Gamta ir žmogus. Mokslininkų pėdomis V by Leidykla "Šviesa"

TURINYS Apie vadovėlį

1 skyrius. Tyrinėk , atrask, pažink 1. 2. 3. 4. 5.

·· ·

· · ··

· ·

Augalai, gyvūnai ir grybai šalia mūsų 20 Kaip grupuoti pagal požymius 22 Kas kuo minta 24 Visus maitina augalai 26 Kur dingsta nukritę lapai 28 Visi vienas kitam reikalingi 30 Iš mokslo istorijos. Gegužraibių tyrinėtojas

3 skyrius. Aplinka ir mes 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Ko mokysimės penktoje klasėje 8 Galvok ir dirbk kaip mokslininkas 10 Gamtos tyrinėtojo „kuprinė“ 12 Saugaus darbo taisyklės 14 Iš mokslo istorijos. Gamtos mokslų tėvas

2 skyrius. Gyvoji gamta 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7.

··

Aplinką pažįstame jutimo organais 36 Galvos smegenų svarba pažinimui 38 Kodėl matome daiktus 40 Spalvotas pasaulis 42 Ar akys nemeluoja? 44 Rega 46 Kaip atsiranda garsas 48 Koks būna garsas ir kaip jis sklinda 50 Mokslo sąsaja su praktika. Kam lęšius naudoja mokslininkai

Žodynėlis

·· · ·

TURINYS 4 skyrius. Mūsų kūnas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9. 10.

··

Kodėl reikia valgyti? 6 Ką gauname su maistu 8 Maisto kelias 10 Darbas kartu 12 Smegenys – valdymo centras 14 Ką rodo maisto produktų etiketė? 16 Sveika mityba 18 Apie dantis ir kramtomąją gumą 20 Būk aktyvus, judrus – ir būsi sveikas 22 Iš mokslo istorijos. Medicinos tėvas 24

·· ·

· ·· · · · · · ·

5 skyrius. Energija, judėjimas, jėgos 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

Pažinkime medžiagas 46 Vanduo – stebuklinga medžiaga 48 Grynos medžiagos ir mišiniai 50 Tirpalai 52 Tirpalų rūšys 54 Kam žmonės ženklina medžiagas 56 Sveikatai žalingos medžiagos 58 Mokslo sąsaja su praktika. Gaisrininko apranga

· ·

7 skyrius. Elektra ir magnetas 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8. 9.

Energija 28 Viskas juda 30 Ar greitai judame? 32 Jėgos 34 Kodėl kūnai krinta? 36 Tamprumo jėga 38 Trinties jėga 40 Iš mokslo istorijos. Izaokas Niutonas

6 skyrius. Medžiagų pasaulis 1. 2. 3. 4. 5. 6. 7. 8.

· · ·· ·

·· · ·

Elektra 64 Elektros krūviai ir jų sąveika 66 Elektros grandinė 68 Elektros energijos šaltiniai 70 Saugus elgesys su elektriniais prietaisais 72 Magnetai 74 Žemė – didelis magnetas 76 Turistinė kuprinė 78 Iš mokslo istorijos. Energetikos (technikos) muziejuje

· ·

82 Žodynėlis Iliustracijų šaltiniai

· · · · · ·

86 3

Įvadas

MOKSLININKŲ PĖDOMIS

Kodėl šis vadovėlis pavadintas Mokslininkų pėdomis? Jis jums padės tyrinėti gamtą taip, kaip tai daro mokslininkai. Tikimės, kad bus smagu ir naudinga pažinti aplinkinį pasaulį, išmokti dirbti nuosekliai, išradingai, apgalvojant kiekvieną žingsnį.

Jūsų smalsumą, norą sužinoti daugiau sužadins komiksų veikėjai.

Vadovėlį sudaro septyni skyriai, suskirstyti į kelias temas. Tema išdėstoma per du atverstus puslapius.

Kiekviena tema prasideda jūsų mokymosi uždaviniais Netrukus. Jie nusako, ko turėtumėte išmokti toje pamokoje.

Vadovėlis ne tik supažindina su gamta, jos reiškiniais. Su draugais tyrinėdami aplinką mokysitės kartu draugiškai dirbti. Tvarkydami bandymų ir stebėjimų duomenis suprasite, kad tyrinėjant reikalingos matematikos žinios. Diskutuodami įprasite pagrįsti savo nuomonę ir išklausyti kitą. Išmoksite daug naujų žodžių ir taip lavinsite savo kalbą. Nemažai sužinosite apie mokslo istoriją bei jo pritaikymą praktikoje.

Ar jums pavyko suprasti temą, pasitikrinsite atsakę į klausimus ar atlikę užduotis, pateiktus skyrelyje Klausimai ir užduotys.

Ieškosite atsakymų į klausimus, vykdysite projektus, patys atrasite gamtos dėsningumus, klasėje pristatysite savo darbo rezultatus, daug diskutuosite su klasės draugais.

Temą nagrinėsite ne tik skaitydami vadovėlio tekstus ir aptardami iliustracijas. Jums patiems teks daug tyrinėti, atlikti bandymus, stebėti, užsirašyti duomenis pratybų sąsiuvinyje, braižyti grafikus, daryti išvadas.

Skyriaus pabaigoje rasite patrauklią istoriją apie garsų mokslininką arba mokslo atradimų pritaikymą gyvenime.

Tema baigiama Žodžių banku, kuriame pateikiamos svarbiausios sąvokos. Jos padės suprasti mokslininkų kalbą ir patiems tinkamai paaiškinti tai, kas vyksta gamtoje. Vadovėlio gale rasite Žodynėlį, kuriame trumpai paaiškinama, ką tie žodžiai reiškia.

. 5

Skyrelis Trumpai jums primins, ką išmokote tame skyriuje. Baigę mokytis skyrių ar atskirą jo temą, neskubėkite imtis naujos temos. Pasitikrinkite, ar jau išmokote, ir tik tada eikite toliau.

Atlikę skyrelio Pasitikrinkite žinias užduotis, įsivertinsite įgytas žinias ir gebėjimus.

1 skyrius MOKSLININKŲ PĖDOMIS

Tyrinėk, atrask, pažink „Karlui Linėjui niežtėdavo pėdas, – tuo norime pasakyti, kad jis niekada nenustodavo judėti... ir dirbti. Jis nukeliavo 7499 kilometrus (4600 mylių) per Skandinavijos šiaurę ir atrado 100 mokslui iki tol nežinomų augalų. Bet pagrindinis jo tikslas buvo daug didesnis. Jis norėjo visus pasaulio augalus ir gyvūnus surūšiuoti kokia nors logiška tvarka.“ (A. Nick. Gaivališkoji gamta. Vilnius, 1999.)

Ko mokysimės penktoje klasėje

. .

Netrukus: išsiaiškinsime, ko mokysimės per gamtos mokslų pamokas; sužinosime, kuo gyvi organizmai skiriasi nuo negyvų daiktų.

Ant tavo stalo naujas gamtos mokslų vadovėlis „Mokslininkų pėdomis“. Iš jo mokysiesi apie gamtą ir žmogų. Kodėl įdomu ir reikia mokytis šiuos dalykus? Visų pirma, tu esi žmogus ir turi gerai pažinti save. Antra, žmogui labai svarbu pažinti gamtą, todėl jis ją nuolat tyrinėja. Vadinasi, tu esi tyrinėtojas. „Tyrinėk, atrask, pažink!“ – bus tavo šūkis. Gamtà – viskas, kas mus supa, išskyrus tai, kas sukurta žmogaus. Akmenys, žemė ir vandenynai. Saulė, mėnulis ir žvaigždės. Augalai, gyvūnai ir grybai. Ir pats žmogus yra gamtos dalis. Tyrinėdami gamtą žmonės per šimtmečius sukaupė daug žinių ir jas pavadino gamtõs mókslais. Gamtos mokslų žiniomis naudojasi gydytojai, inžinieriai, statybininkai ir daugelio kitų profesijų žmonės. Eidami mokslininkų pėdomis aiškinsitės, iš kokių medžiagų yra sudaryti mus supantys gyvõsios ir negyvõsios gamtõs daiktai. Kodėl jie juda ir keičiasi. Kaip vieni daiktai veikia kitus ir kas dėl to atsitinka. O atsitinka kartais labai įdomių dalykų. Gamtos mokslų žiniomis žmonės naudojosi kurdami įvairius prietaisus. Ne visada lengva atskirti gyvuosius organizmus nuo negyvosios gamtos daiktų. Viskas, kas gyva, juda, maitinasi, kvėpuoja, auga, dauginasi ir žūva (1.1 pav.).

1.1 pav.

1.2 pav.

Pratybų sąsiuvinyje surašykite, kas 1.2 ir 1.3 paveiksluose gyva ir kas – ne. Diskutuodami su suolo draugu, jam paaiškinkite, kodėl taip suskirstėte.

T Y R I N Ė K , AT R A S K , PA Ž I N K

Užduotis

1.3 pav.

Bandymas

Man atrodo, kad saulė ir debesys gyvi, nes jie gali judėti.

Aha, o kai važiuoju dviračiu, jis irgi juda. Tai ką, jis pasidaro gyvas?

Augalai ir grybai auga ir dauginasi, todėl manau, kad jie gyvi. Nesiginčyk, ugnis tikrai gyva, nes ją reikia maitinti malkomis.

Priemonės: dantų krapštukas ar plona medinė lazdelė, vata, „slaptas rašalas“ (pienas, svogūnų sultys ar actas), žvakė, balto popieriaus lapas. Lazdelės galą apsukite vata ir pamirkę į „slaptą rašalą“ parašykite draugui nematomą laišką. Parašę palikite išdžiūti. Norint jį perskaityti reikia lapą pakaitinti virš žvakės liepsnos. Tik būkite atsargūs – laiško nesudeginkite.

1.4 pav. Kas gyvas, o kas negyvas?

Padėkite penktokams išspręsti šį ginčą. Klausimai ir užduotys Kokius tris gyvuosius ir tris negyvuosius daiktus matote pro klasės langą? Kokiais trimis požymiais jūsų matomi gyvieji daiktai skiriasi nuo negyvųjų? Medis gyvas, o dviratis – ne. Remdamiesi gyviesiems organizmams būdingais požymiais paaiškinkite kodėl.

.. .. 9

Žodžių bankas Gamtà Gamtõs mókslai Gyvóji gamtà Negyvóji gamtà

Galvok ir dirbk kaip mokslininkas

Netrukus: sužinosime, kokie yra svarbiausi mokslininko darbo žingsniai.

„Kas tai?“ ir „Kaip tai veikia?“ – įprasti gamtos tyrinėtojo klausimai. Kasdienis jo darbas – ieškoti atsakymų į vis nesibaigiančius klausimus ir juos rasti. Kad rastų atsakymą, mokslininkas dirbdamas turi žengti šešis svarbiausius žingsnius.

Keliu klausimą.

Renku duomenis ir informaciją, kas apie tai jau žinoma.

Darau išvadas.

Gaunu naujų duomenų.

Formuluoju hipotezę, t. y. spėju.

Tikrinu, ar spėjimas teisingas. Tam stebiu ir darau bandymus.

2.1 pav. Svarbiausi mokslininko žingsniai

Atsakydamas į iškeltą klausimą mokslininkas turi remtis tikrai žinomais duomenims. Jais remdamasis iškelia hipotèzę, t. y. spėja, koks galėtų būti atsakymas. Kai atsakyti duomenų nepakanka, reikia atlikti bandymus ar stebėjimus. Taip gaunama naujų duomenų. Nauji duomenys padeda nuspręsti, ar tyrinėtojas spėjo teisingai. Nusprendus daroma švada. 10

Kas tai per dėmė? Panašu į žmogžudystę...

Užduotis Palyginkite seklio ir mokslininko darbo žingsnius. Padiskutuokite, kas atsitiktų, jeigu klaidingas išvadas padarytų mokslininkai, ir kas, jeigu klystų sekliai. Remdamiesi diskusija, pasakykite, kokių asmens savybių reikia mokslininkui.

Jeigu tai kraujas, galbūt tenai kažką nužudė.

Paimsiu šios medžiagos pavyzdį ir ištirsiu laboratorijoje.

Viršininke, gavome naujų duomenų. Tai raudonų dažų dėmė.

2.2 pav.

Klausimai ir užduotys

...

Kokie yra pagrindiniai mokslininko darbo etapai? Grįžus iš mokyklos ir spustelėjus elektros mygtuką lemputė neužsidegė. Suformuluokite du spėjimus, kodėl taip atsitiko. Ką reikėtų daryti, kad antrojoje užduotyje suformuluotiems spėjimams patvirtinti surinktumėte naujų duomenų?

T Y R I N Ė K , AT R A S K , PA Ž I N K

Jeigu žinau, kad grybai auga ir žūva, tai spėju, kad jie gyvi. Patikrinu savo spėjimą grybus stebėdamas. Sužinau naujų duomenų – grybai maitinasi ir dauginasi. Darau išvadą, kad grybai – gyvi organizmai. Kažkas yra pasakęs, jog mokslininko darbas panašus į seklio. Kad išaiškintų nusikaltimą ir nustatytų kaltininką, sekliai pirmiausia surenka kiek galima daugiau įkalčių, likusių nusikaltimo vietoje. Jie, kaip ir mokslininkai, spėja, renka naujus duomenis ir daro išvadas (2.2 pav.).

Žodžių bankas Dúomenys Spėjmas (hipotèzė) Ìšvada

Saugaus darbo taisyklės

Netrukus: išsiaiškinsime, kodėl svarbu laikytis saugaus darbo taisyklių.

Pradedant kiekvieną naują darbą labai svarbu išsiaiškinti, kaip jį saugiai atlikti, kad nesusižeistume, nekeltume grėsmės ar pavojaus patys sau ir šalia esantiems žmonėms, nekenktume aplinkai ir gamtai. Susipažinsime su kai kuriomis saugaus darbo laboratorijoje ir gamtoje taisyklėmis. Tikimės, kad visada šių taisyklių laikysitės patys ir patarsite kitiems, kaip reikia elgtis, kad dirbdami būtumėte saugūs. Dirbant gamtoje taip pat reikia laikytis tam tikrų taisyklių.

. .. . . . .. ..

4.1 pav.

4.2 pav.

SAUGAUS DARBO LABORATORIJOJE TAISYKLĖS Atidžiai perskaitykite darbo aprašymą. Įsidėmėkite ir prisiminkite visas atsargumo priemones. Laboratorijoje nevalgykite ir negerkite. Jei reikia, naudokitės apsaugos priemonėmis. Atlikdami bandymus neišdykaukite ir atidžiai klausykitės mokytojo. Švariai nusiplaukite rankas prieš darbą ir jį pabaigę. Dirbdami stenkitės, kad skysčio ar kitos medžiagos nepatektų į akis, ant veido ar rankų. Po darbo švariai nuvalykite įrankius ir prietaisus. Niekada neragaukite jokių nežinomų medžiagų ar tirpalų. Būkite atsargūs su ugnimi. Jeigu kuo abejojate ar kas neaišku, visada klauskite mokytojo. O jei suklysite ar bandymas nepasiseks, būtinai jam praneškite.

Gamtoje niekada nešiukšlinkite.

Būkite atsargūs su bitėmis, vapsvomis, visais pavojingais ar nepažįstamais gyvūnais.

Jeigu stebėdami dirvos gyventojus iškasėte duobutę, užkaskite. Apžiūrėję ir išmatavę slieką ar kitą gyvį paleiskite.

Būkite atsargūs kūrendami laužą patys ir sudrauskite kitus.

Užduotis

Pasirinkite tris saugaus darbo taisykles, kurių reikia laikytis atliekant bandymus. Jas pavaizduokite į kelio ženklus panašiais piešiniais. Piešinius pakabinkite klasėje.

Susiskirstykite grupelėmis po keturis ir sugalvokite po dvi taisykles, kaip reikėtų elgtis gamtoje. Visas taisykles užrašykite ant didelio popieriaus lapo ir pakabinkite klasėje. Būdami gamtoje stenkitės šių taisyklių laikytis.

Klausimai ir užduotys Kokių saugaus darbo taisyklių jūs laikotės savo namuose? Kodėl to reikia? Kas atsitiktų, jeigu vienos kurios taisyklės nesilaikytumėte? Pasirinkite 2–3 saugaus darbo taisykles ir paaiškinkite, kodėl gamtos tyrinėtojui svarbu jų laikytis.

Žodžių bankas Saugaũs dárbo taisỹklės

Neragaukite nežinomų vaisių, uogų.

T Y R I N Ė K , AT R A S K , PA Ž I N K

SAUGAUS DARBO GAMTOJE TAISYKLĖS

5 Iš mokslo istorijos. TYRINĖK, ATRASK, PAŽINK

Gamtos mokslų tėvas Įžymiausiu senovės Graikijos gamtos tyrinėtoju laikomas Aristòtelis. Jis pirmasis ėmė tirti gamtos reiškinius. Aristotelis stebėjo gyvąją gamtą ir viską smulkiai užsirašydavo. Savo tekstus papildydavo 5.1 pav. piešiniais. Šis žmogus išsiskyrė neišsenkama energija, nepaprastu darbštumu ir pastabumu. Aristotelis parašė kelis šimtus knygų iš įvairiausių sričių. Jis pirmasis ėmė rašyti knygas apie gamtą.

5.2 pav.

Aristotelis Atėnuose įkūrė garsiąją mokyklą – Likėjų. Joje mokėsi daug įžymių to meto žmonių. Jie labai mėgo ir vertino pokalbius su savo Mokytoju. Jau tada kalbėta apie gyvų būtybių ir negyvų daiktų skirtumus bei augalų ir gyvūnų panašumus. Aristoteliui pasiūlius buvo įkurtas pirmasis pasaulyje zoologijos sodas. Daug jo knygų iki mūsų dienų neišliko. Tačiau tai, ką turime, rodo, kad į visus gamtos daiktus bei reiškinius tyrinėtojas žvelgė mokslininko akimis, nors ir gyveno daugiau kaip prieš 2300 metų. Aristotelis laikomas gamtos mokslų tėvu. Jis buvo pirmasis didžiausias gamtos mokslų žinovas, jų pradininkas.

5.3 pav. Aristotelis. Mintis, mokslas (gr.) 5.4 pav. Partenono šventykla Atėnuose

Trumpai

• Gamtos mokslai tyrinėja gyvąją ir negyvąją gamtą.

• Viskas, kas gyva, būtinai juda, maitinasi, kvėpuoja, auga, dauginasi ir žūva.

• Mokslininkai dirba laboratorijose. • Svarbiausi mokslininko darbo etapai: kelti klausimus, rinkti duomenis,

formuluoti hipotezes, atlikti bandymus ir stebėjimus, gauti naujų duomenų ir padaryti išvadas.

• Tyrinėjant gamtą mokslininkams reikalingi įvairūs prietaisai ir įrankiai. Labai svarbu turėti ir reikiamų asmens savybių.

• Dirbant reikia laikytis visų saugaus darbo taisyklių.

Pasitikrinkite žinias

Kodėl svarbu mokytis ne tik matematikos, gimtosios kalbos ar istorijos, bet ir gamtos mokslų?

Gamtos mokslo žiniomis naudojasi daugelio profesijų žmonės. 2.1. Nurodykite tris profesijas, kurių atstovai dirbdami savo darbą naudojasi gamtos mokslų žiniomis. 2.2. Kodėl tavo nurodytų profesijų atstovams gamtos mokslų žinios ypač svarbios?

Laboratorijoje naudojatės įvairiomis darbo priemonėmis. Kuri iš čia vaizduojamų darbo priemonių netinka matavimams atlikti?

Pateikiami šeši teiginiai: trys hipotezės (spėjimai) ir trys išvados. 7.1. Kuriuos teiginius priskirtumėte prie hipotezių (spėjimų), o kuriuos prie išvadų?

Manau, kad šiandien lis, nes slenka juodi tamsūs debesys.

Mus supa įvairūs daiktai ir kūnai. Kurie iš jų nėra gamtos dalis? A

Akmuo.

Sąvaržėlės greičiausiai padarytos iš geležies.

Medis.

Riedlentė.

Mankštinuosi jau trys mėnesiai ir tapau daug lankstesnė, vikresnė. „Knyga tikriausiai neįdomi, nes joje nėra nė vieno paveikslėlio“, – pagalvojo Ieva.

D Žmogus.

Medis yra gyvas, o dviratis – ne. Palyginkite šiuos daiktus ir paaiškinkite, kuo gyvas daiktas skiriasi nuo negyvo.

Diena jau baigiasi, bet neiškrito nė lašo.

7.2. Paaiškinkite, kaip kiekvieną iš trijų hipotezių (spėjimų) būtų galima patikrinti.

Kad mokslininkui nesusipainiotų kojos, padėkite jam šešis žingsnius „žengti“ pagal eilę. Spėju, t. y. formuluoju hipotezę. Darau išvadas.

„Nuostabi knyga!“, – sušuko Tomas, baigęs skaityti.

Paveiksle vaizduojami laboratorijoje naudojami stikliniai indai. 8.1. Kaip šie indai vadinami?

Renku žinomą informaciją. Atlieku bandymus. Keliu klausimą. Gaunu naujų duomenų.

8.2. Kokios saugaus darbo taisyklės reikia laikytis su jais dirbant?

4 skyrius MOKSLININKŲ PĖDOMIS

Mūsų kūnas „Mokslas apie kūną – ne vien specialistų reikalas, nes kūną turime visi, todėl tu taip pat turi teisę žinoti, kas dedasi tavajame. Kodėl jis gurgia, girgžda, švokščia ir daro kitus tau neduodančius ramybės dalykus.“ (A. Nick. Kraujas, kaulai, kepenys ir kt. Vilnius, 2000.)

Kodėl reikia valgyti? Netrukus:

prisiminsime, iš kur žmogus gauna energijos ir maisto medžiagų.

PUIKUMĖLIS!

Kaip ir kitoms gyvoms būtybėms, žmogui reikalinga energija. Augalams energijos teikia Saulė. Prisiminkite, kaip augalai, naudodami Saulės šviesos energiją, pasigamina maisto medžiagų. Berniukas sugalvojo šį bandymą norėdamas patirti, kaip gyvena augalai. Ar jam pavyko (1.1 pav.)? Augalų pagamintas maisto medžiagas ir sukauptą energiją žmogus gauna iš įvairių maisto produktų (1.2 pav.).

JĖGOS SENKA

1.1 pav.

DUONA

KIAUŠINIS

KUMPIS

VIŠTA

KIAULĖ

Užduotis Remdamiesi turimomis žiniomis ir 1.1, 1.2 paveikslais papasakokite, iš kur į maistą patenka energija. Pagalvokite, kokiai veiklai jūs eikvojate energiją.

RUGIAI 1.2 pav.

MIEŽIAI

BULVĖS

Mūsų kūnas be atvangos dirba. Todėl energijos reikia kiekvienai, kad ir mažiausiai, jo dalelei: raumenims susitraukti, signalams iš jutimo organų į smegenis perduoti, maistui virškinti. Kad kūno veikla nesutriktų, su maistu būtina gauti ne tik energijos, bet ir vitaminų, vandens, kitų svarbių medžiagų.

Kodėl mes valgome? Pagalvokite, argi tik tam, kad numalšintume alkį. Su draugu aptarkite 1.3 paveikslą. Ką apie valgymo svarbą jūs pasakytumėte visai klasei? MŪSŲ KŪNAS

a aiste yr , kad m s, nors ė k a s s gijo Broli rtais ta ener sukaup todėl, kad ka u a . aš valg čiuosi alkana jau

Užduotis

kad ugo, jame a s s s ta Mais tume, ne tas man g s r i i a s u nes minų. M gti. au ita yra v padeda

Jei būč nevalgy neg iau silp čiau, alėč nas krep iau žai ir šinio sti .

Taip reikia. Visi žmonės valgo!

1.3 pav. Kodėl aš valgau?

Klausimai ir užduotys

Simas nori būti krepšininkas. Iš kur jis gauna energijos žaisti? Ieva įsitikinusi, kad valgydama vitaminų turintį maistą nesirgs. Išvardykite tris maisto produktus, turinčius daug vitaminų. Pasitarkite su suolo draugu ir atsakykite, kuo alkis skiriasi nuo bado.

Žodžių bankas Masto mẽdžiagos

Ką gauname su maistu

. .

Netrukus: sužinosime, kokios yra svarbiausios maisto medžiagos; išmoksime nustatyti, kokių maisto medžiagų yra produktuose.

Įsivaizduokite, kad jums visą savaitę duotų valgyti tik saldainius arba bulvių traškučius. Kokio maisto norėtumėte po tokios savaitės? Kodėl norime valgyti įvairų maistą? Žmogui reikia įvairių maisto medžiagų. Vienuose produktuose jų daugiau yra vienokių, kituose – kitokių. Svarbiausios maisto medžiagos yra trys – angliavandẽniai, baltyma, riebala.

Užduotis Aptarkite, kokių maisto medžiagų yra 2.1 ir 2.2 paveiksluose pavaizduotuose maisto produktuose.

2.1 pav.

Angliavandeniai – tai cukrus ir krakmolas. Jų daug meduje, vaisiuose, daržovėse, miltuose ir kruopose. Baltymų gausu kiaušinio baltyme, varškėje, piene, žuvyje, liesoje mėsoje. Riebalai – tai aliejus, taukai. Jų yra „paslėpta“ daugelyje maisto produktų – riešutuose, saulėgrąžų sėklose, riebioje mėsoje, grietinėje, svieste. Svarbiausia mūsų kūno statybinė medžiaga yra baltymai. Jie būtini, kad žmogus augtų, žaizdoms gyti ir kitai organizmo veiklai. Angliavandeniai ir riebalai aprūpina mūsų organizmą energija. Iš angliavandenių energiją organizmas paima lengviau ir greičiau negu iš riebalų. Todėl angliavandenių turinčių produktų valgome daugiausiai. 2.2 pav.

2.3 pav.

Vanduo

Du trečdalius žmogaus kūno sudaro vanduo (2.4 pav.). Daugelį medžiagų organizmas gali pasisavinti tik ištirpusias vandenyje. Todėl žmogus būtinai turi gerti vandens arba gauti jo su maistu. Be vandens galime išgyventi trumpiau negu be maisto, nes organizmas vandens atsargų nekaupia. Be vandens, žmogui dar reikia vitamnų ir mineralinių medžiagų, kuriose yra kalcio, geležies, ﬂuoro. Vitaminai stiprina organizmą, padeda tvarkyti visą jo veiklą. Kalcis būtinas kaulams ir dantims, geležis – kraujui ir raumenims, ﬂuoras – dantims.

Baltymai Riebalai Angliavandeniai Vitaminai ir kitos medžiagos 2.4 pav.

Klausimai ir užduotys

. . .

Išvardykite tris svarbiausias maisto medžiagas. Kodėl žmogus negėręs gali išgyventi trumpiau negu nevalgęs? Patvirtinkite arba paneikite teiginį: „Augančiam organizmui būtini baltymai“.

Žodžių bankas Angliavandẽniai Baltyma Vitamnai

Su suolo draugu atlikite ,,nematomų“ riebalų testą. Iš rudo vyniojamojo popieriaus iškirpkite 12 vienodų kvadratėlių. Juos sunumeruokite, kaip parodyta 2.3 paveiksle. Ant pirmos eilės kvadratėlių uždėkite po gabalėlį skirtingų maisto produktų, o ant antros eilės tuo pačiu numeriu pažymėtų kvadratėlių būtinai užsirašykite, kokį produktą uždėjote. Lapeliais su užrašais iš viršaus patrinkite maisto gabalėlius ir palikite išdžiūti. Po 10 minučių atidžiai apžiūrėkite ir išsiaiškinkite, kurie maisto produktai paliko nedžiūstančias riebalų dėmes. Tyrimo duomenis surašykite į lentelę pratybų sąsiuvinyje.

MŪSŲ KŪNAS

Bandymas

Maisto kelias

. -

Netrukus: sužinosime, kaip iš maisto produktų gauname maisto medžiagų;

Maisto medžiagas organizmas gali vartoti tik tada, kai jos patenka į kraują. Aptarsime, kokį kelią jos nukeliauja. Maistą būtina susmulkinti į labai mažas daleles. Pirmiausia jį sukramtome. Seilėmis suvilgyti maisto gabalėliai, susitraukiant stemplės raumenims, ja slenka į skrandį. Kaip tai vyksta?

išsiaiškinsime svarbiausius organus, kurie dalyvauja virškinant maistą.

Užduotis Pasigaminkite stemplės modelį. Priemonės: 20–30 cm ilgio plonas ir minkštas plastikinis vamzdelis, balionas, obuolys, mažas piltuvėlis, popierinė servetėlė, pagaliukas ir peiliukas, žirklės. Darbą atlikite su suolo draugu. Tvarkingai ir neskubėdami pasigaminkite 3.1 paveiksle parodytą stemplės ir skrandžio modelį.

3.1 pav.

Susmulkinkite nedidelį obuolio gabalėlį. Gautą masę sudėkite į piltuvėlį ir nustumkite į vamzdelį. Dabar ieškokite būdų, kaip geriau „kąsnį“ nustumti vamzdeliu į „skrandį“. Stebėkite, ar jis slysta savaime. Patikrinkite, kaip ,,stemple“ slysta nesmulkinto obuolio „kąsnis“. Kuris obuolio gabaliukas slydo geriau – smulkintas ar sveikas? Ar paaiškėjo, ką reikia daryti, kad maistas gerai slinktų stemple? Maisto kelionė stemple į skrandį pavaizduota 3.2 paveiksle.

Kąsnis Stemplė

Skrandis 3.2 pav.

Nesuvirškintos maisto medžiagos

Stemple maistas stumiamas į skrandį Skrandyje maisto medžiagos virškinamos toliau Plonojoje žarnoje maisto medžiagos baigiamos virškinti ir patenka į kraują Viskas, kas neįsiurbiama į kraują, kaupiasi storojoje žarnoje

Žarnyne

3.3 pav.

Burnoje kąsnis išbūna apie 10 sek.

Stemple per 10–12 sek. nukeliauja iki skrandžio

Skrandyje maistas išbūna 2–4 val.

Plonąja žarna maistas slenka 1–4 val.

Maistui nueiti visą kelią reikia mažiausiai 10 val.

3.4 pav.

Organai, kurie dirbdami kartu suvirškina maistą, vadinami vrškinimo òrganais. Atkreipkite dėmesį, kad plonojoje žarnoje maistas išbūna gana ilgai. Suskaidytoms maisto medžiagoms reikia pakankamai laiko patekti į kraują. Su krauju jos atnešamos į kiekvieną mūsų kūno dalį. Klausimai ir užduotys Kodėl maistą reikia kramtyti? Atsakydami remkitės stebėjimo duomenimis. Pažiūrėję į 3.4 paveikslą paaiškinkite, kodėl jame pavaizduoti virškinimo organai dar vadinami bendru pavadinimu: virškinamasis kanalas. Visą kelią organizme maistas nueina maždaug per dieną. Paaiškinkite, kodėl jo kelionė trunka taip ilgai.

.. .. ..

Žodžių bankas Vrškinimas Stempl Skrañdis Plonóji žarnà Storóji žarnà Vrškinimo òrganai

MŪSŲ KŪNAS

Burnoje maistas sukramtomas ir pradedamas virškinti

Skrandyje

Skrandyje ir žarnyne yra ypatingų maistą skaidančių medžiagų. Ten maistas suskaidomas į labai mažas daleles (3.3 pav.). Maisto skaidymas į mažytes daleles vadinamas vrškinimu. Virškinimas prasideda jau burnoje. Tuo galite įsitikinti pusę minutės pakramtę juodos duonos gabaliuką. Ar pajutote – skonis pasikeitė. Tai rodo, kad duona jau pradedama virškinti. Kuo geriau maistas sukramtytas, tuo lengviau jį virškina kiti organai. 3.4 paveiksle matote, kokie žmogaus organai apdoroja maistą ir kaip.

10 Iš mokslo istorijos. MŪSŲ KŪNAS

Medicinos tėvas Beveik prieš 2500 metų Graikijoje gyveno ﬁlosofas ir gydytojas Hipokrãtas. Savo gimtinėje Koso saloje jis įkūrė pirmąją ligoninę, kurioje ne tik gydė ligonius, bet ir mokė kitus gydytojus. Hipokratas reikalavo, kad šios profesijos žmonės būtų išsilavinę, santūrūs ir atidūs. Daugelyje šalių, taip pat ir Lietuvoje, gydytojai duoda Hipokrato priesaiką. Tardami: „Savo šeimos, mokytojų ir medicinos profesijos brolių akivaizdoje iškilmingai prisiekiu, kad, sutelkdamas visus savo sugebėjimus, laikysiuosi šios priesaikos...“ būsimieji gydytojai pasižada laikytis svarbiausių ligonio gydymo taisyklių, reikalavimų. Hipokratas mokė, kad žmogus turi rūpintis savo kūnu, valdyti jausmus ir tobulinti

Medicinos profesijos

7.1 pav.

protą. Jis ypač vertino sportą, grūdinimąsi ir rašė: ,,Gimnastika, ﬁzinis aktyvumas, ėjimas yra būtinas kiekvieną dieną, jei nori išsaugoti darbingumą, sveikatą, visavertį ir laimingą gyvenimą...“ Už tai, kad išgelbėjo Atėnų gyventojus nuo maro epidemijos, graikai Hipokratą išrinko Atėnų garbės piliečiu ir apdovanojo auksine palmės šakele. Šiandien Hipokratą mes vadiname medicinos tėvu. Senovės Graikijoje gydymo dievo Asklepijo simboliu buvo laikoma gyvatė, apsivijusi lazdą. Štai kodėl iki šiol su gydymu susijusiose emblemose vaizduojama gyvatė.

Pirmosios pagalbos

Farmacijos

Veterinarijos

Trumpai

• Kad galėtų judėti, dirbti, augti, žmonės turi valgyti. • Maiste turi būti baltymų, riebalų, ang• •

liavandenių, vitaminų ir mineralinių medžiagų. Organizmas pasisavina tik suskaidytą maistą. Maistą skaido virškinimo organai: burna, skrandis, žarnynas. Aprūpinant organizmą energija dalyvauja širdis, plaučiai, kraujas.

• Organams dirbant drauge suskaidytos • • • •

maisto medžiagos išnešiojamos po visą organizmą, kur dalyvaujant deguoniui gaunama energija. Nereikalingos medžiagos yra pašalinamos. Visą organizmo veiklą kontroliuoja ir derina smegenys. Žmogaus sveikatą, gerą mokymąsi skatina fizinis aktyvumas ir tinkamas poilsis. Kad būtume sveiki, gražiai nuaugę ir žvalūs, turime ne tik sveikai maitintis, bet ir laikytis tinkamo dienos režimo, kaitalioti fizinę ir protinę veiklą.

Pasitikrinkite žinias

Piešinyje parodyti svarbiausi žmogaus organai. 1.1. Išvardykite raidėmis pažymėtus organus. 1.2. Kiekvienam organui, pažymėtam raide, parinkite jo veiklą nusakantį teiginį: a) iš kraujo išvalomos nereikalingos medžiagos; b) aprūpina organizmą deguonimi; c) suvirškintos maisto medžiagos įsiurbiamos į kraują; d) sukaupia ir pradeda virškinti maistą; e) valdo mūsų veiksmus; f) varinėja kraują po visą kūną.

Atidžiai apžiūrėkite ant stalo sudėtus maisto produktus. 3.1. Kuriai maisto produktų grupei priklauso dauguma šių produktų? 3.2. Pasakykite dvi maisto medžiagas, kurių gausi iš jų. 3.3. Suraskite „paklydusį“ produktą ir paaiškinkite, kodėl jis čia netinka.

3.4. Specialistai rekomenduoja laikytis pagrindinių sveikos mitybos taisyklių. Pasakykite vieną taisyklę ir ją paaiškinkite.

B C D

Priešpiečiams mokykloje buvo pasiūlytas toks valgiaraštis: varškė su grietine ir džemu, arbata su cukrumi, morkos su česnakais, obuolių kompotas, blyneliai su džemu, apelsinų sultys, keksas, kava su pienu, sumuštinis su kiaušiniu, limonadas.

4.1. Kuriuose valgiuose gausu vitaminų? 4.2. Prisiminkite, ką žinote apie sveiką mitybą, ir išrinkite 3 naudingiausius patiekalus.

4.3. Įvertinkite, kurie iš jų yra tinkami sveikai mitybai.

Kornelijos mama stengiasi gaminti maistą iš įvairių produktų. Kuo tai naudinga Kornelijai?

Tomas burną apibūdino tokiu sakiniu:

„Tai lyg mažytis kambarėlis, kuriame gyvena darni komanda, ruošianti maistą.“ Sugalvokite ir jūs po vieną sakinį, apibūdinantį kurio nors organo – smegenų, skrandžio, širdies, plaučių – veiklą.

Kad žmogus gerai jaustųsi ir jo laikysena būtų taisyklinga, kiekvieną dieną būtinas: A B C

Pasyvus poilsis. Fizinis aktyvumas. Riebus maistas.