Banzai! 2013 nr 2

2013 Nr. 2 (3)

KALĖDOS tolimojoje Jap on i j oj e

AMV kūrėjos dienoraštis

Susipažinkite: japoniškos dramos

Final Fantasy XIV A Realm Reborn

5

BŪDAI

kaip įtraukti draugus į anime

TURINYS

SVEIKI, MIELI SKAITYTOJAI! Artėjant Kalėdoms ir mes turime Jums dovaną – Jūsų kompiuterio ekranuose jau antrasis mūsų numeris. Malonu, kad pirmąjį sutikote džiugiai, kad ir su krūva kritikos. Kai ką jau patys žinojom, tačiau nusprendėme, kad tuo metu išleidimas buvo svarbiau negu stipresnis patobulinimas, tad tikime ir tikimės, kad su kiekvienu numeriu tokių liapsusų bei kitokio burbėjimo vertų dalykų pasitaikys vis mažiau.

Truputėlį prasiplėtus komandai, šiame numeryje rasite daugiau straipsnių nei praeitame, tikimės, kad jie bus tiek pat, o gal net labiau, įdomūs kaip ir anieji. Žinoma, kadangi numeris skirtas gruodžiui, būtinai surasite straipsnius apie japoniškas Kalėdas bei Naujuosius metus. Siekėme išlaikyti pusiausvyrą tarp kultūros bei pramogų, tad tikimės, kad kiekvienas vėl suras kažką sau įdomaus.

Banzai! komanda linki Jums šiltų bei snieguotų švenčių!

Susitiksime jau 2014-tais!

Eglė

2

3 Naujienos 4 Kalendorius 6 Kalėdos tolimojoje Japonijoje 8 Susipažinkite: japoniškos dramos 10 Tradiciniai japonų muzikos instrumentai 12 Final Fantasy XIV: A Reals Reborn 14 5 būdai, kaip įtraukti draugus į anime 15 Yokai 18 14 žingsnių, kaip švęsti Najuosius japoniškai 22 Yojinbo - asmens sargybiniai 25 AMV kūrėjos dienoraštis

✳

KOMANDA

Vyriausioji redaktorė: Eglė Žurnalistai: Živilė Rita Lukas Eglė Svajūnas Žurnalo dizainerė: Margarita Viršelio iliustracijos autorė: Margarita Musytė

Banzai!

Naujienos

Juozas Statkevičius pristatė Japonijos įkvėptą kolekciją Lapkričio 24-tą dieną Vilniaus Siemens arenoje dizaineris Juozas Statkevičiaus pristatė savo naująją kolekciją, skirtą 2014 metų pavasariui ir vasarai. Šią kolekciją įkvėpė J. Statkevičiaus kelionė į Japoniją, ten kūrėją stebino prieštaringa kultūra, kurioje susipina senosios tradicijos ir naujosios technologijos. Pats dizaineris tą vakarą taip pat dėvėjo kimono ir plaukus buvo susisegęs į samurajišką kuodą.

Imperatoriaus gimimo dienos šventė Japonijos ambasadoje

Suimtas žmogus, grasinęs parduotuvėms dėl mangos

Gruodžio 11 d. viename iš Vilniaus viešbučių Japonijos ambasada organizavo Japonijos Imperatoriaus gimimo dienos progai skirtą priėmimą. Į šventę susirinko daugiau nei 380 garbingų svečių iš politikos, ekonomikos, kultūros pasaulio bei mokymo institucijų. Visi drauge galėjome šventiškai paminėti Japonijos Imperatoriaus gimimo dieną.

36 metų vyriškis gruodžio 15 buvo suimtas po ilgo bandymo paveikti knygynus ir didžiąsias parduotuvių grandines, kad šios liautųsi pardavinėję populiarią mangą Kuroko no Basuke ir su ja susijusius daiktus.

Hirofumi Wasanabe, gyvenantis Osakoje, prisipažino metų laikotarpyje išsiuntęs daugiau kaip 400 grasinančių laiškų pardavėjams ir žiniasklaidai. Paveiktos grasinimų, kai kurie knygynai bei parduotuvės iš tikrųjų buvo išėmę šią manga bei susijusius DVD iš savo lentynų.

Pasaulinė premjera Kaune Nuvilnijus naujųjų metų šurmuliui, kartu su 140 atlikėjų ir mišria Lietuvos-Japonijos trupe scenoje pražys sakuros. Pasaulį išvys didinga muzikinė oratorija „Sakurų prisiminimai”, skirta pažymėti taurų žygdarbį atlikusiam Japonijos diplomatui bei konsuliniam pareigūnui Čijunei Sugiharai. Jis, 1939–1940 metais rezidavęs Lietuvoje, išgelbėjo apie 10 000 Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos žydų gyvybių. Scenos vyksmas nesieks atkartoti konkrečių istorinių įvykių ar Japonijos diplomato biografinių detalių, tačiau akcentuos Č. Sugiharos atliktą humanistinį žygdarbį. Oratorijos režisierius – Shugo Ikoh, kompozitorius – Atsuhiko Gondai, dirigentė Nishimoto Tomomi, scenografiją kuria Hiromi Tokumasu, kostiumus – Hidehiko Emi, vyriausiasis prodiuseris – Hiroyuki Yamashita. Japonų menininkams talkins libreto autorius lietuvių poetas ir žurnalistas Rimvydas Stankevičius, Kauno miesto simfoninis orkestras (vad. Algimantas Treikauskas), garsūs lietuvių operos solistai, Kauno berniukų ir jaunuolių choras „Varpelis“ (vad. Ksaveras Plančiūnas) bei jaunieji teatro aktoriai. Oratorija bus rodoma tik tris kartus, 2014 m. sausio 5, 6, 7 d. Didžiojoje scenoje.

Naujienas rinko: Eglė

3

Kalendorius

1933 12 01

Gimė garsus manga ir anime kūrėjas Hiroshi Fujimoto, dar žinomas slapyvardžiu Fuji Fujiko. Per savo gyvenimą sukūręs daugybę įvairių manga, didžiausius nuopelnus pasiekė, sukūręs tokius kūrinius kaip „Doraemon“, „Esper Mami“ ir „Kiteretsu Daihyakka“.

Japonijos imperatorius Hirohito pasirašo įsijungimo į Antrąjį Pasaulinį karą sutartį. Japonija prisijungia prie Ašies valstybių ir pradeda karinius veiksmus prieš JAV.

1976 12 02

Gimė pagrindinis roko grupės „Asian Kung-Fu“ generation vokalistas Goto Masafumi.

Antonius Johannes “Anton” Geesink, Olandijos profesionalus dziudo imtynininkas pirmą kartą įveikė visus Japonijos sportininkus ir tapo pasaulio čempionu. Iki tol niekam nebuvo pavykę to pasiekti ir Japonija buvo vienvaldė dziudo čempionatuose, laimėdavusi visas prizines vietas per visas varžybas. Skaudi diena Japonijai... Įdomus faktas apie Antoną – jis buvo 198cm ūgio ir svėrė 120kg. Kaip tuo metu jis buvo tiesiog milžinas.

2006 12 04

4

1950 12 06

Japonija surengia Perl Harboro antpuolį. Aviacija ir povandeniniai laivai netikėtai puolė čia dislokuotą JAV Ramiojo vandenyno laivyną (nuskandino 4 linijinius laivus, 2 eskadrinius minininkus, 1 minavimo laivą, smarkiai apgadino 4 linijinius laivus, 3 kreiserius, 1 eskadrinį minininką, sunaikino 188 lėktuvus, dar 159 lėktuvai smarkiai apgadinti). Žuvo 2402 JAV kareiviai, 1247 sužeisti.

Japonijoje minima Bodhi diena. Ši diena skirta paminėti Budos nušvitimui, nes manoma, kad Buda nušvitimą patyrė būtent gruodžio 8 dieną.

1941 12 08

1961 12 03

Prie Japonijos krantų buvo nufilmuotas vienas didžiausių pasaulyje kalmarų (maždaug 2,3m ilgio ir sveriantis apie 150kg).

Gimė Joe Hisaishi, garsus japonų kompozitorius ir muzikos režisierius, žinomas dėl daugiau kaip 100 jo sukurtų filmų garso takelių ir solo albumo, datuojamų nuo 1981 m.

Jo kūriniuose vyrauja skirtingi žanrai: minimalistinė, elektroninė, Europos klasikinė bei japonų klasikinė muzika. Joe Hisaishi taip pat kuria dainų tekstus, aranžuoja ir diriguoja muzikos koncertuose. Labiausiai žinomas dėl bendradarbiavimo su animatoriumi Hayao Miyazaki, kurio anime filmams parašė muziką. Taip pat sukūrė muziką ir keletui Takeshi Kitano filmų.

1941 12 07

1941 12 01

JAV ir Jungtinė Karalystė paskelbia pradedanti karą prieš Japoniją.

Kinija paskelbia karą Japonijai.

12 08

1941 12 09

1968 12 10

Banzai!

Japonijoje įvyko didžiausia šalies istorijoje neišaiškinta vagystė. Ankstų gruodžio dešimtosios rytą, keturi Nihon Shintaku Ginko banko darbuotojai pervežinėjo 300 milionų jenų (apie 900 tūkstančių JAV dolerių pagal to meto keitimo kursus). Jiems bevažiuojant gatve pro Tokyo Fuchu kalėjimą, juos sustabdė jaunas uniformuotas policininkas ir pranešė, kad gauta informacija, jog banko valdytojo namas buvo susprogdintas ir yra tikimybė, kad pervežimo mažina taip pat gali būti užminuota. Keturi darbuotojai išlipo iš mašinos, o policininkas palindo po ja patikrinti, ar nėra bombos. Iš tikrųjų jis palindęs sumontavo mažą dūminę bombą ir ją detonavo. Darbuotojai, pamatę iš po automobilio sklindant dūmus, išsigandę pradėjo bėgti. Tuomet policininkas sėdo į automobilį ir nuvažiavo.

Japonijos traukinių gamybos kompanija „Maglev“ pasiekia pasaulio traukinių greičio rekordą – 534km per valandą.

1944 12 13

Japonų kamikadzė trenkiasi į JAV kreiserį Nešvilyje, šia savo ataka nusinešdamas 138 gyvybes.

Japonijos imperatorius Hirohito pasirašo įsijungimo į Antrąjį Pasaulinį karą sutartį. Japonija prisijungia prie Ašies valstybių ir pradeda karinius veiksmus prieš JAV.

1883 12 14

1941 12 01

Gimė aikido kovos meno pradininkas ir kūrėjas Morihei Ueshiba.

Aikido – šiuolaikinis rytų kovos menas, sukurtas 1930–1960 metais. Aikido pagrindas – Daito ryu aikijujutsu bei kenjutsu japoniška kardo valdymo technika. Aikido yra vienas iš gražiausių šiuolaikinių Japonijos kovos menų. Pagrindinė aikido užduotis – susilieti su puolančiojo judesiu ir jį pratęsti, kontroliuojant ir nukreipiant energiją. Priešingai nei daugumoje kitų kovos menų, aikido stengiasi puolimą priimti, o ne blokuoti jį.

Įvyko Noryang mūšis, paskutinis mūšis Septynerių Metų kare. Mūšyje susikovė Korėjos ir Japonijos laivynai. Mūšį Japonija skaudžiai pralaimėjo.

1942 12 20

Japonija pradėjo pirmąjį Kalkutos bombardavimą.

Gimė Seicho Matsumoto, žymus japonų mistikos bei detektyvų rašytojas, žurnalistas.

Samurajus Ito Hirobumi tapo pirmuoju Japonijos ministru pirmininku.

Gimė dabartinis Japonijos imperatorius Akihito. Šiemet švenčiantis 80-ties metų jubiliejų, Akihito sostą užėmė 1989-taisiais.

1997 12 24

1933 12 23

1982 12 25

Japonijos mokslininkai pasiekia žemiausią visų laikų temperatūrą, -271.8°C.

1542 12 26

Gimė Tokugawa Ieyasu, Japoniją suvienijęs asmuo ir Tokugawa klano įkūrėjas, pirmasis Šogūnas.

1703 12 30

1598 12 16 1909 12 21

Mirė Toshiro Mifune, japonų kino ir televizijos aktorius. Išgarsėjo bendradarbiavimu su kino režisieriumi Akira Kurosawa, suvaidino 16-oje jo filmų. Toshiro Mifune tapo žymiausiu XX a.

Japonijos aktoriumi pasaulyje. Tarp svarbiausių jo vaidmenų − pasirodymai vienuose geriausių visų laikų filmų „Rasiomonas“ ir „Septyni samurajai“. Viso Mifune suvaidino beveik 170-yje filmų.

Gimė aktorius Oguri Shun. Labiausiai žinomas iš dramų Hana Kimi, Hana Yori Dango bei filmų Crows Zero, Tajomaru.

1989 12 25

1997 12 12

Tokijuje kilo žemės drebėjimas, nusinešęs 37 tūkstančius gyvybių.

Kalendorių ruošė: Lukas 5

Kalėdos tolimojoje Japonijoje

Už lango miesto gatvės pasidengė plonu sniego sluoksniu, temperatūra nukrito žemiau nulio, parduotuvės ir miesto centras pasipuošė mirguliuojančiom lemputėm, o namai pakvipo mandarinais ir imbieriniais sausainiais.

Visi šie ženklai rodo, kad Kalėdos visai čia pat. Tai šventė, kuri mums yra be galo gerai žinoma, ir kuri suburia šeimą prie vieno stalo, tačiau kaip ši tradicija buvo priimta tokioje konservatyvioje šalyje kaip Japonija?

Eglutė.

Kalėdų eglutės tradicija Japonijoje buvo pradėta krikščionių misionierių, tačiau pirmoji moderni Kalėdų eglutė atsirado Ginzoje, maždaug 1910 m. Pradžioje eglutė buvo puošiama tradiciniais japonų simboliais: popieriniais žibintais, vėjo varpeliais, žvakėmis, origami paukščiais (ypač gulbėmis), auksinio popieriaus vėduoklėmis ar net Kalėdų senelio figūrėlėmis. Maždaug apie 1920 m. japonai pradėjo gaminti vakarietiško stiliaus eglutės papuošimus. Deja, namuose statomos eglutės dažniausiai yra dirbtinės. Japonai gali pasigirti net keletu originalių eglučių. Štai pavyzdžiui, 2009m. Hakkeijima Sea Paradise Jokohamoje buvo padaryta eglutė iš 50000 sardinių. 2010m. Enoshima akvariume eglutę puošiančioms lemputėms elektrą tiekė ungurys. 2011m. Tonoha Ginzai juvelyrikos parduotuvėje buvo eksponuojama 2.4m aukščio eglė, išlydyta iš 12kg gryno aukso. O naujausias eglutės variantas – dviejų namo aukštų dydžio godzila, iš kurios burnos net dūmai virto.

6

Truputis istorijos 1549 metais Francis Ksavjeras, keliautojas iš Portugalijos, atgabeno krikščionybę į Japoniją, o kartu su ja ir Kalėdas. Pirmosios kalėdinės mišios, randamos rašytiniuose šaltiniuose, įvyko Yamaguchi bažnyčioje 1552 m. 1639 m. dėl nacionalinio nuošalumo Kalėdos nugrimzdo į pogrindį, tačiau 1854 metais su Amerikos laivynu iškilo vėl į paviršių. Ir štai, prabėgus daugiau nei 150 metų, ši šventė tapo populiaria tradicija.

Deja, krikščionių populiacija Japonijoje yra maža, todėl ši šventė yra daugiau komercinio pobūdžio.

Ji nėra laikoma nacionaline švente, tad gruodžio 25–ta yra paprasta darbo diena.

Kalėdinės dekoracijos.

Amalų ir pušinių šeimos atstovų šakelės kabinamos ant lubų. Blizgučiai ir žibintai kabinami šokių salėse, kavinėse bei kitose viešosiose įstaigose. Medžių alėjos dabinamos spalvotomis girliandomis, o vitrinos žėri įvairiaspalviais kalėdiniais atributais, atkeliavusiais iš Vakarų. Tokijas dažnai pasipuošia įvairiais originaliais kūriniais (pavyzdžiui, virš 4 metrų aukščio medžiu iš 3795 šampano taurių).

Banzai!

Kalėdų valgiaraštis.

anekdotas, kuris lygina moteris su šiuo tortu. Tokia asociacija kyla dėl to, kad vyresnės kaip Japonai neturi nusta- 25 metų moterys Japonijoje tytų patiekalų, kas yra būdinga buvo laikomos senmergėmis krikščioniškoms šalims, kur – visai kaip kalėdinis tortas kiekvienas regionas turi savo yra laikomas pasenęs po 25kalėdinį meniu. Nepaisant to, tos dienos. Tačiau keičiantis laikui bėgant, keli patiekalai vedybų amžiui šis pokštas po tapo būdingi tik japonams. truputį prarado prasmę.

Pirmasis ir svarbiausias tai Antras patiekalas, kuris kalėdinis tortas. Šis skanėstas tapo tradicija nuo 1974 metų pirmą kartą buvo parduotas Ginzoje, Fugiya parduotuvėje dėl sėkmingos KFC reklamos 1910-tais metais. Tai biskvitinis kampanijos, - tai kalėdinė višpyragas su braškėmis ir puoš- tiena. O viskas prasidejo nuo tas baltos grietinėlės ornamen- to, kad vienas užsienietis patais, su Kalėdų senelio figūrėle sakė valgęs kalėdinę vištieną, ant viršaus. Šie tortai yra daž- nes neaptiko kalakutų. Galbūt niausiai parduodami iki 25-tos atrodo juokingai, bet, pasak dienos, o po to laikoma, kad vienos internetinės apklausos, jie yra netinkami vartojimui. 1 iš 3 japonų laikosi šios naujos Netgi egzistuoja japoniškas tradicijos.

Kalėdų šventimas.

Straipsnį rašė: Živilė

Labai dažnai Kalėdos yra sulyginamos su Valentino diena. Taip yra dėl to, kad šios šventės metu merginos, turinčios partnerius, tikisi iš jų kažko ypatingo. Dažniausiai tai yra brangi dovana, tokia kaip papuošalai su brangakmeniais, vakarienė prabangiame restorane ar nakties praleidimas aukšto lygio viešbutyje. Todėl vienišos merginos jaučiasi nuskriaustos, girdėdamos, kokius planus kitos turi su savo vaikinais. Tačiau Kalėdos šeimoje švenčiamos truputį kitaip. Pirmiausiai, ant Kūčių

stalo privalo būti kalėdinis tortas, kurį nuperka vyras, grįždamas iš darbo. Retais atvejais tai daro žmona, bet tik tuomet, kai vyras dirba labai ilgai. Dovanos teikiamos tik vaikams ir tik iki tol, kol jie tiki Kalėdų seneliu. Pati vakarienė labai nesiskiria nuo įprastos, iškyrus tai, kad namai būna papuošti. Nereta šeima šią šventę praleidžia KFC kavinėje. Po 25-tos dienos visos dekoracijos nuimamos ir pradedama ruoštis naujiesiems metams. Pabaigai verta paminėti, kad tas 1% Japonijoje esančių krikščionių Kalėdas bei Kūčias švenčia pagal visas tikėjimui priklausomas normas, kurios išliko nuo senųjų laikų ir išgyveno krikščionybės draudimą.

7

Susipažinkite: japoniškos dramos

V

isų pirma, kas yra tos dramos? Paprastų paprasčiausia, azijietiškas serialas.

Kartais fanai taip sakydami turi omenyje ir filmus, bet teoriškai tai yra būtent serialas. Esu susidūrusi su Japonijos, Pietų Korėjos, Kinijos, Taivano bei Tailando dramomis (deja, dėl šio termino pritaikymo kitoms Azijos šalims garantuoti negaliu). Taip taip, nesuklyskite – terminas drama dar nereiškia, kad ir žanras bus drama.

Kuo japoniškos dramos skiriasi nuo vakarietiškų serialų? Vakarietiški serialai dažniausiai trunka kelis sezonus, o beveik visos japoniškos dramos trunka tik vieną sezoną, kai kurios du, nors yra

ir viena kita keliasezoninė. Serijų trukmė dažniausiai ta pati - ~45 minutės, nors galima rasti ir tokių, kurios trunka 25-30 minučių. Kuo šiuos du skirtingus dalykus galima sulyginti, tai žanrų įvairove. Japonijoje daugiausiai vyrauja komedijos ar detektyvinės dramos, nuo jų nedaug atsilieka ir romantinės, trileriai ar fantastika. Šiais interneto laikais susirasti, kur žiūrėti azijietiškas dramas, tikrai nėra sudėtinga, tereikia pasinaudoti Google ar kita paieškos sistema. Taip pat yra netgi atskiros duombazės, savotiški Wikipedia atitikmenys, skirti vien azijietiškoms dramoms. Žymiai sunkiau yra išsirinkti, kokią dramą žiūrėti. Man-

Nobuta wo Produce Trukmė: 10 serijų Išleista: 2005 Vaidina: Kamenashi Kazuya, Horikita Maki, Yamapi

Shuji – vienas populiariausių vaikinų mokykloje. Atėjus naujokei Nobuko, kuri visų skriaudžiama, Shuji su draugeliu Akira nusprendžia pažaisti ir padaryti ją pačią populiariausią merginą mokykloje. Galiausiai jie visi trys tampa neatskiriamais draugais. Šioje iš pažiūros paprastoje dramoje išreiškiami įvairūs žmonių tarpusavio santykiai, ypač stipri draugystė net ir tarp labai skirtingų žmonių.

Romantikos tik viena kita užuomina, tad žiūrėti tinkama ir rekomenduotina visiems.

8

gos ar anime fanams galima pradėti nuo jų mėgstamų kūrinių adaptacijų, vadinamųjų live action. Bet man asmeniškai patikimiausias šaltinis yra kitų dramos fanų rekomendacijos. Tačiau reikėtų turėti omeny, kad net ir pats geriausias draugas gali tiesiog turėti kitokį skonį, todėl rekomendacijas reikėtų labiau atsirinkinėti pagal „tau patiks“ negu kad „man patiko“. Tad ir pabandysiu pateikti kelias rekomendacijas, skirtas būtent su drama nesusipažinusiems žmonėms. Šios dramos dažniausiai ir yra vienos pirmųjų, per kurias įtraukiama į japoniškų dramų pasaulį, arba tiesiog fanų laikomos japoniška dramų klasika.

O pasirinkti tikrai yra iš ko.

Hana Yori Dango Trukmė: 9 + 11 serijų (du sezonai) + 2 special + filmas Išleista: 2005; 2007 Vaidina: Matsumoto Jun, Oguri Shun, Inoue Mao

Sukurta pagal mangą tuo pačiu pavadinimu.

Tikriausia muilo opera. Neturtinga mergina įsimyli turtingą vaikiną, nors iš pradžių jie vienas kito nekenčia. Yra ir kitas turtingas draugas, kuris ją taip pat įsimyli, bet iš to nieko nesigauna.

Yra ir buvusi mergina, ir amnezija... Tik nėštumo betrūksta, bet turint omeny, kad jie visi dar mokykloje, ir gerai, kad to nepanaudojo.

Banzai!

Hana Kimi

My Boss, My Hero

Trukmė: 12 serijų + special Išleista: 2007 Vaidina: Oguri Shun, Ikuta Toma, Horikita Maki

Trukmė: 10 serijų Išleista: 2006 Vaidina: Nagase Tomoya, Aragaki Yui, Tegoshi Yuya

Vaikinas Sano kažkada padėjo merginai Ashiya išsigelbėti nuo plėšikų. Dėl šio įvykio jis susilaužė koją ir nebegali sportuoti. Ashiya nusprendžia infiltruotis į Sano mokyklą ir taip jam padėti atgauti motyvaciją grįžti prie sporto. Bėda tame, kad Sano mokykla – vien berniukų. Todėl Ashiya nusikerpa plaukus, apsivynioja prispaudžiantį korsetą ir pradeda apsimetinėti berniuku. Žinoma, galiausiai ji pradeda kažką jausti Sano ir visa tai pavirsta į romantinę komediją (vienas iš vaikinų įsimyli Ashiya). Bet joje žymiai daugiau komedijos negu romantikos, tad drąsiai rekomenduoju tiek merginoms, tiek vaikinams.

Siužetas primena vakarietišką filmą Bilis Madisonas – mafijos bosas jau senas ir nori, kad verslą perimtų jo sūnus Makio. Bėda tame, kad jis kvailas kaip bato aulas. Tad tėvas iškelia ultimatumą – 27-metis Makio turi apsimesti moksleiviu ir pabaigti mokyklą savo jėgomis, kitaip viskas pereis jo protingam broliui Mikio. Ši drama tinka tiek vaikinams, tiek merginoms, nes romantikos nors ir yra, ji nenervina, o visa siužeto esmė yra Makio krečiamos kvailystės bei apsimetinėjimai. Dramoj gana nemažai moralų ir pamokų, bet jos perteiktos labai paprastai ir nenuobodžiai, nes sklinda iš kvailelio lūpų.

Liar Game Trukmė: 11 + 9 serijos (du sezonai) + 2 filmai, 2 specials Rodyta: 2007; 2009 Vaidina: Matsuda Shota, Erika Toda Sukurta pagal mangą.

Prisipažinsiu, ši drama nėra iš tų, nuo kurios dažniausiai pradedama, bet ji tikrai iš tų, kurias giria bei rekomenduoja kitiems. Kanzaki Nao – nepaprastai naivi mergina, todėl ją nepaprastai lengva apkvailinti, o visi tuo ir naudojasi. Vieną dieną ji netyčia įsivelia į melagių žaidimą, kurį rengia neaiški organizacija. Žaidimo esmė – organizacija duoda sumą pinigų, kurią turi panaudoti žaidime (jų bus daug), kad atimtum kito žaidėjo pinigus. Laimi ar ne, pinigus reikia atiduoti, o kadangi suma didžiulė, pralaimėjus bus šakės su ragais. Nao į pagalbą pasitelkia buvusį apgaviką Akiyama Shinichi, kuris jai padeda varžytis. Galiausiai jie pradeda aiškintis tikruosius organizacijos kėslus ir bando ją sugriauti. Visos dramos esmė – intelektualūs strateginiai žaidimai, kuriuos Akiyama gliaudo kaip riešutus.

Melai, apgavystės, dvigubi, trigubi ir bala žino keliagubi blefai , intelektualios strategijos bei įtampa ir šioks toks moralas apie tai, kad žmonėms turėtų pasitikėti vieni kitais – šioje dramoje to rasite su kaupu. Ir dėl to ji yra mano mėgstamiausia japoniška drama.

Apibendrinimas Kodėl verta žiūrėti?

• Atgaiva nuo jau galbūt pabodusių vakarietiškų serialų • Galima pramokti japonų kalbos • Galima pramokti japonų kultūros

Kodėl gali nepatikti?

• Neįprasta vaidybos maniera. Tiek anime, tiek dramose galima sutikti šiek tiek perspaustos vaidybos. Tačiau pati žiūrėdama, po kiek laiko supratau, kad tas perdėjimas yra tokia jų išraiškos maniera, tad dabar priimu tai kaip kultūros bei meno ypatybę.

• Siužeto klišės. Išeitis – nuodugniau pasikapstyti, beieškant įdomaus siužeto. Tokių tikrai yra.

• Titrai. Dauguma dramų yra leidžiamos su angliškais titrais, tačiau nepripratusiems prie jų, gali būti šiek tiek sunku susikaupti; o ir žiūrint tamsoje akims apsunkina darbą.

Straipsnį rašė: Eglė 9

Tradiciniai japonų muzikos instrumentai

T

radicinius japonų instrumentus galima suskirstyti į tris pagrindines grupes – mušamuosius, styginius ir pučiamuosius (daugiausiai fleitas). Šiame straipsnyje rasite pačius populiariausius iš jų.

Pastaraisiais metais atsirado daug naujų atlikėjų, kurie šiais senoviniais instrumentais bando sudominti jaunimo auditoriją. Du garsūs pavyzdžiai – taiko (būgnai) grupė „Kodo“ ir shamisen (japoniškos liutnos) grojančių jaunų atlikėjų duetas „Yoshida Brothers“, kurie naujam gyvenimui prikėlė senuosius japonų instrumentus ir sulaukė didelio pripažinimo užsienio šalyse.

Būgnai

Japonų kalba vadinami taiko. Tai instrumentas, kurį sudaro dvi prikaltos ar pririštos membranos ir dvi lazdelės. Pats įspūdingiausias yra odaiko (didelis būgnas).

Fizinė energija ir užburiantis odaiko ritmas yra neatsiejama daugelio Japonijos matsuri (festivalių) dalis. Tiesa, daugelis japonų nerodo didelio susižavėjimo taiko mušančiomis grupėmis, tokiomis kaip „Kodo“, nes jų ausims ši muzika yra įprasta, o štai užsieniečius būgnų griausmas tiesiog užhipnotizuoja.

Smėlio laikrodžio formos tsuzumi būgnai, kurių pavadinimas yra kilęs iš sanskrito kalbos, į Japoniją pateko VII a. Pasirodymuose naudojamos dvi šių būgnų rūšys: mažesnis vadinamas kotsuzumi, o didesnis – otsuzumi. Kotsuzumi, kurio tonas nustatomas suveržus ar atlaisvinus virveles, laikomas ant dešinio peties, o otsuzumi pasidedamas ant kairės šlaunies. Japonijoje yra keletas tsuzumi mokyklų.

10

Banzai!

Styginiai instrumentai

Koto – tai 2 m ilgio, 13 stygų citra, pagaminta iš kininės paulovnijos. Jos stygos virpinamos plektru, kuris laikomas tarp nykščio ir dviejų dešinės rankos pirštų, o tonas reguliuojamas kaire ranka. Šios japoniškos kanklės naudojamos ir gagaku orkestre, ir kaip solo instrumentas. Vienas garsiausių koto muzikantų ir kompozitorių buvo Miyagi Michio (1894-1956 m.).

Shamisen – tai 1,1-1,4 m ilgio liutnia su trimis stygomis. Manoma, kad jos pirmtakas buvo Okinavos sanshin. Šiuo instrumentu Edo periodu (1600-1868 m.) buvo grojama malonumų kvartaluose per kabuki ir bunraku spektaklius.

Shamisen gaminamos iš įvairių medienos rūšių, pavyzdžiui, raudonojo santalo, o tada aptraukiamos katės ar šuns oda. Jos spaustukai yra iš dramblio kaulo, o stygos – iš susukto šilko. Šiuo instrumentu grojantis atlikėjas turi atrodyti gana susikaustęs ir nedemonstruoti emocijų.

Biwa – tai liutnia su trumpu grifu, kuria nuo VII a. grojama gagaku ir akomponuojama per lėlių teatro spektaklius. Biwa grodavo ir akli keliaujantys vienuoliai. Pagrindinis vienos garsios japonų legendos „Istorija apie beausį Hoichi“ personažas ir buvo toks biwa hoshi (liutnia skambinantis šventikas). Populiariausia liutnia, kuri atsirado XVI a., vadinasi Satsuma biwa. Biwa turi 4-6 dalmenis ir 3-5 stygas (dažniausiai – keturias). Ji laikoma beveik vertikalioje padėtyje, o stygos virpinamos dideliu bachi (plektru).

Fleitos

Garsiausia fleita yra bambukinė shakuhachi. Ji turi 4 ar 5 skylutes priekyje ir vieną skylutę nykščiui kitoje pusėje. Kaip ir jau aprašytieji instrumentai, ji buvo importuota iš Kinijos ir skirta gagaku orkestrui. Viduramžiais shakuhachi grodavo keliaujantys budistų šventikai komuso, kurie fleitos muziką laikė dvasine disciplina. Progresyvesniu Meidži periodu (1868-1912 m.) atsirado naujų mokyklų; kai kurioms jų įtakos turėjo vakarietiška kultūra.

Noh spektaklių metu grojama nokan fleita, o iš šono pučiamų takebue ir shinobue melodijas galima išgirsti per įvairius festivalius. Fleitų partijas į savo repertuarą dažnai įtraukia ir grupė „Kodo“.

Straipsnį rašė: Lukas 11

Final Fantasy XIV: A Realm Reborn

Kai 1987-tais metais Hironobu Sakaguchi sukūrė pirmąjį Final Fantasy žaidimą, vargu, ar jis tikėjosi, kad tai taps visų laikų populiariausia japoniškų žaidimų frančize. Su ja populiarumu lygintis gali tik Kingdom Hearts (beje, tos pačios kompanijos Square Enix kūrinys). Dar iki 2007-tų metų pasirodė 28 Final Fantasy žaidimai, skirti visoms įmanomoms platformoms – konsolėms, PC, mobiliesiems telefonams. Jei domiesi Japonija, o šis pavadinimas tau negirdėtas, rodo tik viena – esi naujokas, tad tebūnie tau atleista. Taigi, serijos populiarumui vis augant, 2010tais metais Square Enix nusprendė išleisti antrąjį MMORPG (pirmąjį skirtą ir PC) Final Fantasy XIV. Išleido. Jį gyrė... tik už startinius filmukus. Už visa kita peikė iš peties. Ir buvo už ką. Nors kūrėjai prižadėjo aukso kalnus, gavosi visiškas niekalas. Todėl nenuostabu, kad kompanija leido žaisti beveik metus be mėnesinio mokesčio, o netgi tada pagrindiniuose miestuose buvo daugiau žaidimo veikėjų (vadinamųjų NPC) nei pačių žaidėjų. Turiu prisipažinti, kad tada žaidimą nusipirkau, ir tai viena prasčiausių mano investicijų. Nors gailėjau savo išleistų litų, bet kai 2011-tais metais kompanija paskelbė perleisianti žaidimą naujai, vedina smalsumo nusprendžiau pabandyti dar kartą. Vistik kompanija labai stengėsi šį žaidimą padaryti sėkmingą ir... na, tai tiesiog Final Fantasy.

12

Banzai!

P

radėjusi žaisti Final fantasy XIV a Realm Reborn nejučia lyginau su pirmąja versija ir netgi rašant šį tekstą vis dar sveriu šiuos du leidimus. Tikiuosi, kad tu, skaitytojau, man atleisi už karts nuo karto išlendančius prisiminimus apie pirmąjį Final Fantasy XIV. Personažo sukūrimas platus, bet neįmantrus. Galėsi rinktis iš 5 rasių ir 8 profesijų. Nuo pastarųjų priklausys, kuriame mieste pradėsi savo kelionę. Vėliau pasirinkimų žaidime bus ir daugiau – galėsi būti ne tik karys, bet ir siuvėjas ar koks viraliukų tvėrėjas alchemikas, virėjas ir kas tik nori. Pradiniai filmukai, deja, nuvylė. Ne kokybe, bet istorija. Jei pirmoje versijoje pradėdavai trijose skirtingose vietose su trimis skirtingais pasakojimais, tai dabar matysi tą patį, tik skirsis aplinkos. Grafika puiki, nors dabar tai jau nebėra išskirtinybė. Gali nepatikti personažų ir aplinkų nudailinimas beveik iki koktumo, bet čia jau japonų grafikos stilius. Zonos tapo atviros, atsirado visiems MMORPG žaidėjams jau gerai pažįstami dalykai – užduočių sistema, lygio kėlimas, mini žemėlapis. Žemėlapio metamorfozė stulbinanti – iš paties prasčiausio kada matyto pavirto visai padoriu reikalu, kurį drąsiai galima naudoti pagal paskirtį. Nuo 10-to lygio galėsi rinktis kitą profesiją. Pakėlus kelias klases iki atitinkamo lygio, atsirakins papildomos klasės. Ir tai man vienas labiausiai patikusių dalykų – tam, kad pakeltum visas profesijas, užtenka susikurti tik vieną personažą. Nemanyk, kad kokio botaniko ar kalvio profesija yra tik valios ugdymui skirtas reikalas. Žaidime siuvėjai ir kalviai taisys tavo apiplyšusius rūbelius ir įrangą. Tinginiams čia ne vieta – žaidėjai rinks medžiagas, tvers aprangą, ginklus, ruoš gyvybės bei manos eliksyrus ir dar daug kuo kitu užsiims. Tavęs taip pat laukia požemiai, iššūkiai bei atsitiktinai pasaulyje atsirandančios užduotys (FATE). Tad veiksmo bus daug. O ar minėjau nuostabią ir stiprią pagrindinę istoriją, kuria keliaudamas prisižiūrėsi nuostabių kino intarpų? Deja, žaidimas neišvengia ir trūkumų. Dauguma jų tėra bendri rytietiškų žaidimų bruožai, kurie dažnam Vakarų žaidėjui nepatinka. Pirmasis ir svarbiausias – nuolatinės skerdynės. Žaidimo kūrėjai, matyt, nuoširdžiai tikėjo, kad tu susikursi tik vieną personažą visoms klasėms pakelti. Kaip jau minėjau, tam skatinti netgi sukūrė papildomas klases. Tik nesugalvojo kaip tai gerai išpildyti. Jau keliant antrą klasę, užduotys iš-

sisemia ir belieka pasikartojančios specialios lygio kėlimo užduotys bei FATE. Vėliau prisidės požemiai ir iššūkiai, bet visa tai greitai atsibosta, juo labiau, kad nieko kito daryti nėra galimybės. Pasikartojanti muzika tiesiog žudo. Galiu suprast tokį atvejį nemokamame žaidime, bet čia tai visiškai neatleistina. Dažnai žaidėjų rūbai atrodo taip vienodai, kad tik žvilgtelėjęs į apdarus gali pasakyti žaidėjo klasę bei lygį. Transportas bei mieli kompanionai įvairove taip pat nepasižymi.

Bet visa tai galima paaiškinti žaidimo naujumu. Pagrindinės istorijos vardan esi prievartaujamas vykdyti grupės užduotis. Be je, neįveikus paskutinio boso, tau net neleis vykdyti žaidimo pabaigos užduočių. Kas čia dabar, Square Enix??? Vis tik su tuo galima gyventi. Tad, kaip matai, trūkumai nėra dideli. Pats pasaulis margas ir traukia akį. Mane itin sužavėjo kūrėjų dėmesys, atrodytų, smulkioms detalėms. To dėka pasaulis tapo gyvas ir, jei galima taip išsireikšti, realistiškas. Aš žinau, iš kokios medžiagos mano Ryann pasisiuvo rūbus, ir kokį pakabuką nešioja mano kolega Blade. Ir dar vienas pliusas – čia apdarai tikrai atlieka savo paskirtį. Šarvai yra šarvai, o ne geležinis bikini. O tai žaidimuose gan retas atvejis. Apskritai, kūrėjai, nors iš pažiūros sukurpė tiesiog klasikinį MMORPG, pridėjo mažų, bet smagių naujovių. Tavo pagrindinė transporto priemonė – peraugęs viščiukas chocobo bus puiki pagalba kovoje, jį galėsi net aprengti. Kiekviena klasė turi savo atskirą istoriją; pačias klases, darbus bei profesijas gali kaitalioti kada tik užsimanęs ir apsirūpinti viskuo pats.

Nuo galvos iki kojų. Tai pat nereikės stypsoti kokiame vietiniame turgelyje, pardavinėjant savo produktus – už tave tai padarys tarnas, kurį susitversi ir pavadinsi pats. Žmonės malonūs, linkę padėti, ir jei esi naujokas, tikrai devinto kailio nelups. Nors visada turėk galvoj auksinę taisyklę – visi „troliai“ gyvena požemiuose (t.y. geriausiai ir greičiausiai „trolį“ rasi grupiniame iššūkyje).

Gruodį kūrėjai žada išleisti naują žaidimo mini papildymą, kuriame pridės namų sistemą, naujus požemius bei žaidėjų tarpusavio kovų arenas ir kitas įdomybės. Tad negaišk laiko, čiupk ir išbandyk. Tai tiesiog geras, padorus MMORPG. Per geras, kad praleistum.

Straipsnį rašė: Rita

13

5 būdai,

kaip įkalbėti draugus

žiūrėti anime

Šiame pasaulyje yra daugybė būdų smagiai praleisti laika, iš kurių vienas populiariausių – anime žiūrėjimas.Tačiau vienam žiūrėti anime nėra taip smagu, daug linksmiau tai daryti su dideliu būriu draugų. Taip galima dalintis įspūdžiais ir mintimis, kurie dažnai apima ne vieną iš mūsų, po ko seka ir karštos diskusijos.

Tai kaip padidinti savo anime draugų ratą?

Tikriausiai apie tai dažnai pagalvoja ne vienas anime fanas, todėl papasakosiu keletą būdų, kaip tai padaryti.

1.

Jei draugas ateina pas jus į svečius, palikit įjungtą anime ir eikit į kitą kambarį pašnekėt telefonu, gamint valgyt ar dar kažką panašaus. Priklausomai nuo draugo (o tikiu, kad jūs jau tikrai žinosit, kuris variantas kuriam draugui tinka labiausiai) galima apsimesti kvaileliu ir sakyti „ai, čia žiūrėjau, tegul eina; jeigu nori, užmesk akį“; galima sakyti kažką panašaus į „va, žiūriu dabar tokį gerą anime, gražus piešimas, tau turėtų patikt, gali pabandyt pažiūrėt“; ar galima visai nieko nesakyti, jeigu manot, kad draugas pats sėdės ir iš smalsumo žiūrės paliktą eiti anime.

2.

Jeigu atsirandat naujoj grupėj žmonių – skype grupėje, forume ir pan. – prisistatydami save klauskit, ar kas nors žiūri anime. Priklausomai nuo konkrečios aplinkos, kai kurie gali net nežinoti, kas tai yra, todėl turėsite puikią progą juos apšviesti, o tuo pačiu ir įtraukti į šį užsiėmimą. Jeigu kolegos jau žino, kas yra anime ir sakys, kad jie tiesiog to nežiūri, galite pradėti pasakoti ir argumentuoti, kodėl jūs taip smarkiai mylite anime (žinoma, omeny reikėtų turėti ribas tarp geranoriško įtikinėjimo ir piktybiško reikalavimo).

3.

Draugų tarpe kalbėkite apie anime ir kalbėkite daug.

Galiausiai žmonėms atsibos ir jie panorės bent jau truputėlį patikrinti, kodėl jūs taip apsėstas vieno ar kito veikėjo ar kas tokio įspūdingo yra viename ar kitame anime.

Štai tokiais, atrodytų lyg ir niekuo neypatingais, veiksmais galima pritraukti daugybę naujų anime fanų bei praplėsti savo draugų ratą.

Svarbiausia yra supažindinti kitus su anime ir jeigu būsit tikrai atkaklūs, jums tikrai pasiseks . Tikiu, kad būdų ir triukų yra žymiai daugiau, bet čia išvardinau tuos, kurie padėjo būtent man. Tikiuosi, ir jūs suradot kažką naujo.

4.

Lengviausia įkalbėti jaunimą ir truputėlį iškrypusius žmones. Jiems tereikia parodyti tokius anime kaip „High School DxD“, „Kiss x sis“ ar „Highschool of the Dead“ ir jų tapimas naujais anime fanais garantuotas.

5.

Pradėkite nuo filmų. Tai nereikalauja daug laiko ir kantrybės, tad žymiai labiau tikėtina, kad draugas ar draugė tikrai prisės ir pabandys pažiūrėti. Papildomas patarimas – Ghibli filmai dažniausiai tinka bet kokiai kategorijai, nepriklausomai nuo amžiaus ar skonio.

Straipsnį rašė: Svajūnas

14

Banzai!

J

Yokai

aponai – neįtikėtina vaizduote pasižyminti tauta. Visa tai, kas jiems nežinoma, nauja, nesuprantama, jie paversdavo mistinėmis būtybėmis, todėl jų tautosakoje yra tūkstančiai pabaisiukų, turinčių be galo daug pavidalų. Ką jau beminėti, su modernizacija ir spaudos atsiradimu šių monstriukų kiekis padidėjo vos ne keturgubai. Tuo labiau, kad šiuolaikiniam suvokimui apie yokai labai didelę įtaką daro manga ir anime.

Taigi, nuo ko mums pradėti? Tikriausiai pirmiausia reiktų išsiaiškinti, ką vis dėlto reiškia žodis yokai. Kaip ir daugelyje japoniškų žodžių, prasmės rakto ieškome kanji reikšmėse. Yokai sudarytas iš dviejų kanji: 妖 (yo), kuris reiškia „paslaptingas, žavingas, nežemiškas, keistas“. Ši dalis nėra vartojama, norint iššaukti baimės jausmą, o labiau suteikia nežinomybės, nejaukumo atspalvį šiam žodžiui. Jis gali būti naudojamas kaip

yoka – amžinai graži gėlė, ar ayashii - žavingas ir žavus. 怪 ka (kuris reiškia paslaptis, stebuklas, keistenybe) ir yra baimės prieskonio nešėjas. Kartu sudėjus abu kanji gauname yokai, pažodžiui verčiant „žavi, patraukli, bet keista ar net baugi būtybė“. Tačiau net ir toks išskaidymas apibūdina yokai tik paviršutiniškai.

Todėl aiškesnė ir išsamesnė šio žodžio reikšmė atrodytų taip: yokai kaip sąvoka apima oni, obake, keistus fenomenus, pabaisas, piktąsias upių ir kalnų dvasias, demonus, goblinus, apsireiškimus, būtybes, kurios gali keisti pavidalą, magiją, vaiduoklius, ir paslaptingus reiškinius. Yokai gali būti arba istorinės folkloro asmenybės, arba gryni fantazijos kūriniai, turintys mažai arba jokios istorijos. Yra daug yokai, kurie atėjo iš už Japonijos ribų, į kurias įeina keistos būtybės ir reiškiniai iš kosmoso. Visa tai, kas negali būti paaiškinta racionaliu protu, yra laikoma yokai. Na, bent jau taip teigia japoniška vikipedija.

Antras dalykas, kurį aptarsiu, yra yokai atsiradimo priežastys. Jos yra tiesiogiai susijusios su žmonių emocijomis. Tik stipriausios neigiamos emocijos ir įsitikinimai gali įgauti formą: 1. Stichinių nelaimių metu patirtos emocijos yra viena iš primityviausių priežasčių, tačiau dažniausiai sutinkama.

2. Baimė palikti šį pasaulį skurdo ir bado patale.

3. Laukiniams gyvūnams jaučiama baimė ir pagarba, ypač tiems, kurie gali užpulti žmogų.

4. Neišsipildžiusios viltys ir svajonės, kurios prieš mirtį buvo patikėtos ilgaamžiams daiktams ir augalams, ir todėl ilgainiui suteikė tiems daiktams sąmoningumą.

5. Žmogaus tikėjimas prietarais ir pasakomis arba religinėmis nuostatomis.

6. Reiškiniai, kurių negali paaiškinti mokslas, taip pat labai dažnai būna yokai gimimo priežastimi.

Pereikime prie sudėtingesnių dalykų, tokių kaip klasifikacija. Kievienas folkloristas, tyrinėjantis yokai, turi tam tikras kategorijas, kurioms ir priskiria šiuos padarėlius.

Toliau aptariamos yokai kategorijos buvo paskelbtos Shigeru Mizuki kūrinyje „Secrets of the Yokai – Types of Yokai“.

Tik šio kūrėjo dėka yokai buvo prikelti iš gilaus antrojo pasaulinio karo kapinyno ir pasiekė mus ne tik senosiomis formomis, bet ir praėję modernizacijos sukeltą evoliuciją.

Taigi, yokai skirstomi į 4 grupes: Yurei, Kaiju, Henge ir Choshizen. Su yurei plačiau supažindinau praeitame numeryje, tad dabar pakalbėsime apie likusias tris kategorijas.

Pirmoji – Kaiju - paslaptingi gyvūnai ar vabzdžiai, turintys magiškų gebėjimų. Šie padarai dažniausiai atsirasdavo dėl žinių stokos apie tam tikrus parazitus ar laukinius gyvūnus.

Antroji – Henge – tai visi pabaisiukai, galintys keisti savo išvaizdą ar formą. Ir paskutinė – Choshizen – paslaptingi ir nepaaiškinami reiškiniai.

Deja, norint išvardinti visus įmanomus yokai, tektų leisti atskirą žurnalą, todėl toliau pateikti sudaro tik mažą dalelę visos populiacijos, tačiau tai dažniausiai sutinkami ir aprašomi yokai.

15

Monstras

Pavadinimas

Išvaizda

Verta žinoti

Mityba Kur gyvena

Kūriniai, kuriuose randama

16

Bakeneko (化け猫 , ばけねこ).

Vertimas: pabaisa katinas, katinas vaiduoklis

Baku (獏, ばく).

Vertimo nėra, pavadinimas kilęs iš kiniečių mitologinės būtybės

Kappa (河童, かっぱ). Vertimas: upės vaikas. Kiti vardai: kawataro, kawako

Atrodo kaip paprastos naminės katės, tačiau su amžiumi jų magiškos galios auga. Tai leidžia šiems padarams atsistoti ant užpakalinių kojų ir užaugti netgi iki žmogaus dydžio.

Keista šventa būtybė, kurios kūnas kaip meškos, galva kaip dramblio, raganosio akys, jaučio uodega ir tigro kojos. Nepaisant savo atgrasios išvaizdos, baku yra gėrio globėjai.

Kappa – vandens reptilija, turinti žmogiškų bruožų. Geriausiai jaučiasi šiltose vasaros vandenyse, sausumoje nerangios. Kūnas pritaikytas plaukimui, tarpupirščiuose plėvės, neturi nykščių, snukio forma primena vėžlio ir turi vėžlio šarvą. Nepaisant jų mažo ūgio, jos yra stipresnės už suaugusį vyrą. Ant jų galvų yra gilios lėkštės pavidalo darinys. Tai kappa jėgų šaltinis, jis visą laiką turi būti drėgnas, kitaip ji gali ir numirti.

Dažniausiai tai ilgaamžiai katinai (gyvena ilgiau nei 13m.), kurių uodegos yra labai ilgos ir jie sveria daugiau nei 4kg.

Gali keisti išvaizdą, todėl dažnai būna pasivertę į žmones arba mažus katinus.

Ilgainiui perima žmonių elgseną, papročius ir kalbą.

Gali suvalgyti produktus, kurie yra didesni už juos, ir šių būtybių neveikia nuodai.

Savo šeimininkams atneša prakeiksmus, su savo uodega sukelia gaisrus ir netgi gali priversti mirusiųjų kūnus vykdyti jų valią.

Kai dievai kūrė pasaulį, paskutinė būtybė buvo sulipdyta iš atliekamų dalių, todėl baku ir turi tokią keista išvaizdą. Šios būtybės pavadinimas ir paveikslėliai buvo naudojami kaip sėkmę prišaukiantys amuletai.

Baku yra žmones saugojančios dvasios. Jie maitinasi sapnais, o košmarai – delikatesas. Blogos dvasios vengia šio padarėlio, todėl jis atneša sėkmę.

Suaugusios yra vienišės, nors nevengia draugijos, jaunesnes galima aptikti ir šeimomis. Joms labai patinka išdaigos, kovų menai, loginiai žaidimai. Tai labai protingos, užsispyrusios, bet garbingos būtybės.

Sąveika su žmonių pasauliu: Tai vienas iš daugelio vandens dievo formų, todėl jai dažnai yra aukojama. Kappa labai artima i susijusi su žmonių pasauliu. Ji dažnai padeda žmonėms, drėkindama laukus ar dalyvaudama sporto rungtyse. Tačiau dėl savo padaužiškos prigimties dažnai mėgsta krėsti išdaigas. Vandenyje šios būtybės neįmanoma pralenkti ir nugalėti, bet sausumoje tai padaryti galima ganėtinai paprastai. Tiesiog reikia kappa priversti nusilenkti taip žemai, kad išsipiltų vanduo, esantis ant jų galvos.

Mėsėdžiai, minta smulkiais Košmarai. žvėrimis, žuvimi, retkarčiais žmonėmis.

Visaėdžiai, pirmenybę teikia agurkams ir žmonių viduriams.

Miestai ir miesteliai.

Miško tankmė.

Upė, ežerai, kūdros, vandens kanalai, cisternos, šuliniai.

Ayakashi: Samurai Horror Tales, Mononoke, Nurarihyon No Mago, InuYasha, Bakemonogatari, Naruto.

Urusei Yatsura, Nightmare Inspector, The Sandman: The Dream Hunters, Final Fantasy VI, Pokémon, YU+ME: dream, Cocoron, Dark Cloud 2 / Dark Chronicle, Naruto, Hell Teacher Nube, Digimon, Parodius, Onegai My Melody, Yumekui Merry, PetShop of Horrors.

Inuyasha, School Rumble, Pani Poni Dash!, Blue Seed, Tokyo Mew Mew, Arakawa Under the Bridge, Axis Powers Hetalia, Detective Conan, Yaiba, Karas, Negailestinga stebuklų šalis ir Pasaulio galas ir t.t.

Banzai!

Kitsune (狐, きつね).

Vertimas: lapė

Oni(鬼, おに).

Vertimas: demonas, goblinas

Tanuki (狸, たぬき) .

Vertimas: usūrinis šuo.

Kiti pavadinimai: bakedanuki, mujina, mami

Yuki onna (雪女, ゆきおんな).

Vertimas: sniego moteris

Niekuo nesiskiria nuo įprastų Be galo aukšti sutvėrimai. lapių, tačiau turi neįtikėtinas Dažniausiai turi raudoną ar magiškas jėgas. mėlyną odą, netvarkingus plaukus, bent du ragus, į iltis panašius dantis. Jie dėvi iš didelių žvėrių padarytą prijuostę klubams. Puikūs burtininkai. Tai demonai, atnešantys nelaimes, prakeiksmus ir ligas.

Šuninių šeimos atstovas, Juodi ilgi plaukai, veriančios panašus į barsuką ar usūrinį violetinės akys, nesenstanti šunį. Drovūs naktiniai pada- balta kaip sniegas oda. rai, žinomi dėl savo išdaigų ir patrauklumo.

Yra dviejų tipų kitsune. Gerosios lapės priklauso Inari šventyklai ir yra dievų pasiuntinės, atnešančios laimę ir sėkmę. Deja, labiau paplitusios legendos apie laukines lapes. Jos mėgsta krėsti šunybes žmonėms, bet nepaisant to, laikosi savo žodžio, atsilygina už paslaugas ir prisimena draugus. Tai stipriausios formos keitėjų atstovės.

Daugiausia legendų yra apie tai, kaip jos baudžia godžius žmones juos pažemindamos.

Paslaptingos šviesos danguje yra jų magijos darbas ir žinomos kaip kitsune–bi (lapės ugnis).

Kadangi tai yra sielos žmonių, kurie yra tikras blogio įsikūnijimas, jų darbas pragare – atlikinėti pačias žiauriausias bausmes. Jeigu tokie žmonės nespėja numirti, jie pasilieka žemėje terorizuoti gyvųjų.

Sąveika su žmonių pasauliu: Tai dažniausi legendų ir pasakų blogosios pusės atstovai.

Senovėje šiuo pavadinimu buvo vadinami visi nežemiškos kilmės reiškiniai, tačiau, plečiantis žmonių akiračiui, šis pavadinimas buvo priskirtas specifinei vyriškos lyties demonų grupei. Moteriškos lyties demonai vadinami kijo.

Šios mistinės būtybės iš dievų dėl budizmo įtakos virto dievų pasiuntiniais ir tam tikrų vietovių sergėtojais. Nors bendrai paėmus tanuki yra gero pobūdžio, taikūs ir sutaria žmonėmis, kartais pasitaiko išimčių.

Turi stiprių magiškų gebėjimų. Labai gerai išvystytas gebėjimas keisti pavidalą. Jų būdas yra linksmas ir jie patiria didelį malonumą, krėsdami išdaigas žmonėms. Bet įspūdingiausias jų bruožas yra gebėjimas pritaikyti savo sėklides įvairiausioms užduotims. Šios mistinės būtybės iš dievų dėl budizmo įtakos virto dievų pasiuntiniais ir tam tikrų vietovių sergėtojais. Nors bendrai paėmus tanuki yra gero pobūdžio, taikūs ir sutaria žmonėmis, kartais pasitaiko išimčių.

Mėsėdė, bet patinka tofu.

Visaėdžiai; pirmenybę teikia Mėsėdis; maitinasi mažais Gyvybės energija; taip pat žemės ūkio gyvūnams, laukiniais gyvūnėliais, turi gali valgyti žmonių maistą. žmonėms ir alkoholiui. silpnybę alkoholiui.

Visur.

Pragaras; nuošalūs kalnai, Kalnai ir miškai. urvai, apleistos pilis.

Snieguotos perėjos.

Naruto, Hell Teacher Nube, YuYu Hakusho, Inuyasha, Triangle Heart 3: Sweet Songs Forever, Ga Rei, Hyper Police, Digimon, Yaiba, Wagaya no Oinari-sama, Yami to Boushi to Hon no Tabibito, Kanokon, XXX Holic, Kamisama Hajimemashita ir t.t.

YuYu Hakusho, Ushio and Tora, Touhou Project, Onimusha, Dragon Ball Z, Urusei Yatsura, Kamen Rider Den-O, Mortal Kombat, Keroro Gunsou, Jackie Chan Adventures, Yozakura Quartet Magic: The Gathering, Shadowrun, Higurashi no Naku Koro ni, Summoner, Muramasa: The Demon Blade ir t.t.

Rosario + Vampire, Touhou Project ,YuYu Hakusho, Final Fantasy VII, Dungeons & Dragons, Akazukin Cha Cha, Blade, Pokémon, Hell Teacher, Nube, Yume Nikki ,Urusei Yatsura, Nurarihyon No Mago, Muramasa: The Demon Blade ,Franken Fran ,Daily Life with Monster Girl ,Inu X Boku SS ir t.t.

Pom Poko, Inuyasha, 090 ~Eko to Issho~, Shaman King, Soredemo Machi Wa Mawatteiru, Beast Wars Neo, Anpanman ,Kamisama Kiss, Doraemon, The Eccentric Family.

Ši nežemiško grožio dama paklydusiam pūgoje suteiks bučinį, kuris jį užmigdys amžiams. Medžioja žmones sniego pūgose.

Yuki onna kartais sukuria šeimą su žmonėmis, tačiau kadangi jos yra nesenstančios būtybės, jų vyrai ilgainiui išsiaiškina jų tikrąjį pavidalą ir dažniausiai jas palieka. Tačiau daugelis jų gyvena vienos medžiodamos kalnų papėdėse.

vietos,

kalnų

Straipsnį rašė: Živilė Iliustracijos: Kristinos Sukurytės 17

1.

3.

14 žingsnių,

kaip švęsti Naujuosius japoniškai

Japonų Naujieji metai – oshogatsu (Naujujų metų išvakarės) ir shogatsu (Naujujų metų diena) – prieš ateinant Meiji laikotarpiui, buvo švenčiami pagal kinų mėnulio kalendorių. Tačiau, pasikeitus laikotarpiams, maždaug 1873 metais Japonijoje buvo įvestas Griga-

liaus kalendorius ir sausio pirma tapo oficialia Naujujų metų diena. Vis dėlto Naujujų metų šventimas prasideda nuo gruodžio 30-tos ir tęsiasi iki sausio 3-ios dienos.

Taigi, ką turime daryti, kad pasimėgautume tikrais japoniškais Naujaisiais:

2.

4.

Išsiųsti nengajo. Naujųjų metų šventimas prasideda gruodžio viduryje, kai siunčiami nengajo (Naujųjų metų atvirukai). Šie atvirukai dažniausiai siunčiami šeimos nariams, kad praneštų apie praėjusius metus. Jie yra pristatomi sausio 1-ą dieną, tai garantuoja japonų pašto skyriai. Jeigu šeimoje metų eigoje mirė artimas žmogus, vietoje nengajo sunčiama mochu hagaki (gedėjimo atvirutės). Naujųjų metų atvirukai perkami įvairiuose prekybos centruose arba gaminami menininkų. Taip pat svarbu paminėti, kad nengejo palinkėjimas užrašomas ranka, kaip ir siuntėjo bei gavėjo adresai. Dažniausiai naudojami tokie palinkėjimai: tikiuosi jūsų palankumo ir kitais metais; tegul laimė aplanko naujų metų ryte; laimingų Naujųjų metų; švęskime sausį; pasveikinkime pavasarį.

Sudalyvauti Bonenkai (atsisveikinimo su praėjusiais metais vakarėlis). Švenčiama darbovietėse, mokyklose ir kitose įstaigose. Tai būdas su draugais ir bendradarbiais atšvęsti Naujuosius metus, kurie paprastai būna praleidžiami su šeima. Vakarėlių vieta priklauso nuo įmonės finansinės padėties. Tai gali būti vakarietiško stiliaus prabangus restoranas arba izakaya – mažytės užeigos, skirtos išgerti po darbo. Kompanijos, neturinčios biudžeto šiai pramogai, švenčia savo darbinėse patalpose. Per šiuos susiėjimus mėgstama patiekti sashimi, soba, raudonąją žuvies sriubą, fugu, tempura, ikrus, ryžius ir sakę. Vyrauja tradicija draugo taurę gėrimu pripildyti dažniau negu savo. Taip pat šio vakaro metu žaidžiami žaidimai ir sakomi atsisveikinimo su senaisiais metais tostai. Kai kurios įmonės paruošia specialias programas.

Įteikti Oseibo.Tai dovanos, teikiamos baigiantis metams. Ši tradicija išsivystė iš seno papročio aukoti įvairius namų apyvokos atributus Toshigami dievui ar dėti juos ant protėvių kapų. Oseibo dovanos yra skirtos išreikšti padėkai žmonėms už jų suteiktą gerumą. Tai gali būti mokytojai, daktarai, klientai, darbdaviai, ar tiesiog žmonės, kuriems jaučiamės esą skolingi. Pavadinimas oseiba yra užrašomas ant pakuotės viršaus, apačioje rašomas gavėjas. Didžioji dalis japonų šias dovanas siunčia nuo gruodžio 1-os iki gruodžio 20-tos. Tačiau nuo gruodžio 26-tos iki sausio 7-tos pavadinimas keičiasi į nenga arba onenga (metų pradžios dovana). Paprastai teikiamos dovanos, kurios vadinamos Sabchokuhin. Tai užsakytos prekės, kurios yra atsiunčiamos gamintojų. Dažniausiai perkama namų apyvokos reikmenys ar užkandžiai Naujiesiems. Į šį sąrašą įeina alus; daiktai, būdingi tam tikrame regione; kava; prieskoniai, ar koks ypatingą reikšmę turintis niekutis. Pinigų suma, skirta šioms dovamoms, yra nusprendžiama pagal žmogaus svarbumą ar artumą mums. Gavėjas taip pat turi įteikti panašios vertės dovaną.

5.

Išvalyti namus, darbo vietą. Baigiantis paskutinei metų savaitei, Japonijoje prasideda didysis tvarkymas, kuris vadinamas susuharai ar ousouji. Per šį valymą yra atliekamas kruopštus namų tvarkymas. Netgi šventyklose šluostomos dulkės nuo Budos paveikslų. Taip daroma todėl, kad japonai tiki, jog Naujieji metai turi prasidėti su apvalyta siela bei buitimi. Taip pat manoma, kad Naujųjų naktį atkeliauja septyni sėkmės dievai, kurie lanko tik tyras ir švarias vietas. Didysis tvarkymas prasideda šaltuoju metų laiku, prieš pat moksleivių žiemos atostogas.

18

Papuošti savo namus.

Naujųjų metų papuošimai yra kabinami po didžiojo valymo, gruodžio 30-tą. Namo vidus puošiamas maneki neko (laimę nešantis katinas), o darbo vietoje padedamas kumade (laimę nešantis grėblys).

Banzai!

Šiaudinės virvės kabinamos virš įėjimo, kad neįleistų piktųjų dvasių. Prie išėjimo dedamos kadomatsu (pušų ir bambukų dekoracijos), Shimekazari arba shimenawa (gaminama iš vytos šiaudų virvės), popieriaus dekoracijos, ir mandarinai kabinami įvairiose namų vietose, manoma, kad jie neša laimę. Kagamimochi puošia budistiškus altorius. Tai yra du dideli, apvalūs mochi, sudėti vienas ant kito. Simbolika: žali augalai reiškia naują gyvenimą, o bambukas ilgą gyvenimą. Mandarinai ir pušis atneša laimę ir sėkmę. Japonai gamina popierinius omarus, kuriuos kabina ant sienų. Šis bestuburis simbolizuoja nuoširdų ištvermės troškimą.

Pagaminti mochi. Tai tradicinis Naujųjų metų patiekalas, gaminamas iš mochiko (specialūs lipnių ryžių miltai, dar vadinami saldžiais ryžiais). Gaminant šį patieklą senuoju metodu, saldūs ryžiai yra trinami ir maišomi specialioje medinėje bačkoje.

Tai atliekama prieš Naujuosius metus. Toliau pateikiamas receptas nurodo, kaip paprastai ir naudojant šiuolaikines technologijas pasigaminti ši skanumyną.: • 0,5 kg mochiko (lipnūs ryžių miltai) • 2,5 puodelio miltinio cukraus • 1 šaukštelis kepimo miltelių • 2 puodeliai vandens • 1 šaukštelis vanilės ekstrakto • 500 ml kokoso pieno • 1,5 stiklinės bulvių krakmolo Birūs ir skysti ingredientai sumaišomi atskirai, tada iš jų daroma tešla. Svarbu, kad neliptų prie rankų. Iš tešlos daromi rutuliukai ar kubeliai, dedami ant aliejumi pateptos metalinės skardos, ši uždengiama folija. Kepama apie valandą 180 laipsnių temperatūroje. Vėliau viskas atvėsinama. Desertas išlieka minkštas daugelį dienų. Gabalėlius galima apvolioti sezamo sėklose.

Tai yra vienas iš paprastesnių būdų paruošti šį desertą.

7.

6.

8.

Suruošti Osechi. Naujųjų Metų išvakarės yra didelis įvykis ir vienas iš pagrindnių žiemos sezono akcentų. Siekiant užtikrinti klestėjimą ir ilgamžiškumą, valgomi grikių makaronai, kurie yra vadinami toshikoshi soba (grikių makaronai palydint metus). Jais mėgaujamasi grikių makaronų parduotuvėse (sobaya) arba namuose. Naujiesiems metams ruošiama lakuota obento dėžutė, kurioje galima aptikti: virtus jūros dumblius (konbu), žuvies pyragą (kamaboko), saldžiųjų bulvių košę su kaštonais (kurikinton), virtas varnalėšų šaknis (kinpira gobo) ir saldintas juodas sojų pupeles (kuromame). Yra daug osechi variantų, ir kai kurie maisto produktai, valgomi viename regione, yra nepriimtini kitose vietose ir net gali būti uždrausti. Dar vienas populiarus tradicinis patiekalas yra ozoni – sriuba su mochi ir kitais ingredientais, kurie skiriasi priklausomai nuo regiono. Nūdienos japonai pasilepina sashimi ar suši, dažnai valgomi užsienio virtuvių patiekalai.

Pažiūrėti, ką rodo per televiziją. Naujųjų Metų išvakarėse daugelis šeimų susėda prie televizoriaus žiūrėti Kohaku Uta Gassen (raudona ir balta) – tradicinę japonų dainų šventę, kurioje dainuojamos geriausios visų laikų dainos. Laidoje kaunasi dvi komandos: raudona ir balta. Kita garsi naujametinė programa yra muzikos įrašų apdovanojimai.

19

9.

Pirmą kartą naujais metais aplankyti šventyklą (hatsumode). Vidurnaktį gruodžio 31-ąją budistų šventyklos visoje Japonijoje skambina varpais 108 kartus, tai (joyanokane) simbolizuoja 108 žmogaus nuodėmes budistų tikėjime. Nors daugelis gyventojų apsilanko tik sausio 1-3 dienomis, tačiau nemažai susirenka ir į šventyklas paklausyti varpų gaudesio. Jeigu oras tinkamas, moterys ir vaikai pasipuošia spalvingais kimono. Vėliau lankytojai, priėję prie pagrindinių altorių, teikia pinigines aukas (seinen) ir traukdami už stambios virvės skambina varpu, suploja rankomis 2 kartus ir pasiūlo savo maldas dievams. Svarbu nepamiršti prieš įeinant į šventovę, kur gyvena dievai, du kartus nusilenkti Torri (šventyklos vartams) ir nusiplauti rankas fontanėlyje. Pasibaigus šiam ritualui, daugelis žmonių patraukia link prekystalių, kur traukia burtus savo kitų metų sėkmei numatyti. Sumokėjus simbolinę sumą, baltai apsirengusi miko pakrato indą su bambuko lazdelėmis, ant kurių yra numeriai. Viena iš lazdelių iškrinta pro mažą skylutę indo viršuje. Tada miko paduoda lapelį su skaičiumi, atitinkančiu bambuko lazdelės numerį. Ant šio lapelio ir parašytas ateinančių metų likimas ir sėkmė. Jeigu nepatiko gautas likimo burtas, lapelį privaloma užrišti ant šventyklos medžio, tokiu būdu jis neišsipildys. Prieš palikdami šventyklą, daugelis įsigyja laimę nešančių amuletų.

11.

10.

Apsipręsti, ko siekti Naujaisiais metais. Naujieji laikomi švaraus knygos puslapio atvertimu.

Paminėti pirmuosius įvykius. Reikia skirti ypatingą dėmesį visiems dalykams, kuriuos atlieki pirmą kartą šiais metais.

Kai kurie tradiciniai pirmieji kartai yra kakizome (pirmas rašymas), hatsuyume (pirmoji svajonė), hakizome (pirmasis namų valymas), hatsuburo (pirmoji vonia), hatsuhinode yra pirmasis metų saulėtekis, sėkmę atneš pirmasis juokas (waraizome). Kiti pirmieji įvykiai, kuriuos galima paminėti kaip ypatingus, yra: shigoto-hajime (pirmasis darbas), keiko-hajime (pirmoji praktika), hatsugama (pirmoji arbatos ceremonija) ir hatsu-uri (pirmasis pardavimas).

20

12.

Banzai!

Įteikti otoshidama. Otoshidama tai dekoratyviniame vokelyje Naujųjų metų dieną dovanojama pinigų suma vaikams. Ši tradicija atkeliavo iš Edo laikotarpio, kai turtingos šeimos ir didelės parduotuvės dalindavo mažus maišelius su mochi ir mandarinais. Ši dovana pateikiama gražiai puoštame popieriniame vokelyje, kuris vadinasi otoshidama–bukuro arba pochibukuro.

Dovanojama pinigų suma priklauso nuo amžiaus, bet jeigu yra daugiau nei vienas vaikas, suma jiems maždaug vienoda. Suma varijuoja nuo 5000 iki 10000 jenų.

Pažaisti žaidimus:

13.

1. Hanetsuki yra japonų tradicinis žaidimas, panašus į badmintoną. Jame nėra tinklo ir žaidžiama su stačiakampio formos medine lopetėle (hagoita) ir ryškių spalvų badmintono kamuoliuku. Tai žaidimas, skirtas mergaitėms. Žaidžiama dviem būdais: pirmas – kuo ilgiau išlaikyti kamuoliuką ore, kitas – kai kamuoliukaą mėtosi tarpusavyje. Tradiciškai, kuo ilgiau kamuoliukas lieka ore, tuo didesnę apsaugą nuo uodų žaidėja gaus per ateinančius metus.

2. Takoage – tai aitvarų leidimas Naujųjų metų dieną.

3. Koma: pats žodis reiškia „sukutis“. Yra labai daug jų rūšių, kurios priklauso nuo to, kokiu būdu yra sukami arba iš kokių medžiagų pagaminti. Dažniausiai tai yra metamoji koma (nagegoma). Varžomasi, kuris sukutis ilgiau išsilaikys nesustojęs.

4. Sugoroku – tai stalo žaidimas, kuriame naudojamas kauliukas ir figūrėlės. Žaidimas paremtas sėkmės principu.

5. Fukuwarai. Šitas žaidimas sussideda iš tuščio veido formos paveiksliuko ir veidui priklausančių dalių atskirai. Dalyviui užrišamos akys ir jis turi išdėlioti veido dalis į savo vietas. Turbūt nereikia aiškinti, kad kadangi nieko nemato, tai rezultatai dažnai išeina komiški.

14.

6. Karuta. Šis žaidimas turi kelias variacijas, tačiau Uta-garuta yra žaidžiamas dažniausiai per Naujuosius metus. Tai žaidimas, kuriame naudojamos kortelės, kurios skiriamos į yomifuda (šimtas skaitymų kortelių) ir torifuda (šimtas griebimo kortelių). Sudėjus abi kortelių rūšis gaunamas eilėraštis (waka). Standartiškai naudojamas Hyakunin Isshu poemų rinkinys. Žaidžiama 2 būdais: Chirashi-dori ir Genpei-gassen. Pirmasis naudojamas, kai žaidžia pavieniai žaidėjai ir yra vienas skaitytojas. Antrasis – kai žaidžia komandos, kurias sudaro 2 žaidėjai ir vienas skaitytojas. Žaidžiama taip: torifuda kortelės išdėliojamos ant lygaus paviršiaus, priešininkai sėdi vienas priešais kitą, yra perskaitoma yomifuda ir žaidėjai turi kuo greičiau paiimti trūkstamą eilėraščio dalį. Laimi tas, kuris turi daugiausiai kortelių, perskaičius visas yamifuda tipo korteles.

Aplankyti savo šeimą. Japonijoje Naujieji metai yra šeimos šventė ir, kadangi laisvadieniais laikomos 1-3 dienos, daugelis gyventojų grįžta į savo šeimas pasitikti ateinančių metų.

Bethoveno 9-tąją simfoniją per Kalėdas bei Naujuosius metus visoje Japonijoje dainuoja chorai, dažnai aikštėse bei įvairiuose renginiuose. Simfonija į Japoniją atkeliavo per Pirmąjį pasaulinį karą kartu su vokiečių belaisviais. 1925-tais metais šis kūrinys buvo atliktas NHK simfoninio orkestro. Per Antrąjį pasaulinį karą imperatorius skatino šio kūrinio klausymą, norėdamas pabrėžti ištikimybę nacionalizmui.

Vėliau po karo dėl šio kūrinio populiarumo tarp gyventojų chorai grojo jo ištraukas, kad pagerintų savo ekonominę padėtį. Maždaug 1960-taisiais šis kūrinys labai paplito ir tapo Naujųjų metų tradicija.

Visas Naujųjų metų šurmulys pasibaigia festivaliu, pavadinimu Mažieji Naujieji metai (koshogatsu). Pagal senuosius papročius ši šventė rengiama per pirmąją metų pilnatį, pirmojo mėnulio mėnesio 15-tą dieną (maždaug vasario viduryje). Tačiau dabar ji yra švenčiama sausio 15-tą. Šios šventės metu meldžiamasi dėl geresnio derliaus. Taip pat nuimamos naujųjų metų dekoracijos ir deginamos kartu su senųjų metų talismanais. Šis ritualas atliekamas Dondoyaki iškilmėse, kurias organizuoja šventyklos. Kartais šio renginio metu vaišinama amazaki (saldžia sake).

Straipsnį rašė: Živilė 21

S

Yo Jin Bo:

asmens sargybiniai

eniai seniai, gal prieš kokius metus, sėdėjau ir galvojau, kad noriu naujo žaidimo.

Kažko dar niekad nebandyto. Ko nors mergaitiško, apie meilę ir bites. Besiknaisiojant po interneto platybes, akys užkliuvo už Yo Jin Bo. Pagalvojau, kodėl ne.

O buvo taip: mergaitė Sayori vasaros išvykoje į archeologinius senos pilies kasinėjimus randa senovinį medalioną.

Pasirodo, jis priklausė princesei Hatsuhime, kuri buvo nužudyta. Medaliono dėka, ji perkeliama į princesės kūną, kad pakeistų istoriją.

Vyriškos lyties personažų, kaip ir priklauso otome žaidimui, daugiau. Turim ir Harumoto Ohna – pagrindinį antagonistą, princesės nužudymo iniciatorių; ir Kasumimaru Fuuma – bebaimį sadistą nindzę, ištikimą savo šeimininkui

Skaityt mėgstu, anime taip pat. Apie vizualines noveles buvau viena ausimi girdėjus. Tad čiupau ir kaip Alisa įkritau į triušio olą... t.y., į otome žaidimų pasaulį. Ir čia yra Yo Jin Bo kaltė. Tad, sulaukusi pirmos progos, nutariau keršyti ir parašyti žaidimo aprašymą. Aprašyme gali pasitaikyti spoilerių! Tad būkite perspėtos :)

Merginų šiame žaidime yra dvi: Sayori – tiesiog gera mergaitė, kuri ir yra pagrindinė herojė, bei Hatsuhime – samurajų klano princesė su labai neprincesišku elgesiu.

Harumoto; ir Nobumasa Ohna – labai stiprų, bet ne itin protingą Harumoto brolį; ir Yohei – Hatsuhime globėją bei auklėtoją, kuris nerimauja dėl klano ateities, nors ir myli Hatsuhime kaip savo paties dukrą.

Šie veikėjai, nors ir svarbūs žaidimo siužetui, nėra tie, iš kurių leis rinktis. Tad nieko nelaukdama pristatau jums pagrindinį žaidimo haremą.

Tsubuka Muneshine

Princesės asmens sargybinis ir tikriausiai geriausias draugas nuo lopšio laikų. Tobulas samurajus. Liūdi, kad besaugodamas princesę praleido progą susirast žmoną ir yra labai prastas komikas.

Jo „kelias“. Nors Muneshine pristatomas nuo pat pradžių, bet jo istorija manęs nelabai įtikino. Pirmiausia, nesu gerbėja didelio amžiaus skirtumo poroje, be to, Sayori tik 16 metų!

Pagalvokit pačios – kaip jums 16-metė nuotaka ir 30-40 metų jaunikis? Beveik kriminalas. Paliekant šį aspektą nuošaly, pati istorija nelabai romantiška, labiau priminė dukters ir tėvo santykius. Pavydas buvo labiau komiškas nei tikras. Nors laiminga pabaiga man pasirodė viena teisingiausių – vestuvės, ateities planai, o ne tik „aš myliu tave, būkim kartu“. Buvo įdomu pamatyti juos po 3 metų.

22

Yozaburou Shiranui (Yo)

Banzai!

Nindzė, jauniausias veikėjas iš visos grupės. Dėl to kompleksuoja ir jautriai reaguoja, jei su juo elgiasi kaip su vaiku.

Linksmas, mielas ir mėgsta per dantį patraukti kitus žmones.

Išskyrus princesę, žinoma.

Jo „kelias“. Jei patinka „jaunesnio broliuko“ tipas, šis personažas tau. Jo pastangos išgelbėti princesę ir prilygti kitiems, vyresniems, draugams tikrai jaudina širdį. Deja, istorija liko kiek neišbaigta. Buvo užsiminta apie Yo praeitį, bet taip ir nuplaukė į niekur. Kitas trūkumas - finalinėje geros pabaigos scenoje juokeliai taip užsitęsė, kad pamiršau visą romantiką ir tragizmą. O vėliau „persijungti“ buvo sunku. Bloga pabaiga irgi nesugebėjo manęs sugraudinti. Apie meilę ir praradimo skausmą buvo kalbama tarsi tarp kabučių. Sakyčiau, kad istorija turėjo daug potencialo, bet visa tai liko neišnaudota.

Jinnosuke Muramase (Jin)

Sprendžiant iš plakato, pagrindinis herojus. Karštakošis, geros širdies vaikinukas. Nesiseka su merginomis, nors labai stengiasi.

Jo „kelias“. Mielas ir išbaigtas. Toks, kokio galima tikėtis iš pagrindinio herojaus. Daugiau sužinojau apie patį Jin, jo požiūrį į gyvenimą, praeitį ir svajones. Tai padėjo susigyvent su juo ir dėl to bloga pabaiga tokia skausminga. Vis tik mano skoniui kiek per lengvai viskas „susivalgė“. Beje, tai vienintelė laiminga pabaiga, kur Sayori lieka savame pasaulyje.

Tainojo Tsubaki (Bo)

Tobulas gražuolis, „ledo karalienė“, kaip jį apibūdino Mon Mon. Taip pat labai protingas, domisi vaiduokliais, kelionėmis laiku, NSO ir pan.

Jo „kelias“. Turiu prisipažinti, kad žaidimą pradėjau nuo Bo. Patinka man ilgaplaukiai gražuoliai. Tad čiupau ir... likau sutrikus. Iš vienos pusės, nieko įdomaus apie veikėją nesužinojau ir, palyginus su kitų veikėjų istorijomis, nieko tragiško ar skausmingo čia nėra. Nieko sau pagrindinė problema – per grožį proto neįžvelgia. Kad man tik tokios problemos tekliūtų.

Bet Bo turi vieną privalumą – romantiniai momentai čia stiprūs ir ne kartą šiurpuliukai per nugarą bėgiojo.

23

Monzan Kudokura (Mon Mon) Ištvirkęs budistų vienuolis. Jis ir Yo – pagrindiniai šio žaidimo linksmuoliai.

Jo „kelias“. Savo linksmumu panašus į Yo. Tik kiek rimtesnis ir išbaigtesnis. Tiesą sakant, Mon Mon istorija man atrodė labiausiai išbaigta. Sužinojau, kas spaudžia širdį, atrodytų, tokiam linksmam ir nerūpestingam žmogui ir kodėl jis tapo vienuoliu. Gal tik kiek romantikos iki pilnos laimės pritrūko. „Aš myliu tave“ nelabai realistiškas man pasirodė. Laimingai pabaigai galiu prikišt deus ex machina efektą. Reikia magijos ir burtų – te, turėkitės. Kad tik būtų norimas rezultatas.

Nors čia tik tiek. O visa kita buvo gerai – laiminga pabaiga, be minėto defekto, puiki. Kelionė, mini apžvalga po vienerių metų. Blogoji irgi nepaliko manęs nežinioje ir laiškas iš praeities – gan originali idėja.

Ittosai Tatsunami

Psichopatas samurajus. Mėgsta žudyti ir tai moka. Nepasitiki niekuo, labai nesutaria su Jin. Jo „kelias“. Intriguojantis, skausmingas ir labai labai romantiškas. Prieš tai nebuvau tokių personažų gerbėja. Dabar esu, būtent dėl jo. Miela buvo žiūrėti, kaip uždaras ir nepasitikintis Ittosai atsiveria ir pamilsta. Jis ir Bo yra nenuginčijami pirmūnai romantikos srityje. Kiekvienas ištartas žodis sukeldavo šiurpuliukus, o nelaiminga pabaiga net ašarą išspaudė. Geriausia žaidimo istorija, be konkurencijos.

Yo Jin Bo – gana dviprasmiškas pavadinimas. Pirmoji reikšmė – tai pagrindinių personažų (Yo, Jin ir Bo) vardai.

Kita – japoniškai „yojinbo" reiškia „asmens sargybinis“, kas puikiai tinka žaidimui. Tad neretai rasite „Yo Jin Bo – The Bodyguards“ (Yo Jin Bo – asmens sargybiniai ) kaip pilną šio otome pavadinimą. Jis vertas dėmesio ne tik dėl to, kad yra vienas iš labai nedaugelio otome anglų kalba. Žaidimas pilnas humoro, romantikos ir tikrai šaunių vaikinų. Kiekviena žaidėja tikrai ras bent vieną vaikiną, kuris bus arčiau širdies.

Muzika tik papildo žaidimą. Kiekvienas vaikinas turi savo teminę dainą, kurią įdainavo seiyuu. Apie humorą tenka pakalbėti atskirai. Tiesą sakant, tikrai nesitikėjau, kad šitaip kvatosiu iki ašarų. Jis tobulas. Pilnas nuorodų į populiariąją bei šiuolaikinę kultūrą – anime, filmus, Disnėjų ir pan.

Veikėjai netgi laido užuominas, kad jie supranta, jog egzistuoja žaidime. Kiekvienas personažas savaip išprotėjęs ir

visiškai nebijoma to parodyti. Vis tik žaidimas mažyčių trūkumų neišvengia. Pagrindinis minusas – kokio velnio kūrėjai nustatė laiko limitą atsakymui pasirinkt? Tai erzina – ne visi gi greitai susigaudo, ko iš jų norima, ir tai kelia stresą renkantis. Piešimas geras, bet kai kuriose vietose patingėta – veidai atrodo kreivoki ar pernelyg ilgi. Ir jau minėjau romantikos trūkumą kai kuriuose „keliuose“. Labai nusivyliau sužinojus, kad į anglų kalbą neverstoj PS2 versijoj galimi dar du papildomi keliai – Kasumimaru Fuuma ir Harumoto Ohna.

Jaučiausi apgauta. Ypač dėl Fuuma – varvinau dėl jo seilę per visą žaidimą. Bet tai tik mažmožiai, jie tikrai netrukdo žaisti ir mėgautis.

Taigi, trumpai tariant, Yo Jin Bo yra tiesiog geras otome žaidimas, kurį net praėjus kiek laiko ir su jau didesne otome žaidimų patirtim vis dar smagu sužaist.

Straipsnį rašė: Rita 24

Banzai!

AMV kūrėjos dienoraštis Mielas dienorašti, šiandien mano gyvenime atsirado kai kas naujo. Kaip visada naršiau po interneto platybes, kol mano akys neužkliuvo už kažkada lankytos svetainės animezona.net. Žinoma, kandangi nieko geresnio neturėjau ką veikti, tai nusprendžiau žvilgtelėti. Forumo skiltyje pastebiu antraštę „AMV darbai ir kūryba“, po kuria šmėžuoja užrašas „AMV kovos”. Hmmm... Kažkas naujo. Su AMV kūrimu esu susipažinus, net pradėjus kurti, bet palikau šią sritį dėl laiko stokos. O kadangi šiuo metu yra daugiau laisvalaikio, nusprendžiau išbandyti savo jėgas. Beje, čia toks video klipas, padarytas, naudojant anime, derinant jį prie pasirinktos dainos. Todėl ir vadinasi AMV – anime music video.

Perskaitau, kad kūrėjo lygis nėra svarbus kovai ir, kad norint pradėti kovą, reikia susisiekti asmenine žinute su koordinatoriumi. Ir štai aš spaudžiu „siųsti žinutę“, kurioje vienas sakinys: “Laba diena, gal galėčiau susikauti su kuo nors?”. Maždaug po pusvalandžio gaunu atsakymą, kad paieškos pradėtos ir suradus priešininką praneš.

Neįtikėtina! Šiandien jau surado man priešininką. Staiga prisijungus prie Skype buvau pakviesta į grupę, kur manes laukė priešininkas ir koordinatorius. Koordinatoriius liepė susitarti dėl dalykų žanro, trukmės, anime, deadline ir kovos paveikslėlio. Kai kurie dalykai nebuvo būtina, o ir nenutarus, juos būtų paskyręs koordinatorius, tad sprendimai tikrai neslėgė.

Taigi, pasikeitus youtube paskyromis, kuriose sudėti mūsų buvusieji darbai, nusprendėm daryti klasikinę kovę, kur bendra yra muzika, o visa kita renkamės individualiai. O tada prasidėjo sunkiausia dalis: reikėjo nuspręsti, kokią daina išsirinkti, nes ji sudaro vos ne 50% AMV sėkmės, o mano ir priešininko skoniai labai skiriasi. Tačiau po ilgų svarstymų ir diskusijų apsistojame ties vienu pasirinkimu, ir mūsų dvikova yra paskelbiama forume, kovų skiltyje. Kadangi dainą jau turiu, pradedu jos klausyti vos ne iki kol mintinai išmokstu. Perklausant sugalvoju, ką noriu savo AMV parodyti, kokią temą noriu pateikti ar kokią istoriją noriu parodyti. Kitaip tariant, sugalvoju pagrindinę AMV mintį ir idėją. Toliau metas užeiti į savo anime sąrašiuką ir susirasti medžiagą, kuri tobuliausiai atskleistų temą, turėtų tam tikrus kadrus, reikalingus mano idėjai, ar tiesiog anime, kuris labai patiko ir šeštas jausmas kužda, kad tiks. Po gal kokių gerų 3 valandų tyrinėjimo susiradau reikiamą anime.

Atėjo laikas siųstis source (anime, su kuriuo dirbsiu). Nuo source labai priklauso AMV kokybė. Source – anime be subtitrų (dar vadinamas raw), kuris dažniausiai yra mkv formato. Ir čia susidūriau su pirmąja problema – šio formato neskaito dauguma editinimo programų, todėl pirmiausiai peržiūrėjau, kokią pagalbą siūlo forumo lankytojai. Ten randu išsamius nurodymus, kaip konvertuoti (pakeisti video formatą), naudojant virtualdub. Tokiems ir panašiems klausimams yra visa pagalbos skiltis. Tai ganėtinai paprastas būdas, tik reikia truputį laiko praleisti, instaliuojant atskiras dalis. Deja, konvertuoti video užima labai daug vietos, todėl didelio kiekio nesutalpinsi ir turi iškart karpytis.Turbūt man tai labiausiai ir nepatiko, nes aš dar tiksliai nežinau, ką naudosiu ir kiek man dar reiks medžiagos užpildyti visam AMV. Taigi dėl to didesnės apimties (daugiau nei 10 episodų) anime naudoju Mediacoder. Palanku tai,kad gaunasi gera kokybė ir neužima tiek vietos, taip pat gali sukelti 25 serijas, palikti jas konvertuotis ir, tarkim, išeiti į darbą visai dienai. Programą galima parsisiųsti nemokamai, bet ji turi vieną minusą – nemokama versija kas kažkiek laiko išmeta reklamą ir sustabdo darba apie valandai. Bet man netrukdo, nes žinau, kad rezultatas to vertas. Na, dabar liko dar viena etapas ir tada galima bus eiti link lovos. Reikia parsisiųsti gerą source. Radau. Štai,

pagaliau užstačiau konvertuotis source, galima numigti porą valandų, nes ryt anksti į paskaitas.

Kodėl? Kodėl? Kodėl? Kodėl realybė visada krečia tokius nesąžiningus pokštus? Atrodo, iki dabar turėjau labai daug laisvo laiko, tačiau, kai vos tik užsiėmiau AMV kūrimu, atsirado 99 problemos (ir AMV viena iš jų). Tai koliokvumas, tai nenumatytas renginys, tai dar koks projektinis darbas... Taip ir prabėgo savaitė net neprisilietus prie AMV. Ir štai, pagaliau laisvesnė diena ir aš prisėdu prie kompo.

Taigi, šiandien karpysiu source. Sakydama „karpysiu“ turiu galvoje, kad atskirsiu reikiamus kadrus iš turimo anime.Karpymui ir galutiniam apdorojumui, t.y, perėjimams, bendram dalių išdėliojimui, sinchronizacijai, spalvoms ir šiaip paskutiniams potėpiams naudoju Sony Vegas Pro. Ši programa taip pat puikiausiai tinka muzikos karpymui, kurį atlikau ganėtinai greitai, nes ten, kur norėjau, kad baigtųsi graziai, buvo galima nutylinti. Nors jei reikia padaryti sudėtingesnį muzikos atskirų vietų trumpinimą ar sujungimą, patartina naudoti tam skirtas specialias programas, pavyzdžiui, Audacity.

Galbūt labai didelių aukštumų su ja nepasieksi, bet tai viena iš man patogiausių nemokamų audio redagavimo programų. Ir viena svarbiausių audio karpymo taisyklių yra naudoti ausines, nes jos koncentruoja garsą tik ausims ir neišsklaido mažyčių pašalinių garsų ar redagavimo klaidų.

Efektams ir sudėtingesnėms video manipuliacijoms pasitelkiu Adobe After Efect CC” Jos darbinė erdvė yra ganėtinai nesudėtinga. Be to, šiai programai sukurta labai daug paruoštukių (presets) bei mokomųjų paaiškinimų (tutorials), kurie palengvina darbą. Kadangi tai pirmasis video po ilgos pertraukos, ketinu daryti kažką paprasto. O ir laiko stoka neleidžia apsiimti daryt koki sudėtingesnį ar įspūdingesnį efektą. Tikriausiai dirbsiu iki ryto ir vėl teks miegoti per bendras paskaitas.

Pagaliau po beveik visos savaitės montažo, tai yra, dėliojimo sekundė į sekundę, spalvų derinimo, galvos sukimo, kur kokią anime atkarpėlę dėti, kaip užpildyti tuščias AMV vietas ir nepamesti minties, kaip išlaikyti ritmą su muzika ir vengti tuščiai kalbančių personažų... didelį galvos skausmą kėlė spalvų parinkimas. Spalvos paryškina atmosferą ir jausmus. Vegas Pro turi papildymą (plug-in) “Magic Bulletlooks”, kurio dėka galima gan lengvai jas keisti. Taip pat ilgai užtrunka vizualinių efektų pritaikymas ir įsitikinimas, kad jie neerzins asmenų, kurie vertins šitą darbą.

Kita svarbi detalė – tai vaizdo dinamiškumas su muzika. Dažnai jam pagyvinti naudojama pan crop (priartinimas, tolinimas ar erdvės keitimas kadruose). Tačiau atsargiai, naudojant šią funkciją gali atsirasti nepageidaujami juodi šonai. Ir būtiniausiai vengti ghousting (papildomų šešėlių), jie susidaro dėl kadrų greičio kaitos. Tam, kad jų atsikratyčiau, reikia norimai atkarpai pažymėti no resample. Taip pat yra ir tam skirtas plug-in.

Po viso to sekė ilga kova su komputeriu dėl lėto veikimo, strigimo, programos lūžimo. Laiku nenuspausto išsaugojimo mygtuko dėka netekau beveik trečdalio padaryto darbo. Tačiau su palengvėjimu, mielas dienorašti, tau pranešu: AMV baigtas!!! Liko tik paskutinė, bet didžiausią išūkį suteikianti dalis – renderinimas. Sudėtinga, nes reikia taip atitaikyti parametrus, kad AMV neprarastų kokybės. Dažniausiai naudoju Vegas Pro jau paruoštus formatus. Tikiuosi, sulauksiu render galo, nes iki ryto dar yra laiko – jei reikės, galėsiu kažką pataisyti. Tiksliau sakant, taip galvojau – kai prabudau, jau buvo rytas, tad net nepažiūrėjus galutinio rezultato, keliu į youtube ir siunčiu nuorodą koordinatoriui. Meldžiuosi, kad nieko blogo darbe neužsiliko, nes kitaip kritika bus arši.

Straipsnį rašė: Živilė 25

Laukite kito m큰s킬 numerio!