PRIEDAS APIE ŽEMĖS ŪKĮ, EKONOMIKĄ, RINKĄ
2012 m. birželio 13 d. • Nr. 47 (9170)
Ūkininkų žinios
Bando pažaboti žemės spekuliantus Žemės ūkio paskirties žemė vis dažniau tampa ne gamybos priemone, o investavimo ir net spekuliavimo objektu. Dėl to žemdirbiai pagrįstai nerimauja.
Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
Albinas Čaplikas VL žurnalistas, albinas.caplikas@valstietis.lt
Premjero potvarkiu praėjusių metų liepos mėnesį sudaryta darbo grupė turėjo išsiaiškinti, ar iš tikrųjų žemė supirkinėjama siekiant ją brangiau perparduoti ar perleisti užsieniečiams. Praėjus beveik metams, darbo grupė pagaliau pasidomėjo, ką apie tai galvoja ir patys žemdirbiai.
Siūloma nustatyti pirmumo eilę Nuo pasaulinės ekonomikos krizės pradžios finansų rinkose buvo
įvairiausių prognozių, kol galiausiai paaiškėjo, kad padėtis – ne itin optimistinė. Tada ne tik maklerių, bet ir daugelio pinigingų fizinių asmenų žvilgsniai nukrypo į bene stabiliausią sektorių – žemės ūkį. Vieni pradėjo investuoti, dalyvauti sudarant išankstinius žemės ūkio ir maisto produktų supirkimo bei pardavimo sandorius, o kiti – pirkti žemę ateityje tikintis ją brangiau parduoti. Taigi žemę vis dažniau imta traktuoti ne kaip gamybos priemonę, o kaip investavimo ir net spekuliavimo objektą. Tai žemdirbiams sukėlė pagrįstą nerimą. „Pastebėjome, kad į šią sritį vis daugiau patenka užsienio arba ne-
aiškios kilmės kapitalo, kuris daro įtaką žemės vertei, taigi ir žemės ūkio produktų gamybai“, – sakė Žemės ūkio ministerijos (ŽŪM) Žemės politikos departamento direktorius Audrius Petkevičius. Darbo grupė turėjo rasti priešnuodį. Perkantiesiems žemę bandyta nustatyti naujus reikalavimus. Pavyzdžiui, buvo numatyta pirmumo teise leisti žemę pirkti bendraturčiams (Civilinio kodekso 4.79 straipsnyje nustatyta tvarka). ŽŪM siūlė pirmenybę įsigyti žemės ūkio paskirties žemę teikti valstybei, jei jos neperka bendraturčiai. Trečioje vietoje liktų kaimyninių žemės sklypų savininkai,
Redaktorė Meilė Taraškevičienė meile.taraskeviciene@valstietis.lt Išeina trečiadieniais
o ketvirtoje – parduodamo sklypo naudotojai, t. y. nuomininkai. Jei niekas nepasinaudotų pirmumo teise, žemės savininkas galėtų žemę parduoti bet kuriam kitam asmeniui.
Kliūtis nesunku įveikti Norintiesiems įsigyti privačios žemės ūkio paskirties žemės ketinama kelti specifinius reikalavimus. Pavyzdžiui, siūloma nustatyti, kad minėtos paskirties žemę galės įsigyti tik tie fiziniai asmenys, kurie Ūkininko ūkio įstatymo nustatyta tvarka bus įregistravę ūkininko ūkį arba turės žemės ūkio išsimokslinimo diplomą arba dokumentą, patvirtinantį profesinį pasirengimą ūkininkauti. Juridiniai asmenys galės įsigyti žemės ūkio paskirties žemę, jei bus pripažinti žemės ūkio produkcijos gamintojais, kurių metinės įplaukos už realizuotą prekinę žemės ūkio produkciją sudarytų daugiau nei 50 proc. visų gautų pajamų. Tiesa, numatyta išimtis, pagal kurią minėti reikalavimai netaikomi asmenims (ir juridiniams, ir fiziniams), vieną kartą įsigyjantiems iki 1 ha žemės ūkio paskirties žemės. „Taip siekiama išvengti padėties, kuri yra šiuo metu, kai daug akcinių bendrovių įsteigta tik žemei įsigyti ir uždarbiauti ją nuomojant ar perparduodant“, – teigė A.Petkevičius. Ar akcinės bendrovės neįveiks šios kliūties? „Šį reikalavimą nesunku įvykdyti – tereikia, pavyzdžiui, per metus parduoti ritinį šieno ir daugiau nieko nedaryti. Štai ir atsiras teisė pirkti žemės ūkio paskirties žemę“, – priekaištavo projekto rengėjams ūkininkas Saulius Daniulis. A.Petkevičius ūkininko argumento nesugebėjo paneigti. Beliko pagąsdinti ūkininkus: „Jei mes nesusitarsime, tai darbo grupėje dalyvaujantys liberalai gali pasiūlyti apskritai netaikyti jokių apribojimų.“ Nukelta į 10 p. f
Dilgėlės kantriai laukia perdirbėjų Išskirtinių savybių turinčiais augalais – dilgėlėmis – kol kas domisi tik mokslininkai ir vos keli ūkininkai. Jei atsirastų dilgėlių perdirbimu užsiimančių įmonių, jų augintojų būtų daugiau. Jolita Žurauskienė VL žurnalistė
Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) filialo Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė teigė, kad dilgėlių pluoštas puikiai pakeistų linus.
Susidomėjo neatsitiktinai LAMMC filialo Upytės bandymų stoties vyresnioji mokslo darbuotoja Elvyra Gruzdevienė pasakojo, kad sumažėjus linų plotams buvo pradėta ieškoti kitų pluošto turinčių augalų rūšių, kurios galėtų augti ir būti produktyvios Lietuvoje. Pasirinktos pluoštinės dilgėlės. LAMMC filiale bandymai buvo pradėti 2007 m., kai juos užsakė Žemės ūkio ministerija. Bandymams buvo skirtos kelios bandymų lauko eilutės, vėliau auginamų dilgėlių plotas padidėjo. „Tyrėme, kaip dilgėlės auga, vystosi, koks jų derlius. Sodinome dilgėles nevienodo pločio – 60 cm ir 100 cm – tarpueiliais, o tarp augalų palikdavome 60 cm. Šiuo metu dilgėlių bandymai atliekami 15 arų plote“, – sakė E.Gruzdevienė. Nukelta į 10 p. f
VL archyvo nuotrauka
Mokestis ne pagal kišenę Nuo šių metų balandžio mėnesio gyvulių produktyvumo kontrolė (GPK) prilyginta ekonominei veiklai, todėl jos paslaugoms pradėtas taikyti 21 proc. PVM. Lina Žalienė Gerokai pabrangusios gyvulių produktyvumo kontrolės paslaugos, ypač dabar, kai mažėja pieno supirkimo kaina, ūkininkus privertė sunerimti. Daugelis jų ėmė svarstyti, ar nevertėtų visai atsisakyti šios paslaugos. Kokia GPK nauda, ar verta tam skirti lėšų, klausiame UAB „Gyvulių produktyvumo kontrolė“ direktorės Irenos TABAKAJEVIENĖS.
Pasak I.Tabakajevienės, gyvulių produktyvumo kontrolės naudą dažniauPetro Malūko nuotrauka siai tenka aiškinti tik smulkių bandų savininkams.
se laikoma daugiau kaip 50 karvių, kontroliuojamų karvių skaičius viršija 84 proc. Per pastaruosius metus kontroliuojamų gyvulių skaičius nekinta. Stambiose bandose jų skaičius didėja, stambėja ir kontroliuojamos bandos dydis. Šiuo metu vidutinė kontroliuojama banda – 30 karvių. Karvių skaičius mažėja smul-
kiuose ūkiuose. Smulkių bandų savininkai yra vyresnio amžiaus, todėl kai kurie iš jų traukiasi iš prekinės žemės ūkio gamybos. Kita priežastis – smulkūs, nerentabilūs pieno ūkiai, kurie negali investuoti į pažangias technologijas, nors jų labai reikia griežtėjantiems reikalavimams pieno kokybei įgyvendinti. Nukelta į 11 p. f
Kiek šalies pieno ūkių kontroliuoja gyvulių produktyvumą? Kaip pastaraisiais metais kito GPK paslaugų populiarumas? Gegužės pradžioje šalyje iš viso kontroliuota 4,7 tūkst. pieninių galvijų bandų, iš viso 142,5 tūkst. karvių. Tai yra 43,3 proc. visų šalyje laikomų galvijų. Ūkiuose, kuriuo(Užs. 147)