Issuu on Google+

Savaitraštis „15min“ • ISSN 1822-2749 • Nr. 6 (1237) • 2012 m. vasario 24 d.

E.Babenskas (dešinėje) į savo renginius prisiviliodavo ir tuometį prezidentą V.Adamkų.

Politika

I.Achremovo koziris „Eltos“ nuotr.

BFL nuotr.

Žurnalisto V.Lingio žudikas I.Achremovas šiandien tikisi ištrūkti į laisvę. Kalinio viltis sustiprino naujausias psichologų tyrimas. Jo rezultatai parodė, kad nuo 1993 m. rudens kalinčio I.Achremovo pakartotinio nusikaltimo tikimybė siekia vos 4,76 proc. 3 psl.

Sportas

Drama ant ledo: antras dublis AFP nuotr.

Gąsdinanti Lietuva

K.Copely ir I.Tobias – Amerikos čiuožėjos, kurias likimas suvedė su tolima ir maža šalimi Lietuva. Vienai jų – Lietuva jau skaudi praeitis, kitai – dabartis ir ateitis. K.Copely – buvusi, o I.Tobias – dabartinė geriausio Lietuvos šokių ant ledo meistro D.Stagniūno partnerės. 14–15 psl.

Gazas.lt

Socialinis projektas „Drąsinkime ateitį“ laikomas Lietuvos švietimo šviesuliu. Tačiau projekto lyderį E.Babenską buvę jo darbuotojai ir net šeimos nariai viešai kaltina tuo, kad mokinių ugdymui skirtas lėšas jis pumpuoja į savo verslą. 10–11 psl.

Dvasininkų ratai Gazas.lt šiandien aiškinasi, kokiais automobiliais važinėja dvasininkai. Vyskupai ir klebonai pasakoja, kodėl renkasi didelius arba mažus, senus ir naujus automobilius. 40 psl.


2 | Politika

Komentaras

15min • 2012 m. vasario 24 d d.

15min.lt apklausa Rimvydas Valatka

Kodėl, jūsų manymu, FNTT vadovai prarado postus?

r.valatka@15min.lt

Nes nutekino informaciją apie būsimą „Snoro“ uždarymą (1527) 19 %

FNTT testas: nejaugi prezidentė suklydo? Tai bent košė užvirė. Prezidentė mėto akmenis į konservatorių daržą. Konservatoriai Klaipėdoje kviečia visus, kurių širdyje dar dega Sąjūdžio ugnelė, už 10 Lt važiuoti į protestą prie prezidentūros –tik pagalvokite, ką tai reiškia valdančiajai partijai, – prieš neteisingumą. I.Degutienė išdrįso nesuprasti prezidentės. Seimas užgrojo laikinosios komisijos polkutę. Antivalstybininkai vėl ragina vienas kitą bėgti. Visi buvusieji į vieną krūvą op, vienu balsu traukia net po prezidentės sijonu VSD bei valstybininkų sąmokslus kiaurai matantis D.Kuolys ir kryžium prieš D.Kuolio kandidatūrą į švietimo ministrus po LDDP pergalės šaltą 1992-ųjų rudenį gulęsis anuometis eldedepukas B.Genzelis, centruojantis tautininkas R.Ozolas ir prie jų prisišliejęs N.Puteikis. Ir dėl ko visa tai? Dėl iki šiol mažai kam žinomo ekspolicininko V.Gailiaus ir dar mažiau žinomo jo pavaduotojo V.Giržado atleidimo iš FNTT. Po tiesiog mistinio patikrinimo amerikoniškiausiu Žemėje daiktu, koks yra melo detektorius. Tikra Amerika pirtyje. Apstulbino tai, kad prezidentė savo tvirtu pečiu nedvejodama parėmė mirties patale gulinčių liberalcentristų ministrą R.Palaitį. V.Gailius politikuoja, abu jie „nelabai gerai pasirodė“, savo stiliumi rėžė prezidentė, o jos patarėjas dar kiečiau kalė: FNTT vyrukai įvykdė išdavystę. V.Gailius – tai irgi nematyta negirdėta kinkas prezidentės kabineto prieškambaryje drebinančių vyrų šalyje – šoka į akis D.Grybauskaitei: „Teisingumą Lietuvoj vykdo teismai, o ne poligrafas!“

V.Gailius ir V.Giržadas tapo politines partijas remiančių „grupuočių baltomis apykaklėmis“ aukomis (3347) 41 %

Jie atleisti neteisingai, nes akivaizdžių ų kaltės įrodymų, pasak A.Kubiliaus ir I.Degutienės, nėra (1284) 16 % Nė viena versija nėra įtikinama (1997) 24 %

Apklausoje dalyvavo 8155 žmonės

Savaitės žmonės

Nekalti, bet atleisti V.Gailius ir V.Giržadas

Jei jau prezidentė ryžosi paremti pilką ministrą, tam ji turėjo turėti rimtų priežasčių. Ką turime? Vienoje pusėje – konservatoriai ir prezidentės gerbėjai, maža, bet beatodairiškai narsi D.Kuolio kariauna su premjero patarėju V.Valentinavičiumi priekyje ir dar J.Veselka. Kitoje – liberalcentristai, gal net pats A.Zuokas, juokingiausias pasaulyje generalinis prokuroras, konservatorių užplumpintas VSD ir, o Dieve, pati reitingų karalienė. Pasirinkti tokią kompaniją? Velniop tuos reitingus? Negi D.Grybauskaitė bus pirmą kartą suklydusi? Vis dėlto tie, kurie lažybose statytų už tai, kad D.Grybauskaitė suklydo, rizikuoja prakišti daugiau nei tie, kurie rinktųsi V.Gailiaus palaikymo komandą. Kuo tai galima pagrįsti? Ar apskritai galima? Pirmiausia, kas yra V.Gailius? Niekam ne paslaptis, kad jis – konservatorių statytinis. Antra, kas pažįsta R.Palaitį, žino: dalydamas avantiūristo, bravūriško kavaleristo ir narsuolio Betmeno talentus, Dievas jį buvo pamiršęs. Tad ir prieš kirsdamas V.Gailiaus galvą, R.Palaitis suderino tai su prezidente. Ir pagaliau trečia: jei jau prezidentė ryžosi paremti pilką ministrą kovoje su konservatorių rinktine, tam ji turėjo turėti rimtų priežasčių. Neatmeskime ir VSD agentūrinių pranešimų svarbos šiuo atveju. Bet kad ir kaip pasibaigtų FNTT muilo opera, hepiendas vis tiek bus fantastiškas. Jei laimės „teisingumas“ ir ant balto arklio V.Gailius grįš į FNTT, D.Grybauskaitė liks be Monomacho kepurės. Dviejų milijonų gerbėjų akyse! O jei, kaip visada, laimės prezidentė, šalis žengs į naują erą – kartą pradėję kritikuoti D.Grybauskaitę, konservatoriai nebegalės sustoti. Sudie, kubilinės valdžios idilija.

„F & L“ production

Finansinių nusikaltimų tyrimų tarnybos vadovas Vitalijus Gailius iš pareigų atleistas dėl to, kad neatleido savo pavaduotojo Vytauto Giržado. V.Giržadas atleistas dėl to, kad tiriamas poligrafu susijaudino, kai išgirdo klausimą, ar ne jis žiniasklaidai nutekino informaciją apie būsimą banko „Snoras“ nacionalizavimą. Ar tai tiesa, ar melas, kol kas negalime paskelbti, nes Generalinė prokuratūra atlieka ikiteisminį tyrimą ir neviešina surinktų duomenų, kuriuos ir taip visi žino.

Tomas Balžekas Generalinis direktorius t.balzekas@15min.lt

Rimvydas Valatka Vyriausiasis redaktorius r.valatka@15min.lt

Raimundas Celencevičius Redaktorius r.celencevicius@15min.lt

Jaunius Lingys Gen. direktoriaus pavaduotojas j.lingys@15min.lt

Donatas Večerskis Pardavimų vadovas d.vecerskis@15min.lt

Asta Cibienė Redaktoriaus pavaduotoja a.cibiene@15min.lt

Redakcija Tel. (8-5) 210 5896 Faks. (8-5) 210 58 97 redakcija@15min.lt Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105

Reklama Tel. Vilniuje (8-5) 233 6535 reklama@15min.lt Platinimas platinimas@15min.lt

Leidėjas: UAB „15 minučių“, Saltoniškių g. 9, Vilnius, 08105 Tel. 210 58 94. Faks. 210 58 97. info@15min.lt

Taip laikraštyje žymimi užsakomieji straipsniai


Politika | 3

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Japonai paskolins

Viešos KGB paslaptys

Japonijoje šią savaitę viešėjęs premjeras Andrius Kubilius išgirdo Japonijos finansų institucijų pažadą finansuoti naujos atominės elektrinės statybos Lietuvoje projektą, kurį įgyvendins Japonijos korporacija „Hitachi“. Derybos su ja – finišo tiesiojoje. Bankas JBIC („Japanese Bank for International Cooperation“) ir „Nexi“ (valstybinė Japonijos eksporto ir investicijų draudimo kompanija) kreditus suteiks Lietuvai „labai palankiomis sąlygomis“.

Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras (LGGRTC) viešai paskelbė išsamų buvusių KGB rezervo karininkų sąrašą. Jame – 238 pavardės. Internete galima pamatyti ir dalies buvusių karininkų asmens bylas. Ateityje bus paskelbtos ir kitų buvusių pareigūnų bylos, jos pamažu skenuojamos bei viešinamos. Paskelbtame sąraše yra ir nuskenuotos buvusio VSD vadovo A.Pociaus, ir buvusio užsienio reikalų ministro A.Valionio bylos.

Skverbiasi į nusikaltėlių smegenis Saulius Chadasevičius s.chadasevicius@15min.lt

Psichologai, pritaikę specialią naują mokslinę metodiką, apskaičiavo kartotinio nusikalstamo elgesio riziką. Žurnalistą Vitą Lingį nušovęs buvęs „Vilniaus brigados“ smogikas Igoris Achremovas per analizę surinko 8 balus iš 168 galimų. Moksliškai apskaičiuota, kad žurnalisto užsakomąją žmogžudystę įvykdžiusio ir už tai jau nuo 1993 metų rudens kalinčio Igorio Achremovo pakartotinio nusikaltimo tikimybė siekia vos 4,76 proc. Rizika apskaičiuota pritaikius specialią naujausią „OASys“ sistemos metodiką, pagal kurią nuteistasis surinko tik 8 balus iš 168 galimų. Jei vertinamas asmuo surenka nuo 0 iki 40 balų, jo pakartotinio nusikaltimo rizika vertinama kaip „labai žema“. 7 balai, kurie dabar daro 47 metų I.Achremovą potencialiai dar šiek tiek pavojingu, nuteistajam skirti būtent už visą Lietuvą sukrėtusią žmogžudystę. 8-ojo neigiamo balo I.Achremovas nusipelnė už tai, kad kartą per pastarųjų daugiau nei 18 metų, praleistų už grotų, neleistinai pasikalbėjo su kitu nuteistuoju, buvusiu už sienos. Šis vyro poelgis buvo įvertintas kaip drausmės pažeidimas, tiesa, jokia nuobauda dėl įvykio mažareikšmiškumo už tai jam nebuvo skirta. Rezultatas, kurį Vilniaus pataisos namų Psichologinės tarnybos specialistai gavo tarsi įsiskverbę į žudiko smegenis, gali tapti

svarbiu argumentu I.Achremovui siekiant anksčiau laiko ištrūkti į laisvę. Šio garsaus nuteistojo lygtinio paleidimo iš pataisos įstaigos bylą Vilniaus miesto 3-iasis apylinkės teismas rengiasi nagrinėti jau šį penktadienį. Tai bus jau 9-asis I.Achremovo bandymas lygtinai išeiti iš pataisos namų anksčiau nei 2018-aisiais, kaip paskirta nuosprendžiu. Išnarstė nuteistojo charakterį Tyrimo metu apie I.Achremovą buvo suformuluoti ir atsakyti konkretūs klausimai. Pavyzdžiui, ar jam būdingos kriminalinį elgesį palaikančios nuostatos? Ar jis turi polinkį diskriminuoti kitus dėl rasės, seksualinės orientacijos ir kitų aspektų? Ar apskritai jis turi mąstymo bei elgesio problemų, susijusių su nusikalstamu elgesiu? Į šiuos ir daugelį panašių klausimų apie I.Achremovą psichologijos specialistai atsakė neigiamai. Teigiamų atsakymų I.Achremovas sulaukė į priešingo pobūdžio klausimus: Ar jis linkęs bendradarbiauti su jo priežiūrą atliekančiu pataisos įstaigos personalu? Ar supranta kitų teises, savo asmenines pareigas? Ar išreiškia norą būti visuomenės dalimi? Ar yra motyvuotas susidoroti su nusikalstamumu? Re m i a nt i s t y r i m o d u o m e n i m i s , I.Achremovas nelinkęs į savižudybę ar savęs žalojimą, nėra lengvai pažeidžiamas, vykdo įvairius įsipareigojimus, neturi savikontrolės problemų, neplanuoja jokio pabėgimo ar slapstymosi, nėra konfliktiškas, nevartoja narkotikų, nepiktnaudžiauja alkoholiu, neturi neigiamų ryšių su aplinkiniais, sėkmingai vykdo jam taikomas korekcines programas. I.Achremovas dėl jam nesuteikiamo šanso įkvėpti laisvės oro yra kreipęsis į Europos Žmogaus Teisių Teismą Strasbūre ir laukia savo eilės.

I.Achremovas šiandien vėl bandys ištrūkti į laisvę. Eltos nuotr.

Buvęs B.Dekanidzės smogikas Už dienraščio „Respublika“ žurnalisto V.Lingio nužudymą, įvykdytą 1993 metų spalio 12 dieną Vilniuje, 1994-ųjų rudenį buvo nuteisti „Vilniaus brigados“ vadeiva B.Dekanidzė ir trys jo parankiniai: I.Achremovas, Viačeslavas Slavickis bei Borisas Bobičenka. B.Dekanidzei, kuris įvardytas nusikaltimo organizatoriumi ir užsakovu, teismas skyrė išimtinę mirties bausmę, ji buvo įvykdyta. Mirtinus šūvius į V.Lingį paleidusiam I.Achremovui taip pat skirta mirties bausmė, tačiau tuo pačiu nuosprendžiu ji pakeista į laisvės atėmimą iki gyvos galvos. 2004 metų sausį Vilniaus apygardos teismo sprendimu, nuteistajam laisvės atėmimo bausmė sumažinta iki 25 metų. Remiantis šia nutartimi, į laisvę jis turėtų išeiti 2018 metų spalio 21 dieną. V.Slavickis ir B.Bobičenka jau seniai laisvėje. Visą 14 metų bausmę atlikęs V.Slavickis emigravo į užsienį, o iš 13 paskirtų metų 12 už grotų praleidęs B.Bobičenka dingo iš pareigūnų akiračio.

Portalas 15min.lt veržiasi aukštyn Naujienų portalas 15min.lt sausio mėnesį užėmė antrąją vietą populiariausių Lietuvos interneto svetainių penketuke. Bendrovės „Gemius“ interneto rinkos tyrimo „gemiusAudience“ sausio mėnesio duomenimis, pagal lankomumą 15min.lt kol kas atsilieka tik nuo rinkos senbuvio

naujienų portalo Delfi.lt. Už 15min.lt nugaros liko interneto svetainės Balsas.lt, Lrytas.lt bei Alfa.lt. Sausio mėnesį 15min.lt unikalių lankytojų skaičius siekė daugiau nei 843 tūkst., portalas pasiekė 40,27 proc. visų interneto vartotojų Lietuvoje. Šie 15min.lt rodikliai auga kiekvieną mėnesį. Akivaizdu, jog 15min.lt skaitytojai vertina portalą kuriančios komandos operatyvumą, aktualių temų vystymą ir nuolat ča

280 000

TIRAŽAS – 88 000.

nuolatinių skaitytojų per dieną

ISSN 1822-2749.

„TNS LT“, Nacionalinis skaitytojų tyrimas, 2011 m. ruduo

Platinamas Vilniuje, Kaune, Klaipėdoje, Šiauliuose, Panevėžyje, Alytuje, Marijampolėje

„15min“ tiražą audituoja UAB „Ernst & Young Baltic“.

Redakcija neatsako už reklamos turinį ir klaidas.

sugrįžta. Be to, skaitytojai patys turi galimybę prisidėti prie naujienų kūrimo siūlydami temas, siųsdami nuotraukas ar įkraudami naujienas rubrikoje Įkrauk. Sausio mėnesį naršydami po 15min.lt rubrikas ir galerijas internautai vidutiniškai praleido 2 val. 34 min. Lankytojų 15min.lt praleidžiamas laikas kas mėnesį vis ilgėja. Sausis buvo itin sėkmingas ir tai pačiai žiniasklaidos grupei „Schibsted“ priklausančiam skelbimų portalui Plius.lt. Praėjusį

mėnesį jis buvo 7-oje populiariausių Lietuvos interneto svetainių dešimtuko vietoje ir turėjo daugiau kaip 639 tūkst. unikalių lankytojų.


Komentaras

Artūras Račas redakcija@15min.lt

Ar rusai ir lenkai žmonės? Po Latvijoje įvykusio referendumo dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine, dauguma Lietuvos politikų ir politologų, komentuodami referendumo rezultatus, atrodo, laikė kone garbės reikalu ne tik pasveikinti kaimyninę valstybę su pergale, bet ir paminėti „Kremliaus ranką“ bei Rusijos interesus. Tuo būtų galima ir nesistebėti, nes Lietuvos politikams vis dar būdinga visur ieškoti Rusijos rankos ir šios valstybės klastingų užmačių. Ir iš dalies tai tiesa. Rusija turi savo interesų ir siekia juos įgyvendinti. Lygiai taip pat, kaip ir kitos valstybės – Vokietija, Kinija, JAV, Japonija ar Lietuva. Skiriasi tik interesai ir galimybės bei naudojamos priemonės jiems pasiekti. Tad Rusija teoriškai galėjo turėti interesų, kad Latvijoje būtų surengtas referendumas dėl rusų kalbos. Tiesa, iš anksto žinodama, kad referendumas pralaimės, nes kad ir koks tas Kremlius būtų baisus, ten ne kvailiai sėdi.

Nors ir dėdamiesi demokratais ir žmogaus teisių gynėjais dauguma mūsų tokie tikriausiai nesame.

Kam Rusijai reikalingas Latvijoje triuškinamai pralaimėjęs referendumas, galima tik spėlioti. Referendumo rezultatai parodė tai, ką visi seniai žinojo – Latvija nėra visiškai integrali valstybė ir nemaža dalis jos gyventojų vis dar nesusitaikė su prieš 20 metų pasikeitusia realybe. „Kiršintojai“, „penktoji kolona“, „okupantai“ – maždaug tokie epitetai liejosi iš Lietuvos politikų ir apžvalgininkų lūpų, kai jie kalbėjo apie tą mažesniąją Latvijos valstybės gyventojų dalį. Būtent tas niekinantis ir žeminantis tonas, kartu su kalbomis apie „Kremliaus ranką“ labiausiai ir nustebino. Nustebino todėl, kad klausydamasis supranti, kad nors ir dėdamiesi demokratais ir žmogaus teisių gynėjais dauguma mūsų tokie tikriausiai nesame ir demokratiją bei teisę naudotis jos privalumais pripažįstame tik sau. Jei būtų kitaip, mes tiesiog pripažintume, kad Latvijos rusai, inicijavę referendumą dėl rusų kalbos pripažinimo valstybine, galėjo tai padaryti ir be Kremliaus pagalbos. Mes taip pat galėtume pripažinti, kad Latvijos rusai, kurie iki šiol neišmoko latvių kalbos, nėra jokie kiršintojai, o tiesiog žmonės, nepatenkinti dabartine savo padėtimi (dėl kurios didžiąja dalimi jie patys kalti) ir norintys palengvinti sau gyvenimą. Ir darantys tai teisėtu ir demokratiniu būdu, kurį jiems garantuoja Latvijos įstatymai. Ar tai, kad jų gimtoji kalba yra kita nei daugumos kitų Latvijos gyventojų, atima iš rusų galimybę naudotis konstitucinėmis teisėmis ir siekti patogesnio gyvenimo? Ar dėl to, kad Rusija nėra palankiai nusiteikusi Latvijos atžvilgiu, rusai turėtų būti baudžiami? Kai kas tikriausiai mintyse pagalvos, kad būtų teisinga. Primindami, kad rusai Latvijoje yra okupacijos palikimas. Panašiai kaip lenkai Vilniaus krašte, kurie taip pat nežinia ko nori ir užsiima „kiršinimu“, kai priešinasi švietimo reformai ar nori, kad jų pavardės asmens dokumentuose būtų rašomos lenkų kalba. Tiesa, „Varšuvos ranka“ skamba ne taip įspūdingai kaip Kremliaus paminėjimas. O juk tiesa yra labai paprasta: rusai Latvijoje ir lenkai Lietuvoje yra tokie patys žmonės ir piliečiai kaip latviai ir lietuviai. Ir jų teisė teisėtais būdais siekti sau patogesnio gyvenimo, net jei mums tai ir nepatinka, turėtų būti pripažįstama be jokių išlygų. Kol kas taip nėra.

4 | Savaitės interviu

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Laimingas maldoje ir tarnystėje Kelias į kunigystę

Kretingos parapijos klebonui Genadijui Linui Vodopjanovui vasario 11-oji – ypatinga diena. Būtent tądien Šventojo Sosto atstovas Lietuvoje arkivyskupas Luigi Bonazzi paskelbė popiežiaus valią pašvęsti G.L.Vodopjanovą į vyskupus. Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt Brolis pranciškonas Linas, Telšių vyskupui Jonui Borutai prašant, paskirtas jo pagalbininku – vyskupu augziliaru. 38-erių G.L.Vodopjanovas tapo pačiu jauniausiu vyskupu Lietuvoje per visą Nepriklausomybės laikotarpį ir antruoju, paskirtu iš Pranciškonų brolijos po vyskupo Pauliaus Antano Baltakio, kuris buvo atsakingas už lietuvių išeivijos parapijų dvasinį gyvenimą. Tapus vyskupu broliui Linui teks palikti savo parapijiečius Kretingoje ir išsikelti į Telšių kuriją. G.L.Vodopjanovo konsekracija – įšventinimas į vyskupus – numatyta balandžio 14-ąją. Ceremonija įvyks Kretingoje. Būtent čia yra G.L.Vodopjanovo dvasinio kelio pradžia. „Esu laimingas dėl to, kad gyvenu su Dievu – kasdien maldoje ir tarnystėje“, – savaitraščiui „15min“ sakė vyskupas. Pokalbiui daug laiko jis neturėjo – kruopščiai suskaičiuota kone kiekviena minutė, nes iki įšventimo norisi sutvarkyti daugybę parapijinių reikalų. – Gyvenimas pasikeitė tarsi per dieną. Nebuvote tam pasirengęs? – Šiek tiek anksčiau sužinojau, kad esu tarp kandidatų, tačiau nei

tikėjausi, nei laukiau. Tai – Popiežiaus pasirinkimas. Dabar užgriuvo galybė rūpesčių. Neįmanoma per dieną visko nukirsti: yra ir pastoracinių darbų, ir statybinių šiek tiek. Ne taip paprasta vienu ypu viską užbaigti, bet ir nesinori užkrauti ant kieno nors kito pečių. – Pripažinkite, kad tai – malonūs rūpesčiai. Vieno etapo pabaiga, kito – pradžia. Žingsnis į priekį. – Nei į priekį, nei atgal, žinokit. Man tas karjeros reikalas, taip sakant, vėžį tuoj pradės varyti. Kokia čia karjera! Niekada gyvenime tikrai nesiekiau karjeros. Pagrindinis tikslas – mylėti Dievą ir savo artimus – tikinčiuosius. – Kokios pareigos tenka vyskupui? Bendrausite su tikinčiaisiais, būsite dvasiniu kunigų vadovu, spręsite administracines problemas? – Niekada nebuvau vyskupu, todėl dar nieko nežinau. Reikės daug ko išmokti. Tačiau nenorėčiau atitolti nuo žmonių, nuo tikinčiųjų. Vyskupas nėra statulėlė, pastatyta aukštai lentynoje. Jis irgi tarnauja bendruomenei: gali ir tuokti, ir krikštyti.

Genadijus Linas Vodopjanovas gimė 1973 m. birželio 8 d. Nidoje. Baigęs vidurinę mokyklą Nidoje, įstojo į Mažesniųjų brolių vienuolyną Kretingoje. Nuo 1992 iki 1993 m. atliko noviciatą Kennebunkporte, Meino valstijoje (JAV). 1993 m. birželio 4 d. davė pirmuosius pranciškonų įžadus. 1993–1995 m. mokėsi Kauno kunigų seminarijoje. 1995–2000 m. studijavo Italijoje, Veronos Studio teologico „S. Bernardino“ prie popiežiškojo universiteto ir 2000 m. gegužės 26 d. gavo teologijos bakalauro laipsnį. 1996 m. rugpjūčio 15 d. davė amžinuosius įžadus, pasirinkdamas pranciškonišką Lino vardą. 2000 m. liepos 15 d. buvo pašventintas kunigu.

Tačiau svarbiausia vyskupo pareiga – tarnystė bažnyčioje. Tai didelė atsakomybė: glaudus bendradarbiavimas tarp vyskupų, ir, kas be ko, tarp kunigų. Kiekvienas kunigas atsako už bendruomenę, į kurią yra siunčiamas. Lankysiu parapijas, siūlysiu kandidatus parapijoms skiriant kunigus. Tik noriu pabrėžti, kad eisiu tik vyskupo augziliaro – Telšių vyskupo ordinaro Jono Borutos pagalbininko pareigas. – Esate jauniausias vyskupas nepriklausomoje Lietuvoje. Ar tai reiškia, kad Bažnyčia siekia atsinaujinti? – Viena pagrindinių Bažnyčios misijų – skelbti gerąją naujieną, Jėzų Kristų ir Evangeliją. Evangelija per 2000 metų nei paseno, nei atjaunėjo. Tačiau būdai ją skelbti šiek tiek pasikeitė, geroji naujiena skelbiama šiuolaikiškiau. – Kitaip tariant, patraukliau jaunimui, kuris dažnai tvirtina, kad tiki, bet nepraktikuoja? – Vis dažniau pastebiu gražių pavyzdžių, kai žmonės tikėjimą ne praktikuoja, bet gyvena tikėjimu. Pašvęstas gyvenimas tai nėra tam tikrų pareigų atlikimas, tai gyvenimas 24 valandas per parą. Neįmanoma tikėti tarsi kokį darbą, pareigą atliekant. Turi visiškai atsiduoti – ar šeimai, ar Dievui. Ne tai, kad atlieku kažkokią praktiką, reikalą, bet gyvenu. Tai reiškia, kad tikėjimas yra neatskiriamas dalykas nuo mano kasdienybės, nuo darbo, nuo šeimos rūpesčių. Esu matęs tikriausių to pavyzdžių, gražiausių liudijimų. – Koks bus jūsų santykis su pranciškonų brolija? – Buvau ir būsiu pranciškonas, todėl ordine lieku – tik kitokioje tarnystėje.

Vyskupu paskirtas G.L.Vodopjanovas sako, kad tai jokia karjera. Telšių vyskupijos nuotr.

– Vyskupo kepurėlę – pijusę – jau turite. Ar pranciškonų drabužį keisite į tradicinį kunigo rūbą? – Manau, bus įvairiai: ir pagal brolijos, ir pagal bažnyčios tradicijas. Priklausomai nuo progos.


Religija | 5

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Ko siekia Benediktas XVI atnaujindamas Bažnyčios kunigaikščių gretas?

Kardinolų paradas Tomas Viluckas redakcija@15min.lt

Vasario 18-ąją popiežius Benediktas XVI paskyrė 22 naujus Kardinolų kolegijos narius. Tai – ketvirtas kartas, kai dabartinis popiežius skiria kardinolus. Kuo kardinolo figūra yra reikšminga katalikybei ir kokį poveikį nauji skyrimai turės tolesnei Bažnyčios raidai? Kardinolas yra ne pareigybė ar postas, o titulas, kuriuo apdovanojami iškiliausi katalikų dvasininkai. Tad į kardinolus nešventinama, bet iškilmingos ceremonijos metu, jiems prisiekus popiežiui, įvesdinama į jų gretas. Kardinolas – lyg durų vyris Kardinolo vaidmuo istoriškai kito. Romos imperiją valdant imperatoriui Teodosijui I Didžiajam žodžiu cardinalis buvo vadinami pareigūnai. Tačiau nuo V iki XI amžiaus taip buvo vadinami ir dvasininkai, kurie užimdavo nuolatines vietas tam tikrose miestų parapinėse bažnyčiose, dėl šio pastovumo jie būdavo prilyginami duris prilaikančiam vyriui, nes lotyniškas žodis cardo reiškia durų ar langų vyrį. Tuo metu, kai kitose vietovėse pavadinimas „kardinolas“ prarado savo prasmę ir dingo iš vartosenos, Romoje jis darėsi vis labiau svarbus. Roma buvo padalyta į septynias apygardas („miestas ant septynių kalvų“), iš kurių kiekviena turėjo savo

pagrindinę bažnyčią (titulus), o jos administratorius buvo vadinamas incardinatus, cardinalis. Kardinolai–kunigai ir kardinolai–diakonai Romoje patarinėjo popiežiui ir turėjo didelę reikšmę renkant pontifiką, kai jo pasirinkimas dar priklausė nuo dvasininkų ir žmonių, tačiau, kad ir kaip keistai atrodytų, jie buvo žemesni už vyskupą. Tik XI amžiuje vyskupai pradėjo tapti kardinolais. Popiežiaujant Inocentui IV kardinolas tapo reikšmingesnis už vyskupus – jis gaudavo raudoną skrybėlę, simboliškai reiškiančią, kad kardinolas iki paskutinio kraujo lašo, nebijodamas mirties, kovos už šventojo tikėjimo išaukštinimą, taiką ir ramybę krikščioniškose tautose, Šventosios Romos Bažnyčios augimą ir tvirtybę. Popiežius Bonifacas VIII (XIII a.) teikdavo kardinolams kunigaikščių drabužius, todėl iki dabar visi kardinolai vadinami Bažnyčios kunigaikščiais, nors jie ir nebeturi politinės galios.

Būsimasis įpėdinis turėtų gerai pažinti Vatikano koridorius, o ne būti iš periferijos. Nėra atitikmens Lemtingu momentu kardinolystės istorijoje vertėtų laikyti popiežiaus Mikalojaus II 1059 metų dekretą, galiojantį iki šiol ir suteikiantį Kardinolų kolegijai išskirtinę teisę rinkti popiežių. Tai paaiškina, kodėl nauji kardinolų skyrimai sulaukia padidinto visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio. Kardinolų kolegijai sunku būtų rasti atitikmenį moderniose valdymo formose. Ji nėra nei įstatymų leidžiamoji, nei vykdomoji valdžia. Savo išskirtinį vaidmenį ji įgauna tik mirus popiežiui, kai vietoj jo kolegija valdo Bažnyčią – tiesa, be teisės leisti dekretus. Taip pat renka naują pontifiką. Esant gyvam popiežiui Kardinolų kolegija yra patariamasis organas, kuris pontifikui paliepus renkasi į konsistorijas (lot. consistorium – „susisirinkimo vieta“, „taryba“), o jų metu priimami nauji kardinolai ir viešuose arba uždaruose posėdžiuose aptariami Bažnyčiai aktualūs klausimai. Nors šiuo metu Kardinolų kolegijai priklauso 213 „kunigaikščių“, tačiau tik 125 (tarp jų ir Vilniaus arkivyskupas kardinolas Audrys Juozas Bačkis) turi teisę rinkti popiežių. Svarbiausia – tęstinumas Aštuoniolika naujųjų kardinolų yra jaunesni nei 80 metų, todėl jie galės dalyvauti Benedikto XVI įpėdinio rinkimuose. Po jų įvesdinimo į Kolegiją, rinkikų skaičius padidėjo būtent iki tų 125, tiesa, pavasarį jis kiek

apmažės keliems kardinolams sulaukus „kritinio“, 80 metų, amžiaus. Po naujųjų skyrimų pirmą sykį popiežiaus Benedikto XVI skirtų kardinolų-rinkikų kiekis (63) viršija Jono Pauliaus II skirtuosius (62). Nors Vatikaną galima laikyti monarchija, tačiau savo įpėdinio popiežius neskiria. Vis dėlto naujųjų kardinolų skyrimas atskleidžia tam tikras tendencijas, kurios tampa aktualios, akivaizdžiai silpstant Benedikto XVI fizinei būklei. Netgi spėliojama, kad Benediktas XVI gali atsistatydinti. Antai duodamas interviu vokiečių žurnalistui Peteriui Seewaldui, jis yra pasakęs: „Kai popiežius aiškiai suvokia, jog fiziškai, psichiškai ir dvasiškai nebeįstengia susidoroti su savo tarnybos užduotimis, jis turi teisę ir tam tikromis aplinkybėmis pareigą atsistatydinti.“

Kardinolai iki šiol vadinami Bažnyčios kunigaikščiais. SIPA nuotr.

Todėl tendencijos Vatikane tampa vis svarbesnės. Visų pirma, tarp naujųjų kardinolų – net 9 įvairių Vatikano žinybų vadovai. Vadinasi, būsimojoje konklavoje stiprėja Romos kurijos pozicijos: būsimasis įpėdinis turėtų gerai pažinti Vatikano koridorius, o ne būti iš periferijos. Be to, dabar kardinolų-rinkikų iš Europos kiekis yra 67. Tai garantuoja, kad naujas pontifikas nebus iš Trečiojo pasaulio šalių, pavyzdžiui, Lotynų Amerikos, kurioje itin paplitusi dabartinio pontifiko labai nemėgstama marksistinė išlaisvinimo teologija. Tad popiežius šiais skyrimais nori užtikrinti savo linijos tęstinumą, kuris padėtų išvengti netikėtų posūkių netolimoje katalikybės ateityje.


6 | Verslas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Ar šildymas gali būti pigesnis?

Šilumos kainų čempionai Liepa Želnienė l.zelniene@15min.lt

Šildymas kasmet Lietuvoje tampa nacionaline nelaime.

Sąskaitos už šildymą Lietuvoje nedaug tesiskiria nuo kaimyninių Europos Sąjungos (ES) šalių, tačiau tik lietuvius jos varo į neviltį.

BFL nuotr.

Už šildymą ES gyventojai, įsikūrę vidutiniuose maždaug 50 kv. m dydžio butuose, moka įvairiai. Turtingoje Danijoje tokio būsto apšildymas nekainuoja nė 150 Lt per mėnesį. Tiesa, danai jau senokai būstams šildyti naudoja atsinaujinančius energijos išteklius. Estijoje ir Latvijoje už šildymą per mėnesį tenka sumokėti apie 300 Lt. Mūsų kaimynai, kaip ir mes, šildosi dujomis, bet daugiau naudoja biokuro. Airijoje per mėnesį šildymas kainuoja kiek daugiau nei 414 Lt, o Paryžiuje vos už 34 kv. m būsto apšiltinimą šaltais žiemos mėnesiais gyventojams tenka pakloti daugiau nei 500 Lt. Tačiau ir airiai, ir paryžiečiai būstus šildo elektra. Šie skaičiai rodo, kad lietuviai ne vieninteliai pasaulyje už šildymą moka brangiai, tačiau tik Lietuvoje kiekvienas šildymo sezonas kelia vis daugiau panikos. Socialinė bėda Lietuvos energetikos konsultantų asociacijos prezidentas Valdas Lukoševičius pažymi, kad Lietuvoje šildymas jau kurį laiką yra tapęs ne ekonomine problema, bet tikra socialine katastrofa. Lietuva Europos Sąjungoje pirmauja pagal tai, kokią dalį sukuriamos BVP dalies vienam gyventojui namų ūkis išleidžia šildymui. Lietuvoje šildymui išleidžiama 9 proc. nuo vieno gyventojo sukuriamo BVP. Šiek tiek mažiau lėšų – po 8 proc. – šildymui skiria Lenkija, Latvija ir Estija. Tuo metu, pavyzdžiui, Rusijoje išlaidos šildymui siekia 5 proc. pajamų, o Europos Sąjungos šalys rikiuojasi gerokai žemiau 5 proc. ribos. Anot V.Lukoševičiaus, Lietuvoje kiekvienas šildymo sezonas tampa nelaime dėl to, kad mūsų šalyje šildymo kilovatvalandės kaina nedaug skiriasi nuo europinės, bet lietuvių atlyginimai kol kas toli nuo Europos vidurkio.

V.Lukoševičius: „Dabar pas mus kuras pats brangiausias, o namai – patys prasčiausi“.

„ES žemesnis nei Lietuvoje pragyvenimo lygis yra tik Rumunijoje ir Bulgarijoje, tačiau ten dėl šilto klimato šildymas nėra aktualus, todėl lietuviams, kurie ir taip uždirba nedaug, mokesčiai už šildymą kasmet tampa priežastimi lieti graudžias ašaras“, – „15min“ sakė V.Lukoševičius. Eksperto įsitikinimu, kone didžiausius, atsižvelgiant į pragyvenimo lygį, mokesčius už šildymą lietuviai moka dėl to, kad iki šiol gyvena nerenovuotuose būstuose, o šildymo sistema, ypač didžiuosiuose miestuose, iki šiol paremta tik gamtinių dujų naudojimu. „Įmonių kainodara beveik nesikeitė dešimt metų, brango tik kuras. Tad dabar pas mus kuras pats brangiausias, o namai – patys prasčiausi. Estai jau renovavo apie 25 proc. namų ir aktyviai naudoja biokurą ir skalūnines dujas, Lenkijoje renovuota apie 60 proc. namų ir naudojamos skalūninės dujos“, – kaimynų pasiekimus vardija V.Lukoševičius. Pasak jo, dėl šių priežasčių Lietuvos gyventojų išlaidos šildymui didžiausios kone visoje Europoje ar net pasaulyje. „Kai padaugini kilovatvalandės kainą iš sunaudotų kilovatvalandžių, dar padaliji iš to, kad kišenė tuščia, ir pridedi tai, kad visuose sovietiniuose namuose šilumos negalima reguliuoti individualiai, tai ir išeina, kad žmogus pinigų neturi, bet jam bruka tą didžiulę sąskaitą kas mėnesį ir jis neturi teisės atsisakyti paslaugos“, – apgailestauja ekspertas. 2 milijardai Lietuvos energetikos instituto Energetikos kompleksinių tyrimų laboratorijos vadovas Vaclovas Miškinis taip pat mano, kad Lietuva smarkiai atsilieka modernizuodama šilumos ūkį. Anot jo, kilovatvalandės kaina Lietuvoje ir kaimyninėse valstybėse, kurios taip pat iš sovietmečio paveldėjo gamtinėmis dujomis paremtą šildymo ūkį, bet jį kur kas labiau modernizavo, iš tiesų

tesiskiria vos 1–2 ct. Tačiau menkas kainos skirtumas, pasak energetiko, nėra priežastis nieko nedaryti. V.Miškinio įsitikinimu, Lietuva turėtų kuo labiau skatinti biokuro naudojimą, nes sudegindama didžiausią kiekį gamtinių dujų ne tik verčia savo gyventojus mokėti milžiniškas sąskaitas už šildymą, bet ir pati gali sulaukti finansinių nuobaudų iš ES. „Biokuras yra neišvengiamas ne tik dėl 2–3 ct pigsiančios šilumos kilovatvalandės. Negalima pamiršti ir to, kad Lietuva yra

įsipareigojusi iki 2020 m. šilumos ūkyje iki 55 proc. šilumos gaminti iš biokuro. Norint šį pažadą įvykdyti, jau dabar būtina skatinti jo naudojimą. Ypač svarbus biokuras didžiuosiuose miestuose, nes vien miesteliai Lietuvos neišgelbės, vilniečiai liks pikti, o ir įsipareigojimų neįvykdysime, teks mokėti baudas“, – mano V.Miškinis. Jo skaičiavimais, Lietuva, kad įvykdytų įsipareigojimus ES, per aštuonerius metus į šilumos ūkius turi investuoti apie 2 mlrd. Lt. Todėl Vyiausybės savivaldybėms pažadėta 100 mln. Lt suma biokuro sistemoms diegti atrodo gan juokinga. Energetikos konsultanto V. Lukoševičiaus teigimu, tokia suma išgelbėtų tik mažas savivaldybes, o biokurui deginti būtini įrenginiai Vilniui ar Kaunui kainuotų 3–5 kartus daugiau, nei į šilumos ūkio modernizavimą pasiryžo investuoti Vyriausybė. Monopolijų įkaitai Ekspertai neatmeta, kad Lietuvos valdžią nuo spartesnio biokuro diegimo irgi atgraso monopolijų baimė. Dabar savivaldybėms biokuro daugiausia parduoda asociacija „Litbioma“, kuriai vadovauja su koncernu „Icor“, taip pat užsiimančiu biokuro gamyba, artimai susijęs Remigijus Lapinskas. Be to, „Vilniaus energiją“ valdanti Prancūzijos bendrovė „Dalkia“ jau paskelbė apie planus sostinėje statyti galingą biokuro jėgainę. Tačiau, V.Lukoševičiaus įsitikinimu, monopolijų nereikėtų labai bijoti: jų išskaidymas ir didesnės konkurencijos kūrimas yra valstybės rankose. „Žinoma, kad ir biokuro gamintojai susikompromitavę. Paėmus bet kurį sektorių, bet kurią sritį, visur rasi kriminalinių baudžiamųjų dalykų, bet dėl to mes nenustojame gyventi. Dėl vienetinių atvejų stabdyti pažangaus proceso negalima“, – mano jis. Ekspertas primena, kad Lietuva iš per didelės monopolijų baimės rizikuoja ilgai likti rusiškų dujų įkaitė.

Dujos ar biokuras? Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2010-aisiais Lietuvoje šilumos gamybai sunaudota iš viso 934,5 tūkst. tonų naftos ekvivalento (tne), iš jų 74,4 proc. sudarė rusiškų gamtinių dujų, kurias tiekia Rusijos koncernas „Gazprom“, deginimas. O iš atsinaujinančių elektros šaltinių pagaminta apie 19,3 proc. centralizuotai tiekiamos šilumos. ES šalių šilumos ūkiuose jau kelis dešimtmečius įdiegtos technologijos, brangias dujas pakeitusios pigesniu biokuru, kuris jau sudaro per 80 proc. bendro kuro kiekio. Per dvylika 2011 metų mėnesių iš Rusijos importuojamos gamtinės dujos Lietuvos šilumos tiekimo įmonėms pabrango beveik trečdaliu – nuo 1 411 iki 1 850 Lt/tne. O biokuro kaina išliko daugiau kaip perpus mažesnė – apie 750 Lt/tne. Valstybinės kainų ir energetikos kontrolės komisijos (VKEKK) duomenimis, gamtines dujas vartojančiuose miestuose vidutinė šilumos kaina 2011-ųjų gruodžio mėnesį buvo 30 ct/kWh, biokuru šildomuose – 20 ct/kWh. Lietuvos energetikos mokslininkų skaičiavimu, 2020 metais šilumos kaina sudarys apie 25 ct/kWh tuose miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant biokurą. Miestuose, kuriuose šiluma gaminama naudojant dujas, šilumos kaina sieks apie 50 ct/kWh.


15min • 2012 m. vasario 24 d.

| 7

Užsk. Nr. 304122


Komentaras

Algė Budrytė

8 | Verslas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Naudodamiesi A.Lukašenkos bėdomis kinai Baltarusijoje investuoja milijardus

redakcija@15min.lt

Pagalba ar duoklė populizmui? Šios savaitės pradžioje ES statistikos agentūra „Eurostat“ atnaujino duomenis apie minimaliąją mėnesinę algą (MMA). Lietuvai šis atnaujinimas nieko naujo neatnešė – pagal MMA dydį tebesame Europos sąrašo uodegoje. Mažesnį MMA gauna tik bulgarai ir rumunai. Kodėl net ketverius metus iš eilės šis dydis mūsų šalyje įšalęs ties 800 Lt riba? Ar politikams nereikia maždaug penktadalio dirbančiųjų, kuriems tenka išsiversti su MMA, balsų? Apie tai, kad atlygio minimumą gaunantiems mirtingiesiems sunku sudurti galą su galu, byloja ir kitas rodiklis. Skaičiuojant MMA pagal perkamosios galios paritetą, arba, kalbant paprastai, atsižvelgiant į infliaciją, Lietuvos pozicija nesikeičia. Europoje išliekame treti nuo galo. Nors kai kurios šalys, pavyzdžiui, Airija ir Vengrija, pastebimai pasistūmė į priekį. Pagal šį rodiklį skirtumas tarp mažiausios (apie 476 Lt Bulgarijoje) ir didžiausios (apie 6218 Lt Liuksemburge) MMA apskritai sušvelnėja. Mat didelę MMA gaunantiems europiečiams tenka santykinai plačiau atverti pinigines dėl kainų kilimo nei su maža MMA priverstiems gyventi dirbantiesiems. Gaila, kad ši „taisyklė“ negalioja Lietuvai. MMA kėlimo šalininkai gali baksnoti pirštu ir į pastaraisiais metais didėjusį ilgalaikio nedarbo lygį, ir į bedarbio pašalpas, kurių maksimumas vos 150 Lt mažesnis nei dabartinė MMA. Per menka MMA neskatina nedarbo rykštės pliekiamų tautiečių stengtis įsidarbinti. Galų gale viena iš visiems gerai žinomų priežasčių, kodėl toks gausus būrys dirbančiųjų oficialiai gauna tik minimumą, yra vis dar populiarus atlygis „vokeliuose“. Gal pakėlus MMA, bent dalis šių pinigų taptų legaliais? Visgi aklai mėgdžioti toliau pažengusias ES valstybes ir drąsiai didinti MMA Lietuvai nepakanka ekonominio pajėgumo. Pastarųjų metų ūkio augimas kol kas nedarbo iš esmės nesumažino ir darbo užmokesčio į aukštumas neiškėlė. Vertinant MMA kaip dalį vidutinio mėnesinio darbo užmokesčio (pramonės, statybų ir paslaugų sektoriuose), ji toli gražu neatrodo apgailėtino lygio. Pagal šį rodiklį Lietuva netgi priskirtina toms ES narėms, kuriose jis yra santykinai aukštesnis, ir pastebimai lenkia tokias savo konkurentes kaip Lenkija, Vengrija, Slovakija, Estija, Bulgarija ar Rumunija.

„Žymesnis MMA pakėlimas atšipintų pagrindinį Lietuvos ginklą kovoje su ekonominiais sunkumais.“ Taigi, žymesnis MMA pakėlimas šiandien atšipintų pagrindinį Lietuvos ginklą kovoje su ekonominiais sunkumais, t.y. pastebimai sumažintų darbo rinkos lankstumą. Tai neabejotinai suduotų stiprų smūgį sunkiau besiverčiančioms, smulkioms ir vidutinėms įmonėms. Šioje vietoje verta prisiminti, kad MMA Lietuvoje nustatoma centralizuotai, neatsižvelgiant į skirtingą ūkio šakų ar įmonių finansinę būklę ir nepaliekant erdvės tiesioginėms darbuotojų ir darbdavių deryboms. Stingant finansinių raumenų, verslas ieškotų būdų kaip išvengti tokio sprendimo, apkarpydamas oficialius etatus ar imdamasis kitokių priemonių. Artėjant rinkimams, neišvengiamai ir vėl išgirsime politikų raginimų kelti MMA. Svarbu tik, kad per didelis noras įsiteikti rinkėjams neatimtų proto. Būtina kovoti su skurdu, bet būtina ir prisiminti, kad MMA toli gražu nėra vienintelis ir veiksmingiausias ginklas. Dabar mūsų ūkis pajėgus pakelti nebent labai saikingą MMA padidinimą.

Už mūsų nugaros kyla Violeta Bagdanavičiūtė redakcija@15min.lt

Kol Europa bando susivokti, kaip Kinija, naudodamasi skolų krize, sparčiai ir sumaniai didina savo įtaką Vakarams, Raudonasis drakonas priartėjo prie pat Lietuvos sienos. Baltarusijos sostinėje Minske kinai statys pramoninį parką, kuris bus skirtas užsienio investuotojams. Projekto vertė – maždaug 78 mlrd. Lt. Tai – viena didžiausių, bet ne vienintelė kinų investicija Baltarusijoje. Dėl pramoninio parko projekto Baltarusijos ir Kinijos vyriausybės susitarė dar pernai, o sausį Minskas ratifikavo susitarimą. Taigi, Kinijos invazijai įžiebta žalia šviesa. Baltarusijos ekspertai aiškina, kad abipusį norą bendradarbiauti skatina du pagrindiniai veiksniai: Kinija siekia įsitvirtinti kuo arčiau Europos Sąjungos, o Aliaksandrui Lukašenkai atsiranda galimybė pritraukti investicijų ir gauti pigių kreditų. Baltarusijos premjeras Michailas Miasnikovičius teigė, kad Kinijai patikėtas didžiulės apimties projektas ir jis nenusileis Rusijos Skolkovo inovacijų centrui, kuris dar vadinamas rusiška Silicio slėnio versija, o gal bus net ir įdomesnis bei patrauklesnis. Su Baltarusija dirbančios investicinės bankininkystės bendrovės „Prime Investment“ vadovo Andrejaus Guščios nuomone, viešai skelbiama tik oficialioji projekto dalis, todėl galima numanyti, kad yra dar ir papildomų susitarimų dėl kreditų Baltarusijai arba papildomo finansavimo. Be to, dabar Baltarusijoje labai aktyviai dirba Rusijos investuotojai, nemažą įtaką jai daro ir ES, todėl Kinija padeda Minskui susikurti tam tikrą užsienio ekonominių interesų balansą šalies viduje. „Investuotojus iš Kinijos palankiai

vertina tiek Baltarusijos valdžia, tiek ir žmonės. Valdžiai patrauklu, kad kinai ateina su savais projektais, patys juos finansuoja ir užpildo finansų spragas, kurias labai padidino pastarųjų metų krizė“, – sako Baltarusijos Nacionalinės investicijų ir privatizavimo agentūros patarėja Ona Rainytė-Bodard. Kiniškų prekių gausu visuose Baltarusijos prekybos centruose, universalinėse parduotuvėse. Jų išvaizda gera, kainos patrauklios, todėl baltarusiai jas perka. Gali stabdyti verslo aplinka Kinijos–Baltarusijos pramonės parke, kuris dar neturi oficialaus pavadinimo, bus sukurtos zonos, kuriose galėtų kurtis buitinės technikos gamintojai, taip pat chemijos ir automobilių pramonės įmonės. Jis bus kuriamas remiantis bendro Kinijos ir Singapūro pramoninio parko (China-Singapore Suzhou Industrial Park, CS-SIP) Sužou mieste patirtimi. Tačiau advokatų kontoros „Glimstedt“ Minsko biuro vadovaujantis partneris Vitalijus Kačelia atkreipia dėmesį, kad pasirašytame dvišaliame susitarime kol kas aptarta tik pramoninio parko vieta, jo tikslai ir vystymo principai, o dėl visų kitų dalykų dar vyksta pokalbiai. Teisininkas sako, kad užsienio investuotojai bus viliojami tam tikromis privilegijomis ir, aišku, palankiais mokesčiais. Iš pradžių jie bus iš viso nuo jų atleisti, o nuo 2017 metų mokės tik 50 proc. nustatyto tarifo. Baltarusiai tikisi, kad pramoniniame parke kursis ne tik Kinijos, bet ir Europos investuotojai. Ar tai galėtų būti įdomu lietuviškam kapitalui? „Kinų projektas Baltarusijoje gali prilygti, pavyzdžiui, Klaipėdos LEZ, tačiau norint pritraukti potencialių investuotojų, tiek kinams, tiek ir baltarusiams teks gerokai paplušėti, nes verslo aplinkos Baltarusijoje niekas neketina keisti. O ji turi aštrių dagių“, – primena Baltarusijoje dirbę Lietuvos investuotojai. Lietuviai verslininkai primena, kad,

pavyzdžiui, viena Irano kompanija Baltarusijoje ėmėsi kurti logistikos centrą, į kurį žadėjo investuoti 2,5 mln. JAV dolerių. Kurtis jame buvo viliojami ir lietuviai, tačiau buvo nustatytos tokios kainos, kad pirkėjų neatsirado, o viskas taip ir liko popieriuje. Kinų pramoninis parkas Baltarusijoje, pasak „Prime Investment“ vadovo A.Guščios, gali būti įdomus Lietuvos verslininkams, kurie šioje šalyje jau turi įmonių. Lietuviai kartu su baltarusiais partneriais galėtų pasiūlyti savo paslaugų, susijusių, pavyzdžiui, su projektavimu ar sudėtingesniais statybos darbais, nes pagrindinius darbus atliks patys kinai, jau dirbantys Baltarusijoje. Nušluos sodininkų namelius Kinijos–Baltarusijos pramoninis parkas turėtų užimti 80 kv. km teritoriją, todėl valdžia šiam projektui skyrė žemės plotą šalia Minsko tarptautinio oro uosto. Šioje teritorijoje stovi sodininkų

O.RainytėBodard: „Valdžiai patrauklu, kad kinai ateina su savais projektais, patys juos finansuoja ir užpildo finansų spragas.“


Verslas | 9

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Milžiniškas pramoninis parkas iškils šalia Minsko oro uosto, kurį kinai jau rekonstruoja. „Reuters“ nuotr.

Kinija Lietuvoje – kol kas nykštukė Jurgita Lapienytė j.lapienyte@15min.lt

Kvietė Kiniją į Lietuvą premjeras Andrius Kubilius, kvietė prezidentė Dalia Grybauskaitė, tačiau kinai taip ir nesusigundė. Į Lietuvą investavusių šalių eilėje ši Rytų milžinė stovi tik 42 pozicijoje.

Nedideles Kinijos investicijas Lietuvoje galėtų simbolizuoti kuklios kinų užeigos. BFL nuotr.

a kinų bastionai nameliai, o jų gyventojai buvo informuoti, kad žemė paimama valstybės reikmėms. Tai sukėlė žmonių pasipiktinimą, tačiau neabejojama, kad Minsko valdžia ras būdų, kaip šią problemą išspręsti. Kinijos–Baltarusijos pramoninis parkas visur pristatomas kaip pažangus investicinis projektas. Baltarusijos valdžia tikisi, kad čia pagaminta produkcija bus eksportuojama į ES ir NVS. Tačiau Baltarusijos rinką puikiai išmanantys lietuviai jau dabar abejoja tokiais kaimynų užmojais. Baltarusija nėra Pasaulio prekybos organizacijos (PPO) narė, ji taip pat nėra ir rinkos ekonomikos šalis. Todėl gamintojai, norėdami išvežti jos teritorijoje pagamintą arba tiksliau – surinktą produktą į Europą, susidurs su virtine vadinamųjų apsaugos priemonių. „Jeigu Kinija rimtai imsis šio projekto, tai jį įgyvendinti galės ir viena pati. Tačiau sunku patikėti, kad į pramoninį parką Baltarusijoje jiems pavyktų pritraukti Vakarų kapitalą“, – prognozuoja lietuviai. Dabar žinoma tiek, kad pramoninio parko steigimu ir plėtra rūpinsis Kinijos inžinerijos kompanijos CAMCE ir baltarusių kontroliuojančios (holdingo) kompanijos „Horizont“ bendroji įmonė.

„Pramoninis parkas Baltarusijoje bus statomas etapais, jų bus keli“, – patikslina „Glimstedt“ Minsko biuro vadovaujantis partneris V.Kačelia. Minskas pasižadėjo šiam parkui suteikti reikiamą teisinį statusą ir pasirūpinti infrastruktūra, o kinai – koordinuoti darbą su finansų institucijomis, kad šios teiktų finansinę paramą įmonėms, kurios ketins dalyvauti parko vystyme. Šio projekto finansavimu rūpinsis Kinijos eksporto ir importo bankas. Jis buvo sukurtas tam, kad skatintų kinų kompanijas investuoti užsienyje.

Koją jau įkėlė Baltarusija ir Kinija yra pasirašiusios ilgalaikių investicijų sutartį. Kinai investuoja į Minsko oro uosto rekonstrukciją, kuri, kaip manoma, kainuos apie 1,5 mlrd. Lt. Šių metų vasario pradžioje su Kinijos automobilių gamintoja „Geely“ pasirašyta sutartis ir Baltarusijoje bus surenkami lengvieji automobiliai. Kinai Baltarusijoje taip pat stato celiuliozės fabriką, o šio projekto vertė 1,62 mlrd. Lt.

„Investuok Lietuvoje“ duomenimis, reikšmingų investicijų iš Kinijos Lietuvoje nėra užfiksuota. Statistikai skaičiuoja, kad viena ekonomiškai stipriausių pasaulio valstybių Lietuvoje investavusi nereikšmingai mažą sumą pinigų – vos 12 mln. Lt, ir tai skaičiuojant kartu su Honkongo investicijomis (3,4 mln. Lt). Didžiausia dalis kinų investicijų Lietuvoje tenka apgyvendinimo ir maitinimo paslaugų veiklai (3,9 mln. Lt), apdirbamajai gamybai (3,3 mln. Lt) ir privataus nekilnojamojo turto įsigijimui ir pardavimui (1,7 mln. Lt). Reikšmingesnėmis vadinamos ryšio įrangos bendrovės „ Huawei Technologies“ sutartys su Vilniaus universitetu ir mobiliojo ryšio bendrove „Omnitel“ dėl bendros MTEP laboratorijos Vilniuje įkūrimo. Kinijos investicijos Lietuvoje būtų gerokai didesnės, jei 2010 metų pabaigoje Martynui Laiviui, bankrutavusios skrydžių bendrovės „Star1 Airlines“ ir kelionių organizatorės „Star Holidays“ savininkui, būtų pavykę rasti strateginį investuotoją. Tada jis tikino, kad derasi su Kinijos aviakompanija „HNA Group“, kuri valdė 13 aviakompanijų, 240 orlaivių, 12 oro uostų, 100 prekybos centrų, 50 viešbučių, 30 kelionių agentūrų ir disponavo 17 mlrd. eurų. Tačiau derybos baigėsi nesėkme – kinus išgąsdino M.Laivio bendrovių skolos, tuomet siekusios 15 mln. Lt. Lietuva maža ir neįdomi SEB banko vyriausiosios analitikės Vilijos Tauraitės teigimu, Lietuva yra itin maža valstybė, todėl niekada nebuvo ir nebus

tarp pagrindinių Kinijos verslo partnerių. „Jeigu norime būti įdomūs Kinijai, reikia kažko išskirtinio. Ne visada juos sudominsime ir savo lazeriais, kurie, atrodo, yra didelis mūsų išskirtinumas. Bet nepamirškime, kad šalia Kinijos yra Japonija, nemažai kurianti aukštųjų technologijų ir tikrai jomis išsiskirianti“, – kalbėjo banko analitikė, netikinti, kad artimiausiu metu Kinijos investicijų Lietuvoje sumos žymiai augs. Lietuva nepasižymi ir užsienio prekyboje su Kinija. Nors šioje valstybėje gaminamos vis dar pigios ir konkurencingos prekės, kuriomis užverstos mūsų šalies parduotuvės bei turgavietės, jų importas pernai sudarė vos 2 proc. viso Lietuvos importo, o metinis augimas taip pat nebuvo žymus. „Kita vertus, jeigu pažiūrėtume į eksportą, tai tikrai matyti verslininkų susidomėjimas. Vėlgi, dalis yra labai mažytė, tik 0,3 proc. viso Lietuvos eksporto, bet padidėjimas yra per du kartus. Startas kol kas dar labai žemas, bet, turint omenyje, kad Kinijos ekonomika pretenduoja į didžiausios pasaulio ekonomikos titulą, lietuvių susidomėjimas tikrai išliks“, – kalbėjo V.Tauraitė. Jos manymu, Lietuva Kinijai patraukli bus nebent kaip tranzitinė šalis: „Juo labiau kad dabar turime naują susisiekimo priemonę – traukinį „Saulę“ ir, matyt, Lietuva gali tapti savotišku tiltu tarp Kinijos ir Vakarų Europos. Bet, turint omenyje Kinijos dydį, Lietuva tikrai netaps svarbiu interesų objektu, esame tiesiog labai mažytė šalis, labai maža rinka.“


10 | Visuomenė

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Projekte „Drąsinkime ateitį“ dirbę ir pinigų neatgavę žmonės bent jau pasišaipė iš buvusio darbdavio. I.Gelūno nuotr.

Apsukrus vaikų lyderis Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Socialinis projektas „Drąsinkime ateitį“ laikomas vienu sėkmingiausių sumanymų švietimo srityje. Tačiau projekto lyderis Edmondas Babenskas viešai kaltinamas tuo, jog mokinių ugdymui skirtas lėšas pumpuoja į savo verslą. Tokius įtarimus projekto vadovui žeria buvę pavaldiniai. E.Babensko morale viešai suabejojo net artimiausi jo šeimos nariai – vaikai. „Gąsdinkime ateitį“ – taip pasivadino buvusių viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ darbuotojų, praradusių viltį atgauti uždirbtus pinigus, iniciatyvinė grupė. Jaunuoliai, daug prisidėję prie projekto „Drąsinkime ateitį“ sklaidos Lietuvos mokyklose, nusprendė nebetylėti ir griebėsi šiaudo – viešumo. „Esame buvę projekto „Drąsinkime ateitį“ darbuotojai. Nuo 2010 m. birželio nedirbame projekte. Per visus darbo metus niekuomet nebuvo mokamas visas žadėtas atlyginimas, todėl išėjus iš darbo skolos

darbuotojams siekė nuo 6 iki 15 tūkst. Lt. Visuomet iš vadovo E.Babensko girdėjome tik pažadus. Visi „Drąsinkime ateitį“ projekto pinigai nueidavo į kitą E.Babensko įmonę „Lithill“, kuri dabar vadinasi „Lithill ID“. Per visus šiuos metus mums buvo keista, kaip tokie žmonės kaip E.Babenskas gali naudotis neformalaus ugdymo sistema ir idėjomis, užsidirbant pinigus“, – laiške redakcijai rašė judėjimo „Gąsdinkime ateitį“ iniciatorius Povilas Žarnauskas. Pretenzijos viešosios įstaigos direktoriui, projekto „Drąsinkime ateitį“ vėliavnešiui E.Babenskui – rimtos ir tiesmukos. Nepaisant to, kritikos buvusiam darbdaviui negailintys laiško autoriai pabrėžia norintys atskirti du dalykus – projektą ir jo idėjinį vadą.

Apie idėją Švietimo ir mokslo ministerija, kartu su asociacija „Europos judėjimas Lietuvoje” 2005 metų spalio mėnesį bendrojo lavinimo mokyklose pradėjo vykdyti projektą „Drąsinkime ateitį“. Projekto tikslas – sėkmingais absolventų pavyzdžiais ir autoritetu padrąsinti mokyklų bendruomenes siekti kilnių asmeninių ar visuomeninių tikslų, pozityvių rezultatų pasirinktose veiklos srityse, taip pat ugdyti moksleivių verslumą, lyderystę bei profesinę orientaciją.

„Drąsinkime ateitį“ – graži visuomeninė iniciatyva, įtraukusi šimtus Lietuvos mokyklų. Projektas padarė didžiulį postūmį švietimo sistemoje. Bet yra ir kita medalio pusė, apie kurią niekada niekas nedrįso viešai prabilti“, – atvirą pokalbį su „15min“ pradėjo kelerius metus projektą koordinavusi, o dabar istorinių filmų kūrimu užsiimanti Agnė Zalanskaitė. Šelpė savo įmonę? A.Zalanskaitė viešojoje įstaigoje „Drąsinkime ateitį“ pradėjo dirbti beveik nuo pat jos oficialaus įkūrimo pradžios – 2006-ųjų. Entuziazmo visuomeninei veiklai netrūko, kol su darbuotojais ir projekto partneriais būdavo sąžiningai atsiskaitoma. Tačiau, kaip ir privačiame, neformalaus ugdymo sektoriuje irgi prasidėjo krizė. „Iki 2010 metų sausio 1 dienos autorinės sutartys dar būdavo pasirašinėjamos, tačiau vėliau teko tenkintis tik pažadais“, – atsiduso A.Zalanskaitė. „Tiesa, ir iki tol niekada negaudavome atlyginimo, dėl kurio buvome sutarę. Be to, atsiskaitymai nuolat vėluodavo. Jei tai būtų tikros finansinės bėdos, galėtume suprasti. Tačiau puikiai žinojome, kur dingdavo pinigai: jie nutekėdavo į privačią informacinėmis technologijomis užsiimančią E.Babensko įmonę „Lithill“, įsikūrusią čia pat – už sienos“, – pasakojo P.Žarnauskas. Anuomet E.Babenskas buvo ne tik viešosios įstaigos

„Drąsinkime ateitį“ vadovas, bet ir vienintelis bendrovės „Lithill“ akcininkas ir direktorius. Įmonė bankrutavo 2010-ųjų viduryje, tačiau vietoje jos netrukus buvo įkurta nauja bendrovė „Lithill ID“, veikianti buvusios įmonės patalpose, nepasikeitė ir darbuotojai. Žadėjo, bet netesėjo „Veiklos schema labai paprasta: greta visuomeninio projekto yra milžiniškas finansinis interesas, sprendžiant asmeninio verslo problemas. Už tai, ką Lietuvos mokyklos veikia iš entuziazmo, E.Babenskas ima pinigus. Jis juos tiesiog sugeria: sprendžiant iš finansinių ataskaitų, 60–80 proc. finansinių sandorių būdavo atliekama tarp „Drąsinkime ateitį“ ir „Lithill“. Kaip yra dabar – nežinau“, – kalbėjo A.Zalanskaitė. Viešojoje įstaigoje „Drąsinkime ateitį“ ji nedirba nuo 2010-ųjų rugpjūčio. Kodėl apie įstaigos veiklą ir E.Babensko darbo metodus prabylama tik dabar, praėjus net pusantrų metų? „Kai dirbi, esi lojalus, egzistuoja tam tikra pagarba vadovui, pagaliau – subordinacija: tiesiog nesikiši ne į savo reikalus. Be to, mums nuolat žadėta, kad autorines sutartis pasirašysime vos pagerėjus finansinei situacijai“, – pasakojo A.Zalanskaitė. „Pokalbiai su E.Babensku vyko visus tuos metus. Mes galime pagrįsti, kad dirbome, įrodyti, kad buvo tartasi ir ieškoma kompromisų – visa tai išsaugota elektroniniuose

BFL nuotr.

E.Babenskas: Viskas legalu, teisėta ir skaidru Viešosios įstaigos „Drąsinkime ateitį“ vadovas Edmondas Babenskas interviu savaitraščiui „15min“ neigia skolas buvusiems darbuotojams, o į asmeninį gyvenimą ragina nesikišti. – Ar girdėjote apie judėjimą „Gąsdinkite ateitį“? Atrodo, jaunimas jums turi didelių pretenzijų dėl negauto uždarbio. – Žinau tą žmonių grupę. Jei yra tokio pobūdžio pretenzijų, kodėl nesikreipiama į teismą, kad jis priteistų negautas lėšas? Jei pretenzijos būtų pagrįstos, nereikėtų žiniasklaidos įsiterpimo ar įstatymus pažeidžiančių veiksmų internete. Kadangi tų skolų nėra, einama šmeižto keliu. Būdamas užsiėmęs žmogus aš tiesiog neturiu laiko ligoniams aiškintis ir skųstis teismui dėl garbės ir orumo įžeidimo. Visa tai – niekalas, kuriam gaila laiko.

– Tačiau jums reiškiami įtarimai gana rimti. Keliamos prielaidos, kad viešais pinigais išlaikote savo verslą? – Mes per daug vieši ir per daug skaidrūs, kad galėtume daryti tokius dalykus. Praėjusių metų pabaigoje įstaigoje buvo atliktas auditas, kuris neparodė, kad kas nors būtų nelegalu, neteisėta ar neskaidru. Be to, esame tikrinami tų agentūrų, kurių finansuojamų projektų vykdyme dalyvaujame. Mes netgi laikomi pavyzdžiu kitiems – niekas neturi priekaištų. Visus pirkimus vykdome pagal viešųjų pirkimų procedūras, kurios mums net nėra privalomos, nes nesame valstybinė įstaiga. Švietimo ir mokslo ministerija mums jokių pretenzijų irgi neturi. – Vadinasi, nė viena su jumis siejama bendrovė nėra teikusi paslaugų įstaigai „Drąsinkime ateitį“? – Mes veikiame tose pačiose patalpose. Žinoma, kad vykdomų projektų metu naudojamės vieni kitų pajėgomis – tai legalu ir nedraudžiama. Be abejonės, „Lithill“ dalyvavo

kuriant projekto „Drąsinkime ateitį“ internetinį puslapį. Tačiau tai nieko bendra su neleistinais dalykais neturi. – Viešoje erdvėje girdisi abejonių, ar jūsų reputacija nekenkia paties projekto įvaizdžiui. Teko girdėti, kad jūsų skyrybų procesas nebuvo labai pilietiškas... – O kada jūs matėte gražų skyrybų procesą? Manau, tos 900 mokyklų, kurios mano iniciatyva įsitraukė į projekto „Drąsinkime ateitį“ veiklas, yra įrodymas, kad viskas gerai.

„Mes netgi laikomi pavyzdžiu kitiems – niekas neturi priekaištų. Visus pirkimus vykdome pagal viešųjų pirkimų procedūras.“


Visuomenė | 11

15min • 2012 m. vasario 24 d.

laiškuose, susirašinėjimuose skaipe ir SMS žinutėse“, – aiškino P.Žarnauskas. A.Zalanskaitei viešoji įstaiga esą skolinga daugiau nei 20 tūkst. Lt. Išsireikalauti visą sumą be oficialių dokumentų būtų neįmanoma. Atgauti bent dalį uždirbtų pinigų gražiuoju buvę darbuotojai jau nesitiki. Į teismą jie nesikreipia, nes procesas būtų labai ilgas – kainuotų per daug laiko ir energijos. Mokyklos lieka be prizų? Priekaištų, įvairaus plauko įtarinėjimų E.Babenskui apstu ir internete. „E.Babenskas – tai viena didelė afera. Jam priklausė UAB „Lithill“, bankrutavusi prieš pusę metų. Liko skolingi labai daug kam. „Drąsinkime ateitį“ už ES pinigus perka jau prieš trejus metus sukurtus IT projektus iš „Lithill“, po bankroto pakilusios kaip feniksas. Taip kad venkite kaip kas tik galite šio žmogaus ir jo vadovaujamų įstaigų“, – svetainėje Skundai.lt rekomenduoja anonimas. „Jei ES pinigus plauna per „Drąsinkime ateitį“, tai kodėl lieka skolingi mokykloms prizus?“ – teiraujasi kitas diskusijos dalyvis. Garbės nedarančių epitetų E.Babensko atžvilgiu – nors vežimu vežk. Tačiau vienas komentaras – gana netikėtas. „Anonimai, prašau, susisiekite su manimi. Aferisto Edmondo sūnus, besistengiantis padėti mamai skyrybose“, – po pagalbos šauksmu pasirašė Paulius. Įsimylėjo pavaldinę „15min“ susisiekus su E.Babensko žmona iš tikrųjų paaiškėjo, kad sutuoktiniai skiriasi. „O kokius kelius reikia nueiti, kad su Edmondu išsiskirtum... Nelygios mano ir sukto, meluojančio žmogaus jėgos. Todėl ir jaunimą taip lengvai apvyniojo aplink pirštą“, – sakė Aurelija Babenskienė. Moteris patikino, kad E.Babenskas, oriai kalbantis

Puikus projektas

Gintaras Steponavičius, švietimo ir mokslo ministras

Pirmiausia noriu pažymėti, kad „Drąsinkime ateitį“ – puikus projektas, išjudinęs ir paskatinęs Lietuvos mokyklas ir moksleivius įsitraukti į visuomeninę veiklą, raginantis jaunimą tobulėti, būti pilietiškais ir aktyviais bendruomenės nariais. Lankydamasis miestų, miestelių ar atokesnių regionų mokyklose galėjau įsitikinti, kaip šis projektas „prigijo“ – moksleiviams patinka drąsios ir kūrybingos idėjos, jie mielai įsitraukia į jiems įdomias veiklas ir jas praturtina savo sumanymais. Tačiau net ir pats sėkmingiausia projektas turi būti vykdomas skaidriai ir nekelti abejonių dėl finansinės veiklos sąžiningumo. Manau, kad į abejones keliančius klausimus bus atsakyta po Europos socialinio fondo agentūros patikrinimo. Šiai agentūrai yra pavesta atlikti įgyvendinamų projektų priežiūrą. televizijos ir radijo laidose, ir tas, kurį ji pažįsta, yra du skirtingi žmonės: „Ugdyti jaunimą visos Lietuvos mastu, kai toks kontrastas... Jis nėra toks moralus, kaip dedasi. Juk pats nė karto nebuvo tėvų susirinkimuose mokykloje, nedalyvaudavo vaikų renginiuose,

nesirūpino jais, bet užsimojo globoti visos Lietuvos moksleivius. Labai gaila, kad tokią gerą „Drąsinkime ateitį“ idėją perėmė žmogus, kuriam ne pats projektas rūpi, bet kaip pinigus iš jos padaryti ir išpešti sau naudos.“ A.Babenskienė atkreipė dėmesį, kad už Babenskų šeimos pinigus pirktose erdviose patalpose Ankštojoje gatvėje veikia trys organizacijos: įstaigos „Drąsinkime ateitį“ kolektyvas, bendrovė „Lithill ID“. Tuo pačiu adresu įregistruotas ir Labdaros ir paramos fondas „Paramos iniciatyvos“. „Labai puikus trikampis – fondas, viešoji įstaiga ir „uabas“. Ir viskas ten sukasi. Tik kaip, niekaip negalime sužinoti. Juolab kad buhalterė Eleonora Leksikova yra ir Edmondo artima draugė – puikus tandemas“, – pastebėjo A.Babenskienė. Apie vyro jausmus į dukras tinkančiai pavaldinei ji sužinojo prieš kelerius metus. „Mergina vos keleta metų vyresnė už mūsų sūnų. Štai jums ir pilietinis ugdymas, pavyzdys jaunajai kartai“, – karčiai nusišypsojo A.Babenskienė.

paskolos likutį. Be to, į sutartį pageidavau įtraukti punktą, kad gydymo išlaidos vaikų ligos atveju ar studijos, jei įstotų į mokamą vietą, būtų finansuojamos per pusę. Šios sąlygos jis griežtai atsisakė. Jaučiausi įžeista kaip motina, todėl pasakiau – tebūnie viskas pagal įstatymus“, – pasakojo A.Babenskienė. „Paliksiu po tiltu, – esą tokius žodžius ji tąkart išgirdo iš sutuoktinio lūpų. – Skirsiesi penkiolika metų.“ Kreiptis į teismą dėl oficialių skyrybų moteris ryžosi tik po kelerių metų.

Grasino palikti be nieko Skyrybų byloje E.Babenskas pripažintas kaltu, propagavęs santuokinę neištikimybę. Tačiau turto dalybos tikriausiai baigsis E.Babensko naudai. „Nenorėčiau detalizuoti. Tik galiu pasakyti, kad skyrybos nėra lengvos ir paprastos. O viskas galėjo būti kitaip“, – prisiminė moteris ir mintimis grįžo į 2007-uosius, kai, šeimos santykiams nutrūkus, paprašė E.Babensko parengti povedybinę sutartį ir aptarti, kas būtų, jei šeima skirtųsi. A.Babenskienė buvo pasiryžusi nepretenduoti į įmonių akcijas, 263 kv. m butą miesto centre ir kitą turtą. „Paprašiau tik tam tikros pinigų sumos butui S.Konarskio gatvėje suremontuoti ir baigti mokėti už jį

„Skyrybų procesui pradėti mokamas žyminis mokestis, kainuoja ir teisinės paslaugos. Taigi, skyryboms pradėti reikėjo sukaupti ne tik drąsos, bet ir pinigų. Tik paskatinus ir finansiškai parėmus draugams, pradėjau jau dvejus metus vykstantį skyrybų procesą. Labai palaikau tuos vaikus iš „Drąsinkime ateitį“. Nesistebiu, kad jie kovą pradėjo tik dabar. Edmondas turi charizmą ir įtaigos dovaną, todėl vaikai tikėjo jo pažadais. Kiek žinau, jis liko skolingas ir bendrovei RVK, kuri irgi patikėjusi juo nesudarė patalpų Ankštojoje gatvėje papildomų remonto darbų paslaugų sutarties ir liko apgauta. Man prireikė daugybės metų, kad perkąsčiau šį žmogų – ilgai mane už nosies vedžiojo“, – neslėpė A.Babenskienė.

A.Zalanskaitė: „Už tai, ką Lietuvos mokyklos veikia iš entuziazmo, E.Babenskas ima pinigus.“


Komentaras

12 | Pasaulis

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Euro krizė Europos Sąjungą gali paversti unitarine valstybe Daumantas Mikučionis redakcija@15min.lt

Išaugtos kelnaitės Despotiško genijaus išpuoselėtos „Apple“ turimos piniginės lėšos pernai vasarą viršijo JAV valstybės einamosios sąskaitos likutį. Geležiniu kumščiu valdanti Kinija jau 2016 metais pralenks didžiausią pasaulio demokratiją – JAV – ir taps galingiausia Žemės ekonomika. Tinginių ir melagių sukelta krizė Graikijoje jau pusantrų metų siūbuoja pasaulio rinkas ir didina mūsų mokamus mokesčius valstybės skolos palūkanoms mokėti. Šie iš pažiūros nesusiję faktai gerai iliustruoja mano šios dienos teksto esmę: pasaulis turi pasirinkti tarp demokratijos ir ekonominės gerovės. Žiūrint dalykiškai, akivaizdu – ekonominės gerovės besivaikantis pasaulis išaugo demokratijos kelnaites. „Ant popieriaus“ pažangiausia visuomenės santvarka nesusitvarko su dviem (ekstremaliai supaprastinu!) vienas kitam prieštaraujančiais jai keliamais uždaviniais: užtikrinti ekonominį tvarumą ir socialinį teisingumą. Verslas, kurio simboliu pasirinkau „Apple“, išmano viską apie efektyvumą. Tai jų išgyvenimo sąlyga. Ir jei manot, kad vertingiausia pasaulio kompanija tokia tapo žaisdama demokratiją, labai klystate. Ji tokia tapo versdama talentingiausius pasaulio inžinierius dieną naktį rymoti prie jų perfekcionisto vadovo sugalvotų produktų tobulinimo, spausdama paskutines sultis iš tiekėjų Kinijoje, besikaldama teismuose su konkurentais dėl patentų, skleisdama kūrybinį destruktyvumą ir asmenines tragedijas šalyse (Suomijoje) ir įmonėse („Nokia“), kurių produktus ir technologijas tiesiog nušlavė nuo žemės paviršiaus. Štai tokiu buldozeriu sukuriama 450 milijardų JAV dolerių vertė, kurios simbolis prakąsto obuoliuko pavidalu švyti ant kurio nors įrenginio jūsų namuose. Kinija irgi išmano viską apie efektyvumą. Nauja pasaulio galiūnė kaip sunkiasvoris garvežys lekia ekonominės gerovės link, nežabojamos taršos dū-

Graikija akivaizdžiausiai rodo pasauliui, kas atsitinka, kai demokratijos žaidimai finansuojami skolinantis pagal verslo taisykles veikiančiose pasaulinėse rinkose. mais paleisdama demokratiją, žmogaus teises ir socialinį teisingumą. Ji irgi gerai žino, kad, norint dominuoti pasaulyje, efektyvumas yra viskas. Ji neturi nei noro, nei laiko žaisti demokratiją. Ir turime Graikiją, kitą simbolį. Šią savaitę n-tąjį kartą išgelbėta (?) Graikija yra ironiškas kracho pranašas: demokratinę sistemą žmonijai davusi šalis grasina tapti ir pirmąja, kuriai teks jos atsisakyti arba prarasti, kad išliktų. Dešimtmečiai patogaus gyvenimo po palme, slepiant mokesčius ir meluojant Europos Sąjungai, atvedė Pietų Europos tautą prie liepto galo. Graikija akivaizdžiausiai rodo pasauliui, kas atsitinka, kai demokratijos žaidimai – t.y., varguolių balsavimai pilvais už politikus, kurie jiems yra dosniausi – finansuojami skolinantis pagal verslo taisykles veikiančiose pasaulinėse rinkose. Kadangi eilėje rikiuojasi kitos, pavadinkime, kultūriškai artimos, šalys – Italija, Portugalija ir Ispanija, tik trumparegiai varguoliai ir ciniški politikai gali nematyti akis badančios įžvalgos – pasaulis artėja prie neišvengiamo pasirinkimo. Nors šiandien mintis apie a.a. Steve’ą Jobsą, kaip pasaulio vadovą, arba Nerijų Numavičių, kaip AB Lietuva prezidentą, atrodo absurdiška, artimiausioje ateityje vis skaudžiau susidursime su nepatogiais pasirinkimais tarp ekonominės gerovės siekio arba socialinio teisingumo užtikrinimo.

Jungtinės Europos Valstijos JAV ekonomistas Kennethas Rogoffas įsitikinęs: euro zonos architektai suklydo, prie bendros valiutos pakvietę prisijungti visą Pietų Europą. Dabar laikas ištaisyti šią klaidą.

Graikijai siūloma pasiimti atostogų nuo euro. „Reuters“ nuotr.

Žurnalui „Spiegel“ duotame interviu Harvardo universiteto ekonomistas siūlo išleisti Graikiją „atostogų“ nuo euro ir prognozuoja, kad dabartinė krizė gali būti Jungtinių Europos Valstijų pradžia. – Pone Rogoffai, euro zonos finansų ministrai duos Graikijai naujų paskolų, kurių suma siektų 130 mlrd. eurų, kad šalį būtų galima keleriems metams stabilizuoti. Ar tai išgelbės eurą? – Vargu ar tai paskutinis žodis, netgi Graikijai. Skolų našta ten tiesiog per didelė, o šalis visai nekonkurencinga. Išlaikyti Graikiją euro zonoje bus išties labai sunku. – Bet vyriausybė paskelbė griežtas taupymo priemones. Apkarpomos pensijos, įšaldomi atlyginimai. Tokios priemonės Europoje beveik negirdėtos. – Tačiau jos vis vien per menkos. Kad Graikija taptų konkurencinga, atlyginimus tektų sumažinti per pusę. Politiškai tą įvykdyti neįmanoma. – Kokius vaistus rekomenduotumėte? – Vyriausybei Atėnuose reikėtų suteikti tam tikras atostogas nuo euro, visais kitais atžvilgiais liekant visateise Europos Sąjungos nare. Šalis, pavyzdžiui, pasitrauktų iš pinigų sąjungos ir susigrąžintų drachmą. Drachma iškart nuvertėtų euro atžvilgiu ir Graikijos eksportas bei turizmas atgautų konkurencingumą. Pagerinusi savo socialinį, politinį ir ekonominį lygį, šalis galėtų vėl grįžti į euro zoną. – Dauguma Europos politikų tokią galimybę atmeta kaip neįgyvendinamą. Graikijos pasitraukimą jie laiko euro zonos galo pradžia. – Aš manau kitaip. Žinoma, Europa turėtų patikinti Graikiją, kad už tokį žingsnį ji nebūtų nubausta. Ir reikėtų sukurti įtikimą planą Graikijos grįžimui. – Jei Graikija paliktų euro zoną, panikos banga galėtų apimti kitas skolų slegiamas šalis, pavyzdžiui, Portugaliją. Kaip reikėtų užkirsti kelią užkrato plitimui? – Jei Graikija atsisakys euro, rinkos pareikalaus atsakyti į du klausimus. Pirma, kurioms šalims būtina pasilikti eurą? Antra, kokią kainą Europa pasirengusi už tai sumokėti? Bėda ta, kad europiečiai neturi įtikinančių atsakymų į šiuos klausimus. – Ar euro zoną reikėtų suskaldyti? – Ne, jokiais būdais. Kalbame ne apie skaldymą, o pakreipimą, leidžiant vienai ar kelioms pakraščio šalims laikinai pasitraukti, kad galėtų lanksčiau elgtis. Šiuo metu šiai precedentų neturinčiai krizei nėra paprastų sprendimo būdų. Esminės klaidos buvo padarytos dešimtajame dešimtmetyje.

– Ar norite pasakyti, kad visa euro idėja buvo klaida? – Ne, bendros valiutos tokioms šalims kaip Vokietija ir Prancūzija idėja buvo pasverta rizika su politiniais dividendais. Tačiau į euro zoną pasikviesti visas Pietų Europos šalis vien politinės sąjungos vardan buvo klaida. Daugelis jų ekonomiškai nebuvo pasirengusios. – Gal tai ir tiesa, tačiau dabar jos yra pinigų sąjungos narės ir negali būti atskirtos. – Būtent todėl ir lieka tik viena alternatyva: arba euras visiškai žlugs su visomis tragiškomis pasekmėmis, arba pagrindinės valiutos sąjungos narės sugebės paversti euro zoną tikra politine sąjunga. – Europa neseniai pasirašė fiskalinį susitarimą, pagal kurį visos narės įsipareigojo drausmingiau valdyti savo biudžetus. Ar tai žingsnis teisinga linkme? – Taip, bet jo tikrai nepakaks. Ši sutartis tiesiog sukuria laikiną iliuziją rinkoms, kad problema kol kas išspręsta. Ji tik tiek ir pasiekė. – O ką reikėtų daryti? – Pinigų sąjungai labiau nei ko nors kito reikia centrinės valdžios bei finansų ministro, turinčio dideles galias mokesčių ir išlaidų politikoje. Atskiros šalys taip pat turėtų atsisakyti savo pretenzijų į nacionalines bankininkystės reguliavimo taisykles. Šį klausimą reikėtų spręsti tik visos Europos lygiu. – Ar išties tikite, kad euro zonos valstybės sutiks perduoti Briuseliui tiek daug valdžios? – Baisiausia tai, kad nedaug Europos valstybių tikrai pasirengusios tą padaryti. Politikai, žinantys, ko reikia, tyli, bijodami rinkėjų pasipriešinimo. Tačiau krizės spaudimas sukurs tokį impulsą, kurio mastų ir poveikio kol kas dar negalime net įsivaizduoti. Galų gale, galbūt Jungtinės Europos Valstijos atsiras gerokai greičiau nei būtume prognozavę. – Daugumoje Europos Sąjungos narių vyrauja nuomonė, kad Europa turi pernelyg daug galios, o ne per mažai. – Europa dabar tarpinėje stadijoje, gana panašioje į XVIII amžiaus Ameriką. Prieš 1788–aisiais ratifikuojant JAV konstituciją, dvylika metų tai buvo

palaida konfederacija, kuri kartais funkcionuodavo, bet dažniausiai – ne. Europa šiandien panašioje padėtyje. Valstybės yra kaip žmonės, labai sunku palaikyti stabilią pusinę santuoką: arba pasiryžti įsipareigoti, arba meti visą reikalą. – Daugelis Europos politikų mano, kad išleidus euro obligacijas, būtų nutiestas kelias ir vėlesnei santuokai. Ar jūs su tuo sutinkate? – Ne. Esant dabartinei padėčiai euro obligacijos būtų pats blogiausias sprendimas. Kaip Vokietija galėtų apsisaugoti nuo prastų Prancūzijos finansų ministro sprendimų? Euro obligacijų klausimas taps aktualus tik tada, kai bus sukurta politinė sąjunga. – Ar manote, kad 2015–aisiais euro zoną sudarys tos pačios narės kaip ir šiandien? Gali būti, kad euro zonoje išliks visos šiandieninės narės, o Vokietija ir toliau ant savo pečių kraus vis augančias kitų šalių skolas. Tačiau tokio scenarijaus kaina labai didelė visiems dalyviams: Pietų Europa įklimps į amžiną stagnaciją, iš paskos galų gale nusitempdama ir Vokietijos ekonomiką, kurios augimas sulėtės.

K.Rogoffas: „Valstybės yra kaip žmonės, labai sunku palaikyti stabilią pusinę santuoką: arba pasiryžti įsipareigoti, arba meti visą reikalą.“


Pasaulis | 13

15min • 2012 m. vasario 24 d.

R.Murdochas bando atgaivinti savo imperiją

Žiniasklaidos magnatas nenugalimas? Daugelis galvojo, kad tai vieno įtakingiausių pasaulyje žmonių Ruperto Murdocho galas, tačiau jo valdoma „News International“ kompanija imasi leisti naują laikraštį „The Sun on Sunday“.

Kaltinimų prispausto R.Murdocho atsakas – naujas laikraštis. AFP nuotr.

Pirmasis numeris Didžiojoje Britanijoje pasirodys jau šį sekmadienį. Visuomenės ir dar neseniai prieš jį keliaklupsčiavusių politikų pasmerktas 80-metis žiniasklaidos ryklys nesiruošia pasiduoti. Bėda veja bėdą Kai praėjusią savaitę buvo pranešta, kad R.Murdochas iš savo citadelės Niujorke atvyks į Londoną, imta kalbėti, jog didysis manipuliatorius praneš apie savo pasitraukimą. Mat kelios dienos prieš tai dėl įtarimų davus policijai kyšius ir naudojus kitas neleistinas informacijos rinkimo priemones buvo suimti keli aukšti jo leidinio „The Sun“ darbuotojai, atliktos kratos jų namuose, paimti dokumentai iš redakcijos. Pasak britų dienraščio „The Guardian“, „The Sun“ žurnalistai mokėdavo iki 1000 svarų sterlingų (per 4,1 tūkst. Lt) policijos pareigūnams. Kai kurie teisėsaugos atstovai už informacijos nutekinimą iš „The Sun“ kasos per metus sugebėdavo užsidirbti antrą algą –iki 10 tūkst. svarų sterlingų (41 tūkst. Lt) per metus. Iš viso jau dvidešimt vienas R.Murdocho imperijos karys atsidūrė už grotų. Tai tęsinys skandalo dėl žurnalistų vykdyto neteisėto pasiklausymo, kai R.Murdochas buvo priverstas uždaryti vieną įtakingiausių Didžiosios Britanijos savaitraščių „News of the World“. Viską kontroliavo pats 2005-ųjų lapkritį „News of the World“ karališkųjų reikalų žurnalistas Clive’as Goodmanas parašė straipsnį, kad princas Williamas susižalojo kelį. Karališkoji šeima netrukus suprato, kad kažkas galėjo įsilaužti į princo balso paštą, ir kreipėsi į policiją. Kitų metų rugpjūtį žurnalistas ir jam talkinęs privatus seklys Glennas Mulcaire’as buvo suimti dėl kaltinimų neteisėtu pasiklausymu. 2007-ųjų sausį abu įtariamieji buvo nuteisti, o „News of the World“ tuometis redaktorius Andy

Coulsonas atsistatydino. R.Murdochas viešai patikino, kad tai tik vienetinis atvejis ir jo žiniasklaidos imperija nepažeidinėja įstatymų. Kodėl jis tai galėjo žinoti? „News International“ valdomas laikraštis „News of the World“ tebuvo tik vienas deimantas R.Murdocho koncerno „News Corporation“ karūnoje. Tačiau R.Murdochas nebuvo paprastas verslininkas. Jis visą savo gyvenimą garsėjo kaip smulkmeniškas prievaizdas, be kurio žinios nė viename jo valdomame laikraštyje ar televizijoje niekas negalėjo nutikti. Nuolat vykdavo tiesioginiai ir vaizdo pasitarimai su redaktoriais ir kitais vadovaujančiais asmenimis.

„Aš suteikiu redaktoriams milžinišką laisvę ir vieninteliai žmonės, kurie teigia, kad aš varžau jų laisvę, yra tie, kurie nesugeba ta laisve pasinaudoti“, – ciniškai kartą pareiškė R.Murdochas. Todėl nenuostabu, kad įsiplieskus „News of the World“ skandalui, visų akys sužiuro į jį. Ir tai buvo tik pradžia. Išvadino mafiozais Tais pačiais metais paaiškėjo, kad ir daugiau žmonių buvo klausomasi, bet su jais buvo sudarytos taikos sutartys ir išmokėtos milijoninės kompensacijos. Vis dėlto skandalas nutildytas tik trumpam. 2009-aisiais „The Guardian“ pranešė, kad „News of the

„News Corporation“ imperija 2011 m. pajamos – sudarė 33,4 mlrd. JAV dolerių: Daugiausia uždirbta – 8,8 mlrd. JAV dolerių – iš laikraščių (Europa: „The Times“, „The Sunday Times“, „The Sun“, „The Wall Street Journal Europe“ ir t.t.; JAV: „The Wall Street Journal“, „New York Post“, „Barron’s“ ir t.t.; Azija: „The Wall Street Journal Asia“; Australija: „The Australian“, „Herald Sun“, „The Daily Telegraph“ ir dar daugiau nei 140 leidinių) ir knygų („HarperCollins“, „HarperCollins India“) leidybos. Kabelinės televizijos tinklai („Fox Channel“, „Fox Business Network“, „National Geographic International“ ir t.t.) atnešė 8 mlrd. JAV dolerių. Filmų industrija („20th Century Fox“, „Fox 2000 Pictures“ ir t.t.) uždirbo 6,9 mlrd. JAV dolerių. Televizija (27 JAV televizijos stotys priklausančios „Fox Broadcasting Company“ ir „MyNetworkTV“) atnešė 4,8 mlrd. JAV dolerių. rių. Palydovinė televizija („Sky Italia“, „BskyB“, „Tata Sky“ ir t.t.) uždirbo 3,8 mlrd. JAV dolerių. Kita veikla („Digital Media Group“, „Wireless Generation“, „News Outdoor“) atnešė 1,1 mlrd. JAV dolerių. 2011 m., palyginti su 2010 m., „News Corporation“ pajamos išaugo 2 proc.

33,4 mlrd. JAV dolerių

Jūs turėtumėte būti pirmasis mafijos bosas istorijoje, kuris nežinojo, kad vadovauja nusikalstamai veiklai.

World“ žurnalistai įsilaužė į 3 tūkst. balso pašto dėžučių, kurios priklausė įžymybėms (aktoriai Hughas Grantas, Sienna Miller), politikams (buvęs vicepremjeras Johnas Prescottas, Londono meras Borisas Johnsonas), sportininkams (Paulas Gascoigne’as) ir net nusikaltimų aukoms bei jų šeimų nariams. Dėl šių faktų 2010-ųjų rugsėjį policija atnaujino tyrimą, o kai įtarimų gijos nusidriekė link koncerno vadovybės, 2011 metų liepos 7 dieną „News International“ vadovas R.Murdocho sūnus Jamesas pranešė, kad 168 metus skaičiuojančio „News of the World“ laikraščio leidyba nutraukiama. Bet tai nenuramino nei įtūžusios britų visuomenės, nei teisėsaugos. Įtarimai nelegalia informacijos rinkimo praktika krenta ir ant kitų „News International“ leidinių – savaitraščio „The Sunday Times“ ir dienraščio „The Sun“. Skandalas pasiekia ir kitą Atlanto pusę – Jungtines Valstijas, kur įtariama, kad „News of the World“ neteisėtai klausėsi Rugsėjo 11-osios aukų balso pašto. Tėvas ir sūnus Murdochai tebetvirtina, kad esą nieko nežinojo apie neteisėtus informacijos rinkimo metodus. Bet britai jau nebetiki. „Jūs turėtumėte būti pirmasis mafijos bosas istorijoje, kuris nežinojo, kad vadovauja nusikalstamai veiklai“, – rėžė R.Murdocho sūnui Jamesui britų parlamentaras Tomas Watsonas. Ar sugrįš geri laikai? O dar visai neseniai Murdochų klanas buvo laikomas nenugalimu Didžiosios Britanijos elito atstovu, kuris valdė 30 proc. šalies spaudos ir net nulemdavo rinkimų rezultatus. 1992 metais po konservatorių pergalės „The Sun“ tiesiai šviesiai paskelbė: „The Sun“ nugalėjo!“. Po penkerių metų būtent R.Murdocho leidiniai padėjo Tony Blairui užimti britų premjero postą. Jis vėliau tapo R.Murdocho dukters krikštatėviu. Todėl nenuostabu, kad tiek britų konservatoriai, tiek leiboristai darė viską, kad įsiteiktų Murdochams – neleido apriboti žiniasklaidos verslo ambicijų, kritikavo vižiniaskl suomeninį transliuotoją BBC. Dabartinis suomen premjeras D.Cameronas 2008-aisiais poilpremjer siavo R.Murdocho R jachtoje ir draugavo su Rebekah Brooks, viena iš „News InternaRebe tional“ vadovų, kurios vestuvėse lantio kė kėsi kartu su buvusiu politiniu prieššininkų lyderiu Gordonu Brownu. R.Murdochas turėjo didžiulę įtaką ne tik Didžiojoje Britanijoje. Su juo neatsisakydavo turėti reikalų Kanados premjeras Stephenas Harperis, JAV prezidentas Barackas Obama ir buvęs Australijos ministras pirmininkas Kevinas Ruddas. Ar dabar viskam tam atėjo galas? Tikriausiai ne: naujo savaitraščio leiTi dyba liudija, kad dar per anksti nurašydyb ti 80-metį 80žiniasklaidos verslo ryklį. Kita vertus, ir britų policija nesiruošia sustoti. „15min“ inf.


Komentaras

Nerijus Kesminas redakcija@15min.lt

Apsivalymo metas Klaipėdos futbolui? Lietuvos futbolo lyga kyla į naujas aukštumas. Ne, kitaip: neria į naujas nuopuolio gelmes. Viena – atrodo, kad pirmą kartą nuo tada, kai žmogus atrado malonumą spirti į kamuolį, elitinėje nacionalinėje lygoje neliks nė vienos Kauno ir Klaipėdos komandos. Antra – naujove galima vadinti ir tai, kad A lygos komandos pradeda byrėti ne vasarą, sezonui įsibėgėjus, o čempionatui dar net neprasidėjus. Bado dietos režimu dėl nemokamų algų gyvenantys Klaipėdos „Atlanto“ futbolininkai nebesitreniruoja jau dabar. Treneris, legendinis Arminas Narbekovas, žaidėjams pritaria, logiškai pabrėždamas, kad pratybose patirtos traumos jiems dabar būtų per didelė prabanga, o naujasis klubo prezidentas tituluotas irkluotojas A.Duonėla lyg jaunas nepatyręs strutis kiša galvą į smėlį, vieniems žurnalistams atsakinėdamas klausimu į klausimą ir nieko nepasakydamas, kitiems teisindamasis, jog negali kalbėti, nes yra stipriai peršalęs. Žmogus, tiek vandens išsėmęs baidarės irklu, galėtų kalbėti ir paprasčiau – lūkesčiai nepateisinti, su „Atlantu“ nebesinori turėti nieko bendro. Arba konstatuoti tai, ką vienas kolega klaipėdietis įvardijo stilingai: nuo Klaipėdos iki Kryžkalnio nėra žmogaus, kuris ryžtųsi duoti pinigų V.Lekevičiui. Turbūt būtent todėl V.Lekevičius galimų investuotojų ir ieško toliau nuo Lietuvos pajūrio. Šiomis dienomis kalbėta apie Kauną. Išgirdus šią versiją iš karto kyla klausimas: ar tik ne V.Romanovas? Kita vertus – kam? V.Romanovas ir V.Lekevičių pažįsta, ir futbolui ankstesnės meilės nebejaučia. Nebent Kaune dar turėtų futbolininkų, kuriuos galima parduoti ir „Atlantas“ būtų pasirinktas second-hand tipo parduotuve: laimės valanda – perkate vieną pigų žaidėją, gaunate du.

14 | Sportas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Trumpa pertrauka

Lengvaatlečių rinktinė

Sunkią kelio traumą išsigydęs L.Kleiza šį sezoną NBA sužaidė 19 rungtynių, tačiau paskutines trejas stebėjo nuo atsarginių žaidėjų suolelio. Vasario 15 d. mače su „Knicks“ jis susižeidė kojos čiurną.

Lietuvos lengvosios atletikos federacija (LLAF) patvirtino šalies rinktinę, kuri kovo 9–11 d. Stambule gins Lietuvos garbę pasaulio lengvosios atletikos uždarų patalpų čempionate. Į Turkiją vyks vardinio kvietimo sulaukusi pasaulio vicečempionės titulą ginsianti A.Skujytė (penkiakovė) ir sprinteriai R.Sakalauskas, L.Grinčikaitė (60 m bėgimas) bei S.Tamošaitytė (60 m barjerinis bėgimas).

Ar Lietuva atstums dar vieną JAV čiuožėją?

Drama ant ledo:

A lygos komandos pradeda byrėti ne vasarą, sezonui įsibėgėjus, o čempionatui dar net neprasidėjus. Kiek sportininkų yra gavę Lietuvos pilietybę Bet yra 300 tūkst. Lt skola, kurią naujajam savininkui reikės sumokėti. Todėl menamas V.Romanovo interesas atrodo nelogiškas. Per brangu. Logiškesnės kalbos, kad į uostamiesčio komandą galėjo plūstelėti neaiškios kilmės pinigų srautas. Neaiškiems pinigams – neaiškaus plauko veikėjų valdomas futbolo klubas yra neprastas filtras. Bet ir ši teorija bent jau kol kas nepasiteisino. Net ir neaiškios kilmės pinigai neplūstelėjo, nors buvo net data nurodyta. Lietuvos futbolo federacijos prezidentas L.Varanavičius sako taip: padarėme viską, kad „Atlantas“ būtų lygoje. Bus gaila, jei jie neįvykdys savo įsipareigojimų. Gaila? Kodėl turėtų būti? Taip, federacijai norisi lygoje turėti daugiau komandų. Bet jei šalis „traukia“ aštuonioms, o ne dvylikai komandų, ar tikrai būtina dirbtinai pūsti gausumo burbulą? Pagaliau gal ir Klaipėdos futbolui atėjo laikas apsilankyti skaistykloje, apsivalyti? Taip, kaip Marijampolė kažkada atsisveikino su prieštaringos reputacijos verslininko Žydrūno Buzo valdytu „Žydriumi“, o po kelerių metų į lygą grįžo su tvarkingai dirbančia „Sūduva“. Taip, kaip net legendinis Vilniaus „Žalgiris“ leidosi į pogrindį, – pirmąją lygą, o grįžo atsikratęs Vadimo Kastujevo ir jo sukurtų skolų. Vacio vieta... tai yra, šventa vieta tuščia nebūna. Išrauti netinkamą žmogų, kaip skaudamą dantį, kartais sveika. A lyga – ne uostas, Klaipėda ir be jos sezoną ar net kelis išgyvens. Ir grįš. Grįš turbūt ne tokia apgailėtina, kokia yra dabar.

Katherine Copely ir Isabella Tobias – Amerikos čiuožėjos, kurias likimas suvedė su tolima ir maža šalimi Lietuva. Vienai jų – Lietuva jau skaudi praeitis, kitai – dabartis ir ateitis. Asta Žukaitė a.zukaite@15min.lt K.Copely – buvusi, o I.Tobias – dabartinė geriausio šiuo metu Lietuvos šokių ant ledo meistro Deivido Stagniūno partnerės. Iš pradžių jos čiuožė su partneriais iš JAV. Kurį laiką Isabella buvo pasitraukusi iš dailiojo čiuožimo ir šoko baletą Niujorko trupėje, bet grįžo ant ledo ir tarptautinėje arenoje su Otaru Japaridze atstovavo Gruzijai. Tiesa, vos vienerius metus, 2007–2008 sezoną. I.Tobias po Gruzijos vėliava galėjo čiuožti net olimpinėse žaidynėse, tačiau pora iširo. 2010-aisiais Vankuveryje Lietuva pirmą kartą nuo Lietuvos atstovų pasirodymo žiemos olimpinėse žaidynėse neturėjo savo atstovų. Nors galėjo turėti. Kol kas nežinia, ar Lietuvos čiuožėjų pora 2014-aisiais galės varžytis Sočio olimpinėse žaidynėse.

K.Copely nepamiršo nuoskaudos Tiek K.Copely, tiek I.Tobias svarbiausią savo karjeros etapą susiejo su Lietuvos čiuožėju D.Stagniūnu. Mišrių šalių čiuožėjų poros – daugiau nei įprastas reiškinys šokiuose ant ledo. Jų keliai dažniausiai susikerta Amerikoje, į kurią dėl idealių sąlygų ir žymiausių trenerių plūsta talentai iš viso pasaulio. Būdamas keturiolikos taip pasielgė ir D.Stagniūnas. Galimybių tęsti karjeros Lietuvoje jis neturėjo. Lietuvoje neturėjo ir partnerės, su kuria galėtų siekti karjeros aukštumų. Anapus Atlanto pirmosiomis lietuvio partnerėmis tapo Laura Whipple ir Kayla Nicole Frey, tačiau pas geriausius pasaulyje trenerius Igorį Špilbandą ir Mariną Zuevą jis pateko su kita amerikiete – K.Copely. „Mes privalėjome būti Amerikoje, nes ten dirbo mūsų treneriai. Būtent Amerikoje dirba geriausi specialistai, todėl sportininkai, ne tik čiuožėjai, atvyksta čia“, – „15min“ kalbėjo K.Copely.

Nuo 1993 m. vasario 25 d. iki 1998 m. vasario 25 d. (prezidentas A.Brazauskas)

–8

Nuo 1998 m. vasario 26 d. iki 2003 m. vasario 25 d. (prezidentas V.Adamkus, I kadencija)

–8

Nuo 2003 m. vasario 26 d. iki 2004 m. balandžio 6 d. (prezidentas R.Paksas)

–4

Nuo 2004 m. liepos 12 d. iki 2009 m. liepos 12 d. (prezidentas V.Adamkus, II kadencija)

–0

Nuo 2009 m. liepos 12 d. iki dabar (prezidentė D.Grybauskaitė)

–0

Pilietybės suteikimo galimybes apribojo 2003 m. gruodžio 30 d. Konstitucinio Teismo išaiškinimas, kad būsimi nuopelnai negali būti pagrindu suteikti pilietybę išimties tvarka.

K.Copely ir D.Stagniūno karjera nutrūko 2010-aisiais, prezidentei Daliai Grybauskaitei paskelbus, kad čiuožėja iš Amerikos negaus Lietuvos pilietybės.


Sportas | 15

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Paliko Lenkiją

Anglų nuosmukis

Dešimtmetį Lenkijos krepšiniui atidavęs T.Pačėsas ieškosis naujo darbo. Nuo 2007 m. Lenkijos čempionų komandai „Asseco Prokom“ vadovavęs lietuvis paskelbė apie savo pasitraukimą, tačiau kur tęs karjerą – nežino. T.Pačėsas prasitarė, kad norėtų sulaukti stipriausių Lietuvos komandų pasiūlymų. Jis patvirtino, kad finansinių problemų ištiktoje komandoje iki sezono pabaigos liks Donatas Motiejūnas.

Pirmą kartą nuo 1995 m. Čempionų lygos ketvirtfinalyje gali nebūti nė vieno futbolo klubo iš Anglijos. „Chelsea“ ir „Arsenal“ pirmąsias aštuntfinalio rungtynes svečiuose pralaimėjo atitinkamai 1:3 „Napoli“ ir 0:4 „Milan“. Kiti rezultatai: CSKA 1:1 sužaidė su „Real“, „Basel“ 1:0 įveikė „Bayern“, „Marseille“ – 1:0 „Inter“, „Lyon“ – 1:0 „Apoel“, „Zenit“ 3:2 palaužė „Benfica“, o „Barcelona“ svečiuose 3:1 įveikė „Bayer“.

antras dublis I.Tobias: „Galiu prisiekti jūsų prezidentei, jei ji suteiks man pilietybę, aš atiduosiu visą širdį ir sielą kovai dėl Lietuvos“. „Reuters“ nuotr.

K.Copely negali pamiršti nusivylimo, kuris apėmė, kai sužinojo, kad su D.Stagniūnu negalės atstovauti Lietuvai olimpiadoje. „Reuters“ nuotr. dalyvauti olimpinėse žaidynėse tik dėl to, kad jo partnerė yra ne lietuvė. Tai neteisinga jo atžvilgiu. Suprantu, kad yra olimpiniai principai ir savo šaliai turi atstovauti tos šalies sportininkas, bet liūdna, kai Deividu Lietuva negali didžiuotis“, – nuomone dalijosi K.Copely.

Tad pora, net ir iškovojusi kelialapį į Vankuverio olimpines žaidynes, dalyvauti jose negalėjo. „Su Deividu mes pasiekėme geriausia, ką galėjome, ir nusipelnėme olimpiados. Mes nežinojome, ar aš gausiu pilietybę, bet labai tikėjomės. Galėjome tik sunkiai dirbti ir tikėtis geriausio. Buvo labai sunku, kai sužinojome, jog negalėsime vykti į olimpiadą. Skaudu, kai tau užkerta kelią į svajonę“, – nusivylimo kartėlį vis dar jaučia K.Copely. Tuomet dramą išgyveno ir D.Stagniūnas. Kelis mėnesius jis net negalėjo žiūrėti į pačiūžas ir manė, kad jo karjeroje padėtas paskutinis taškas. Vis dėlto, karjerą baigė tik Katherine. Ragina suprasti Deividą Ji žengė nauju keliu – ėmė studijuoti ir tapo dailiojo čiuožimo trenere: „Dabar aš treniruoju, mokausi ir mėgaujuosi tuo, ką darau. Esu pasinėrusi į akademinę veiklą, tačiau stebiu tai, kas vyksta dailiojo čiuožimo pasaulyje.“ Kaip gi kitaip – K.Copely brolis taip pat yra šokių ant ledo čiuožėjas, praėjusių metų pasaulio jaunimo čempionate jis iškovojo bronzą. K.Copely vylėsi, kad D.Stagniūnas ir I.Tobias galės ginti Lietuvos garbę Sočio olimpinėse žaidynėse.

„Žinau, kad Deividas turi naują partnerę. Jie puoselėja naujas viltis, tačiau nenoriu nė įsivaizduoti, kaip jie jausis, jeigu negalės čiuožti olimpiadoje. Iš visos širdies nelinkiu Deividui antrą kartą patirti to nusivylimo“, – kalbėjo buvusi D.Stagniūno partnerė. I.Tobias šansus gauti Lietuvos pilietybę ji vertina atsargiai, tačiau pabrėžia – Lietuva turi galvoti ne apie Isabellą, bet apie Deividą. „Sunku pasakyti dėl Isabellos šansų. Tai priklauso nuo daugelio faktorių. Manau, to labiausiai reikia Deividui, kurį puikiai suprantu. Jam labai skaudu, kad jis yra lietuvis, visą gyvenimą čiuožia, o jam neleidžia

K.Copely: „Deividui labai skaudu, kad jis yra lietuvis, o jam neleidžia dalyvauti olimpinėse žaidynėse tik dėl to, kad jo partnerė yra ne lietuvė.“

Neįtikėtina sėkmė Veikiausiai K.Copely teisi sakydama, kad niekas nevyksta be priežasties. Ji atrado naują gyvenimo kelią, o D.Stagniūnas – naują šokių partnerę, su kuria jo karjera šovė aukštyn. Čiuoždami kiek daugiau nei metus, jie pirmą kartą po Povilo Vanago ir Margaritos Drobiazko sugebėjo laimėti bronzos medalius prestižinėse „Grand Prix“ varžybose. Šių metų Europos čempionate Šefilde trumpojoje programoje I.Tobias ir D.Stagniūnas užėmė penktą vietą, aplenkę patyrusias ir garsias Italijos, Rusijos poras. „Šis sezonas mums buvo labai sėkmingas. Laimėti medalį pirmajame „Grand Prix“ etape yra didelis pasiekimas, o pasirodymas Europos čempionate mums suteikė dar daugiau pasitikėjimo savo jėgomis. Tai suteikia vilčių kitame Europos čempionate. Mes pasimokysime iš savo klaidų, o įgyta patirtis mums leis geriau pasirodyti artėjančiame Pasaulio čempionate“, – „15min“ teigė I.Tobias. Žada atiduoti sielą ir širdį Jau šiemet Lietuvai atstovaujanti pora ir Lietuvos čiuožimo federacija pateiks pilietybės prašymą Lietuvos prezidentei D.Grybauskaitei. Dabar I.Tobias ir D.Stagniūnas visas jėgas skiria artėjančioms varžyboms ir apie pilietybės rūpesčius galvoti nenori. „Kol pasaulio čempionatas nesibaigs, galvoti apie pilietybę negalime. Po jo imsime rūpintis šiuo klausimu“, – tvirtino I.Tobias. Čiuožėja supranta, kad jos galimybės Sočyje ginti Lietuvos garbę vertinamos skeptiškai. Bet ji nepasiduoda ir nekantriai laukia, kada galės pradėti mokytis lietuvių kalbos.

Vilties neprarasime Lilija Vanagienė, Lietuvos čiuožimo federacijos prezidentė

„Galbūt dėl K.Copely pilietybės susirūpinome per vėlai, likus vos metams iki olimpinių žaidynių. Šįkart pilietybės I.Tobias sieksime kur kas anksčiau. Isabella su Deividu jau įrodė savo progresą ir šį sezoną garsino Lietuvą pasaulyje. Tikimės, kad valdžia tikrai atsižvelgs į aukštus mūsų poros pasiekimus. Isabella gabi kalboms – ji laisvai kalba rusiškai ir yra pasiryžusi išmokti lietuviškai. Integruotis į mūsų šalies visuomenę ji negali dėl puikiai suprantamos priežasties. Lietuva nepajėgi suteikti sąlygų tokio aukšto lygio čiuožėjams ir tik viena šimtąja dalimi prisideda prie išlaidų, kurios reikalingos mūsų porai. „Aš nežinau, ar gausiu pilietybę, bet aš labai tikiuosi! Aš negimiau Lietuvoje, bet myliu jūsų šalį. Jūsų žmonės yra nuostabūs, nes žinutėmis nuolat mane palaiko. Man garbė, kad galiu atstovauti tokiai šaliai, kaip Lietuva. Juo labiau kad iš jos yra Deividas. Aš esu laiminga, kad galiu čiuožti drauge su tokiu nuostabiu žmogumi. Netrukus pradėsiu kiekvieną šeštadienį lankyti lietuvių kalbos kursus, labai jų laukiu“, – sakė I.Tobias. „Mūsų svajonė yra atstovauti Lietuvai olimpinėse žaidynėse. Galiu prisiekti jūsų prezidentei, jei ji suteiks man pilietybę, aš atiduosiu visą širdį ir sielą kovai dėl Lietuvos“, – žadėjo Isabella ir laišką „15min“ užbaigė trimis lietuviškais žodžiais „Mes iš Lietuvos“.


16 | Vilnius Gegužę Vilniuje vyksta Europos diena, kurios metu vilniečiams siūloma ragauti įvairių Europos kraštų patiekalų. A.Ufarto/BFL nuotr.

Bus dar viena mugė Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Vilniaus savivaldybėje sudaryta darbo grupė, kurios užduotis skamba egzotiškai: parengti Ramiojo vandenyno regiono ir Azijos šalių virtuvių mugės programą.

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Vadovaus žemaičiai Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Žemaičiai į Kaziuko mugę atsiveš aštuonratį senovinį vežimą.

Vilnius ruošiasi kovo 2–4 dienomis vyksiančiai Kaziuko mugei. Šiemet pagrindiniai jos svečiai – žemaičiai. Laukiama dalyvių ir iš Latvijos, Lenkijos, Baltarusijos bei kitų šalių.

Organizatorių nuotr.

Kaziuko mugės tradicija prasidėjo nuo Šv.Kazimiero kulto. Bažnytinės procesijos šventojo Kazimiero garbei pradėtos rengti dar 1604 m. Šios šventės komercinė dalis po truputį plėtėsi ir tapo muge. Po kelių šimtmečių pirkliams leista Katedros aikštėje rengti kelias dienas trunkančią mugę. Koją kiša Klaipėda Anot pagrindinio šventės organizatoriaus Vytenio Urbos, tarptautiniai ryšiai jau užmegzti – į šių metų mugę atvažiuos kelios delegacijos iš Lenkijos miestų, taip pat Sankt Peterburgo atstovai. Savo gaminiais prekiaus latviai, lenkai, baltarusiai, ukrainiečiai, suomiai ir vengrai. Jiems ketinama skirti atskirą vietą Gedimino prospekte šalia Lukiškių aikštės. Vis dėlto pagrindiniai svečiai bus žemaičiai. Tiesa, čia vilniečiams koją kiša Klaipėda, kurioje pirmąjį kovo savaitgalį taip pat vyks Kaziuko mugė. Todėl dalis Žemaitijos

amatininkų rinksis ten. „Reikėtų tarp miestų kažkaip derinti mugių datas, kad jos nesutaptų. Tarkime, Kaunas savąją Kaziuko mugę atidėjo savaitei“, – kalbėjo V.Urba. Vis dėlto Žemaičių dienos turėtų būti linksmos. Kultūrinėje programoje ketina dalyvauti 16 žemaičių kolektyvų, iš viso apie 550 dalyvių. Pagrindine žemaičių susitelkimo vieta taps Rotušės aikštė. Iš amatininkų daugiausia tikimasi sulaukti medžio drožėjų, keramikų.

V.Urba: Tokia mugė turėtų įvykti vasaros pabaigoje. Dalyvauti joje tikimasi prisikviesti ne tik Vilniuje veikiančius restoranus, bet ir svečius iš tolimųjų šalių. Gegužę Vilniuje vyksta Europos diena, kurios metu vilniečiams siūloma ragauti įvairių Europos kraštų patiekalų. Rudenį – Tautų mugė, kurioje savo virtuvės tradicijas demonstruoja artimiausi Lietuvos kaimynai. Prieš Kalėdas Rotušėje užsienio šalių ambasados pristato savo šalies kultūrą ir maisto tradicijas. Išskirtinį renginį žadama ir Ramiojo vandenyno regiono bei Azijos šalims. Anot darbo grupės vadovo vicemero Jono Pinskaus, mugė vyktų Rotušės aikštėje, o joje būtų supažindinama su šių kraštų virtuve. „Šios šalys yra toli nuo Lietuvos ir norėdami, kad kiekvienas vilnietis turėtų progą susipažinti su jų kultūra, skoniais ir kvapais, manome, jog ši darbo grupė gali prisidėti kviesdama svečius atvykti į Vilnių ir prisistatyti“, – aiškino J.Pinskus. Mugėje jau sutiko dalyvauti Japonija, Kinija, Indija, Tailandas ir JAV. Šios šalys Vilniuje turi savo atstovybes. Galutinė renginio data dar nėra žinoma, tačiau mugė turėtų vykti vasaros pabaigoje, radus savaitgalį, kai nevyks kiti renginiai. „Gal atvažiuos ir naujos šalys, kurių virtuvės restoranų vilniečiai neturi. Gal jiems atsiras poreikis vėliau įsikurti Vilniuje, o tai gerai vilniečiams, kurie turės didesnį pasirinkimą ir įvairovę“, – kalbėjo vicemeras. Tačiau išlaidauti ir patys keliauti pasidairyti po šias tolimas šalis Vilniaus valdžios atstovai neketina. „Savivaldybės atstovų vizitų į tas šalis nebus ir negali būti. Mugės tikslas – pakviesti įvairių tolimųjų valstybių atstovus į Vilnių, kad jie čia pristatytų savo kultūrą, tradicijas, maistą ir suteiktų galimybę vilniečiams iš arčiau susipažinti su šiomis šalimis“, – tikino J.Pinskus.

„Reikėtų tarp miestų kažkaip derinti mugių datas, kad jos nesutaptų. Tarkime, Kaunas savąją Kaziuko mugę atidėjo savaitei.“

Skrynios, pečiai ir vežimai Mugėje galima bus išvysti ir tikrų technikos stebuklų. V.Urba tik apgailestavo, kad nespėta sukurti jokio važiuojančio aparato, tačiau mugėje ketinama demonstruoti įspūdingą kraičio skrynią, pypkės pavidalo pečių. Žemaičiai atsiveš aštuonratį senovinį vežimą, senovinę techniką ketina demonstruoti ir bendrovė „Urmas“. Mugės geografija nesikeičia – prekybininkai išsidėstys Gedimino prospekte nuo Seimo iki Katedros aikštės, toliau – iki Tymo kvartalo bei Rotušės aikštės. Šiemet amatininkai galės įsikurti ir A.Vrublevskio gatvėje iki Mindaugo tilto. Kol kas, anot organizatorių, prekybos vietų dar yra šalia Seimo, Tymo kvartale. Šiuo metu skaičiuojama, kad tautinio kulinarinio paveldo atstovų bus apie 200, verbų kūrėjų – 38. Daugiausiai laukiama tautodailės meistrų – 300. Iš viso jau užsiregistravo apie 1 tūkst. prekybininkų. Vilniaus savivaldybė šventei surengti skyrė 80 tūkst. Lt.

Vaiduoklis skaičiuoja paskutines dienas Violeta Grigaliūnaitė v.grigaliunaite@15min.lt

Daugybę metų Konstitucijos prospekte riogsantys nebaigto statyti pastato griaučiai netrukus bus nugriauti. Vietoj jų ketinama statyti biurų kompleksą. Dar devintame praėjusio amžiaus dešimtmetyje šioje vietoje duris turėjo atverti viešbutis „Sputnikas“. Tačiau taip ir neatvėrė. Dabar jo konstrukcijos bus nušluotos nuo žemės ir iškils, kaip skelbia projekto rengėjai, „Lietuvoje analogų neturintis „verslo miestas mieste“. Žadama vaiduoklį pradėti griauti kitą antradienį. Naujojo projekto vystytoja bendrovė „Schage“ priklauso Norvegijos įmonių grupei, nuo 1998 m. veikia ir Lietuvoje. Ji Vilniuje įgyvendino kelis projektus: administracinių pastatų ansamblį rekonstruotame buvusiame vienuolyne Subačiaus gatvėje, biurų pastatą Vytenio gatvėje,

Žadama, jog Konstitucijos prospektą darkantis vaiduoklis bus pradėtas griauti kitą savaitę. I.Gelūno nuotr.

gyvenamųjų namų kompleksą Vilniaus senamiestyje „Mikalojaus žiedas“, gyvenamuosius pastatus Žvėryne, Latvių gatvėje. Vilniaus Miesto plėtros departamento direktorius Artūras Blotnys patvirtino, kad sklypą kartu su ten esančiais pastatais yra įsigijusi norvegų įmonė. „Jie prieš metus organizavo architektūrinį konkursą, kurį laimėjo norvegų ir danų architektų grupė.

Pagal konkurse pasiūlytą projektą buvo padarytas detalusis planas, o dabar rengiamas techninis projektas“, – sakė A.Blotnys. Nors ne vienerius metus sklandė gandų apie galimą šio statinio rekonstrukciją, tačiau tvirtinama, kad šįkart ketinimai rimti, kadangi jau nemažai investuota. A.Blotnys užtikrino, kad dangoraižių toje vietoje nebus.


Vilnius | 17

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Apie „vamzdį“ ir kitus du tvarinius Dovilė Jablonskaitė d.jablonskaite@15min.lt

Žmonės, anksčiau su įkarščiu niekinę Neries krantinėje išdygusias tris skulptūras, nuleido garą: gal priprato, gal susitaikė. Prieš trejus metus virusios diskusijos apie šiuos meno kūrinius dabar pavirto į pustrečio šimto puslapių storumo knygą. Knygoje „Vieno projekto apkalta“ vaizduojamas visas Roberto Antinio „Puskalnio“, Mindaugo Navako „Dviaukščio“ ir Vlado Urbanavičiaus „Krantinės arkos“ gyvenimas – nuo idėjos užuomazgų ir sukonstravimo iki šių dienų. Šios skulptūros iškilo 2009 m., kai Vilnius dėvėjo Europos kultūros sostinės karūną. Neįprasta estetinė patirtis „Daugeliui miesto gyventojų minėti kūriniai yra gal ir ne radikaliai nauja, bet (šalia Vilniuje paplitusių realistine forma grįstų monumentų) neįprasta estetinė patirtis, labiausiai, žinoma, susijusi su gigantiško surūdijusio vamzdžio problema. Kad ir kaip būtų, šios skulptūros yra tapusios gerai atpažįstamu ženklu, kurio reikšmių laukas aprėpia kultūrines, ekonomines ir politines šiandienos visuomenės įtampas“, – knygoje svarsto menotyrininkė Austėja Čepauskaitė. Į „Krantinės arką“, visuomenei geriau žinomą tiesiog „vamzdžio“ vardu, krypsta daugumos knygoje perspausdintų publikacijų autorių žvilgsnis. Kitos dvi skulptūros, kaip ir kultūros sostinės metais, lieka tarsi nuošalyje. „Krantinės arka“ tapo pretekstu pokalbiui apie meną, kuris Lietuvoje visada egzistavo, tik nebuvo toks garsus, viešas ir koncentruotas“, – knygoje svarstydama, kaip menui apsimesti nemenu, reziumavo dailėtyrininkė Eglė Mikalajūnė. Medžiaga prokuratūrai Knygos pristatyme dalyvavusi buvusi viešosios įstaigos „Vilniaus – Europos kultūros sostinė 2009“ (VEKS) direktorė Elona Bajorinienė atkreipė dėmesį, kad „vamzdis“ tapo antruoju, o gal net ir pirmuoju Vilniaus, kaip kultūros sostinės, logotipu.

E.Mikalajūnė: „Krantinės arka“ tapo pretekstu pokalbiui apie meną, kuris Lietuvoje visada egzistavo, tik nebuvo toks garsus.“ „Jis apaugo įvairiausiomis interpretacijomis ir tapo ne tik meno, bet ir socialiniu reiškiniu. Deja, profesionalią projekto analizę nustelbė bulvarinė žiniasklaida, talžiusi jį iš visų pusių. Ką dar rodo ši knyga? Pirmiausia tai, kad viešųjų ryšių karą mes akivaizdžiai pralaimėjome. Tačiau išliko svarbi pati diskusija apie šiuolaikinį meną. Tai labai svarbu, nes šiuolaikinis menas masinės visuomenės yra organiškai atmetamas. Menininkai keliauja savo siauromis trasomis ir tos trasos labai retai pasiekia platesnę auditoriją. Todėl, kai kas nors iš to inkubatoriaus atkeliauja į matomą erdvę, kyla žiežirbos, kurių neišvengėme ir šiuo atveju“, – kalbėjo E.Bajorinienė. Ji linksmai papasakojo knygą nusinešusi į „eilinę apklausą prokuratūroje“. „Pasakiau, kad turiu dovanėlę. Iš pradžių tardytojas labai išsigando, gal pamanė, kad

Šios skulptūros iškilo 2009 m., kai Vilnius dėvėjo Europos kultūros sostinės karūną. T.Urbelionio/BFL nuotr.

kokią nors pakišą duosiu. Bet atsivertęs knygą ir pamatęs joje dokumentų, labai apsidžiaugė. Sakė, dabar žinos, kur kreiptis ir ieškoti informacijos. Ir pažadėjo, kad prokuratūroje šią knygą perskaitys tikrai ne vienas žmogus“, – šmaikštavo E.Bajorinienė. „Kablys“ – vis dar arčiau širdies VEKS Vizualiųjų menų projektų vadovės pareigas ėjusi dailės kritikė ir parodų kuratorė Laima Kreivytė įsitikinusi, kad R.Antinio, M.Navako ir V.Urbanavičiaus skulptūros iš esmės pakeitė lietuvių požiūrį į šiuolaikinį meną ir jam skirtas miesto erdves. Girdi, iki tol įsivaizdavome, kad skulptūros paskirtis – užkaišyti architektūrines skyles. Menininkams patiems rinktis vietą savo kūriniams buvo neįprasta. Bet Šiuolaikinio meno centro direktorius Kęstutis Kuizinas be entuziazmo prisipažino, kad V.Urbanavičiaus kūrinys jam kažkuo primena abstrakčios formos dekoratyvines parko skulptūras, į kurias dažniausiai niekas nekreipia dėmesio.

„Kitaip tariant, susidaro įspūdis, kad šiam kūriniui tiesiog pritrūko galios, įžūlumo ir aiškesnio minties polėkio. Šia prasme „vamzdis“ gerokai atsilieka nuo savo vyresnio giminaičio ir, tiesą sakant, labiau paveikaus M.Navako „Kablio“, – palygino K.Kuizinas.

Perėmė miestas 2010 m. sausio 21 d. Vilniaus savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymu skulptūros „Puskalnis“, „Dviaukštis“ ir „Krantinės arka“ buvo legalizuotos ir perimtos miesto žinion. Visos trys skulptūros perduotos savivaldybės Komunalinio ūkio departamentui eksploatuoti ir prižiūrėti. Minėtu įsakymu ankstesnis administracijos direktoriaus sprendimas, apibrėžiantis terminuotą skulptūrų eksponavimo laiką, laikomas netekusiu galios.


2012 VASARIO 24 D., PENKTADIENIS

VILNIAUS PULSAS

Gatvių priežiūrai jau sunaudota 11 tūkst. kub.m druskos

BFL nuotr.

Vilniuje žiemą yra barstomos ir valomos 487 gatvės, jų bendras plotas siekia beveik 6 mln. kv.m, bendras ilgis – 573 km. Šlapia druska barstoma 280 gatvių, smėlio druskos mišiniu – 148 gatvių, o sausa druska 59 gatvės. „Žiemą Vilniaus gatvių priežiūra yra nesustojantis darbas. Prioritetas taikomas toms gatvėms, kuriomis važiuoja visuomeninis transportas. Kartais per vieną dieną druskų barstytuvai išvažiuoja į 105 reisus. Gatvės visiškai turi būti nuvalytos ir pabarstytos po 8 valandų nuo to laiko, kai nustoja snigti. Šaligatviai ir laiptai ryte turi būti nušluoti iki 9 val., o vakare – iki 16 val.“ – sakė Vilniaus vicemeras Romas Adomavičius. Likusios miesto gatvės, kurios neįtrauktos į šį 487 gatvių sąrašą, valomos specialiais mechanizmais gausiau pasnigus. Gatvių priežiūrai UAB „Grinda“ turi 7 triašius smėlio-druskos barstytuvus, 37 dviašius barstytuvus, 3 mini barstytuvus, įvairius traktorius, greiderius, krautuvus, skirtus valyti aikštes, aikšteles, platinti gatves, krauti sniegą. Sostinės pakelėse taip pat pastatyti smėlio druskos miši-

nio konteineriai, kuriais vilniečiai patys gali pabarstyti slidesnes gatvių vietas. Nuo žiemos sezono pradžios gatvių priežiūrai jau sunaudota 10 800 t druskos, 7 tūkst. kub.m druskos smėlio mišinio, šiuo metu sandėliuose dar turima apie 4 tūkst. t druskos ir beveik 10 tūkst. kub.m druskos ir smėlio mišinio. Druskos, kaip planuojama, užteks iki šio sezono pabaigos. Šaltuoju sezonu mieste išbarstoma 12–15 tūkst. t druskos, apie 14–18 tūkst. kub.m smėlio-druskos mišinio. Vilniaus miesto gatvėms barstyti naudojama druska ir druskos-smėlio mišiniai laikomi trijuose sandėliuose, kurie yra Eigulių, Justiniškių ir Geologų gatvėse.

Svarbi informacija: www.vilnius.lt, www.facebook.com/vilnius.lt Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius Tel. (8 5) 211 2000. Faks. (8 5) 211 2222. Informacija tel. 1664. Pasitikėjimo tel. 211 2885.

Artūras Zuokas: „Vyriausybė ir toliau gręžiasi į brangių dujų importą, užkirsdama kelią biokurui“ Lietuva per metus suvartoja 2,5–3 mlrd. kub.m gamtinių dujų, kurios perkamos iš vienintelio tiekėjo ,,Gazprom“ ir už jas per metus sumokama apie 2,8 mlrd. Lt. Pagrindiniai dujų vartotojai: koncernas „Achema“, suvartojantis iki 1,5 mlrd. kub.m, ir šilumos ūkis, kuris gamindamas šilumą ir elektrą sudegina apie 1 mlrd. kub.m dujų. Likusį kiekį suvartoja elektros gamintojai ir buitiniai dujų vartotojai. „Suskaičiavus visas Lietuvos Vyriausybės iniciatyvas, matome, kad šiuo metu planuojamų statyti naujų dujų tiekimo objektų pajėgumai siekia 5 mlrd. kub.m per metus. Realus Lietuvos dujų poreikis, ypač po „Achemos“ ilgalaikės sutarties pasirašymo su „Gazprom“, sumažėjo iki 0,9 mlrd. kub.m per metus. Planuojame turėti 10 mlrd. kub.m dujų importo ir tiekimo pajėgumų per metus, kai nepadengtas poreikis nesiekia net 1 milijardo. Tai galima palyginti su 4 asmenų šeima, kuri sau perka ne lengvąjį automobilį, bet didelį autobusą, ir dar prailgintą. Taip, laisvė pasivaikščioti po autobusą bus didelė, bet kas sumokės ir išlaikys tokią nepriklausomybę?“ – sakė Vilniaus meras Artūras Zuokas. Lietuvos premjeras po susitikimo su „Gazprom export“ generaliniu direktoriumi Aleksandru Medvedevu paskelbė, kad Lietuva už dujas moka 11 proc. brangiau nei estai ir net 20 proc. brangiau nei latviai. Rusijos dujų koncernas „Gazprom“ pranešė, kad 10 proc. sumažino tiekiamų dujų kainas partneriams Europoje. Gerų žinių sulaukė ir „Achema“, kuri su „Gazprom export“ susitarė dėl mažesnės dujų kainos ir pasirašė ilgalaikę dujų tiekimo sutartį. „Premjeras sužlugdė viltį sumažinti šilumos kainas gyventojams, nes Vyriausybė nebeleis šilumos ūkiui pereiti prie biokuro. Šilumos įmonių perėjimas prie biokuro mažintų dujų vartojimą ir galutinai palaidotų ne tik suskystintų dujų terminalo projektą Klaipėdoje, bet ir dujotakio jungtį su Lenkija. Nė vienas iš šių projektų ekonomiškai nebeatsipirktų“, – sakė A.Zuokas. Tuo tarpu Vyriausybė savo 2008–2012 m. veiklos strategijoje žadėjo, kad „vykdysime miestų šilumos ūkio diversifikavimo programą, kurios įgyvendinimas užtikrins pusės miestams tiekiamos šilumos ir elektros kogeneravimą iš biokuro, dujų naudojimo lyginamąją dalį šiluminėse jėgainėse sumažinant nuo dabartinių 80 proc. iki 40 proc.“. Tačiau per beveik ketverius metus Vyriausybė savo biokuro programoje numatytus tikslus sugebėjo įgyvendinti tik puse procento. Per 2009–2011 m. dabartinės Vyriausybės pastangomis Lietuvoje buvo įrengta tik apie 20 MW galios biokuro įrenginių. Palyginimui, iki 2008 metų Lietuvoje buvo įrengta 400 MW biokuro įrenginių skirtingose savivaldybėse, kuriose šiuo metu ir yra mažiausia šilumos kaina gyventojams.

PARENGTAS

RENGIAMAS

PARENGTAS

apie 12,1ha T9 kvartalo Gineitiškių ir Pavilionių teritorijoje detalusis planas.

apie 1,8 ha teritorijos tarp P.Vaičaičio ir V.Daunio gatvių detalusis planas.

apie 3,5 ha sklypo Subačiaus g. 41 ir greta esančios teritorijos Vilniaus senamiestyje detalusis planas.

Planavimo organizatorius – Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informacija tel. 8 5 211 2753. Planavimo tikslas – Vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais pakeisti žemės tikslinę paskirtį, nustatyti teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimą, pakeisti sklypų ribas (numatoma gyvenamųjų objektų statyba, želdynų, visuomeninės paskirties teritorijos). Projekto rengėjas – UAB „Vilniaus architektūros studija“, Lukšio g. 32., tel. 261 4469, el. paštas vas@vas.lt. Projekto vadovė Daiva Pauliukonienė. Su projektu galima susipažinti ir planavimo pasiūlymus dėl projekto sprendinių pateikti UAB „Vilniaus architektūros studija“, adresu P.Lukšio g. 32, 4 aukštas, nuo 2012 m. vasario 27 d. iki viešo svarstymo pabaigos. Projekto vieša ekspozicija vyks Pašilaičių seniūnijos patalpose, Žemynos g. 1, LT-06126 Vilnius, nuo 2012 m. kovo 12 d. iki 2012 m. kovo 26 d. Viešas projekto svarstymas: 2012 m. kovo 26 d. 17 val. UAB „Vilniaus architektūros studija“ patalpose, P.Lukšio g. 32., 4 aukštas. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Planavimo pagrindas: Vilniaus m. savivaldybės administracijos direktoriaus 2010 m. lapkričio 15 d. įsakymas Nr. 30-1997. Planavimo tikslas: sklypų nuosavybės grąžinimui formavimas, sklypų ribų ir plotų, teritorijos naudojimo ir tvarkymo režimo nustatymas, vadovaujantis Vilniaus miesto bendrojo plano sprendiniais. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09601 Vilnius. Informaciją teikia Valdonė Gavorskienė, tel. 211 2519, el. paštas valdone.gavorskiene@vilnius.lt Detaliojo plano rengėjas: SĮ „Vilniaus planas“, Konstitucijos pr.3, LT09601 Vilnius. Su detaliojo plano sprendiniais galima susipažinti SĮ „Vilniaus planas“ patalpose 521 kab., o jų vieša ekspozicija vyks Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156, darbo dienomis (7.30-16.30 val.) nuo 2012 m. kovo 23 d. iki 2012 m. balandžio 6 d. Informaciją teikia Vaidotas Lukošiūnas, tel. 211 2193, el. paštas vaidotas.lukosiunas@vplanas.lt. Planavimo pasiūlymų pateikimo tvarka: planavimo pasiūlymai ir pastabos teikiami projekto rengėjui ir organizatoriui raštu iki viešo aptarimo pabaigos. Viešas svarstymas: detaliojo plano sprendinių pristatymas viešam susirinkimui įvyks 2012 m. balandžio 6 d. 12.30 val. Verkių seniūnijos patalpose, Kalvarijų g. 156. Planavimo dokumentų sprendinių pasiūlymų apskundimas: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinei teritorijų planavimo ir statybos inspekcijai prie Aplinkos ministerijos, Vitebsko g. 19, Vilnius, per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško (atsakymo į pateiktą pasiūlymą) gavimo dienos.

Planavimo pagrindas: Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus 2011 m. sausio 25 d. įsakymas Nr. 30-74. Planavimo organizatorius: Vilniaus miesto savivaldybės administracija, atstovaujama Miesto plėtros departamento, Konstitucijos pr. 3, LT-09061 Vilnius. Informacija tel. 211 2518, loreta.mikstaite@vilnius.lt Plano rengėjas: UAB „Senojo miesto architektai“, Šv. Ignoto g. 5, LT-01120 Vilnius, tel. 262 6113, pr. vad. D.Ferguson, daina@smartas.lt Planavimo tikslai: dviejų aukštų mokyklos sporto salės pastato statyba, automobilių stovėjimo aikštelės rekonstrukcija, futbolo aikštelės įrengimas, teritorijos želdynų, takų, funkcinės įrangos sutvarkymas, teritorijos tvarkymo ir naudojimo režimų nustatymas, sklypo ribų nustatymas. Viešas svarstymas: su parengtu teritorijų planavimo dokumentu galima susipažinti nuo 2012 m. vasario 21 d. iki 2012 m. kovo 20 d. darbo dienomis nuo 9 iki 17 val. pas projekto rengėją. Parengto teritorijų planavimo dokumento vieša ekspozicija vyks nuo 2012 m. kovo 5 d. iki 2012 m. kovo 20 d. Senamiesčio seniūnijoje, Odminių g. 3, Vilniuje. Viešas susirinkimas vyks 2012 m. kovo 20 d. 15.30 val. Vilniaus miesto savivaldybėje, 215 kab., Konstitucijos pr. 3, Vilniuje. Pasiūlymų teikimo tvarka: pasiūlymai teikiami raštu detaliojo plano organizatoriui ir (ar) rengėjui iki viešojo susirinkimo pabaigos. Gautų atsakymų į pasiūlymus apskundimo tvarka: asmenys gautą atsakymą, kad į jų pateiktus pasiūlymus neatsižvelgta parengtame teritorijų planavimo dokumente, gali apskųsti Valstybinės teritorijų planavimo ir statybos valstybinės priežiūros skyriui Vitebsko g. 19, LT-11350 Vilnius per mėnesį nuo jiems išsiųsto laiško gavimo dienos.

Užsk. Vilniaus miesto savivaldybės administracija. Nr. 303362

WWW.VILNIUS.LT


Renginiai | 27

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Teatre liesis energija ir juokas

Alternatyvioji muzika ir apdovanojimai Šeštadienį, vasario 25 d., Vilniaus menų fabrike „Loftas“ rengiami T.Ė.T.Ė. apdovanojimai. Laukia daug įvairiems alternatyvios muzikos žanrams atstovaujančių grupių ir atlikėjų pasirodymų.

Retai į Lietuvą sugrįžtantis režisierius C.Graužinis pristato premjerą. I.Gelūno nuotr.

Lietuvos nacionaliniame dramos teatre (LNDT) vasario 24 ir 25 d. žiūrovų laukia premjera. Retai į Lietuvą sugrįžtantis režisierius Cezaris Graužinis pristatys spektaklį „Ir vėl viskas bus gerai“. Didžiausiai Lietuvos teatro scenai, pasak LNDT meno vadovo Audronio Liugos, naujasis spektaklis turėtų suteikti reikalingos energijos ir... juoko. C.Graužinis su jungtine „Cezario grupės“ ir LNDT trupės aktorių komanda žiūrovų teismui atiduos pagal Jeano Giraudouxo pjesę „Šajo pamišėlė“ pastatytą

Vasario 24 d., penktadienis

17 val. – Lietuvos vaikų ir jaunimo centras Didžiojoje scenoje vyks tradiciniu tampantis debiutų festivalis „Nauji naujaisiais“, kuriame pasirodys pirmuosius metus šokantys, dainuojantys, kitaip kūrybiškai save išreiškiantys vaikai ir jaunuoliai. Bilietai – 10 Lt.

19 val. – „Skalvijos“ kino centras Pristatomi trys lietuvių režisierių filmai. Tai – Andriaus Blaževičiaus „Dešimt priežasčių“, Jūratės Samulionytės ,,Laikinai“ ir Roko Eltermano ,,Paskutinė medaus mėnesio diena“, kurie sudėti į programą „Trys viename“ (ji „Skalvijoje“ bus rodoma iki vasario 29 d.).

19 val. – Menų spaustuvė Kauno šokio teatras „Aura“ pristato šokio ir tekstilės vaidinimą „Ar aš esu tas, kas aš esu?“. Kartu bus pristatytas ir filmas, kuriame užfiksuotos kūrybinės akimirkos įvairiose miesto erdvėse: degalinėje, verslo centre, gatvėje, bare, automobiliai plovykloje. Bilietai – 25 Lt.

spektaklį „Ir vėl viskas bus gerai“. „Aplinkui viskas atrodo labai rimta, visi šneka labai rimtai – nuo to net ima skaudėti galvą. Man teatre neįdomu kalbėti apie visuomenės problemas, daug įdomiau mąstyti nepraeinančiomis temomis apie gimimą, meilę, mirtį, Dievo paieškas, – savo poziciją aiškino menininkas. – Todėl bandžiau sugalvoti linksmą spektaklį, lyrinę komediją, nes, mano nuomone, viešojoje erdvėje ir gyvenime labai trūksta humoro. Tai, kas vadinama humoru televizijoje ar pigiame komerciniame teatre, yra šaipymasis, parodijavimas.“

kulminacija turėtų tapti argentiniečio Javiero Maniko programa, parengta kartu su vietiniais muzikantais.

22 val. – Ūkio banko teatro arena Elektroninės muzikos koncertas „Kick“. Į sceną lips dvi dubstep muzikos žvaigždės, pastaruoju metu festivaliuose dominuojantys „Bare Noize“ ir „Bar 9“. Bilietai – 42 Lt.

Vasario 25 d., šeštadienis

10.30 val. – „Ąžuolynės“ pramogųnuotykių parkas (Krakės vs., Aukštad-vario sen., Trakų r.) Šiaurietiško ėjimo su lazdomis ir čiuožimo slidėmis šventė. Taip pat laukia pirtis, maudynės eketėje ir didelis laužas. Arbata ir turistinė košė – nemokamai. Pasiteirauti galima telefonu 8 685 61 665.

13 val. – Vilniaus kamerinis teatras Spektaklis „Baūūūbai“. Režisierius – Romualdas Vikšraitis. Vaidina: Žana Jablonskytė, Vaiva Markelytė, Marius Mačiulis ir kt. Bilietai – 18, 23 Lt. 18 val. – Vilniaus planetariumas Koncertų ciklą „Bardai tarp žvaigždžių“ pradės vienas žymiausių bardų Lietuvoje maestro Andrius Kulikauskas. Bilietai – 30 Lt.

19 val. – Nacionalinė filharmonija

20 val. – Energetikos ir technikos muziejus Renginys „Elektreggae“, kurio metu gyvus pasirodymus surengs trys kolektyvai: reggae-ska projektas „Los Skatinos“, iš karto po jų gros regio mylėtojams jau puikiai pažįstami „Ministry of Echology“, o vakarėlio

Smuikininkės Ingridos Armonaitės jubiliejinis koncertas. Ji atliks itin sudėtingą A.Schnittke Koncertą smuikui ir orkestrui. Antroje vakaro dalyje – paskutinė P.Čaikovskio simfonija, dar vadinama „Patetine“. Bilietai – 20, 30, 50 Lt

Vasario 26 d., sekmadienis

15 val. – Užutrakio dvaro sodybos rūmai Koncertas „Astor Piazzolla Project“, kuriame dirigento Gintaro Rinkevičiaus dukros – pianistė Rūta ir smuikininkė Saulė Rinkevičiūtės – bei akordeonininkas

„Mano juodoji sesuo“. shot.lt nuotr.

Publikai koncertuos grupės „Banda Dzeta“, „Attitude“, „Žalvarinis“, „My Favourite Gun“, „Omerta“, „Mano juodoji sesuo“ (nuotr.), Markas Palubenka, „Gin Gas“, „ReedNoBrass“, „Fusedmarc“, „Brainers“, „MuseIQ“, „Pergalė“, „Saulės broliai“, „Jing`a`ling“, „My Favourite Gun“. Taip pat dalyvaus ir nacionaliniame „Eurovizijos“ atrankos konkurse dalyvaujantis atlikėjas Beissoul. Dar prieš pusmetį niekam negirdėtas dainininkas, šiandien laikomas viena didžiausių lietuviškos muzikos vilčių. Vesti T.Ė.T.Ė. apdovanojimus patikėta Dovilei Filmanavičiūtei – dueto „Gerai Gerai & Miss Sheep“ vokalistei, kurią apdovanojimų iniciatoriai juokais vadina kovos su popsu simboliu. Jai kompaniją palaikys aktorius, radijo ir televizijos laidų vedėjas Mantas Stonkus.

Po apdovanojimų muzikos mylėtojai galės šėlti „Jam session“ su grupe „Jing`a`ling“.

Nerijus Bakula pristatys naują kamerinę programą, paremtą argentinietiškojo tango meistro Astoro Piazzollos kūriniais. Bilietai – 25 Lt.

16 val. – Taikomosios dailės muziejus Koncertuos Algimantas Peseckas, Vilija Pesesckienė (smuikai), Nina Golubeva (fortepijonas). Koncertą ves muzikologas Viktoras Gerulaitis. Bilietai – 20 Lt.

13 val. – klubas „New York“ Teatralizuota šventė tėvams ir vaikams – muzikinis ekspresas „Mes – pasaulis“. Bilietai – 10 Lt.

13 val. – Vilniaus kamerinis teatras Nuotykių spektaklis „Plėšikas Hocenplocas“. Režisierius – Evaldas Jaras. Vaidina: Tadas Gudaitis, Zigmantas V.Baranauskas, Paulius Valaskevičius ir kt. Spektaklyje skamba bardo Sauliaus Mykolaičio dainos. Bilietai – 18, 23 Lt.

Vasario 27 d., pirmadienis

19 val. – Ūkio banko teatro arena „The Umbilical Brothers“ pasivadinęs komikų Davido Collinso ir Shano Dundo duetas iš Australijos pristatys naujausią programą „Heaven by Storm“. Bilietai – 63–103 Lt.

19 val. – Lietuvos nacionalinis dramos teatras Šokio spektaklis „Ana Karenina“. Choreografė – Anželika Cholina. Scenografas – Marijus Jacovskis. Kostiumų dailininkas – Juozas Statkevičius. Bilietai – 42–102 Lt.

20 val. – klubas „New York“ Spektaklis „Urvinis žmogus“. Vaidina Dainius Kazlauskas. Bilietai – 33–53 Lt.

Vasario 29 d., trečiadienis

19 val. – Nacionalinė filharmonija Fortepijono rečitalis Aleksandro Skriabino gimimo 140-osioms metinėms. Koncertuos Sankt Peterburge gimęs pianistas Peteris Laulas. Bilietai – 20, 30, 40 Lt. Kovo 1 d., ketvirtadienis

19 val. – klubas „New York“ Komedija „Laisva meilė“, sukurta pagal žymaus italų dramaturgo, Nobelio premijos laureato Dario Fo pjesę. Vaidina: Eglė Jackaitė ir Ramūnas Šimukauskas. Bilietai – 33–53 Lt. Vasario 28 d., antradienis

18 val. – galerija „Meno niša“ Viačeslavo Jevdokimovo–Karmalito parodos „Tapyta Riešėje II“ atidarymas. Paskutinius keletą metų palikęs namus ir dirbtuvę Užupyje, dailininkas dirba visiškoje vienatvėje, senoje sodyboje už miesto.

Kino teatrai „Pasaka“ ir „Skalvija“ Prasideda septintasis Tarptautinis moterų filmų festivalis „Šeršėliafam“. Bus pristatyta apie dešimt programų ir specialių seansų, kuriuose bus galima pamatyti filmus net iš penkiolikos šalių. Festivalis Vilniuje vyks iki kovo 11 d.


28 | Sveikata

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Šiame automobilyje 44 metų švedas tikina be maisto išgyvenęs net du mėnesius. Scanpix nuotr.

Žmogaus galimybių ribos

Kiek galime ištverti be maisto? Lina Balsytė l.balsyte@15min.lt

Švedas Peteris Skyllbergas pasauliui užminė mįslę: ar gali žmogus be trupinėlio burnoje išgyventi net du mėnesius? 44-erių vyras tvirtina, kad būtent tiek laiko be maisto praleido įkalintas savo automobilyje. Kai užpustytą automobilį netoli Umeo miesto, šiaurinėje Švedijos dalyje, prieš savaitę pastebėjo sniegaeigiu važiavęs žmogus ir P.Skyllbergas galiausiai buvo išgelbėtas, jis sąmoningai ir aiškiai kalbėjo, bet nebepaėjo, kūnas buvo visiškai dehidratavęs ir itin sulysęs. Per stebuklą išgyvenęs P.Skyllbergas pasakojo, jog valgė tik sniegą. Negana to, naktimis temperatūra nukrisdavo iki 30 laipsnių šalčio, tačiau vyro nepalaužė ir tai. Nuo speigo jis gynėsi įjungdamas automobilio šildymo sistemą. Nors šiuo metu dar vyksta tyrimas, ekspertai jau prakalbo, kad du mėnesius nė kąsnelio burnoje neturėjęs vyriškis greičiausiai buvo pasiekęs žvėrių žiemos miegą primenančią būseną. P.Skyllbergo atvejis – ne pirmasis pasaulyje, kai buvo išbandomos žmogaus galimybės. Tačiau šis atvejis iki šiol – unikaliausias.

E.Stankevičius: „Apie žmogaus galimybių ribas žinome tik iš brutalių bandymų. Antai koncentracijos stovyklose išbandė ir sužinojo – be vandens savaitę išbuvę žmonės pradeda leipti.“ Eksperimentų neatlikta Išgirdę P.Skyllbergo istoriją, specialistai trukčioja pečiais ir it susitarę pabrėžia: labai ilgai be maisto išgyventi žmogus negali, nes nevalgymas jis tiesiog išseks. „Ar gali automobilis važiuoti be degalų? Taip ir žmogaus organizmas. Išnaudojusios visas turimas maistines medžiagas ir daugiau jų nebegaudamos, žmogaus ląstelės ima merdėti, – „15min“ sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto Fiziologijos ir farmakologijos instituto vadovas prof. Edgaras Stankevičius. – Maistinių medžiagų, deguonies ir vandens, reikalingų normaliam ląstelės gyvybiniam ciklui palaikyti, trūkumas lemia tos ląstelės mirtį. Žuvusi ląstelė lemia organo mirtį, o tai galiausiai priveda prie žmogaus organizmo mirties. Tai paprasčiausia medžiagų apykaita, apibrėžta tiek funkciškai, tiek anatomiškai.“ Ar galėtų žmogus du mėnesius išgyventi Nuo speigo vyriškis gynėsi retsykiais įjungdamas automobilio šildymo sistemą.

be maisto? Tai klausimas, į kurį atsakyti itin sudėtinga. „Niekas tokių eksperimentų nėra atlikęs, – kalbėjo prof. E.Stankevičius. – Tai, ką šiandien žinome apie žmogaus galimybių ribas, žinome iš įvairių brutalių bandymų. Antai koncentracijos stovyklose išbandė ir sužinojo – be vandens savaitę išbuvę žmonės pradeda leipti.“ „Be deguonies žmogų mirtis ištinka per kelias minutes, be vandens – per kelias dienas, be maisto – per kelias savaites, – „15min“ sakė gydytoja dietologė Rūta Petereit. – Tačiau tai teorinės žinios.“ Kurį laiką be maisto gyventi galime todėl, kad organizmo viduje turime sukaupę vidinių resursų. „Kartais tenka dirbti su pacientais, kurie savaitę, dvi ar mėnesį yra badavę. Jei jie ir toliau nevalgo, jiems labai greitai išsenka baltymo kiekis, pradeda tinti kojos, kauptis skystis, mažėti hemoglobino ir kiti rodikliai“, – kalbėjo R.Petereit. Žmogus – ne augalas Kiek ilgai žmogus gali išgyventi be maisto priklauso ir nuo jo fizinio aktyvumo, sveikatos būklės, teigia medicinos mokslų daktarė, gydytoja dietologė Edita Gavelienė. „Yra įvairių sąlygų, turinčių įtakos tam, kiek ilgai žmogus gali išbūti be maisto. Tarp šių sąlygų – ir tai, ar jis yra anksčiau kada nors badavęs, – „15min“ sakė specialistė. – Deja, žmogus ne augalas, iš oro reikalingų maisto medžiagų jis nepasigamina.“ Žmonės skirtingi, tad vieni be maisto ir vandens gali ištverti ilgiau, kiti – trumpiau. „Tačiau šis skirtumas nedidelis. „Ilgiau“ reiškia, kad žmogus, tarkime, vietoj trijų dienų gali iškęsti keturias, ar vietoj savaitės – pusantros savaitės. Bet kad visiškai nevalgęs žmogus išbūtų du mėnesius – tai nelabai įmanoma“, – kalbėjo prof. E.Stankevičius. Ilgiau nei kelias savaites be normalaus maisto žmogaus organizmas gali ištverti gaudamas bent minimalų kiekį reikalingų kalorijų. „Pavyzdžiui, anoreksikės mergaitės suvalgo po obuolį ar salotos lapą – taip galima išgyventi kelis mėnesius ar net pusę metų, nes organizme yra atsargų, – sakė gydytoja dietologė R.Petereit. – Tačiau šios atsargos vis mažėja, taip pat mažėja ir raumenų masė, sutrinka gyvybiškai svarbių organų funkcija.“ Žmogui per parą reikia gauti mažiausiai 800 kilokalorijų, kad jis galėtų kvėpuoti, plaktų širdis.

Pasiekė ribą Sautamptono Medicinos ir mitybos universiteto (Didžioji Britanija) vyresnysis dėstytojas daktaras Mike‘as Stroudas įsitikinęs, kad be maisto žmogus gali išgyventi 60 dienų. „Tai (P.Skyllbergo atvejis – red. past.) jau yra ties galimybių riba, bet nėra visiškai neįtikima“, – BBC cituoja M.Stroudo žodžius. „Maždaug tiek laiko praeina, kol kalėjimuose bado akcijas paskelbę asmenys miršta, – kalbėjo britų nuotykių ieškotoją serą Ranulphą Fiennesą Pietų ašigalyje lydėjęs M.Stroudas. – Tačiau jie dažniausiai gyvena šiltesnėmis sąlygomis.“

Savotiški rekordai • Praėjusio amžiaus penktajame dešimtmetyje per pilietinio nepaklusnumo akciją Mahatma Gandhi išgyveno 21 dieną gurkšnodamas vien vandenį. • 1981 m. Šiaurės Airijos kalėjime respublikonas Bobby Sandsas mirė po 66 dienas trukusio bado streiko. • 2003 m. amerikiečių iliuzionistas Davidas Blaine‘as 44 dienas be maisto praleido virš Temzės upės Londone pakabintoje stiklinėje dėžėje. • 2006 m. japonas Mitsutaka Uchikoshi be maisto ir vandens išgyveno 24 dienas. Vyras dingo per kopimą į kalną vakarinėje Japonijos dalyje. Kai M.Uchikoshi buvo surastas, jo kūno temperatūra siekė 22 laipsnius Celsijaus – beveik 15 laipsnių mažiau nei įprasta. Ligoninėje jį gydė dėl sunkios hipotermijos ir kitų pavojingų komplikacijų, vis dėlto M.Uchikoshi sugebėjo stebuklingai išgyti.


$60(1,1,2$5&+<9218275

Nr. 7

2012 m. vasaris SPECIALUS 6$9$,75$äÿ,2 „15MIN“ PRIEDAS

$.252/,29218275

çRGçLXVÅIRWRJUDÀMD´LUÅQXRWUDXND´SRNDOELRPHWX5RPXDOGDV5DNDXVNDV LåWDUĐNDUWŀÅIRWRDSDUDWDV´²ÅDOEXPDV´SDPLQĐWDVNDUWXV ÅREMHNW\YDV´².RNLXVçRGçLXVIRWRPHQLQLQNDVPLQĐMRGDçQLDXVLDL" Å3RH]LMD´ÅSRHWLQLV´LUÅSRHWL]PDV´6NDLĀLXRMX .ĉGDUUHLNĐWŀVXVNDLĀLXRWL"3HUVRQDOLQHVSDURGDVGDXJ,åOHLVWXVDOEXPXV EDLVXNXUĚQRUVSUDOHLVWL$SGRYDQRMLPXVGDXJEHWREDLVXSDVDN\WL SHUGDXJ%HWNDLSVXVLHWLSLUPĉLUDQWUĉSDVWUDLSDV"*DOEĺWĀLDWLNWŀ çRGLVÅSDSUDVWDL´NXUĚ55DNDXVNDVLåWDUĐNDUWXV7DGÅSDSUDVWDL´ DLVLDLVÅXçIRWRJUDÀMRVPHQRSRHWLQĚĚWDLJXPĉ´MDPĚWHLNWD 1DFLRQDOLQĐNXOWĺURVLUPHQRSUHPLMDæPRQĐVNDOEDNDGWXRÅYLVNDVLU SDVDN\WD´55DNDXVNDVDSLHWDLQHSDVDNĐQLHNRRDåQLHNRDSLHWDLLU QHSDNODXVLDX .RNLŀGDUNODXVLPŀQHSDNODXVLDX"1LHNRDSLHWDLNDGDLUNXUJLPĐ 3DåQHNRYDVEĺWŀQXVWHEĒVNDGQHSDVLGRPĐMDXMXRSULHåDWY\NGDPDV WDĀLDXVDYRQXRVWDERVQHSDURG\WŀRå\SVRGDPDVLVDWVDN\Wŀ²Å PHWŀUXJSMĺĀLRG$NPHQĐMH´6XSUDWĒVNDGSULHåMĚ²QHSDVLUXRåĒV NDOELQWRMDV55DNDXVNDVJHUDQRULåNDLSULGXUWŀÅ7DĀLDXPDQRWĐYĉ GHåLPĀLDLPHWŀLåWUĐPXVĚODJHUĚVXPDPDSHUVLNĐOĐPHĚ$Q\NåĀLXV9ĐOLDX WĐYXLJUĚçXVLåWUHPWLHVDSVLJ\YHQRPH'DSåLŀNDLPHQHWROL0DçHLNLŀ´ 55DNDXVNRQLHNRQHSDNODXVLDXDSLHSLUPXRVLXVPĐJLQLPXVIRWRJUDIXRWL -HLJXEĺĀLDXSDNODXVĒVMLVSULVLPLQWŀSRHWĉYHUWĐMĉ$OIRQVĉ%XNRQWĉ MDXQ\VWĐVNLHPRGUDXJĉWXUĐMXVĚIRWRDSDUDWĉÅ6PHQD´)RWRJUDIDYRSDWLNR WRNLĉSDĀLĉÅ6PHQD´QHWUXNXVLåWĐYŀJDYRGRYDQŀ 1LHNRQHSDNODXVLDXDSLHPRNVOXVWDGNODXVLXĀLDÅ2Nĉ-ĺVPRNĐWĐV NĉYĐOLDXGLUERWH"´Å/DEDLJHUDVNODXVLPDV´²QRUĐGDPDVSDGUĉVLQWL LåWDUWŀIRWRPHQLQLQNDVLUDWVDN\WŀPDçGDXJWDLSÅ9LOQLDXVXQLYHUVLWHWH ĚVWRMDXĚOLHWXYLŀNDOEĉLUOLWHUDWĺUĉEHWSHUĐMDXĚçXUQDOLVWLNĉ1XRPRN\NORV ODLNŀPDQSDWLNRUDå\WLVSDXVGLQGDYDXVL0DçHLNLŀUDMRQRODLNUDåW\MH $SVLJ\QLDXGLSORPLQĚGDUEĉÅ)RWRQRYHOĐ²QDXMDVçDQUDV´3RVWXGLMŀGLUEDX IRWRNRUHVSRQGHQWXÅ/LWHUDWĺURMHLUPHQH´Å0ĺVŀJDPWRMH´.ĉMDXNDOEĐWL DSLHÅ1HPXQĉ´²NHWXULVGHåLPWPHĀLXVYDGRYDYDXLOLXVWUDFLMŀVN\ULXLR GDEDUUDåDXÅ)RWRYL W UDçXV´%HWNĉMDXĀLD²YLVRåLWRJDOLWHLUQHUDå\WL 3DUDå\NLWHNDGYLVĉJ\YHQLPĉIRWRJUDIXRMX,UYLVNDV´ %HWWRNVSDVDN\PDVEĺWŀSHUGDXJÅSDSUDVWDV´WRGĐOLUGçLDXJLXRVL NDGDSLHWDLQHNODXVLDX²MHLJXQHNODXVLDXWDLJDOLXLUQHUDå\WL1LHNR QHNODXVLDXLUDSLHçPRQĉ'DOLĉ3DSDVDNRMRLUQHSDNODXVWDV7DĀLDXYLV GDUVYDUVWDXDUUDå\WLDSLHMXGYLHMŀPHLOĐVLVWRULMĉ%HWDSLHNĉWXRPHW VNDLW\VLWHDWVLYHUWĒNLWĉSXVODSĚ"/DEDLJHUDVNODXVLPDV 0LQGDXJDV1DVWDUDYLĀLXV

Å5Då\WRMDLNDUWDLVVXJHEDSDNHLVWLUDå\PRVWLOLŀ²SHUåRNWLQXR YLHQRSULHNLWR)RWRJUDÀMRMHDåQHJDOLXEĺWLNLWRNVQHLHVX 1HJDOLXSDNHLVWLVDYRPDW\PR-DXQ\VWĐMHEXYDXVSDXGçLDPDV VXULPWĐWL²QXRSRHWL]PŀSHUHLWLSULHNDçNRULPWHVQLR 0ĐJLQDXWDĀLDXYLVWLHNPDQRçYLOJVQLVLåOLNRWRNVSDWV´ Romualdas Rakauskas

 /(,',1,2 IAI R PARTNE

VOS LIETU LIKOS B RESPU 26 5 Nj 7 .8/ ERIJA T S I N MI


ร…(VXYLGXWLQLRWDOHQWRYLGXWLQLล€ 



-LVJHVRYDQGHQVQHVXODXNฤ’V %Xฤ€LDYRMฤšU\WRDXรฅUD 7LNWDLQHEXฤ€LXRVรฅYLHVLDSODXNฤ $XNรฅWDLฤ€Lล€DUG]ฤบNล€GXNUD

7. ร…/DLNPHWLVNRUHJXRMDYLVXRPHQฤVVฤ‰PRQฤ’'DEDUPXPVQHEHUHLNLD รงPRJDXVLUMRJ\YHQLPR2Nฤ‰DรฅIRWRJUDIDYDX"รฆPRQHVMล€J\YHQLPXV LUJDPWฤ‰0RGHUQL]PDLLUSRVWPRGHUQL]PDLYLVNฤ‰SDNHLWฤ'DEDUยฒ QXRWDLNฤOฤVVPXONPHQฤOฤVNXULRVJDOEฤบWLUWXULNDรงNRNLฤ‰SUDVPฤ’EHWQH NLHNYLHQDVรงPRJXVMฤ‰VXJHEDQXRWUDXNRMHDWUDVWLVXYRNWL$Sฤ€LXRSLDPR GDLNWRรฅLXRPHWXQHUHLNLD%HWWDLQHUHLรฅNLDNDGNDGDQRUVYฤOQHUHLNฤV3R PHWล€YLVNDVJDOLDSVLVXNWLยด

8. ,รฅNDLUฤVยฒIRWRJUDIDL$0DFLMDXVNDV55DNDXVNDVLU53RรงHUVNLV -ล€UDQNRVHยฒYLVล€WULMล€GDUEDPVSR]DYXVL$XGUD

1.

ร…$Q\Nรฅฤ€LXRVHGDULDXร…9DULDXVDSรงDYล€ยดSDURGฤ‰-ฤ‰SDVLรงLฤบUฤMR VWXGHQWฤVLรฅ9LOQLDXVรฆLQDLNฤ‰MRVSDVDNฤ".DGQRUฤWล€NLWRNLR SRรงLฤบULRฤšXSHOฤš0DQRรงYLOJVQLVฤšMฤšยฒUHDOLVWLรฅNDV)RWRJUDIDYDX YDQGHQฤšNUDQWXVPHGรงLXV2MRVQRULWฤ‰JDPWฤ‰SDNHLVWLSDรงYHOJWLฤšMฤ‰ NRQFHSWXDOLDL'DEDUWLQLDPODLNXLMDXUHLNDOLQJDVPHQLQLQNRSRรงLฤบULV 9LHQWLNREMHNWRQHXรงWHQND5HLNLDLUSRรงLฤบULRฤšMฤšยด

 55DNDXVNDVJDOYRMDNDGWล€VWXGHQฤ€Lล€Pฤ‰VW\Pฤ‰LUGYDVLQLXVSRUHLNLXV VXIRUPDYRPLHVWDVWHFKQLNRVSDรงDQJD ร…2DรฅHVXDWฤMฤ’VLรฅNDLPR9LOQLXVEXYRVWXGLMล€PLHVWDV.DXQHJ\YHQXMDX PHWXVEHWJHULDXVLDLMDXฤ€LXRVLLรฅYDรงLDYฤ’VฤšNDLPฤ‰ฤšJDPWฤ‰*DOEฤบWLรฅฤ€LD LUN\ODPDQRSRHWLรฅNXPDVยด

15.

55DNDXVNDVSULNODXVRSLUPDMDLOLHWXYLล€IRWRPHQLQLQNล€NDUWDLร…9LVDPฤบVล€ JYDUGLMDDWฤMRODEDLJHUXODLNX/LHWXYRVIRWRJUDร€MRVPRN\NODSDVDXOLXLEXYR ฤšGRPLGฤOVDYROLHWXYLรฅNXPRNDLPLรฅNXPR0HVURGฤPHรงPRQLล€YHLGXV URGฤPHUHDOLXVWRPHWRรงPRQLล€J\YHQLPXV*DOEฤบWWRGฤOLUEXYRPHฤšGRPฤบV kitiems.โ€œ

.DXQDVร…1HPXQRยดUHGDNFLMD5RPXDOGDV5DNDXVNDV-LVGDXJ\Eฤ’NDUWล€MDX \UDDWVDNLQฤMฤ’VฤšNODXVLPฤ‰NDLSVRYLHWล€FHQ]ฤบUDLUWXRPHWฤYDOGรงLDUHDJDYR ฤšรฅLDPHOHLGLQ\MHVSDXVGLQDPDVDNWล€IRWRJUDร€MDVUHGDNFLMDVXODXNGDYR SDSHLNLPล€EHWUL]LNXRGDYRYฤO,UYฤOVXODXNGDYRSDSHLNLPล€3DSHLNLPDL NDXSฤVLUHGDNWRULDLNHLWฤVL$SLHWDLQLHNRQHNODXVLX.ODXVLXNRGฤODNWXL SR]XRMDQWLPRWHULVWXULEฤบWLQXRJD"

2JDOฤWXPฤWHSDDLรฅNLQWLNฤ‰UHLรฅNLDร…SRHWLรฅNXPDVยด"ร…*DOYRMX NDGSRHWLรฅNDยฒWDLJUDรงX.DOEฤMRPHDSLH3รคLUYLRSRH]LMฤ‰(VX VHQDPDGLรฅNDVVNDLW\WRMDVLUPDQVYDUELDXVLDยฒJUDรงฤบVWYLUWLฤšGRPฤบV ULPDL*UDรงXNDLMLHJUDรงLDLVXVNDPEDJUDรงLDLVXรงDLGรงLD0DQGDรงQDL LUQHUHLNLDWRร€ORVRร€QLRLรฅYHGรงLRMLPRYHUOLEUXNXUNLHNYLHQDPH รงRG\MHยฒSDVOฤSWRVSUDVPฤVยด

 3RHWDVIRWRJUDIDV$OLV%DOELHULXVร…0DQ55DNDXVNDVฤšGRPLDXVLDVQHLรฅ รงPRQLล€SRUWUHWล€RWHQNXUรงPRJDXVร€JฤบUDPDรงDLUGRPLQXRMDSHL]DรงR SODVWLNDSRHWLND-RSHL]DรงDVยฒSDSUDVWDVOLHWXYLรฅNDV6DYRรงHPฤ’MLV PDWRWDLSNDLSGDXJXPDรงPRQLล€RSDMDXVWLMฤ‰VXJHEDWDLSNDLSLUSRHWDL 55DNDXVNDV\UDLรฅWLNLPDVSRHWLรฅNDPSDSUDVWXPXLMLV\UDDWVLGDYฤ’V SDSUDVWDLSRHWLรฅNDLSULJLPฤ€LDLยด

2.

%-$18รค(9,รฟ,$8618275

ร…0DWDLVXGUDEXรงฤOLDLVMLEXV0DU\WฤDU%LUXWฤ2QXRJDVNฤบQDVMDXYLUVWD VLPEROLX-HLJXWXULNฤบU\ELQฤVMฤJRVJDOLWXRVLPEROLXSDVLQDXGRWL9LHQ SDJXOG\WLDUSDVWDW\WLSULHรฅDLVREMHNW\Yฤ‰LUSDURG\WLJUDรงล€NฤบQฤ‰QHXรงWHQND $NWRQXRWUDXNRMHNฤบQDV\UDMDXQHWLNNฤบQDV-LVVXVLOLHMDVXDSOLQND YLVXPDNXULฤ‰WXWURNรฅWLSDURG\WLยด

 ฤ™ร…1HPXQฤ‰ยดSODXNGDYRODLรฅNDL<SDฤ€LรฅPRN\WRMล€ร…-LHVNXQGฤVLNDGPHV JULDXQDPHGRURYฤ’2GRURYฤNDLSรงLQRPDEXYRVXSUDQWDPDYLHQSXVLรฅNDLยด

55DNDXVNDVIRWRJUDIXRMDQWLVร…รฆ\GฤMLPฤ‰ยด

9.

 $SLHSDVWDW\Pฤ‰SULHรฅDLVREMHNW\Yฤ‰LUQXRWUDXNRVUHรงLVDYLPฤ‰WDLSSDWQLHNR QHNODXVLDXร…รฆ\GฤMLPRยดFLNOH\UDWRNLDQXRWUDXNDยฒEHUQLXNDVHLQDNHOLX LUQHรฅDVLWULXรฅฤš55DNDXVNDVYDLNRSDSUDรฅฤWULXรฅฤšSDLPWLฤšUDQNDV7Dฤ€LDX QHSUDรฅฤSULJODXVWLMRSULHVDYฤ’V6XUHรงLVXRWDEHWWLNUD.DLSLUรฅLVSRNDOELV

%Lฤ€LXOLVIRWRJUDIDV$OHNVDQGUDV0DFLMDXVNDVMDP\UDSDVDNฤ’VNDG 55DNDXVNDVJUDรงล€YDL]Gฤ‰GDUODELDXSDJUDรงLQDร…%HWฤ€LDยฒODEDLSORQD ULED5HLNLDSDMDXVWLNDLSWRYDL]GRQHQXVDOGLQWLร…รฆ\GฤMLPHยดVWRYLPRฤ€LXWฤ LUDQWMRVE\UDรงLHGODSLDL$UWDLQฤUDSHUJUDรงX"รฆLQRPDรฅLRMHQXRWUDXNRMH JDOLPHSDPDW\WLQHWLNJURรงLREHWLUWUDJL]PR3DY\]GรงLXLLรฅY\VWLE\UDQฤ€LXV PRฤ€LXWฤVPHWXVยด

10. 7DVSDWV$0DFLMDXVNDVNROHJDLVLฤบOฤรง\GฤMLPฤ‰SDPDW\WLNLWDLSร…7DUNLP IRWRJUDIXRWLรง\GLQฤ€LDPHVRGHVNHUGรงLDPฤ‰NLDXOฤ’-XNU\รฅNHVQLVNRQWUDVWDV %HWPDQWRQLHNDGDQHUHLNฤMR*DOLPDODXรง\WLDUEDGรงLDXJWLV$รฅULQNDXVL GรงLDXJVPฤ‰LUGรงLDXJLDXVLJDPWDรงPRQLล€J\YHQLPXยด

11.

,รฅFLNORร…รฆ\GฤMLPDVยด ยฒ 

5. ร…0DQRร…รฆ\GฤMLPDVยด\UDNDLSWLNUDVLVรง\GฤMLPDVยฒWUDSXVODLNLQDV9LHQDP ODLNRWDUSLXLMLVJDOLWLNWLNLWDPยฒQH7DGDWLNRRNDLSGDEDUยฒQHรงLQDX1D SDY\]GรงLXLWXULXNODXVLPฤ‰LUDรฅDUVNDLWDL3DXOLล€รคLUYฤš"ยด

)LORVRIDV$UY\GDVรคOLRJHULV\UDVDNฤ’VNDG55DNDXVNRNDLSLU $QWDQR6XWNDXV$OJLPDQWR.XQฤ€LDXVIRWRJUDร€MRMHQฤUDPLVWLNRV QฤUDSVHXGRJHOPLQLRVLPEROL]PR1XRWUDXNRVHPHVPDWRPHWDLNDV \UDLรฅWLNUล€Mล€ยฒรงPRJล€PHGฤšXSHOฤš$รคOLRJHULXLWDL\UDDUWLPD6DYR NQ\JRMHร…1LHNRYDUGDLยดMLVUDรฅRร…1XRSDWYDLN\VWฤVEXYDXHVXLU LNLPLUWLHVEฤบVLXVDXOฤVGHEHVล€รงHPฤVXJQLHVYDQGHQVLUPHGรงLล€ JDUELQWRMDV7DLYLHQLQWHOฤVPDQRGLHY\EฤVLUYLVRVPDQRNQ\JRV WฤUDWLNPDOGDMRPVยด

12. $Q\Nรฅฤ€Lล€UDMRQHWHNDXSHOLV9DULXV-RYDQGXRยฒYDULRVSDOYRV55DNDXVNDV LรฅIRWRJUDIDYRNLORPHWUล€%HYHLNNLHNYLHQฤ‰PHWUฤ‰9LVDLVPHWล€ODLNDLV รคLHPHWEXVLรฅOHLVWDVDOEXPDVร…9DULDXVDSรงDYDLยด

17. 55DNDXVNDVNDOEDWROLDXร…$WVLYHUVGDPDVSRH]LMฤ‰QRULXQHVXGฤWLQJล€ GDO\Nล€RPX]LNRVQXRVWDERV(LQXHLOXWHยฒVXVNDPEDLUPDQWDL\UD JUDรงLDXVLD3DY\]GรงLXL$LGDV0DUฤ€ฤQDV QHEHLรฅPRNฤ’VMDPERLUFKRUฤMR DรฅVNLHPHQLVVXVNDLฤ€LDYDXDQWSLUรฅWล€ Nฤ‰SDUDรฅLDXยฒWLNGYHONVPDVOHQJYRYฤMR รคHNVS\UDVWDLSWLNULDXVLDLQXVLรฅQLUSรฅWล€ยด

18. *UDรงXEHWPDQJUDรงLDXWRNV$0DUฤ€ฤQDV WLNLXLUVXMXGDNDOQDVLUMHLJXQHVXMXGDNDOQDV netikiu kad tikiu

19. 1HWUXNXV55DNDXVNDVSDVDN\VNDGVNDLW\PDVMDPGXRGDGDXJLDXXรง SDY\]GรงLXLIRWRJUDร€MRVSDURGล€ODQN\Pฤ‰ร…รฆRGLV\UDVWLSUHVQLVXรงYDL]Gฤ‰ %HQWMDXPDQ6NDLWDXGDXJ0RN\NORMHWDLSSDWGDXJVNDLฤ€LDXNDรงNฤ‰LU UDรฅ\WLPฤJLQDX0DQDXNDGPHLOฤรงRGรงLXLMDXVPXLHPRFLMDLSHUVLNฤOฤLUฤš PDQRIRWRJUDร€MDVยด


JDOLP\ELล€LUYLGXWLQLRฤบJLRยด 20.

25. 3RHWDVIRWRJUDIDV9ODGDV%UD]LฤบQDVร….DGLUNฤ‰5RPXDOGDVIRWRJUDIXRWล€ยฒ DUรง\GLQฤ€LDVPHUJDLWHVEHGUDEXรงฤOLล€DUNXNOล€EHWQHSDNDUWRMDPฤ‰9DULDXV XSHOฤšยฒMLVQHSDVDNRMDQHQDJULQฤMDQHLURQL]XRMD-LVSDVLGXRGDMDXWULDLLU รฅYHOQLDLVDYRYL]LMDLNXULDW\Uฤ‰WDU\WXPW\OLPHORGLMDVNDPEDQWฤšSDVDXOฤš VNOLGLQฤ‰รฅYLHVRVSXVWRQLล€QXRMDXWล€รงDLVPฤV3DVDXOLVNDGLUNDVMDPH Y\NWล€DUDWVLWLNWล€WRNLRVSULJLPWLHVรงPRJXLWRNLRVSULJLPWLHVPHQLQLQNXL YLVDGDDWURG\VJUDXGRNDVEHWรงPRQLรฅNDLSDODQNXVยด

$8)$572%)/18275

ร…8SHOLVPDQ\UDWRNVSDWVSRHWLรฅNDVNDLSLUULPXRWDVHLOฤUDรฅWLV1HVNDV \UDXSHOLV"7DLยฒULWPDVรฅHรฅฤOLDLWฤNPฤUฤบNDV-XNWDLยฒSRH]LMDรฆPRQLล€ IRWRJUDร€Mฤ‰WRNLXDWYHMXJDOLPDSDYDGLQWLSUR]Dยด

 )RWRPHQLQLQNDVGDXJSDVDNRMRDSLHVDYRรงPRQฤ‰'DOLฤ‰GXNUDV(JOฤ’LU/LQฤ‰ 7DLQHWRNVGDรงQDVDWYHMLVร…GLGHOLPHQLQLQNDLยดร…YLGXWLQLDLPHQLQLQNDLยดLU *XPLQLDLVEDWDLVLUREMHNW\YXยฒSHU9DULDXVXSHOฤš ร…PDรงLPHQLQLQNDLยดODELDXOLQNฤ’SDVDNRWLDSLHVDYH.ฤ‰JLMLVSDSDVDNRMR" ร…(VXYHGฤ’VGXNDUWXV7Dฤ€LDXDEXNDUWXVยฒWฤ‰SDฤ€Lฤ‰'DOLฤ‰3HUGXUQฤ‰PDQR JDOYฤ‰EXYRPHLรฅVLVN\Uฤ’EHWVXVLWXRNฤPHYฤOยฒQHWJLWฤ‰SDฤ€Lฤ‰GLHQฤ‰NDLSLU .RGฤOUDรฅ\PXQHVXVLGRPฤMRULPฤ€LDX"1HVSDVLQฤUฤฤšIRWRJUDร€Mฤ‰ SLUPฤ‰NDUWฤ‰ยด 7LHVDXQLYHUVLWHWฤ‰EDLJฤSDUHQJฤ’VIRWRQRYHOLล€FLNOฤ‰ยฒOLWHUDWฤบULQHV PLQLDWLฤบUDVVXVLHGDPDVVXQXRWUDXNRPLVร…9LVXVPDQRUDรฅ\PXVLรฅVWฤบPฤ IRWRJUDIDYLPDVLUQXRWUDXNล€GDU\PDVNXULVWXRPHWXWHFKQLรฅNDLEXYR JHURNDLVXGฤWLQJHVQLVQHLGDEDU%HWRYLVDGDVWHQJLXRVLREMHNW\YLDLMDXVWL 1HNODXVLDXNฤ‰UHLรฅNLDร…SHUGXUQฤ‰JDOYฤ‰ยดR55DNDXVNDVQHNODXVฤNRGฤO DรฅWRQHNODXVLX-LVSULVLPLQฤรฅWDLNฤ‰ร….ODLSฤGRMHYHGฤELฤ€LXOLV$QWDQDV VDYRJDOLP\EHV)RWRJUDร€MRMHMDXฤ€LDXVLVWLSUHVQLVยด 6XWNXV%XYDXWDUSOLXGLQLQNล€5\WRMDXVGLHQฤ‰QXVSUHQGฤPHYDรงLXRWL LรฅVLPDXG\WL'DEDUMDXรฅYLHVDXVDWPLQLPR$QWDQRรงPRQD$XNVฤSDSUDรฅฤ XรงVXNWLฤšSDรฅWฤ‰ยฒQRUฤMRLรฅVLล€VWLODLรฅNฤ‰$WYDรงLDYRPH,UNฤ‰WXVDXPDQDL"$รฅ ,รฅIRWRQRYHOLล€FLNORร…9LOWLHV NDรงNRGฤOQXVSUHQGรงLDXHLWLNDUWXVXMDฤšSDรฅWฤ‰-XNJDOฤMDXOLNWLDXWRPRELO\MH รฅYLHVDยด7DLSDYDGLQWD SDODXNWLEHWQHยฒLUDรฅHLVLXยด ร….DVGLHQ\EฤVDOVDYLPXยด ร…(LQDVDXรงPRQHOLDLPLQWLPLV DSVLUDLรฅLRMฤ’GDUEDLVDSPฤบU\WL PHLOฤVSDVNUDLGLQWLQHVฤNPLล€ DSJUDXรงWLOฤบNHVฤ€Lล€SDUDPVW\WL OLJล€DSVSDUG\WLOLQNVP\ELล€ SDOHSLQWLSDY\GRฤšJHOWLDLVWUล€ VXSDQฤ€LRWLGDLNWDLVLUYDLNล€ GรงLDXJVPDLVDSVLNDUVWฤ’(LQD PHWล€ODLSWDLVJ\YHQLPRLUPLUWLHV SDODLPLQWLยด

21.

27.

22.

 55DNDXVNDVSDNODXVฤDUMฤšODLNDXGLGHOLXPHQLQLQNX1HVSฤMDXSDVDN\WL NDGร…WDLSยด$WVDNฤSDWVร…9LVLรฅNDLQHVLPDLY\GDPDVQRULXSDVDN\WLNDGHVX YLGXWLQLRWDOHQWRYLGXWLQLล€JDOLP\ELล€LUYLGXWLQLRฤบJLRรงPRJXVยด

 *HUDLWXRPHWDSLHNLWฤ‰ร…GLGHOฤšPHQLQLQNฤ‰ยดยฒUDรฅ\WRMฤ‰-XUJฤš.XQฤ€LQฤ‰ 55DNDXVNRFLNOHร…ฤ™NYฤSLPRรงHPฤยดMLV\UDSDรฅRNฤ’VฤšYLUรฅล€ .DLSWHQYLVNDVEXYR" ร…)RWRJUDIXRGDPDVUDรฅ\WRMXVSUDรฅ\GDYDXMล€J\YHVQฤVVLWXDFLMRV 7Dฤ€LDXGLGHOLล€SURYRNDFLMล€QHUHLNฤMRYLHQDVSDLPGDYRฤšUDQNDVGDOJฤš NLWDVWLHVLRJSULVฤVGDYRSULHYDLN\VWฤVQDPล€7DLJLHLQDPHVX-XUJLX MRJLPWDMDPH$O\WXMH-LVYLHQฤ‰SRNLWRVWUDXNLDFLJDUHWHVSULVฤGDNXU QRUVYฤOSDN\OD,UYLVNDV6DNDXMDPร…-XUJLYLVLNDรงNฤ‰GDURRWXยฒ WLNHLQLDUEDVฤGLร…$รฅPRNXVNUDLG\WLยดยฒLรฅWDUฤMLVLUSDรฅRNR6SฤMDX SDVSDXVWL)RWRJUDร€MRMHVฤNPฤ\UDODEDLVYDUEL.DUWDLVVWHELXRVL NDLSรงPRJXVVSฤMLVXUHDJXRWLยด

6XรงPRQD'DOLD

28. 5HGDNWRULDXDUGDU\UDรฅLHNWLHNYLHWRV"ร…7DLSยด3XLNXSDรฅQHNRYDVJDOL Wฤ’VWLร…ฤ™HLQXฤšSDรฅWฤ‰LUPDWDXGYLVฤGLQฤ€LDVPHUJLQDV7LHVLXWDLN\PX SULฤMDXSULH'DOLRV3UDGฤMRPHNDOEฤWLV'UDXJDPVSDVDNLDXNDGQLHNXU QHEHYDรงLXRVLX/LNDXVX'DOLD9LVฤ‰GLHQฤ‰YDLNรฅฤ€LRMRPHYDNDUHQXฤMRPHฤš รฅRNLXV1XRYLHWLQLล€JDYDXฤšDNฤš9LVฤ‰J\YHQLPฤ‰WRQHSDPLUรฅLX-XNJDOฤMDX OLNWLDXWRPRELO\MHLUฤšSDรฅWฤ‰QHLWLยด

29. 0LHODV5RPXDOGDLฤš9LOQLล€JUฤšรงDXVDXJLDLUDPLDL1XRWUDXNDVNXULDVOHLGRWH SDQDXGRWLDWYHรฅLXYDรงLXRGDPDVSURรฅDOฤš$UEDDWVLล€VLXSDรฅWX

$.252/,29218275


$60(1,1,2$5&+<9218275

ร…3UDรง\VWDQWLVยด รงPRJXV

)RWRJUDร€MRVNULWLNDV

7RPDV3$%(',16.$6 9LHQฤ‰LรฅWDLNOLDXVLล€5RPXDOGR5DNDXVNR NฤบU\ERVDSLEฤบGLQLPล€SDVLฤบOฤรงLQRPD PHQRW\ULQLQNฤ$JQฤ1DUXรฅ\Wฤ6DYR VWUDLSVQฤšVROLGรงLDPHIRWRJUDIRNฤบU\ERV UHWURVSHNW\YLQLDPHDOEXPHMLSDYDGLQR ร…รฆ\GฤMLPRGLVNXUVDVยด

,รฅFLNORร…3DYDVDULRPHUJDLWฤVยด ยฒ 

1RULQWVXรงLQRWLNฤ‰NRQNUHฤ€LDLWXUฤMRJDOYRMH VWUDLSVQLRDXWRUฤVXIRUPXOXRGDPDWRNฤšVNDPEล€ SDYDGLQLPฤ‰รงLQRPDUHLNฤWล€SDVNDLW\WLMRVWHNVWฤ‰ 7Dฤ€LDXSRรฅLDVSDUQXRWDIUD]HQRUฤฤ€LDXVXWDOSLQWL LUVDYDVJDOEฤบWNLHNVXEMHNW\YLDVSDVWDEDVDSLH 55DNDXVNRNฤบU\Eฤ‰LUSDWฤšIRWRJUDIฤ‰ ร….DLNDVJDOEฤบWLUQHVXWLNVEHW JHULDXVLDSRH]LMD\UDSDUDรฅRPD MDXQ\VWฤMH*DOYRMXNDGWDLSSDWLU VXPDQRIRWRJUDร€MDยฒYLVNDVNDV JHULDXVLDFKDUDNWHULQJLDXVLD\UD SDGDU\WDMDXQ\VWฤMH,Uร…รคYHOQXPDVยด LUร…รฆ\GฤMLPDVยด$UDรฅNO\VWX"ยด Romualdas Rakauskas รคYฤNรฅQD,รฅFLNORร…0ฤบVล€YHLGDLยด ยฒ 

,รฅFLNORร…รคRNLDL8S\QRMHยด ยฒ 

ร…รฆ\GฤMLPRGLVNXUVDVยดGDXJHOLXLDLรฅNXSLUPLDXVLD SULPHQDรง\PLDXVLฤ‰55DNDXVNRVXNXUWฤ‰VHULMฤ‰ ร…รฆ\GฤMLPDVยด9LVฤ‰GHรฅLPWPHWฤš ยฒ  IRWRJUDIDVร€NVDYRNLHNYLHQฤ‰SDYDVDUฤšSHU/LHWXYฤ‰ QXYLOQLMDQWฤšPHGรงLล€รง\GฤMLPฤ‰NHOLDXGDPDV SRรฅDOฤšฤšDPรงLQGDYRURPDQWLรฅNXVรงPRJDXVLU JDPWRVKDUPRQLMRVYDL]GXV1HUHWDLMXRVSDWV LUVXUHรงLVXRGDYRSDSUDรฅ\GDYRSRรง\GLQฤ€LD REHOLPLSDSR]XRWLNDLPRPRฤ€LXWฤ’DUSDOHLVGDYR SRSDYDVDULQฤ’SLHYฤ‰SDODNVW\WLVDYRGXNUฤ‰ 7RNLRVIRWRJUDร€MRVQHWLNSDURG\GDYRรง\GLQฤ€LRV JDPWRVJURรงฤšEHWWDLSSDWPHWDIRURPLVNDOEฤMR DSLHฤšYDLULDLVJ\YHQLPRWDUSVQLDLVYLVNLWDLS ร…SUDรง\VWDQWฤšยดรงPRJล€ ร…รฆ\GฤMLPRGLVNXUVDVยดรงLฤบULQWSODฤ€LDXWDLSSDW DSLEฤบGLQDLUYLVRV55DNDXVNRNฤบU\ERVHVPฤ’ยฒ URPDQWLรฅNฤ‰O\ULรฅNฤ‰RSWLPLVWLQฤšรงYLOJVQฤšฤš DSOLQNLQฤšSDVDXOฤšLUVYDUELDXVLDKXPDQLVWLQฤš SRรงLฤบUฤšฤšรงPRJล€)RWRJUDIXLYLVDGDUฤบSฤMR QXRWUDXNRVHDWVNOHLVWLรงPRJDXVYLGLQLXV LรฅJ\YHQLPXVHPRFLMDVJDOQHWSDฤ€Lฤ‰รงPRJLรฅNฤ‰ SULJLPWฤšNXULMDPDWURGฤLรฅHVPฤVJHUD1RUV 55DNDXVNDVSDWVSULSDรงฤšVWDNDGMRIRWRJUDร€MRV NDUWDLV\UDQHWNLHNร…VDOGรงLRVยดWDฤ€LDXNDLSWLN GฤOรฅLRQHDSVLPHVWLQLRRSWLPL]PRMDPLUSDY\NR VXNXUWLYLVฤ‰ร…GLVNXUVฤ‰ยดยฒWDPWLNUฤ‰O\ULรฅNฤ‰ NDOEฤMLPRDSLHJUDรงล€SDVDXOฤšEฤบGฤ‰

ร…รคYHOQXPDVยด,รฅFLNORร…รคYHOQXPDVยด ยฒ 

รคWDLฤ€LDLUSULDUWฤMDPDSULHSDฤ€LRVร…รฆ\GฤMLPR GLVNXUVRยดรฅHUGLHV7DLQHWLHNNฤบU\ERVDU PHQLQLRVWLOLDXVDSLEฤบGLQLPDVNLHNWDPWLNUR SRรงLฤบULRฤšJ\YHQLPฤ‰ฤšYDUGLMLPDV)RWRJUDIR LQGLYLGXDOXVLUVXEMHNW\YXVSDVDXOLRSDMDXWLPDV LUSRHWLรฅNDVNDOEฤMLPDVDSLHJ\YHQLPฤ‰ รฅLXR DWYHMXยฒYDL]GDLV SDVLURGฤWRNVฤšWDLJXVNDG WDSRVXSUDQWDPDVLUDUWLPDVGDXJHOLXL\SDฤ€ VHSWLQWRMRGHรฅLPWPHฤ€LRMDXQLPRNDUWDLNXUL XรงDXJRNDUWXVX55DNDXVNRUHGDJXRMDPX ร…1HPXQRยดรงXUQDOX

5Dรฅ\WRMDV-XUJLV.XQฤ€LQDV,รฅFLNORร…ฤ™NYฤSLPRรงHPฤยด ยฒ 

,รฅFLNORร…รฆ\GฤMLPDVยด ยฒ 

รคWDLNRGฤONDUWฤ‰.DXQRIRWRJUDร€MRVJDOHULMRMH GLVNXWXRGDPDVDSLHNฤบU\Eฤ‰VXY\UHVQLRVLRV NDUWRV/LHWXYRVIRWRJUDร€MRVNODVLNDLVQHDWODLNLDX VSRQWDQLรฅNRNODXVLPRLรฅDXGLWRULMRVร…DU DรฅWXQWDVLVGHรฅLPWPHWLVEXYRJHUHVQLVQHL GDEDUWLQLDLODLNDL"ยดLUWXUฤMDXDWVDN\WLร…WDLSยด QRUVWXRVODLNXVPDฤ€LDXWLNIRWRJUDร€MRVH


Kino kodas

34 | Kultūra

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Prancūzų fotografą masina sovietmečio pastatai Rolandas Maskoliūnas redakcija@15min.lt

Išbandymas moterimi Siužetas ir kontekstas Žiūrim, ką turim: du draugai superagentai Takas (akt. T.Hardy) ir trimis raidėmis užsikodavęs FDR (akt. C.Pine‘as) yra tobula komanda, lengvai įveikianti net pačius agresyviausius nusikaltėlius. Tačiau asmeniniame gyvenime jiems sekasi ne „Tai reiškia karą“ taip gerai. Ir vienam, ir kitam trūksta šir(„That Means War“) dies draugės. JAV, 2012 m., 95 min. Su žmona išsiskyręs Takas pažinčių Rež. McG. portale susipažįsta su vieniša žavia darVaidina: Reese Witherspoon, boholike Loryn (akt. Chrisas Pine’as, R .Wit h e r s p o o n ) . Thomas Hardy. Deja, tą pačią merĮvertinimas giną netyčia sutinka FDR. Išaiškėjus šiai kebliai situacijai, vyrukams teks apsispręsti, kas svarbiau – vyriška draugystė ar meilė merginai. Merginai teks pasirinkti vieną iš jų, o kad būtų dar linksmiau, CŽV agentų porelę ims persekioti dėl brolio žūties įniršęs gangsteris Hainrichas (akt. T.Schweigeris). Va čia tai duokim garo! Išvados Filmo autorių garbei reikia pripažinti, kad jie galbūt net CŽV užsakymu sukūrė puikią reklamą apie tai, kaip gera būti šios agentūros darbuotoju. Sulaukus trisdešimties, jau gyvensite name su baseinu ant stogo ir vairuosite prabangų automobilį, o klube, įėjus be eilės, gersite šampaną su buvusiomis savo merginomis. Tai primena seną gerą serialą „Majamio policija“. Nenuostabu, nes „Čarlio angelų“ režisierius McG ne pirmą kartą semiasi idėjų iš TV klasikos aruodų. Šįkart jis susuko dar vieną linksmą ir dinamišką nuotykių komediją, į nutrūktgalvišką įvykių, aštraus vyriško pavydo bei pikantiškų moteriškų dvejonių seką įterpdamas savo firminių sulėtintų kadrų. Vyrukas puikiai jaučia veiksmo ritmiką. Nuotykių komedijose apie nesuderintų charakterių arba besipykstančių agentų porų nuotykius („Mirtinas ginklas“, „Blogi vaikinai“, „Piko valanda“ ir t.t.) jau sunku sugalvoti ką nors naujo bei originalaus. Todėl sprendimas sukonstruoti meilės trikampį – šūvis į dešimtuką. Tai suteikia ne vieną progą skaniai pasijuokti iš situacijų, į kurias pakliūva šie du jaunieji supermenai, kurių ego sunkiai telpa pro standartines duris. Dar vienas kokybiškos, nenuobodžios pramogos pavyzdys. Išskyrus nekokybiškus vaizdo efektus su automobiliais. Galėjo vyrukai ir labiau pasistengti, pasižiūrėti „Matricą“ ar ką...

Kai pasiūlė Fredericą Chaubiną palydėti į Kaišiadorių paukštyną, naiviai pagalvojau, kad svečias iš Prancūzijos nori pamatyti, kokiomis sąlygomis vietos verslininkai peni vargšes vištas. Ir gėda, ir džiugu, nes paaiškėjo, kad „svečias“ žino kur kas daugiau už mane. Tomas Vaiseta redakcija@15min.lt Paukštyno darbuotojai mus mielai įsileido, bet negalėjo nuslėpti šypsenos – ką čia galima pamatyti? Bet po kažkada rūpestingai įrengtas, tačiau dabar jau kiek apšiurusias patalpas klaidžiojęs Fredericas akimoju nušvito, kai pačiame ankščiausiame kambarėlyje aptiko palubėje lyg varveklis kabančią lempą. Ir griebėsi fotoaparato. Iš sovietmečio išlikę modernūs taikomosios dailės kūriniai – naujausias jo taikinys. Kambodžoje prancūzo ir ispanės šeimoje gimusį Fredericą potraukis neįprastiems objektams nubloškė į posovietinę erdvę, kurią skersai išilgai jis maišo jau penkiolika metų. Pernai leidykla „Taschen“ išleido jo nuotraukų albumą „Cosmic Communist Constructions Photographed“, į kurį sudėti įdomiausi XX a. 8-ojo ir 9-ojo dešimtmečio sovietinės moderniosios autorinės architektūros pastatai. „Sovietinio brutalumo grožis“ – taip leidykla pristato albumą. Nedidelę dalį šių fotografijų galima išvysti Vilniaus „Vartų“ galerijoje, kur iki kovo 17 d. vyksta paroda „Sovietinės architektūros fotografijų albumai“. Prancūzijoje leidžiamo mados žurnalo „Citizen K“ redaktorius F.Chaubinas puikiai išmano sovietinę architektūrą, bet jis randa ir mažesnių lobių, kuriuos vietiniai tiesiog pamiršo ar nuvertino. Apleistuose profilaktoriumuose, tamsiuose rūsiuose, griūvančių pastatų užkaboriuose tebesislepia prieš trisdešimt ar keturiasdešimt metų geriausių mūsų menininkų sukurti darbai. „Buvusių kolchozų baseinai papuošti lyg holivudinės vilos“, – kalbėdamas su savaitraščiu „15min“ ir juokiasi, ir stebisi Fredericas. – Kas jus atviliojo į buvusią Sovietų Sąjungą? – Pirmoji mano kelionė į Lietuvą prieš penkiolika metų buvo labai trumpa, truko keturias dienas, bet man paliko didžiulį įspūdį, todėl norėjau sugrįžti. Tuo metu rengėme specialų žurnalo numerį, skirtą kelionėms po buvusią Sovietų Sąjungą. Kreipiausi į Gruzijos ambasadą, norėdamas gauti interviu iš tuomečio prezidento Eduardo Ševardnadzės. Bet jie man tokios galimybės nesuteikė ir leido tai padaryti tik po penkerių metų! Nesupratau, kodėl. Interviu įvyko prieš pat E.Ševardnadzės išmetimą iš posto, per Rožių revoliuciją. Žinoma, aš to nežinojau, juk redagavau gyvenimo būdo žurnalą. Būdamas pakankamai naivus, nuvykau į Gruziją, padariau interviu su E.Ševardnadze ir turėjau patirti gėdą, kai šis interviu buvo publikuotas, nes prezidentas jau buvo netekęs posto.

Bet kaip tik šitos kelionės po Gruziją metu pirmą kartą pamačiau pastatus, kurie davė impulsą visam projektui. Vienoje Tbilisio gatvėje nusipirkau sovietmečiu leistą knygą apie gruzinų architektūrą. Joje pamačiau labai neįprastų pastatų, stovinčių Tbilisyje. Per kelias dienas pats tuos pastatus nufotografavau, dar nežinodamas, ką su šiomis fotografijomis veiksiu. Maždaug po šešių mėnesių, kai lankiausi Lietuvoje, kuri man buvo jau pakankamai pažįstama, nes dažnai vykdavau į mados savaitę, sutikau moterį, kuri dirbo su Druskininkų gydyklos (dabartiniu vandens parku) projektu. Ji buvo inžinierė ir architekto našlė (Aušra Šilinskienė, architektas – Romualdas Šilinskas, – red. past.). Ji papasakojo, kaip viskas vyko, koks laisvas buvo jos vyras kurti pastato formas. Ji teigė, kad vyrą daugiausia įkvėpė Antoni Gaudi darbai. Tai paaiškino labai neįprastą pastato išvaizdą. Aš nuvažiavau į Druskininkus, nufotografavau šį pastatą ir suvokiau, kad jis turi ryšį su tais pastatais, kuriuos fotografavau Gruzijoje. Jie priklausė tam pačiam periodui ir buvo tokie pat beprotiški. – Ką tokio beprotiško pamatėte? – Tiesiog mane tai labai nustebino. Labai sunku paaiškinti – nesu mokslininkas ir nesispec ializuoju architektūroje. Tai susiję su mano asmeniniais potyriais. Bet šie pastatai nepriminė to, ką aš buvau matęs

anksčiau kitose pasaulio šalyse, ir jie neatitiko to įsivaizdavimo, kurį turėjau apie sovietinę architektūrą. Ši architektūra buvo kur kas originalesnė. Man tam tikra prasme labai pasisekė, kad pirmiausia aptikau pastatus Tbilisyje ir Druskininkuose, nes jie iš tiesų patenka tarp įdomiausių architektūrinių darbų, kuriuos sudėjau į knygą. Juos sieja ekspresionistinė dvasia, išskirianti šiuos kūrinius iš kitos sovietinio periodo moderniosios architektūros. Jie priklauso paskutiniam Sovietų Sąjungos dvidešimtmečiui ir išreiškia žlungančios sistemos architektūrinį žydėjimą. as bin hau F.C

Kadras iš filmo „Tai reiškia karą“.

Kolchozų baseinai –


Kultūra | 35

15min • 2012 m. vasario 24 d.

lyg Holivudo vilos „Sovietinio brutalumo grožis“, – taip pristatomas F.Chaubino albumas, į kurį sugulė sovietinės moderniosios architektūros pastatų nuotraukos. F.Chaubino nuotr.

– O kokia tų išskirtinių architektūrinių darbų vertė dabar? – Man jie yra lyg autsaideriai, lyg įdomybė, bet labai sunku nusakyti jų vertę. Pamenu, kartą dalyvavau simpoziume Ženevoje ir vakarieniavau su vienu labai garsiu prancūzų architektu. Jis pasigėrė ir liepė man prisipažinti, kad aš tiesiog esu įsimylėjęs tuos pastatus, todėl jie yra man gražūs. Nuo to laiko esu tarsi įsipareigojęs pripažinti, kad tie pastatai yra gražūs. Tad taip, man jie yra gražūs. Mane visąlaik traukė tai, kas neatitinka taisyklių. Be to, kaip minėjau, jie priklauso žlungančios sistemos periodui, o ši sistema nusinešė su savimi tą estetiką, kuriai šie pastatai priklausė. Bet jie vis dar stovi, juk jie nėra labai seni, jiems – trisdešimt ar keturiasdešimt metų. Dabar juos supa architektūra, kuri visiškai kitokia – ją stipriai paveikė kartu su liberalia sistema atėjusios vakarietiškos įtakos. Apskritai mane domino, kaip šaltojo karo metais Vakarai ir Rytai veikė vieni kitus. Man atrodo, kad viena iš Sovietų Sąjungos žlugimo priežasčių galėtų būti tai, kad iš tikrųjų ji ne konfrontavo su Vakarais, o bėgo paskui jų pasiekimus. Pavyzdžiui, man atrodo simboliška lėktuvo Tu-144, kuris buvo „Concorde“ lėktuvo kopija, istorija. 1973 m. šis taip pat atrodantis lėktuvas buvo nugabentas į „Le Bourget“ oro šventę Paryžiuje. Bet lėktuvas, turėjęs padaryti įspūdį Vakarams, tiesiog sudužo. – Jūs domitės ne tik sovietine architektūra, bet ir smulkesniais taikomosios dailės darbais. Ar neatrodo, kad pastarieji daug labiau nei architektūra buvo nuvertinti ir nukentėjo nuo naujos aplinkos, gal net yra pasmerkti išnykti? – Dabar šiais kūriniais daug nesidomima, nes dėl politinių, socialinių ir

istorinių priežasčių reikia, kad dar praeitų kažkiek laiko. Galbūt šis susidomėjimo grįžimo procesas kaip tik prasidėjo. Šitam pasauliui pripažinti reikia šiek tiek laiko, nes po SSRS žlugimo buvo patirtas milžiniškas politinis šokas. Nuo tų laikų išlikęs kaltės jausmas, bet jis po kurio laiko turėtų išnykti, o tada turėtų būti suvokta, kad mes turime reikalų tiesiog su tikrais meno kūriniais, nesvarbu, kokiam periodui jie priklauso. O jeigu tokio suvokimo nebus, atsivers tuštuma, tarsi tais metais nieko nevyko. Bet tai būtų juokinga, nes jūs turėjote dailininkų, skulptorių, architektų, keramikų. Lietuvoje labai stipri buvo vitražų tradicija. Visi tie žmonės buvo nei daugiau, nei mažiau talentingi nei tie, kurie kūrė prieš juos ir kurie kūrė po jų. Beje, jų darbams padėjo dar vienas sovietinis paradoksas, kad dauguma kūrėjų turėjo daugiau laiko kurti, nes iš tiesų nejautė spaudimo, susijusio su naudos gavimu. Jie tam tikra prasme galėjo susikurti savo slaptą erdvę šiems darbams kurti. Buvo užėmę pabėgėlių poziciją, todėl galėjo užmiršti sistemą, užmiršti viską ir sukurti, taip, šedevrus. Įsivaizduokite sienoje visiškai abstrakčia maniera išraižytą medį. Tam reikia vienerių ar dvejų metų! Kai kurie menininkai

Liūdna, kad dėl sovietinio meno atmetimo daug taikomojo meno darbų nėra išsaugoti. Turite „Neringos“ restoraną, ir ties tuo tarsi viskas baigiasi.

Lietuvoje tai darė ir tai darydami jie bėgo nuo juos supančios realybės. Kai klausi apie šių kūrinių likimą, turiu priminti, kad dabar daug kur vyksta renovacija, kuri tikriausiai pažeidė originalius darbus. Pavyzdžiui, Druskininkų gydykla nebeatrodo taip, kaip anksčiau. Jos rekonstrukcija negali tenkinti, nes mėgina suderinti nesuderinamus dalykus. Liūdna tai, kad dėl sovietinio meno atmetimo daug taikomojo meno darbų nėra išsaugoti. Turite „Neringos“ restoraną, ir ties tuo tarsi viskas baigiasi. Daug puikių kūrinių tiesiog dingo, aš nežinau, kurie jie yra. Kai kas yra saugoma privačiose kolekcijose. – Dabar atvykęs į Lietuvą jūs aplankėte keletą menininkų, daugiausia dirbusių sovietiniais metais. Kokį įspūdį paliko šie susitikimai? – Dabar jie yra pensininkai, kuriems malonu sulaukti svečio iš užsienio, besidominčio jų praeities darbais. Galbūt jiems reikėtų daugiau pripažinimo negu gauna. Tai suprantama dėl politinių priežasčių. Bet Prancūzijoje menininkai, darę tą patį tuo pačiu metu, sulaukia daugiau dėmesio, dažnai jie yra tapę turtingi, o kiek man pavyko susitikti menininkų Lietuvoje, jie nėra turtingi. Jie tiesiog dirbo valstybei, ir tiek. Pavyzdžiui, jeigu nueisite į „Neringos“ viešbučio pirmąjį aukštą, rasite labai gražią medžio abstrakciją, sukurtą Laimučio Ločerio („Amžių Vilnius“, – red. past.). L.Ločeris dabar gyvena studentų bendrabutyje ir atrodo visiškai pamirštas. Tai labai apmaudu, turint galvoje, kad jo darbas demonstruojamas vieno prabangaus viešbučio fojė Gedimino prospekte. O jis tik laukia, kada numirs, likęs visiškai vienas, turėdamas kovoti su triukšmingais kaimynais.

Nauja knyga

Audrius Ožalas a.ozalas@15min.lt

Išgyventi laukiniame pasaulyje Vieną dieną pasiturintis, puikiai besimokantis jaunuolis viską meta, atiduoda pinigus labdaros organizacijai ir patraukia autostopu į kelionę po JAV, sau tikslu išsikėlęs siekį kuo labiau priartėti prie gamtos. Vėliau jo kūną medžiotojai randa Aliaskoje. Kas buvo šis klajūnas, kokie motyvai skatino jį atmesti civilizacijos taisykles ir kokias lemtingas klaidas jis padarė – į tai „Baltų lankų“ išleistoje knygoje „Į laukinį pasaulį“ bando atsakyti amerikiečių žurnalistas Jonas Krakaueris. Chriso McCandlesso istorija praėjusio amžiaus paskutiniame dešimtmetyje JAV (o po to, kai Seanas Pennas sukūrė didžiulio populiarumo sulaukusį filmą – ir visame pasaulyje) sukėlė gausybę klausimų. Kai kuriems žmonėms Ch.McCandlessas tapo kone kultiniu asmeniu. Bet kas jis buvo? Kiekvienas turėjo savo nuomonę. Vieniems tai – jaunuolis, drąsiai sekęs paskui savo svajonę, kitiems – tiesiog nesubrendęs, egoistiškas, savo jėgų neapskaičiuojantis žmogus. J.Krakaueris šioje knygoje stengiasi nestoti nė į vieną pusę – jo tikslas pateikti visą surinktą informaciją apie šį jaunuolį ir palikti apsispręsti jums patiems. Knygą „Į laukinį pasaulį“ galima būtų vadinti kruopščiai atliktu žurnalistiniu tyrimu. Autorius, remdamasis artimųjų, Ch.McCandlesso kelyje sutiktų žmonių, pasakojimais, išlikusiomis nuotraukomis, dienoraščių fragmentais stengiasi atkurti šio jaunuolio, atsisakiusio savo tikrojo vardo ir visiems prisistačiusio Aleksu, kelius po to, kai jis paliko namus, jo psichologinį portretą. Ch.McCandlessas prieš mus stoja visų pirma kaip idealais, tvirtai savo susikurtomis vertybėmis tikintis žmogus. Levas Tolstojus, Henry Davidas Thoreau, Jackas Londonas – jų knygos, propaguojamas gyvenimo būdas, raginimas iš gyvenimo aistringai imti kuo daugiau neabejotinai pastūmėjo jaunuolį pasirinkti tokį gyvenimo būdą. Keliaudamas po JAV, gyvendamas gatvėse, gamtoje, dažnai neturėdamas ko pavalgyti jis jautėsi laimingas. Tačiau visos klajonės po valstijas tebuvo jo pasirengimas lemtingajai kelionei į Aliaską 1992 m., tiesiai į laukinės gamtos širdį. Šis planas beprotiška avantiūra atrodė net ir vietiniams Aliaskos gyventojams – į gamtą vaikinukas išėjo nepasiruošęs, turėdamas tik šiek tiek maisto ir beveik be tinkamų drabužių. Tvirtai idealistiškai tikėdamas, kad jam pavyks išgyventi. Tačiau gamta jo klaidų neatleido. Mintys, kylančios skaitant šiuos epizodus Aliaskoje, panašios į įspūdžius po Wernerio Herzogo dokumentinio filmo „Žmogus grzilis“, kurio herojus savo pašaukimą randa Aliaskoje tarp meškų, tačiau neįvertina nuožmių gamtos taisyklių ir žūva. Režisierius davė aiškią pamoką, kad laukinė gamta sunaikina ja pernelyg romantiškai pasitikinčius ir tinkamai nepasiruošusius žmones. Ch.McCandlesso istorija veda prie tos pačios minties. Tačiau tai – tik viena iš išvadų. Kyla ir daugiau klausimų – kiek toli gali vesti siekis išsilaisvinti iš aplinkos; kur yra riba tarp heroizmo, idealizmo ir paprasčiausio jaunatviško kvailumo; galiausiai, kiek žmogus yra atsakingas už savo artimuosius ir ką reiškia ryšių su jais nutraukimas. Be abejo, Ch.McCandlesso istorija ne unikali. Ir J.Krakaueris tai parodo, aprašydamas ir kitus panašaus likimo atsiskyrėlius. Knygoje cituojamas Gene‘as Rosellinis, galiausiai priėjęs prie tokios išvados: „Supratau, kad tokiems žmonėms, kokie mes esame, išgyventi iš to, ką teikia gamta, neįmanoma.“


36 | Gyvenimas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Butanas: šalis, kurios valdžiai žmonių laimė svarbesnė už ekonomiką

Valstybinė laimės formulė Lina Balsytė l.balsyte@15min.lt

Seniai seniai tolimoje šalyje gyveno pats keisčiausias karalius pasaulyje, paskelbęs, kad tautos laimė – daug svarbesnė už bendrąjį nacionalinį produktą. Karalius, prieš priimdamas sprendimą, kiekvieną sykį pamąstydavo, ar jis padidins, ar sumažins žmonių laimę.

Butano gyventojai moka pasitenkinti tuo, ką turi. AFP nuotr.

Skamba kaip pasaka? Mums – taip. Bet vienintelės pasaulyje budistų karalystės, Butano, pasaka – tikra. Tai šalis, kur žmonių šypsenos valdžiai svarbesnės nei monetos ižde. Lietuva šią šalį ekonominiu išsivystymu lenkia kelis sykius, tačiau Butano gyventojai – nepalyginti laimingesni už lietuvius. Pinigai – ne viskas Mažytės, pavojingai tarp dviejų Azijos milžinų – Indijos ir Kinijos (tiksliau jos kontroliuojamo Tibeto) – bei Nepalo įspraustos Butano Karalystės gyventojai, atrodytų, neturi itin daug priežasčių džiaugtis. Šalies ekonomika – viena iš mažiausių ir silpniausių pasaulyje, pragyvenimo lygis – nepavydėtinas, infrastruktūra – prastai išvystyta, išsilavinimas – menkas. Nedžiugina ir valstybės geografinė padėtis. Šalyje juokaujama, kad tereikia Indijai nusičiaudėti ar Kinijai pirstelti ir Butanas akimirksniu išlėks iš pasaulio žemėlapio. Čia tik 1962 metais buvo nutiestas pirmasis kelias, 1983 metais pastatytas pirmasis ir vienintelis tarptautinis oro uostas.

Butane ir šiandien nėra traukinių, o 80 proc. šalies gyventojų dirba žemės ūkyje bei po vienu stogu glaudžiasi su savo vaikais, tėvais ir seneliais. Tačiau net 95 proc. iš maždaug 700 tūkst. Butano gyventojų teigia esantys labai laimingi, mylintys savo karalių ir valdžią ir kasmet patenka į laimingiausių pasaulio tautų sąrašus. Butanas – vienintelė šalis pasaulyje, kur

žmonių laimė iškeliama aukščiau visko, o jos valdžia sprendimus priima tik įvertinusi, ar jie prisidės prie bendrosios nacionalinės laimės (BNL) didinimo, ar ne. Neįprasti sprendimai Rūpindamasi savo tautos laime, Butano valdžia priėmė ne vieną sprendimą, vargiai įsivaizduojamą bet kurioje išsivysčiusioje

Jei komisijai atrodo, kad tarp pateikto pasiūlymo ir siekio didinti tautos laimę yra prieštaravimų, pasiūlymas grąžinamas tobulinti.

valstybėje. Vienas iš jų – tik 1999 metais panaikintas televizijos ir interneto draudimas. Tačiau ir šiandien valdžia draudžia transliuoti kanalus, neprisidedančius prie butaniečių laimės didinimo, pavyzdžiui, MTV ar imtynių varžybų kanalų. Butanas – vienintelė valstybė, kurioje uždrausta prekyba tabaku. Šį sprendimą prieš aštuonerius metus politikai taip pat priėmė nusprendę, kad rūkymas mažina žmonių laimę. Tiesa, butaniečiams leidžiama iš Indijos įsivežti tabako savo reikmėms, tačiau griežtai draudžiama tabaką perpardavinėti. Be to, rūkydami viešose vietose, šalies gyventojai privalo turėti dokumentą, įrodantį, kad tabaką įsigijo legaliai ir jį naudoja tik savoms reikmėms.

Dideli pilvai ir jausmai yra užkrečiami Harvardo profesorius Nicholas Christakis tvirtina, kad jūsų storas pilvas yra ir draugų kaltė. Sociologas N.Christakis yra Harvardo universiteto medicinos ir sociologijos profesorius. Jis 20 metų rūpinosi mirštančiaisiais, o dabar yra vadinamas žmonių santykių ekspertu ir vienu iš 100 įtakingiausių pasaulio žmonių. Interviu Vokietijos savaitraščiui „Die Zeit“ jis atskleidžia žmonių patraukliausias savybes ir iki šiol dar neįvertintą tarpusavio bendravimo aspektą. – Skaitydamas jūsų darbus vis pagalvodavau apie Ciceroną, kuris teigė, kad „draugas yra kaip kitas aš“. Bet jūs lenkiate net šį Romos filosofą. Jūs teigiate, kad mūsų draugai yra tie žmonės, kurie mus padaro tokiais, kokie mes esame. – Matyt, taip, jei jūs taip formuluojate. Tokie, kokie mes esame laimingi, kokius filmus mėgstame, mūsų nuovargis, nugaros skausmai, depresijos, narkotikų vartojimas, netgi kai mes mirštame – visa tai turi labai daug bendro su mūsų draugais.

– Teigdamas, kad dideli pilvai yra užkrečiami, jūs 2007 metais pirmą kartą sukėlėte tikrą ažiotažą. – Atgarsis buvo tikrai neįtikėtinas. „New York Times“ tai pavadino taip: „Dėl jūsų priaugto svorio kalti jūsų draugai“. Vienas britų laikraštis rašė atvirkščiai: „Jei jūsų draugai išsipučia, tai jūs esate kaltas“.

N.Cristakis pastebėjo, kad laimingieji ir nelaimėliai laikosi kartu. Wired.com nuotr.

– Jūsų teiginiai iš tiesų buvo provokuojantys. Teigėte, kad tukimu galima užsikrėsti kaip gripu. Kaip priėjote prie tokios išvados? – Naudojomės Framinghamo studijos duomenimis. Šiame mažame miestelyje netoli Bostono nuo 1948 metų epidemiologai reguliariai surašinėdavo gyventojų sveikatos būklę ir gyvenimo aplinkybes. Jie žinojo, kas su kuo dirba, kas su kuo draugauja ir kas kokiomis ligomis serga. Šiuo metu mes jau turime tų žmonių vaikų ir anūkų duomenis. Nors jie gyvena skirtingose valstijose, tačiau mes žinome, kur konkrečiai jie yra. Į kompiuterių duomenų bazes mes įkėlėme 100 tūkst. ranka rašytų adresų. Tyrimo metu mes pastebėjome, kad, pavyzdžiui, visi draugai turi antsvorio. Tie, kurie turi storą draugą, 57 proc. labiau rizikuoja patys tapti storuliais. Netgi tuomet, jei pats žmogus gyvena visai kitoje terpėje.

mažai valgantys, tačiau bendrauja su antsvorį turinčiais žmonėmis.

– O jei dideli pilvai buvo jau iki prasidedant draugystei? Galbūt stori žmonės tiesiog laikosi vienas kito. – Mes žinome, kad draugystė užsimezgė prieš tai, kai vienas, o po to ir kitas priaugo svorio. Ar žmonės bendrai atranda apsirijimo džiaugsmą? Žinoma. Tačiau jie gali ir nuo tų žmonių užsikrėsti, kurie yra liekni ir

– Kaip iš viso sugalvojote tirti mūsų pažįstamų įtaką mūsų gyvenimui? – Mano mama nepagydomai susirgo, kai man buvo šešeri. Todėl studijavau mediciną. Norėdamas padėti mirštantiems, atradau paliatyviąją mediciną. Taip susidūriau su našlės efektu – partnerio mirtis, statistiškai žiūrint, sutrumpina kito partnerio gyvenimą.

– Paaiškinkite. – Tai atsitinka tuomet, kai pasikeičia požiūris į išsipūtusį pilvą. Kodėl jūs turėtumėte atsilaikyti, jei jūsų draugas jums sąmoningai signalizuoja, kad keli papildomi kilogramai nėra jau taip labai blogai? Kiek jis pats sveria, yra antraeilis dalykas. Vėliau mes pastebėjome, kad panašiai yra su rūkymu ar net bendru laimės jausmu. – Laimė yra užkrečiama? – Būtent. Taip, kaip antsvorį turintys žmonės, taip ir laimingieji ir viskuo nepatenkintieji laikosi kartu. Bet ir šiais atvejais jų nuotaika nepriklauso ne tik nuo jų draugų nuotaikos, bet ir nuo to, kaip maloniai jaučiasi jų draugai.


Gyvenimas | 37

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Šalis, kur skraido kiaulės • Pirmą sykį į Butaną užsienio turistai įleisti 1974 m. • Čia iki šiol praktikuojama reta poligamijos forma, kai vyrai veda kelias seseris ar moterys išteka už kelių brolių. Tačiau ši praktika, atokiai karalystei modernėjant, pamažu nyksta. • Butane auga labai daug marihuanos – jos čia daugiau nei paprastos žolės. Tačiau butaniečiai tuo nepiktnaudžiauja. Marihuana – populiariausias maistas kiaulėms, todėl dažnai juokaujama, kad Butanas – šalis, kur kiaulės išties gali skraidyti. Nėra šviesoforų Butano sostinė Timpu yra viena iš dviejų sostinių Azijoje, kurioje nėra šviesoforų (kitas miestas – Šiaurės Korėjos sostinė Pchenjanas). Prieš keletą metų Timpu buvo pastatytas vienas šviesoforas, tačiau vietos gyventojai netruko šią naujovę užprotestuoti. Pamačiusi, kad šviesoforas sumažino butaniečių laimės kiekį, miesto valdžia po kelių dienų jį išmontavo ir į darbą sugrąžino „gyvą“ eismo reguliuotoją. Butano sostinėje – neįprastai mažai reklamos. Tai – miesto savivaldybės, siekiančios užkirsti kelią vartotojiškumui, sprendimas. Reklamų čia ne tik mažai, kai kurios iš jų net uždraustos. Pavyzdžiui, „Coke“ ir „Pepsi“ reklama. Butane uždrausti net plastikiniai maišai – į aplinkosaugą šioje karalystėje žvelgiama itin rimtai. Butanas tapo pirmąja pasaulio

Butanas Net 95 proc. Butano gyventojų teigia esantys laimingi. AFP nuotr. valstybe, kurios konstitucijoje įtvirtintas žmonių įsipareigojimas saugoti gamtą bei numatyti tam tikri reikalavimai. Vienas iš jų – mažiausiai 60 proc. šalies gyventojų nuolat turi gyventi miško apsuptyje. Ši tolima karalystė garsėja savo įspūdinga gamta, tačiau kasmet joje apsilanko vos iki 25 tūkst. turistų. Kodėl tiek mažai? Nes vienos dienos viza kainuoja 200 JAV dolerių. Riboti turistų srautą Butano valdžia taip pat nusprendė mąstydama apie savo piliečių laimę: nors turistai taptų puikiu ekonomikos varikliu, tai neabejotinai paveiktų Butano kultūrą ir gamtą bei ateityje sumažintų šalies žmonių laimę. Ir tai toli gražu ne viskas. Kol klestinčių valstybių gražiausiose vietose statomi prabangūs ir nedidelei visuomenės daliai prieinami viešbučiai bei restoranai, pačiose gražiausiose Butano vietose statomos šventyklos ir vienuolynai visiems.

Tai šalis, kur moksleiviai pamokas pradeda meditacijomis ir yra mokomi pasitenkinti tuo, ką turi, bei maloniai elgtis su visais žmonėmis, pabrėžiant, kad daryti gera kitiems nėra pareiga, bet džiaugsmas, nes tai padidina visų laimę. Kas yra laimė? Gyventojų laimei užtikrinti Butane įsteigta Bendros nacionalinės laimės komisija, vadovaujama paties premjero. Ši komisija nuodugniai patikrina visus ministerijų teikiamus pasiūlymus. Jei komisijai atrodo, kad tarp pateikto pasiūlymo ir siekio didinti tautos laimę yra prieštaravimų, pasiūlymas grąžinamas atgal į ministeriją tobulinti. Ar laimę galima įsprausti į rėmus ir pateikti jos apibrėžimą? Daugiau nei prieš dešimtmetį įkurtas Butano studijų centras įsitikinęs, kad galime, ir pateikia laimės formulę. Prieš išrasdami ją, butaniečiai ilgą laiką

Žodis „Butanas“ reiškia „Griaustinio drakono šalis“. Taip ši valstybė praminta dėl ją dažnai iš Himalajų užklumpančių smarkių audrų. aiškinosi, kokią įtaką žmogaus laimei turi subjektyvios ir objektyvios aplinkybės. Kitaip sakant, žmogaus pasitenkinimas savo gyvenimu ir pragyvenimo lygis, sveikatos apsauga, švietimas, ekologija, dalayvavimas kultūrinėje veikloje. Taip buvo atrinkti 72 rodikliai, sugrupuoti į devynias pagrindines grupes: laiką, pragyvenimo lygį, pasitenkinimą valdžia, psichologinę savijautą, bendruomenės aktyvumą, kultūrą, sveikatą, švietimą ir ekologiją. Kaip apskaičiuojama laimė? Butano gyventojai kviečiami šiuos 72 rodiklius įvertinti skalėje nuo 0 iki 1. Tarkime, miego valandos (a1) ir pasitikėjimas žiniasklaida (a2) yra du iš 72 rodiklių pavyzdžių. Laimės formulė atrodo štai taip: BNL indeksas= 1 – (a1+a2+…..+a72) / 72 Pagal šią formulę Butano politikai kasmet vertina savo šalies žmonių laimę ir siekia užtikrinti, kad laimės kiekis šalyje nemažėtų.


38 | IT kodas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Avis – populiari, bet nepelninga Gediminas Gasiulis g.gasiulis@15min.lt

Lietuvių sukurtas žaidimas „Suicide Sheep“, kurio užduotis – išgelbėti užminuotą avį, sudomino šimtus tūkstančių žaidėjų visame pasaulyje. Nors iš populiarumo ir neuždirbo, žaidimo kūrėjai nesielvartauja. Jiems svarbiau – įgyta patirtis.

Žaidimas – vaikiškai paprastas, bet įtraukiantis. „15min“ montažas

Savižudės avies gelbėjimo operacija – vaikiškai paprasta, bet įtraukianti. Pirato užminuota avis paleidžiama į lauką, pilną šieno kupetų. Vartant šį lauką reikia nuvesti avį pas išminuotoją, kol prie jos pritvirtinta bomba nesprogo. Kuo aukštesnis lygis, tuo daugiau kupetų ir kitų kliūčių. Pradėjo nuo šiukšlių rūšiavimo Žaidimą sukūrusios bendrovės „Edukacinės sistemos“ vienas iš įkūrėjų Mantas Radvila teigia, kad pirmoji jo versija buvo mokomasis žaidimas „Eko-labirintas“. Jo tikslas buvo mokyti rūšiuoti šiukšles ir skatinti tai daryti. Šiame žaidime reikėjo sukant žemėlapį nukreipti šiukšlę į jai skirtą konteinerį. „Norėdami padidinti įmonės žinomumą ir įgyti daugiau patirties, nusprendėme įkelti

Kelsis į televizorius „Suicide Sheep“ kūrėjai žada ateityje išleisti „iPhone“ pritaikytą žaidimo versiją bei atnaujinti „iPad“ versiją, papildant ją naujomis funkcijomis, kurių šiuo metu pasigenda kai kurie žaidėjai. Ši versija jau gali būti mokama. Be to, „Edukacinės sistemos“ užmezgė ryšius su Kinijoje dirbančia įmone, kuri kuria žaidimų platformą išmaniesiems televizoriams bei kūno gestais valdomiems kompiuteriams. „Jie nori, kad „Suicide Sheep“ atsirastų jų platformoje ir būtų mokamas. Pagal jų modelį, dalis pajamų atiteks platformos kūrėjams, dalis – žaidimo kūrėjams. Šiuo metu sprendžiame technologinius klausimus“, – užsiminė M.Radvila.

AFP nuotr.

savo žaidimą į „Apple“ programėlių parduotuvę „App Store“. „Eko-labirinto“ valdymas nesudėtingas, tačiau įdomus, be to, puikiai tinkamas planšetiniams kompiuteriams „iPad“ ir telefonams „iPhone“. Sugalvojome įdomesnį žaidimo siužetą, pakeitėme visą grafinę dalį ir gimė „Suicide Sheep“, – prisiminė M.Radvila. „Apple“ neįtiko teroristas Siekiant pritraukti kuo daugiau jaunų žaidėjų, pasinaudota arabo-teroristo kliše: būtent jis užminuoja avelę, o žaidėjas turi ją išgelbėti. Avį žaidimo kūrėjai pasirinko dėl neutralaus gyvūno įvaizdžio – jų nuomone, šis gyvūnas nesiejamas su kokia nors emocija ir nesukelia išankstinių asociacijų, kaip, pavyzdžiui, vilkas, lapė ar kiaulė. Tačiau „Apple“ neįtiko arabo-teroristo klišė ir žaidimas buvo pašalintas iš „App Store“. Todėl netrukus šis veikėjas buvo pakeistas piratu. Galutinė „Suicide Sheep“ versija „App Store“ parduotuvėje atsirado praėjusių metų pabaigoje. O šįmet sausį sukurta ir internetinė versija, tad avelę dabar galima gelbėti ir įprastais kompiuteriais. Internetinei „Suicide Sheep“ versijai pasklidus po „Flash“ žaidimų svetaines, žaidimo populiarumas staigiai išaugo: per

Kaip gaminami „Apple“ produktai JAV televizijos laidoje „ABC Nightline“ buvo parodytas reportažas apie tai, kaip Kinijos gamykloje „Foxconn“ surenkami kompanijos „Apple“ įrenginiai. Dauguma darbų atliekami rankomis ir kiekvienas žmogus turi jam priskirtą monotonišką funkciją: prisukti, sujungti, išgręžti, išpjauti, nušlifuoti... Jie visą dieną girdi įrašytas savo darbo instrukcijas. Vieno „iPad“ planšetinio kompiuterio gamyba trunka penkias dienas, per kurias jį paliečia 375 darbuotojai. Telefonas „iPhone“ pagaminamas atliekant 141 veiksmą. Anksčiau skelbta, kad „Foxconn“ dirba net 13-mečių, tačiau gamykloje viešėjęs „Nightline“ žurnalistas vaikų prie staklių nepastebėjo. Anot jo, didelė dalis darbuotojų yra 17–19 metų, o vyresnių nei 30-ies jis nepastebėjo. „Foxconn“ darbuotojai gauna apie 1,7 JAV dolerio (4,4 Lt) per valandą užmokestį ir dirba 12 valandų pamainomis 6–7 dienas per savaitę. Dauguma darbuotojų gyvena specialiuose bendrabučiuose su dar 7 nepažįstamaisiais ir už nuomą moka 17 JAV dolerių per mėnesį.

Per penkias dienas sulaukta 200 tūkst. unikalių žaidėjų, o sausio pabaigoje – ir pusės milijono.

penkias dienas sulaukta 200 tūkst. unikalių žaidėjų, o sausio pabaigoje – ir pusė milijono. Už tokią sėkmę M.Radvila dėkojo visai „Suicide Sheep“ sukūrusiai komandai: Arvydui Burduliui, Modestui Povilaičiui, Miglei Šaulytei bei Mantui Kavaliauskui. Vien produkto neužtenka Dabar žaidimo populiarumas šiek tiek mažėja. Tačiau jo kūrėjai pernelyg

Obayashi.co.jp nuotr.

nenusimena. „Žaidimas buvo sukurtas rinkodaros ir rinkos analizės tikslais. Jei atvirai, norėjome pažiūrėti, ar nevykdant rimtos rinkodaros kampanijos galima sulaukti pasisekimo tiesiog sukūrus žaidimą. Daugelis kūrėjų tiki, kad svarbu sukurti produktą, o tada populiarumas ir sėkmė ateis savaime. Galime patvirtinti, kad tai klaidingas požiūris. Norint išpopuliarinti žaidimą, reikia apie tai pradėti galvoti prieš jį kuriant. Reikia žinoti, kokiu būdu ir kokiais kanalais geriausia pasiekti savo auditoriją ir aktyviai tai daryti“, – patarė M.Radvila. Programėlių parduotuvėje „App Store“ teoriškai galima išpopuliarėti programos ar žaidimo įkėlimo dieną, vos jis atsiranda „Naujų produktų“ skiltyje. Tačiau puoselėti daug vilčių neverta, mat į šią parduotuvę kasdien įkeliama dešimtys ar net šimtai naujų programėlių.

Liftas į kosmosą Japonijos kompanija „Obayashi Corporation“ užsimojo per artimiausius 40 metų pastatyti liftą, kuris vienu metu į kosmosą galėtų pakelti 30 žmonių. Keleiviams nereikėtų jokio išankstinio pasirengimo. Kol kas kompanija yra parengusi tik tokio lifto brėžinius ir atlikusi teorinius paskaičiavimus, kaip šis projektas galėtų būti realizuotas. Lifto šachta ir lynai, kuriais ji kiltų į beorę erdvę, būtų gaminami iš anglies nanovamzdelių, kurie yra keliasdešimt kartų patvaresni už plieną. Liftas 200 km per valandą greičiu maždaug savaitę kiltų į 35 tūkst. km aukštyje esančią kosminę stotį. Čia išliptų vadinamieji kosmoso turistai, o tyrinėtojai ir specialistai galėtų tęsti kelionę dar maždaug 60 tūkst. km tolyn nuo Žemės. „Obayashi Corporation“ tiki, kad tokį projektą įmanoma įgyvendinti, tačiau kol kas negali pasakyti, kiek jis kainuotų.


Skelbimai | 39


40 | Gazas.lt

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Lietuviams hibridai per brangūs

Pasaulio ralio čempionatas Lietuvoje

Skelbimų portalo Autoplius.lt surengtoje apklausoje net trys ketvirtadaliai apklaustųjų teigia, kad jau dabar norėtų įsigyti hibridinį automobilį. Pusę jų atbaido per didelė kaina. Jei valstybė padengtų dalį kainos, 32 proc. apklaustųjų rimtai svarstytų galimybę įsigyti tokį automobilį. Hibridiniai automobiliai yra vidutiniškai nuo 7 iki 49 proc. brangesni už benzinu ar dyzelinu varomas alternatyvas.

Jau birželio 15 dieną Tarptautinė automobilių sporto federacija svarstys, ar į 2013 metų WRC čempionato kalendorių tilptų varžybos Lenkijoje, Lietuvoje ir Latvijoje. Lietuvos ir kaimyninių šalių inicijuotame projekte numatyta, kad varžybos prasidėtų penktadienį Lenkijoje, šeštadienį vyktų Lietuvoje (lenktynininkai nakvotų Kaune), o sekmadienį pasibaigtų Rygoje.

Kunigų ir vyskupų ratai Per bičiulio vestuves plaukiojome pramoginiu laivu Kauno mariose. Vakarėliui įsisiūbavus prie manęs priėjo santuoką sutvirtinęs kunigas. Galvojau, apie ką kalbėsime? Jau buvau bepradedąs regzti atsiprašymą, kad retai lankausi bažnyčioje, bet jis buvo greitesnis pradėti kalbą – ėmė pasakoti apie automobilius. Tomas Digaitis t.digaitis@15min.lt Ta akimirka buvo ypatinga – supratau, kad kunigas irgi žmogus. Jis turi laisvalaikį, keliauja, ilsisi ir vairuoja automobilį. Kunigo Norberto Martinkaus atveju, tokį patį kaip ir Didžiosios Britanijos karalienė – „Land Rover Defender“. Taigi, kokius automobilius vairuoja dvasininkai? Kunigas N.Martinkus pasakoja, kad pirko „Land Rover Defender“, nes jis puikiai tinka jo darbui. Prieš tai turėtus lengvuosius automobilius jam pabodo remontuoti – nelaikė lankstai ir kitos pakabos dalys. Taigi, Kavarske kunigo pareigas einantis pašnekovas išsirinko 1998 metų dyzelinį rėminės konstrukcijos britišką visureigį. „Tai labai racionalus pirkinys. Supratau, kad man reikalingas tvirtas, patikimas ir nebrangiai eksploatuojamas pravažus automobilis. Pasidomėjau alternatyvomis ir supratau, kad, tarkime, japoniškas „Toyota Land Cruiser“ visureigis yra ne tik gerokai brangesnis įsigyti, bet ir brangesnis remontuoti. Be to, jis gerokai sunkesnis. Maniškio visureigio plieninis rėmas dengtas aliuminio skydais, todėl jis lengvas“, – pasakoja kunigas. Mažas svoris ir dyzelinis variklis lemia, kad „Defender“ kuro sąnaudos retai viršija 9 l/100 km. Jis puikiai ropoja per sniego pusnis ir neklimpsta pažliugusiais keliais pavasarį. Didžiausias šio automobilio trūkumas – komforto stygius. Bet komfortas kunigui nepasirodė reikalingas automobilyje, skirtame darbui. Su ištikimuoju „Defender“ jis nesiskiria jau ketverius metus. Dvasininkas įsitikinęs, kad automobiliai tarnauja taip, kaip tu juos eksploatuoji, todėl jo automobiliui teko tik pakeisti stabdžių kaladėles ir vieną kitą pakabos detalę. Sumokėjo grynais Prieš ketverius metus „Subaru Vilnius“ salono duris pravėrė vyras juoda sutana. Apsidairė, priėjo prie pardavėjo ir pasakė, kad jam reikia nedidelio, ekonomiško ir nebrangaus automobilio. Tuo metu šiuos kriterijus atitiko vienintelis „Subaru“ modelis – „Justy“. Jį apžiūrėjęs kunigas iškeliavo apsvarstyti potencialaus pirkinio. Po poros dienų jis sugrįžo į saloną ir čia pat sumokėjo prašomus 35 tūkst. Lt grynaisiais. „Mano karjeroje tai buvo vienintelis šios profesijos klientas. Pamenu, jis bendravo maloniai ir kažkokių specifinių klausimų

„Land Rover Defender“ kunigą N.Martinkų sužavėjo tuo, jog yra pravažus, tvirtas ir nebrangus. neuždavė. Tiesą sakant, kunigas – kaip ir visi kiti klientai, niekuo neypatingas“, – pasakojo automobilį pardavęs pardavėjas. Vyskupas su S klasės „Mercedes“ Evangelikų liuteronų bažnyčios vyskupas Mindaugas Sabutis kelerius metus važinėjo S klasės „Mercedes-Benz“ limuzinu, pagamintu 2002 metais, tačiau automobilis pateko į avariją. „Šis S klasės „Mercedes-Benz“ automobilis priklauso bažnyčiai. Jį paaukojo žmonės, todėl naudojomės tuo, ką turime. Šiuo dideliu, patogiu, tačiau labai neekonomišku automobiliu dalijomės su kolegomis. Galiu pasakyti, kad jis saugus – avarijos metu salone didelio smūgio nesijautė, o išlipus išvydome didelių pažeidimų. Šiuo metu jis stovi remonto dirbtuvėse. Jau seniai – kilo kažkokių nesusipratimų su draudimu“, – pasakojo vyskupas.

Po penkias parapijas keliaujantis vyskupas su kolegomis šiuo metu naudojasi 1998 m. laidos SAAB 9-5 automobiliu. Jis taip pat benzininis, todėl irgi neekonomiškas. Vyskupas apgailestavo, kad šios švediškų automobilių markės istorija baigėsi. Jam patiko, kad SAAB automobiliai yra stabilūs žvyrkelyje, patogūs ilgose kelionėse. Per metus tarnystės vyskupijoje automobilis „užsirekomendavo“ kaip patikimas asistentas. Bet kadangi jo rida jau viršija 300 tūkst. km, svarstoma jį keisti kitu. Turbūt, dyzeliniu. „Renkantis automobilį, be jo kainos ir ekonomijos, mums svarbūs šie kriterijai – patogumas, saugumas, salono erdvė. Aptarnaujame daug parapijų, o ir į užsienį tenka važiuoti. Nesame turtinga bažnyčia, todėl apie naujus automobilius nesvajojame. Tikėtina, kad reikalingą automobilį mums paaukos parapijiečiai arba įsigysime jį naudotą iš Vakarų. Dairomės į „Toyota“ markės modelius, juos pamėgo mūsų kolegos iš kitų parapijų“, – pasakoja pašnekovas. Troško prancūziško, įsigijo japonišką Vilniaus Šv. Kryžiaus Atradimo bažnyčios kunigui Virginijui Česnulevičiui patinka rytą spūstyje įleisti iš šalutinio kelio važiuojančius vairuotojus ir sulaukti padėkos avarinio signalo mirksniu. „Kaip ir religijoje, vairavime reikia pradėti nuo savęs. Vienąkart būsi geras kitiems, kitąkart kiti bus geri tau“, – teigia kiekvieną dieną automobiliu ligonius lankantis ir į mokyklas paskaitų skaityti vykstantis kunigas. Jis vairuoja 2007 metų „Toyota Avensis“ automobilį. Prieš tai išbandęs „Opel“ ir „Ford“ markės automobilius, lyg ir norėjo prancūziško automobilio, tačiau autoservise buvo greitai atkalbėtas. Jo profesijos žmogui ypač svarbu, kad automobilis būtų patikimas. Pašnekovas pasakoja, kad rečiau vairuojantiems kolegoms dažniau kyla problemų, kai automobilis sugenda ar šaltą žiemos rytą neužsiveda. Štai toje pačioje Šv.Kryžiaus Atradimo bažnyčioje besidarbuojantis kolega kunigas vairuoja „Škoda“ markės automobilį, kuris vis

Beprasmybė

Ne visi kunigai mano, kad kalbėti apie automobilius yra prasminga. Štai Šv.Mikalojaus bažnyčios kunigas Medardas Čeponis mano, kad šia tema neverta aušinti burnos: „Tai tik automobilis. Taip, mes jais naudojamės, jie mums tarnauja kaip įrankis. Tačiau plėstis šia tema nenoriu – nematau tame prasmės.“ pridaro rūpesčių. „Prieš kiekvieną važiavimą apsvarstau, gal geriau rinktis troleibusą ar autobusą. Žinau, kad tai ekologiškesnis būdas keliauti. Tačiau daugeliu atveju automobilis yra nepamainoma susisiekimo priemonė. Tiesa, kylančios degalų kainos kelia nerimą, ypač keliaujant toliau. Tai ypač aktuali problema kolegoms, dirbantiems provincijoje“, – pasakoja kunigas. Keliauti į užsienį jis renkasi lėktuvą ar autobusą, mat vieną sykį Varšuvoje yra pakliuvęs į nelaimę. Į jo automobilį įvažiavo kitas ir kelionę teko pabaigti dar neįpusėjus. Kilo daug nepatogumų – kaip parvykti atgal, kaip parsigabenti aplaužytą automobilį ir t.t. Nuo tol Virginijus automobiliu stengiasi toli nevažiuoti. Daugiau naujienų apie automobilius rasite nuskaitę šį kodą www.gazas.lt


Virtuvė | 41

15min 15min • • 2012 2012 m. m. vasario vasario 24 24 d. d.

Kad košė būtų gardi Įvairių kruopų košės – maistingas ir gardus patiekalas, kuris ypač tinka pusryčiams. Klaidinga manyti, kad košės yra vaikų maistas. Jų patariama kuo dažniau valgyti ir suaugusiesiems. Parduotuv��se gausu greitai paruošiamų košių, kurių dažnai nė nereikia virti. Tai padeda sutaupyti laiko, tačiau maistinėmis savybėmis jos gerokai nusileidžia neskaldytų grūdų košėms. Beje, šios taip pat gali būti greitai paruošiamos. Pavyzdžiui, neskaldytas avižų kruopas arba grikius galima iš vakaro užpilti vandeniu ir palikti per naktį išbrinkti. Išbrinkusios kruopos išvirs per kelias minutes. Brinkintas avižų kruopas galima valgyti ir nevirtas, tik sumaišykite jas su razinomis, riešutais, medumi ir citrinų sultimis. Iš kirvio košės neišvirsite, tam reikia kokybiškų kruopų ir minkšto bei švaraus vandens. Kruopose pasitaiko įvairių priemaišų: neišlukštentų grūdelių, piktžolių sėklų,

Kuo gardinti

Verta žinoti •

Košėms virti labiausiai tinka puodai storomis sienelėmis ir daugiasluoksniu dugnu, nes jie palaiko šilumą, kurios reikia, kad apvirtos kruopos iki galo išbrinktų.

Kruopas berkite į verdantį vandenį, kad jis kuo greičiau vėl užvirtų. Jeigu subersite kruopas į šaltą vandenį, krakmolas nusės ant dugno, dėl to košė gali prisvilti.

Jei kruopos sugėrė visą skystį anksčiau nei baigė virti, įpilkite į puodą šlakelį verdančio vandens ar karšto pieno. Dar galima puodą su koše įstatyti į didesnį puodą su verdančiu vandeniu.

Jei košė prisvilo, tuoj pat sukrėskite ją į kitą puodą. Negramdykite svilėsių, palikite ir apatinį sluoksnį. Įpilkite verdančio vandens ir baikite virti.

grumstelių. Prieš verdant košę, kruopas reikėtų perrinkti ir gerai nuplauti, antraip visi nešvarumai atsidurs lėkštėje. Košei virti netinka labai kietas, stipriai chloruotas, prisotintas mineralinių druskų vanduo. Todėl kruopas geriausia berti į užvirusį vandenį. Kad vanduo taptų minkštesnis, į jį patariama įmaišyti šaukštą sviesto. Verdant košę taip pat svarbus skysčio – vandens, pieno ar sultinio – kiekis. Reikia pilti tiek skysčio, kad kruopos visą jį sugertų. Jei skysčio įpilsite daugiau nei reikia, košė bus vandeninga, jei jo trūks, kruopos neišvirs. Viena svarbiausių taisyklių verdant kruopas – užvirus vandeniui, nekilnokite puodo dangčio ir nemaišykite košės, nes išleisite garus ir sumažinsite virimo temperatūrą. Nepilkite šalto vandens į verdamą košę, nes kruopos išteš. Nepervirkite kruopų. Geriau nukaiskite puodą nuo ugnies šiek tiek anksčiau nei kruopos baigė virti ir pastatykite šiltai, kad išbrinktų.

Puslapį pristato savaitraštis moterims

Vieni mėgsta saldžias, kiti – sūrias košes. Košėms saldinti tinka baltasis ir rudasis cukrus, medus. Saldžios košės gardinamos uogiene ir trintomis uogomis, skaldytais riešutais, džiovintais ir šviežiais vaisiais, cinamonu. Vandenyje virta avižinių kruopų košė dera su džiovintais abrikosais, razinomis, slyvomis, bananais ir riešutais, o virta piene – su aviečių ar bruknių uogiene. Avižų ir kviečių košę galima paskaninti moliūgų tyre. Labai gardus desertas: grikių dribsnių košė, išvirta neriebioje grietinėlėje, pagardinta ruduoju cukrumi. Sūrios košės skaninamos svieste kepintais svogūnais, spirgučiais, grybais, brandintu sūriu.

Kaip virti grikius Kad grikių košė būtų biri, kiekvienam grikių kruopų tūrio vienetui reikia imti dvigubai daugiau vandens (pavyzdžiui, 1 stiklinei grikių kruopų reikės 2 stiklinių vandens).

Pagardinta pienu Pieniškas košes virkite taip: kruopas nuplaukite, užpilkite šaltu vandeniu ir palaikykite per naktį (ryžių mirkyti negalima, nes bus neskanūs). Rytą virkite kruopas tame pačiame vandenyje, kuriame mirko. Baigiant virti, vandenį nupilkite ir įpilkite karšto pieno. Jeigu verdate pienišką ryžių, miežių, avižinių arba kvietinių kruopų košę, kruopas 20–30 min. pavirkite vandenyje, jį nupilkite, tada įpilkite karšto pieno ir baikite virti.

Užvirinkite vandenį, pasūdykite arba pasaldinkite, suberkite kruopas, palaukite, kol vanduo vėl užvirs, sumažinkite ugnį ir uždenkite puodą dangčiu. Baigiant virti, reikėtų dar šiek tiek sumažinti kaitrą ir virti, kol puode visiškai neliks vandens. Nukaiskite puodą nuo ugnies ir leiskite šiek tiek pastovėti, kad kruopos iki galo išbrinktų. Grikių košė bus dar gardesnė, jei prieš virdama kruopas paskrudinsite keptuvėje. Kai kruopos įgaus auksinį atspalvį ir ims sproginėti, įdėkite šaukštą sviesto ir dar šiek tiek pakepinkite. Suberkite kruopas į puodą, užpilkite verdančiu vandeniu, uždenkite ir virkite ant silpnos ugnies maždaug 20 min. Kai grikiai sugers visą vandenį, nukelkite puodą nuo ugnies, susukite į laikraštį, šiltai apklostykite ir palikite košę brinkti maždaug 30 min.


42 | Laisvalaikis

Horoskopai

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Kryžiažodis

Aviną savaitė nudžiugins svariomis piniginėmis įplaukomis, tai smarkiai pagerins jūsų finansinę padėtį. Būkite pasirengę spręsti naujus uždavinius.

Jautis kitą savaitę turėtų sutelkti dėmesį pasiektų laimėjimų gynimui. Galite gauti pasiūlymą užimti aukštesnį postą ir užmegzti naudingus dalykinius kontaktus.

Dvyniai turėtų būti švelnesni ir lankstesni kolegų ir partnerių atžvilgiu. Nebijokite leistis į kompromisus. Galite gauti svarbią žinią, kurios seniai laukiate.

Vėžiai turėtų paimti į savo rankas reikalų tvarkymą ir užmegzti naujų dalykinių ryšių. Turėsite kaip reikiant padirbėti, bet rezultatai jums suteiks pasitenkinimą.

Liūtai netrukus gali gauti įdomų savo vadovų pasiūlymą. Iš visko sprendžiant, tai bus kažkoks naujas projektas, kur jums skiriamas pagrindinis vaidmuo.

Mergelės kitą savaitę neturėtų imtis kelių darbų išsyk, pasirinkite tai, kas jums šiuo metu svarbiausia. Nesidrovėkite taikyti įgytas žinias praktikoje.

Svarstyklės turės kaip reikiant padirbėti: sąžiningas darbas gali būti įvertintas vadovų pagyrimu arba paaukštinimu tarnyboje. Daug įdomaus ir malonaus jums žada pažintys su naujais žmonėmis.

Skorpionai pagaliau galės atsipalaiduoti. Jus neseniai persekiojusios problemos pasitrauks į antrą planą. Akivaizdžiai stabilizuosis finansinė padėtis.

Šauliai gali imtis naujų projektų. Vadovybė deramai įvertins jūsų nuopelnus, todėl jūsų profesinė padėtis sustiprės. Svarbiausia – neabejokite savo jėgomis.

be ir pasiruošti įtemptai, bet užtat daug žadančiai savaitei. Pasistenkite ne tik kalbėti, bet ir klausytis pašnekovų.

Vertikaliai: Spiritas. Piroga. Alnis. Cunamis. Lp. Kito. Iranas. Go. „Rsa“. Geimas. Kim. Ša. Tankas. Tarp. Akantas. Giria. Edvardas. Šarkos. Kaas. Tausa. TJ. Ani. Šals. VI. Sai. Va. Skusiu. „JAK“. Semas. Glosa. Kima.

Ožiaragiai turėtų apsišarvuoti kantry-

Parengė žurnalo „Oho“ redakcija

Vandeniams kitą savaitę prireiks suge-

rokai pažengti į priekį, tik reikia pasirinkti teisingą kryptį. Venkite pernelyg didelio darbo krūvio, tai gali pakenkti sveikatai.

Pažymėtuose langeliuose:

RETRANSLIACIJA

Žuvims suteikiama puiki galimybė ge-

Horizontaliai: Sakramentas. Plis. Jie. Pinta. AV. Rio. Kakava. IS. Taranas. Gandai. Pacientas. SG. Surikas. Kl. Namas. Šuo. Panas. TASS. Nimas. Šalia. Ris. Gausu. Os. Tirs. Karka. „Ji“. Žalgirio. VAM. Pompastika.

bėjimo nestandartiškai mąstyti. Netikėtas požiūris ir greita reakcija į bet kokius pokyčius bus jūsų profesinės sėkmės garantija.


Laisvalaikis | 43

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Anekdotai Jei Lietuvos mokykloje darbų bei kūno kultūros mokytojai meta rūkyti, tai tokia mokykla iškart tampa gimnazija. – Brangusis, ką man pasiimti prie jūros, kad visi tiesiog išsižiotų mane pamatę? – Rogutes.

sudoku Lengvas

8

4 1 3 6 9 8 5 3 5 9 4 2 3 1 4 3 5 8 2 7 7 6 4 9 6 1 8 2 6 1 9 5 4 7 3 Vidutinis

3 Chuckas Norrisas vieną kartą lankėsi Bermudų trikampyje – tos vietos daugiau niekas neberado. Kalbasi dvi kaimynės: – Jau vėlu, o mano vyras namo negrįžta. Ar tik nesusirado meilužės? – Kodėl tu visada taip blogai galvoji? Gal jis paprasčiausiai pateko į avariją? – Brangioji! Man atrodo, kad mes turėtume išsiskirti! – Radai ką nors geriau? – Ne geriau, bet pigiau. Žmona, stovėdama ant palangės, rėkia vyrui: – Viskas, aš šoku! Man nusibodo tavo neištikimybė! Nusibodo tvarkyti, gaminti! Ir nestumdyk manęs!

5

7

8

9 6

2

7

3

4 9 5 6

1 3

2 5

9

2

5

4 9

8 9

7 8


44 | Reportažas

15min • 2012 m. vasario 24 d.

Knygų mugė jau pirmąją dieną sutraukė minias

Čia be galo daug pagundų Audrė Domeikaitė a.domeikaite@15min.lt

400 renginių, pažintis akis į akį su 20-čia užsienio autorių, buvusio Lenkijos prezidento Aleksandro Kwasniewskio vizitas, tūkstančiai spaustuvės dažais kvepiančių knygų. Vilniaus knygų mugė pasiruošusi privilioti rekordinį skaičių lankytojų. Vos įėjęs pro parodų centro „Litexpo“ duris, įsilieji į bendraminčių minią. Ji plaukia prie leidyklų stendų, liečia knygų viršelius, klausosi konsultantų patarimų. „Gal kas šurmulio ir nemėgsta, bet čia jis kitoks – pakilesnis, kultūringas, dvasinis, – tikino garbaus amžiaus mugės lankytojas Algimantas. – Nors pinigų daug ir neturim, bet vis dėlto nusipirkom keletą knygų.“ „Tai yra didžiulė šventė, kuri leidžia susipažinti su visa literatūra. Tik čia be galo daug pagundų!“ – vyrui pritarė plačia šypsena pasipuošusi jo žmona.

Gal kas šurmulio ir nemėgsta, bet čia jis kitoks – pakilesnis, kultūringas, dvasinis. Ypatingas kvapas Šypsenų neslėpė ir leidyklų atstovai, kurie per mugę, anot Lietuvos leidėjų asociacijos prezidentės Lolitos Varanavičienės, džiaugiasi maždaug mėnesio apyvarta. „Leidėjams pirmoji Knygų mugės diena – kaip Kalėdos, o paskutinė – kaip Naujieji metai, – šmaikštavo vienos leidyklos atstovė, atsargiai vartydama tiesiai iš spaustuvės atvežtą naują knygą. – Jaučiate jos kvapą? Mugėje susiliedami tokie kvapai sukuria ypatingą atmosferą.“ „Knygų mugė itin svarbi mažosioms leidykloms, kurių knygos dėl nepakankamo populiarumo nepatenka į didžiųjų knygynų tinklus“, – aiškino Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto Leidybos centro direktorius Gytis Vaškelis.

Išaugusi plotu ir renginiais tryliktoji Vilniaus knygų mugė iki sekmadienio tapo skaitytojų traukos centru. T.Lukšio/BFL nuotr.

„Ateikite nusiteikę nepirkti“ Pakalbintų lankytojų teigimu, knygų kainos mugėje yra panašios kaip ir knygynuose. „Tik per pirmąsias knygų muges leidyklos stengėsi išvalyti sandėlius, pardavinėdamos knygas po kelis litus. Šiandien knygų leidėjai nebeakcentuoja pardavimų, bet orientuojasi į kultūrinę programą ir jos gylį“, – tikino L.Varanavičienė. Spausdami rankose Vilniaus knygų mugės programas, skaitytojai šiemet gali ieškoti net dešimties skirtingų mugės vietų, kuriose vyksta naujų knygų ir leidinių

pristatymai, susitikimai su rašytojais ir poetais, diskusijos aktualiomis temomis ar kūrybiniai susibūrimai. „Šiemet daug knygų pirkti neplanuoju, bet tikrai aktyviai dalyvausiu mugės renginiuose. Tik nežinau, kaip į visus, kurie man įdomūs, suspėti ir nepersiplėšti“, – žvelgdama į programoje suplanuotus beveik 400 renginių, svarstė lankytoja Dalia. „Jūs ateikite į mugę, nusiteikę nepirkti knygų. Po aplankytų renginių jos pačios nusipirks“, – šypsodamasis patarė G.Vaškelis.

Prezidentę Dalią Grybauskaitę sudomino knyga apie terorą.

Ar visi sutilps? Jau nuo pirmųjų mugės darbo valandų stebėdami plūstančius lankytojus, organizatoriai neslėpė nerimo, kaip šiemet išplėsta mugės erdvė sutalpins visus norinčius. „Neprisimenu, kad pirmąją mugės dieną – ketvirtadienį – būtų tiek žmonių. Matyt, lankytojai, remdamiesi ankstesnių metų patirtimi, nusprendė ateiti pirmosiomis mugės darbo valandomis, kad išvengtų spūsties. Man baisu, kas bus šeštadienį, kuris šiemet bus pats gausiausias renginiais – jų įvyks per 100“, – nuogąstavo L.Varanavičienė. Praėjusiais metais Vilniaus knygų mugėje apsilankė 61 tūkst. žmonių. Mugė veiks iki sekmadienio vakaro. Knygų mugės programą rasite internete www.vilniausknygumuge.lt


15min savaitraštis 2012.02.24