Issuu on Google+

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 9 (1240) • 2012 m. kovo 16 d.

Vizionieriai

Skrydis lazerio spindulyje

Saugus lėktuvo pakilimas ir tūpimas. Tuo pastaruosius kelerius metus rūpinasi Laura Savičienė. Prisijungusi prie italų inicijuoto projekto ji tyrinėja, kaip išnaudoti lazerio savybes lėktuvams oro uosto zonoje stebėti.

8 psl. Sportas

Gaujai reikia naujo vado

Šeštadienį Lietuvos futbolo federacijos konferencija išrinks naująjį LFF prezidentą. Vertinant užkulisių informaciją, tikėtina, jog Liutauras Varanavičius negaus dovanos 42-ojo gimtadienio proga.

14–15 psl.

A.Kubiliaus vyriausybė ant Lietuvos pečių krauna didžiulę finansinę naštą. Vyriausybės, 123rf.com nuotr. „15min“ montažas

4–5 psl.

Jurgita Lapienytė

Visagino atominę elektrinę drauge statys Lietuva, Latvija ir Estija. O kas atlygins žalą, jei nutiks nelaimė? Iki šiol Lietuva sėkmingai žaidė likimu: nesaugia laikyta Ignalinos atominė elektrinė veikė neapdrausta nė litu.

Sveikata

Trečioji lytis „Berniukas ar mergaitė?“ – sulig pirmu naujagimio klyksmu teiraujasi tėvai. Kartais šis klausimas sutrikdo net daug mačiusius medikus. Ką atsakyti, jei kūdikis turi abiejų lyčių bruožų? O pasaulį kasmet išvysta tūkstančiai tokių vaikų.

16 psl.


2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. kovo 16 d.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

Ko siekė prezidentė D.Grybauskaitė, atsisakiusi atleisti vidaus reikalų ministrą R.Palaitį?

r.valatka@15min.lt

Prezidentės šachas A.Kubiliui Vietoj premjero šacho ir planuoto mato R.Palaičiui trim ėjimais – D.Grybauskaitės šachas A.Kubiliui. Taigi panašu, kad koją persišovė ne D.Grybauskaitė, o A.Kubilius. Ar galėjo būti kitaip? Ar galėjo konservatoriai, žinodami D.Grybauskaitės būdą, tikėtis, kad ji aukos R.Palaitį? Būtų prezidentas V.Adamkus, R.Palaičio jau nebebūtų. Bet Lietuvą valdo D.Grybauskaitė. O jei ji pasakė, kad „Palaitis čia nė prie ko“, tai visi turėjo suprasti, „kas yra prie ko“. Konservatoriai nesuprato. Ir gavo prezidentės smūgį iš alkūnės. Vis dėlto iššūkis prezidentei buvo rimtas. Ji pirmąkart per savo kadenciją ėjo prieš daugumą, taigi prieš savo reitingą. Vadinasi, reitingai jai dar nėra viskas? Antra, nepardavė R.Palaičio, nors jai taip būtų buvę naudinga. Kas nulėmė tokį prezidentės apsisprendimą? Krepšinyje būna ir taip, kad komanda, pirmajame kėlinyje išsiveržusi į priekį 20 taškų, pralaimi. Panašiai atsitiko ir konservatoriams. Jie žaibiškai mobilizavo Antikorupcijos komisiją, kuri primėtė tritaškių į prezidentės krepšį. Bet tai buvo tik pirmasis kėlinys. Bet gal būtent tai ir nulėmė konservatorių pralaimėjimą. D.Grybauskaitė gal ir būtų sutikusi aukoti R.Palaitį, jei jo klausimą būtų svarsčiusi kita Seimo komisija, pavyzdžiui, sudaryta iš Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narių, be to, svarsčiusi solidžiai, o ne taip, kaip antrasis Oušeno aštuntukas (su vagimis taip atvirai savęs dar niekas Seime nelygino), kai net klausimų prezidentei nesugebėjo padoriai suformuluoti. Ar galėjo D.Grybauskaitė leisti sau prakišti partiją tokiems personažams kaip L.Kernagis ir N.Puteikis? D.Grybauskaitė apskritai nežino, ką reiškia pasiduoti.

Bandė apginti principingą ministrą nuo premjero A.Kubiliaus persekiojimo (1735) 15 proc.

Norėjo sukelti sumaištį valdančiojoje koalicijoje ir ją sugriauti (1204) 10 proc.

Pademonstravo, kas yra tikrasis valstybės šeimininkas (5947) 51 proc.

Prezidentė turėjo kitų tikslų (2870) 24 proc.

Apklausoje dalyvavo 11757 žmonės

Savaitės žmogus

Taikioji prezidentė Valstybės valdovė vald nepasirašė premjero A.Kubiliaus Prezidentė Dalia ia teikimo at atleisti iš pareigų vidaus reikalų ministrą Grybauskaitė vienu R.Palait R.Palaitį. Už prezidentės sijono pasislėpęs mostu padarė R.Pal R.Palaitis narsiai atsisako pats atsistatydinti. A.Kubilius A.K po daugybės pasitarimų pagaliau tai, ko beveik pasijuto pa pažemintas ir R.Palaitį į Vyriausybę ketverius Nedalyvausiu d delegavusiems liberalcentristams iškėlė ultimatumą: arba ministras iki kovo 22 d. metus koalicijos atsistatydina, arba Permainų koalicijos nesugebėjo galiojimo laikas baigėsi. partnerių padaryti visos opozicinės apsistumdymuose partijos.

prieš rinkimus!

Jei ji pasakė, kad „Palaitis nė prie ko“, tai visi turėjo suprasti, „kas yra prie ko“. Konservatoriai nesuprato. Kas toliau? Prezidentės ir konservatorių meilė, visai kaip F.Beigbederio romane, trukusi trejus metus, pasibaigė. D.Grybauskaitė įsigijo mirtiną priešą. Kaip ir konservatoriai. Tačiau bent kol kas konservatoriai mėtosi kaip vaikai. I.Degutienės pirmalaikių rinkimų idėją išpeikė ne tik V.Landsbergis. Surinkti tam būtinus 85 balsus Seime – misija neįmanoma. Tiek atsakingų žmonių joks Seimas jau seniai neturėjo. Kad ir kaip kritiškai būtų vertinami prezidentės veiksmai, premjeras, dirbdamas toliau su R.Palaičiu, atrodo apgailėtinai. A.Kubilius praleido progą pats įteikti atsistatydinimo pareiškimą. Tai būtų buvęs dėmesio vertas atsakomasis šachas prezidentei. Konservatoriai taip padarė 1999-ųjų pavasarį, kai G.Vagnorius įteikė V.Adamkui atsistatydinimo pareiškimą, o konservatoriai atsisakė formuoti naują Vyriausybę. A.Kubilius to nepadarė, o ant nulinkusio karklo, kaip sakoma, visos ožkos daro. Kas bus, jei konservatoriai pralaimės dar ir interpeliaciją R.Palaičiui? Matas A.Kubiliui. Į tokį premjerą galima nebekreipti dėmesio. Nors dabar jis ir jo partija jaučiasi laimėję viešųjų ryšių kovą FNTT melodramoje (beje, pagrįstai), kaip atrodys konservatoriai su tokiu lyderiu prie rinkimų slenksčio? Žodžiu, norėjo kaip geriau, o išėjo kaip visada: Vyriausybė ir Seimo dauguma likusias 200 dienų vaidins, kad dirba, o visas konservatorių politinis garas eis švilpukui. Melodrama tęsiasi, veiksmų skaičius n+k. Energetikos projektai? Seimo stalčiuose vietos daug.

„F & L“ production

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


Savaitės interviu | 3

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Metų mokytoja L.Skabickienė

Pamokyta nelaukti atpildo Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

„Kantrybės, optimizmo, lankstumo“, – ko reikia geram pedagogui vardija 30 metų mokytojaujanti L.Skabickienė.

„Yra tūkstančiai gerai dirbančių pedagogų. O šįkart gal buvo atkreiptas dėmesys į provincijos mokytoją“, – kuklinasi Mažeikių Merkelio Račkausko gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja ekspertė Laima Skabickienė.

J.Kalinsko nuotr.

– Už kokius nuopelnus gavote Metų mokytojo premiją? – Tai pats sunkiausias klausimas. Už pedagoginį, visuomeninį, kultūrinį darbą. Tai – tarsi mokytojo kasdienybė, kuri pavadinta žodžiu „nuopelnai“. Bet jie nėra tokie ir garsūs.

– Kaip reagavote, sužinojusi apie premiją? – Aš, žinoma, nustebau. Apie tai tikrai negalvodavau, džiaugdavausi kitais, kurie pelno tokius įvertinimus. Esu gyvenimo pamokyta nelaukti atpildo. Ir niekada nesitikiu jokio įvertinimo. Žinoma, malonu, bet kad siekčiau šito, tai tikrai ne. Kai taip gyveni, atkrenta labai daug įtampos, nereikalingų problemų. Negalvoji, ką už tai gausi. Na, šį kartą likimas apsistojo ties manimi. Norėčiau palinkėti savo kolegoms pilnatvės, optimizmo, nenusiminti, jeigu neįvertina. Jei kas pažadėta, tai ir išsipildo mums apie tai nežinant. – Ar aplinkiniai džiaugėsi jūsų sėkme, o gal atsirado pavyduolių? – Atkreipiau dėmesį į mokyklos kolektyvo šilumą. Mane kolektyvas ir pasiūlė į kandidates premijai gauti. Labai malonu sulaukti buvusių mokinių laiškų – tai pats didžiausias įvertinimas. Na, o užkulisiuose tikriausiai visko būna. – Ar spėjote apgalvoti, kur investuosite gautus pinigus? – Tikrai negalvojau – apie pinigus man nesisuka mintys. Reikės, aišku, palabdariauti (juokiasi). Kokį tūkstantį paaukoti švietimui.

– Kokia jūsų pedagoginė patirtis? – 30 metų. 15 metų dirbau Mažeikių rajone, Laižuvos pagrindinėje mokykloje, tada parvykau su šeima gyventi į Mažeikius ir dirbau Ventos vidurinėje. O nuo 1996 m. – M.Račkausko gimnazijoje.

Apie pinigus man nesisuka mintys. Reikės, aišku, palabdariauti. Kokį tūkstantį paaukoti švietimui. – O kokios jūsų interesų sritys? – Mano dalyko branduolys – literatūra, kalba. Tačiau neįmanoma įsisprausti tik į tai. Interesų sritys – etninė kultūra, istorija, muzika. Be šių dalykų aš negalėčiau eiti į pamokas. – Dėl istorijos kaip ir aišku, tačiau kodėl pamokose naudojate muziką? – Tarkime, vaikai analizuoja liaudies dainas. Kaip jas galima analizuoti jų nepadainavus? Aš pati užvedu dainą, ir tuo galiu užkrėsti vaikus. Mano kabinete stovi pianinas. Su dešimtokais narpliojame H.Radausko kūrybą. Žinau, kad tarp jų yra bardų. „Eik, rašyk, kurk“, – raginu. Ir jie kuria. – Turite savitą vertinimo sistemą. Kokia ji? – Man labai svarbu stebėti mokinio daromą pažangą. Nesu novatorė, nors apie tai

280 000

TIRAŽAS – 88 000.

nuolatinių skaitytojų per dieną

ISSN 1822-5330.

„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

„15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

• Metų mokytojo premiją Švietimo ir mokslo ministerija įsteigė 1998 m. Nuo to laiko ja įvertinti 77 pedagogai. Premijos dydis – 15 600 Lt. • Premiją skiria ir jų skaičių nustato švietimo ir mokslo ministras. Kandidatus teikia mokyklų vadovų ir mokytojų asociacijos, švietimo įstaigų steigėjai, ministerija. • Be L.Skabickienės 2011 m. Metų mokytojo vardą pelnė dar keturi pedagogai: Vilniaus jėzuitų gimnazijos muzikos mokytojas, choro meno vadovas ir dirigentas Leonidas Abaris, Zarasų rajono Dusetų meno mokyklos dailės mokytojas ekspertas Romualdas Pučekas, Kauno Jono Jablonskio gimnazijos anglų kalbos mokytoja ekspertė Audronė Venslovienė bei Kauno jėzuitų gimnazijos etikos mokytojas metodininkas Darius Klibavičius.

Trečiadienį jai kartu su dar keturiais geriausiais 2011 m. mokytojais Vyriausybės rūmuose įteikta premija, laureato ženklas ir diplomas. Savaitraštis „15min“ domisi, kodėl L.Skabickienės mokiniai egzaminus laiko šimtukais, kur mokytoja ketina išleisti gautą premiją ir ar po apdovanojimo nesulaukė pavyduolių atakos.

– Jūs kuklinatės. Juk per metus tik keli mokytojai gauna tokias premijas, nors pedagogų šalyje – tūkstančiai. – Taip, aš tai laikau didele garbe. Labai sunku pačiam kalbėti apie savo nuopelnus. Galbūt visi labiau pastebi tai, kad mokytojas neužsidaro tik mokykloje. Turiu omenyje savo kultūrinę veiklą Mažeikių krašte, Žemaitijos regione. Tenka pasirodyti ir respublikoje – konkursuose, olimpiadose.

Apie premiją

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

kalbama mūsų atnaujintose programose ir apskritai akcentuojama pedagogikoje. Vaikas turi daryti išvadas, iš padarytų klaidų mokytis, todėl svarbus formuojamasis vertinimas. Jį sudaro daug dalių: visi darbai, atsiskaitymai. Ne paslaptis, kad turime visokių mokinių – ir motyvuotų, ir nemotyvuotų, todėl reikia turėti laiko juos auginti. Pažymys – jau paskui. – Jūsų mokiniai egzaminus laiko labai gerai. Kai kurie – šimtukais. Ar tai jūsų nuopelnas, o gal į geras gimnazijas patenka patys stipriausi, puikiai išmokyti buvusių mokytojų? – Neatmetu, kad turime gabių, talentingų vaikų, bet daug yra ir tokių, kurie mokytojo išauginti. Kad kažkas išaugtų iš sėklelės, reikia juodo darbo. Labai džiaugiuosi, kad galiu padėti jiems augti. Pavyzdžiui, nuo vieno kontrolinio darbo iki kito mokinys parašo kelis bandomuosius rašinius. Pažymio nerašau – parodau problemines vietas. Iš to pasimokęs, mokinys jau rašo kontrolinį darbą, po to – laiko valstybinį egzaminą.

Visada prisiminsiu vienos merginos įspūdį, parsineštą iš egzamino: „Mokytoja, kaip man patiko rašyti!“ Paskui žiūrim – ji šimtuką gavo! O prieš tai buvo visko – ir nusivylimų, ir nevilties. Čia sudėtingas procesas. Svarbu būti šalia, kai tavęs reikia, ir negailėti savo laiko. – Ar kada susimąstėte, ką veiktumėte, jei nebūtumėte mokytoja? – Mąsčiau. Ne paslaptis, kad kiekvieno žmogaus gyvenime būna abejonių. Bet niekur savęs neradau – nei žurnalistikoje, nei redaktoriaus darbą dirbdama. Pasirodo, mokykloje vieta!


Komentaras

4 | Tyrimas

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Artūras Račas redakcija@15min.lt

FNTT istorijos „viščiukai“ Po vidaus reikalų ministro R.Palaičio sprendimo atleisti iš pareigų FNTT vadovus prabėgo jau mėnuo, tačiau galutinis taškas šioje istorijoje dar anaiptol nepadėtas. Po to, kai V.Gailius ir jo pavaduotojas kreipėsi į teismą, laukti to galutinio taško, turint galvoje Lietuvos teismų užimtumą, gali tekti dar ilgai. Be to, niekam tas galutinis taškas tada nebus įdomus – juk šimtus tūkstančių siekiančios kompensacijos už priverstines pravaikštas, jei tokios būtų priteistos, bus sumokėtos iš valstybės biudžeto, o didžioji dalis Lietuvos visuomenės, kaip žinoma, į valstybės biudžetą vis dar žiūri kaip į sovietinio kolchozo bulvių lauką. Tad nelaukiant, kol tame bulvių lauke kas nors naktį nukas vieną kitą vagą, galima pabandyti suskaičiuoti „viščiukus“, kurie išsirito iš visos šios istorijos. Apie pirmalaikių rinkimų galimybę, galimą interpeliaciją R.Palaičiui Seime, mažumos koaliciją ir kitas „trintis“ bei „pasistumdymus“ nekalbėkime. Tai – šalutiniai šios istorijos rezultatai, kurie yra nereikšmingi, nes iš esmės nieko nekeičia. Svarbiausias ir reikšmingiausias pastarojo mėnesio rezultatas – tai sutrikdyta FNTT veikla. Prisimenant, jog ši institucija pastaruoju metu veikė aktyviai, galima neabejoti, jog ne vienas ir ne du asmenys, matydami tokį rezultatą, šiandien ploja katučių. Ar plojimai buvo iš anksto užsakyti, galime tik spėlioti.

Bestuburiai šiandienėje Lietuvoje, atrodo, yra labiausiai vertinama rūšis. Kitas, ne mažiau svarbus FNTT vadovų atleidimo istorijos rezultatas yra lemiamo VSD vaidmens formuojant Lietuvos valstybės politiką patvirtinimas. Akivaizdu, kad, nepaisant vyriausybių, premjerų, prezidentų, paties VSD vadovų kaitos, nepaisant buvusių parlamentinių tyrimų, VSD išsaugojo savo vadovaujamą vaidmenį valstybėje. Panašiai kaip Komunistų partija iki Kovo 11-osios. Kaip pasakys, taip ir bus. FNTT vadovų atleidimas atskleidė (o gal reikėtų sakyti – patvirtino) ir kitą nelabai malonią tiesą: visišką Generalinės prokuratūros (o gal reikėtų sakyti – jos vadovo D.Valio) neįgalumą ir jos priklausomybę nuo politikų (o gal reikėtų sakyti – prezidentės). Nusikalstamas delsimas tirti informacijos apie būsimą „Snoro“ nacionalizavimą nutekinimą, tiesioginių funkcijų perdavimas VSD, lyg beraščio surašyti kliedesiai, kad nutekėjusi informacija nebuvo nusikaltimas ir tik pagal D.Grybauskaitės komandą pradėtas ikiteisminis tyrimas – vien šių faktų pakaktų, kad Seime pirmiausia būtų svarstomas nepasitikėjimas ne R.Palaičiu, o generaliniu prokuroru D.Valiu. Bet tikriausiai nebus, nes bestuburiai šiandienėje Lietuvoje, atrodo, yra labiausiai vertinama rūšis. Kita vertus, bestuburiams įvertinti reikia tinkamos aplinkos. Ir šioje vietoje dera paminėti prezidentę, kuri FNTT vadovų atleidimo istorijoje parodė iki šiol nematytą veidą. Jau žinojome, kad prezidentė yra pakankamai kategoriška, ryžtinga ir reikli kitiems, bet nauja buvo tai, kad D.Grybauskaitė nenori prisiimti atsakomybės ir yra linkusi sprendimus daryti kitų rankomis. Ne nauja Lietuvai, bet šiek tiek netikėta kalbant apie prezidentę buvo sužinoti, kad „telefoninė“ teisė išlieka viena pagrindinių Lietuvos valdymo formų. Blogiausia, kad tai tikriausiai dar ne visi FNTT istorijos „viščiukai“. Ir nors nesinori laukti, kol išsiperės likusieji, tikriausiai dar sulauksime.

Naujos atominės elektrinės draudimas bus tik simbolinis

Atominė rizika: Daugiau nei 17 milijardų litų kainuosiančią Visagino atominę elektrinę drauge statys Lietuva, Latvija ir Estija. O kas atlygins žalą, jei nutiks nelaimė? Simbolinis branduolinės atominės jėgainės draudimas kainuos mažiausiai milijardą litų. Tiesa, iki šiol Lietuva sėkmingai žaidė likimu: nesaugia laikyta Ignalinos atominė elektrinė iki uždarymo veikė neapdrausta nė litu. Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt Jokia įmonė negali įsipareigoti atominės elektrinės katastrofos atveju išmokėti dešimtis milijardų litų nuostoliams padengti, todėl jėgainės draudžiamos minimaliomis sumomis, o nelaimės atveju visa finansinė našta krenta ant valstybės pečių. „Branduolinio incidento atveju visi reikalavimai turi būti pareikšti atominės elektrinės operatoriui. (..) Aukos yra atleistos nuo žalos įrodymo“, – skelbia Pasaulio branduolinės energetikos asociacija, kurios narė yra ir valstybės įmonė „Visagino atominė elektrinė“. Įsipareigojimai minimalūs Lietuvos įsipareigojimai draudžiant branduolinį objektą yra numatyti dar 1963 metų Vienos konvencijoje. Ją ratifikavusios šalys (Europoje – Bulgarija, Čekija, Vengrija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija, Ukraina) atominei jėgainei privalo pirkti draudimo polisą. Minimali 1963 metais numatyta suma, skaičiuojama atsižvelgiant į dabartinę aukso kainą, siekė maždaug 240 mln. JAV dolerių (apie 630 mln. Lt). 1997 metais priimtas Vienos konvencijos protokolas (įsigaliojęs 2003 metais) minimalią draudimo sumą gerokai padidino – dabar Vienos konvenciją ratifikavusioms šalims minimali branduolinio objekto draudimo suma siekia 360 mln. eurų (apie 1,24 mlrd. Lt). Visagino atominės elektrinės (VAE) akcininkai – Lietuva, Latvija, Estija bei Japonijos korporacija „Hitachi“ – patys spręs, kokia suma draustis. Uždarosios akcinės draudimo brokerių bendrovės (UADBB) „Rinkos spektras“ direktorius Tomas Laurinaitis tikisi, kad privataus verslo dalyvavimas VAE statybose lems, jog draudimo suma bus didesnė nei numatytas minimalus limitas. „Operatoriai, įrangos tiekėjai turėtų atsižvelgti į realų žalos dydį. Reikia turėti omenyje, kad šiuo atveju atominė elektrinė statoma pakankamai apgyvendintoje teritorijoje ir poveikis galėtų būti didelis ne tik siauram regionui,

bet ir ištisoms valstybėms. Privatus kapitalas žiūri į tai atsakingai – jie suvokia, kad viena tokia avarija gali verslą sužlugdyti per vieną naktį“, – „15min“ sakė T.Laurinaitis. Jei pasirinkta draudimo suma viršytų minimumą, per visą branduolinės jėgainės eksploatavimo laikotarpį sumokėtų draudimo įmokų suma tikriausiai būtų didesnė už minimalią draudimo sumą (1,24 mlrd. Lt).

G.Čiurinskas: „Tokios katastrofos, kaip cunamis Japonijoje ar rugsėjo 11-oji JAV, turi įtakos beveik visoms draudimo rūšims.“ Tuo atveju, jei branduolinio incidento padaryta žala viršytų draudimo sumą, likusius nuostolius privalėtų padengti valstybė. Branduolinių jėgainių draudimo sumos yra sąlyginai mažos. T.Laurinaičio teigimu, pavyzdžiui, lėktuvo „Boeing“ privalomasis draudimas viršija Vienos konvencijoje numatytą branduolinės jėgainės draudimą ir siekia apie 1,3 mlrd. Lt. Kol negaliojo Vienos

konvencijos protokolas, lėktuvo draudimas atominės elektrinės draudimo minimumą viršijo du kartus. Atsakingos šalys netaupo Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos direktoriaus Martyno Nagevičiaus teigimu, didele suma drausti branduolinės jėgainės iš principo yra neįmanoma. „Sąlyginai maža atsakomybės riba yra nustatyta todėl, kad, esant didelei draudimo įmokai, atominė energetika būtų nekonkurencinga. Todėl valstybė subsidijuoja atominę elektrinę. Fukušimos nelaimės atveju žala siekė apie 210 mlrd. Lt. Jokiai valstybei sukaupti tokią sumą pinigų nėra įmanoma“, – „15min“ sakė M.Nagevičius. Visgi, T.Laurinaičio teigimu, atsakingi ir rizikas suvokiantys verslininkai branduolinius objektus draudžia didelėmis sumomis. „Daugelis Europos, Azijos, Šiaurės Amerikos branduolinių elektrinių yra apsidraudę 3,9–5,2 mlrd. Lt, tai yra, jos įvertino tą riziką. Tokius įrenginius stato ir eksploatuoja tas, kas turi pinigų, tai pagalvoja ir apie tai, jei, neduok Dieve, jų įrenginyje atsitiks avarija, ir kokią įtaką tai turi jų verslui“, – sakė T.Laurinaitis. Aukštai atsakomybės kartelę yra užkėlusios Paryžiaus ir Briuselio konvencijas ratifikavusios valstybės. Jų minimali atsakomybė siekia 5 mlrd. Lt. Abi konvencijas yra ratifikavusios Belgija, Danija, Suomija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandai, Norvegija, Slovėnija, Ispanija, Švedija ir Jungtinė Karalystė. Mokėtų viena Lietuva Lietuvoje veikiančios draudimo bendrovės yra per mažos, kad galėtų prisiimti atsakomybę už branduolinio reaktoriaus draudimą. Be to, tokio objekto rizikos įvertinimui reikia labai specifinių žinių. Pasaulyje atomines elektrines draudžiančių įmonių ar jų susivienijimų yra labai nedaug. Valstybės įmonė „Visagino atominė elektrinė“ savaitraščiui „15min“ nurodė, kad branduolinės elektrinės operatorius įsigyti polisą galėtų iš šiuo metu Europoje veikiančių draudimo bendrovių –„Nuclear Risk Insurers Limited“, „Lloyd‘s Nuclear Syndicate“ ir kt. Branduolinės elektrinės operatorius taip pat galėtų prisijungti prie asociacijų EMANI (European Mutual Association for the Nuclear Industry) ir ELINI (European Liability Insurance for Nuclear Industry). Minėtų pastarųjų


15min • 2012 m. kovo 16 d.

Tyrimas | 5

Dėl nesaugių reaktorių uždaryta Ignalinos atominė elektrinė veikė neapdrausta. V.Voskoboinikovo nuotr.

kas bus, jei sprogs? Viskas įskaičiuota Vasario viduryje Vyriausybė pagaliau truputėlį praskleidė VAE finansavimo šydą ir pareiškė – jėgainės gaminamos elektros savikaina sieks vos 7–10 ct/kWh skaičiuojant litais, o rinkoje ją realizuoti pavyktų už 17–25 ct/kWh. Taip pat teigta, kad VAE statyboms reikalingas paskolas su palūkanomis grąžinsime jau iki 2038-ųjų. Paskolų mokėjimas esą nepadarys jokios įtakos vartotojo mokamai kainai už elektrą, tiesiog akcininkai kurį laiką dirbs be pelno. Planuojama, kad VAE statybos kainuos apie 17 mlrd. litų. Energetikos ministro Arvydo Sekmoko atstovas žiniasklaidai Kęstutis Jauniškis „15min“ tikino, kad, apskaičiuojant VAE

asociacijų nariai – atominių elektrinių valdytojai ar savininkai – yra sukaupę savus resursus (nuo 345 mln. iki 1,7 mlrd. Lt) savo narių žaloms, nuostoliams atlyginti. Už branduolinės jėgainės draudimą yra atsakingas jos operatorius, šiuo atveju – „Visagino atominė elektrinė“. „Tai yra Lietuvoje veikiantis subjektas ir elektrinė šiuo atveju yra draudžiama ne kaip politinis susivienijimas, o draudžiama kaip įmonė“, – kalbėjo T.Laurinaitis. Branduolinio incidento atveju už padarinių likvidavimą Lietuvoje atsakytų

elektros kainas, skaičiuotos ir palūkanos už paskolas, ir būsimos draudimo įmokos. Ekspertai tokių skaičių rimtai nevertina. Energetikos ekonomikos asociacijos pirmininkas profesorius Jurgis Vilemas juokiasi, kad energetikos ministras tikriausiai supainiojo lietuviškus centus su euro centais. Anot J.Vilemo, tokia elektros energijos savikaina įmanoma tik tuo atveju, jei atominę elektrinę mums kas nors padovanotų kartu su visu jai reikalingu kuru. Lietuvos banko valdybos pirmininko pavaduotojas Raimondas Kuodis politikų žadamą naujos atominės elektrinės elektros savikainą laiko nesusipratimu. Anot jo, elektros savikaina 7–10 ct/ kWh galėtų siekti tik 2040 metais, kai jau būsime padengę kapitalo sąnaudas.

„Visagino atominė elektrinė“ ir valstybė. Tuo metu mūsų strateginiai partneriai finansinės pagalbos mums suteikti neprivalėtų. „Manau, kad Latvija, Estija ir Lenkija pirmiausia rūpintųsi avarijos padarinių likvidavimu pas save, kalbant apie Lietuvą, tai čia jau būtų tų valstybių geranoriškumas“, – pastebėjo draudimo brokeris. Lietuva, „Visagino atominės elektrinės“ atstovų teigimu, draudiką pasirinks „remdamasi savo pirkimų procedūromis“. Branduolinė jėgainė draudžiama nuo pat jos statymo pradžios, draudimas atskiroms

veiklos rūšims išlieka ir po elektrinės uždarymo. Draudimo įmokos suma kinta priklausomai nuo branduolinio incidento rizikos. Draudimo brokerio „Colemont“, asocijuoto „Lloyds of London“ nario, draudžiančio atomines elektrines JAV, Kanadoje ir Europoje, direktorius Giedrius Čiurinskas atominės elektrinės draudimą suskirstė į kelis etapus. Pirmoji draudimo fazė – nuo statybos iki branduolinio kuro atvežimo. Čia privalomas trečiųjų asmenų sveikatos ir turto, statybų, įrenginių transportavimo, galimo vėlavimo draudimas. Antroji fazė – branduolinio kuro atvežimas, montavimas ir testavimas. Draudžiamas branduolinio kuro transportavimas, saugojimas. Trečioji fazė – AE atidarymas ir veikimas. Draudžiama nuo branduolinių incidentų poveikio žmonėms ir aplinkai, taip pat numatoma verslo nutrūkimo rizika. Ignalinos AE nebuvo apdrausta Prieš dvejus metus uždarytos Ignalinos atominės elektrinės (IAE) vadovybė ir ankstesnės Lietuvos vyriausybės, matyt, vylėsi, kad jokių branduolinių incidentų joje nebus, mat jėgainė nebuvo apdrausta. Maždaug prieš dešimtmetį buvo skelbtas konkursas IAE draudimui. Tačiau vienintelio kandidato įkainiai pasirodė tokie aukšti, kad juos būtų reikėję įtraukti į elektros tarifą, todėl nuspręsta apsieiti be draudimo nuo branduolinių incidentų. „Man keista, kaip pati valstybė, valstybinės įmonės turi tokį matymą, – valstybės laisvę pačiai nustatyti atsakomybės dydį komentavo T.Laurinaitis. – Jei Lietuva yra

M.Nagevičius: „Fukušimos nelaimės atveju žala siekė apie 210 mlrd. Lt. Jokiai valstybei sukaupti tokią sumą nėra įmanoma.“ ratifikavusi atitinkamas konvencijas, Lietuva turi jų laikytis ir klausimo, apsimoka, ar ne, čia nėra.“ Be draudimo nieko nebus Jei Lietuva iš tiesų pastatys naują atominę elektrinę, šįkart nuo draudimo nepavyks išsisukti. Branduolinės energijos įstatymas numato, kad branduolinės energetikos objektą eksploatuojanti organizacija Vyriausybės nustatyta tvarka ir sąlygomis privalo apdrausti jos valdomą objektą ar kitaip užtikrinti lėšas, reikalingas branduolinei žalai atlyginti. Valstybinė atominės energetikos saugos inspekcija (VATESI) rengia Licencijų ir leidimų išdavimo taisyklių projektą, kuriame bus numatyta, kad pareiškėjas turės pateikti dokumentus, įrodančius, kad jos valdomas objektas yra apdraustas ar yra kitaip užtikrintos lėšos, reikalingos branduolinei žalai atlyginti.


Komentarass

Mindaugas Sabutis redakcija@15min.lt

Mirtis – ne pabaiga Vienas pamokslininkas yra užrašęs istoriją, kaip Niujorko bankas, nutaręs pasveikinti savo konkurentus, įsikūrusius naujame pastate, išsiuntė gėlių puokštę. Tuokart gėlių parduotuvės darbuotojai kiek apsiriko ir su puokšte išsiuntė užrašą: „Su giliausia užuojauta.“ Po to jie turėjo kaip reikiant atsiprašinėti užsakovų už neapdairumą. Bet tai ne viskas. Jie pašiurpo supratę, kad į laidotuvių namus išsiuntė gėles su užuojauta mirusiojo artimiesiems: „Sveikiname persikėlus į naujas patalpas!“ Nežinia, kas tokie buvo antrosios puokštės gavėjai, bet, jei jie buvo krikščionys, neturėjo supykti, nors ir per klaidą, gavę žinutę su užrašyta tiesa, kad mirtis yra persikraustymas, o ne pabaiga. Paulius rašo pirmajai Europos parapijai Filipų mieste, kuri gimė jo skelbimo dėka ir į kurią, dar tebebūdamas įkalintas romėnų valdžios, tikisi vėl atvykti po išlaisvinimo. Pauliaus byla ėjo į pabaigą ir jis tikėjosi, kad šioji bus išspręsta jo naudai. Tačiau galėjo visaip nutikti, kaip vėliau ir atsitiko, kai Paulius po kito kalinimo Romoje buvo nukirsdintas. Šioje situacijoje gimė žodžiai, nusakantys kiekvieno krikščionio galingą viltį ir nuostatą: „Man gyvenimas – tai Kristus, o mirtis – tik laimėjimas“. Ir Paulius paaiškina: „Bet jei aš, gyvendamas kūne, dar galėčiau vaisingai pasidarbuoti, tai nebežinau, ką pasirinkti. Mane traukia ir viena, ir antra, nors verčiau man mirti ir būti su Kristumi, nes tai daug geriau“ (Fil 1,22-23).

Kaip suderinti meilę žemiškam gyvenimui ir amžinybės troškimą? Kristuje visa yra sutaikyta – ir gyvenimas, ir mirtis. Tiesą sakant, nėra kelių, bet vienas gyvenimas, kuris niekuomet nesibaigs, o krikščioniui ateitis reiškia gyvenimą be nuodėmės, kuri mus atskyrė nuo Dievo, ir be jos vaisių, nepaliaujamai kankinančių žmogų ir visą kūriniją. Ateitis bus perkeista dabartis, kai širdis, čia tikėjimu žvelgusi į Viešpatį, galės regėti Jį ir ilsėtis Jo artume. Paulius nesako, kad jis skubąs išeiti, bet norėtų, nors ir spaudžiamas vargų, pasilikti, kad galėtų pasitarnauti kitiems, paskelbdamas, parodydamas Viešpatį. Tai ir mūsų pašaukimas – neskubėti išeiti, bet su meile priimti šį gyvenimą kaip Dievo dovaną, o kiekvieną dieną – kaip galimybę sekti Viešpačiu, pasitarnaujant žmonėms. Tokia nuostata neturi nieko bendra su savižudybėn linkusio žmogaus būsena, nes pastarasis gyvenime mato tik tamsą, pragarą, o mirtyje – išeitį. Paulius tiek gyvenime, tiek mirtyje matė mylintį Kristų. Nors šis gyvenimas bei pasaulis mus dažniau pririša prie savęs taip stipriai, kad mes nenorime ir bijome jį prarasti, net nemąstydami apie tai, kas mūsų laukia. Kaip suderinti meilę žemiškam gyvenimui ir amžinybės troškimą? Senoviniame norvegiškame katekizme parašyta, kad Dievas Tėvas pašaukia mus iš dangiškų rūmų ir pasiunčia gyventi į Jo koloniją, salą, vadinama Žeme. Po to, kai Dievas papasakoja, kas laukia toje saloje, Jis baigia tokiais žodžiais: „Didžiausias pavojus yra tame, kad tu gali pamilti salą taip, kad nesirūpinsi sugrįžimu į Karalystę. Mylėk salą todėl, kad Ji yra mano nuosavybė, bet ne todėl, kad ji tavo namai. Tavo namai yra rūmuose drauge su manimi.“ Gavėnios laike, ypač prisimindami Kristaus kančią, mes dėkojame ir džiaugiamės, kad Jo kančios dovanojo mums gyvenimą, o mirtis niekuomet nebeturės pergalės virš mūsų, bet Dievas mums viešpatauja dabar ir per amžius.

6 | Verslas

15min • 2012 m. kovo 16 d.

„Omnitel“ prezidentas A.Zabulis:

„Lietuviai turi Telekomunikacijų bendrovės „Omnitel“ prezidentui, 50 metų Antanui Zabuliui, šį pavasarį nėra kada ilsėtis. Kompanijos akcininkai spaudžia auginti mažėjančias pajamas ir pelną. A.Zabulis mano, kad tai įmanoma, bet būtina investuoti ne tik į įrangą, bet ir į klientus. Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt Dėl interviu su A.Zabuliu susitarėme dar vasario pabaigoje, kuomet vienoje spaudos konferencijoje „Omnitel“ akcininkų – kompanijos „TeliaSonera“ – vadovai išreiškė susirūpinimą situacija Baltijos šalyse, ypač išskirdami Lietuvą. Kitaip sakant, leido suprasti, kad iš visų grupės įmonių sunkiausiai sekasi „Omnitel“. Tikras antausis kompanijai, kuri „trijų milijonų“ šalyje turi beveik 2 mln. klientų, o praėjusių metų apyvarta siekė 555 mln. Lt. Tačiau šis skaičius gražus tik nematant perspektyvos: auksiniais 2008-aisiais bendrovės pajamos buvo 977 mln. Lt ir nuo tada nuolat mažėjo. Beveik valandą trukusio pokalbio metu „Omnitel“ prezidentas pasakojo apie bendrovės finansus, artimiausius uždavinius ir planus, mobiliojo interneto ir telekomunikacijų rinkos ateitį. – „TeliaSonera“ vadovai kritiškai atsiliepė apie savo įmonių rezultatus Baltijos regione. Labiausiai skeptiškai kalbėta apie „Omnitel“. Kodėl būtent jūs buvote išskirti? – Bene didžiausias skirtumas tarp Šiaurės ir Baltijos šalių yra tas, kad sumanumo tendencija Skandinavijos šalyse atėjo žymiai anksčiau. Šiaurės šalių didžiausiuose miestuose – Kopenhagoje, Stokholme, Helsinkyje, Osle išmanieji telefonai dirba labai stipriai. Drįsčiau teigti, kad 50 proc. Stokholmo gyventojų vaikšto su išmaniaisiais telefonais, labai aktyviai naudojasi įvairiomis programėlėmis, mobiliaisiais duomenimis. Žmonės yra įdarbinę telefonus.

Baltijos šalių rinkoje stipriai spaudėme „išmanizacijos“ bangą. Tendencijos yra pakankamai džiugios, tarkime, pernai apie 60 proc. „Omnitel“ parduotų telefonų buvo išmanieji. Bet Lietuvoje išmaniųjų telefonų įdarbinimas yra menkas, nes gal dar ne visi mato naudą turėti populiariausias aplikacijas telefone ar planšetiniame kompiuteryje. Tiesiog reikia laiko, kad žmonės priprastų, įgustų. Baltijos šalys ir konkrečiai Lietuva laikosi prasčiau ir dėl to, kad re-

Lietuva turi bene pačią moderniausią infrastruktūrą, bet mobilieji duomenys daugiausia yra naudojami parsisiųsti filmų. cesijos metu bendrojo vidaus produkto kritimas buvo didžiulis, kone 25 proc. Lietuvoje krizė prasidėjo maždaug 9 mėnesiais vėliau nei Latvijoje ir Estijoje. Lietuviai, įėję į krizę vėliau, joje ir pabuvo keliais mėnesiais ilgiau. Trečias skirtumas tas, kad visgi Lietuvoje mažiausios kainos percepcija yra žymiai didesnė nei Latvijoje ir Estijoje, jau nekalbu apie Skandinavijos šalis. Nes jei pažiūrėsime į visas reklamas, į labai agresyvų mažiausios kainos piršimą, žmonės kainodarą vertina labai stipriai ir kitąkart gal net per stipriai. Mūsų noras – kad mobilieji sprendimai būtų naudojami palengvinti gyvenimą, padidinti verslo efektyvumą. Tam, turbūt, taip pat dar reikia laiko. – Kokia jūsų verslo sritis sunkmečiu smuko labiausiai? – Labiausiai mažėjo pajamos iš balso telefonijos ir SMS. SMS keičiami el. žinutėmis, tokia yra tendencija ir nuo jos niekur nepabėgsi. Kalbant apie balso telefoniją, Lietuvoje tarptinklinio sujungimo tarifai per metus mažėjo 20–40 proc. Tai reiškia, kad per metus gavome apie 5–10 proc.

Didžiausias šių metų A.Zabulio rūpestis – stabilizuoti bendrąsias pajamas. BFL nuotr.

mažiau pajamų. Aišku, akcininkai supranta, dėl ko tai yra, bet bendrame paveiksle tie nukritimai yra pakankamai žymūs ir rėžia akį. Visgi manau, kad tas tarptinklinio sujungimo tarifų sumažinimas buvo teisingas, dėl to, kad jie tikrai buvo pernelyg dideli. Pasižiūrėjus į kitas šalis aiškiai matomas išmaniųjų telefonų pardavimo augimas, taip pat auga mobiliųjų duomenų perdavimas. 2011 metais, palyginti su 2010-aisiais, „Omnitel“ iš mobiliųjų duomenų perdavimo uždirbo 32 proc. daugiau, bet žiūrint į sąskaitos dalį, kurią sudaro balsas, ir tą dalį, kurią sudaro duomenys, tas augimas nebuvo toks, kad galėtų kompensuoti balso pajamų kritimą. Didelę įtaką turėjo ir investicijos į tinklą. Mes į 3G mobiliojo interneto tinklo infrastruktūrą iš viso jau investavome apie 440 mln. Lt, pernai investicijos siekė apie 118 mln. Lt. – Ar kainų pokyčiai turėjo kokios nors įtakos vartojimui? – Žmonės įprato prie paketinės kainodaros. Tai yra, jie gauna tam tikrą paketą skambučių, SMS žinučių į visus tinklus, tad nereikia per daug rūpintis, kur skambino, nes jie žino, kiek bendrai gali prakalbėti už tam tikrą fiksuotą kainą. Per visą krizės laikotarpį vartojimas nesumažėjo, jis išliko toks pat ar net padidėjo. Bet dėl krentančios minutės kainos operatoriai surenka mažiau pajamų. – Kur pernai buvo investuojama daugiausia? Mes pakankamai nemažai investavome į tinklą – tiek į 3G, tiek į 4G. Taip pat lėšas nukreipėme į vartotojų edukaciją – nepiršome išmaniųjų telefonų ir neakcentavome kainos. Visų trijų operatorių siūlomos kainos realiai yra tokios pačios, tik mes nenorime nusipiginti, plačiąja šio žodžio prasme. Mes daugiau akcentuojame tam tikrą vertę, kurią žmogus galėtų gauti naudodamasis išmaniuoju telefonu. Aišku, stebuklų nebūna iškart, bet mes tikime, kad „išmanizacija“ atvažiuos į Lietuvą ir negrįš į pradinę būseną. Kažkuria prasme mes investuojame ir už visą industriją. Pažiūrėkime į mūsų jau kelintą kartą organizuojamą „AppCamp“ – juk ten sukurtos programėlės nėra „Omnitel“ nuosavybė. Jomis gali naudotis bet kurio operatoriaus klientai.

Skaičiai • 2011 m. „Omnitel“ uždirbo 555 mln. Lt – 46 mln. Lt mažiau nei 2010 m. • 2011 m. „Omnitel“ investavo 118 mln. Lt – 108 proc. daugiau nei 2010 m. Daugiausia „Omnitel“ investavo į mobiliojo interneto verslą bei išmaniojo turinio bei programėlių rinkos ugdymą. • „Omnitel“ EBITDA marža 2011 metais sudarė 28 proc. (2010 metais – 33 proc.).


Verslas | 7

15min • 2012 m. kovo 16 d.

įdarbinti telefonus“ – Kokią užduotį šįmet jums kelia akcininkai? – Lygiai prieš metus sakiau, kad būtų idealu, jei per 2011-uosius nukristume tik tiek, kiek mus pakoregavo tarptinklinio sujungimo tarifai. Nukritome šiek tiek daugiau, nes balso pajamos krito greičiau nei manėme. Šių metų planas – turėti visiškai stabilizuotas bendrąsias pajamas. Be abejo, tam tikros korekcijos balso telefonijos pajamose gali įvykti ir nuo to niekur nepabėgsi, bet jos turėtų būti atitinkamai kompensuotos mobiliųjų duomenų pajamomis.

„Omnitel“ siekia, kad klientai ne tik įsigytų išmaniuosius telefonus, bet ir naudotų juos pagal paskirtį – ne tik skambintų ir rašytų SMS. BFL nuotr.

– Kaip tikitės padidinti pajamas iš mobiliųjų duomenų? – Nemažai žmonių nori įsigyti išmanųjį telefoną, bet dar negalvoja apie duomenų naudojimą. Mūsų tikslas yra, kad išmanieji telefonai būtų naudojami ne tik skambinti, bet turėtų ir tam tikrą duomenų paketą, kurį vartotojas suprastų kaip papildomą vertę ir galėtų naudoti įvairioms aplikacijoms, sprendimams, kurie leidžia daug dalykų tvarkyti paprasčiau. Šiuo metu vienas klientas vidutiniškai per mėnesį persiunčia apie 250–300 megabaitų. Bet, kaip rodo tendencijos, dar keleri metai ir šis skaičius gali perkopti 1 gigabaitą.

Skaičius

1,99 Tiek vartotojų „Omnitel“ turėjo 2011 m. pabaigoje.

mln.

– Kokie pirmieji 4G rezultatai? Ar atsiperka investicijos, ar turite vartotojų, ar žmonės domisi? – Vartotojų skaičius kol kas nėra didelis, bet domėjimasis tikrai yra. Galiu pateikti pavyzdį – daugiau nei prieš metus 4G buvo paleistas Švedijoje, tai tie patys akcininkai anksčiau klausdavo, kiek yra vartotojų, o dabar apie vartotojų skaičių nebekalba, nes tai yra žymiai toliau, nei klientų skaičiavimas, nuvažiavęs procesas. Mes dar tik esame pradėję šį procesą, visame tinkle diegiame technologijas. Domėjimasis yra didžiulis, bet reikia tinkamų telefonų, modemų, kurie veiktų tuose dažniuose, kuriuos mes šiandien turime.


8 | Vizionieriai

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Saugus skrydis – lazerio spindulyje Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Koks lėktuvas geriausias pasaulyje? Išgirdus tokį protų mūšio vertą klausimą, galvoje kaipmat ima suktis mintis apie kokį nors „Boeing“. Nieko panašaus, atsakytų aviatoriai. Nepaisant tobuliausių techninių charakteristikų, geriausias lėktuvas vis dėlto tas, kurio pakilimų ir nusileidimų skaičius sutampa. Būtent saugiu lėktuvų kilimu ir tūpimu pastaruosius kelerius metus rūpinasi Vilniaus universiteto Matematikos ir informatikos fakulteto doktorantė Laura Savičienė. Prisijungusi prie italų inicijuoto projekto ji tyrinėjo, kaip išnaudoti lazerio savybes lėktuvams oro uosto zonoje stebėti. „Lazeriniai radarai – lidarai – aviacijoje naudojami iš lėktuvų stebėti žemės paviršių, tačiau iš žemės stebėti lėktuvus iki šiol dar nebuvo bandyta. Projekto metu ir stengėmės išsiaiškinti, ar tai įmanoma ir kokios naudos būtų galima pasiekti“, – pagrindinį projekto tikslą suformulavo L.Savičienė. Skrydžio sėkmės trapumas Statistika rodo, kad aviakatastrofos dažniausiai įvyksta lėktuvams kylant arba leidžiantis. Tiriant avarijų priežastis specialistams neretai tenka konstatuoti, kad nelaimė įvyko dėl apmaudžios žmogaus – piloto ar skrydžio vadovo – klaidos. „Žmogus įpranta pasikliauti technika, kompiuterinėmis sistemomis, todėl, deja, pasitaiko, kad kažkas kažką pražiūrėjo, nepatikrino, užmiršo... Avarijų, susijusių su skrydžių valdymu, priežasčių išvados paprastai įvardija dvi pagrindines problemas: pirma, pilotai netiksliai laikėsi skrydžio vadovo nurodymų. Antra – dėl duomenų stokos skrydžio vadovas nepakankamai gerai įvertino situaciją“, – aiškino L.Savičienė. Prieš imdamasi mokslinių tyrinėjimų, iš pradžių ji narstė aviacijos taisykles, aiškinosi, ką vienas ar kitas simbolis reiškia, susipažino su terminologija.

„Tiesą sakant, suvokus, kaip iš tikrųjų viskas veikia, dar labiau pradėjau bijoti skraidyti: supratau, kad tai labai trapu. Saugumas užtikrinamas tik milžiniškomis pastangomis – užtenka menkiausios klaidelės, kad kelio atgal nebebūtų“, – atsiduso 30 metų doktorantė. Perspektyva: 2D pakeis 4D Nors šiuolaikinė aviacija smarkiai automatizuota, svarbiausios funkcijos vis dar patikėtos žmogui. Ypač didelė atsakomybė tenka eismą oro uosto zonoje reguliuojantiems skrydžių vadovams. Būtent jie nurodo, kokia kryptimi turi skristi ir kokiu kampu leistis lėktuvas. Skrydžių vadovai oro uoste stebi radaro siunčiamus duomenis, specialiame žemėlapyje mato, kurioje vietoje yra lėktuvai, kaip jie skrenda. Dabartinės vizualizacijos pateikiamos 2D erdvėje: matomas skrydžių žemėlapis su specialiais simboliais, žyminčiais, kas dedasi oro uosto zonoje. Tačiau, pereinant prie Europos bendros oro erdvės, tokio skrydžių valdymo nebepakaks. „Numatomas keturių dimensijų (4D) trajektorijomis grindžiamas skrydžių valdymas, kai skrydžio planas nusakomas kaip

L.Savičienės darbo prasmė – neleisti, kad įvyktų lemtinga klaida. I.Gelūno nuotr.

L.Savičienė: „Tiesą sakant, suvokus, kaip iš tikrųjų viskas veikia, dar labiau pradėjau bijoti skraidyti: supratau, kad tai labai trapu.“ taškų seka trijų dimensijų (3D) erdvėje, kiekvienam taškui nurodant laiką, kada lėktuvas turi būti tame taške. Įvedus 4D trajektorijas, lėktuvams bus taikomi žymiai smulkesni apribojimai nei dabartinėse skrydžių taisyklėse“, – ateities perspektyvas brėžė L.Savičienė. Šiuo atveju ir turėtų padėti lidaras, apie lėktuvo poziciją galintis pateikti žymiai tikslesnius duomenis nei tradiciniai radarai. Neleis nukrypti nuo normos Prie Tarptautinio Vilniaus oro uosto stovi didelis, kad negąsdintų žmonių, kupolu uždengtas įrenginys. Tai – radaras: antena,

Tai daugiau nei matematika „Lazerinio atpažinimo ir matomumo technologija naujos kartos oro transporto valdymo paradigmose“ – toks oficialus italų inicijuoto, tarptautinės partnerių komandos įgyvendinto projekto pavadinimas. Be Vilniaus universiteto, projekte dalyvavo Romos universitetas, rusų lazerių specialistai, Anglijos elektronikos inžinierių kompanija, Italijos oro navigacijos įmonė, Neapolio oro uostas ir kt. Lietuviai įgyvendino tik vieną iš projekto dalių. „Myliu savo fakultetą, norėjau dirbti katedroje, pradėjau dėstyti ir kolegos pasiūlė prisijungti prie projekto. Sako, tema aktuali, gal nori parašyti disertaciją? Pasirodė įdomu, todėl ir įsitraukiau. Matau tame prasmę ir numanomą naudą: tai ne kokia nors teorija ar aukštoji matematika, o kai kas apčiuopiamo, praktiško“, – šypsojosi L.Savičienė.

Rinktis matematiką kaip gyvenimo kelią jai buvo tarsi savaime suprantama: „Tėvelis programuotojas, duomenų bazių specialistas, visą gyvenimą dirbo IT srityje. Mama kadaise dirbo Matematikos ir kibernetikos institute, šiek tiek programavo, bet vieną dieną išėjo dirbti į leidyklą matematinių leidinių redaktore.“

siunčianti radijo bangas ir priimanti grįžtantį signalą. Mokslininkai siūlo oro uostuose ant specialios aplink savo ašį besisukančios platformos sukonstruoti kelias dešimtis lazerių. Jie šaudytų spindulius ir skenuotų dangų, nustatydami lėktuvų koordinates. „Lazeris nustatytų lėktuvo buvimo vietą tam tikroje koordinačių sistemoje. Ši informacija automatiškai nukeliautų į kompiuterinę programą, kurioje iš anksto būtų nustatyti tam tikri aviacijoje taikomi apribojimai. Programinė įranga, gavusi lėktuvo koordinates, preciziškai tiksliai tikrintų, ar jis nenukrypsta nuo tų apribojimų. Jei išeinama už normos ribų, kyla rizika. Skrydžio vadovo žemėlapyje užsidega lemputė ir atkreipia dėmesį, kad kažkas negerai“, – pasakojo L.Savičienė. Skeptikai ir novatoriai Pagal dabartines aviacijos taisykles, skrydžių vadovams visiškai pakanka radarų teikiamos informacijos. Tokių tikslių duomenų, kokius galima išgauti su lazeriais, prižiūrint lėktuvų eismą oro uosto zonoje, nereikia. „Tačiau kas bus, kai oro erdvė taps dar intensyvesnė ir labiau užpildyta? Jau dabar būtina galvoti apie įrankius, kaip tą srautą suvaldyti. Ar būtent mūsų siūlomas būdas evoliucionuos į ką nors konkretaus, neaišku. Pasaulyje šiuo klausimu dirbama įvairiomis kryptimis, galbūt kam nors pavyks pasiūlyti dar efektyvesnių priemonių“, – svarstė L.Savičienė. 2011 metų vasarą projekto darbo grupė stebėjo skrydžio vadovų darbą valdymo bokštuose Vilniaus, Kauno ir Šiaulių oro uostuose bei Vilniaus skrydžių mokymo centre. Mokslininkų tyrinėjimus skrydžių vadovai sutiko įvairiai: vieni neslėpė skepticizmo, kiti domėjosi kaip didžiausiu mokslo atradimu. „Daliai buvo įdomu, kaip visa tai veikia, dalis sakė, kad jiems tai – visai nebūtina perteklinė informacija. Nieko keista, nes šalies oro uostai palyginti nedideli, skrydžių kiekis – nesunkiai suvaldomas. Šiaulių oro uostas neturi net savo radaro, todėl galvoti apie lazerį atrodo neaktualu“, – kalbėjo Vilniaus universiteto doktorantė.


Komentaras

Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Verslumas: įgimtas ar išmoktas? Per pasaulį besiritant JAV milijardierių dosniai finansuojamų „start-up“ verslų bangai, jos vilnys pasiekia ir Lietuvą. Čia irgi yra daug iniciatyvų, kurios įvairių įstaigų ir projektų pavidalu, dažniausiai pateptos Europos Sąjungos ir Lietuvos Respublikos pinigais, ieško vietinių verslo perliukų. Visos tos iniciatyvos turi pavadinimą – verslumo skatinimas. Viename tokių verslumą skatinančių renginių išgirdau susimąstyti privertusį klausimą: verslumas įgimtas ar išmokstamas? Klausimas aukso vertės, o atsakymą viso pasaulio vyriausybės jau pasirinko: verslumo išmokstama. Dėl to jos dosniai finansuoja minėtas verslumo skatinimo programas, nes visai teisingai suvokia, kad verslus pilietis – tikras aukso kiaušinis šaliai. Jis pats kuria darbo vietas, vietoj to, kad jas užimtų, moka mokesčius, jam nereikia socialinės paramos. Taigi bet kuris iniciatyvus žmogus, norintis užsiimti savarankiška veikla, gali gauti įvairios paramos savo troškimui įgyvendinti: pigesnę (bet mažytę) paskolą, nemokamų teisinių patarimų ar verslo paskaitų, palankesnių banko pavedimo mokesčių ir t.t. Visi šie valstybiniai pinigai, pridėti prie privačių investuotojų, kurie meta milijonus (Lietuvoje) ir milijardus (JAV) į naujų, dažniausiai technologinių, verslų vystymą, sukuria fenomeną, žinomą kaip „supply push“ – verslininkai ir verslai atsiranda ne dėl to, kad yra paklausa jų produktams („demand pull“), bet dėl to, kad yra pinigų, kuriuos kažkas turi paimti, pasiūla. Dėl to išveši trys nelabai vykę pretendentų į pinigus tipai: a) svajotojai, kurie puikiai piešia vizijas, bet neturi jokių savybių jas įgyvendinti; b) „koderiai“ – t.y. programuotojai, turintys labai svarbų įgūdį plėtoti technologinius verslus, bet dažnai neapdovano-

Kai atėjo mano eilė atsakyti į klausimą „įgimta ar išmokstama“, atsakiau neteisingai – manau, kad verslumas yra įgimtas.

10 | Pasaulis

Sirija: kruvina Į pilietinio karo apimtą Siriją taikos tarpininkai važiuoja vienas po kito, bet niekas nesugeba sustabdyti kraujo upės. Užsienio šalims niežti nagus pradėti karinę intervenciją, tačiau bandymas konfliktą numalšinti jėga gali tik pabloginti padėtį, rašo amerikiečių žurnalas „Time“. Buvęs Jungtinių Tautų generalinis sekretorius Kofi Annanas, kuriam skirta užduotis rasti išeitį iš jau metus Siriją apėmusios krizės, grįžo iš Damasko tik su aptakiomis optimizmo frazėmis. „Pirmiausia reikia sustabdyti žudymus, kančias ir smurtą bei duoti laiko politiniam sprendimui“, – kalbėjo jis, pridurdamas, kad Sirijos prezidentas Basharas Assadas turįs imtis pokyčių ir reformų. „Aš paraginau prezidentą prisiminti afrikietišką patarlę, sakančią, kad neįmanoma pakreipti vėjo, tad reikia pakreipti burę.“ Diplomatai bejėgiai Bet B.Assadas nemano, jog afrikiečių išmintis tinka Artimiesiems Rytams. Sirijos kariuomenė po keturias dienas trukusio įnirtingo šturmo užėmė sukilėlių kontroliuojamą Idlibą. Tarptautinė bendruomenė baiminasi, kad šiame

Sirijos prezidentas B.Assadas neišgirdo K.Annano prašymų liautis žudyti. „Reuters“ nuotr.

ti nei vizija, nei bendravimo realiame pasaulyje įgūdžiais; c) ostapai (benderiai), savo apsukrumo dėka besigviešiantys paimti lengvai pasiekiamą gėrį, nors neturi nei idėjų, nei specifinių įgūdžių daryti verslą. Dėl šitų trijų tipų atstovų gausos neišvengiamai krenta naujų verslų ir verslininkų kokybė. Todėl, kai atėjo mano eilė atsakyti į klausimą „įgimta ar išmokstama“, atsakiau neteisingai – turint omeny, kad renginys buvo vienas iš TŲ – valstybės finansuojamų verslumą skatinančių iniciatyvų. Manau, kad verslumas yra įgimtas. Pirmus daigelius savo biografijoje galite aptikti anksti: jei pirmuosius dienpinigius iš tėvų ne gavote, o išsiderėjote. Jei ne tik pridavėte stiklo tarą už pinigus, bet ir kruopščiai apgalvojote, iš kur gauti brangesnės ir daugiau. Jei esate pardavę arba mainę trokštamus daiktus su draugais mokykloje. Jei organizavote vakarėlius, išvykas, planavote jų išlaidas ir rinkote pinigus joms padengti. Jei apie studijas galvojote kaip apie prekę, kuri turi savo kainą ir savo numanomą naudą. Tokios asmeninės savybės rodo įgimtą verslumą. Tokie žmonės, jei ir neturi savo verslo, anksčiau ar vėliau jame atsidurs. Ar valdiški pinigai gali paskatinti tokį procesą? Valdžia mano, kad taip. Aš manau, kad ne. Bet kokiu atveju, laimi visi: tie „verslumo pinigai“ vis tiek įsilieja į šalies ekonomiką (net jei su ostapų pagalba), pakeliui gal ir vieną kitą darbuotoją paversdami save išlaikančiu amatininku, o apsigimę verslininkai, negavę ar neprašę valdžios paramos, siekė ir sieks savo tikslų įgyvendinimo, tapdami darbdaviais ir pelningais valdžiai mokesčių mokėtojais.

15min • 2012 m. kovo 16 d.

mieste bus pakartotos praėjusį mėnesį Homse vykusios skerdynės, kurių metu šimtai žmonių žuvo, tūkstančiai liko be namų, o bombardavimai dalį miesto sulygino su žeme. Tarptautinė reakcija į daugiau nei 7,5 tūkst. gyvybių nusinešusį išpuolį buvo persmelkta nevilties, pykčio ir paralyžiaus. „Kiek dar turės mirti? – JAV Senato ginkluotųjų pajėgų komitete klausė senatorius Johnas McCainas. – Dar 10 tūkstančių, 20 tūkstančių?“ J.McCaino tvirtinimai, kad JAV privalo įsikišti į Sirijos sukilimo eigą, antrino panašioms Arabų Lygos rezoliucijoms, tačiau kol kas niekas dar neįsivaizduoja, kokia forma reikėtų įsikišti. Amerikiečių generolai jau žaidžia su strategijomis, tačiau karinis Sirijos krizės sprendimas gali virsti antruoju Iraku ar Libija. Vis dėlto diplomatinių alternatyvų taip pat nėra daug. Valdžios derybos su opozicija įstrigo dar nė kaip reikiant neįsibėgėjusios. B.Assadas pareiškė neišvesiantis savo karių iš sukilusių miestų, kol „ginkluoti teroristai“ – taip jis vadina prieš režimą nusiteikusius aktyvistus – nepasitrauks iš šalies. Režimo priešininkai tvirtina nesutiksiantys su jokiu sprendimu, kuris leistų B.Assadui ir jo ratui likti valdžioje. B.Assadas kol kas jaučia Rusijos ir Kinijos, kurių vadovai iki šiol atsisakė pasmerkti Sirijos režimą, paramą, todėl sunkiai tikėtina, kad jis valdžios atsisakys savo noru. Kuo ilgiau užtruks sutarimo paieškos, įspėja Andrew Tableris iš Vašingtono instituto, tuo bus blogiau:

„Įvairios regiono jėgos ims tiekti ginklus savo remiamoms grupuotėms. Viskas virs karu per tarpininkus – Iranas ir Rusija rems režimą, o Turkija, Kataras ir Vakarai stos į opozicijos pusę.“ „Žmonės kalba, kad dabar kištis negalime, kad ten pernelyg didelė netvarka. Bet kas ten vyks po metų? – svarsto A.Tableris. – Bet kokiu atveju, prognozės niūrios. Mūsų laukia didelė audra, galinti įsiurbti visą regioną.“ Alternatyvų trūkumas privertė kai kurias šalis – tokias kaip Saudo Arabija ir Kataras – imtis, jų manymu, mažiausiai blogos išeities: apginkluoti sukilėlius. Ar taip pavyks sustabdyti kraujo praliejimą? Vargu, sako daugybę metų Sirijoje gyvenantis ir ją studijuojantis akademikas Edas Husainas iš Užsienio ryšių tarybos. Jo manymu, karinė parama be pažangos diplomatiniame lygmenyje tik padidins aukų skaičių, o ginkluotos kovos, tikėtina, išplis ir už Sirijos sienų. „Jei opozicija apsiginkluos, tai paskatins įtampą, kuri gali iš Sirijos persimesti į Libaną bei Iraką, o tada į Persijos įlankos grupuotes. Vaizdelis bus kruvinas ir bjaurus.“ Opozicija ne ką geresnė? Tad kokios galimos alternatyvos? Pirmiausia, mano E.Husainas, reikia pripažinti, kad Laisvoji Sirijos armija, sudaryta iš režimo priešininkų ir dezertyravusių kareivių, taip pat iš dalies atsakinga už smurtą. Sutelkus visą dėmesį į režimo smurtą prieš civilius ir ignoruojant Laisvosios Sirijos armijos nusikaltimus, derėtis dėl krizės sprendimo bus tik sunkiau. Garsaus Sirijos boksininko nužudymas, dėl kurio valstybinė naujienų agentūra apkaltino opoziciją, Alepo mieste – tik naujausia iš daugybės miestą sukrėtusių didelio atgarsio žmogžudysčių. Opozicijos nariai prisiėmė atsakomybę už dalį, bet ne visus, išpuolius ir tvirtina, kad aukos buvusios režimo rėmėjai. Tiesa, kiti opozicijos nariai tikina, kad žmogžudystes užsakė valdžia, vykdydama propagandinę kampaniją. „Turime būti teisingi, – sako E.Husainas. – Opozicija imasi provokacijų, grobia kareivius, žudo


Pasaulis | 11

regiono audra Gražūs Sirijos miestai sparčiai virsta negyvenamais griuvėsiais. AFP nuotr.

verslininkus, o civilius naudoja kaip skydą. Negali stoti į kovą su tironišku režimu ir tikėtis, kad pasekmės nebus baisios. Juos apginkluodami tik pabloginsime padėtį.“ Sirijos opozicija jau sulaukia kritikos iš savo pačios gretų. Trečiadienį apie atsistatydinimą iš pagrindinės opozicijos organizacijos, Sirijos nacionalinės tarybos, pareiškė du iškilūs šalies disidentai, Kamalas

al Labwani ir Heithamas al Maleh, nepatenkinti autoritarinio judėjimo tendencijomis. K. al Labwani palygino opozicijos lyderį su B.Assado valdančiąja partija „Baath“. Sirijos aktyvistų – ypač tų, kurie prieš metus pradėjo taikų protesto judėjimą, – nuomonės išsiskiria. „Aš tikiu taikinga kova, – sako Beirute gyvenantis aktyvistas Wissamas Tarifas, padėjęs išplatinti

filmuotą medžiagą apie režimo nusikaltimus. – Ji gali užtrukti ilgiau, bet istorija mus įvertins kaip teisiuosius.“ „Žinoma, aš negyvenu Homse. Ką galvoju matydamas vaizdo įrašus, kaip kankinami vyrai ir bombarduojamos šeimos? Na, taip, šie žmonės turi galėti apsiginti“, – sutinka jis, traukdamas cigaretės dūmą. W.Tarifas mano, kad esama ir vidurio kelio. Ginklai turi būti tiekiami su tam tikromis sąlygomis ir tik tada, kai egzistuoja civilinė valdžia, galinti kontroliuoti padėtį. Kadangi Sirijos vyriausybėje ir kariuomenėje dominuoja alavitai, B.Assado mažumos sektos nariai, bijoma, kad bus sunku sustabdyti opozicijos, kurią daugiausia sudaro sunitai, kerštavimą. „Apginkluodami Laisvąją Sirijos armiją galime pakartoti Ruandos scenarijų, – sako W.Tarifas. – Jie gali imti žudyti visus alavitus, o tada turėtų įsikišti tarptautinė bendruomenė ir ginti juos nuo armijos. Būtų ironiška situacija.“ B.Assado Achilo kulnas Tiek aktyvistai, tiek stebėtojai sutinka, kad geriausios atomazgos galima tikėtis, jei įvyktų tam tikras vidinis perversmas – jei alavitai ir kiti režimo rėmėjai nusisuktų nuo B.Assado. Jau esama požymių, kad jų vienybė aižėja. Druzų mažumos sekta jau atsiribojo nuo režimo, kaip ir nemažai krikščionių dvasininkų bei lyderių, kurie tradiciškai buvo

Amerikiečių generolai jau žaidžia su strategijomis, tačiau karinis Sirijos krizės sprendimas gali virsti antruoju Iraku ar Libija. režimo pusėje. Nors Sirijoje daugumą sudarantys sunitai atsisuko prieš B.Assadą, tačiau kai kurie jų religiniai lyderiai to nepadarė. Kaip ir įtakingi verslininkai, priklausantys įvairioms grupuotėms. „B.Assadui politiškai nieko nekainuoja krikščionių, druzų ar net alavitų išdavystė, – sako A.Tableris. – Daug daugiau reikštų, jei jam pasipriešintų iškilūs krikščionių, alavitų ar sunitų verslininkai. Tokia jėga būtų galingesnė net už apginkluotą opoziciją, nes šiaip ar taip, jo armija visada turės daugiau kulkų.“ A.Tablerio teigimu, didžiausia opozicijos rėmėjų – nuo aktyvistų iki užsienio vyriausybių – silpnybė yra jų nesugebėjimas savo pusėn patraukti svarbiausių režimo rėmėjų ir priversti juos atsisukti prieš B.Assadą. Sirijos nacionalinė taryba, viena iš opoziciją vienijančių organizacijų, tikisi artimiausiu metu imtis šios užduoties. „Mums išties reikia pasistengti efektyviau dirbti su mažumų grupėmis, – sutinka tarybos narys Moazas al-Sibaai iš Saudo Arabijos. – Turime juos patikinti, kad naujoji Sirija bus ir jiems patiems geresnė valstybė.“ Parengė Justinas Šuliokas

Užsk. Nr. 304199

15min • 2012 m. kovo 16 d.


12 | Sportas

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Nakvynė „Euro 2012“:

Ukrainą užvaldė godulys Likus šimtui dienų iki Europos futbolo čempionato „Euro 2012“ pradžios, aukštas UEFA valdininkas Martinas Kallenas jau nebevyniojo žodžių į vatą: „Dabar didžiausia problema – svečių apgyvendinimas. Ypač Ukrainoje. Kainos labai didelės. Tai net gadina turnyrą rengiančios šalies įvaizdį. Jūs liksite visai be svečių, jei nesumažinsite kainų.“ Andrius Vaitkevičius a.vaitkevicius@15min.lt Ką turėjo galvoje M.Kallenas, supratau, kai jau žinodamas, į kurias Europos futbolo čempionato rungtynes turiu bilietus, pradėjau ieškoti nakvynės visai savo šeimai Lvove ir Kijeve. Vienam ar dviem į „Euro 2012“ atvykusiems futbolo aistruoliams gerai paieškojus dar būtų įmanoma už protu suvokiamą kainą čia pernakvoti. Tačiau penkių žmonių šeimai? Čempionato metu Ukraina tikisi sulaukti iki milijono turistų. Natūralu, kad viešbučių, kempingų ar apartamentų savininkai tomis dienomis norės užsidirbti. Buvau pasiruošęs tam, kad nakvynė gali kainuoti brangiau nei kitu metų laiku. Tačiau kainos tiesiog pribloškė. Esame kasmet po Europą automobiliu keliaujanti šeima, tad išbandėme visokiausias nakvynės formas ir kainas. Nakvodavome ir pigiausiuose kempinguose, ir vidutinio

Net buvau pradėjęs žaisti žaidimą, kurį pavadinau „Surask brangesnį viešbutį“. Kaip manote, kokia buvo godumo riba, kurią man pavyko aptikti? 18 tūkst. JAV dolerių už tris paras.

brangumo privačiuose apartamentuose, ir brangesniuose viešbučiuose. Tačiau tokių nakvynės kainų, kurias nustatė godūs Ukrainos verslininkai, Europoje mums dar neteko matyti. Lvovas: kas brangiau? Nakvynės paiešką pradėjau nuo Lvovo, kur planavome praleisti dvi ar tris dienas ir ne tik pažiūrėti futbolą, bet ir susipažinti su miestu. Paprastai keliaujant po Europą pigiausia nakvoti būna kempinguose. Tačiau Ukrainoje kempingų nėra daug. Paaiškėjo, kad net ir tuose, kurie yra, pernakvoti nepavyks. Greta Lvovo esantis kempingas mums pasiūlė apsigyventi dviem naktims jau pastatytose palapinėse už 436 JAV dolerius (reikėtų nuomoti dvivietę palapinę už 162 JAV dolerius ir keturvietę palapinę už 274 JAV dolerius). Tas pats kempingas dar siūlo lovą bendroje 32 lovų patalpoje. Kaina vienam žmogui – 87 JAV doleriai (mums penkiems šis pasiūlymas kainuotų tuos pačius 436 JAV dolerius). Ačiū, ne. Nusprendžiau ieškoti toliau. UEFA savo tinklalapyje reklamuoja partnerius, per kuriuos čempionato metu galima užsisakyti nakvynę. Bet iš trijų tinklalapių nė vienas nieko doro nesugebėjo pasiūlyti

konkrečioms datoms. Teko kreiptis į vieną populiariausių pasaulyje viešbučių rezervavimo tinklalapių booking.com. Tinklalapį administruojanti Nyderlandų bendrovė skelbia, kad jie savo klientams stengiasi pasiūlyti mažiausią kainą. Booking.com sistema pranešė, kad Lvove „surasti 67 viešbučiai ir du pasiūlymai pasirinktai datai“. Vienas – už 2 tūkst. 93 JAV dolerius, kitas (pasak bejausmės elektroninės sistemos, „labai geras“) – už 3 tūkst. 128 JAV dolerius. Kadangi nemanau, jog du ar trys tūkstančiai JAV dolerių už dvi naktis penkiems žmonėms yra ta kaina, kurią verta mokėti, nusprendžiau to paties booking.com paprašyti, kad surastų visus įmanomus nakvynės variantus 100 km spinduliu aplink Lvovą. Rezultatai nenudžiugino. 511 JAV dolerių už dvi naktis mano šeimai irgi yra šiek tiek per daug. „Google“ padėjo išsiaiškinti, kad pastaruoju metu Ukrainoje vis labiau populiarėja apartamentų nuoma. Tiesa, apartamentais čia vadinami ir paprasčiausi butai. Žvelgiant į internete skelbiamas jų nuomos parai kainas pasirodė, kad būtent tai ir gali būti išeitis pigesnės nakvynės ieškantiems žmonėms. Tereikia kreiptis į butus nuomojančias bendroves (jų pasiūlymai šiek tiek brangesni) ar tiesiai į butų šeimininkus. Buvau naivus. „Sveiki. Mes esame penkių žmonių šeima iš Lietuvos. Ieškome nakvynės Lvove. Kokios yra buto nuomos sąlygos? Ar jūsų nurodyta kaina 350 grivinų (apie 112 litų) parai yra reali mūsų pasirinktai datai?“ – paklausiau dviejų kambarių buto Lvovo senamiestyje savininkės Inos. Netrukus gavau atsakymą: „Europos futbolo čempionato metu buto kaina – 250 eurų parai. Minimalus nuomos laikas – 4 paros. Pusę sumos reikia sumokėti iš anksto.“ Ačiū už pasiūlymą, ieškosiu toliau. „Birželio kaina – 400 eurų. Minimalus nuomos laikas – 5 paros“, – maloniai informavo kito buto, dabar kainuojančio 380 grivinų (apie 122 litus) savininkas Andrejus. Buto Lvovo centre savininkė Olga, prie kurios kontaktų internete kažkodėl eksponuojama jauno tvarkingai apsikirpusio, tačiau nesiskutusio vyriškio nuotrauka, savo

UEFA atstovas M.Kallenas įspėjo ukrainiečius, jog jie liks be svečių, jei nesumažins kainų. „Reuters“ nuotr.

300 grivinų (apie 96 litus) dabar kainuojančius apartamentus sutiko išnuomoti už 300 eurų parai. Atsisakiau, pasiūlė kitą butą už 240 eurų parai. Po ilgų paieškų galiausiai pavyko susirasti viešbutį, sutikusį mūsų penkių asmenų šeimą dviem naktims priimti už 254 JAV dolerius. Prižadėjo dar ir pusryčių duoti. Tiesa, atstumas nuo viešbučio iki Lvovo stadiono – šiek tiek per 100 km. Lvovo lankytinų vietų apžiūrą atidėjome geresniems laikams. Skurdas skatina godumą Ieškant nakvynės Lvove net kilo minčių nakvoti Lenkijoje. Nenuostabu, kad gyvenimą Lenkijoje „Euro 2012“ metu pasirinko ir beveik visos čempionate dalyvausiančios komandos. Tik trys (Ukrainos, Švedijos ir Prancūzijos) iš šešiolikos komand�� gyvens Ukrainoje. Kad dėl didelių nakvynės kainų Ukraina gali likti be planuotų turistų, perspėja ne tik UEFA. Ukrainos vicepremjeras ir infrastruktūros ministras Borisas Kolesnikovas

„Pigiausi“ nakvynės pasiūlymai atima žadą

primena, kad nuo gegužės 15-osios Ukraina dviem mėnesiams skelbia „atviro dangaus“ iniciatyvą. Tai reiškia, kad visos pasaulio oro bendrovės į Ukrainą galės skraidyti be jokių apribojimų. Šia Ukrainos iniciatyva jau susidomėjo pigių skrydžių kompanijos. Ukrainoje net buvo apskaičiuota, kad atskristi į futbolo rungtynes Vakarų Europos futbolo aistruoliui ir tą patį vakarą grįžti namo pigių skrydžių kompanijos lėktuvu gali užtekti ir 200 JAV dolerių. Nakvynę už tokią sumą, ypač Kijeve, susirasti būtų tikrai sudėtinga. Daugybė futbolo aistruolių gali pasirinkti ir daug pigesnius Lenkijos viešbučius. Neatmetama, kad europiečiai tiesiog naudosis maršrutu: oro uostas (stotis)-stadionas-oro uostas (stotis). „Skurdas skatina godumą. Kažkada mes viešbučius dešimčiai metų atleidome nuo mokesčių ir tikėjomės jų lojalumo. Ir štai dabar kaip mums jie atsakė. Tačiau vyriausybė ras būdų sumažinti jų apetitą“, – grasino B.Kolesnikovas. Oficialus UEFA kelionių operatorius „TUI Travel“ kiek daugiau nei prieš savaitę kai kuriuose Charkovo viešbučiuose atsisakė rezervuoti kambarius savo klientams. Apie tai informavęs Ukrainos tinklalapis ukraine2012.gov.ua išvardijo bene trylika viešbučių, su kuriais buvo nutrauktos sutartys. Toks kelionių operatoriaus sprendimas paveikė ir viešbučių kainas. Charkove jos iškart krito. Didelės nakvynės kainos leido užsidirbti sukčiams. Vokietijos transliuotojas „Deutsche Welle“ pranešė, kad Charkove sukčiai buvo pradėję pigiai pardavinėti vietas neegzistuojančiuose kempinguose. Ukrainiečiai skaičiuoja, kad per „Euro 2012“ nakvynė Ukrainoje kainuos tiek pat, kiek ir Londone per šįmet įvyksiančias olimpines žaidynes.


Sportas | 13

15min • 2012 m. kovo 16 d. Ukraina maloniai kviečia futbolo turistus atvykti, bet nutyli, kiek jiems tai gali kainuoti. AFP nuotr.

Lietuviai irgi bandė pasipelnyti 2011 metais Lietuvoje vykusio Europos vyrų krepšinio čempionato dalyviai bei aistruoliai taip pat buvo šokiruoti lietuvių pasiūlytų kainų už nakvynę. Ypač išsiskyrė Panevėžio verslininkai. Keturvietis kambarys viešbutyje parai kainavo beveik 700 Lt – keturis kartus brangiau nei įprastai. Specialiai čempionatui Panevėžyje įkurtas palapinių miestelis irgi stebino ne komfortu. Jis buvo, ko gero, pats brangiausias Europoje palapinių miestelis. Už šešias naktis keturviečiame palapinės tipo namelyje krepšinio aistruoliams teko sumokėti 2 250 Lt, o šešios naktys paprastoje dvivietėje palapinėje kainavo 720 Lt. Panašiai savo paslaugas – iki keturių kartų brangiau nei įprastai – siūlė ir Vilniaus bei Kauno viešbučiai. Godumas verslininkams atsirūgo – nerealias kainas pasiūlę viešbučiai ir palapinių miesteliai nesulaukė tiek klientų, kiek tikėjosi. Tiesa, butų nuomotojai iš aistruolių neketino uždirbti nepadoriai daug. Už nakvynę iš asmens buvo prašoma 20–30 eurų, todėl į Lietuvą iš svetur atvykę krepšinio aistruoliai mieliau apsistodavo butuose, o ne viešbučiuose. Skirsis tik paslaugų kokybė – Londone ji bus pasaulinio lygio, Ukrainoje – ukrainietiška. Kijevas: rekordinė kaina Kaip ir Lvove, Kijeve planavome praleisti kelias dienas. Iš karto turiu pasakyti, kad po kelias savaites užtrukusių paieškų tiesiog džiaugiuosi susiradęs įperkamą nakvynę dviem naktims. Visi internete skelbiami ar pažįstamų porinami pasakojimai apie šio miesto grožį, nuostabią architektūrą bei malonius ar svetingus Ukrainos sostinės gyventojus, manęs nebejaudina. Miestas liks neapžiūrėtas. Nakvynės paieškas Kijeve irgi pradėjau nuo kempingų. Nors čia jų daugiau nei Lvove, kainos taip pat nenudžiugino, tad vėl kreipiausi į booking.com. Už tris naktis vienas viešbutis paprašė 1 tūkst. 974 JAV dolerių, kitas – 2 tūkst. 182 JAV dolerių, trečias – 2 tūkst. 151 JAV dolerio, ketvirtas – 3 tūkst. 588 JAV dolerių, o penktas – 3 tūkst. 738 JAV dolerių. Net buvau pradėjęs žaisti žaidimą, kurį pavadinau „Surask brangesnį viešbutį“. Kaip manote, kokia buvo godumo riba, kurią man pavyko aptikti? Neatspėsite. Kai pamačiau mano šeimai trims naktims skirtą pasiūlymą už 15 tūkst. JAV dolerių, pagalvojau, kad kažkam esu panašus į pinigais aptekusį tingų kapitalistą, nežinantį, „ką čia kuo brangiau nusipirkus“. Tačiau kompiuterio monitoriuje sužibus pasiūlymui už beveik 18 tūkst., supratau, kad kažkas Ukrainoje kartais tiesiog ieško kvailių. Priimtiną nakvynės Kijeve variantą radau naršydamas viename iš trijų UEFA partnerių, padedančių apgyvendinti futbolo aistruolius, puslapių. Du kambariai (vienas trivietis, kitas dvivietis) studentų bendrabutyje trims naktims man buvo pasiūlyti už 238 eurus.

Vonia ir tualetu tektų dalintis su kitame kambaryje gyvenančiais žmonėmis, pusryčiai į kainą neįeina, tačiau tai vis tiek geresnis variantas nei už lovą aštuonių vietų kambaryje „pigiuose“ svečių namuose nakčiai mokėti po 40–80 eurų. Užpildžiau registracijos anketą, o kai reikėjo sumokėti, paaiškėjo, kad sistema, per kurią turėtų vykti atsiskaitymas, yra „užlūžusi“. Kelias dienas dar tikrinau, gal kas nors teikėsi šią sistemą sutvarkyti. Vėliau pagalvojau, kad, matyt, ji rūpi tik man vienam. Bendravimas su Kijevo butų savininkais buvo panašus į bendravimą su Lvovo apartamentų šeimininkais. Į butų nuomos tinklalapį buvau įdėjęs skelbimą, kuriame paskelbiau ieškantis nakvynės už „protingą kainą“ (iki 150 JAV dolerių parai). Nesulaukiau nė

vieno pasiūlymo. O ir tie butų savininkai, į kuriuos kreipiausi, nepradžiugino. „Pirma. Buto nuoma „Euro 2012“ metu sieks 400–500 eurų parai. Antra. Tam laikotarpiui mes kol kas rezervacijų nepriimame. Su pagarba, sėkmės ieškant ir gero savaitgalio“, – informavo 550 grivinų (apie 176 litus) parai kainuojančio buto savininkė Zoja. „Žinoma, kad galite šį butą išsinuomoti. Birželį jis kainuos nuo 200 JAV dolerių parai. Patys suprantat – juk „Euro 2012“. Praneškite apie savo sprendimą! Su geriausiais linkėjimais – Larisa“, – parašė 300 grivinų (apie 96 litus) parai kainuojančio buto savininkė. Galiausiai vienos bendrovės, nuomojančios ir tarpininkaujančios nuomojant butus tinklalapyje aptikau butą, kainuojantį 134 JAV dolerius už parą. Nors vieta mieste Ukrainos vicepremjeras B.Kolesnikovas pagrasino godiems viešbučių savininkams sankcijomis.

man pasirodė ne itin puiki, tačiau kaina tiko. Internete buvo skelbiama, kad butą aptarnaujantys žmonės (tai yra tie, su kuriais reiktų bendrauti tiesiogiai atvykus į vietą) nebendrauja angliškai, jie kalba tik rusiškai. Tai manęs neišgąsdino. Dar pagalvojau, kad dėl to ir kaina tokia išsiskirianti iš kitų, kad šio buto nesitikima įsiūlyti vakariečiams, nesuprantantiems rusų kalbos. Užpildžiau rezervacijos anketą, pranešiau, kad norėčiau butą išsinuomoti trims paroms, viską nusiunčiau bendrovei, gavau patvirtinimą, kad viskas gerai, per 24 val. belieka sumokėti rezervacijos mokestį už vieną naktį. Laiku nesumokėjus, rezervacija bus panaikinta. Gerai, kad tokiais atvejais esu linkęs keliskart peržiūrėti atsiųstus dokumentus (ir visiems patariu taip elgtis). Man atsiųstą sąskaitą apmokėjimui uždarydavau ir vėl atidarydavau. Skaičiavau ir šiaip, ir taip. Kaip skaičiavo ukrainiečiai, aš nežinau. Tačiau 134 JAV dolerius dauginant iš trijų, jiems galutinė buto nuomos kaina išėjo 1 030 JAV dolerių. Kadangi man tą pačią sumą dauginant iš trijų vis išeidavo 402 JAV doleriai, atsiųstos sąskaitos aš taip ir neapmokėjau. Po poros dienų prie to paties buto jau švietė nauja kaina – 343 JAV doleriai parai. Nakvynę Kijeve vėliau aš vis dėlto susiradau. Vieno kambario butas miesto centre vos už penkių su puse kilometrų nuo stadiono, kuriame vyks Europos futbolo čempionatas, penkių asmenų šeimai kainuos 330 JAV dolerių už dvi naktis. Tiesą sakant, jau manau, kad jei kas nors pasibaigus futbolo čempionatui man vėl pasiūlytų tiesiog šiaip keliauti į Ukrainą, atsisakyčiau. Gal po apsilankymo šioje šalyje mano nuomonė ir pasikeis. Tačiau kol kas burbu, kad godūs verslininkai iš tiesų daro meškos paslaugą visai savo šaliai.


14 | Sportas

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Naują Lietuvos

D.Dulkys braunasi į Lietuvos krepšinio žvaigždžių gretas.

Gaujai reikia naujo vado. Atrodo, kad tokia situacija subrendo lietuviško futbolo pasaulyje. Šeštadienį Lietuvos futbolo federacijos konferencija išrinks naująjį LFF prezidentą ir, vertinant užkulisių informaciją, tikėtina, jog Liutauras Varanavičius negaus dovanos 42-ojo gimtadienio proga.

AFP nuotr.

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Kylanti krepšinio žvaigždė

Tramplinas – per rinktinę Kai 24-erių šilutiškis Deividas Dulkys buvo JAV studentų krepšinio lygos pirmakursis, metais vyresnis Martynas Pocius žaidė paskutinį sezoną Duke‘o universiteto komandoje. Po ilgos pertraukos žaidėjai vėl pasimatys, tik ne anapus Atlanto, o Lietuvoje, nacionalinės krepšinio rinktinės stovykloje. Kvietimo prisijungti prie Lietuvos rinktinės sulaukė ir D.Dulkys, ir Ispanijoje, Madrido „Real“, žaidžiantis M.Pocius. Deividas – pirmą, o Martynas – trečią kartą. Abu žaidėjai yra atakuojantys gynėjai, todėl jiems gali tekti konkuruoti dėl vietos rinktinės dvyliktuke. Vienas prieš kitą šie du krepšininkai yra žaidę NCAA lygoje, kai M.Pocius vilkėjo Duke‘o, o D.Dulkys – Floridos universitetų marškinėlius. Jie susipažino aikštelėje ir nuo to laiko bendravo internetu. M.Pocius matė pirmuosius šilutiškio žingsnius NCAA, o šį sezoną keletą kartų stebėjo „Seminoles“ komandoje žibančio D.Dulkio pasirodymą. „Karts nuo karto susirašome su Deividu, šį sezoną aš mačiau dvejas ar trejas jo rungtynes. Pamenu jį dar pirmakursį. Deividas nuo pat pradžių sėkmingai įsiliejo į komandą, o per tuos metus padarė didelę pažangą. Jam tinka NCAA sistema, be to, juo pasitiki komanda ir treneris“, – apie D.Dulkį „15min“ pasakojo M.Pocius. Pirmadienį 24-ąjį gimtadienį šventęs D.Dulkys labiausiai prisidėjo prie „Seminoles“ triumfo ACC konferencijoje. Būtent lietuvio, finale pelniusio 16 taškų, baudų metimai likus paskutinėmis mačo

Jis atletiškas, šoklus, turi labai gerą metimą ir atlieka puikų darbą gynyboje.

Karjeros rungtynės Sausio viduryje D.Dulkys buvo pripažintas geriausiu savaitės „ACC“ konferencijos žaidėju. „ACC“ konferencija laikoma viena stipriausių visoje NCAA, o lietuviui toks pripažinimas yra pirmasis per jo karjerą. D.Dulkys sužibėjo rungtynėse prieš garsųjį Šiaurės Karolinos universiteto „Tar Heels“ klubą, kai pelnė 32 tšk. (4/5 dvitaškių, 8/10 tritaškių, 0/1 baudos), atkovojo 1 ir perėmė 4 kamuolius, atliko 4 rezultatyvius perdavimus, 3 sykius pažeidė taisykles bei kartą suklydo. sekundėmis, įtvirtino istorinę Floridos komandos pergalę. Į save dėmesį šį sezoną atkreipęs D.Dulkys jau sulaukė didelio žiniasklaidos dėmesio tiek Lietuvoje, tiek Amerikoje. Į šią valstybę šilutiškis išvyko net nebaigęs vidurinės – jis mokėsi vienuoliktoje klasėje. Į JAV išvykti jam padėjo treneris ir agentas Steponas Kairys. Įdomu, kad, šio krepšinio specialisto nuomone, po kelerių metų D.Dulkys gali būti panašus būtent į M.Pocių. „Kiek žinau, Deividas yra labai motyvuotas vaikinas, myli krepšinį, mėgsta sunkiai dirbti. D.Dulkio motyvaciją ir norą pridėjus prie to, ką jis jau turi šiandien, manau, per kelerius metus jis taps panašus į Martyną Pocių“, – „BasketNews“ radijui sakė S.Kairys. Ar šie žodžiai taps realybe, parodys tik laikas, tačiau, M.Pociaus nuomone, D.Dulkys turi viską, kad žaisdamas krepšinį galėtų tikėtis šviesios ateities. „Deividas yra labai geras žaidėjas. Jis žaidžia antruoju numeriu, bet yra ir labai tvirto kūno sudėjimo. Jis atletiškas, šoklus, turi labai gerą metimą ir atlieka puikų darbą gynyboje. Šis vaikinukas turi labai daug gerų savybių“, – komplimentų šilutiškiui negailėjo M.Pocius. Šį pavasarį D.Dulkys baigs vieną karjeros etapą ir pradės kitą. Bet vasarą jo dar lauks Lietuvos krepšinio rinktinės stovykla, kuri gali tapti tramplinu į tolimesnę karjeros stotelę. Bent jau tuo įsitikinęs M.Pocius. „Aš net neabejoju, kad Deivido prioritetas bus rinktinė. Kad ir kur kitą sezoną bežaistų Deividas, pasirodymas Lietuvos rinktinėje jam bus labai reikalingas ir naudingas“, – įsitikinęs M.Pocius. D.Dulkys dar nė karto neatstovavo Lietuvai, bet vilties apsivilkti žalią aprangą niekada neprarado. „Nuo tos dienos, kai pradėjau žaisti krepšinį, mano svajonė buvo žaisti už Lietuvą“, – Amerikos žiniasklaidai neslėpė D.Dulkys.

L.Varanavičius turėtų užleisti postą vienam iš savo ligšiolinių bendražygių – federacijos generaliniam sekretoriui 62 metų Juliui Kvedarui arba viceprezidentui 56 metų Gintautui Babravičiui. „Futbolo šeimoje nebėra vienybės. Muštynių išvengiama, bet akivaizdu, kad šeima miega skirtingose lovose“, – padėtį vaizdingai įvertino G.Babravičius. Privati teritorija Prašalaičiai nepageidaujami. Vadą LFF rinksis iš saviškių, nors pakovoti dėl valdžios buvo ir kitų norinčiųjų. Arminas Narbekovas, kuriam legendinis vardas ir nemenkas autoritetas būtų galėję leisti surinkti balsų, jei ir nepakankamų pergalei, tai bent jaukiančių rinkimų dėlionę, viena diena pavėlavo pateikti paraišką. Garsaus futbolininko skundai, esą informaciją dėl konferencijos datos LFF pateikė sąmoningai pavėluotai, federacijoje sutikti abejingai. Kalbėta, kad Vilniaus „Prelegentų“ klubas norėjo teikti politiko ir psichologo Raimundo Aleknos kandidatūrą, bet „Prelegentų“ vadovas Linas Zareckas šią informaciją pa-

Kas yra kas?

Julius KVEDARAS Gimė 1949 m. spalio 10 d. Kaune. Lietuvos futbolo federacijos generalinis sekretorius. 1967–1984 m. – profesionalus futbolininkas, žaidė Vilniaus „Žalgiryje“ (1971 m.), Klaipėdos „Atlante“ (19721976 m.), 1994–1996 m. treniravo Kauno „Inkarą-Grifą“, 2000 m. – Lietuvos rinktinę.

neigė: „Nežinau, iš kur tai ištraukta. Apie R.Alekną niekada nesame kalbėję. Mes aktyviai dalyvavome Vilniaus apskrities futbolo vadovo rinkimuose, ir mums kol kas to pakanka.“ Tad prezidento postas liks susiskaldžiusioje federacijos šeimoje. Kam jis atiteks? J.Kvedarui, jei jis iš tikrųjų posto nori. Jei tik vaidina norįs, prezidentu turėtų tapti tas kandidatas, kurį parems didžiulę įtaką turintis generalinis sekretorius. L.Varanavičiaus ir J.Kvedaro pastarojo meto santykiai – toli gražu ne idealūs. „Jis apie futbolą galvoja vienaip, aš – kitaip. Tai nėra blogai, bet matau, kad einame ne į tą pusę“, – nukirto J.Kvedaras. „Esu taikdarys. Prezidento ir generalinio sekretoriaus santykiai įtempti, todėl siūlau

J.Kvedaras: „Atsiunčia man įvairių popierių. Bet aš tuo netikiu – su žmonėmis dirbti reikia.“ alternatyvą“, – savo motyvus konkuruoti dėl posto išdėstė G.Babravičius. Viršus negirdi apačios J.Kvedaro teigimu, atotrūkis tarp LFF vadovybės ir regionų – pernelyg didelis. „Turime kalbėti ne su didžiaisiais, kurie ateina į renginius juostelių karpyti. Darbą įprastai atlieka mažieji, todėl jais ir privalome rūpintis“, – svarstė generalinis sekretorius. L.Varanavičius taip pat pripažįsta, kad federacijai nelengva dirbti su regionų atstovais, bet turi tam paaiškinimą: „Sunkiausia yra pakeisti futbolo žmonių mentalitetą. Visą laiką skatiname iniciatyvą, bet išjudinti daugumą jų yra labai sunku.“ G.Babravičius, tapęs prezidentu, siektų, kad regionai įgytų daugiau galių – buvusio Vilniaus vicemero nuomone, LFF vykdomasis komitetas turėtų būti išplėstas nuo 11 iki 16 asmenų, naujas vietas skiriant būtent periferijos atstovams. L.Varanavičius norėtų finansinės gerovės apskričių federacijoms. LFF prezidento nuomone, regionai galėtų užsidirbti įdiegus futbolo apskaitos sistemą, kurią lietuviams sutiko padovanoti Vokietijos futbolo sąjunga ir kuri patiems vokiečiams kainavo 40 mln. eurų. Esą apskritims ją įvaldžius, regionai galėtų savarankiškai ir futbolininkus pritraukti bei registruoti, ir mokesčius rinkti. J.Kvedaras šiuolaikinio mokslo pasiekimus vertina ne taip pagarbiai kaip jo konkurentai. „Nesakau, kad kompiuteris yra nereikalingas, – vartydamas statistikos lentelių ir grafikų pluoštą kalba LFF generalinis sekretorius. – Atsiunčia man įvairių popierių. Bet aš tuo netikiu – su žmonėmis dirbti reikia.“ Svarbiausia – savas kiemas Pagrindiniai dalykai, kuriuos J.Kvedaras ateityje yra linkęs skatinti – didesnė pagarba veteranams ir sirgaliams, grįžimas prie panašaus į sovietmečiu veikusio internatų modelio, kuriant futbolo akademijas miestuose: „Vokietijoje irgi panaši schema veikia. Kažkada Kaunui užteko dviejų futbolo ir vieno bokso trenerio – abi sporto šakos klestėjo. Ir šiais laikais turėtų panašiai būti, tik reikia rasti tinkamus žmones, entuziastus.“ LFF generalinio sekretoriaus nuomone, įtaką futbolo populiarėjimui galėtų daryti net vaikų, leidžiančių atžalas į treniruotes, tėvai: „Kaip Lenkijoje, kur prie savivaldybių piketuojama, o merai negali neatsižvelgti į rinkėjų nuomonę.“ J.Kvedaras – vienintelis iš trijų kandidatų, atvirai sakantis, kad LFF komanda jo pergalės atveju gerokai keistųsi. G.Babravičius šiuo atveju gerokai nuosaikesnis. „Didelių permainų nereikia, – svarstė LFF viceprezidentas. – Reikia geresnio lobistinio darbo, futbolo įvaizdžio gerinimo. Manau, kad,


Sportas | 15

15min • 2012 m. kovo 16 d.

futbolo bosą išrinks J.Kvedaras Futbolo federacijos prezidento titulas L.Varanavičiui nepadėjo išmokti spardyti kamuolio. „15min“ archyvo nuotr.

Kas yra kas?

Gintautas BABRAVIČIUS Gimė 1955 m. rugsėjo 8 d. Klaipėdoje. Lietuvos futbolo federacijos viceprezidentas. 2000–2004 m. – Seimo narys, buvęs Liberalų ir centro sąjungos pirmininkas, buvęs Vilniaus vicemeras. sukaupęs didelę patirtį įvairiose gyvenimo srityse, šiuos darbus galiu atlikti geriausiai. Juolab kad L.Varanavičiaus ir J.Kvedaro tandemas per 12 metų nepasinaudojo proga išspręsti problemas. Jaučiama stagnacija, ir ji niekur nedings, jei prezidentas ir generalinis sekretorius, kaip Vladimiras Putinas ir Dmitrijus Medvedevas Rusijos politikos viršūnėje, pasikeis pareigomis.“ Apie tai, kad vadovauti LFF gali geriau už konkurentus, kalba ir L.Varanavičius,

Buvęs profesionalus futbolininkas J.Kvedaras yra trumpai, bet nesėkmingai treniravęs ir Lietuvos rinktinę. BFL nuotr.

pridurdamas, jog futbolas jam – darbas iš meilės sportui, kuris suteikė progą pažinti milžiniškos futbolo industrijos užkulisius, leido užmegzti įdomių pažinčių ir net draugiškų ryšių su tokiomis garsenybėmis kaip UEFA prezidentas Michelis Platini. J.Kvedaras ir G.Babravičius nelinkę sureikšminti įtakos, kurią L.Varanavičius įgijo tarptautinėse futbolo struktūrose. Abiem jiems svarbiau tai, kas vyksta savame kieme. „Gerai sutariu su Vokietijos futbolo sąjungos, kuriai UEFA ir FIFA reikalingi tik tam, kad galima būtų gauti Europos ar pasaulio čempionatą, vadovais, bendrauju su Ispanijos futbolo federacijos prezidentu, – pasakojo J.Kvedaras. – Bet UEFA – tai lygiava. Jei duoda 40 aikščių dangų, duoda visiems. Koks nors San Marinas klausia: o kur mums jas dėti? Visa jų šalis – vieno kalno šlaitas.“ „Pažįstu ir aš daugelį futbolą valdančių žmonių. Bet Europoje madų mes nediktuosime. Ten vis tiek reikės prisitaikyti ir stengtis priimti teisingus politinius sprendimus. Todėl mano prioritetas būtų futbolo vidaus politika“, – panašiai kalbėjo ir G.Babravičius. J.Kvedaro nuomone, užsienyje galima pabandyti užsidirbti naudojantis asmeniniais ryšiais: „Su šalies rinktinių direktoriumi Robertu Tautkumi buvome Vokietijoje, kalbėjome su galimais investuotojais, kurie galbūt mums skirs po kelis šimtus tūkstančių eurų per metus. Tai – nemažai. Koks vokiečių interesas? Vienas jų dirba agentu, todėl jam įdomi rinka, kitiems daug nereikia – kelių pakvietimų į VIP ložę per rinktinės

G.Babravičius į futbolą pasuko nuvargintas nesibaigiančių pralaimėjimų politikoje. „15min“ archyvo nuotr.

Kas yra kas?

Liutauras VARANAVIČIUS Gimė 1970 m. kovo 17 d. Kaune. Nuo 1997 iki 2000 m. „Ūkio banko“ valdybos pirmininkas, nuo 2000 m. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas, buvęs UEFA Vykdomojo komiteto narys. rungtynes. Jie tiesiog mėgsta futbolą, todėl tokie pakvietimai jiems – didelė garbė.“ Favoritas – sekretorius Jei rinkimus laimės L.Varanavičius arba G.Babravičius, didelių permainų šalies futbolo politikoje, matyt, nebus. Futbolo plėtros iki 2020 metų strategija – ne tik dabartinio prezidento, bet viceprezidento, vadovavusio darbo grupei, kūrinys. Todėl nukrypimų nuo pagrindinio kurso laukti

nederėtų. „Svarbiausias tęstinis darbas – stadionų ir aikščių statyba“, – strateginį tikslą įvardijo daugiausia permainų žadantis J.Kvedaras. G.Babravičiaus nuomone, infrastruktūra lieka viena skaudžiausių Lietuvos futbolo bėdų, nes išskyrus porą teigiamų pavyzdžių – darbus, kurie nuveikti Marijampolėje ar Gargžduose – girtis nėra kuo. Paklaustas, koks yra LFF indėlis statant ar rekonstruojant arenas Marijampolėje ir Gargžduose, G.Babravičius šyptelėjo: „Sakykime, federacija netrukdė.“ Šeštadienį konferencija išrinks LFF prezidentą, vadovausiantį ketverius metus. Kalbant su tais, kurie balsuos, susidaro įspūdis, kad J.Kvedaras – aiškus favoritas. „Generalinis sekretorius turėtų dirbti, o prezidentas – formuoti politiką. Dabar mūsų situacija tokia, kad LFF valdžios viršūnėje turime du politikus. Lietuvai to per daug, užtektų vieno J.Kvedaro“, – teigė vieno A lygos klubo atstovas. L.Varanavičius, paklaustas apie konkurentus, pastebėjo, kad G.Babravičius pakalbėti ir pakeliauti mėgsta labiau nei dirbti, o „dėl Juliaus – savi niuansai“. G.Babravičius, pergalės atveju žadantis kitus savo interesus nustumti į šalį ir atsidėti futbolui, į klausimą, už ką balsuotų, jei nekeltų kandidatūros, atsakė: „Aš keliu kandidatūrą.“ „Nė už vieną“, – išgirdęs tą patį klausimą po pauzės papurtė galvą J.Kvedaras. Jei šis jo teiginys yra nuoširdus, kiti du kandidatai išgirdo grėsmingą žinią.


16 | Sveikata

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Nei moteris, nei vyras – trečioji lytis Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

„Berniukas ar mergaitė?“ – su lig pirmu naujagimio klyksmu teiraujasi tėvai. Kartais šis klausimas sutrikdo net daug mačiusius medikus. Ką atsakyti, jei kūdikis turi abiejų lyčių bruožų? Pasaulį kasmet išvysta tūkstančiai vaikų, neturinčių aiškios lyties. Vien Vokietijoje per metus gimsta nuo 80 iki 120 interseksualių kūdikių. Lietuvos statistika ne tokia gąsdinanti. 2008 m., kai gimstamumas buvo pasiekęs aukštumas, šalyje gimė dešimt vaikų, turinčių ir vienos, ir kitos lyties bruožų. Praėjusių metų duomenų Higienos institutas dar nesusistemino, tačiau 2010-ųjų statistika rodo, kad tuomet gimė penki interseksualūs kūdikiai. „Tai – naujagimių statistika. Tačiau kartais lyties raidos sutrikimai išryškėja vėliau. Jei į vieną krūvą sudėtume viską, net tokius sutrikimus kaip šlaplės atsivėrimo defektai, galėtume sakyti, kad problemų dėl lyties turi 1 iš 2000 žmonių. Tai gana daug“, – „15min“ sakė Vilniaus universiteto ligoninės Santariškių klinikų Medicininės genetikos centro gydytojas genetikas prof. Algirdas Utkus.

A.Utkus: „Gamtoje pavyzdžių toli ieškoti nereikia: sliekas – klasikinis hermofroditas.“

Įvairūs sutrikimai Interseksualumas – tam tikra anomalija, tačiau tai dar nereiškia, kad kūdikis – nesveikas. Visi kiti jo organai gali kuo puikiausiai funkcionuoti. Lyties sutrikimas gali būti įvairių lygmenų: genetinis, gonadinis, anatominis ir kt. Pirmu atveju žmogus gali turėti moterišką chromosomų rinkinį, tačiau jo fenotipas – išorė – panašesnė į vyro. Arba atvirkščiai. Gonadinis lygmuo – kai lytinės liaukos nepakankamai išsivysčiusios. Nutinka ir taip, kad žmogus turi ir sėklides, ir kiaušides. Vertinant anatomiškai, pagal išorinius lyties organus, irgi gali būti neatitikimų. Kūdikis gali turėti vyro arba moters genitalijas – arba abiejų mišinį. „Tai reiškia, kad išoriniai lyties organai gali būti moteriški, o vidinės jų struktūros –

Kaip formuojasi

Pasaulį kasmet išvysta tūkstančiai vaikų, neturinčių aiškios lyties.

Iki šeštos vystymosi savaitės, nesvarbu, kokį chromosomų rinkinį – vyrišką ar moterišką – turi, embrionai yra vienos lyties – visi ambiseksualūs.

123rf nuotr.

Tai reiškia, kad tiek išorinių, tiek vidinių vaisiaus lyties organų pirmtakai yra visiškai vienodi. Bazinė žmogaus lytis yra moteriška. Vėliau pasukama arba moteriškos, arba vyriškos lyties formavimosi kryptimi. Nuo šeštos savaitės pradeda formuotis vyriška lytis, jei kiaušialąstė buvo apvaisinta spermatozoidu, kuris turi Y chromosomą. Jei kiaušialąstė apvaisinta spermatozoidu, kuris turi X chromosomą, iki dvyliktos savaitės lyties raida išgyvena ramybės stadiją – lyg nieko nevyktų. Po to pradeda vystytis moteriška lytis. Gimus žmogaus lytinė raida nesustoja, ji tęsiasi brendimo metu. Tai vyksta bręstant vyriškoms ir moteriškoms liaukoms – kiaušidėms, sėklidėms.

vyriškos. Pavyzdžiui, centre konsultavome vieną porą, negalėjusią susilaukti vaikų. Ieškojome genetinių priežasčių, lemiančių nevaisingumą. Atlikus sutuoktinių chromosomų tyrimą paaiškėjo, kad abu partneriai – vyras ir moteris – turi vienodą chromosomų rinkinį: vyrišką 46,XY. Išoriniai moters lyties organai – moteriški, tik nėra viršutinės makšties dalies. O viduje – nei gimdos, nei kiaušintakių. Senais laikais, matyt, niekas netyrė, tai taip ir liko“, – svarstė A.Utkus. Galutinis sprendimas – tėvų Kokią lytį parinkti kūdikiui, tėvai turi apsispręsti iki kol jam sueis pusantrų metukų. Konsultacijos su medikais – būtinos. Nors chirurgiškai suformuoti moters lytį kur kas paprasčiau, reikia atsižvelgti ne tik į išorinius lyties organus, bet ir į vidinius. „Dar vienas atvejis iš realaus gyvenimo: gimė kūdikis, išoriniai lyties organai kėlė tam tikrų abejonių. Buvo ištirtos chromosomos – nustatytas normalus vyriškas tipas. Žinodami tą faktą, tėvai pasirinko vaiką auginti kaip berniuką. Tačiau, kaip parodė vėliau atlikti nuodugnesni tyrimai, viduje nebuvo nei sėklidžių, nei kiaušintakių ir gimdos – tik trumpa akla makštis. Vaikas augintas kaip berniukas, nors neturėjo normalios vidinės lyties organų struktūros – nei moteriškos, nei vyriškos“, – pasakojo profesorius. Genetiniams ir medicininiams tyrimams žengiant į priekį, pavojus suklysti kyla vis rečiau. Lyties problemos nesibaigia chirurginiu gydymu. Neišvengiamas – ir hormoninis. Genetines ligas visuomenė vis dar linkusi slėpti – net nuo pačių artimiausių žmonių. Lyties raidos problemos paprastai lieka siaurame šeimos rate. „Tėvams tai – didžiulis stresas. Jei apie lyties defektus sužinoma jau brandžiame amžiuje, be psichologo konsultacijų neapsieinama. Sužinoti, kad išoriškai esi vienoks, o viduje kitoks, baisus smūgis. Su tuo susitaikyti reikia laiko. Tačiau praktika byloja, kad su viskuo susitaikoma“, – kalbėjo A.Utkus. Bijo dar didesnės izoliacijos Dvilytėje visuomenėje interseksualumas kelia rūpesčių ne tik tėvams ar medikams, bet ir valdžios institucijoms. Pavyzdžiui, Vokietijos nacionalinė etikos taryba rimtai svarsto, ar nereikėtų aiškios lyties neturintiems žmonėms suteikti atskirą teisinį

statusą. Konsultuojantis su medikais, teisininkais, sociologijos ekspertais ir tais pačiais interseksualais, prabilta net apie trečiąją lytį. „Gamtoje pavyzdžių toli ieškoti nereikia: sliekas – klasikinis hermofroditas. Antikiniuose meno kūriniuose, ypač skulptūroje, buvo vaizduojami žmonės, turintys abiejų

lyčių požymių. Literatūroje netgi rašyta, kad dvilytis individas yra pranašesnis už vienalytį. Taigi diskutuoti galima gana plačiai. Tačiau pagal visuomenės sąrangą dvi lytys galų gale imtos laikyti norma. Mano manymu, negali būti dar vienos neaiškios lyties: užtenka, kad ir tos dvi sunkiai susišneka“, – pastebėjo gydytojas genetikas.

ORGANIZMUI VALYTI  bei veiksmingiausių Vienas populiariausių organizmo valymo būdų jau prieinamas ir Lietuvos UNIKALI JONŲ gyventojams. Japonų sukurtą „Detoxas“ aparatą, kurio veikimo principas remiasi unikalia jonų TERAPIJA terapija, spėjo įvertinti išrankiausios garsenybės. Nuodas, vardu toksinai Ne veltui šis Japonijos mokslininkų išrastas metodas yra sukutas pagal Nobelio premijos apdovanotus atradimus. Šiandien daugelio šalių specialistai vieningai sutaria, jog organizmo tarša, ypač toksinai, mūsų kūną priverčia kentėti nuo įvairių ligų, negalavimų. Tai yra ir pagrindinė priešlaikio senėjimo priežastis. Toksinai, kurie dar vadinami šlakais, daugiausia įsisavinami per maistą, prisotintą įvairių menkaverčių papildų, užterštą pesticidais. Šių sveikatai kenksmingų medžiagį kiekį nulemia ir nevisavertė medžiagų apykaita, žalingi įpročiai, sunkieji metalai, kiti teršalai, į organizmą patenkantys per kvėpavimo takus. Sveikos gyvensenos principų nesilaikantis, užterštoje aplinkoje gyvenantis bei reguliariai organizmo nevalantis žmogus gali būti sukaupęs net iki 5 kg tokių nuodų. O tai šiandien yra įprastos sąlygos daugeliui žmonių. Ištirpdo 3-5 kg svorio Apie didelį organizmo užterštumą signalizuoja tokie simptomai kaip chroniškas nuovargis, susilpnėjęs imunitetas, padidėjęs nervingumas, jautrumas, išsipūtęs pilvas, prastas burnos kvapas,

spuogai, užsikimšusios odos poros, pigmentinės dėmės. Neretai toksinams galime būti „dėkingi“ ir už nemigą, suprastėjusią atmintį, šalančias galūnes, nuotaikų kaitą, alergines organizmo reakcijas bei kitus negalavimus. Be to, toksinai naikina kolageną, todėl oda ilgainiui netenka elastingumo, joje gausėja gilių raukšlių. Organizmo valymas, arba detoksikacija, jonų terapijos būdu yra viena efektyviausių priemonių, padedančių atsikratyti toksinų, išsaugoti natūralų grožį, užkirsti kelia ligoms bei priešlaikiam senėjimui ir, kas ypač aktualu dailiosios lyties atstovėms, numesti svorio. Po procedūros žmogaus kūnas gali palengvėti nuo 3 iki 5 kg. Laikrodis sukasi atgal Anglų mokslininkai įrodė, kad visą procedūrų kursą atlikęs vyras pajaunėja dvejais metais. Tad organizmo valymas turėtų tapti įprasta mūsų gyvensenos dalimi. Valymo kursus įprastai rekomenduojama kartoti kas dvi savaites, tačiau jei organizmas labiau nusilpęs, prireiks daugiau procedūrų. Visas šis procesas yra sertifikuotas, o jonų terapija neturi jokio pašalinio poveikio. Naujasis „Detoxas“ aparatas skirtas visiems šeimos nariams. Oficialus atstovas Lietuvoje „Detoxas“ įsigijusiems aparatą suteikia galimybę pasikonsultuoti su sveikatos specialiste – ji atvyks ir pademonstruos visas aparato galimybes būtent Jūsų sveikatos problemoms spręsti. Platesnė informacija 8 615 11 888 arba www.detoxas.lt

www.detoxas.lt - oficialus atstovas Lietuvai. Sveikas organizmo valymas.


Aukos pavirto kaltininkais Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Pirmoji – Klaipėda

Jeigu jūsų namo sienas yra pamėgę terliotojai, nuo gegužės vidurio galite turėti rimtų nemalonumų. Vilniaus savivaldybė užsimojo terlionių nenušveitusiems namų šeimininkams skirti baudas iki 2 tūkst. Lt. Nelegalūs miestą darkantys grafičiai Vilniuje tapo neįveikiama problema. Nors karas terliotojams buvo skelbtas ne kartą ir ne du, už rankos sučiuptas vos vienas kitas, o buvusio miesto tarybos nario Algio Ramanausko-Greitai triukšmingai paskelbtos „solomono“ gaudynės apskritai baigėsi fiasko. Dabar situaciją sugalvota pakeisti baudžiant niekuo dėtus namų savininkus, kitaip sakant, aukas paversti kaltininkais. Įspūdingos sumos Pernai Vilniaus policija sulaukė 76 pranešimų apie turto sugadinimą apipaišant grafičiais pastatų fasadus, į komisariatus buvo pristatyti 29 asmenys, pradėta 15 ikiteisminių tyrimų. Sumos, išleidžiamos terlionių valymui nuo pastatų ar uždažymui – įspūdingos. Kasmet Vilniaus savivaldybė tam skiria iki 0,5 mln. Lt, dar apie 100 tūkst. Lt išleidžiama sostinės tiltams, viadukams, požeminėms perėjoms.

Uostamiestis pirmasis paskelbė, kad dėl ištepliotų sienų bus baudžiami pastatų šeimininkai. Tačiau baudos jie išvengs, jei pastebėję terliones, iš karto praneš policijai. Vos apie tai paskelbus, klaipėdiečiai sukruto – policija gavo kur kas daugiau pranešimų apie grafičius. Reidus, kurių metu bus fiksuojami pastatai, apipaišyti grafičiais, ketinama pradėti balandį.

Vilnių darkančios terlionės – neįveikiama problema. I.Gelūno nuotr.

Jeigu tenka nuvalyti dažais apipiltą paminklą, savivaldybė papildomai išleidžia po 24 Lt už kv.m. Sutartis su tokius darbus vykdančia bendrove baigiasi gegužės 18-ąją. Po to visa atsakomybė bus užkrauta pastatų savininkams arba naudotojams. Jie patys privalės nuvalyti arba uždažyti nelegalius grafičius. Tokia nuostata yra miesto tarybos patvirtintose Statinių tinkamos priežiūros taisyklėse. Savivaldybė prižiūrės

tik jai priskirtus pastatus ir tuos, kurie neturi šeimininkų. Žada aklai nebausti Vis dėlto savivaldybės atstovai žada, kad nepuls aklai bausti pastatų nenusivaliusių žmonių. Pirmiausia bus paraginta susitvarkyti, įspėta ir tik tada išrašyta bauda. „Juk daugiabučio sienas gali apipaišyti tame pačiame name gyvenantys vaikai. Tai

gal jie bus suinteresuoti nebeterlioti, jeigu jų tėvams teks sumokėti ir už nuvalymą, ir baudą. Mes žiūrime ir iš šitos pusės, galbūt tai bus savotiška prevencija“, – aiškino Vilniaus savivaldybės Pastatų administravimo poskyrio vedėja Gražina Žiemininkienė. Tačiau ar tokiu būdu pavyks mieste išnaikinti terliones, vis dėlto abejojama. „Ir dabar susidaro įspūdis, kad grafitininkai pamėgę tas pačias vietas, o kai jos nuvalomos, jie „padėkoja“ už nuvalymą ir vėl paišo ten pat. Todėl kartu turėtų vykti ir prevencinis darbas, numatytos vietos legaliam piešimui, konkursai, taip paišytojų energiją kreipiant ten, kur tai galima daryti legaliai“, – kalbėjo G.Žiemininkienė. Šiuo metu sostinėje yra numatytos septynios vietos, kur grafičius galima piešti legaliai. Tai požeminės automobilių aikštelės, perėjos, Neries prieplauka tarp Karaliaus Mindaugo ir Žirmūnų tiltų (iš Olimpiečių gatvės pusės). Tačiau norint piešti čia legaliai, reikia gauti savivaldybės leidimą.


18 | Vilnius

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Perku butą

Išbandymas nervams Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt

NAUJI BUTAI Ieškodama būsto pirmiausia pradėjau nuo naujos statybos butų. Ne butas, o apartamentai Pirmiausia nusižiūrėjau Žvėryno rajone parduodamą butą naujame name šalia troleibusų žiedo. Po apžiūros, kai jau atrodo, kad buto planas, namas ir vaizdai pro langus tenkintų, paaiškėja smulkmena: nors skelbime nurodyta, jog tai – butas, ir NT agentas būstą vadina butu, jis įformintas kaip apartamentai. Tai reiškia, kad bus taikomas NT mokestis. Nenorite mokėti? „Ne bėda, – sako agentas. – Maždaug už 8000 litų galite pakeisti būsto paskirtį iš apartamentų į butą.“ Paskaičiuokime: 217 000 litų už 43 kv. m, butą su daline apdaila, 25 000 už požeminę automobilio stovėjimo aikštelę ir 8 000 litų už būsto paskirties keitimą. O kur dar apdaila, baldai, buitinė technika? Susidaro apvali 350 000 litų sumelė plius palūkanos, jei imi paskolą iš banko. O ir derėtis agentas nelinkęs. Apžiūra tamsoje Tas pats agentas, pasirodo, man aprodys ir Naujamiestyje bei Senamiestyje nusižiūrėtus naujos statybos namus. Pastarąjį susitariame apžiūrėti vakare. Lauke tamsu. Nors daugiabutis beveik priduotas, o žmonės įsirenginėja būstus, šviesos net laiptinėje nėra. Prožektoriaus – irgi. Apie tai agentas „nepagalvojo“. Taigi 2 kambarių 45,6 kv. m buto apžiūra (tiksliau – apčiuopa) vyksta be šviesos. Tamsu, nors į akį durk, o agentas ir duria. Pirštu į lubas. Ir paslaptingai šypsosi: „Šis butas turi vieną išskirtinumą...“ „Gal galite bent mobiliuoju pašviesti, nieko nematau“, – paprašau. Paaiškėja, kad stoviu palėpiniame lofte. O kaip pavadinti patalpas, kurių lubos – penkių metrų aukštyje, išskyrus žemesnę sieną

I.Gelūno nuotr.

Atsiėmėte iš „Snoro“ atgautą indėlį ir nusprendėte investuoti – įsigyti nekilnojamojo turto? O gal esate ta jauna pora iš reklamos, kuriai pabodo leisti vakarus ant nepatenkintų draugų odinės sofos, užuot ėjus namo pas uošvius? Tuomet kviečiu į virtualią ekskursiją po sostinėje parduodamus butus. Patarimai perkantiems Per kelis mėnesius peržiūrėjau apie 20 butų. Žmonės skelbimuose „pamiršdavo“ paminėti, kad vanduo ir namai šildomi katilu; kad ką tik renovuoto namo stogas – kiauras, todėl bute gali prilyti; nurodydavo, kad butui priklauso du arai žemės, o paaiškėdavo, kad tik pusė, ir to atitverti negali, nes kaimynai pro tą žemės gabaliuką eina; vamzdžio didumo skyles sienoje slėpdavo užuuolaidomis. Patarčiau prieš perkant butą aplankyti name jau gyvenančius kaimynus. Net ir didžiausias miknius, gražiai paprašytas, papasakos apie daugiabučio privalumus ir trūkumus. Tada ir paaiškėja, kad sąskaitos už šildymą gruodžio mėnesį siekia ne 100, o 240 litų, vėjas pučia pro „trijų stiklo paketų“ langus, ir garso izoliacija nėra tokia puiki. ties miegamojo langu? Jeigu yra antonimas klaustrofobijai, tokia liga ten gresia susirgti: siauri, nedideli kambariai ir penkių metrų aukštis – nelabai suderinami su jaukumu ir vidine ramybe, kurių tikiesi iš namų. Skaičiuojame: šildymas, apdaila kainuotų kone dvigubai daugiau nei paprastame bute, butas su akcija kainuoja 203 000 litų, antžeminė aikštelė automobiliui – 12 000. Dar prieš dvi dienas ji kainavo 2000 litų pigiau, tačiau „žmonės, turintys po du automobilius, susivokė, jog tikrai neturės kur jų pastatyti, todėl suskubo pirkti, o tai pakėlė kainą“, – kuo ramiausiai paaiškina agentas. Skelbime kaina buvo sena, apie lubas – nė žodžio.

SENI BUTAI Nusprendžiu apžiūrėti senos statybos butus. Matau, kad dalis jų dar nuo vasaros neparduota. Įdomu tai, kad kai kurie butai

Pasirodo, šiame name parduodami ne butai, o apartamentai, už kuriuos reikia mokėti nekilnojamojo turto mokestį. tinklalapiuose turi po kelis skelbimus. Viename skelbime nurodyta, kad tas pats butas yra Senamiestyje, kitame – kad centre, trečiame – kad Naujamiestyje. Antakalnis virsta Užupiu, o Stoties rajonas – „prestižiniu ir saugiu mikrorajonu“. Belangė virtuvė Nusižiūriu M.K.Čiurlionio gatvėje 2 kambarių 45,5 kv. m butą su baldais už 235 000 litų. Sakoma, kad tas, kuris vėluoja 15 minučių, tavęs negerbia. NT agentė vėluoja 50 minučių. Viliuosi, kad laukiu ne veltui. Telefonu kalbėdama pasiteiravau, ar yra kas nors, ką turėčiau žinoti prieš atvažiuodama. „Na, nieko, tik namas – buvęs Vilniaus universiteto bendrabutis. Butas rekonstruotas, jame nebuvo virtuvės, o dabar ji įrengta.“ Skelbime to nebuvo paminėta, bet bent žinau, kur einu. Paaiškėja, kad ne visai. Buvusio bendrabučio laiptinė – verta „grieko“: senoviniai platūs jos laiptai riestais turėklais primena rūmus. Tačiau įėjusi į butą patenku tiesiai į virtuvę. Be langų. Koridoriaus irgi nėra. Visos buto patalpos asimetriškos – lyg kreivų

veidrodžių karalystėje, keisčiausių formų. Vonia labai ilga ir siaura, kreivomis sienomis. Remontas esą darytas neseniai, bet butui reikia kapitalinio. Lubos vietomis suskilinėjusios, nors stogas, NT agentės teigimu, naujas. Kaip jie taip sugeba nufotografuoti, kad trūkumų nebūtų matyti? Kam tie baldai!? Pėdinu į A.Vivulskio gatvėje sename name esantį suremontuotą butą, kainuojantį 230 000 litų. Butas nuotraukose – su naujais baldais: gražia minkšta lova, odine sofa, sekcijomis ir viskuo kitu, bet už nurodytą kainą parduodamas be jokių baldų (na, nebent kokios spintelės šeimininkams išlupti nepavyktų). Virtuvėje remontas vis tik nedarytas. Apdairiu rakursu fotografuota... Kai pasipiktinu, kad skelbime nepaminėta, jog baldai neparduodami, o nuotraukose jie yra, šeimininkė skėsčioja rankomis: mums patiems baldų reikės. Sutiktų nuleisti buto kainą tik 10 000 litų. Apsisuku ant kulno ir trenkiu durimis – už tiek net baldai neišeis.


28 | Renginiai Vilniuje

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Kovo 16 d., penktadienis

18 val. – Vilniaus mokytojų namai Dainuojamosios poezijos vakaras. Dalyvaus Tomas Pupinis, Tadas Miliauskas, Darius Paplauskas, savo eilėraščius skaitys poetas Ernestas Noreika. Koncertą ves Tomas Taškauskas. Bilietai – 5 Lt.

18.30 val. – Vilniaus teatras „Lėlė“ PREMJERA. Gintaro Varno režisuotas spektaklis „Teiresijo krūtys“. Jame pasakojama tragikomiška istorija apie žmonos paliktą vyrą, kuriam tenka pakeisti lytį ir gimdyti vaikus. Bilietai – 40 Lt.

19 val. – Lietuvos nacionalinis dramos teatras PREMJERA. Spektaklis „Akmuo“. Trys pagrindinės jo herojės – trijų skirtingų kartų atstovės. Jų istorijos vystosi tame pačiame Dresdeno miesto name. Režisierius – Agnius Jankevičius. Vaidina: Vaiva Mainelytė, Nelė Savičenko, Paulius Tamolė ir kt. Bilietai – nuo 40 Lt.

19 val. – menų fabrikas „Loftas“

„Akmuo“

Kovo 16 d.

dalių programą, kurioje skambės lietuvių, rusų ir pasaulio populiarios melodijos. Bilietai – 15 Lt.

Kovo 17 d., šeštadienis

18.30 val. – Lietuvos nacionalinis operos ir baleto teatras Dainuos Violeta Urmana, Anita Rachvelishvili (Gruzija), Alfredo Nigro (Italija), Riccardo Zanellato (Italija). Dirigentas Gintaras Rinkevičius. Bilietai – 100–450 Lt.

Pirmą kartą Lietuvoje – Trubadūrai-pankai iš Prancūzijos. Tai aštuoni vyrukai iš Bordo, pasivadinę „Leo klyksmai“ („Les Hurlements D‘Léo“), grojantys gitaromis, akordeonais, saksofonais ir daugybe kitų instrumentų. Bilietai – nuo 39 Lt.

19 val. – Nacionalinė filharmonija

20 val. – restoranas „Neringa“

19 val. – Menų spaustuvė

Daiva Naujikienė, Viktoras Malinauskas ir Valdemaras Frankonis pristatys naują trijų

„Cezario grupės“ spektaklis „Drąsi šalis“. Bilietai – 40 Lt.

Su Lietuvos nacionaliniu simfoniniu orkestru pasirodys dirigentas Cyrilas Diederichas iš Prancūzijos. Taip pat muzikuos Lietuvos jaunosios kartos pianistė Evelina Puzaitė. Bilietai – 20, 30, 50 Lt.

Violeta Urmana

Kovo 17 d.

19 val. – klubas „New York“ Grupės „Ir Visa Tai Kas Yra Gražu Yra Gražu“ 25-asis gimtadienis. Kartu į sceną žengs kolektyvo „Poliarizuoti stiklai“ siela Šarūnas Mačiulis ir Vytautas Labutis. Bilietai – 28–38 Lt.

22 val. – menų fabrikas „Loftas“ Bus švenčiama Airijos nacionalinė šventė – Šv. Patriko diena.

Kovo 18 d., sekmadienis

12 val. – Nacionalinė filharmonija Teatralizuotas koncertas visai šeimai „Gražuolė ir Pabaisa“. Dalyvaus Vilniaus styginių kvintetas „Intermezzo“, solistai Eglė Strumskytė (sopranas), Bruno Bieri (hangas, virštoninis vokalas), Saulius Petreikis (pučiamieji) ir „Lėlės“ teatro aktoriai. Bilietai – 10, 15, 20 Lt. 16 val. – Taikomosios dailės muziejus Koncertuos trio „FortVio“: Ingrida

„Iļģi“

Kovo 20 d.

Rupaitė (smuikas), Povilas Jacunskas (violončelė) ir Indrė Baikštytė (fortepijonas). Bilietai – 20 Lt.

18 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertuos M.A.M.A. apdovanojimuose „Metų elektroninės muzikos atlikėjų“ nominacijoje geriausiais pripažinti Justė Arlauskaitė-Jazzu ir Leonas Somovas. Mušamaisais gros Marijus Aleksa, bosine gitara pritars Domas Aleksa. Bilietai – 53–103 Lt.

Kovo 20 d., antradienis

18 val. – Šv. Kotrynos bažnyčia Koncertuos 30 metų koncertuojanti Latvijos postfolko grupė „Iļģi“. Per paskutinius trejus metus grupė išleido tris albumus, koncertavo JAV, grojo Latvijos ir Europos festivaliuose. Tarptautinį pripažinimą grupei pelnė 2006 m. albumas „Ne vienai dienai“ Bilietai – 45–63 Lt.

Užsk. Nr. 304340


Kaunas | 17

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Tikslas – vertingos patalpos?

Menininkai protestavo prieš kultūros naikinimą Kaune. E.Ovčarenko nuotr.

Mūšis dėl meno įstaigų Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Karštos ir ilgos diskusijos nereiškia didesnio aiškumo. Ketvirtadienį Kauno tarybos posėdyje dvi valandas skambėjusios politikų, valdininkų, menininkų kalbos dėl miesto kultūros įstaigų sujungimo įnešė tik dar daugiau painiavos. Esant tokiai situacijai, politikai žengė turbūt patį išmintingiausią žingsnį – nusprendė atidėti sprendimo priėmimą dėl Kauno mažojo teatro prijungimo prie Kauno kino studijos. Klausimas dėl Kauno šokio teatro „Aura“ sujungimo su Kauno pantomimos ir plastikos teatru buvo išbrauktas iš darbotvarkės dar posėdžio pradžioje. Kitas tarybos posėdis vyks balandžio 5 d. Taip pat planuojama sujungti tris iš keturių miesto biudžetinių koncertinių įstaigų: Kauno bigbendą, Kauno pučiamųjų instrumentų orkestrą „Ąžuolynas“ ir Kauno muzikos ansamblį „Ainiai“. Intrigos teatro viduje Valdantieji tikina, kad optimizavus miesto kultūros įstaigų valdymą, būtų taupomos lėšos, jų veikla taptų efektyvesnė. Tačiau jokių konkrečių finansinių skaičiavimų, kokią naudą miestui atneštų toks optimizavimas, nėra. Kyla įtarimų, kad sujungimų iniciatoriai turi kitų priežasčių ir tikslų. Vienas jų – Kauno mažajame teatre jau penkerius metus tęsiasi nesutarimai tarp šio teatro direktoriaus, aktoriaus Audriaus Baniūno ir meno vadovo, režisieriaus Vytauto Balsio. V.Balsys ir Mažojo teatro aktorius Ramūnas Šimukauskas yra įsitikinę, kad teatro prijungimas prie Kauno kino studijos panaikintų dvivaldystę. Tačiau A.Baniūnas ir kiti Kauno teatralai kategoriškai pasisako prieš susijungimą. Opozicija neatmeta galimybės, kad teatrus norima sujungti, siekiant miesto centre atlaisvinti vertingus pastatus. Protestavo prieš sujungimą Menui neabejingi kauniečiai ketvirtadienį, vykstant tarybos posėdžiui, savo nepritarimą teatrų sujungimui išsakė surengę išradingą protesto akciją, pavadintą filmo „Kaip savivaldybės napoleonai per kultūrą kėlėsi“ kūrimu. Taip pasišaipyta iš dosniai savivaldybės remiamos vasarą vyksiančios Napoleono kariuomenės persikėlimo per Nemuną ties Kaunu inscenizacijos. Jai iš

miesto biudžeto numatytas net ketvirtis milijono litų. Prieš savivaldybės pastatą buvo teatrališkai patiestas kilimą primenantis didelis popieriaus lapas, su užrašu „Kultūra“. Per jį per kelias minutes, simboliškai sutrypdami „kultūrą“, pražygiavo keli šimtai kauniečių, susiskirsčiusių į devynių žmonių grupeles, o visam paradui vadovavo aktorius ir režisierius Andrius Žiurauskas. Trumpą „flashmobą“ vainikavo visų akcijos dalyvių susikabinimas už rankų, reiškiantis, kad „jei reikia, mes galime suvienyti savo jėgas ir pakovoti už save“. „Mes visi suprantame, kad miestui reikia taupyti. Tačiau kodėl su mumis nesi-

Suabejota „Romuvoje“ įsikūrusios Kauno kino studijos veiklos skaidrumu.

kalbama? Jie sukuria įvairiausias kultūros ir meno tarybas, kaltina mus neaktyvumu (A.Žiurauskas yra Kauno miesto Kultūros ir meno tarybos pirmininko pavaduotojas – red. past.), kad neturime savo pozicijos, bet kaip mes galime ją turėti, jei tik iš žiniasklaidos sužinome naujienas, kurios mus konkrečiai liečia?“ – sakė A.Žiurauskas. Rinks centus sumokėti baudą A.Žiurauskas patikino, kad ši žaisminga, tačiau visai ne džiaugsminga protesto akcija – pirmoji, tačiau tikrai ne paskutinė, jei miesto politikai neatsisakys idėjos sujungti Kauno kultūros įstaigas. Netrukus spontaniškai gimė ir antrosios akcijos idėja. Po

renginio prie A.Žiurausko priėjo policijos pareigūnė, surašiusi šaukimą atvykti į policijos nuovadą pasiaiškinti dėl renginio. Jam gresia administracinė nuobauda. Aktyvus visuomenininkas architektas Audrys Karalius baudai pinigus surinkti pasiūlė A.Žiurauskui aukojant po kelis centus. Mechaniniam miesto kultūros įstaigų sujungimui nepritaria ir kultūros ministras Arūnas Gelūnas. Jis trečiadienį laišku kreipėsi į Kauno merą, atkreipdamas dėmesį į tai, kad savivaldybės planuojama kultūros įstaigų pertvarka ne tik nesutelkia kultūros žmonių spręsti iškylančias problemas, bet ir akivaizdžiai neduotų planuojamų rezultatų.

Rytis Šatkauskas, Kauno tarybos narys, Darbo partijos frakcijos atstovas „Viena iš versijų, kodėl iš tiesų atliekami pakeitimai kultūros srityje, yra ne noras taupyti, o siekis į privatizuojamųjų objektų sąrašą įtraukti dar vieną vertingą Kauno pastatą. M.Daukšos gatvės 34-ajame name yra įsikūrusios trys įstaigos – „Kauno mažasis teatras“, „Kauno plastikos ir pantomimos teatras“ bei Kauno miesto savivaldybės Kultūros skyrius. Beje, pastarasis, vykdant reorganizaciją, taip pat yra jungiamas su kitu savivaldybės skyriumi, kuruojančiu turizmą. Jei visos trys įstaigos bus sujungtos su kitomis organizacijomis ar skyriais, laisvas liks trijų aukštų pastatas, esantis Senamiestyje. Kuo gi jis nepatrauklus parduoti, kai Kaune jau mažai liko ką parduoti?“


Kaunas | 27

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Kaunietis įdarbino automobilius Šarūnas Bulota s.bulota@15min.lt

Skaičius

40

Nuolat brangstantys degalai veikliam kauniečiui pamėtėjo verslo idėją, kaip atpiginti kelionę automobiliu. Vairuotojui, sutikusiam ant savo mašinos užsiklijuoti reklaminį lipduką, siūlomas viliojantis atlygis – nemokami degalai arba įvairios dovanos. „Visuomet, degalinėje žiūrėdamas į savo automobilį, pagalvodavau: „Pilu į tave brangų benziną, o tu man nieko neuždirbi“. Matant, kiek daug miesto gatvėmis važinėja mašinų, vėliau kilo idėja išnaudoti jas kaip mobilų reklaminį plotą“, – apie verslo idėjos užuomazgą pasakojo Tomas Gaudinskas, sukūręs tinklalapį Uzsidirbu.lt. Nauja reklamos forma sudomino nemažai verslininkų, o galimybė įdarbinti automobilį – vairuotojus. Šiuo metu miesto gatvėmis jau važinėja kelios dešimtys automobilių su ant galinio bamperio užklijuotu, maždaug transporto priemonės registracijos numerio dydžio lipduku. Dviratį išrado antrąkart Verslus kaunietis prisipažino antrą kartą išradęs dviratį, nes tokia reklamos forma ne naujiena ne tik pasaulyje, bet ir Lietu-

Norint tokį jaunatvišką verslą sėkmingai įsukti, reikia ne finansinių investicijų, o laiko, energijos ir nuoseklumo. voje. Kai kurios komercinės radijo stotys prieš gerą dešimtmetį siūlydavo už prizus užsiklijuoti lipdukus ant automobilio. Prieš kelis metus panašią idėją bandė įgyvendinti keli vilniečiai, tačiau jų verslo modelis nebuvo sėkmingas.

Lt Tiek užsakovui kainuoja lipdukas ant vieno automobilio mėnesiui.

dar priklijuotas ant automobilio. Minimalus lipduko vežiojimo terminas – mėnuo, tačiau dauguma vairuotojų jį norėtų vežioti ilgiau – bent tris mėnesius.

T.Gaudinsko iniciatyva miesto gatvėmis jau rieda kelios dešimtys automobilių su reklaminiais lipdukais. Asmeninio archyvo nuotr.

„Pirmas žingsnis jau žengtas – norėjau pasitikrinti, ar vairuotojai norėtų įdarbinti savo automobilį. Sukūriau internetinę svetainę ir per dvi savaites pasiūlymu susidomėjo šimtai gyventojų. Vyksta aktyvios derybos ir su įmonėmis“, – tikino T.Gaudinskas. Jo žiniomis, tokia reklamos forma ypač populiari Kanadoje, Australijoje: „Vairuotojai netgi moka narystės mokestį, kad galėtų užsiklijuoti ką nors reklamuojantį lipduką ir taip užsidirbti.“ T.Gaudinskas pripažino, kad norint tokį jaunatvišką verslą sėkmingai įsukti, reikia ne finansinių investicijų, o laiko, energijos ir nuoseklumo. „Kol kas viską darau pats – susitikimai su verslininkais, vairuotojais, lipdukų maketai, tinklalapio kūrimas“, – vardijo vaikinas. Už taškus – degalai arba prizai „Įdarbink savo automobilį“ sistema paprasta – už vieną dieną vairuotojas gauna 10 taškų. Už 300 taškų per mėnesį jis gali gauti 5 litrus degalų (tikslus jų kiekis priklauso nuo degalų tipo ir tuometinių kainų). Galima rinktis ne degalus, o automobilio plovimą, bilietą į kiną, apsilankymą kavinėje ar kitą dovaną. Už atvestą draugą – papildomi 100 taškų. Kuo daugiau taškų

surenkama, tuo didesnis pasirinkimas: žurnalo prenumerata, boulingas, masažas, vyno degustacija. Įdarbindamas automobilį, vairuotojas turi pateikti duomenis, kiek kilometrų per mėnesį nuvažiuoja, paprašytas, turi atsiųsti nuotrauką, patvirtinančią, kad lipdukas vis

Pastebimesnė už tradicinę? Kodėl pasiūlymas įdomus vairuotojui – aišku: tereikia užsiklijuoti lipduką ir gausi atlygį. O kuo tai patrauklu reklamos užsakovams?„Tai – pigiausia reklama. Užsakovui lipdukas ant vieno automobilio mėnesiui kainuoja 40 Lt. Mašinos važinėja po įvairias miesto gatves, todėl jas mato labai daug žmonių. Sustoję eismo sraute, vairuotojai dažniausiai žiūri į priešais esantį automobilį, todėl lipdukus mes ir klijuojame ant bamperių ar bagažinių“, – aiškino Tomas. Jo teigimu, reklama ant automobilio yra labiau pastebima nei tradicinė – reklaminiai stendai, plakatai, skrajutės, reklama spaudoje ar radijuje. Mat žmonės labiau atkreipia dėmesį į naujesnes, neįprastas reklamos formas.


28 | Renginiai Kaune

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Į „Žalgirio“ areną įžengs džiazas

Žada nustebinti negirdėtu skambesiu

Didžiausia šių metų festivalio žvaigždė – magiško balso savininkė L.Wright. Organizatorių nuotr.

„Saulės broliai“ pristatys naujas dainas ir naują grupės narį.

Nors dar liko daugiau nei mėnuo, Kaunas jau ruošiasi svarbiausiam metų džiazo įvykiui Lietuvoje – festivaliui „Kaunas Jazz“.

Pasiilgę vasaros kauniečiai šį penktadienį Ryšių istorijos muziejuje galės pasišildyti grupės „Saulės broliai“ pasirodyme.

22-ą kartą balandžio 26–29 d. Kaune ir balandžio 30 d. Vilniuje vyksiantis festivalis ir toliau stebins klausytojus įspūdinga programa bei renginiais.

Ne kartą Kaune koncertavęs kolektyvas klausytojus ne tik džiugins jau žinomais kūriniais, bet ir pristatys naująjį grupės narį – klavišininką Vytą Bikų, o taip pat žada nustebinti naujomis dainomis ir dar negirdėtu skambesiu.

Didelio žiūrovų susidomėjimo kasmet sulaukiantis renginys šiemet pasiryžo užkariauti naujas erdves. Pirmą kartą Lietuvos džiazo istorijoje baigiamasis festivalio koncertas vyks didžiausioje šalyje, 15 tūkst. žiūrovų talpinančioje, „Žalgirio“ arenoje. Miesto Rotušėje startuosiančio „Kaunas Jazz 2012“ koncertai vėliau persikels į Kauno filharmoniją, „Combo“ klubą, „Žalgirio“ areną bei Nacionalinę filharmoniją Vilniuje. Tačiau, kaip ir kasmet, festivalio metu džiazo garsais pulsuos visas miestas – koncertai vyks Vienybės aikštėje, Karo muziejaus sodelyje, Kauno sinagogoje, Vytauto Didžiojo bažnyčioje. „Kaunas Jazz 2012“ festivalyje dalyvaus atlikėjai iš Lietuvos, Austrijos, Suomijos, JAV, Lenkijos, Prancūzijos, Izraelio. Baigiamasis, didžiausias Lietuvos istorijoje džiazo muzikos koncertas įvyks balandžio 29 d. Kauno „Žalgirio“ arenoje, kurioje koncertuos, žurnalo „People“ teigimu, magiško balso savininkė Lizza Wright su grupe (JAV). Žiūrovų pageidavimu, antrą kartą mūsų šalyje koncertuos saksofonininkas Davidas Sánchezas su grupe (JAV).

Mirga Gražinytė

Kovo 16 d.

Kovo 16 d., penktadienis

18 val. – Kultūros ir sporto rūmai „Girstutis“ Andriaus Mamontovo albumo „Elektroninis Dievas“ pristatymo koncertas. 18 val. – Kauno valstybinė filharmonija Koncertų ciklas „Diriguoja jaunieji“. Pirmą kartą Kauno simfoninis orkestras paklus Mirgos Gražinytės batutai. Solistė – LMTA ir Londono Karališkosios konservatorijos absolventė pianistė Indrė Petrauskaitė. Orkestras atliks Liudvigo van Beethoveno kūrinius. Bilietai – 10–20 Lt. 19 val. – Istorijos ryšių muziejus Grupės „Saulės broliai“ koncertas. Muzikantai klausytojams pristatys naująjį grupės narį Vytą Bikų ir naujas dainas. Bilietai – 20–25 Lt.

22 val. – loftas „Gargaras“ Grupės „G&G Sindikatas“ koncertas. Bilietai – 10 Lt.

Kovo 17 d., šeštadienis

„Suktinis“

Kovo 17 d.

Kristinos Čyžiūtės fotografijų ir pasakojimų ciklo „Kauno miesto herojai“ pristatymas. Autorė siūlo pažvelgti į nematomą didvyriškumo ir kasdienybės pusę, kurioje visos prasmės kuriamos tarpžmogiškųjų santykių erdvėje.

15 val. –

Kauno kultūros centras „Tautos namai“ Liaudiškos muzikos šventė „Kaziuk, pagrok man valsų“. Šioje šventėje dalyvauja: Kauno folkloro ansamblis „Žaisa“, liaudiška kapela „Laumena“, šokių kolektyvas „Suktinis“, muzikantas su pjūklu, Palemono vidurinės mokyklos folkloro ansamblis „Bitula“, Italijos folkloro grupė „Agilla e Trasimeno“, Lenkijos dūdmaišininkų ansamblis „CKiS Leszno“, Latvijos kapela „Auce“. Įėjimas – nemokamas.

18 val. – „Teatro klubas“ (Kauno architektų namai) Projektas „Astor Piazzolla Project“ originaliai atliks argentinietiškojo tango meistro A.Piazzollos kūrinius. Bilietai – 35–45 Lt.

14 val. – Istorinė Lietuvos Respublikos

22 val. – klubas „Džem‘Pub“

prezidentūra

Grupės „jama&W“ koncertas.

„Saulės broliai“ groja muziką, patinkančią tiek instrumentinės, tiek vokalinės muzikos gerbėjams, – nuo švelnių baladžių bei „world“ muzikos motyvų, pasitelkiant armėnišką duduką ir įvairias fleitas, iki ugningų keltiškų melodijų bei žaismingų dainų. Ši muzikinė įvairovė atsirado ne šiaip sau – grupę sudaro penki labai skirtingi, tačiau kartu puikiai derantys muzikantai: Saulius bei Donatas Petreikiai, Tadas Dešukas, Audrius Pazniokas bei Vytis Vainilaitis. Saulius turi sukaupęs unikalią instrumentų kolekciją iš viso pasaulio ir pats muzikuoja įvairiausiais pučiamaisiais instrumentais. Jo dėka grupė groja airiškas bei škotiškas melodijas, pateikia tolimaisiais Rytais dvelkiančią muziką. Saksofono mokslus kremtantis Donatas – pagrindinis grupės vokalistas, gitaristas ir dainų kūrėjas. Tado smuiko improvizacijos įneša temperamento ir energijos, kurią dar labiau sustiprina būgnininkas bei perkusininkas Vytis ir akordeono meistras Audrius.

Gediminas Storpirštis

Kovo 21 d.

Kovo 18 d., sekmadienis

12 val. – Kauno Paminklinė Kristaus Prisikėlimo bažnyčia Projekto „Dialogas – Žodis ir Spalva“ renginys. Žodžio valandoje – aktorė Aušra Keliuotytė. Veiks Mindaugo Kavaliausko fotografijos darbų paroda. Įėjimas – nemokamas.

Mantas Jankavičius

Kovo 24 d.

Vytautas Mikeliūnas (smuikas). Bilietai – 15–30 Lt.

Kovo 22 d., ketvirtadienis

Kovo 21 d., trečiadienis

22 val. – klubas „Embassy“ Konkursas „Mis ir misteris Kauno kolegija 2012“. Dėl titulo susigrums septynios gražiausios kolegijos merginos ir septyni šauniausi kolegijos vaikinai. Bilietai –10–15 Lt.

18 val. – Kauno valstybinė filharmonija

Kovo 23 d., penktadienis

Lietuvos universiteto Kaune 90-mečiui skirtas VDU Muzikos akademijos dėstytojų koncertas. Dalyvauja: Rita Novikaitė (mecosopranas), Vladimiras Prudnikovas (bosas), Raimondas Butvila (smuikas), Vilhelmas Čepinskis (smuikas), Robertas Bliškevičius (altas), Andrius Bernotaitis (klarnetas), Sergėjus Okruško (fortepijonas). Programoje – I.Pleyelo, J.Brahmso, S.Rachmaninovo ir kitų kompozitorių kūriniai. Koncerto vedėja – Rita Bieliauskaitė. Bilietai – 10–20 Lt.

19 val. – laisvalaikio namai „Nautilus“ Koncertų ciklo „Kalbanti muzika“ svečias – bardas, aktorius, režisierius Gediminas Storpirštis. Jam talkins Saulius Petreikis (pučiamieji) ir

21 val. – klubas „Punto pizza“ Grupės „Arbata“ koncertas. Bilietai – 10 Lt.

Kovo 24 d., šeštadienis

19 val. – Kauno valstybinė filharmonija Manto ir Kauno bigbendo projektas „Frank Sinatra show“. Šį kartą drauge su Mantu F.Sinatros dainas atliks trimitininkas Valerijus Ramoška, saksofonininkas Rimantas Brazaitis. Bilietai – 50–80 Lt.

21 val. – baras „Underground Pub“ Grupių „Awakening Sun“ ir „Memorial Faces“ koncertas. Bilietai – 6 Lt.


Virtuvė | 29

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Puslapį pristato savaitraštis moterims

Verta žinoti • Žuvims sūdyti tinka tik rupi druska. Jos patartina berti ne tik į žuvų pilvus, bet ir į žiaunas. • Stambias žuvis galima vytinti supjaustytas stambesniais gabalais. Šiuo atveju svarbu pjaustant nepažeisti plonos plėvelės, kuri dengia ant žuvų pilvų esantį riebalų sluoksnį. • Riebias žuvis prieš vytinimą galima mirkyti druskos tirpale. Jo koncentracija turi būti tokia, kad į jį įmesta šviežia bulvė neskęstų.

Vytintos žuvys – gana populiarus užkandis daugybėje pasaulio šalių. Jos paprastai tiekiamos prie alaus ar sauso baltojo vyno. Vytintos žuvys itin maistingos, todėl jų siūloma į valgiaraštį įtraukti tiems, kurių organizmui stinga fosforo, kalcio, ir, žinoma, omega-3 riebiųjų rūgščių. Vytinimas yra vienas iš seniausių žuvų konservavimo būdų. Vytinamos įvairios žuvys: kuojos, karšiai, plakiai, stintos, menkės, plekšnės ir t.t. Neprarasdamos savo maistinių savybių jos gali išsilaikyti iki 3 mėnesių. Patyrę kulinarai ir žvejai džiovinti paprastai renkasi vidutinio dydžio arba smulkias žuveles. Dvi stovyklos Vytintos žuvies mėgėjai yra pasidaliję į dvi stovyklas. Vieni džiovina žuvis su viduriais, kiti jas išskrodžia. Patyrę vytintojai tvirtina, kad su viduriais vytinta žuvis yra skanesnė, ji išlaiko tikrą žuvies skonį. Kiti žuvies vidurius pašalina, o tarp pilvo sienelių įstato degtukus. Tokiais atvejais nereikia žuvies perdžiovinti, nes ji tampa kieta, smarkiai sumažėja jos masė. Žvejai sutaria, kad žiemą ar ankstyvą pavasarį pagauta žuvis geriausiai tinka vytinimui. Tik reikia vengti ją sušaldyti minusinėje temperatūroje ir kabinti ten, kur gera oro cirkuliacija. Džioviname patys Pamėginkite ir jūs susidžiovinti vieną kitą delno dydžio žuvelę, pavyzdžiui, iš žvejo ūkininkų turgelyje pirktų kuojų, karšių, žiobrių ar kt. Pirmiausia išvalykite šviežių žuvelių vidurius, tada į kiekvienos pilvą priberkite rupios druskos. Pilvais į viršų išdėliokite jas plačiame dubenyje, ant viršaus užberkite dar storą sluoksnį druskos. Uždenkite švaria marle ir paslėkite kokiu nors sunkiu daiktu. Laikykite 4–7 dienas (atsižvelgiant į žuvų dydį).

Iš po druskos „patalų“ ištrauktas žuvis išdėliokite dubenyje, prieš tai ant dugno įtaisę groteles. Užpilkite ne šiltesniu nei 12 °C temperatūros vandeniu ir kelias valandas palaikykite šaltoje vietoje. Išgriebus iš vandens, gerai nuvarvinkite, nusausinkite popieriniu rankšluosčiu, maždaug 8–10 cm atstumu viena nuo kitos galvomis žemyn suverkite ant stipraus siūlo ir pakabinkite džiūti sausoje, gerai vėdinamoje, tiesioginių saulės spindulių nepasiekiamoje vietoje. Po savaitės ar dviejų, atsižvelgiant į žuvų dydį, lupkite nuo jų traškančią odelę ir mėgaukitės nauju skoniu.

Žvejai sutaria, kad žiemą ar ankstyvą pavasarį pagauta žuvis geriausiai tinka vytinimui.

Vytinta žuvis ypač populiari Kinijoje. AFP nuotr.


30 | Kultūra

Komentarass

Rolandas Maskoliūnas r.maskoliunas@15min.lt

Bėgam, motin, stogas dega! „Projektas X“ („Project X“) JAV, 2012 m., 90 min. Rež. Nima Nourizadeh. Vaidina: Thomas Mannas, Oliveris Cooperis, Jonathanas Brownas. Įvertinimas Siužetas ir kontekstas Įvaizdis (ypač vidurinėje mokykloje) yra viskas ir tapti populiariu būtina bet kokia kaina? Jeigu su tuo sutinkate, suprasite, kodėl drovus paauglys Tomas (akt. T.Mannas) iš geros šeimos sutiko savo namuose suorganizuoti gimtadienio vakarėlį keliems šimtams žmonių, pasibaigusį katastrofiškai. Paklausęs savo bičiulio Kostos (akt. O.Cooperis) įtikinėjimų, kad, jeigu švęsti, tai švęsti, jis praktiškai sudarė sandėrį su velniu. Mainai už populiarumą mokykloje – nusiaubtas visas rajonas. Savo akimis pamatysite, kaip banali idėja virsta kūnu. Dideliu kūnu, o gal tiksliau būtų pasakyti – apanglėjusiais palaikais. Belieka vienintelė intriga – koks bus atpildas? Išvados Pažiūrėjus šio filmo reklaminį vaizdo klipą gali pasirodyti, kad sugrįžo kosminė pabaisa, pradėjusi griauti Niujorką filme „Operacija „Monstras“. Vaizdai apokaliptiniai, o ir nufilmuota panašiu reportažiniu stiliumi, judančia kamera. Filme paaiškėja kur kas rūstesnė tiesa – tai žmonių darbas. Ką ten žmonių – paauglių ir vieno pakvaišusio narkotikų prekeivio su liepsnosvaidžiu. Vyrukai, pagimdę „Pagirias Las Vege“, naudojasi ta pačia formule, pasiūlę suaugusių auditorijai (S raidė!) filmą apie tai, kaip alkoholis, narkotikai ir muzikos ritmai įsiūbuoja vakarėlio laivą ir jis pavirsta „Titaniku“. „Projektas X“ priklauso sparčiai populiarėjančiam nemoralaus kino porūšiui. Svarbu suprasti, jog tai tik pramoga, neribotų fantazijų išsipildymas, kaip, pavyzdžiui, kompiuterinis tra-ta-ta žaidimas, padedantis atsipalaiduoti virtualiame pasaulyje. Bandyti pakartoti tai, ką daro filmų „Greiti ir įsiutę“ arba „Projektas X“ personažai tikrovėje neverta, nes čia egzistuoja fizikos dėsniai ir baudžiamasis kodeksas. Neabejoju, dauguma žiūrovų tą supranta. Kai kas tvirtina, jog prievarta ir sadistinės scenos kino arba kompiuterio ekrane padeda žmonėms išsikrauti ir taip numaldyti įgimtą arba susikaupusią agresiją. Galbūt. Šis filmas, reikia pripažinti, sužadina norą gerai pasiausti, nes muzika „veža“, o baseine besipliuškenančios merginos „karštos“. Pasižiūrėję galbūt pasinaudosite viena kita idėja savo gimtadienio vakarėliui ir suprasite, kokių klaidų vengti. Pavyzdžiui, pasisamdykite tvirtesnius apsauginius. Ir grąžinkite nykštuką savininkui, jeigu jis primygtinai to reikalauja.

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Parodos pažiba – Ryškios spalvos, lenktos formos, netikėti sprendimai – taip egzotiškai atrodo lietuviški baldai. Nors pavadinti baldais juos būtų sunku. Greičiau – tai meno kūriniai. Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Iš Singapūre praėjusį savaitgalį vykusios tarptautinės baldų parodos „IFF Singapore 2012“ lietuviai grįžta išdidžiai pakeltomis galvomis – dizainerio Jono Jurgaičio sukurtas fotelis „Ops!“ tapo tikra parodos pažiba. Tarptautinę komisiją sužavėjo lakoniškos baldo formos, funkcionalumas, žaismingumas. Savo susižavėjimą ji išreiškė fotelį pripažindama geriausiu eksponatu svetainės baldų kategorijoje. Pirmą kartą šioje parodoje pristatytame jungtiniame Lietuvos dizaino įmonių stende buvo eksponuojama ir daugiau meno kūriniais virtusių baldų. Pavyzdžiui, sofa „Alien“ – pagundai prisėsti ant jos negalėjo atsispirti niekas.

pristatanti naujus, modernius, inovatyvius baldus bei interjero sprendimus. Per kelias dienas ji sutraukė daugiau nei 17 tūkst. lankytojų. Skaičiuojama, kad jau stenduose paprastai parduodama produkcijos už 270 mln. JAV dolerių, o po renginio per metus sudaroma sandorių už 2,5 mlrd. JAV dolerių. 80 proc. šios parodos dalyvių – iš Azijos (Kinijos, Honkongo, Indonezijos, Taivano, Tailando, Vietnamo, Singapūro) ir tik 20 proc. – iš kitų pasaulio šalių. Lietuva kartu su Austrija, Belgija, Prancūzija, Vokietija, Italija, Nyderlandais, Ispanija ir Jungtine Karalyste reprezentavo Europą.

su visuomene, džiūgavo, kad lietuvių debiutas parodoje buvo tikrai vykęs: „Mūsų stendas buvo labai populiarus, visiems lankytojams pasirodėme įdomūs kaip mažai žinoma nedidelė šalis ir kaip įdomių išskirtinių baldų kūrėjai. Kai kurios įmonės jau turi verslo ryšių su Azijos kraštais ir toliau juos plečia, o tos, kurios jų neturėjo, po parodos grįžo ne tik su „vizitinėmis kortelėmis“, bet ir su konkrečiais bendradarbiavimo planais.“

Buvome populiarūs Ingrida Šulcienė, „Versli Lietuva“ atstovė ryšiams

Pelnas skaičiuojamas milijardais Ši paroda nėra pati didžiausia Azijos regione, tačiau ji vadinama profesionaliausia,

Dizainerio J.Jurgaičio supamasis fotelis „Ops!“ pripažintas geriausiu eksponatu svetainės baldų kategorijoje.

Režisūrinis debiutas, Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

Į Tarptautinį kino festivalį „Kino pavasaris“ atvykstantis Lietuvai artimas 46-erių britas Dexteris Fletcheris šįkart žiūrovams prisistatys ne kaip patyręs aktorius, o kaip naujai iškeptas režisierius. Savo režisūrinį debiutą – šeimyninę dramą „Pašėlęs Bilas“ („Wild Bill) – jis dedikavo savo tėvui, kuris nespėjo sulaukti filmo premjeros. „Tiesiog bandžiau sukurti filmą, kurį pats norėčiau žiūrėti. Neturėjau didelių lūkesčių ir stengiausi negalvoti, kaip žiūrovai jį įvertins, tačiau jaučiuosi laimingas, kad žmonėms patinka ši istorija ir jos herojai“, – „15min“ sakė D.Fletcheris.

– Kas paskatino jus, garsų aktorių, sėsti į režisieriaus kėdę? – Vaidinu jau 40 metų ir tiesiog pajutau, kad atėjo laikas išbandyti save naujoje srityje. Gimė filmo idėja ir ryžausi tapti režisieriumi – šiame darbe man patiko absoliučiai viskas. Bet vaidyba visada liks mano pirmąja meile, o režisūra yra nauja ir labai jaudinanti patirtis, suteikianti didelės energijos. Labai tikiuosi, kad ateityje galėsiu užsiimti ir viena, ir kita veikla. – Kiek patarimais padėjo jūsų žmona Dalia Ibelhauptaitė? Juk dabar namuose gyvena jau du režisieriai. – Dalia visada mane palaiko ir padeda bet kokiuose darbuose – ar tai būtų vaidmuo, ar režisieriaus darbas. Tačiau namuose mes esame tiesiog vyras ir žmona, turintys pakankamai skirtingas veiklas. – Kas įkvėpė jus būtent tokiai istorijai, kurią parodote filme?


Kultūra | 31

15min • 2012 m. kovo 16 d.

lietuvių fotelis Ryškios, romantiškos, o gal minimalistinės? Lietuviai pristatė skirtingą kėdžių viziją.

Jungtinis Lietuvos dizaino įmonių stendas Singapūre sulaukė didelio populiarumo.

Parodos lankytojai išbandė neįprastą sofą „Alien“.

skirtas tėvui – Norėjau papasakoti istoriją apie vyrą, kuris yra dar vaikas, ir apie vaiką, kuris jau yra vyras. Turėdamas šią idėją, netikėtai perskaičiau žinutę, kaip moteris išvyko atostogauti, palikusi du savo vaikus vienus namuose. Šios mintys tiko viena kitai ir taip viskas susidėliojo į vieną istoriją, kurią surašiau į filmo scenarijų. – Tikriausiai daug kas iš jūsų mažiausiai tikėjosi sulaukti šeimyninės dramos. Sukurti vaidmenys leido spėti, kad jūsų režisūrinis debiutas bus komedija ar bent jau filmas apie nusikaltėlius. – Aš numaniau, ko žmonės iš manęs tikisi ir nusprendžiau tų lūkesčių nepateisinti. Norėjau susukti kino juostą, kuri būtų brandesnė ir kur kas atsakingesnė nei vien kriminalinė komedija. Manau, kad visos šeimos gali tapti laimingos, jei šeimos nariai vienas kitą pasistengtų suprasti. Mano įsitikinimu, abipusį supratimą lemia kalbėjimasis ir bendravimas.

Taigi mano filmas yra apie šeimas, kurios mokosi bendrauti ir augti kartu. – Filmą dedikavote savo pernai anapilin iškeliavusiam tėčiui. Kiek ši kino juosta asmeniška? – Mano tėtis mirė visai prieš pat filmo montavimo pabaigą – jis taip ir nepamatė galutinio rezultato. Tačiau spėjau parodyti darbinę filmo versiją, kuri jam patiko – po peržiūros tėtis man pasakė keletą pačių nuostabiausių dalykų. Filmo scenarijų, kuriame daug dėmesio skiriama tėvo ir sūnų santykiams bei jų problemoms, įkvėpė ir asmeninė patirtis. Aš myliu savo tėtį ir man pasirodė tinkama pasakyti tai viešai filmo, kuris kalba apie tėvo ir sūnaus santykius, pabaigoje. – Kokią pagrindinę mintį norite perduoti žiūrovams savo filmu? – Noriu pasakyti, kad niekada nėra vėlu pasikeisti, bandyti ir padaryti ką nors gero žmogui, kurį jautiesi nuvylęs praeityje. Viltis visada gyva.

Filmo siužetas Po aštuonerių metų, praleistų kalėjime, Pašėlęs Bilas grįžta namo į Rytų Londoną. Čia jis sužino, kad jį paliko sugyventinė, o du paaugliai sūnūs Dynas ir Džimis patys turi pasirūpinti pragyvenimu. Tačiau sugrįžta Bilo praeitis, ir vyras vėl pasineria į alkoholio ir narkotikų liūną. Kad galėtų dirbti, sūnus Dynas sumeluoja savo amžių. Tik jis gali grąžinti tėvą į vėžes. Ar nepražudys Bilo jo praeitis, ar jis sugebės prisiimti tėvo vaidmenį? Nors ir klysdamas, Bilas bando būti tėvu, tačiau kai jaunėlis sūnus įsipainioja į jo buvusią nusikaltėlių grupuotę, vyras privalo sūnums įrodyti, ko yra vertas.

Nauja knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

Gyvenimo kelyje pabaiga Kai kurių rašytojų knygos tampa visos kartos manifestu. Jackas Kerouacas – būtent toks autorius. Jo knygos visuomet buvo vertinamos visų pirma kaip ryški bytnikų kartos pasaulėjautos išraiška. Dar daugiau – jis ne tik išsakė savo kartos idealus, bet ir pats juos kūrė. Tačiau jeigu jo garsiąją knygą „Kelyje“ galėtume laikyti bytnikų idėjų simboliu, „Big Suras“ yra pavargusio, nusivylusio, ankstesnėmis iliuzijomis nebetikinčio žmogaus nuopuolis. Tai – romantiškojo gyvenimo kelyje pabaiga. J.Kerouaco knygos galbūt ir nebūtų laikomos ypatingu literatūriniu palikimu, jeigu ne sugebėjimas taikliai perteikti to laiko dvasią. Knyga „Kelyje“ buvo kritikuojama dėl monotonijos, prasto literatūrinio stiliaus, tačiau jos herojai įkūnijo bytnikų siekius ir laisvą gyvenimo būdą. Gyvenimas valkataujant, nuolat apsvaigus, nepriklausant nuo nieko, ieškant gyvenimo prasmės ir kategoriškai atmetant visuomenės normas bei taisykles. Tačiau ar tai galėjo tęstis amžinai? Bent jau J.Kerouaco iliuzijų žlugimas užfiksuotas šioje 1962 m. pasirodžiusioje knygoje „Big Suras“, kurią dabar lietuvių kalba išleido leidykla „Baltos lankos“. Kaip ir „Kelyje“, „Dharmos valkatos“, ši knyga yra autoriaus tuometinės būklės atspindys – nuoširdu nuo pirmo iki paskutinio žodžio. Šioje knygoje J.Kerouacas, kadaise žavusis bytnikų kartos šauklys, rodomas kaip jau išgarsėjęs rašytojas, tačiau praradęs ryšį su anksčiau į priekį jį vedusiomis idėjomis. Jis skendi depresijoje, nuolatiniame alkoholiniame kvaitulyje, stumiančiame jį į haliucinacijas, košmariškas vizijas. Norėdamas susivokti savyje, herojus blaškosi tarp gamtos ir miesto. Tačiau pasislėpti nuo savęs negali niekur. Tiesa, retkarčiais gamta, jos cikliškas grožis nuramina herojų, tačiau daugiausia – baugina, ir nuolatos tenka stengtis galutinai neišprotėti. Grįžus į miestą – ne ką lengviau. Amerika jau nebe ta, kurią per savo iliuzinius akinius matė „Kelyje“ laikų herojai. O ir patys herojai neatpažįstamai pasikeitę. Laisvės idėjos likusios kažkur sąmonės gilumoje, jas pakeitė cinizmas, nuovargis ir desperacija. Iki šiol buvo gyventa nepaisant ribų, tačiau peržengus jas, susivokta, kad viduje liko juoda skylė. Kurią užverti herojus bando ieškodamas religinės tapatybės, svarstydamas apie mirtį ir egzistenciją. Paguodos herojus randa vis mažiau – „pasaulis rodo jam liežuvį“, jis „regi, kad žemė juda, bet neranda jokios ypatingos prasmės, kurią būtų galima suteikti šiam judėjimui“ (98 p.). Nesakyčiau, kad šią knygą skaityti lengva, nors literatūros kritikai vieningai tikina, kad tai – stipriausias J.Kerouaco romanas. Jo nuotaika, atmosfera – slogi, visiškai neprimenanti to knygos „Kelyje“ džiaugsmingo pojūčio, kad viskas dar priešakyje. Todėl ir skaityti siūlyčiau pirma kitas J.Kerouaco knygas ir tik paskui šią. Tai būtų logiškas bytnikų idėjų užgimimo ir mirties vaizdinys. Tiesa, „Big Suras“ baigiamas optimistine gaida. Galima susidaryti įspūdį, kad J.Kerouacas dar tikėjo, kad viskas gali būti gerai. „Viskas vis tiek išeis į gera, ir bus taip amžina, ir taip pat švytės auksu, ir nebėra reikalo dar ko nors sakyti“. Tačiau tiesa ta, kad niekas nebebuvo gerai. Daugiau J.Kerouacas nebeparašė nė vieno romano, o 1969 m. mirė nuo alkoholizmo sukeltos ligos. „Big Suras“ buvo jo, o galbūt ir visos bytnikų kartos, pabaigos pradžia.


36 | Gyvenimas

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Ligas nugali raugas. 350 litų. Tiek sumokėję sveikatos stokojantys lietuviai iš dviejų Ukrainos gydytojų išgirdo, kad puikios savijautos pagrindas yra tinkamas maistas – rauginti produktai, barščiai ir lašiniai. Ką apie tai mano Lietuvos gydytojai? Dalia Daškevičiūtė d.daskeviciute@15min.lt Gastroenterologą Dmitrijų Naumovą ir onkologą Jurijų Šulgą vesti brangiai kainuojančių seminarų į Lietuvą pakvietė žmogaus pažinimo centras „Vaiska“, nes šie medikai esą propaguoja unikalią metodiką. B.Bolotovo mokiniai D.Naumovas dirba Vinicoje, J.Šulga – Kijeve, turi savo kabinetą. Abu nepriklauso valdiškoms struktūroms. Teigiama, kad J.Šulga yra išbandęs daug vaistažolių ir jomis sėkmingai gydo onkologinius susirgimus, o D.Naumovas gali pasigirti gerais rezultatais gydydamas kolitą, gastritą, pankreatitą, cholecistitą. Šiuos gydytojus sieja Ukrainos netradicinės medicinos stebukladariu vadinamas Borisas Bolotovas, pagal kurio metodus abu dirba jau 20 metų. Jie kartu organizuoja stovyklas, į kurias atvykę pacientai gauna iš vaistažolių pagamintos giros ir maitinasi pagal rekomendacijas. B.Bolotovo sukurta reabilitacijos ir gydymo praktika yra alternatyva šiuolaikiniam požiūriui į ligas ir jų gydymą. B.Bolotovas remiasi anatomijos, fiziologijos ir biochemijos žiniomis, o jo gydymo esmė – šarmų ir rūgščių pusiausvyros palaikymas. Nori išgelbėti lietuvius „Mes atvykome čia, kad išgirstų žmonės: ir paprasti, ir specialistai. Norime išgelbėti jus nuo paklydimų medicinos srityje, galime papildyti jūsų mažos tautos sveikatos resursus. Mūsų veiklos įrodymas – pacientai, kurie po sunkių ligų gyvena jau 10–15 metų“, – tikina gydytojai. Onkologas J.Šulga susirūpinęs, kad, nepaisant visų technologijų, visuomenė sveikatos srityje mažai pasiekė. „Daug ligų ne tik negydomos, bet nežinoma jų kilmė ir nesidrovima apie tai kalbėti net medicinos vadovėliuose. Šiuo metu yra protrūkis ligų, ypač onkologinių, – teigia onkologas. – Remdamiesi praktika, mes galime paaiškinti ligos kilmę. Į mus kreipiasi gydytojai, nes visiškai nesupranta, kas vyksta su žmogumi. Jūsų universitete nemokė, kokių mechanizmų yra žmogaus organizme. Gydytojai turi trafaretines žinias ir už jų ribų nebesugeba paaiškinti.“ J.Šulga pažymi, kad B.Bolotovo mokykla neapima pakankamo žmonių skaičiaus, kad ją būtų galima vadinti mokykla. Tai – dar ne medicina, o tik požiūris. „Kai bus priimtas požiūris, bus galima kalbėti ir apie Bolotovo mediciną, mokyklą. Gydytojų sąmonėje reikia pasėti alternatyvaus mąstymo sėklą“, – sako onkologas. Nepagydomų ligų nėra „Turime ligonių, kurie pakilo iš patalo po tokių diagnozių, apie kurias šiuolaikiniams gydytojams baisu net kalbėti“, – tęsia J.Šulga. Jam pritaria D.Naumovas: „Nepagydomų ligų nėra. Esu suformulavęs 25 sveikimo kriterijus,

kuriais testuojame ligonį. Pavyzdžiui, matome paciento akių obuolius, patinusius akių vokus, blyškumą. Ką tai reiškia? Jei akių obuoliai žydri – trūksta druskos, jeigu vokai užkritę – tai nebūtinai uždegimas, ir pan. Mūsų medicina gydo viską.“ J.Šulga atskleidžia pagrindinę bėdą, esą trukdančią žmonėms pasveikti: jie labai greitai nori atsikratyti ligos simptomų. „Ligą reikia gydyti tiek mėnesių, kiek jai metų, – tikina onkologas. – B.Bolotovo koncepcija – tai ne greitoji pagalba. Tai totalus sistemos šalinimas. Jeigu žmogus susirgo prieš metus, mes jį galime per mėnesį išgydyti. Priklausomai nuo ligos ir nuo ligonio. Didžiausia problema, kad žmonės nori išgyti per dvi tris dienas. Jie nori panaikinti ligos simptomus, bet nenori pasveikti iš tikrųjų, nes jiems niekas nepaaiškino, kas yra sveikata. B.Bolotovo požiūris neįkainojamas ir svarbus tuo, kad jo metodai leidžia apskritai nesusirgti sunkiomis ligomis.“ „Mes sutrumpiname virusinių ligų trukmę nuo 2–3 savaičių iki 2–3 dienų, – nesikuklina D.Naumovas. – Pakeitę rūgštį, atpažįstame virusą, ir viskas susitvarko. Pvz., labai paprastai gydau gripą. Žmonės geria parūgštintą vandenį su citrina ir greitai pasveiksta.“ Tačiau visos metodikos gastroenterologas apdairiai neatskleidžia. J.Šulga irgi turi kuo pasigirti. „Pavyzdžiui, limfos sistemos susirgimas leukemija: mes nemanome, kad tai onkologinis susirgimas. Leukemija – ne onkologinė liga. Gydome be panikos, kai tie leukocitai auga“, – teigia jis, bet irgi neatskleidžia, kaip išgydo leukemiją. J.Šulga nustebina, kad jam lengvai paklūsta ir kitos sunkios ligos: „Gimdos kaklelio vėžiu sergančių net nesiunčiu operuoti. Turiu daug pacienčių, kurios išsigydė be chirurginio įsikišimo. Puikiai gydyti galima prostatos ir kitus moteriškus bei vyriškus onkologinius susirgimus. Reprodukcinėje sistemoje ląstelės atsinaujina, o tai nesunku paveikti. Visos

Lietuviams labai tinka Rimantas Mažionis, žmogaus pažinimo centro „Vaiska“ direktorius „Šiuos gydytojus pakvietėme vesti seminarų, nes jų propaguojamas gyvenimo būdas, pirmiausia – mityba, labai tinka mums, nes jie kalba apie tai, ką valgė mūsų protėviai. Anksčiau šaldytuvų nebuvo, žmonės buvo priversti valgyti raugintus produktus, o, pasirodo, tai atitinka ir mūsų organizmo poreikius. Gydytojų siūlomas giras gydymui ir profilaktikai iš vaistažolių gali pasidaryti kiekvienas, nes jos auga mūsų pievose, miškuose. Imponavo ir puikūs gydytojų pasiekti rezultatai sveikatinant žmones. Rusijoje jie labai populiarūs, dalyvauja tarptautiniuose forumuose Maskvoje, Sankt Peterburge, o Lietuvoje nebuvo buvę.“

ligos, išskyrus kasos ligas, yra gerai gydomos. Organai vienas su kitu labai susiję. Jeigu gydai, reikia gydyti viską iš karto.“ Tikina esantys sveikuoliai Gydytojų sveikata – jų gyvenimo būdo vizitinė kortelė, todėl pasidomiu, kada patys sirgo. J.Šulga pradeda prunkšti: „Man šešiasdešimt vieneri, neturiu medicinos kortelės, nors ją turėjau iki trisdešimties. Pastarąjį kartą blogai pasijutau prieš savaitę. Nusprendžiau pačiuožinėti su vaikais nuo kalniuko. Čiuožiau ant kojų, koja pateko po kažkieno celofanu, ir padariau špagatą. Užsigavau kelį, bet šiandien jau neskauda.“ D.Naumovas prisimena ne tokį smagų vasaros įvykį: „Kolegos tėvas sirgo bronchitu, buvome aplankyti, o, žinote, seni žmonės yra viruso nešiotojai. Mane užkrėtė, labai sunkus bronchitas buvo. Pasiėmiau inhaliatorių, penkias minutes pakvėpavau, pakosėjau, ir viskas praėjo.“ „Kiek pažįstu B.Bolotovą, tai jis nesirgo niekuo, – susimąsto J.Šulga. – Jam aštuoniasdešimt vieneri, gyvena remdamasis savo metodais. Mes jaučiamės geriau, nei mums yra metų.“ Svarbiausia – išmokti valgyti Ką daryti, kad būtume sveiki ir gyvybingi? D.Naumovas krenkšteli ir šypteli: „Pirmiausia reikia suprasti, kas vyksta organizme, kaip jis

Skaičius

350

litų

Tokia buvo dviejų dienų trukmės seminarų kaina.

veikia, į ką pavirsta produktai, kuriuos vartojame. 90 procentų skrandžio sulčių virškina ne maistą, o senas ląsteles ir kt. Jeigu tas procesas užblokuojamas, paspartėja žmogaus senėjimo procesas. Žmogus bus sveikas, jei bus sveikas jo skrandis. Reikia pašalinti tuos produktus, kurie trikdo skrandžio veiklą. Mes skrandžio rūgštį ne panaikiname, o atkuriame, ir visas organizmas atjaunėja. Jeigu teisingai nesimaitinama, neįmanoma žmogaus išgydyti.“


Gyvenimas | 37

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Tikrai? D.Naumovas (kairėje) ir J.Šulga tikina, kad žmones reikia ne gydyti, o išmokyti maitintis. I.Gelūno nuotr.

Tokios pagalbos neužteks

Tinka ne kiekvienam

Juozas Ruolia, Vilniaus universiteto Onkologijos instituto fitoterapeutas

Rūta Petereit, gydytoja dietologė

„Teko susipažinti su B.Bolotovo metodais, tačiau laikas parodė, kad, stimuliuojant vien imuninę sistemą sauga nuo naviko menka arba jos nėra. B.Bolotovo ar kitų autorių vienarūšė – tik per maistą – pagalba nepasiteisino. Gaila, kad atvažiuoja įvairūs autoriai, ir mes, niekas iš Onkologijos institute dirbančių žmonių, to nežinome. Vargu ar jie neatvežė kokių preparatų. Tegu savigydai gyduoliai platina, dirba, bet tegu nekiša pirštų prie onkologinių ligonių. Jauni žmonės nesigydo, prisiperka terbas žolinių preparatų, o paskui jau būna vėlu – nebegalima jų operuoti. Pirmiausia tegu onkologas įvertina, jeigu galima – pirminį židinį operaciniu būdu pašalina, chemoterapeutas organizme išgaudo ir spinduline terapija išdžiovina naviką, ir tik tada vaistažolės eina. B.Bolotovo metodas – mityba – yra tik vienas iš aštuonių faktorių, kurių žmogus, norėdamas, kad navikas nepasikartotų, privalo laikytis keletą metų.“ D.Naumovą išgarsino publikacija apie tai, kad žmones reikia ne gydyti, o išmokyti teisingai maitintis. „Matau, jūs turite šiokių tokių problemų, kurias per porą savaičių galėtume pašalinti“, – sako skrandžio ir žarnyno ligų specialistas ir pabrėžia, kad pasaulyje apskritai mažai sveikų žmonių. Sakoma, kad visos ligos – nuo nervų. Tačiau abu medikai kaip ligų priežastį įvardija prastą mitybą. J.Šulga prisimena XX amžiaus pirmą pusę, kai buvo gydomi tik turtingieji. Ne todėl, kad gydytojai praturtėtų. Tiesiog turtingieji dažniau sirgo ir įvairesnėmis ligomis. Prastuomenė tokiomis ligomis nesirgo, nes varguoliai daug dirbo, nepersivalgydavo. „Šiuolaikinė visuomenė tapo tuo pacientu, apie kurį kadaise svajojo gydytojai. Kodėl taip nutiko? Svarbu, kaip gyveno mūsų protėviai, iš kurių daug ką paveldėjome. Produktai, kuriuos jie valgė šimtmečius, apšlifavo organizmą, ir mes priversti tęsti tą“, – pabrėžia gydytojas onkologas. Anot jo, mūsų organizmas, paveldėtas iš protėvių, neprisitaikęs valgyti to, ką dabar valgome.

Raugintos daržovės ir lašiniai Tai ką gi mums valgyti? Atsakymas nustebina. Gydytojai nė žodžiu neužsimena apie šviežias daržoves, vaisius, riešutus, žuvį, liesą mėsą ir pieno produktus, kaip esame įpratę girdėti. Gastroenterologas D.Naumovas, kuris yra ir kulinaras, kelis kartus pamini nacionalinį patiekalą – ukrainietiškus barščius. Pabrėžia, kad jie turi būti gaminami iš raugintų, ne iš šviežių, burokų. Onkologas J.Šulga jam pritaria: „ Raugintų agurkų sriuba, rauginti kopūstai, burokėliai – viskas turi būti rauginta.“ D.Naumovas kalba apie maisto kultūrą, kuri leido ukrainiečiams išgyventi net per didžiausius nepriteklius. Duona, rauginti burokėliai, lašiniai – štai ką jie valgė senovėje. „Užaugau kaime, namie būdavo raugintų burokėlių, įsipildavome sodos ir

Absurdiškas teiginys Skaistė Tulytė, VU ligoninės Santariškių klinikų Onkologijos chemoterapijos skyriaus vedėja „Teiginys, kad gimdos kaklelio vėžį galima išgydyti be chirurginio įsikišimo yra visiškas absurdas. Ši liga gydoma įprastais gydymo metodais: chemoterapija, spinduline terapija, operacija, bet tikrai negalima jos išgydyti žoliniais preparatais ar maistu.“

gerdavome tą nuopilą. Duona buvo paprasta, juoda, kepama su raugu. Su pienu, su druska ją valgydavome. Nebūdavo jokių vėžių, moterys gimdydavo po dešimt vaikų, juos savo pienu maitindavo.“ „Kaip gali būti, kad purve, gyvendami su gyvuliais, žmonės neturėjo jokių infekcinių susirgimų? – užduoda klausimą J.Šulga. – Ukrainoje vidutinė gyvenimo trukmė buvo nuo 80 iki 100 metų. Aš gyvenau kaime, senelis buvo miškininkas, tai iki šešiolikos basom kojom lakstydavau, ir jokių infekcijų nebūdavo. Žmonės nesirgo, nes kitaip maitinosi.“ „Rusai pašiepia ukrainiečius vadindami juos chocholais ir juokiasi iš mūsų lašinių, o mes šiandien juokaudami su Dmitrijumi klausėme: ar pasiėmėme į kelionę lašinių? – kvatoja onkologas. – Lašiniai labai naudingi, iš jų organizmas gauna lipidų. Su mėsa daug problemų: cholesterolis, šlapimo rūgštis. O lašiniai yra tas produktas, iš

„Gydytojai teisūs dėl to, kad augalinių riebalų mes pakankamai gauname su alyvuogių aliejumi, alyvuogėmis, avokadais, tačiau žmonėms kaip tik reikia mažiau gyvūninės kilmės riebalų (sočiųjų riebalų rūgščių) nei augalinės. Pagal lietuvių mitybą tik 10 procentų turėtų būti sočiųjų riebalų rūgščių. Sutinku, kad duona turi būti natūraliu pagrindu rauginta, tačiau kad reikia valgyti tik raugintas daržoves – tikrai ne. Nebent žiemą raugintos ir marinuotos daržovės yra pagrindas. Jeigu sveikas žmogus, jam tiks ir raugintos, bet vyresnio amžiaus žmogui pasimaitinus vien raugintomis daržovėmis išprovokuojamas padidintas skrandžio rūgštingumas. Kalbant apie lašinius, mūsų protėviai būdavo fiziškai aktyvūs, išeikvodavo daug energijos ir jiems tų lašinių reikėdavo, o dabartinio sveiko žmogaus fizinis aktyvumas yra perpus mažesnis. Lašinius galima saikingai valgyti, bet tikrai ne kiekvieną dieną.“ kurio gaminamas gliukozaminas, reikalingas organizmo raiščių, sausgyslių, sąnarių ir kaulų regeneracijos procesams. Ir skrandžiui, ir kasai – viskam.“ Stereotipai kenkia sveikatai J.Šulga primena susiformavusius stereotipus, kurie yra kenksmingi: „Sakoma, kad druskos vartoti negalima, nes ji kaupiasi organizme. Atsiverskite biochemijos vadovėlį ir pažiūrėkite, kad organizme susikaupia tik tos druskos, kurios susidaro neutralizacijos procese. Natriui ir chlorui tai neturi reikšmės. Problema ne ta, kad organizme yra natrio, o kodėl jis ten kaupiasi ir nepasišalina.“ Onkologas pateikia dar vieną esą neteisingą stereotipą: „Yra susiformavusi nuomonė, kad augaliniai riebalai – sveika, tad visuomenė per daug jų pradėjo vartoti. Augaliniai riebalai keičia limfos sistemą. 83 procentai žmogaus organizme turi būti gyvulinių, ir tik 17 procentų – augalinių riebalų. Su riešutais, saulėgrąžomis, alyvuogėmis, vaisiais gauname pusę to, ko reikia. O per daug augalinių riebalų užkemša kraujagysles. Jeigu juos kaitinsi – irgi blogai. Pažiūrėkite, kas dedasi viešojo maitinimo įstaigose ir ką mamos daro su savo vaikais. Negali būti sveika visuomenė, jeigu kaitintame augaliniame aliejuje gaminamas maistas. Ieškoti vitamino A ir vitamino E tokiame aliejuje tai tas pats, kas ieškant vieno lito sudeginti šimtą litų.“


38 | Skelbimai

15min • 2012 m. kovo 16 d.


IT kodas | 39

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Virtualioje erdvėje taip pat galima sutikti sukčių, tad aklai pasikliauti jų pažadais nederėtų. Reuters nuotr.

Pažeidžia taisykles

Nei pinigų, nei „Facebook“ grupės

Virtuali afera Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Jauno programuotojo pažadais patikėję dviejų interneto svetainių savininkai skaudžiai nudegė: vienas neteko „Facebook“ grupės su daugiau nei 50 tūkst. gerbėjų, kitas – pusės tūkstančio litų. Tačiau apgavystėmis kaltinamas vaikinas tai vadina šmeižtu. Paini istorija prasidėjo dar pernai, kuomet svetainės Intymu.com atstovas Andrius (pavardė redakcijai žinoma – aut. past.), paklausęs pažįstamų rekomendacijų, virtualiai susipažino su jaunu programuotoju iš Zarasų Jevgenijumi Trimailovu. Šis, be kitų darbų, taip pat užsiėmė „Facebook“ reklama: kūrė profilius, juos reklamavo ir įvairiais būdais rinko gerbėjus. Žmogus atrodė patikimas Andrius pasakojo anuomet užsisakęs tokios „reklamos“, o kai jo grupė surinko per 50 tūkst. gerbėjų, paslaugų atsisakė. Tačiau neseniai jau pats J.Trimailovas su Andriumi susisiekė ir pasiteiravo, ar gali pasinaudoti jo „Facebook“ grupe – įkelti reklamos ir pan. „Kadangi su juo anksčiau turėjau reikalų, atrodė, kad žmogus patikimas, tad sutarėme, kad pasinaudoti leisiu. Mainais už tai jis pažadėjo surinkti 5 tūkst. naujų gerbėjų“, – sakė Intymu.com atstovas. Jis priskyrė J.Trimailovą vienu iš „Facebook“ grupės administratorių. Išspyrė savininką Praėjus maždaug mėnesiui su Andriumi susisiekė nepažįstamas žmogus ir pasiteiravo,

kodėl jis negali administruoti minėtos „Facebook“ paskyros. „Iš pradžių nesusigaudžiau, apie ką šnekama. Jis paaiškino, kad mano profilį nusipirko iš J.Trimailovo. Pabandžiau prisijungti pats – nebegaliu. Vakare dar galėjau, ryte – nebe. Paaiškėjo, kad jis (J.Trimailovas – aut. past.) išmetė visus administratorius“, – pasakojo Andrius. Nuo kovo 7-osios, kai neteko prieigos prie „Facebook“ profilio, Andrius su jaunuoju programuotoju susisiekti nebegalėjo – į telefono skambučius jis neatsiliepė, neatrašė nei į el. laiškus, nei į „Skype“ žinutes. Nuostolius Andrius vertina maždaug 2 tūkst. Lt – tiek jam kainavo pritraukti „Facebook“ grupės gerbėjus. Tačiau kadangi jokia sutartis dėl „Facebook“ grupės paskolinimo nebuvo sudaryta, Andriui nusviro rankos – imtis kokių nors teisinių priemonių nėra pagrindo.

Kadangi jokia sutartis dėl „Facebook“ grupės paskolinimo nebuvo sudaryta, Andriui nusviro rankos – imtis kokių nors teisinių priemonių nėra pagrindo.

Pateikė viliojantį pasiūlymą Kitas nukentėjusysis šioje istorijoje – lemtingą dieną su Andriumi susisiekęs svetainės Prigavau.lt savininkas Karolis Gradickas. Jis pasakojo anksčiau iš J.Trimailovo pirkęs vieną „Facebook“ grupę, todėl šiuo žmogumi pasitikėjo. „Kovo 6 d. ryte gavau jo viliojantį pasiūlymą per „Skype“. Jis teigė išvažiuojantis uždarbiauti į užsienį, todėl nusprendęs pigiai parduoti visas savo turimas „Facebook“ grupes. Kadangi juo pasitikėjau, pervedžiau pinigus ir laukiau, kada jis priskirs mane prie tų grupių administratorių“, – teigė K.Gradickas. J.Trimailovas jam žadėjo už 500 Lt mokestį perleisti maždaug 10 „Facebook“ grupių, turinčių po 10 tūkst. gerbėjų, ir dvi grupes, turinčias po maždaug 100 tūkst. gerbėjų. Deja, pervedus pinigus jaunasis programuotojas dingo kaip į vandenį, taip ir neperleidęs žadėtųjų profilių. Nori įspėti kitus Pastebėjęs, kad vienas žadėtųjų „Facebook“ profilių buvo pavadintas „Intymu.com“, K.Gradickas susisiekė su šios svetainės atstovu Andriumi. Išsiaiškinęs situaciją jis suprato, kad buvo apgautas. „Norime informuoti žmones, kad nepasitikėtų šiuo asmeniu ir jo siūlomomis paslaugomis. Taip pat manau, kad dėl jo veiklos galėjo nukentėti ir daugiau žmonių“, – sakė pašnekovas. Išties, internete yra ne vienas skundas, kuriame J.Trimailovas vadinamas apgaviku, kaltinamas sukčiavimu. Skundų autoriai įvardija panašias veikas – nesuteiktos paslaugos, pardavinėjami svetimi interneto puslapiai, „Facebook“ profiliai, gerbėjų puslapiai ir kt. Kaltinimus vadina pasakomis Pats J.Trimailovas teigia, kad pažįsta jį kaltinančius žmones, nes teikė jiems „Facebook“

J.Trimailovo valdomose „Facebook“ paskyrose straipsnio rašymo metu buvo įkelta nemažai apgaulingų nuorodų, kurios pažeidžia socialinio tinklo taisykles. Paspaudę nuorodą vartotojai nukreipiami į išorinį puslapį, kuriame prašoma paspausti kelis skaičius, po kuriais yra paslėptos nuorodos. Juos spaudydami žmonės patys to nežinodami tampa reklamuojamų svetainių ar profilių gerbėjais. Sausio pabaigoje „Facebook“ ir Vašingtono valstijos prokurorai padavė į teismą kompaniją „Adscend Media“, kuri pelnėsi pasinaudodama tokia schema. Ji apkaltinta vartotojų klaidinimu, apgaulinga ir nesąžininga komercine veikla elektroninėje erdvėje.

reklamos paslaugas. Kodėl buvę klientai jį užsipuolė, vaikinas negalėjo pasakyti. Anot jo, metami kaltinimai yra laužti iš piršto, o tai darantys žmonės bando jį „pakišti“. „Jei asmuo prarado puslapį, jis negali kaltinti kitų, neturėdamas pagrįstų įrodymų. Šiais laikais puslapius žmonės praranda jiems patiems nežinant, jie gali neapsaugoti savo „Facebook“ paskyros. Tai teko patirti ir mums patiems. Bet jei dabar kiekvienas sugalvos pakenkti žmonėms, IT organizacijoms be tam tikrų įrodymų, kas vyktų Lietuvoje? – klausė kompaniją „ET studio“ įkūręs vaikinas. – Kai kalbama apie tokias sumas, kaip 500 Lt, yra sudaromos sutartys. Žmogus negali mokėti tokios sumos bet kam. Ir jei mes taip darytumėm, jau seniai būtume bankrutavę.“ Jis pridūrė pastebėjęs, kad internete plinta jo nuotraukos su šmeižiančiais aprašymais, kuriuose pateikiami įvairūs kaltinimai. Šiuo metu užsienyje esantis vaikinas žada grįžęs į Lietuvą „to nepalikti“. „Trečius metus dirbame šioje srityje, teikdami tiek programavimo paslaugas, tiek įvairių sričių reklamas. Dabar kažkokie du žmogeliai, kurie liko nukentėję, bando suversti kaltę žmonėms, su kuriais dirbo. (...) Ir tikrai, jei toliau tas žmogus taip elgsis, mes rankų sudėję nesėdėsime“, – teigė J.Trimailovas.


40 | Gazas.lt Red Bull

1

Sebastianas Vettelis

15min • 2012 m. kovo 16 d.

VARIKLIS

BOLIDAS

Renault RS27

RB8

2

3

Šalis

Šalis

Gimė

Gimė

Markas Webberis

Šalis

Vokietija

Australija

Lenktynės

1976-08-27

81 21

Pergalės

176 7

Ferrari

5

Fernando Alonso

Lenktynės Pergalės

BOLIDAS

Ferrari 056

F2012

152 11

Lotus

9

Kimi Raikkonenas

Lenktynės Pergalės

BOLIDAS

Renault RS27

E20

Romainas Grosjeanas

Gimė

155 18

Pergalės

7 0

Australijos GP

2

Pergalės

VARIKLIS

BOLIDAS

Mercedes FO108Z

W03

1985-06-27

286 91

108 0

Paulas di Resta

Malaizijos GP

Lenktynės Pergalės

VARIKLIS

BOLIDAS

Mercedes FO108Z

VJM05

12

Nico Hulkenbergas

Šalis

Didžioji Britanija

Pergalės

8

Nico Rosbergas Vokietija

Force India

Šalis

Lenktynės

AFP/Scanpix nuotr.

Gimė

Lenktynės

Vokietija

Gimė

Gimė

1986-04-16 Lenktynės Pergalės

3

1987-08-19

19 0

19 0

Kinijos GP

4

Sekmadienį paaiškės, kas ko vertas šį sezoną.

Pergalės

Gimė

11

1986-04-17

Lenktynės

Šalis

Šalis Gimė

Lenktynės

90 17

Michaelis Schumacheris

10

Prancūzija

1979-10-17

208 12

1969-01-03

VARIKLIS

Suomija

1985-01-07

Vokietija

Šalis

1

7

1981-04-25

176 27

Didžioji Britanija

Mercedes

Šalis

Gimė

Pergalės

Pergalės

6

4

Lewisas Hamiltonas

Gimė

Brazilija

Gimė Lenktynės

MP4-27

Šalis

Lenktynės

Šalis

Felipe Massa

Šalis

1981-07-29

BOLIDAS

Mercedes FO108Z

1980-01-19

VARIKLIS

Ispanija

Jensonas Buttonas

VARIKLIS

Didžioji Britanija

Gimė

1987-07-03

McLaren

Lenktynės Pergalės

F-1: Andrius Baranauskas andrius.baranauskas@f-1.lt

Į pirmųjų sezono lenktynių startą Melburne, Australijoje, stos net 6 pasaulio čempionai – tiek „Formulė-1“ neregėjo jau ilgai, o galbūt ir visą savo gyvavimo istoriją. Tai turėtų būti ilgiausias visų laikų sezonas, kurio pradžia, prognozuojama, bus pažymėta ne tik iš pirmo žvilgsnio pribloškiančiais, ančiasnapius primenančiais bolidais, bet ir beprecedente konkurencija. 20 etapų – tikrai daugiausiai istorijoje. Jeigu, aišku, tiek jų ir įvyks. Daugiausia abejonių dėl pilietinių neramumų kelia ketvirtasis etapas Bahreine. Kaip ir kasmet, prieš prasidedant čempionatui bandoma atspėti, kas gi šiemet bus lyderiai? Saugiausias statymas – du praėjusius sezonus laimėjusi „Red Bull Racing“ komanda, kurios lyderis čempionas Sebastianas Vettelis. Tiesa, bandymų rezultatai rodo, kad ši komanda šiemet veikiausiai sulauks rimto pasipriešinimo. Pagrindine „Red Bull“ varžove daugelio yra laikoma „McLaren“, kuriai ši žiema

Bahreino GP

5

Ispanijos GP

2012-03-18 08:00 Albert Parkas, Melburnas

2012-03-25 11:00

2012-04-15 10:00

2012-04-22 15:00

2012-05-13 15:00

Sepangas, Kuala Lumpūras

Šanchajus

Sakhiras

Katalonija, Barselona

5,303 km

5,543 km

5,451 km

11

Ratų sk. – 58

Vengrijos GP

12

Ratų sk. – 56

Belgijos GP

13

Ratų sk. – 56

Italijos GP

5,412 km

14

Ratų sk. – 57

Singapūro GP

4,655 km

15

Ratų sk. – 66

Japonijos GP

2012-07-29 15:00

2012-09-02 15:00

2012-09-09 15:00

2012-09-23 15:00

2012-10-07 09:00

Hungaroringas, Budapeštas

Spa-Francorchamps

Monza

Singapūras

Suzuka

4,381 km

7,004 km

5,793 km

Ratų sk. – 70

Ratų sk. – 44

Ratų sk. – 53

5,073 km

Ratų sk. – 61

5,807 km

Ratų sk. – 53


Gazas.lt | 41

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Sauber

14

Kamui Kobayashi

VARIKLIS

BOLIDAS

Ferrari 056

C31

Sergio Perezas

15

16

Šalis

Šalis

Šalis

Japonija

Meksika Gimė

1986-09-13

Pergalės

šiemet bus staigmenų

17 0

Williams

praėjo daug ramiau nei pernai. Šiemet britams neteko staiga iš naujo kurti išmetimo sistemos. Legendiniai „Ferrari“ iš pradžių turėjo daug ambicijų, bet kai po pirmųjų bandymų teko neplanuotai keisti išmetimo sistemą, italai kaip reikiant pritilo, o vėliau ir atvirai pripažino, kad sezono pradžioje teks kentėti sukandus dantis. Galbūt paskutinį sezoną „Formulėje-1“ važiuojančio Michaelio Schumacherio atstovaujama „Mercedes“ gali nustebinti. Pirmąsias grupines treniruotes praleidusi komanda vėliau demonstravo pavydėtiną patikimumą ir puikų greitį. Tačiau didžiausiu siurprizu šiemet gali tapti per žiemą vardą iš „Renault“ į „Lotus“ pakeitusi komanda, prisikvietusi suomį Kimi Raikkoneną. 2007 m. „Formulės-1“ čempionas nuo pirmųjų ratų treniruotėse pradėjo važiuoti puikiu tempu, o ekipa, atrodo, sukūrė tikrai pajėgų bolidą. Gali būti, kad jai tik ir trūko patyrusio ir bebaimio piloto.

18

Pastoras Maldonado

FW34

Bruno Senna

Pergalės

26 0

22

Pedro de la Rosa

BOLIDAS

Cosworth CA2012

F112

Narainas Karthikeyanas

7

Kanados GP

2012-06-10 21:00 Monrealis

Pietų Korėjos GP

4,361 km

17

Ratų sk. – 70

Indijos GP

Heikki Kovalainenas

8

Gimė

Lenktynės

89 1

Pergalės

24

Šalis

Šalis

Timo Glockas

Europos GP

25

Charlesas Picas Prancūzija

Gimė

Gimė

1982-03-18 Lenktynės Pergalės

9

1990-02-15 Lenktynės y

72 0

Didžiosios Britanijos GP

S g Pergalės NAUJOKAPergal

10

Vokietijos GP

2012-07-08 15:00

2012-07-22 15:00

Silverstonas

Hockenheimas

5,419 km

5,891 km

18

Abu Dabio GP

19

Ratų sk. – 52

2012-11-04 15:00

2012-11-18 21:00

Yas Marina (JAE)

Ostinas

5,554 km

Ratų sk. – 55

5,516 km

4,574 km

20

JAV GP

2012-10-28 11:30 Ratų sk. – 60

MR01

Šalis

Naujasis Delis 5,125 km

BOLIDAS

Cosworth CA2012

2012-06-24 15:00 Valensija (Ispanija) Ratų sk. – 57

Pergalės

VARIKLIS

Vokietija

Pergalės

Lenktynės

38 0

Marussia

23

Lenktynės

21

Vitalijus Petrovas

1984-09-08

Yeongamas Ratų sk. – 55

CT01

Rusija

2012-10-14 09:00 5,615 km

BOLIDAS

Renault RS27

Gimė

1977-01-14

27 0

VARIKLIS

Šalis

Indija

85 0

Monte Karlas

16

Pergalės

Gimė

2012-05-27 15:00 Ratų sk. – 78

Lenktynės

Šalis

Lenktynės

S NAUJOKAPergal Pergalės g

1981-10-19

VARIKLIS

1971-02-24

Lenktynės Lenktyn y

11 0

Suomija

1983-10-15

HRT

Pergalės

3,340 km

Šalis

Brazilija

19 0

1990-04-25

Caterham

20

Gimė

Lenktynės

Prancūzija Gimė

Pergalės

Šalis

Gimė

17

Jeanas–Ericas Vergne

Šalis

Lenktynės

19

Šalis

Gimė

Informaciją parengė

Monako GP

Pergalės

BOLIDAS

Ispanija

6

Lenktynės

Renault RS27

1985-03-09

STR7

1989-07-01

VARIKLIS

Venesuela

BOLIDAS

Ferrari 056

Gimė

1989-12-26

40 0

Danielis Ricciardo

VARIKLIS

Australija

Gimė Lenktynės

Toro Rosso

Ratų sk. – 56

Ratų sk. – 67

Brazilijos GP

2012-11-25 18:00 Interlagosas, San Paulas 4,309 km

Ratų sk. – 71


42 | Laisvalaikis

Horoskopai

15min • 2012 m. kovo 16 d.

Kryžiažodis

Avinams kita savaitė žada tiek teigiamų, tiek neigiamų dalykų. Kad neigiamas poveikis būtų sumažintas iki minimumo, atsisakykite įpročio diktuoti savo valią.

Jaučiams, kurie ieško darbo, astrologas žada viliojantį pasiūlymą. Savaitės pabaigoje jus gerai nuteiks susitikimas su senais bičiuliais.

Dvynių pastangos darbe pagaliau duos rezultatų, bet negaiškite laiko menkniekiams. Jūsų atkaklumas leis sėkmingai sutvarkyti visus reikalus.

Vėžių, pirmiausia – vienišų šio Zodiako ženklo atstovų, kitą savaitę laukia pažintis, galinti tapti audringo romano pradžia. Bet nepulkite į meilės verpetą stačia galva.

Liūtai gaus pasiūlymą prisidėti prie daug žadančio projekto įgyvendinimo. Jūs taip pat galėsite įgyvendinti savo senus sumanymus, susijusius su šeima ir namais.

Mergelės kitą savaitę daug laiko skirs kasdieniams reikalams. Savaitgalį būtų geriausia praleisti su giminėmis ir artimais žmonėmis, skirti jį namų tvarkymui.

Svarstyklės suvokia, kad reikia tobulėti, lavintis. Kovokite su savo kompleksais, ydomis ir žalingais įpročiais, kurie jums trukdo. Nesidrovėkite prašyti patarimų.

Skorpionams bus suteikta galimybė pademonstruoti savo kūrybinį potencialą. Tai, ką darėte iki šiol, pakeis savo prasmę, senos idėjos pasitrauks į antrą planą.

Šauliai kitą savaitę užsitikrins visišką savitarpio supratimą santykiuose su artimais žmonėmis. Draugai, artimieji ir mylimas žmogus jus tikrai parems.

jei tik jie nebus įtraukti į abejotinų sumanymų realizavimą. Ateinančiomis dienomis galite palypėti karjeros laiptais.

Vertikaliai: Pastabi. Melisa. Alantas. Mudu. Vertini. Oseras. Palaidinė. Spraga. Patek. Grašis. Ruonis. Drava. Ardas. Gauna. Ekiu. Estai. Gal. Šersi. Geltė. Apaus. Taro. Soja. Ruja. Mėtai. Taksa. Nosis.

Ožiaragių laukia labai sėkminga savaitė,

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Vandenis kitą savaitę atkakliai sieks už-

tų, beviltiško projekto. Visą ateinančią savaitę būsite labai aktyvūs. Svarbiausia – nukreipti energiją reikiama vaga.

Pažymėtuose langeliuose:

DAILININKAS

Žuvys netikėtai gaus naudos iš, atrody-

Horizontaliai: Varna. Griežė. Lyra. Tava. Avesta. Palei. Šakiai. Bardai. Tinti. Saugot. Tina. Anė. Delsk. Imsi. Prastos. Austėja. Bluosto. Spengia. Smerkia. Pro. Aura. Sugaus. Daga. Nauji. Gausa. Valsas.

sibrėžtų tikslų. Drąsiai priimkite savarankiškus sprendimus. Atsisakykite projekto, kurio niekaip nepavyksta įgyvendinti.


Anekdotai Jis buvo toks storas, kad nulaužė genealoginio medžio šaką.

sudoku Lengvas

Guli senas suvalkietis mirties patale, šalia jo lovos - visa šeima. Visi nuliūdę, atėjo atsisveikinti su seneliu. Staiga senolis prabyla drebančiu balsu: – Ar mano žmona čia? – Čia, mielasis, čia! – atsako žmona. – Ar mano vaikai čia? – Taip, tėveli, mes šalia tavęs! – atsako nuliūdę vaikai. – O mano anūkai čia? – Taip, seneli, mes visi čia! – O tai kokio velnio šviesa virtuvėje palikta?

8 4 3 7

Vidutinis

7 9 8 1 2 7 3 5 1 9 6 8 5 2 1 1 5 8 2 8 9 1 8 3 3 4 2 7

Sunkus

1 6 9 4 7

3 7

5 8 1 3 6 2 3 5 8 4 9 6 2 9 4 8 1 6 9 7 3 5

1 2

6

1

4 7 5 3 6

4

Šiandien

Penktadienį visoje Lietuvoje bus debesuota su pragiedruliais, temperatūra kils iki 7 laipsnių šilumos. Naktį į šeštadienį daug kur tvyros rūkas, bus 1–3 laipsniai šilumos. Šeštadienį kritulių nenumatoma,  sušils iki 6–12, sekmadienį – iki 9–13 laipsnių šilumos. Vilnius

Kaunas

Klaipėda

Šiauliai

7

Panevėžys Pane ėž s

Klaipėda

7

5

03-17 d. 1 / 11

1 / 12

3/6

Utena 7

2/9 K Kaunas

03-18 d. 3 / 12

3 / 13

4/9

2 / 10

Panevėžys

Utena

Alytus

Marijampolė

7 Vilnius 7 Alytus

03-17 d. 1/9

1/9

1 / 12

7

1 / 12 Vėjas Vakarų

03-18 d. 2 / 10

2 / 10

3 / 13

3 / 13

4-8 m/s

9 5 2

2

9 8 6

1 8 9

Interaktyvus orų žemėlapis: w www.15min/orai Ši li i Šiauliai

4

8

Orai Lietuvoje

3

4



15min savaitraštis 2012.03.16