nepagrįstos. Todėl pritaikytų laikinųjų apsaugos priemonių pagrįstumas kelia abejonių.“

T.Barštys su niekuo nekariauja? Teismui pritaikius laikinąsias apsaugos priemones, skolas įsigijusi „Vichiunai Nordic AS“ nebegalės dalyvauti kreditorių susirinkimuose, balsuoti ir naudotis visomis kitomis turtinėmis bei neturtinėmis kreditoriaus teisėmis ir tokiu būdu negalės daryti įtakos paukštyno veiklai. Šioje situacijoje V.Matijošaitis prisipažino esąs beteisis, nors paukštyno skolas įsigijo už 26 mln. Lt. „Ne tik mes, bet ir kiti kreditoriai yra beteisiai. Nesiskaitoma su jų reikalavimais, nors kreditorių interesus turėtų ginti teismo paskirtas bankroto administratorius. Noriu priminti, kad jo pareiga tenkinti kreditorių, o ne kurio nors vieno akcininko, paukštyną nusipirkusio už litą, reikalavimus“, – atkreipė dėmesį V.Matijošaitis. Tuo metu T.Barštys tikina, kad „Kauno grūdai“ ir kiti „Vievio paukštyno“ akcininkai, valdantys 54 proc. bendrovės akcijų, susitarė apsaugoti įmonę nuo sužlugdymo, padėti jai atsiskaityti su kreditoriais ir toliau plėtoti paukštyno veiklą. „Kauno grūdai“ teigia jau pradėję derybas dėl skolų grąžinimo su „Vievio paukštyno“ kreditoriais. Derybose esą jau dalyvauja apie 50 įvairaus dydžio kreditorių. Balandžio 27 d. šaukiamas „Vievio paukštyno“ akcininkų susirinkimas, kuriame bus siekiama nutraukti įmonės bankroto procedūrą. „Mes pasirengę derėtis su visais kreditoriais ir pasiekti, kad „Vievio paukštynui“ bankroto byla būtų nutraukta. Įmonė gali dirbti ir mes, kaip akcininkai, padarysime viską, kad ji nežlugtų“, – sakė „KG Group“, kuriai priklauso „Kauno grūdai“, vadovas T.Barštys. Jis užtikrino, kad su niekuo, taip pat ir su V.Matijošaičiu, nekariaujama: „Tiesiog tęsiasi du procesai – vienas paukštyne, kitas teismuose. Ir vienur, ir kitur tikimės pasiekti teigiamą rezultatą. Mes nekariaujame. Mes užtikriname „Vievio paukštynui“ pajamas ir padedame išsaugoti darbą 350 žmonių. Patikėkite, tai kur kas sudėtingiau nei medžioti leopardus Zimbabvėje“, – pasišaipė iš savo priešininko V.Matijošaičio pomėgio medžioti T.Barštys. Nukelta į 16 psl.

>>>

Degalų pigimo prošvaistės Benzino kainai Lietuvos degalinėse perkopus psichologiškai jautrią 5 Lt už litrą ribą, pasaulinėje naftos rinkoje sulaukta viltingų ženklų. Praėjusią savaitę pasirodžiusi kovo mėnesio Tarptautinės energetikos agentūros ataskaita skelbia, kad pirmą kartą nuo 2009 metų pradžios naftos pasiūla viršijo paklausą. Pasak šio įtakingo tarptautinio naftos rinkos sergėtojo, atoslūgį iš esmės lemia sumažėjusi geopolitinė įtampa – bene pagrindinė aukštų naftos kainų kaltininkė pastaraisiais metais. Įsiplieskusias aistras rinkoje taip pat slopina JAV bei jos sąjungininkių siunčiami signalai apie tai, kad jos gali vartojimui vienu metu atverti strateginius naftos rezervus. Kita gera žinia „juodojo aukso“ rinkos žaidėjams atėjo iš Stambulo, kur praėjusį savaitgalį net dešimt valandų posėdžiavo Irano ir šešių didžiųjų pasaulio valstybių vadovai. Sužibo viltis, kad karinio konflikto gali būti išvengta. Kad ir kaip norėtųsi, vieną mėnesį fiksuoto pasiūlos perviršio ir pirmųjų kregždžių sprendžiant konfliktą su Iranu nepakanka naftos pigimo pradžiai skelbti. Iranas tebegrasina sunkiai įveikiamu ginklu – galimybe uždaryti Ormūzo sąsiaurį, per kurį pasaulį pasiekia apie penktadalis jam tiekiamos naftos. Laisvų naftos gavybos pajėgumų nėra tiek daug, kad sutrikimas bet kurioje naftą tiekiančioje šalyje praslystų pro rinkos dalyvių ausis. Galų gale ir pasaulio centriniai bankai neskuba užsukti pigių pinigų čiaupų, kurie netiesiogiai neleidžia naftos kainoms judėti žemyn.

Iranas tebegrasina sunkiai įveikiamu ginklu – galimybe uždaryti Ormūzo sąsiaurį, per kurį pasaulį pasiekia apie penktadalis jam tiekiamos naftos. Menka paguoda Lietuvos degalų vartotojams ir vietinių valdžios „mesijų“ sprendimas pradėti svarstyti siūlymą sumažinti benzino akcizą iki minimalios ES leidžiamos ribos. Šiuo metu degalų pardavėjų antkainis yra susitraukęs iki seniai regėto lygio, todėl naivu būtų tikėtis, kad jie puls nurėžti mažmenines benzino kainas visa sumažinto akcizo apimtimi. Jeigu benzinas dėl mažesnio akcizo kiek ir atpigtų, tai būtų vienkartinis kainos sumažėjimas. Viešai trimituodami siekį apsaugoti tautiečius nuo astronomiškai aukštų pasaulinių naftos kainų, kurių kontroliuoti negali, valdžios „protai“ kažkodėl pamiršo, jog akcizas – absoliutaus dydžio, o ne procentinio tarifo mokestis (pagal naująjį įstatymo projektą, akcizas benzinui turėtų būti mažinamas nuo 1 500 Lt iki 1 240 Lt už 1 000 litrų). Tai reiškia, kad sumažinus akcizą, benzino kaina mūsų degalinėse jautriau reaguotų į pasaulinės naftos rinkos pokyčius. Viltis sulaukti pigesnių degalų galutinai sugniuždė Europos komisaro A.Šemetos užmojai apmokestinti juos pagal išmetamų teršalų kiekį. Įgyvendinus šį siūlymą, ne tik Lietuvai, bet ir visam braškančiam senojo žemyno ūkiui tektų sukti galvą, kaip atlaikyti gerokai pabrangusių degalų šoką. Gaila, kad botagu, o ne skatinamosiomis priemonėmis eurokomisaras iš Lietuvos verčia mus susimąstyti apie investicijas į degalus taupančius automobilius, persėdimą ant dviračio ar į viešąjį transportą, ar tiesiog kelionę pėsčiomis. Daugelis tai jau greičiausiai padarėme ir be Briuselio veikėjų raginimų. Juk degalai brangsta jau seniai, o pigimo prošvaistės ir lieka tik prošvaistėmis.


16 | Tyrimas

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

„Vievio paukštynas“ „Vievio paukštynas“ įkurtas 1967 m. Šiuo metu tai yra didžiausias paukštynas Lietuvoje, renkantis per 300 mln. kiaušinių per metus. „Vievio paukštyne“ laikoma maždaug 1 mln. vištų dedeklių. 80 proc. paukščių nuosavybės teise priklauso „Kauno grūdams“, likusius 20 proc. paukščių „Kauno grūdai“ nuomojasi iš „Vievio paukštyno“.

V.Matijošaitis (kairėje) piktinasi, kad T.Barštys įtikino teismą jį, didžiausią kreditorių, paversti beteisiu. E.Ovčarenko nuotr.

Pinigus pervedė post factum? Savaitraštis „15min“ primena, kad konfliktas tarp verslininkų kilo, kai „Vičiūnai“ perpirko „Vievio paukštyno“ kreditorinius įsipareigojimus bankui „Swedbank“. Skelbiama, kad „Vievio paukštyno“ skolos kreditoriams siekė bemaž 54 mln. Lt. „Kauno grūdai” pernai už 1 litą įsigijo 24 proc. tuomet dar mėginusio kapstytis iš finansinių bėdų paukštyno akcijų ir tapo jo operatoriumi. Šiuo metu „Kauno grūdai“ skelbia, kad veikia 54 proc. „Vievio paukštyno“ akcijų dalį valdančių akcininkų vardu. Daugiausia – 23 mln. Lt – paukštynas buvo skolingas bankui „Swedbank“. Skolas bankui ir jo grupės įmonėms perpirko „Vičiūnų” grupė. Kovo 14 d. „Swedbank“, „Swedbank lizingas“ ir „Swedbank autoparko valdymas“ pasirašė šioms įmonėms priklausiusių teisių į „Vievio paukštyno“ skolų pardavimo sutartį su bendrove „Vichiunai Nordic AS“. Bankas tikina, kad iki tol ne kartą aptarė įsipareigojimų teisės įsigijimą su „Kauno grūdais“, bet jų siūloma kaina neatitiko „Swedbank“ lūkesčių. Pasak „Swedbank“, „Vievio paukštyno“ skolos pardavimo sutartis su „Vičiūnų“ grupe pasirašyta atlikus suinteresuotų ūkio subjektų apklausą, kurioje dalyvauti ir nuo vasario 29 iki kovo 7 d. pateikti savo pasiūlymus pirkti skolą buvo pakviestos penkios Lietuvos verslo įmonės – taip pat ir „Kauno grūdai“. Sutartis dėl įsigijimo pasirašyta su dalyviu, kuris pasiūlė didžiausią kainą ir atitiko kitus keltus reikalavimus.

„Swedbank“ atsisakė priimti bendrovės „Kauno grūdai“ be pagrindo pervestas pinigines lėšas ir jas grąžino atgal mokėtojui, nes priešingi veiksmai diskriminuotų ir pažeistų „Swedbank“ grupės įmonių bei kitų skolos pardavimo proceso dalyvių teises ir teisėtus lūkesčius. Be to, „Swedbank“ įsitikinimu, reikalavimo teisė yra turtas, o teisinėje valstybėje negalima prievarta versti perleisti turto prieš savininko valią ir jam kitos šalies primestomis sąlygomis“, – banko poziciją pristatė atstovas spaudai S.Abraškevičius. Tačiau T.Barštys viską mato kitaip. Anot jo, „Kauno grūdai“ 23 mln. Lt dydžio „Vievio paukštyno“ skolą „Swedbank“ apmokėjo dar šių metų kovo 2 d. Kovo 5 d. – kitą darbo dieną – „Swedbank“ patvirtino „Vievio paukštyno“ prievolės pabaigą, vadinasi, patvirtino, kad skola bankui yra grąžinta. „Kitą dieną – kovo 6 d. – „Swedbank“ staiga apsigalvojo ir pervedė užskaitytus pinigus atgal „Kauno grūdams“. Nuo to laiko ši suma saugoma notaro depozitinėje sąskaitoje, nes mes manome, kad skolą bankui esame grąžinę“, – sakė T.Barštys. „Kauno grūdai“ teismo prašo „Vievio paukštyno“ skolų įsigijimo sandorį pripažinti negaliojančiu ir pritaikyti restituciją, pagal kurią „Swedbank“ turėtų grąžinti „Vichiunai Nordic AS“ visą už „Vievio paukštyno“ skolos pardavimą gautą sumą – 26 mln. Lt. Teismo taip pat prašoma pripažinti, kad teisės į „Vievio paukštyno“ skolos perėmimą regreso tvarka pagal įstatymus perėjo kitam „Vievio paukštyno“ kreditoriui ir akcininkui – bendrovei „Kauno grūdai“.

>>>

Atkelta iš 15 psl.

Iš kiaušinių verslo nesitrauks T.Barštys kovai su V.Matijošaičiu pasitelkė vieną didžiausių šalies viešųjų ryšių agentūrų. Ši tuoj pat ėmė skelbti geras žinias: „Vievio paukštynas“, kuriam šiuo metu iškelta bankroto byla, nepaisant esamo statuso dirba sėkmingai ir per pirmuosius tris šių metų mėnesius iš ūkinės veiklos gavo 13,8 mln. Lt pajamų, o jo veiklos ir administravimo išlaidos per tą patį laikotarpį sudarė 12,3 mln. Lt. Kitaip tariant, bankrutuojančios įmonės pajamos iš parduodamų paslaugų 1,5 mln. Lt viršijo sąnaudas. „Vievio paukštyno“ gelbėjimo procesą „Kauno grūdai“ pradėjo dar praėjusių metų pavasarį, kai įmonė iš tiesų merdėjo tikrąja to žodžio prasme, nors jai net nebuvo iškelta jokia bankroto byla. Kai paukštyno veikla stabilizavosi, atsirado ir bankroto byla, ir nauji didieji kreditoriai, kurie iškart pareiškė kažkokias pretenzijas. Kiek aš suprantu bankroto įstatymus, savo dalies „Vičiūnai“ galėtų tikėtis tuomet, kai bankrutavusios įmonės turtas bus parduodamas iš varžytinių. Kiaušinius deda vištos dedeklės, o daugiau nei 80 proc. Vievyje esančių vištų priklauso „Kauno grūdams“, – aiškino T.Barštys. „Ponas T.Barštys galėtų paskelbti, kad mėnesį prieš tai, kai „Vievio paukštyne“ atsirado „Vičiūnai“, bendrovės nuostoliai siekė 26 mln. Lt. Todėl nežinau, ar teisinga kalbėti apie vieno mėnesio skaičius, kažkokias pajamas, kurių negauna nė vienas kreditorius. Tai kodėl nei pats T.Barštys, nei mes, kaip kreditoriai, netvirtinome finansinės įmonės ataskaitos

Be pagrindinės specializacijos, „Vievio paukštynas“ turi modernų lesalų gamybos cechą, paukščių skerdyklą, paukštienos perdirbimo cechą, kuriame gaminami paukštienos gaminiai bei pusgaminiai, taip pat paukštyne gaminami kiaušinių milteliai, kepami „Vievio šakočiai“. Paukštynas parduoda ne tik kiaušinius ir paukštienos gaminius, bet ir dedeklių vienadienes ir paaugintas vištaites, vienadienius broilerių viščiukus bei jiems skirtus lesalus.

per kreditorių susirinkimą?“ – oponentui atkirto V.Matijošaitis. Jis patikino, kad iš kiaušinių verslo trauktis neketina: „Šį verslą nagrinėjame jau dvejus metus, esame pasidarę modernius projektus ir matome perspektyvą, kad šitą produktą galima parduoti ne tik Lietuvos rinkoje, bet ir visoje Europoje, Japonijoje, Azijoje, net Afrikoje.“


Vilnius | 17

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Trinkelių detektyvas atvedė į Vievį Vilniaus savivaldybę pasiekė pirmieji pranešimai, kur galėtų būti senųjų Gedimino prospekto trinkelių. Tiesa, dauguma jų pasirodė klaidingi. Bet labai panašių trinkelių rasta užeigos „Keturios sostinės“ Vievyje kieme. Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt Vilniaus savivaldybės darbuotojai, trečiadienio pavakarę paprašę žmonių pranešti apie vietas, kur panaudotos senosios raudonojo granito ir juodojo bazalto plytelės iš Gedimino prospekto, jau ketvirtadienį iš pasitenkinimo trynė rankas. Akyli žmonės nurodė bent keturias vietas, kur tokios trinkelės gali būti paklotos. Teko nusivilti Taisyklė, kad lietuviai mėgsta skųsti savo kaimynus, pasitvirtino. Pirmasis patikrinimas šalia Rotušės aikštės pačioje Vilniaus senamiesčio širdyje buvo betikslis – lauko kavinė išklota paprasčiausiomis betoninėmis plytelėmis. Nusivylimas savivaldybės tikrintojų laukė ir Trakų rajone, kur neva turėjo būti šiomis plytelėmis išgrįstas sodybos kiemas, ir vienoje sostinės sodų bendrijų. Tik šalia Vievio esančios užeigos „Keturios sostinės“ kieme sudėtos nelygios, vietomis nuskilusiais kraštais trinkelės tikrintojams pasirodė lygiai tokios pačios kaip kadaise buvusios Gedimino prospekte. „Matosi, kad trinkelės yra analogiškos,

Apie įtartinas trinkeles užeigos „Keturios sostinės“ kieme Vilniaus savivaldybės sekliams pranešė anonimas.

G.Niaura: „Užeiga pastatyta 2006-aisiais. Tuomet kaip tik buvo pats Gedimino prospekto rekonstrukcijos įkarštis.“ kaip buvo Gedimino prospekte. Norėjau pažiūrėti, kada pastatyta užeiga, bet tai parašyta ant jos fasado – 2006-ieji. Tuomet kaip tik buvo pats Gedimino prospekto rekonstrukcijos įkarštis“, – pastebėjo Vilniaus

I.Gelūno nuotr.

savivaldybės Miesto ūkio ir transporto departamento atstovas Gintautas Niaura. Mano radę apie 600 kv.m Apėjęs kiemą G.Niaura suskaičiavo, kad yra paklota apie 600 kv.m trinkelių. Tačiau pareikšti pretenzijų užeigos šeimininkams Vilniaus savivaldybė negali – tai jau yra ne sostinės teritorijoje esanti įstaiga. Jeigu būtų rasta trinkelių mieste, Viešosios tvarkos skyriaus specialistai galėtų surašyti faktinių duomenų patikrinimo aktą.

Kaltininkų ieškoti bet kokiu atveju teks teisėsaugai. Vienas kv.m senųjų plytelių buvo įvertintas apie 200 Lt, tačiau visiems norintiems jos nebuvo pardavinėtos. „Tik su miesto valdžios žinia. Tarkim, yra įsigijusi Bernardinų bažnyčia, tai ten viskas sutvarkyta, turime visus dokumentus“, – aiškino G.Niaura. Trinkelių likučiai sudėti Troleibusų parko teritorijoje Viršuliškėse. Ten dar yra apie 1,2 tūkst. kv.m sveikų ir apie 300 kv.m suskilinėjusių plytelių.


18 | Vilnius

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Vieneri mero A.Zuoko metai

Pažadai, pažadai ir šiek tiek statybų Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Balandžio 19-ąją sukako lygiai metai, kai sostinės vadovu jau trečią kartą tapo Artūras Zuokas. Nors meras energingas, tačiau ką jis realiai nuveikė, įvardyti sunkoka. Vos atsisėdęs į mero kėdę A.Zuokas puolė tikrinti, kas padaryta, kol jis ketverius metus nebuvo sostinės dangoraižio šeimininkas. Daugeliui savivaldybės darbuotojų pirmiausia įvedė 12 valandų darbo dieną, jiems teko papildomai darbuotis nemokamai. Tai turėjo būti jų geranoriškumo gestas ir pagalba naujiesiems miesto vadovams kuo greičiau išsiaiškinti miesto problemas. Tačiau vos įsibėgėjusį A.Zuoką pakirto liga – tiesiai iš darbo vietos jis pateko į Santariškių klinikų reanimaciją. Iš nesąmonių skyrelio Birželio vidury vilniečiai sulaukė pirmos geros žinios – sostinės gatvėse pinga automobilių stovėjimas. A.Zuoko iniciatyva, Mėlynoji rinkliavos už automobilių stovėjimą zona, kurioje palikti valandai automobilį kainuoja 6 Lt, liko tik Vokiečių, Didžiojoje, Aušros Vartų (iki Bazilijonų g.) ir Šventaragio gatvėse. Miesto centre grįžta prie 3 Lt už valandą mokesčio. Tuo mero susirūpinimas automobilių statymo problemomis nesibaigė. Vaizdas, kaip rugpjūčio pradžioje A.Zuokas šarvuočiu sutraiško ant dviračių tako Gedimino prospekte stovintį „Mersedesą“, internetinėje erdvėje apskriejo visą pasaulį. Vieni merą gyrė už puikų viešųjų ryšių išmanymą, kiti šaipėsi, kad su tokiu filmuotu vaizdeliu Vilnius pateko į pasaulio žinių laidų „nesąmonių“ skyrelį. Vos miestiečiai primiršo šarvuotį, A.Zuokas trinktelėjo utopinę idėją – pirkti vieną iš Graikijai priklausančių Viduržemio jūros salų ir ten steigti 22-ąją sostinės seniūniją. Vis dėlto skolose skendintis Vilnius salos taip ir neįsigijo. O ir mintis ten steigti seniūniją jau ne tokia patraukli, nes A.Zuokas aktyviai nusiteikęs panaikinti ir beveik visas dabar esančias sostinės seniūnijas.

Realūs darbai – vasarą

Artūras Zuokas, Vilniaus meras

„Tikrai jau metai prabėgo? Aš „apakęs“! Net nepastebėjau, gerai, kad priminėte. Metai buvo greiti, sudėtingi ir nelengvi, bet optimizmo tikrai turime ir kai ką pasiūlysime, kad miestas būtų kitoks ir kad miestiečiai didžiuotųsi, jog gyvena Vilniuje. Problema ta, kad praeitoje kadencijoje buvo mažai skiriama dėmesio projektavimui ir planavimui. Todėl mums reikalingas tas laikotarpis – metai, o gal ir daugiau, kad galėtume paruošti projektus, kuriuos norime įgyvendinti. Tam tikrus realesnius darbus, veiksmus miestiečiai pamatys jau šių metų vasarą, kitais metais.“

Mikroautobusai ir taksi Praeitos A.Zuoko, kaip sostinės mero, kadencijos buvo pažymėtos naujų statybų vajumi. Grįžęs į valdžią jis vėl gali tuo pasigirti. A.Zuokas pradėjo II etapo vakarinio aplinkkelio statybas, dalyvavo pradedant griauti Konstitucijos prospekte stovėjusius viešbučio „Sputnikas“ griaučius. Tačiau tai ilgalaikiai projektai, kurie greičiausia vyktų prie miesto vairo būnant ir kitam merui. Pulta pertvarkyti transporto sistemą. Tiesa, šios permainos sulaukė daugiausia neigiamų miestiečių atsiliepimų, nes nuo kovo nebeliko keturių populiarių mikroautobusų maršrutų – 2, 4 ir 62. Kritika žeriama ir municipalinės taksi įmonės steigimui. Esą tai biudžeto pinigų švaistymas, neteisingų konkurencijos sąlygų sudarymas ir visiškai ne savivaldos funkcija. Tačiau meras laikosi savo ir šiuo metu jau veikia bendra taksi dispečerinė. Ore tebesklando ir Vilniaus oro linijų idėja. Socialiniame tinklalapyje „Facebook“ vasarį pasidžiaugęs, kad Lietuvoje bus steigiama nauja oro bendrovė „airLITUANICA“, nuo konkretesnių komentarų A.Zuokas kol kas susilaiko.

Žiūri tik į paveldą

Gražina Drėmaitė, Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė „Aš dar tebegyvenu A.Zuoko praeitos kadencijos meravimu, kur labai didelis dėmesys buvo skirtas paveldui. Vienas iš jo fantastiškų projektų buvo Vilniaus medinių namų restauravimas. Šitas projektas buvo įpusėtas, kai jam teko palikti postą. Kadangi dabar jis vėl grįžo, aš labai viliuosi tęstinumo. Kalbėjome, žadėjo. Labai didelį dėmesį A.Zuokas skyrė ir senųjų Vilniaus kapinių restauravimui – Bernardinų, kitų. Man nesvarbu, ką meras daro kitais klausimais, aš žiūriu į paveldą ir man atrodo, kad jis yra pakankamai inteligentiškas ir supranta Vilniaus miesto paveldo svarbą.“

„Kaip garas ant švilpuko“

Alfredas Bumblauskas, istorikas

„Žinau, kad A.Zuokas pervažiavo šarvuočiu mašiną. Gera akcija, man patinka, pritariu, tik nežinau, kas iš to mums. Viskas yra kaip garas ant švilpuko. O rimtesnių permainų tai ir nematau, matau tik, kad asfaltas visur per daug duobėtas. Man trūksta sąmoningų veiksmų. Tarkime, ką reiškia Tautos namai vietoj Profsąjungų rūmų? Tuo metu, kai Vilniuje gyveno 2 proc. lietuvių, Tautos namai buvo prasmingi. O ką reiškia tokie namai, kai Vilnius yra Lietuvos sostinė, visos institucijos čia yra Tautos namai? Tai idėjinis „bardakas“. Kur ta taryba, kuri turi strateguoti tokius dalykus? Jos nėra.“


Renginiai Vilniuje | 27

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Balandžio 20 d., penktadienis

19 val. – Vilniaus planetariumas Koncertų ciklas „Bardai tarp žvaigždžių“. Šįkart koncertuos bardas, aktorius ir režisierius Aidas Giniotis. Skambės dainos iš „Keistuolių teatro“ spektaklių, autorinės baladės bei šlageriai. Bilietai – 33 Lt.

19 val. – Menų spaustuvė

22 val. – klubas „Gorky“ Prasideda elektroninės muzikos ir renginių ciklas „Now“. Pirmasis svečias – uk bass stiliaus kūrėjas iš Suomijos Gremino.

Balandžio 21 d., šeštadienis

18 val. – Šv. Jonų bažnyčia Vilniaus universiteto choras „Pro musica“ pristatys naujausią savo programą – rusų religinės muzikos šedevrus. Bilietai – 10, 15 Lt.

19 val. – Nacionalinė filharmonija Koncertuos Lietuvos nacionalinis simfoninis orkestras ir jaunosios kartos pianistas Rokas Valuntonis. Prie dirigento pulto stos prancūzų maestro Olivier Grangeanas. Bilietai – 20, 30, 50 Lt.

„Arabiška naktis“

Balandžio 20 d.

20 val. – klubas „Propaganda“ (V.M.Putino g. 5) Koncertuos italų grupė „Spiritual front“. Kartu su jais pasirodys ir Lietuvos gotikinės roko scenos veteranai – grupė „Mano juodoji sesuo“. Bilietai – 35 Lt. 22 val. – baras „Marsas“ (Trakų g. 10) Pirmasis hip hopo grupės „Repo seniai“ akustinis koncertas. „Repo seniai“ – tai profesionalių muzikantų Vytauto Rasimavičiaus ir Jono Narbuto grupė. Įėjimas – laisvas.

Balandžio 22 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė filharmonija Teatralizuotas koncertas šeimai „Pavasario balsai“. Koncertuos Šiaulių muzikai: jaunieji smuikininkai, pianistai, akordeonininkai, kamerinis orkestras „Mezzo“ ir kt. Bilietai – 10, 15, 20 Lt.

„Spiritual front“

Balandžio 21 d.

13 val. – Prezidentūros rūmų kiemelis Bus galima išbandyti savo vikrumą, taiklumą, jėgas sportinių ir liaudies žaidimų rungtyse. Kaip įveikti varžovą žaidžiant lietuvišką ritinį „ripką“, aplenkti kitus čiuožiant „vasaros slidėmis“ ar einant su kojūkais, mokys ir patars šventėje dalyvaujantys sporto bei etnokultūros specialistai. Balandžio 23 d., pirmadienis

18 val. – Lietuvos teatro sąjunga (Teatro g. 8) Teatro ir kino aktorės Reginos Arbačiauskaitės kūrybos vakaras. Jo metu žinoma aktorė pristatys monospektaklį pagal Roko Flicko istorinius monologus apie Lietuvos moteris „Karalienė Morta“. Spektaklio režisierius – Algimantas Armonas, kompozitorius – Gintaras Kizevičius. Įėjimas – laisvas.

„Pro musica“

Balandžio 21 d.

Balandžio 25 d., trečiadienis

17.30 val. – Rašytojų klubas Viktoro Gerulaičio prozos knygos „Noveletės“ pristatymas. Dalyvaus knygos autorius, kompozitorius Algirdas Martinaitis, rašytojas Andrius Jakučiūnas. 18 val. – Taikomosios dailės muziejus Kamerinės muzikos koncertas. Ansamblis „Musica humana“ ir jo meno vadovas bei dirigentas Algirdas Vizgirda kviečia W.A.Mozarto takais pakeliauti po Prahą. Bilietai – 20 Lt. Balandžio 26 d., ketvirtadienis

15 val. – Rašytojų klubas Leidinio, skirto „Varpų“ 70-mečiui („Varpai: istorija, autoriai, akcentai“) ir literatūros almanacho „Varpai–2012“ sutiktuvės.

Režisierius A.Latėnas: „Pastokime normaliai“ Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Jaunimo teatre – premjera. Balandžio 20, 21 ir 22 d. čia bus rodomas režisieriaus Algirdo Latėno (nuotr.) spektaklis „Slaptoji dviratininkų draugija“.

K.Vanago/BFL nuotr.

Po pertraukos į Lietuvos teatro scenas sugrįžta populiarusis teatro „Cezario grupė“ spektaklis „Arabiška naktis“ pagal vokiečių dramaturgo Rolando Schimmelpfennigo pjesę. Bilietai – 40 Lt.

Kalbėdamas apie šį spektaklį A.Latėnas neslepia šypsenos. Kurioziška pjese, kurioje vienos šeimos nariai pastoja, o be jų, scenoje dar pasirodo Leninas, Stalinas, Sniego žmogus ir kultūros ministras, režisierius nori žiūrovus paskatinti atsigręžti į žmogų. – Kodėl scenos šviesą šiuolaikinio rusų dramaturgo Olego Bogajevo kuriozinė pjesė išvysta būtent dabar? – „15min“ paklausė A.Latėno. – Šią pjesę turėjau nuo jos parašymo, tačiau tik po aštuonerių metų ji pati įsiprašė į šiuos laikus. Norėjau šia šmaikščia, fantazijos pilna pjese su žiūrovais pašnekėti apie mūsų šalį, mūsų žmones, apie tai, kas dabar vyksta – kad kiekvienas atsimintų, jog reikia atsisukti į žmogų. Juk toks paprastas dalykas, kaip moters aprengimas paltu, pasirodo, yra labai svarbus. – Pasitelkdami absurdą, skatinsite žmones susimąstyti? – Prisimenu, kai pats skaičiau pjesę: namo grįžta trylikametė dukra ir staiga prisipažįsta, kad ji nėščia. Na, šiais laikais

tai nestebina. Bet, kai jos paklausia, nuo ko ji laukiasi, dukra atsako: „Nuo interneto.“ Čia jau iš karto suklūsti. Nuo to prasideda visa plejada: laukiasi ir močiutė, ir senelis, ir tėvas... Tai įdomu. Ši pjesė yra tik priminimas, koks absurdas dabar vyksta, kas nuo ko nėščias ir kokie dviratininkai mus slapčia valdo. Tačiau kartu joje skamba ir raginimas nesuskilti, likti žmonėmis ir neleisti mūsų „apnėštinti“. Pastokime normaliai. – Ar absurdas tinkamas būdas kovoti su šių laikų problemomis? – Žanrai ir priemonės ne taip svarbu. Jei žmogus pajunta bent dalelę tiesos, ateinančios nuo scenos, jis jos nori, nes aplink tiek daug į gražius popieriukus įvyniotos vadinamosios tiesos. Norėtųsi, kad teatre ta tiesa išliktų.


18 | Kaunas

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Adrenalino fanatikai nori privilegijų Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

De jure – neleidžiama, de facto – vyksta. Atšilus orams, kaip ir kasmet, „britvininkai“ ketvirtadienio vakarais vėl rinksis Karaliaus Mindaugo prospekte esančioje „Lukoil“ degalinėje ir plačioje gatvėje demonstruos pavojingus triukus. Tai paaiškėjo po eilinių bevaisių miesto valdžios, policijos ir motociklininkų susitikimų praėjusią ir šią savaitę. Pareigūnų inicijuotame pokalbyje buvo apsikeista nuomonėmis, o Eismo saugumo komisijoje nuspręsta rekomenduoti miesto teritorijų planavimo specialistams, kartu su savivaldybės administracija, paieškoti vietų Kaune, kuriose galėtų rinktis ir važinėti adrenalino fanatikai. Tuo viskas ir pasibaigė. Vieni kitų negirdi Savivaldybės atstovai sako, kad miesto gatvės – ne vieta pramogoms ir negalima vienai transporto priemonei daryti išimčių. Motociklininkai to neginčija, tačiau prašo Kauno valdžios tuomet paruošti kitą jiems tinkamą trasą, kuri pločiu ir dangos kokybe būtų panaši į Karaliaus Mindaugo prospektą. Miestas siūlo ne vieną variantą – Kačerginės „Nemuno žiedo“ trasą, S.Dariaus ir S.Girėno aerodromą, „Žalgirio“ arenos

„Britvininkai“ ketvirtadienio vakarais tradiciškai renkasi Karaliaus Mindaugo prospekte įsikūrusioje degalinėje. E.Ovčarenko nuotr.

„Nepradėkime motociklininkams gatvėse aikštelių daryti. Po to užsimuš, Eismo komisijai kaltę suvers.“

pirmojo aukšto aikštelę, aikštelę prie IX forto. Tačiau nė vienas šių variantų motociklininkams netinka. Lieka tik Karaliaus Mindaugo prospektas. Todėl vienas iš greičio mėgėjų siūlymų buvo vieną vakarą per savaitę kelioms valandos uždaryti prospekto atkarpą ir ją skirti tik „britvininkams“, o eismą esą būtų galima nukreipti Kaunakiemio gatve. Kategoriškai prieš Eismo saugumo komisijos narys, buvęs ilgametis Kauno kelių policijos vadovas Gediminas Žemaitis kategoriškai prieš tokį siūlymą: „Nepradėkime motociklininkams gatvėse aikštelių daryti, yra sportinė vieta „Nemuno žiedas“. Po to užsimuš gatvėje, Eismo komisijai kaltę suvers.“ „Gatvės neskirtos lenktynėms, pramogoms. Negali būti išskiriami nei

Gatvėje vairuoti neišmoksta Patyrę motociklininkai, važinėjantys dešimt ir daugiau metų, neslepia – garantuoti už visus dviratę transporto priemonę įsigijusius žmones jie negali. Sudrausmina, jei pamato važiuojantį be apsaugos priemonių, kviečia atvykti į „Nemuno žiede“ vykstančius mokymus, tačiau rizika, kad savo vairavimo įgūdžius pervertinęs jaunuolis iškrės kvailystę, yra nemaža. „Mes, kaip klubas, stengiamės kviesti jaunus žmones treniruotis, nes gatvėje išmokti vairuoti „britvą“ neįmanoma. Taip

G.Žemaitis:

pat prašome vairuotojų būti atidesniais ir labiau kreipti dėmesį į gatvėje ne visada pastebimus motociklininkus“, – sakė L.Navickas. Jo teigimu, per penkerius metus, kai „britivininkai“ pradėjo rinktis Karaliaus Mindaugo prospekte, įvyko tik keli susidūrimai su automobiliais. Oficialus motociklų sezono atidarymas vyksta kiekvienų metų pirmąjį gegužės šeštadienį. Ketvirtadienio vakarais, jei oras šiltas, prospekte susirenka apie 100 motociklininkų.

motociklininkai, nei aviatoriai. Turi būti rasta tam skirta vieta, kurią galėtų įsirengti patys motociklininkai“, – pritarė komisijos pirmininkas Vytas Bancevičius. „Nemuno žiedas“ – netinkamas Tačiau greitį ir pavojingus triukus pamėgę kauniečiai tikina, jog „Nemuno žiedas“ yra netinkamas sportui. „Nemuno žiedo“ būklė tragiška, ten šiandien neįmanoma važiuoti, kaip ir Brastos gatve. Ten treniruodamiesi rizikuojame savo sveikata, nes trasoje – didelės

duobės“, – aiškino motociklininkų atstovas Artūras Zadorožnis. Jam pritarė ir klubo „Navas Racing Club“ direktorius Linas Navickas, prisiminęs prieš penkerius metus vykusį pokalbį su miesto meru Andriumi Kupčinsku: „Kalbėjome, kad Aleksoto aerodrome mums galėtų būti skirta viena juosta, bet iki šiol niekas nedaroma. Nereikėtų kloti naujos dangos, tik tvarkingai palopyti, įrengti apšvietimą.“ Puikiai tiktų ir sutvarkyta Brastos gatvė, tačiau jos remontas, A.Kupčinsko skaičiavimu, kainuotų kelis milijonus litų. „Motociklai – aktuali problema, tačiau yra ir svarbesnių. Mes negalime tvarkyti Brastos gatvės ir įrengti uždaros trasos, kai nėra pakankamai pinigų net miesto gatvių duobių remontui“, – aiškino meras. Kauno vadovas motociklininkams siūlė patiems ieškotis pinigų tinkamų vietų įrengimui.


Kaunas | 27

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Muziejuje –

visa aviacijos istorija Lėktuvas, kuriuo mirti skrisdavo japonų kamikadzės, pirmoji ir antroji „Lituanica“, sraigtasparniai, greičiausias pasaulyje lėktuvas – tai tik keli iš 700 Lietuvos aviacijos muziejuje eksponuojamų 1:72 mastelio lėktuvų modelių. Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Skelbimai

Didžiausia iki šiol tokia paroda Lietuvos aviacijos muziejuje (LAM) atidaryta siekiant pažymėti prieš 25 metus įsikūrusio stendinio modeliavimo klubo „Sparnai 72“ jubiliejų. Iki gegužės 31 d. veiksiančios parodos eksponatai atspindi beveik visą aviacijos istoriją nuo XX a. pradžios iki dabar. Lėktuvus paskolino Kauno, Vilniaus, Klaipėdos, Panevėžio, Mažeikių, Ukmergės modeliuotojai. LAM direktorius Remigijus Jankauskas džiaugėsi klubo narių entuziazmu ir pagalba muziejui, daug istorinių žinių sukaupę žmonės kartais net pabūna gidais. Daugiausia modelių parodai – apie 200 – paskolino tėvas ir sūnus Žymantas ir Šarūnas Valioniai. Išskirtinis eksponatas – Dariaus Lukoševičiaus sukurtas ir tiražuojamas Jurgio Kairio lėktuvo SU-31 modelis, kuriuo pilotas praskrido po pėsčiųjų tiltu, vedančiu į Nemuno salą. R.Jankauskas atkreipė dėmesį į greičiausią pasaulio lėktuvą „Lockheed SR-71“

(„Blackbird“), gamintą nuo 1964 m. iki 1988 m. Jis išvystydavo 3,8 tūkst. km per valandą greitį. „Lietuvą per dvi minutes perskristų“, – suskaičiavo LAM vadovas. Stendinio modeliavimo „bumas“ Lietuvoje siejamas su FROG formų atsiradimu Sovietų Sąjungoje 1976 m. Iki pirmųjų stendinių modelių parodų Lietuvoje reikėjo dar viso dešimtmečio. Lyderiavo entuziastai iš Kauno, 1986 m. surengę pirmąją modelių parodą Kauno šiluminių tinklų salėje. Klubą „Sparnai 72“ 1987 m. prie tuometinių Kauno profsąjungų kultūros rūmų įkūrė stendinio lėktuvų modeliavimo entuziastai. Skaičius klubo pavadinime reiškia, kad jo narių konstruojami stendiniai orlaivių modeliai, lyginant su tikraisiais jų prototipais, sumažinti 72 kartus. Nuo savo susikūrimo klubas surengė nemažai modelių parodų ir konkursų. Šiuo metu „Sparnai 72“ bendradarbiauja su Lietuvos aviacijos muziejumi, klubo veikloje aktyviai dalyvauja 14 narių, palaikomi ryšiai ir su bičiuliais iš kitų Lietuvos miestų. Parodoje – net 700 lėktuvų modelių. E.Ovčarenko nuotr.

R.Jankausko rankose – greičiausio pasaulio lėktuvo, išvystančio 3,8 tūkst. km per valandą greitį, modelis.


Sportas | 29

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Lietuviško sporto litai Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Profesionalus sportas – milžiniški pinigai. Ši aksioma žinoma visame pasaulyje. Ar ji galioja Lietuvoje? Atsakymas „taip“ – tik kalbant apie krepšinį. Be krepšininkų, pragyventi iš to, ką gauna už savo talentą, tarp komandinių sportų šakų atstovų Lietuvoje gali nebent kelių stipriausių ir turtingiausių futbolo komandų žaidėjai. Apie pinigus sporto pasaulyje ne visada kalbama noriai, bet daugelį dalykų, nors ir su nedidele paklaida, bandyti įvertinti galima. Krepšininkų milijonai Kauno „Žalgirio“ vidurio puolėjas Robertas Javtokas per sezoną uždirba per milijoną JAV dolerių. Jo komandos draugas Paulius Jankūnas – beveik pusę milijono eurų, dar vienas „Žalgirio“ krepšininkas Mantas Kalnietis – 250 tūkst. eurų. Tokia yra spindinti lietuviško komandinio sporto algų piramidės viršūnė. Bet krepšinis krepšiniui nelygu. Net aršiausio kauniečių konkurento Vilniaus „Lietuvos ryto“ lyderių uždarbiai – daug kuklesni. Geriausiai apmokamų šios komandos žaidėjų – Renaldo Seibučio, Jono Valančiūno – algos prilygsta tik tam, ką uždirba M.Kalnietis. Kita vertus, ir šios sumos yra kosminės bendroje lietuviško sporto finansinėje mozaikoje. LKL klubus pagal krepšininkų algų biudžetus galima dalyti į tris kategorijas. Pirmoji – „Žalgiris“ ir „Lietuvos rytas“. Antroji – komandos, tradiciškai kovojančios dėl šalies čempionato bronzos: „Šiauliai“, Utenos „Juventus“, Prienų „Rūdupis“, nuo šio sezono – ir Pasvalio „Pieno žvaigždės“. Trečioji kategorija – visi kiti. Pretendentų į LKL bronzą situacija – nevienoda. Oficialių biudžetų skaičiai ne visada objektyviai atspindi piniginių jėgų santykį: vieni statosi arenas, kiti jas jau turi, vieni ieško žaidėjų rinkoje ir visą finansinę atsakomybę už jų kontraktus prisiima sau, kiti sudaro sutartis su stipriausiais Lietuvos klubais bei nuomojasi jų krepšininkus, šių E.Šemioto („Scanpix“) nuotr.

Skaičius

700 Tiek litų per mėnesį uždirba šalies rankinio čempionų „Dragūno“ ekipos narys.

žaidėjų algų naštą dalydamiesi taip, kaip sutaria tarpusavyje. Praėjusį sezoną kalbėta, kad „Rūdupio“ lyderio Ado Juškevičiaus alga buvo 50 tūkst. eurų. 70 proc. šios sumos mokėjo „Žalgiris“. Prienų ir Kauno klubų bendradarbiavimas išliko ir šį sezoną. „Lietuvos rytas“ atrado panašų santykį su „Pieno žvaigždėmis“ – į Pasvalį prieš komandos debiutinį sezoną LKL čempionate persikėlė būrys buvusios dukterinės sostinės klubo komandos „Perlas“ žaidėjų ir treneris Robertas Štelmaheris. Kalbama, kad šį sezoną Prienuose ir Pasvalyje komandų lyderių uždarbiai siekia po 12–15 tūkst. Lt per mėnesį. Panašiai kaip ir „Šiauliuose“. Brangiausias šios komandos krepšininkas amerikietis Denzelas Bowlesas sezonui įsibėgėjus BFL nuotr. į Filipinus persikėlė už 20 tūkst. JAV dolerių mėnesio atlygį. Šiauliuose jis uždirbo kelis kartus mažiau, todėl atsakyti į klausimą, koks buvo krepšininko uždarbis Lietuvoje, lengvai gali padėti paprasčiausia skaičiuoklė. Utenoje krepšininkai uždirba šiek tiek mažiau nei Prienuose, Pasvalyje ar Šiauliuose. Sako, geriausiems per mėnesį Skaičius mokama 8–10 tūkst. Lt. Apatinėje LKL turnyro lentelės dalyje honorarai dar kuklesni. Daugumos komandų finansinės galimybės – maždaug vienodos. Klubai savo lyderiams pajėgia mokėti iki 7 tūkst. Lt per mėnesį, o tie, kurie daugiau laiko praleidžia ant suolo, per tą patį laikotarpį gauna 2 ar 3 tūkst. Lt. Tačiau net ir tai yra sumos, kurių daugelis Lietuvoje rungtyniaujančių futbolininkų gali tik pavydėti.

1

Futbolininkų tūkstančiai Praėjo laikai, kai „Kaunas“, jei tikėtume buvusio Lietuvos futbolo federacijos prezidento Liutauro Varanavičiaus kažkada išsakytu teiginiu, sugebėjo įsiskolinti milijoną litų legionieriams, kurių ne vienas arba trynė atsarginių suolo kraštą, arba žaidė „Šilutėje“. Tada ir Vilniaus „Vėtra“ savo žvaigždėms mokėjo per 20 tūkst. Lt per mėnesį, o FC „Vilnius“ talentingiausiems komandos brazilams atseikėdavo nuo 3 iki 5 tūkst. eurų. Tuomet net vidutinis stiprios komandos futbolininkas galėjo tikėtis 7 tūkst. mėnesio algos. Dabar viskas daug kukliau. Skaičiuoti svetimus pinigus kalbant apie futbolą Lietuvoje sunkiau nei vertinant krepšininkų kontraktus. Daugelis A lygos klubų taiko finansinio skatinimo sistemą, kurios esmė tokia: laimi ir žaidi – uždirbi, pralaimi ir sėdi ant suolo – pats kaltas.

teigiama, gali pretenduoti į 5–7 tūkst. Lt mėnesio pajamas. Geriausiai apmokamas žaidėjas ne iš lyderių trejeto – „Šiaulių“ žvaigždė Artūras Rimkevičius, kurį klubas išlaikė pasiūlęs maždaug 7 tūkst. Lt algą. Kiti A lygos čempionato dalyviai savo futbolininkams siūlo kuklesnes galimybes. „Reo“, Alytaus „Dainavoje“, Tauragės „Taure“, Gargždų „Bangoje“ 2 tūkst. Lt per mėnesį yra solidi alga, 3 tūkst. – prašmatni.

mln.

Visų kitų vargai Vis dėlto profesionaliai žaisti futbolą Lietuvoje nėra taip sunku, kaip būti rankininku, regbininku, tinklininku ar ledo ritulininku. Jei kas nors šių sporto šakų atstovams pasiūlytų porą tūkstančių litų per mėnesį, jie, reikia manyti, pasijustų ttarsi patekę į rojų. Vilniaus „Baltica“, rungtyniaujjančios Žemyno ledo ritulio lygos (KHL) kuruojamame MHL jaunimo komandų turnyre, geriausi žaidėjai uždirba 900 eurų per mėž nesį. Bet šis standartas n – ne lietuviams. M Mūsų šalies atstovai, pasirašę kontraktus su klubu, gauna po 300–400 eurų. Šalies rankinio llygos čempionas Klaipėdos „Dragūnas“, kuriam prieš k keletą metų konkurentai

tiek JAV dolerių per metus uždirba „Žalgirio“ krepšinio klubo vidurio puolėjas Robertas Javtokas.

Oficialių lygos žaidėjų algų reitinge, kaip teigiama, pirmauja Marijampolės „Sūduvos“ brazilas Rafaelis Ledesma, kuriam kiekvieną mėnesį mokami 10 tūkst. garantuotų litų. Bet pagal pajamas, priklausomai nuo premijų, jį gali aplenkti kitos čempionato žvaigždės. Tarkime, patyrę „Ekrano“ futbolininkai Mantas Savėnas, pastaruosius keletą metų Rusijoje uždirbdavęs po 20 tūkst. JAV dolerių per mėnesį, ar Andrius Velička, kurį „Glasgow Rangers“ dar visai neseniai pirko už milijoną svarų sterlingų. Arba toje pačioje komandoje žaidžiantis Lietuvos rinktinės futbolininkas Ramūnas Radavičius. „Ekrano“ finansiniai pajėgumai lieka didžiausi lietuviško futbolo pasaulyje. Bet ir „Sūduva“, ir „Žalgiris“ šį sezoną stipriausiems savo legionieriams yra pajėgūs pasiūlyti po 10 tūkst. Lt per mėnesį. Žemutinė algų riba šiuose klubuose – 4 tūkst. Lt. Artimiausia lyderių konkurentė – Pakruojo „Kruoja“, kurios futbolininkai,

iiš Vilniaus galėjo tik pavydėti, kai uostamiesčio atstovai persiviliojo iš sostinės šalies rinktinės vartininką, pasiūlę jam 1500 Lt per mėnesį, dabar savo žaidėjams išgali mokėti vos po 700 Lt. Kita vertus, „Dragūno“ žaidėjams žadamos solidžios premijos, jei jie apgins čempionų titulą. Išdalijus šias premijas per visą sezoną, stipriausio šalies rankinio klubo žaidėjai uždirbtų maždaug po tūkstantį litų per mėnesį. Rankininkai ar ledo ritulininkai gali tik pavydėti krepšininkams, kurie net žaisdami antrajame pagal pajėgumą šalies čempionate – Nacionalinėje krepšinio lygoje (NKL) – uždirba keliskart daugiau. Labiausiai patyrusių NKL žaidėjų pasirašomi kontraktai ir LKL gėdos nepadarytų. Jų vertė – 4 ar 5 tūkst. Lt per mėnesį. Kol kas situacija Lietuvoje tokia: jei norite leisti vaiką į komandinio sporto treniruotes ir tikitės, kad jam ateityje tai taps pajamų šaltiniu, rinkitės krepšinį. Blogiausiu atveju – futbolą. Jei mėgstate kitus žaidimus, laukite, kol valstybės požiūris į sportą iš esmės pasikeis.


30 | Kultūra

Kino kodas

Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Demonų įkaitai „Namas girios glūdumoj“ („The Cabin In the Woods“) JAV, 2012 m., 95 min. Rež. Drew Goddardas. Vaidina: Kristen Connolly, Chrisas Hemsworthas, Richardas Jenkinsas. Įvertinimas Siužetas ir kontekstas Neabejoju, tokią pradžią esate matę dešimtis kartų, jeigu mėgstate siaubo filmus apie savaitgalio paauglių iškylą. Siužeto ideologinė ašis – ne visai natūralios atrankos triumfas. Mes susipažįstame su dviem merginomis ir trim vaikinais, išsiruošusiais į nuošalią miško trobelę. Tačiau jau pačioje pradžioje vyksta kažkas keisto: atrodo, jog kažkokia, gal net vyriausybinė, organizacija specialiai niekuo dėtus jaunuolius įvilioja į puikiai paspęstus siaubo spąstus, kur juos vieną po kito ima galabyti zombių šeimynėlė (nors yra ir kitų pasirinkimų iš turtingo siaubo filmų pabaisų asortimento). Kokia čia velniava ar bepročių realybės šou? Koks šio sadistinio žaidimo tikslas? Tiesa anksčiau ar vėliau ims aiškėti ir ji bus laaaabai nemaloni. Išvados Kiekvieno ambicingo režisieriaus ar scenarijaus autoriaus svajonė – nustebinti žiūrovus originaliomis idėjomis ar netikėtu tradicinės temos pateikimu. Kinomanai tiesiog dievina, kai juos filmo autoriai sugeba apgauti. Kas gali būti geriau už malonų siurprizą gyvenime arba kine? Filmas „Namas girios glūdumoj“ – labai neblogas mėginimas sujungti tradicinį kruvinų skerdynių siužetą su mistine mitologine tema. Nieko nuostabaus, kad tai sugalvojo tie patys vyrukai, sukūrę fantastinę juostą „Operacija „Monstras“. Išradingumo jiems anaiptol netrūksta. Jie drąsiai generuoja idėjas, nebijo pasiūlyti iš pažiūros absurdiškų siužeto posūkių, kuriais lengviau patikėti, kai visi komponentai profesionaliai suklijuojami į vieną didelį šou. Šiek tiek ironišką, skirtą, be abejo, užkietėjusiems siaubo žanro mėgėjams, kuriems autoriai nuolat pametėja tradicinių užuominų, kartu šelmiškai pamerkdami akį: „Matote, iš pažiūros atrodo kaip tradicinis patiekalas, bet mes pajuokausime, pridėdami į jį dar nebandytų prieskonių.“ Aukštos natos, deja, nepavyko išlaikyti iki pabaigos. Ironiška, bet „Namą girios glūdumoj“ kiek sugadino taip smagiai viso filmo metu ironiškai naudotos klišės (norėjosi dar labiau beprotiško finalo). Tačiau apskritai filmą už originalumą ir spartų veiksmo tempą būtina pagirti. Postmodernizmas ir copy-paste kultūra valdo!

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Būti balete, Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Buvusi balerina, dabar baleto pedagogė Elena Juodišienė pasitinka dvi sukaktis: jos įkurtam klasikinio ir modernaus šokio kolektyvui „Polėkis“ – 45-eri, pačiai vadovei – 80. „Nugaros, nugaros! Nora, nesikūprink. Lukrecija, pasitempk, žiūrėk petukus. Martynute, per aukštai rankytę „išimi“. Kakliukai, mergaitės!“ – Lietuvos nacionalinio operos ir baleto (LNOBT) repeticijų salėje skamba reiklus, bet šiltas buvusios balerinos, klasikinio ir modernaus šokio kolektyvo „Polėkis“ įkūrėjos ir vadovės E.Juodišienės balsas. Nors viso labo mankštinamasi prie sienelės, pro budrią mokytojos akį neprasprūsta nė vienas auklėtinių judesys. Reikalaujama preciziško judesių tikslumo – juk iki jubiliejinio 45 metų „Polėkio“ koncerto liko vos kelios dienos. Sekmadienį, LNOBT scenoje karaliaus balerinos mėgėjos – neprofesionalios, bet baletui visa širdimi atsidavusios šokėjos. Dar po poros savaičių, gegužės 9-ąją, garbingą sukaktį švęs ir pati kolektyvo vadovė – tądien E.Juodišienei sueis 80. „1952 m. atvykau į Vilnių ir pirmą kartą įžengiau į Operos ir baleto teatrą. Anuomečiam direktoriui paklausus, ką veiksiu, pasakiau: „Norėčiau iš čia išeiti kojomis į priekį. Negi mano noras išsipildys?“ – energingai nusijuokė E.Juodišienė. Pažintis su baletu – kino teatre Baletas – visas E.Juodišienės gyvenimas. „Niekada nieko kito nenorėjau – tik būti balete, su baletu“, – atvirai prisipažino moteris, mokytis šokti pradėjusi nuo septynerių. Pirmasis jos susitikimas su baletu įvyko kino salėje, žiūrint „Sniego karalienę“. „Po seanso mamai pareiškiau,

kad būsiu balerina. Nuo to laiko išgirdusi muziką mintyse kurdavau baleto miniatiūras“, – į tolimus praeities laikus nusikėlė ponia Elena. Užsidegimas šokti neišblėso, todėl būdama pirmoje klasėje pradėjo lankyti Vaclovo Germanavičiaus Kaune atidarytą baleto studiją. Po to – mokslai pas Bronių Kelbauską. 1948 m. Operos ir baleto teatrui persikėlus į Vilnių, baletmeisteris irgi išvyko į sostinę. Elena pasiliko Kauno muzikinio teatro baleto trupėje. „1953 m. pas mus atvyko tuometis Lietuvos operos ir baleto teatro vyriausiasis baletmeisteris meisteris Michailas Moisejeisejevas – jis rinko nko balerinas Lieetuvos dienų ų

Pirma santuoka žlugo dėl mito Dėl baleto E.Juodišienė paaukojo net santuoką. „Jis buvo inžinierius, aš – balerina. Anyta iškėlė sąlygą: arba metu baletą ir einu studijuoti medicinos, arba Vytas su manimi skirsis. Ji buvo senų pažiūrų: visos balerinos, anot jos, atsiprašant, prostitutos. Sako, kiekvienas vyras grabinėja už užpakalio – su kuo tu čia gyveni? Pasilinksminti galima, bet žmona balerina – jokiu būdu“, – prisiminė E.Juodišienė, su pirmuoju vyru santuokoje išgyvenusi šešerius metus. Su antruoju vyru balerina susipažino LNOBT. Jis buvo antro smuiko koncertmeisteris. Laisvalaikiu – fotografas mėgėjas. „Kartą nufotografavo mane ir pasiteiravo, gal norėčiau vakare kur nors pasėdėti. Taip viskas ir prasidėjo: mus daug kas siejo, valandų valandas

kalbėdavomės apie muziką. Kai man reikėdavo muzikos statyti šokiams, s, jis padėdavo išsirinkti“, inkti“, – maloniais prisiminimais apie anapilin jau išėjusį vyrą dalijosi E.Juodišienė. Sutuoktiniai ne kartą diskutavo apie tai, kad daugelis baletmeisterių, statydami baletus, negalvoja apie muziką, jos negirdi. Užtat abu sutarė, kad choreografas Jurijus Smoriginas bene vienintelis giliai ir tiksliai supina muziką su judesiu. „Pasikviečiau jį į „Polėkį“, pradėjome bendradarbiauti: taip šalia klasikinių pastatymų repertuare atsirado ir šiuolaikinė choreografija“, – pasakojo E.Juodišienė.

Maskvoje pasirodymui. Patekau tarp laimingųjų. Po to man ir atsivėrė keliai į Vilnių“, – pasakojo E.Juodišienė. Šiandienių standartų neatitiktų E.Juodišienė save vertina objektyviai – primabalerina niekada nebuvo: „Tačiau man niekada nebuvo svarbu atlikti solinius numerius. Tiesiog norėjau būti scenoje: ar kiškutis, ar zuikutis, ar senė – man tik duok. Visus vaidmenis atlikdavau įsijautusi, iš širdies.“ Vertinant pagal šiuolaikinius standartus, apie baletą profesionalioje scenoje ji tegalėtų pasvajoti. „Tegul nesupyksta mano kartos kart žmonės, tačiau „Polėkio“ šokėjos šiandien šoka taip, kaip mes šokėjo kadaise, kai vadinomės tikromis kad balerinomis. Dabar baletas daug ba aukštesnio meistriškumo lya gio: balerinos grakščios, jų technika – kur kas profesionalesnė. Mano kojos būtų ir per trumpos, ir per stambios. Su tokiais duomenimis, kuriuos turėjau, nepatekčiau k į jokią j baleto mokyklą. Anuomet mane priėmė, nes buvau me lanksti: tiltelis, špagatas pavykdavo lankst be proble problemų“, – lygino E.Juodišienė. Baletą ji šoko 25 metus. Į pensiją pasitraukė sulaukusi 40-ties: „Psichologiškai buvo labai sunku. Tiesą sakant, tada jaučiausi daug senesnė nei dabar. Jei neturėčiau savo kolektyvo, turbūt būčiau kaip tos močiutės, kurios sėdi Vingio parke ant suoliuko ir gyvena prisiminimais. Aš dar pro langą nežiūriu – neturiu tam laiko! Kartais pagalvoju: gal esu vampyras, siurbiantis jaunų žmonių energiją? Ką gali žinoti!“ Tramplinas į didžiąją sceną Šokio kolektyvą „Polėkis“ E.Juodišienė subūrė atsitiktinai. Anuomečiuose Statybininkų rūmuose su keliomis


Kultūra | 31

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

gyventi baletu

Netrukus 80-metį švęsianti E.Juodišienė tiesiog žydi: vis dar smulki, pasitempusi – tikras energijos vulkanas. J.Kalinsko nuotr.

šokėjomis dirbo garsi baleto artistė Genovaitė Sabaliauskaitė. „Vieną dieną jai, matyt, trūko kantrybė auklėti mėgėjus ir ji merginas paliko. Jos atbėgo pas mane ir paklausė, ar nenorėčiau jų perimti. Sutikau“, – papildomas pareigas prisiėmė ponia Elena. Taip 1967 m. gimė „Polėkis“, sudarytas vos iš septynių šokėjų. Šiandien kolektyve šoka 85 įvairaus amžiaus merginos. Kūrybinga atmosfera ansamblyje užaugino ne vieną talentingą modernaus ir klasikinio šokio lyderę: Birutę Banevičiūtę, kurios originalias kompozicijas vis dažniau matome šiuolaikinio šokio projektuose, Indrę Pačėsaitę – modernaus šokio pedagogę ir choreografę, Sigutę Mikalauskaitę – talentingą šokėją ir mokytoją. Tarp E.Juodišienės auklėtinių – ir klasikinio šokio puošmena vadinama Elena Malikėnienė, ir Asta Bazevičiūtė, šiuo metu šokanti Nyderlandų nacionaliniame balete. Sąraše – ir kylanti žvaigždė Grytė Dirmaitė. Lietuvos baleto primabalerina Loreta Bartusevičiūtė-Noreikienė savo kelią irgi pradėjo „Polėkio“ kolektyve. „Polėkio“ šokėjos dalyvauja ne viename LNOBT spektaklio pastatyme – ir operos, ir baleto. Stebėdami masines scenas žiūrovai net neįtaria, kad jose šoka ir neprofesionalios balerinos“, – mirktelėjo E.Juodišienė. Dievo prašo tik sveikatos Netrukus 80-metį švęsianti E.Juodišienė tiesiog žydi: vis dar smulki, pasitempusi –

Jei neturėčiau savo kolektyvo, turbūt būčiau kaip tos močiutės, kurios sėdi Vingio parke ant suoliuko ir gyvena prisiminimais. tikras energijos vulkanas. „Apie savo metus negalvoju. Jei nežiūrėčiau į tą blogai rodantį veidrodį (anksčiau vaizdas jame buvo kur kas geresnis), savo amžiaus visai nejausčiau. Galiu dirbti, suktis kaip vijurkas. Tiesa, turiu negerą įprotį – net į kitą gatvės pusę važiuočiau mašina. Bet judėjimo man netrūksta: per treniruotes prisišokinėju, prisitrypčioju“, – kalbėjo E.Juodišienė. Ko ji sau palinkėtų artėjančio jubiliejaus proga? „Maždaug prieš penkerius metus paskambino man buvusi, dabar jau šviesaus atminimo, kolegė ir klausia: „O tu dar dirbi teatre?“ Sakau: „Dar dirbu“. Ji: „Na, žinai, anekdotas!“ Žmonės juoksis perskaitę, bet norėčiau, kad „Polėkio“ kolektyvas dar ilgai kartu su manimi gyvuotų. Prašau Dievo sveikatos, kad galėčiau kiek galima ilgiau prasmingai gyventi, o ne ligų susukta laukti paskutiniosios“, – didžiausią troškimą atskleidė E.Juodišienė.


32 | Metas mokytis

15min • Teminiai puslapiai

Kaip suderinti studijas ir darbą

Mokslo šaknys brangios Daugelis studentų pradeda dirbti dar studijuodami. Universitetai dėl to pirštu negrūmoja – vien mokytis daugeliui yra prabanga. Kiek sunkiau studentams sekasi sutarti su darbdaviais, kurie ne visada nori išleisti savo darbuotojus į paskaitas.

Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt Iš Druskininkų kilusiai Monikai derinti studijas ir darbą pavyksta sunkiai. Praėjusį rudenį ji pasirinko laipsnio nesuteikiančias pedagogikos studijas, kurias sudaro keturios savaitės paskaitų per metus ir penkis mėnesius trunkanti praktika. Paskaitų laiką suderinti su darbu pavyko nesunkiai, tačiau praktikos merginai teko atsisakyti.

Darbdaviai skeptiški „Praktikos metu reikia stebėti pamokas. Bandžiau derinti darbą su praktika. Galvojau, kad pavyks, galėsiu kelis kartus į darbą tiesiog vėliau ateiti ir ilgiau padirbti. Tačiau kelis kartus nepavyko, nes turėjau darbe reikalų ir supratau, kad sunkiai seksis suderinti studijas ir darbą. O toje mokykloje, kur turėjau atlikti praktiką, mane priėmė geranoriškai. Sakė, jei artimiausius metus neketini dėstyti, tai gali tų pamokų nelankyti. Jie tikino ne vieną tokį studentą

turėję“, – pasakojo projektų vadove dirbanti druskininkietė. Monika dirbti pradėjo dar studijuodama trečiame psichologijos bakalauro kurse. Ir tuomet darbdavio požiūris į merginos mokslus buvo skeptiškas. „Vis klausdavo, ar į visas paskaitas man reikia eiti, aiškindavo, kad jo laikais taip nebūdavo. Netiesiogiai leisdavo suprasti, kad paskaitos trukdo darbui ir pradėjau natūraliai paskaitų vengti“, – pasakojo Monika. Mergina svarstė, kad darbdavys skeptiškai


15min • Teminiai puslapiai

Vien tik mokytis – prabanga, todėl nemažai studentų priversti ir dirbti. „15min“ nuotr.

jos studijas vertino todėl, kad ji pasirinko su darbinėmis pareigomis beveik nesusijusius mokslus. Jei studijos padeda geriau atlikti darbą, darbdavio požiūris būna visai kitoks. „Nemažai mūsų darbuotojų studijuoja Baltijos vadybos institute, ISM Vadybos ir ekonomikos universitete, – sakė „Danske“ banko Personalo tarnybos direktorė Jūratė Dacienė. – Savo darbuotojams apmokame apie 80 proc. studijų kainos. Žinoma, apmokame tik nusipelniusių žmonių mokslus, tų, kurie ilgai dirba organizacijoje, yra vadovai, daugiau pasiekę. Tai – tik mūsų talentams.“ Dėstytojai atlaidūs Vilnietė Akvilė paskaitas su darbu suderina lengvai. Neakivaizdžiai studijuodama žurnalistikos penktame kurse ji randa laiko ir viešųjų ryšių atstovės pareigoms. Tiesa, vienai ūkininkų asociacijai mergina paskiria vos dvi dienas per savaitę. „Prieš tai ilgą laiką dirbau padavėja, bet net ir tada dažniausiai pavykdavo susiderinti su tomis dviem savaitėmis paskaitų, darbdavys visada išleisdavo mokslo atostogų. Su priešišku dėstytojų požiūriu niekada neteko susidurti nei man, nei, greičiausiai, ir mano bendramoksliams. Dėstytojai nė vienam nesakė, kad dirbti yra blogai, netgi atlaidžiau žiūrėdavo į dirbančius žmones – leisdavo prasitęsti darbų terminus“, – pasakojo Akvilė. Tiesa, ji gyvena su tėvais, todėl išlaidos būstui ir maistui nedidelės. Tačiau, jei reikėtų gyventi savarankiškai, Akvilės uždirbamų pinigų tam neužtektų. Vien mokytis nėra sąlygų Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto direktoriaus pavaduotoja studijoms dr. Margarita Šešelgytė pasakojo, kad studentai dažnai

pradeda dirbti jau nuo paskutinio bakalauro kurso. „Ar tai gerai, ar blogai, sunku vertinti. Vis dėlto Lietuvoje yra tokia situacija, kad žmogus, sulaukęs tam tikro amžiaus, turi įsitvirtinti, iš kažko gyventi, o mes nesudarome sąlygų vien tik mokytis“, – pastebėjo M.Šešelgytė. Jos teigimu, pastaruoju metu tiek institute, tiek visame Vilniaus universitete, paskaitų lankomumas yra sumažėjęs. Tačiau, anot M.Šešelgytės, tą lemia ne tik studentų darbai, bet ir motyvacijos trūkumas.

J.Dacienė: „Savo darbuotojams apmokame apie 80 proc. studijų kainos. Žinoma, apmokame tik nusipelniusių žmonių mokslus. Tai – tik mūsų talentams.“

J.Kalinsko nuotr.


34 | Metas mokytis

15min • Teminiai puslapiai

KTU studentai ir absolventai įgyvendina didžiausias svajones Giedrius Židonis

Pačioje kovo pradžioje Kauno technologijos universitete duris atvėrusiame Jaunojo verslo vystymo skyriuje „StartupSpace“, įsikūrusiame KTU studentų miestelyje, jau vyksta intensyvi veikla. Idėjų ir ambicijų turintys jauni žmonės dalijasi žiniomis ir įkvėpimu, brandina sumanymus ir kuria aukštos kokybės naujomis technologijomis bei inovacijomis grįstus produktus, kuria planus, kaip inovatyvias idėjas komercinti ir realizuoti ne tik Europos, bet ir JAV rinkose.

M.Kavaliauskas

„Nuo vaikystės svajojome kurti kompiuterinius žaidimus. Šiandien turime įmonę, kurios pagrindinė veikla yra kompiuterinių žaidimų kūrimas. Dirbti sau ir kiekvieną dieną daryti tai, kas patinka, turbūt yra didžiausia priežastis imtis savo verslo“, – sakė KTU „StartupSpace“ įsikūrusios UAB „Edukacinės sistemos“ direktorius, KTU Informatikos fakulteto absolventas Mantas Kavaliauskas. Jiems apdovanojimus pelnęs produktas – virtualus mokomasis pasaulis 6–12 metų vaikams „TropicMind.com“ (lietuviška versija – www.mokinukai.lt). „Šiuo metu dirbame ir stengiamės savo verslą paversti pasauliniu verslu. Netolimoje ateityje planuojame pristatyti savo produktą JAV rinkoje. Tikimės, kad mūsų kūryba sudomins amerikiečius ir pritrauksime daug klientų“, – į ateitį optimistiškai žvelgia vaikinas.

Dalyvaujant balandžio 13–15 dienomis įvykusiame „Startup Monthly Vilnius“ – 3 dienų trukmės tarptautinėje konferencijoje, kurioje buvo pakviesti dalyvauti perspektyviausi Pabaltijo ir Skandinavijos šalių naujų technologinių verslų (startupų) kūrėjai, plėtotojai bei potencialūs investuotojai, M.Kavaliausko komanda užėmė antrą vietą ir kartu su pirmos bei antros vietos laimėtojais pelnė pagrindinį prizą – devynių savaičių mokymus Silicio slėnyje Kalifornijoje, JAV. Programos pabaigoje komandos turės galimybę pristatyti savo verslus tarptautiniams investuotojams. KTU Informatikos fakulteto studentas Liudas Ubarevičius teigia, kad fakultete skatinami įvairūs inovaciniai sumanymai, buvo sugalvota sukurti skraidyklę, kuri būtų valdoma įvairiausiais būdais. „Viską kūrėme dviese, dar talkino du dizaineriai, viso to rezultatas – skraidyklė, nesunkiai „suprantanti“ judesių komandas, kiek sunkiau – balsu, mintimis perduodamų komandų sistema dar tik tobulinama“, – pasakojo skraidyklės kūrėjas. Liudas tikisi, kad įgytą patirtį kuriant skraidyklę pavyks pritaikyti ir kitose srityse, pavyzdžiui, padės sukurti judesiu valdomus reklamos ekranus. „Kiekvienas turime savus įkvėpimo šaltinius ir visi kartu siekiame bendro tikslo. „StartupSpace“ suteikia erdvę kūrybingam darbui ir tobulėjimui tarp bendraminčių, supažindina su įdomiomis ir įkvepiančiomis asmenybėmis. Ateityje norime toliau kurti ir daryti tai, kas mums patinka“, – sakė Liudas. „CrazyImp Studio“ yra mobiliuosius žaidimus kurianti studija, artimiausiu metu rinkai ketinanti pristatyti žaidimus „SoulMaster“ ir „Monsters Dale“. Kaip teigia studijos atstovas KTU Informatikos fakulteto studentas Aurimas Slapšys, jaunam verslui „StartupSpace“ yra tikra pasaka. „Gauname patalpas, internetą, seminarus, bendraminčių krūvą – ko daugiau reikia? – džiaugėsi žaidimų kūrėjas. „CrazyImp“ išvertus iš anglų kalbos reiškia pašėlusį velniūkštį / nutrūktgalvį. Aurimui tai primena apie jausmą, kuomet įvykdai tai, ką kiti laikė neįmanomu. „Norime tapti kokybiškų, smagių žaidimų studija, kuri neštų šią idėją“, – studijos ateities viziją piešė KTU studentas Aurimas. Galimybė paskatinti studentus generuoti inovatyvias idėjas ir kurti savo verslą atsirado vasarį Kauno technologijos ir Aalto (Suomija) universitetams pasirašius memorandumą. Per pusantro mėnesio „StartupSpace“ jau spėjo dalyvius pakviesti į kelius Kaune vykusius tarptautinius renginius, skyriaus darbuotojai konsultavo daugiau nei 20 komandų. „Kiekvieną savaitę „StartupSpace“ centre organizuojami mažesni renginiaisusitikimai, kurie skirti žmonėms, norintiems domėtis, plėsti žinias ar gauti naudingų patarimų. Tik ką įvyko Lietuvos žaidimų kūrėjų susitikimas, artimiausiu metu kviesime į renginius su daug pasiekusiais savo sričių profesionalais – siekiame, kad Lietuvos startupų bendruomenė domėtųsi, bendrautų ir kurtų kartu“, – sakė „StartupSpace vadovas Justinas Katkus. Daugiau apie universitetą sužinosite nuskaitę šį kodą

A.Slapšys

www.ktu.lt


Metas mokytis | 35

15min • Teminiai puslapiai

Kokių darbuotojų reikės 2017-aisiais? Matas Noreika redakcija@15min.lt

Technologijos sparčiai keičia mūsų gyvenimą – gali būti, kad šiuo metu populiarios profesijos po 5 metų išnyks ir jų vietą užims kitos. Turbūt iki šiol klausimas, kur stoti, dar niekada nebuvo tiek susijęs su ateities spėjimu. Žinoma, mažiausia rizika rinktis specialybę, kuri negarantuoja konkrečios profesijos, tačiau suteikia plačiai taikomus gebėjimus – bendrauti, ieškoti informacijos, vadovauti, kritiškai mąstyti. Galima žiūrėti ir iš kitos pusės – galbūt ne tiek svarbus geras specialybės pasirinkimas, kiek svarbus mokėjimas prisitaikyti prie vis sparčiau besikeičiančių sąlygų. Prognozuoti sudėtinga Aurelijus Katkevičius, žurnalo „Verslo klasė“ redaktorius, taikliai pastebi: „10 populiariausių 2010-ųjų profesijų 2004 metais neegzistavo. Tarp jų – biomedicinos inžinierius, tinklų sistemų ir duomenų komunikacijos analitikas, kasdienis sveikatos patarėjas.“

Informacijos ir technologijų gausa jau dabar yra didelė problema, reikalaujanti ją suvaldyti galinčių specialistų. Ateityje tai gali kelti dar didesnių rūpesčių.

Klausimas, koks išsilavinimas yra perspektyvus, kokios specialybės bus reikalingos ateityje, yra labai svarbus, tačiau atsakymas sunkiai surandamas, nes prognozės gali nepasitvirtinti. Ekonomistas ir socialinių mokslų daktaras Romas Lazutka primena šių dienų patirtį: „Prieš keletą metų labai suaktyvėjo stojimas į statybos inžineriją, kadangi buvo statybų bumas. Šiuo metu tie žmonės, kurie įstojo ten, studijų dar nebaigė, o šitame sektoriuje viskas jau apsivertė.“

Nesutrumpintą straipsnį rasite nuskaitę šį kodą 15min.lt/s212276

Kita vertus, analizuojant tam tikrus ženklus, kurie leidžia spėti vienos ar kitos srities būsimą paklausą, galima pasidaryti vertingų išvadų. Pavyzdžiui, jau dabar Vakarų Europoje susiduriama su visuomenės sveikatos ir senėjimo problemomis. Tad tikėtina, kad slaugos specialistų, dietologų ir psichologų poreikis augs. Tiesa, čia R.Lazutka mato kitą problemą: „Senų žmonių daugėja ir reikės juos prižiūrėti, bet svarbu taip pat ir tai, kokios bus algos. Kiek tie žmonės galės už paslaugas mokėti ir ar iš viso galės, o jei ne – ar valstybė finansuos, ar daug tam skirs pinigų?“ Pasak ekonomisto, šiuo atveju paklausa dar neužtikrina gausių pajamų. Ateitis priklauso internetui „Omnitel“ prezidento Antano Zabulio teigimu, ateityje reikės vis daugiau mobiliųjų technologijų specialistų. „Mobiliųjų programų rinka – milijardinė industrija, nors prieš gerus ketverius metus buvo žinoma tik pavieniams entuziastams“, – spartų srities augimą akcentuoja telekomunikacijų bendrovės vadovas. Informacijos ir technologijų gausa jau dabar yra didelė problema, reikalaujanti ją suvaldyti galinčių specialistų. Ateityje tai gali kelti dar didesnių rūpesčių. A.Katkevičius kaip perspektyvias įvardija visas profesijas, kurios susijusios su virtualia erdve: „Reikės visko, pradedant nuo tinklų analitiko iki „duomenų kasėjo“ ir jų interpretatoriaus. Kintant žmogaus ir kompiuterio bendravimo sąsajoms taip pat sparčiai turėtų augti lingvistikos

specialistų ir atitinkamos pakraipos psichologų poreikis.“ Kita vertus, anot jo, stiprėjant tinklams ir tiesioginiams ryšiams tarp žmonių, turėtų mažėti tarpininkų vaidmuo: „Numatau atslenkant blogus laikus visokių rūšių vadybininkams, įskaitant, pavyzdžiui, leidėjus – jie turi labai pasistengti tiksliai nusistatyti savo nišą“, – perspėja A.Katkevičius. Tinklaraštininkas Džiugas Paršonis mato dar vieną su interneto plėtra susijusį pokytį:

„Sumažės darbo vietų prekybos sektoriuje, kadangi vis didesnę dalį užims elektroninės prekybos sistemos. Žinoma, galbūt logistikos srityje darbų padaugės, bet tiesioginės prekybos sferoje turėtų sumažėti.“ D.Paršonis taip pat teigia, kad po kelerių metų gali labai praversti žinios ir sugebėjimai energetikos srityje, nes Lietuvoje ateinančiais metais bus vykdomi stambūs projektai – Visagino atominės elektrinės, suskystintų dujų terminalo statyba ir kiti.


Virtuvė | 37

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Konservuoti pomidorai Pavasarį švieži pomidorai nepasižymi ypatingu skoniu, todėl šiuo metų laiku tinkamesnis produktas eksperimentams virtuvėje – kvapūs ir sultingi savos gamybos ar pirktiniai konservuoti pomidorai. Konservuoti pomidorai – vienas iš universaliausių produktų, naudojamų daugybės pasaulio šalių virtuvėse. Tokiomis savo sultyse konservuotomis daržovėmis drąsiai galima keisti bet kokį pirktinį krakmolu sutirštintą pomidorų padažą, jas tinka naudoti ruošiant įvairius šaltus bei k karštus aršt ar štus us valgius, gėrimus. Pikantiškame marinate konservuoti uot otii po po-midorai itin dera su įvairių rūšių m mėsos ėsos ės os kepsniais (ypač keptais ant grotelių), ių), ių ), v vyytinta mėsa, fermentiniais sūriais. K Konseronse on serrvuotais pomidorais tinka gardinti daržovių arž ržov ovių ių troškinius, mėsos bei pyragėlių įdarus, rus us,, pa pa-skaninti picą, makaronų valgius, karštus kar aršt štus us sumuštinius, mėsos, makaronų b bei ei d darar-ar žovių apkepus.

Verta žinoti Moksliniais tyrimais nustatyta, kad konservuotuose pomidoruose esantį antiok ti oksiida dant ntą ą liko kope peną ną (n (nuo uotr t .)) žmogaus tr žm mog ogau auss tioksidantą likopeną (nuotr.) orga or gani nizm zmas as p er sskrandžio kran kr andž džio io g l iv le ivin inę ę įs įįsisaisais aorganizmas per gleivinę vina g erok er okai ai llengviau engv en gvia iau u ne neii es e a ttįį ššviean viiev vina gerokai esantį žiuose žiuo ži uo u ose p pomidoruose. o id om idor oruo uose se.

Puslapį pristato savaitraštis moterims

Trys pasiūlymai, ai kką ąp pasigaminti asigaminti iš konservuotų pomidorų: Šaltas padažas Keptuvėje įkaitintame aliejuje pakepinkite 2–3 šaukštus smulkintų svogūnų. Sukrėskite 200 g savo sultyse konservuotų pomidorų be odelių, įdėkite trinto česnako, pagal skonį įberkite rudojo cukraus, druskos bei maltų juodųjų pipirų, išmaišykite ir uždengę apie 10 min. pakaitinkite. Į atvėsusią masę įmaišykite virtų krevečių, smulkintų salierų lapkočių arba juodųjų alyvuogių.

Pikantiška sriuba Puode su storu dugnu pakepinkite porą smulkintų česnako skiltelių. Sukrėskite skardinę savo sultyse konservuotų pomidorų be odelių, pagal skonį įberkite druskos bei maltų juodųjų pipirų ir virkite apie 10 min. Nedideliame kiekyje šalto vandens ištirpinkite šaukštelį krakmolo, įmaišykite į sriubą ir dar porą minučių pakaitinkite. Pagardinkite parmezanu bei baziliko lapeliais.

Drebučiai Dvi skardines savo sultyse konservuotų pomidorų be odelių pertrinkite per sietelį, sukrėskite į puodą ir pakaitinkite iki virimo. Pagal skonį pasūdykite, įberkite maltų juodųjų pipirų. Kai tyrė atvės, įmaišykite nedideliame kiekyje vėsaus vandens išbrinkintą, paskui karšto vandens vonelėje ištirpintą želatiną (litrui tyrės imkite maždaug 50 g). Gautą masę supilstykite į dekoratyvius serviravimo indelius ir pastatykite į šaldytuvą, kad sustingtų. Tiekiant ant kiekvieno drebučio uždėkite po kelis mocarelos griežinėlius.


38 | Sveikata

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Apgamai: žiūrime, bet nematome Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Kaip nokstančio banano žievę padengia įvairaus dydžio juodos akutės, taip ir saulės voniomis mėgstančio lepintis žmogaus odoje atsiranda pigmentinių dėmių. Kartais jos įspėja apie grėsmingą ligą, tačiau pavojaus varpus išgirsta ne visi. „Žiūrite, bet nematote“ – toks šiųmetis gegužės 7 d. vyksiančios Euromelanomos dienos akcijos šūkis. „Žmonės, žiūrėdami į savo odą, dažniausiai nekreipia dėmesio į atsiradusius pakitimus. Pavasarį, kai daugelio mintys jau sukasi apie poilsį ir atostogas, dermatologai skelbia aliarmą – susirūpinkite savo sveikata! Jeigu aptikote ką nors įtartino, imkitės veiksmų, kreipkitės į gydytoją dermatologą“, – ragino Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų (VUL SK) Dermatovenerologinio centro direktorė, Euromelanomos komiteto koordinatorė, Lietuvos dermatovenerologų draugijos prezidentė doc. dr. Matilda Bylaitė. Nustatė dešimtis vėžio atvejų Euromelanomos dienos Lietuvoje vyks jau penktus metus iš eilės. Šiemet prie labdaringos akcijos sutiko prisijungti apie 40 viešųjų ir privačių gydymo įstaigų visoje šalyje. Gegužės 7-ąją akcijoje neatlygintinai dalyvausiantys gydytojai dermatologai įvertins pacientų odą, matomus pigmentinius apgamus ir kitus į odos vėžį panašius darinius. Įtarus odos vėžį ar melanomą, pacientui bus pasiūlyta atlikti papildomus tyrimus. Iš viso per ketverius metus Lietuvoje buvo patikrinti 4894 žmonės, apie 20 jų įtarta odos melanoma, apie 150 – odos vėžys (plokščialąstelinis ir bazalinių ląstelių), beveik 400 pasitikrinusiųjų aptikti atipiniai apgamai, kuriuos patarta šalinti. Akylumo prašo ir kirpėjų Per pastarąjį dešimtmetį odos vėžys visuomenėje sparčiai plinta – jo atvejų išaugo

Odos vėžys gali prasidėti nuo iš pirmo žvilgsnio visai nekaltos rausvos, galbūt pleiskanojančios dėmelės. J.Kalinsko nuotr.

Registracija Žmonių, pageidaujančių profilaktiškai pasitikrinti Euromelanomos dienos akcijos metu, išankstinė registracija vyks telefonu koordinaciniame centre gegužės 2–3 d. nuo 9 iki 16 val. tel.: 8-800 7 09 01; 8-800 7 09 02. Euromelanomos akcijoje dalyvaujančių įstaigų sąrašas skelbiamas portale 15min.lt.

ABCDE metodas Euromelanomos komiteto narys, gydytojas onkodermatologas, lazerinės medicinos specialistas Viktoras Sidorovas (nuotr.) papasakojo, kaip aptikti melanomą, vadovaujantis ABCDE metodu. „Visi žmogaus apgamai turi būti panašūs vieni į kitus – forma, spalva, dydžiu. Todėl tyrinėdami savo kūno dėmių žemėlapį turite atsakyti į kelis klausimas: A – ar dėmė asimetriška, B – ar ji nelygiais kraštais, C – ar ji kelių atspalvių, D – ar diametras didesnis nei 6 mm, E – ar yra augimo evoliucija? Jei bent vienas iš šių kriterijų yra, apgamą reikia parodyti gydytojui“, – aiškino V.Sidorovas ir atkreipė dėmesį, kad kiekvienas žmogus kartą per metus turėtų profilaktiškai pasitikrinti apgamus. Ankstyvoji melanomos diagnostika lemia paciento išgyvenamumą. Pirmoje stadijoje užčiuopta liga išgydoma beveik iki 100 proc. Pavėlavus šansai pasveikti smarkiai mažėja ir siekia 30, kartais – vos 10 proc. kone du kartus. Todėl šiemet dermatologai prašo pagalbos. „Prašome pagalbos visų, teikiančių grožio paslaugas: visažistų, kosmetologų, masažuotojų, kirpėjų. Pastebėję įtartiną apgamą ar odos darinį kliento odoje, patarkite jam pasitikrinti pas specialistą“, – kvietė M.Bylaitė.

Sveikatos apsaugos viceministrė Nora Ribokienė atkreipė dėmesį, kad Lietuvoje labai daug uždelstų melanomos atvejų aptinkama pacientų galvoje ir veide. „Žiūrėdami į veidrodį turėtume matyti tai, kas akivaizdu, ir pasidaryti tam tikras išvadas. Deja... – atsiduso viceministrė. – Statistika rodo, kad vis dažniau diagnozuojama

antros ar vadinamosios nežinomos stadijos melanomos atvejų. Pirmoje stadijoje liga aptinkama vis rečiau.“ Melanomą diagnozavus anksti, net 97 proc. pacientų pasveiksta. Pati melanoma sudaro tik 11 proc. visų odos vėžių, tačiau dėl jos miršta net 75 proc. ligonių. Tai – rečiausiai pasitaikantis, bet labai piktas vėžys dėl greitos išplitimo rizikos. Liga tūno net tarpupirščiuose Odos vėžys – neskausmingas susirgimas. Liga gali prasidėti nuo iš pirmo žvilgsnio visai nekaltos rausvos, galbūt pleiskanojančios dėmelės. Kartais – nuo spuogelio ar šašo. „Oda gali pašlapiuoti, gali susidaryti pūlinėlis. Į tokius dalykus žmonės nekreipia dėmesio. Tačiau reikia žinoti, kad joks odos susirgimas, taip pat ir spuogas, negali būti visą laiką. Jei jis nesugyja ir neišnyksta per kelias savaites, reikia susimąstyti“, – patarė VUL SK dermatovenerologė dr. Rūta Gancevičienė. Odos vėžio darinys gali atsirasti bet kurioje kūno vietoje: ant rankos, kojos, veido, paausiuose ar tarpupirščiuose. „Net pažastyje, kur, atrodytų, saulės patenka mažai. Tačiau vienam pacientui bazinių ląstelių karcinomą radau būtent ten“, – pasakojo R.Gancevičienė. Didesnę riziką susirgti odos vėžiu turi žmonės, vyresni nei 50 metų. Dažniau – moterys. Iki tokio amžiaus jų oda jau yra sukaupusi svarią spindulių dozę. O saulės spinduliai pasižymi savybe akumuliuotis ir tik po kurio laiko atsiskleisti. Todėl sakoma, kad oda turi atmintį. Nuo bėdų apsaugos saikas Norint išvengti odos ligų, svarbiausia riboti lepinimosi saulės voniomis laiką. Lietuvos sveikatos mokslų universiteto ligoninės Kauno klinikų Odos ir veneros ligų klinikų dermatovenerologė doc. dr. Daiva Jasaitienė rekomendavo vengti saulės, kai ji intensyviausia – vasarą, nuo 12 iki 16 val. Stiprus nudegimas iki pūslelių ar skausmo, išliekantis bent dvi dienas, laikomas pavojingu.„Nepamirškite apsauginio kremo nuo saulės, turinčio platų spektrą – ne mažiau nei 15 SPF, geriausia – su 30 SPF ženkliuku, saugantį tiek nuo A, tiek nuo B spindulių. Tepti kartotinai – bent kas dvi valandas, ypač po maudynių. Nepamirškite savęs, sutuoktinio ir ypač vaikų“, – prašė dermatovenerologė. Gydytojai dermatologai ragina vengti soliariumų ir deginimosi kabinų.


IT kodas | 39

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Naujovės įperkamos po metų Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Lietuviai vangiai reaguoja į technologijų naujoves ir dažniausiai perka laiko patikrintus (kitaip sakant, atpigusius) daiktus. Taip mūsų šalies pirkėjus apibūdina ne tik rinkos tyrimų bendrovės, bet ir vietiniai prekeiviai.

D.Liulys: „Vakaruose naujų produktų laukiama kartais net skaičiuojant savaites, dienas ar valandas iki jų pasirodymo.“

Technikos prekybos kelrodės žvaigždės pasaulyje yra Japonija, Pietų Korėja, JAV ir Vakarų Europos šalys. Jų gyventojai paprastai pirmieji skuba įsigyti pačius naujausius produktus, yra linkę išbandyti naujas technologijas ir negaili pinigų šviežienoms. Planšetinių kompiuterių bumas Tai, ką šiandien perka Vakaruose, lietuvius sudomins po metų-dvejų, teigia tarptautinės rinkos tyrimų bendrovės „GfK Retail and Technology“ vadovas vartotojų elektronikai Jurgenas Boyny. Europos rinkos tendencijas jis pristatė Kroatijoje vykusiame renginyje „IFA Global Press Conference“. „Centrinės ir Rytų Europos valstybės atsilieka maždaug 12–15 mėnesių nuo Vakarų Europos šalių. Rusija ar Ukraina vėluoja

Lietuviai dažniausiai perka tai, kas laiko patikrinta, rinkoje įsitvirtinę ir jau atpigę. BFL nuotr.

maždaug 20 mėnesių, o Indija – apie trejus metus“, – skaičiavo J.Boyny. Pavyzdžiui, JAV ir Kanadoje planšetinių kompiuterių bumas kilo dar 2010-aisiais. Pernai pardavimas vis dar augo, bet nebe taip smarkiai. Vakarų Europa planšetes atrado pernai, o mūsų regione jomis dar tik pradedama domėtis. „Jei Vakarų Europoje pradedami pirkti plačiaekraniai televizoriai (kurių įstrižainė yra daugiau nei 50 colių – aut. past.), tai jūsų regione juos pirks po poros metų. Tas pats galioja ir kitoms rinkos atšakoms“, – pastebėjo J.Boyny.

Perka tai, kas patikrinta Šalies prekeiviai pritariamai linksi: dažniausiai perkami laiko patikrinti, rinkoje įsitvirtinę modeliai, kai jie atpinga. Todėl prekybininkai orientuojasi bent į pusmetį ar metus pasaulinėje rinkoje esančius žinomų gamintojų produktus – mažai žinomų bendrovių produkcija pirkėjus gali sudominti nebent pasiūlius žemą kainą. „Lietuviai labiau orientuojasi į mažesnio ar vidutinio kainų lygio prekes, mat aukšto kainų lygio prekės, kokios dažniausiai

būna technikos naujovės, jiems dar sunkiai įkandamos. Tad intensyvesnė prekyba juntama tik gerokai sumažinus šių prekių kainą, o ir pasiskirstymas tarp produktų, kurie rinkoje yra iki pusės metų ir daugiau nei pusė metų, yra panašus“, – sakė internetinės parduotuvės Pigu.lt direktorius Dainius Liulys. Labiausiai jaučiamas naujo pobūdžio produktų – išmaniųjų telefonų, planšetinių kompiuterių – vėlavimas. „Pasaulis tapo plokščias ir tai, kas prieinama Amerikoje, beveik tuo pačiu metu tampa prieinama Lietuvoje – dažniausiai tai priklauso ne nuo parduotuvės, o nuo platintojų operatyvumo. Skiriasi tik rinkų dydžiai ir ekosistemos aplinkybės, kas natūraliai turi įtakos ir asortimento gausai bei pardavimų kiekiams“, – teigė „Elektromarkt“ prekybos tinklo valdybos pirmininkas Ruslan Kovaliov.


40 | Skelbimai

15min โ€ข 2012 m. balandลพio 20 d.

HUMANA 7DUSWDXWLQฤรฅLXRODLNLรฅNDLUSDWLNLPD RUJDQL]DFLMD9LHรฅRMLฤšVWDLJDร…+XPDQD3HRSOH WR3HRSOH%DOWLFยด9LOQLXMHNYLHฤ€LDGLUEWL

5ฤนรค,8272-ฤˆ 0(6-8066,ฤน/20( ย‡ /WDWO\JLQLPฤ‰DWVNDLฤ€LXVPRNHVฤ€LXV EDQGRPXRMXODLNRWDUSLXLUSDSLOGRPฤ‰GDUER XรงPRNHVWฤšXรงJHUXVGDUERUH]XOWDWXV ย‡ 1HWXULQฤ€LXVGDUERSDWLUWLHVDSPRNRPH ย‡ 3DJDOQXVWDW\Wฤ‰PDUรฅUXWฤ‰LUJUDร€Nฤ‰GDUEXRWRMXV YHรงDPHฤšVWDLJRVWUDQVSRUWX

.217$.7,1ฤ,1)250$&,-$ 3HUVRQDORYDG\ELQLQNฤ6NLUPXQGD0DVLRQLHQฤ WHOHIRQDV  IDNVDV   HOHNWURQLQLVSDรฅWDVSHUVRQDODV#KXPDQDOW


Gazas.lt | 41

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

„Porsche“ be jo – niekas Ramūnas Fetingis r.fetingis@15min.lt

Ferdinandas Aleksanderis Porsche buvo išmestas iš dizaino mokyklos, nes neturėjo talento. Bet jam užteko talento sukurti 911, 904 ir kitus legendiniais tapusius „Porsche“ automobilių modelius. Šiemet šį pasaulį palikęs Ferdinandas Aleksanderis Porsche (1935–2012) buvo vyriausiasis Ferry Porsche sūnus ir Ferdinando Porsche anūkas. Iki pat paskutinės savo gyvenimo dienos jis buvo „Porsche“ kompanijos stebėtojų tarybos garbės pirmininkas. Jo gyvenimas nuo pat gimimo sukosi aplink automobilius. Didžiąją savo vaikystės dalį jis praleido senelio automobilių dirbtuvėse Štutgarte. 1943 metais šeima kartu su visa įmone persikėlė į Austriją, kur Ferdinandas jaunesnysis pradėjo eiti į mokyklą. Po septynerių metų šeima grįžo į Štutgartą. Nors jo tėvas ir senelis buvo inžinieriai, Ferdinandas Ulmo dizaino mokykloje ėmė studijuoti pramoninį dizainą. Jis norėjo kurti automobilių išvaizdą. Deja, po trejų metų egzaminų komisija išmetė šį studentą iš mokyklos, nes suabejojo jo talentu. 1958 metais F.A., kaip jį vadino mokyklos draugai, pradėjo dirbti šeimos įmonėje dizaino skyriuje. 1962 metais jis tapo „Porsche“ dizaino padalinio vadovu. „Porsche 911“ – sunki pradžia 356 „Porsche“ modelis jau buvo pradėjęs senti, tad Ferdinandas jaunesnysis apsiėmė sukurti kažką modernesnio. Jis jau po metų iš plastilino nulipdė pirmojo „Porsche 911“ prototipo modelį. Tada mažai kas galėjo numatyti, kad šis modelis taps tikra sportinių automobilių ikona. Tėvui Ferry Porsche automobilio formos patiko, tačiau jis norėjo komfortiškesnio automobilio – ilgesnės bazės, didesnės bagažinės. Tėvas ir sūnus susiginčijo, bet sūnus pasirodė ne iš kelmo spirtas. Vyresniajam Porsche nežinant automobilio brėžiniai tyliai buvo pernešti į kitapus gatvės įsikūrusią automobilių dizaino įmonę „Reutter“, kur ir buvo sukurtas pirmas 911, debiutavęs 1963 metų Frankfurto automobilių parodoje. Sėkmė buvo stulbinama, tad tėvui teko sukandus dantis nurimti.

Ferry Porsche apžiūri savo sūnaus kuriamą naują modelį (1959 m.)

Lemiamas žodis Net pasitraukęs iš „Porsche AG“ koncerno veiklos, Ferdinandas Aleksanderis visą laiką buvo šios kompanijos stebėtojų tarybos narys bei tardavo lemiamą žodį kuriant kiekvieną naujos kartos 911 modelį. Būtent jis 1990–1993 m., kai „Porsche“ koncernas išgyveno pačius sunkiausius laikus, buvo stebėtojų tarybos pirmininkas ir beveik vien jo pastangomis kompanija vėl atsistojo ant kojų.

Ferdinandas Aleksanderis Porsche prie „Porsche 911 Carrera 2 3,6 Coupe“ (1992 m.) Kompanijos „Porsche“ nuotr.

F.A.Porsche kūrė ne tik gatvėms skirtus automobilius. Jis puikiai žinomas ir automobilių sporto pasaulyje.

Pirmos kartos 911 gamyba prasidėjo po metų – 1964-aisiais. Praėjusiais metais debiutavo jau septintoji „Porsche 911“ karta, kuri dizaino prasme nedaug kuo skiriasi nuo savo pirmtako. Ferdinandas Aleksanderis buvo apdovanotas daugeliu prestižinių prizų už „Porsche 911“ dizainą. 1999 metais Austrijos prezidentas suteikė F.A.Porsche profesoriaus titulą. Kūrė ne tik automobilius F.A.Porsche kūrė ne tik gatvėms skirtus automobilius. Jis puikiai žinomas ir automobilių sporto pasaulyje. Šeštajame praėjusio amžiaus dešimtmetyje Ferdinandas Aleksanderis sukūrė visą gamą puikių sportinių modelių. Jo darbų sąraše – „Porsche Type 804“, kuris kovėsi F-1 trasose, bei „Porsche 904 GTS“, dar ir dabar laikomas vienu gražiausių visų laikų lenktynėms skirtu automobiliu. Ferdinandas Aleksanderis sakė, kad „Porsche 904“ – jo mylimiausias kūdikis ir pats geriausias kūrinys. „Į šį darbą niekas nesikišo, šio automobilio išvaizdą kūriau vienas pats“, – vėliau sakė F.A.Porsche.

2005 metais F.A.Porsche pasitraukė iš stebėtojų tarybos, užleidęs šias pareigas savo sūnui Oliveriui, tačiau jam buvo suteiktos garbės pirmininko pareigos, kurias ėjo ir jo tėvas. F.A.Porsche priklausė 13 proc. „Porsche“ koncerno akcijų. F.A.Porsche mirė 2012 m. balandžio 5 d. Zalcburge. Jam buvo 76-eri.

1972 metais, kai „Porsche“ kompanija tapo atvira akcine bendrove, šeima tiesiogiai nebevadovavo įmonei. Tačiau F.A.Porsche nesėdėjo be darbo – jis grįžo į savo pamėgtą Celio prie Zė miestelį Austrijoje ir ten įkūrė „Porsche Design Studio“: įmonę, kuri ėmė kurti įvairius išskirtinio dizaino aksesuarus vyrams, pradedant laikrodžiais ir baigiant akiniais, rašikliais ar baldais. Šiuos daiktus vėliau labai pamėgo kopijuotojai – nuplagijuotų akinių rėmelių ar rašiklių galima rasti daugelyje turgų už kelis JAV dolerius. F.A.Porsche sakė: „Produkto dizainas neturi rėkti, pirmiausia šis daiktas turi būti funkcionalus ir patogiai naudojamas, o jo forma neturi kreipti dėmesio nuo jo funkcijos.“ Nors daugelio aksesuarų dizainą kūrė kiti, Ferdinandas niekam neleido kurti su transportu susijusių produktų – jis yra sukūręs keletą metro traukinių, dviračių, motociklą ir net lenktyninę motorinę valtį. F.A.Porsche taip pat yra pirmojo hibridinio automobilio, varomo tiek elektra, tiek benzinu, kūrėjas.


42 | Laisvalaikis

Horoskopai

15min • 2012 m. balandžio 20 d.

Kryžiažodis

Avinai ilsėsis ant savo ankstesnių laimėjimų laurų ir beveik neskirs dėmesio kitiems reikalams. Astrologas pataria jums grįžti į realybę ir imtis darbo kol nevėlu.

Jaučiams reikėtų nekreipti dėmesio į gandus ir tvirtai žengti į sėkmę erškėčiais klotu keliu. Vadovybė gali netikėtai atmesti jūsų dalykinius pasiūlymus.

Dvyniai įstengs užsitikrinti finansinę sėkmę. Bet prieš tai teks įveikti nemažai sunkumų ir netgi patirti laikinų nesėkmių verslo srityje. Nepasikliaukite kitais.

Vėžys gali susidurti su finansinėmis problemomis. Jeigu nerasite pinigų, geriau atsisakykite savo sumanymų. Tik nemanykite, kad viskas klostosi blogai.

Liūtai pademonstruos lyderio bruožus, padės aplinkiniams rasti išeitį iš keblios padėties. Sėkmė kitą savaitę lydės tuos, kurių darbas susijęs su turizmo verslu.

Mergelės gali pasiekti finansinių laimėjimų. Valstybės tarnautojams žadama sėkmė artimiausioje ateityje ir aukštesnis postas, kurio jau seniai tikitės.

Svarstyklių laukia nepalanki savaitė. Galite turėti nemalonumų darbe ir sugadinti santykius su kolegomis. Asmeniniame gyvenime laukia džiugūs įvykiai.

Skorpionams pelno duos jau seniai realizuojama sutartis arba anksčiau sudarytas sandoris. Vadovybė dabar jus stebi ir rengia įsakymą dėl jūsų paaukštinimo.

Šauliai turėtų rimtai pasirūpinti savo sveikata. Praleiskite kelias dienas ne darbe, o kur nors kitur. Ta pačia proga galėsite išspręsti ir asmeninius klausimus. Parengė žurnalo „Oho“ redakcija nansiniu požiūriu. Tik reikia neskubėti ir viską iš anksto gerai apgalvoti. Šio patarimo ypač turėtų paisyti tarnautojai.

Vertikaliai: Matas. Karalius. Simonas. Usnis. Ras. Balažin. Vartai. Italas. Keksas. Ša. Kranas. Parteris. Aidi. Pirtis. Laur. Ledas. Lėkti. Ksenonas. Kinais. Aga. Ratai. Nain. Artimas. Pataisyk. Altas. Garais. Su.

Ožiaragiams savaitė bus sėkminga fi-

Vandeniai dalyvaus svarbiame susirin-

Pažymėtuose langeliuose:

ŽIRNIAI

Žuvys padidins savo pajamas, įgyvendins visus sumanymus ir apskritai gana gerai praleis kitą savaitę. Verslininkai sudarys naudingų sandorių.

Horizontaliai: Kibiras. Gal. Amatai. Kart. Rolandas. Ta. Kanalai. Eris. Lažas. Nam. Eisis. Plotas. Pienas. Esu. Kardai. Svertas. Pa. Naktis. Dar. Dirses. Ta. Star. Linai. Asilėnais. Turi. Sakais. Utinys. Sąsiauris. Ku.

kime, kurio sprendimai turės tiesioginės įtakos jų reikalams. Asmeniniame gyvenime gali užsimegzti įdomi intriga.


Anekdotai

2 8

– Užeik. Jauskis kaip namie ir gal ten kampe prasiurbliuok.

sudoku

Šeimyninis barnis: – Visos tavo draugės yra baisios! – O tavo visi draugai geria! – Tai todėl, kad visos tavo draugės yra baisios! Darbo su tekinimo staklėmis saugos taisykles žinau kaip visus 3 savo pirštus.

6 3 7 8 1 5

9 3 7 4 4 1 7 1 6 7 9 3 8 9 4 5 5 4 3 4 8 9 7 2 6 9 2 6

8 7 6

7 8 9 6

4

4 2 3 5 7 2 8 4 7 6 2 9 5 4 1 5

7 1

Lengvas

5

6 1 4

2 6 1 2 4 6 3 8 2 1 7

5 3 5 9

3 5 6 9

8 7 4

Vidutinis

Sunkus

Orai Lietuvoje

Šiandien

Penktadienį bus lietinga, bet gana šilta – temperatūra kils iki 10–13 laipsnių šilumos. Šeštadienį lietaus tikimybė maža, naktį oras vės iki 2–7, dieną sušils iki 14–19 laipsnių šilumos. Sekmadienį prognozuojamas trumpas lietus, bus 15–17 šilumos. Kitą savaitę šiluma turėtų išsilaikyti. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

Pasaulyje Šiauliai

Klaipėda

12

Panevėžys 12

10

Utena 12

04-21 d. 5 / 17

4 / 18

5 / 14

4 / 16 Kaunas 12

04-22 d. 7 / 16 Panevėžys

6 / 17 Utena

5 / 15 Alytus

4 / 15

Vilnius Vil i 13

Marijampolė

04-21 d. 5 / 18

5 / 18

4 / 19

4 / 19

6 / 17

6 / 17

6 / 16

6 / 16

04-22 d.

Vėjas

Al t Alytus

Pietvakarių

12

4-10 m/s

Interaktyvus orų žemėlapis: www.15min/orai

Atėnai

22

Berlynas

18

Londonas

12

Madridas

17

Maskva

21

Minskas

10

Oslas

7

Paryžius

14

Praha

14

Ryga

13

Roma

17

Stokholmas

9

Talinas

10

Varšuva

11



15min savaitraštis 2012.04.20