Apibendrinus atliktą tyrimą, galima formuluoti šias išvadas: 1. Šiluvos bazilikos Šventosios Šeimos altorius iki XX a. buvo tituluotas Šv. Juozapo vardu ir susijęs su šio šventojo kultu. Tyrimo metu paaiškėjo, jog nuo XVII a. antros pusės arba XVIII a. pradžios bažnyčioje veikė Šv. Juozapo brolija. Pamaldumo šv. Juozapui tradicija buvo išsaugota ir tęsiama XVIII a. II pusėje pastačius naują, mūrinę Šiluvos šventovę. 2. Nustatyta, jog Šventosios Šeimos paveikslas priklauso Žemiškosios Trejybės ikonografiniam tipui. Atitinkamame LDK kūrybos kontekste Šiluvos kūrinio savitumą sudaro jį papildantis Jėzaus tarp Šventojo Rašto aiškintojų siužetas. 3. Teologinė Šiluvos Šventosios Šeimos atvaizdo esmė – jame pabrėžiamas ne tik Dievo trijuose asmenyse slėpinys, bet ir jo ryšys per Jėzų su pasauliu, naująja Bažnyčia, kurios viena reikšmingiausių grandžių – šeima, sudaryta iš trijų būtiniausių elementų. Jėzaus radimas šventykloje, pirmoji jo savarankiškos veiklos apraiška, šiuo atveju ženklina naujo žemiškosios šeimos modelio, grindžiamo ryšiu su Dievu trijuose asmenyse, formulavimo baigtį.
Stankevičienė, Regimanta. Šiluvos bazilikos paveikslas Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu. Istorinis ir ikonografinis kon tekstas. In: Lietuvos dailės muziejus. Metraštis. T. 6. Vilnius: Lietuvos dailės muziejus, 2005, p. 45–74; Stankevičienė, Regimanta. Šiluvos bazilikos paveikslas Švč. Mergelė Marija su Vaikeliu. Istorinis ir ikonografinis kontekstas. In: <www. ldm.lt/Metrastis/Sestas_Stankevicienes_straipsnis.htm>; Šinkūnaitė, Laima. Šiluvos bažnyčios Dievo Motina su Kūdikiu. In: Lietuva – Marijos žemė / Sud. D. Jasulaitis. Marijampolė: Ardor, 1993, p. 45–49 ir kt. 2 Katela, Paulius. Šiluvos Marijos Šventovės istorija. Kretinga: Pranciškonų spaustuvė, 1937. 3 Telšių vyskupijos bažnyčių vizitacijų aktai. LVIA. F. 669, ap. 2, b. 221, 225, 232, 237 ir kt. 4 Šinkūnaitė, Laima. Šiluvos istorija ir šventumas. In: Artuma. 2000, Nr. 7–8, p. 20–26; Šinkūnaitė, Laima. Šiluvos Švč. Mergelės Marijos Gimimo bazilika: dailės iko nologija. Žodinis pranešimas. In: Mokslinė konferencija Šiluva Lietuvos kultūroje, skirta Švč. Mergelės Marijos apsireiškimo Šiluvoje 400 metų Jubiliejui. Kaunas: Vytauto Didžiojo universitetas, 2008 m. balandžio 18 d. 5 Šiluvos parapinės bažnyčios 1677 m. vizitacija. KAKA. B. 139, l. 55. 6 Šiluvos bažnyčios 1736 m. inventorius. KAKA. B. 50, lapai nesunumeruoti. 7 Trys altoriai dabar turi kitus titulus. Plg. Šinkūnaitė, op. cit., 2008. 8 Šiluvos bažnyčios 1736 m. inventorius. KAKA. B. 50, lapai nesunumeruoti. 9 Šiluvos bažnyčios 1796 m. inventorius. KAKA. B. 51, l. 3. 10 Kadangi iki XX a. Šventosios Šeimos altorius buvo tituluojamas Šv. Juozapo vardu, toliau tekste jis ir vadinamas šiuo titulu, išskyrus atvejus, kai kalbama apie XX ir XXI a. 11 Šiluvos bažnyčios 1855 m. vizitacijos aktas. LVIA. F. 669, ap. 2, b. 322 ir kt. 12 Józef Oblubieniec. In: Encyklopedia katolicka. T. 8. Lublin: Katolicki Uniwersytet Lubelski, 2000, s. 130; Lietuvos vienuolynai: vadovas / Sud. R. Janonienė, D. Klajumienė. Vilnius: Vilniaus dailės akademijos leidykla, 1998, p. 275. 13 Flaga, Jerzy. Bractwa religijne w Rzeczypospolitej w XVII i XVIII wieku. Lublin: Wydawnictwo KUL, 2004, s. 108. 14 Kun. Petras Veblaitis – buvęs ilgametis Kauno arkivyskupijos kurijos notaras ir archyvaras. 15 Šiluvos bažnyčios archyvinių dokumentų turinys. KAKA. Šiluvos parapijos archyvas. Byloje įsegti ir keli 1
Š I LU VA
Išvados
Nuorodos
O F
nevienareikšmį, sudėtingą teologinį turinį, susijusį su bendra Šiluvos bazilikos tematika.
75
SH R I N E
Taigi Šventosios Šeimos atvaizdo ir jo konteksto analizė patvirtina, kokia gili, plati, neišsemiama gali būti teologinė ir jai artima ikonografinė įvairovė. Iš pirmo žvilgsnio paprastas paveikslo siužetas aprėpia
4. Šventosios Šeimos atvaizdas harmoningai įsilieja į altoriaus, o šis – į bendrą Šiluvos bazilikos ikonografijos kontekstą. Šventosios Šeimos temos atgarsiai jaučiami keliose šventovės vietose, tačiau paveikslas labiausiai susijęs su Šv. Onos altoriumi, kurio atvaizde taip pat įžvelgiamas Dangiškosios ir Žemiškosios Trejybės aspektas.
T H E
Tėvas. Tačiau glaudžiausiai Šventosios Šeimos altorius susijęs su toje pačioje šventovės pusėje esančiu Šv. Onos altoriumi, kuriame yra paveikslas, vaizduojantis Mariją, šv. Oną ir Vaikelį Jėzų tarp jų, šalia žaidžiantį vaikiško amžiaus šv. Joną Krikštytoją (XVIII a. antra pusė, 9 pav.). Viršuje nutapyta Švč. Trejybė, Dievo Tėvo gloriją juosia minėtieji Šventojo Rašto žodžiai: „[...] yra trys liudytojai danguje [...]. Ir yra trys liudytojai žemėje“ (1 Jn 5, 7–8)41. Peršasi išvada, jog čia irgi pabrėžiamas Žemiškosios Trejybės aspektas, jos ryšys su Dangiškąja Trejybe. Tik čia šv. Juozapą pakeičia šv. Ona. Šis pavyzdys taip pat vertas atskiro tyrinėtojo žvilgsnio.