Ūkininkų žinios
14
2011 m. liepos 9 d. • Nr. 53–54 (9072–9073) Valstiečių laikraštis
Specialistai pataria
Paskutinė proga padidinti javų derlingumą Gegužės pabaigoje ir birželio pradžioje dėl karščių bei sausros augalai augo bei vystėsi prasčiau. Vėliau dėl dažnesnių kritulių pasėliai gražiai suvešėjo, tačiau daug kur liko išretėję jų plotai. Gresia ligų protrūkiai
Šiuo metu orų sąlygos yra labai palankios augalams augti, todėl žieminius javus vertėtų papildomai patręšti per lapus. Raimundo Šuikos nuotrauka
Andrius Lukoševičius AB „Linas Agro“ vadybininkas,
prof. Albinas Šiuliauskas Praėjusią savaitę lankytasi Raseinių, Jurbarko, Radviliškio ir Panevėžio rajonų ūkiuose. Pasėlių būklė juose nuosekliai gerėja, nes lietūs jau prisotino dirvas drėgme, o dienomis oro temperatūra optimali (20–25 0C) augalams augti. Pakanka ir saulės energijos, nes lietūs tik trumpalaikiai. Todėl net šiauriniuose šalies rajonuose ankstyvesnės sėjos žieminiai javai jau pieninės brandos, t. y. savaite anksčiau nei visada.
brandos pradžios vieno grūdo svoris vidutiniškai padidėdavo 0,65–1,0 mg per parą (o tai atitiktų 1 000 grūdų svorio didėjimą 0,65–1,0 g), o visą pieninės brandos tarpsnį vieno grūdo svoris per parą vidutiniškai padidėdavo 1,25–1,50 mg. Šią vasarą pirmame grūdų augimo etape (iki pieninės brandos) grūdų svoris vidutiniškai padidėjo net 0,8–1,2 mg per parą, arba 20–25 proc. daugiau nei įprastai. Žinant, kad pieninės grūdų brandos tarpsnis yra intensyviausias grūdų derliaus au-
gimo metas (vaškinės brandos metu grūdų svorio didėjimas sumažėja net 2–4 kartus), būtina išnaudoti šios vasaros paskutinę galimybę padidinti žieminių javų derlingumą, ypač žinant, kad per ateinančias dvi tris savaites pakaks šilumos, drėgmės ir saulės. Ūkininkams reikia tik optimaliai aprūpinti augalus maisto medžiagomis. Vadinasi, tręšimas per lapus pieninės brandos pradžioje šią vasarą gali padėti padidinti žieminių javų derlingumą bent 0,4–0,5 t/ha-1.
Žieminių kviečių papildomo tręšimo per lapus įtaka jų grūdų derliui ir jo struktūrai Ekspediciniai tyrimai 2007–2010 m. Grūdų Derliaus struktūra derlius, Grūdų skai- 1 000 grū- Varpos Baltymų t/ha-1 čius varpo- dų svoprodukty- kiekis, je, vnt. ris, g vumas, g proc.
Tikrai gera pradžia
Tręšimo variantai
Grūdus žieminių kviečių varpose skaičiavome visuose Lietuvos regionuose. Rezultatai labai skyrėsi. Grūdų skaičius varpose priklausė nuo auginimo agrotechnikos, dirvų našumo ir veislės ypatumų. Tačiau šią vasarą kviečių varpoje rasime vidutiniškai 35–37 grūdus, arba 2–4 grūdais daugiau už daugiamečius rodiklius. Vilčių teikia ir grūdų svorio didėjimo tempai. Mūsų daugiamečių tyrimų duomenys rodo, kad nuo apsivaisinimo iki pieninės
IŠRETĖJĘ PASĖLIAI (apie 300–350 vnt. m-2) Be papildomo tręšimo (foninis tręšimas N150P60K90) Karbamidas 30 kg/ha-1 plaukėjimo pradžioje Tręšta du kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo po 30 kg/ha-1 karbamido Tręšta tris kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo + pieninės brandos pradžioje po 30 kg/ha-1 karbamido VIDUTINIO TANKUMO PASĖLIAI (apie 400–450 vnt. m-2) Be papildomo tręšimo (foninis tręšimas N150P60K90) Karbamidas 30 kg/ha-1 plaukėjimo pradžioje Tręšta du kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo po 30 kg/ha-1 karbamido Tręšta tris kartus: plaukėjimo pradžioje + 10 dienų po žydėjimo + pieninės brandos pradžioje po 30 kg/ha-1 karbamido
4,15 4,86 5,26
30,5 34,8 35,0
40,3 41,5 44,8
1,23 1,44 1,56
12,70 12,84 13,02
5,67
35,3
47,5
1,68
13,62
5,33 6,06 6,66
31,0 34,3 34,9
40,1 41,0 44,5
1,24 1,41 1,55
12,47 12,72 12,91
7,14
34,8
47,7
1.66
13,15
95
98
dyz.
dujos
4,45
–
4,12
2,16
4,58 4,55
– 4,61
4,28 4,25
2,29 –
Negailestingi bulvių naikintojai
Lito ir užsienio valiutų santykiai Lietuvos bankas nuo 2011 metų liepos 8 dienos nustato tokius lito ir užsienio valiutų santykius. * – oficialus lito kursas – 3,4528 lito už 1 eurą, galiojantis nuo 2002 m. vasario 2 d., patvirtintas Lietuvos Respublikos Vyriausybės (Žin., 2002, Nr.12-417) ir Lietuvos banko valdybos (Žin., 2002, Nr.12-453) nutarimais.
Pavadinimas
Kodas
Euras* Baltarusijos rublis Didžiosios Britanijos svaras sterlingų JAV doleris Latvijos latas Lenkijos zlotas Rusijos rublis Ukrainos grivina
EUR* BYR GBP USD LVL PLN RUB UAH
Valiutos kiekis 1 10 000 1 1 1 10 100 10
Artėja karščiai Stebėdami ligų paplitimą pasėliuose, visada atkreipkite dėmesį ir į juose esančius kenkėjus. Jei jų žalingumo riba viršyta, į fungicidų tirpalą įmaišykite ir insekticidą. Ypač sparčiai pasėliuose dauginasi ieviniai ir javiniai amarai, kenkiantys visam augalui, taip pat pjūkleliai, muselės. Lapus labai žaloja lemai. Naudotini insekticidai Eforija – 0,4 l/ha-1 arba Karate Zeon – 0,2 l/ha-1. Rapsų pasėliuose nuo ankštarinių paslėptastraublių, gumbauodžių, vėlyvos sėjos vasarinių rapsų pasėliuose nuo žiedinukų galima naudoti Karate Zeon – 0,15 l/ha-1, Proteus – 0,75 l/ ha-1 arba Mavrik – 0,3 l/ha-1. Prognozuojama, kad liepos mėnesį temperatūra bus aukštesnė už daugiametį vidurkį, tačiau mėnesio pabaigoje, kai prasidės žieminių rapsų pjūtis, kritulių kiekis turėtų būti didesnis už daugiametį vidurkį. Aukštų temperatūrų sukelti trumpalaikiai, bet stiprūs škvalai, kelias dienas besitęsiantys lietūs, ypač su dideliu vėju, gali padaryti labai didelių nuostolių rapsų derliui dar nespėjus į laukus įvažiuoti kombainams. Todėl skubame priminti, kad šią savaitę prasideda ir žieminių rapsų purškimo lipnių medžiagų Aventrolis – 0,75-1 l/ha-1 arba Spodnam – 0,75 l/ha-1 ir karbamido – 20 kg/ha-1 mišiniais optimalus laikas. Bandymų duomenys rodo, kad toks purškimas padidina žieminių rapsų sėklų derlingumą ne mažiau kaip 0,25–0,35 t/ha-1, o vėliau pradėjus jų pjūtį, derliaus priedai gali ir padvigubėti. rapsai.lt
Klausiate – atsakome
Šios savaitės degalų kainos (Lt) Degalinės
Žieminių kviečių pasėlių tręšimas per lapus karbamido (30 kg/ha-1) tirpalais jų pieninės brandos pradžioje padidino grūdų derlių 0,41–0,48 t/ha-1. O palyginę tris kartus per lapus tręštų pasėlių ir netręštų per lapus derlingumą matome, kad patręšus derliai padidėjo net 1,52–1,81 t/ha-1. Įspūdingas derliaus padidėjimas. Išsamesnė tyrimų duomenų analizė rodo, kad ankstyvasis tręšimas per lapus labiau didina grūdų skaičių varpoje, o vėlesnis tręšimas didina grūdų svorį ir baltymų kiekį juose. Šilti ir drėgni orai yra palankūs ne tik augalams augti, bet ir įvairioms ligoms plisti. Kai susidaro optimalios sąlygos ligoms plisti, jų protrūkis būna staigus ir neretai padaro daug žalos ne tik pasėlių derlingumui, bet ir jo kokybei. Todėl vėlyvesnės sėjos vasarinių javų pasėliuose, kuriuose dar nenaudoti fungicidai juos išpurškiant ant varpos, būtina kuo skubiau tai padaryti, kad apsaugotume vėliavinį lapą ir ypač augalo varpą. Tam puikiai tinka fungicidai: Taspa – 0,5 l/ha-1, Orius – 1 l/ha-1, Folikur – 1 l/ ha-1. Labai geruose ir didelį potencialą turinčiuose javų pasėliuose rekomenduojame naudoti ilgą apsauginį poveikį ir žalinimo efektą turinčio fungicido Amistar – 0,4 l/ha-1 ir Taspa – 0,3 l/ha-1 mišinį. Taip galima
pailginti augalų vegetaciją ir atitolinti jų pjūtį (jei tai yra naudinga) dėliojant javų laukų pjūties planą. Miežių pasėliuose reikėtų naudoti gerą gydomąjį ir ilgą apsauginį poveikį turinčių fungicidų mišinį iš Amistar – 0,4 l/ha-1 ir Tilt – 0,3 l/ ha-1 arba Duett Ultra – 0,3 l/ha-1. Žydinčius vasarinių rapsų pasėlius, jeigu dar nenaudoti fungicidai nuo baltojo puvinio (sklerotinia) arba juodosios dėmėtligės (alternaria), reikia purkšti vienu iš fungicidų: Amistar – 0,5 l/ha-1, Cantus – 0,5 l/ha-1 arba Orius – 1 l/ha-1.
Santykis 3,4528 4,8557 3,8485 2,4075 4,8690 8,7463 8,6047 3,0135
Lervos purškiamos, kai užauga 3–8 mm ilgio.
„Koks tinkamiausias bulvių nuo kolorado vabalų purškimo laikas?“ – klausia skaitytoja iš Ukmergės r. Konsultuoja agronomė Asta Mažeikaitė
Gausiai paplitę kolorado vabalai gali sunaikinti daugiau kaip pusę bulvių derliaus. Žmonės neretai klausia,
Klaudijaus Driskiaus nuotrauka
kodėl lauką nupurškus fungicidais, kolorado vabalų lervos nežūva. Suaugėliai bulvių lapais maitinasi tik papildomai, apgrauždami tik jų kraštus. Iš tikrųjų lervų apetitas gerokai didesnis. Jos nugraužia visą lapiją iki stambiųjų bulvės virkščių. Bulvių gumbai, netekę maisto šaltinio iš žalumos, nustoja
augti. Tad nėra ko stebėtis, kad bulvių derlius būna labai menkas. Kolorado lervas nesunku sunaikinti, nes jos gyvena augalo paviršiuje. Jų purkšti nereikia skubėti. Lervos purškiamos, kai užauga 3–8 mm ilgio. Insekticidai veikia gerai, tačiau reikia atsižvelgti į purškimo sąlygas. Dažnai yra tekę matyti, kad žmonės, ypač kolektyviniuose soduose, bulves purškia vidudienį, kai oro temperatūra būna apie 30 laipsnių karščio. Todėl preparato efektyvumas smarkiai sumažėja. Optimali purškimo temperatūra – 10–20 laipsnių šilumos, todėl purkšti geriausia ryte arba vakare. Kitas labai svarbus veiksnys – lietus. Po purškimo insekticidai būtinai turi nudžiūti, todėl svarbu, kad nupurškus bulves nelytų bent 2–3 valandas.