Statyba ir architektūra (2013/3)

2013/3

Kaina 8,60 Lt

2012 Nr. 12 i STATYBA IR ARCHITEKT的RA i metai trumpai

turinys 2013 Nr. 3

STAT Y B A

2013 Nr. 3 redakcijos skiltis

tema 4

Cementas moko kantrybės

situacija 8

Renkantis konstrukcijas ieškoma racionalumo

technologijos 18

Gelžbetonio konstrukcijų konservavimas

inovacija 22

Naujoviškas sutankėjantis betonas

sprendimas 32

Hidroizoliacija tobulėja, bet klaidų lieka

urbanistika

renovacija 38

Vysimės lenkus?

žvilgsnis 46 Betono danga keliuose — bėda ar alternatyva?

ARCHITEKTŪRA

architektūra 52 Laukia reabilitacijos

architektūra 56 Betonas be apdailos — jau ne tabu

architektūra 58 Paviršių įvairovė — beribė

pasaulis 62 Novatoriškos technologijos

Cementas ir betonas statybų valgiaraštyje būtų pažymėti kaip juoda ir balta duona. Nė vienas statybų patiekalas – statinys – neapsieina be šių produktų. Neatsitiktinai ir mūsų žurnalas šį kartą pasirinko betono, betonavimo ir su tuo susijusių naudojamų technologijų temą. Iš statybos įmonių jau kurį laiką sulaukdavome klausimų, ar neketiname skirti daugiau dėmesio šiai temai. Idėją subrandinome ir pateikiame skaitytojams.

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“ Redakcijos adresas Ukmergės g. 222 LT-07129 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt Redakcinė kolegija: Gintautas Blažiūnas, Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas; prof. dr. Donatas Čygas, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto dekanas; dr. doc. Algirdas Juozapaitis, VGTU Statybos fakulteto dekanas; Pranas Rimvydas Pranaitis, Lietuvos projektavimo įmonių asociacijos vykdomasis direktorius; doc. dr. Žymantas Rudžionis, KTU Statybos ir architektūros fakulteto dekanas; Mindaugas Statulevičius, Lietuvos nekilnojamojo turto asociacijos direktorius; Adakras Šeštakauskas, Lietuvos statybininkų asociacijos prezidentas; Aidas Vaičiulis, Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius; Diana Varnaitė, Kultūros paveldo departamento direktorė; Juozas Vaškevičius, Lietuvos architektų rūmų pirmininkas.

Bendrovės direktorė Jūratė Babickienė Redaktoriai: Darius Babickas, Rusnė Marčėnaitė Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Jurgita Volungevičiūtė Reklamos skyrius Tel. 370 5 246 1518 Darius Baužys Lina Krasauskienė Liudmila Michalkevičienė Prenumeratos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Milda Vyšniauskaitė

Nedaugžodžiaudami paminėsime, kad šiame numeryje stengiamės pateikti kuo daugiau informacijos. Ir apie tai, kaip atrodome bendrame kontekste pagal cemento naudojimą, ir apie populiarėjančias surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas gyvenamojoje statyboje, ir apie naujausias technologijas atliekant sudėtingus betonavimo bei gelžbetonio konstrukcijų darbus.

Architektūros irgi nepamiršome. Atviro betono paviršiaus tema pastaruoju metu ypač domina architektus.

Tik štai nedidelis pastebėjimas – ir betonavimo tempais, ir darbo kultūros lygiu dar atsiliekame nuo vakariečių: suomių, vokiečių, prancūzų bei kitų. Tačiau pamažu viskuo domimės, ir tai puiku, nes gerų pavyzdžių mums reikia.

Vyr. finansininkė Violeta Darulytė © „Statyba ir architektūra“, 2013 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą.

Kviečiame apsilankyti atnaujintoje

Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako.

„Statybos ir architektūros“

Spausdino UAB „BALTO print“

interneto svetainėje www.sa.lt.

Tiražas 4000 egz.

Joje – daugiau naujienų, daugiau

Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m.

informatyvių ir aktualių straips-

ISSN 0131-9183

nių, daugiau spalvų, daugiau įvairovės. Tikimės Jūsų nenuvilti nuolat pateikdami atnaujintą informaciją. Laukiame Jūsų www.sa.lt.!

tema 2013 Nr. Nr. 33 tema 2013

2013Nr. Nr.33 tema tema 2013

Pardavimus gelbėjo eksportas

Cementas moko kantrybės Europos cemento gamintojų pardavimų apimtys po krizės auga lėčiau nei Azijos valstybių

Rusnė MARČĖNAITĖ

Vienas tiksliausių statybų verslo situacijos indikatorių – prekyba cementu – Lietuvoje jau kelintus metus rodo teigiamas tendencijas. Bet kol pardavimų apimtys pasieks prieškrizinį lygį, teks palūkėti.

Juodžiausiu laikotarpiu nukritusios kone perpus, dabar jos per metus paauga keliais procentais.

tema

Ambicingai skambantis faktas – 2012 metais eksportas pirmą kartą „Akmenės cemento“ istorijoje viršijo pardavimus vietos rinkoje – pirmiausia liudija tai, kad įmonės vadybininkus sudėtinga situacija privertė operatyviai ieškoti realizacijos užsienyje galimybių.

Iki krizės į vietos rinką orientavęsis vienintelis šalyje cemento gamintojas parduodavo čia apie 80 proc. produkcijos, pernai Lietuvoje jos liko mažiau nei 50 proc.

Apie 75 proc. šalies cemento rinkos užimantis „Akmenės cementas“ 2008 metais Lietuvoje pardavė 908 tūkst. tonų produkcijos, 2009 metais – 409 tūkst. tonų, bet jau nuo kitų metų fiksuojamas minėtas santūrus augimas.: 2010-aisiais šalyje parduota 476 tūkst. tonų, 2011 metais – 543 tūkst. tonų, 2012-aisiais, rinkai sureagavus į „Snoro“ banko bankrotą ir kitus ekonomikos išbandymus, skaičiai vėl krito – parduota 474 tūkst. tonų cemento. Šiemet Lietuvos rinkoje vėl planuojamas kelių procentų augimas – tikimasi parduoti apie 490 tūkst. tonų.

Sėkminga prekyba užsienyje „Akmenės cementui“ leido pasiekti prieškrizinį lygį, kai buvo pagaminama ir parduodama tiek, kiek pajėgia dabartinės gamybos linijos – kiek daugiau nei 1 mln. tonų cemento. 2009 metai į įmonės istoriją įrašė dramatiškai kritusias prekybos apimtis – parduota 572 tūkst. tonų, praėjusieji – vėl optimistišką vaizdą: „Akmenės cementas“ pardavė 998 tūkst. tonų cemento. Lie-

tuviškas cementas 2012-aisiais keliavo į Rusiją (180 tūkst. tonų), Baltarusiją (188 tūkst. tonų), Švediją (91 tūkst. tonų), Suomiją (30 tūkst. tonų), kitas užsienio šalis.

Šalies poreikiai sumenko Šiandien „Akmenės cemento“ gamybos linijos irgi dirba visu pajėgumu – įmonė, kaip ir pernai, tikisi parduoti apie 1 mln. tonų cemento. Kaip jau minėta, su vietos rinka gamintojai didelių vilčių nesieja, juolab kad Lietuvos statybų pramonės šios medžiagos poreikis yra gerokai kritęs. „Sovietų laikais cemento buvo sunaudojama apie 1,5 mln. tonų, prieškriziniais metais poreikis jau buvo smukęs iki 1 mln. tonų, o dabar per metus sunaudojama apie 600–700 tūkst. tonų“, – sakė „Akmenės cemento“ generalinis direktorius Artūras Zaremba.

Vadinasi, šiemet pradėjus veikti naujai, našesnei, technologinei sausuoju būdu klinkerį gaminančiai „Akmenės cemento“ linijai, eksportas turės dar labiau išaugti. Ši linija pajėgi pagaminti 1,5 mln. tonų produkto, o tam, kad būtų užtikrintas normalus gamybos ritmas, pasak A. Zarembos, reikės pagaminti 1 mln. ir kelis šimtus tūkstančių tonų. Bet trauktis, banaliai šnekant, nebuvo kur – modernizacija buvo suplanuota, kai „Akmenės cemento“ rezultatai buvo pavyzdiniai.

2008 metais pasirašius pirmuosius kontraktus, beveik metus gaminta naujoji įranga, o tada prasidėjo krizė. Šių metų antrą pusmetį liniją jau tikimasi paleisti. Dėl to bus galima su-

AB „Akmenės cementas“ pardavimai 2005–2012 metais AB „Akmenės cementas“ pardavimai (tūkst. t)

„Akmenės cemento“ duomenys

tema 2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 tema

Lietuvos cemento rinka (tūkst. t.)

Artūras ZAREMBA Bendrovės „Akmenės cementas“ generalinis direktorius

Sovietų laikais cemento buvo sunaudojama apie 1,5 mln. tonų, prieškriziniais metais poreikis jau buvo smukęs iki 1 mln. tonų, o dabar per metus sunaudojama apie 600–700 tūkst. tonų.

“

“

„Akmenės cemento“ duomenys taupyti apie trečdalį išlaidų energetikai ir per 10 metų atgauti investuotus 363 mln. litų.

Reagavo ir į „Snoro“ griūtį Lūkesčius vidaus rinkoje „Akmenės cementas“ sieja ne su valstybinės reikšmės projektais. A. Zaremba tvirtino, kad prieš susvyruojant atominės elektrinės Visagine pamatams gamykloje lankėsi strateginio investuotojo – japonų koncerno – atstovai. „Nors tokie projektai svarbūs įmonės prestižui ir ekonomiškai visai valstybei – verslas palankiai reaguoja, kai investuojama, – tai neturi didelės įtakos gamyklos pardavimams“, – komentavo pašnekovas.

Cemento naudojimas tokiame dideliame objekte kaip Visagino atominė elektrinė būtų sąlygiškai nedidelis – visas poreikis siektų apie

50 tūkst. tonų. Tai kiekis, kurį „Akmenės cementas“ pagamina per pusę mėnesio. „Mums gal net naudingesnis masiškumas – kad ir renovacija. Mums ji turėtų daugiau įtakos nei didesni pavieniai projektai“, – teigė A. Zaremba.

Ne mažiau svarbu ir tai, kokia bendra ekonominė Lietuvos situacija. „Kai pernai krito „Snoras“, apie 10 proc. smuko ir cemento pardavimai.

Nes pinigai į infrastruktūrą, plėtrą dažniausiai investuojami geruoju laikotarpiu, ir jei tik kas nors ne taip – jie virsta išlaidomis, kurios nupjaunamos pirmiausia. Užtat mums ypač svarbios bendros Lietuvos ekonomikos tendencijos, augimas ar bent su juo susiję lūkesčiai – visa tai daro įtaką mūsų pardavimams“, – pripažino vienintelio šalyje cemento gamintojo atstovas.

Konkuruoja kokybe Lietuvos rinkoje nemenką konkurenciją „Akmenės cementas“ patiria parduodamas pakuotą cementą. Pastaraisiais metais čia padidėjo iš Švedijos importuojamo cemento dalis, o šalies gamintojas neretai kaltinamas dėl aukštų kainų. „Mes nesame nei brangūs, nei pigūs.

Parduodame ta kaina, kokia nustatyta aplinkinėse šalyse. Latvijoje, Lenkijoje, Vokietijoje – visur rasite panašias kainas. Žinoma, rinkoje norintis įsitvirtinti importuotojas siūlys, tarkime, 10 proc. pigiau. O jei mes pabranginsime produkciją, ir jis tą patį padarys – tokia taktika, ir nieko čia nepadarysi. Kitas dalykas, jei kalbame apie produkciją iš Rytų – ji gali būti pigesnė, nes ten pigiau gaminti nesilaikant tam tikrų Europos Sąjungos (ES) reikalavimų, tarkime, nustatytų parametrų šarmams,

AB „Klovainių skalda“ – vienas didžiausių dolomito skaldos gamintojų Lietuvoje.

Bendrovė gamina daugiau nei dvidešimties frakcijų dolomito skaldą, skirtą kelių statybai ir remontui, statybai, asfalto, betono gamybai, svarbioms betono konstrukcijoms gaminti.

Kontaktai: AB „Klovainių skalda“ Klovainiai, LT-83004 Pakruojo r.

Tel. (8 421) 44 574 Faks. (8 421) 44 540 El. p. klovskalda@is.lt

Siūlome:

o o o o

įvairių frakcijų dolomito skaldą; įvairių dydžių ir matmenų dolomitines apdailos plokštes interjerui bei aplinkai puošti; dolomitmilčius dirvoms kalkinti ir jų rūgštingumui reguliuoti; transporto paslaugas – geležinkeliu ir autotransportu.

kurie turi įtakos korozijai, šešiavalenčiam chromui, kuris yra kenksmingas.

Gamintojams iš Rytų neegzistuoja ir ekologiniai reikalavimai – pavyzdžiui, CO2 išmetimo kontrolei, kuri reikalauja gana didelių išlaidų. ES šalyse žaidimo sąlygos iš esmės suvienodintos, visi vienas apie kitą žinome, siunčiame produkciją į vienas kito rinkas“, – sakė A. Zaremba. „Akmenės cemento“ vadovas pabrėžė, kad lietuviai gamina vieną geriausių cemento rūšių Baltijos regione: „Kalbu subjektyviai, bet galiu savo teiginius pagrįsti – savo produkciją siunčiame ištirti į įvairias laboratorijas.“ „Akmenės cemento“ produkciją perka visi didieji šalies betono ir gelžbetonio gamintojai. Tiesa, kai kurie dalija savo tiekimą.

mažiau, – aiškino „Akmenės cemento“ generalinis direktorius. – Europoje daugiausia cemento naudoja Vokietija, Prancūzija, Didžioji Britanija, Italija, Lenkija. Rodikliai po truputį

gerėja visur. Ten, kaip ir Lietuvoje, pardavimai buvo sumažėję 40– 50 proc., o dabar per metus paauga 2–3 proc., deja, tokie skaičiai nedžiugina, tiesa, gerai, kad nors nekrinta.“

Azija lenkia Europą Jau penkerius metus „Akmenės cementas“ priklauso Europos cemento asociacijai CEMBUREAU. Ji vienija nacionalines ES šalių cementininkų asociacijas, o iš tokių valstybių kaip Lietuva, turinčių tik po vieną cemento gamybos įmonę, asociacijos narėmis tampa pačios bendrovės.

CEMBUREAU asociacijos narėms pateikiama informacija liudija, kad cemento poreikis auga visame pasaulyje. Bet didelės euforijos, pasak A. Zarembos, nėra – nors pagaminama 3,3 mlrd. tonų cemento ir tas kiekis kasmet padidėja keliasdešimčia ar net 100 mln. tonų, tas procesas vyksta ne Europoje. „Labiausiai auga Azijos rinkos – daugiau nei 50 proc. cemento pagaminama ir sunaudojama Kinijoje. O Europoje, deja, cemento naudojama

situacija 2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 situacija

Viena naujovių – monolitinės perdangos su tuštumas formuojančiais plastikiniais elementais. Jų Lietuvoje buvo siūloma ir anksčiau, tačiau plastikiniai tuštumas formuojantys elementai buvo importuojami. Neseniai lietuviai patys sukūrė ir pagamino tokius elementus. Bendradarbiaujant VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedrai ir bendrovei Panevėžio statybos trestui jau atlikti pirmieji monolitinių perdangų su

tosaugiškai. Įrengiant tokias perdangas sprendžiama plastiko atliekų naudojimo problema, taip pat betono mažinimo klausimas. Kai kuriais atvejais gaminant surenkamąsias ar monolitines gelžbetonio konstrukcijas tikslinga armatūrą iš anksto įtempti. „Projektuotojams dažnai svarbu išgauti kuo didesnį atstumą tarp atramų – kad būtų atlaikoma kuo didesnė apkrova, o konstrukcijos būtų kuo lengvesnės. Naudojant išankstinio

Renkantis konstrukcijas ieškoma racionalumo

trukcijų jungtis. Pavyzdžiui, apšiltinus fasadą, bet nepatikrinus, ar plokščių ir balkonų jungtys tvirtos, ilgainiui galima patirti skaudžių padarinių.

Dabar surenkamųjų laikomųjų konstrukcijų jungtys yra visai kitokios.

Dažniausiai naudojamos nevirintinės jungtys. Dėl to tampa paprastesnis ir lengvesnis jų montavimas.

Darius BABICKAS

Kiekvienas atvejis yra individualus – specialistai taip dažniausiai atsako į klausimus, kurias gelžbetonio konstrukcijas labiau verta rinktis: surenkamąsias ar monolitines. Ir vienos, ir kitos turi privalumų bei trūkumų. Todėl iš anksto nuspręsti, kurios yra pranašesnės – labai sunku.

Tvirtinimas – visai kitoks Kiekvienas statytojas pagal konkrečią situaciją sprendžia, kurias konstrukcijas labiau verta rinktis. Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros vedėjas prof. Juozas Valivonis surenkamąsias konstrukcijas patartų naudoti ten, kur norima pastatyti greitai ir pigiau. Kai darbo jėga tiek daug nekainuodavo, labiau apsimokėdavo lieti monolitines konstrukcijas. „Šiuolaikinėse gamyklose įdiegtos modernios technologinės linijos, dalį darbų galinčios automatizuoti, tad reikia mažiau brangios darbo jėgos.

Anksčiau statybų kompanijos galėdavo samdyti daug darbininkų, o dabar

tai – jau prabanga. O ir surenkamųjų konstrukcijų kokybė gali būti geresnė.

Gamyklose, kur elementai gaminami ne pirmą dieną, kur yra gerai sureguliuotos technologinės linijos, būna gerokai mažesnės matmenų ir betono stiprio nuokrypos, negu liejant konstrukcijas statybų aikštelėje“, – kalbėjo prof. J. Valivonis.

Vienu svarbesnių surenkamųjų konstrukcijų patobulinimų J. Valivonis įvardijo konstrukcijų jungtis.

Anksčiau surenkamosios konstrukcijos tarpusavyje buvo jungiamos suvirinant. Tačiau taip kildavo pavojus, kad po kurio laiko tokia jungtis koroduos ir pasidarys nepatikima. Dėl to renovuojant senus blokinius daugiabučius svarbu patikrinti ir laikomųjų kons-

Technologinės naujovės Monolitinių konstrukcijų privalumas – jas galima padaryti mažesnes, t. y. sijos gali būti mažesnio skerspjūvio, o perdangos – plonesnės. Kadangi surenkamosioms konstrukcijoms sujungti pastaruoju metu dažniausiai naudojamos lanksčiosios jungtys, siekiant išlaikyti tokias pat apkrovas, surenkamosios konstrukcijos yra masyvesnės.

Tačiau ir naudojant surenkamąsias gelžbetonio konstrukcijas, ir liejant monolitines galima pastatyti bet kokios paskirties pastatą. Monolitas patikimesnis dėl standžių mazgų.

Tačiau prof. J. Valivonis atkreipė dėmesį, kad patikimumo negalima nustatyti lyginant skirtingas konstrukcijas. Daug kas priklauso nuo atliktų darbų kokybės.

Ir surenkamąsias, ir monolitines konstrukcijas inžinieriai tobulina siekdami išgauti kuo geresnes jų ypatybes: laikomąją galią, standumą, ilgaamžiškumą, patikimumą. Kartu norima ir mažinti pačių konstrukcijų svorį.

tuštumas formuojančiais plastikiniais įdėklais tyrimai. Pastaruoju metu toliau atliekami šių perdangų konstrukcinių sprendinių ir skaičiavimo metodų tyrimai.

Pirmosios plokštės jau išbandytos VGTU Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų laboratorijoje. Lengvesnio tipo tuštumėtųjų monolitinių perdangos plokščių įdėklus numatoma gaminti iš plastiko atliekų. Tai labai svarbu gam-

armatūros įtempimo technologiją mažėja konstrukcijų įlinkis ir didėja atsparumas pleišėjimui. O norint jas dar palengvinti, formuojamos tuštumos, pavyzdžiui, naudojant plastiko įdėklus.

Taip sumažinant konstrukcijos svorį galima tokiu pat santykiu padidinti naudojimo apkrovą“, – aiškino prof.

J. Valivonis.

Kurias konstrukcijas naudojant galimi didesni tarpatramiai? Technologiš-

„Leica DISTO™ D510“ Nėra geresnio būdo atlikti sudėtingus matavimus tiksliai ir greitai

sąsaja. Gautus matmenis bus galima įkelti tiesiai ant nuotraukos. Įrenginys turi 360° kampo posvyrio jutiklį, kuris užtikrina, kad rankos drebėjimas neturėtų įtakos rezultatų tikslumui.

Jei matuojate itin saulėtą dieną ar Jūsų rega nėra gana gera, padės skaitmeninio taško radimo funkcija: kelių mygtukų paspaudimu priartinę vaizdą, lengvai rasite reikiamą tašką. Tad jei norite nustebinti savo klientus naujomis matavimo galimybėmis, paskubėkite užsisakyti šį prietaisą.

2013 m. vasario 4 d. pasirodė naujasis atstumo matuoklis „Leica DISTO™ D510“. Be visų standartinių tokiems įtaisams įprastų funkcijų, jis turi ir keletą išskirtinių. Tačiau turbūt svarbiausia naujovė yra tai, kad nuo šiol „Leica DISTO™ D510“ bus galima prijungti prie „Apple“ mobiliųjų įrenginių – tereikia parsisiųsti programėlę ir turėti įrenginį su „Bluetooth®“ beviele

kai nėra skirtumo, nes ir konstrukcijas gaminant gamykloje, ir liejant monolitines galima naudoti išankstinio armatūros įtempimo technologiją. Standžia jungtimi sujungus surenkamąsias konstrukcijas (sijas, plokštes), gaunamos bemaž tokios pat charakteristikos. Skirtumą tuomet galima matuoti nebent darbų atlikimu. Statybvietėje atlikti darbus kiek sudėtingiau, reikia daugiau laiko pasiruošti.

Armatūra – nebūtinai metalo Pastaruoju metu atliekami tyrimai ieškant medžiagų, kuriomis gelžbetonio konstrukcijose būtų galima pakeisti plieninę armatūrą. Tokia gali būti nemetalinė kompozitinė armatūra. Kaip alternatyva metalo armatūrai gali būti naudojami stiklo, bazalto, aramido, anglies pluoštų strypai. Taip daroma tose vietose, kur metalą gali veikti, pavyzdžiui, agresyvi aplinka, o ne siekiant mažinti konstrukcijų svorį.

Vertinant šias kompozitines medžiagas, žemiausią vietą užima stiklo pluoštas. Toliau seka bazaltas, o geriausias ypatybes turi anglies pluošto armatūra. Šios kompozitinės medžiagos gali būti naudojamos siekiant stiprinti gelžbetonio konstrukcijas nedidinant jų svorio. Vienos tokių – konstrukcijos, stiprinamos anglies pluošto juostomis. Šios klijuojamos iš apačios, taip sutvirtinant tempiamąją konstrukcijos zoną. Pavyzdžiui, anglies pluošto stipris gali siekti iki 5–6 tūkst. MPa. Lietuvoje irgi yra objektų, kur senos gelžbetonio konstrukcijos sustiprintos pasitelkus anglies pluošto juostas.

Išskirtinių projektų nedaug Geografinė Lietuvos padėtis ir reljefas nereikalauja naudoti itin sudėtin-

Daugiau informacijos: www.leica-geosystems.com www.disto.com Matas Umbrasas Mob. +370 650 80 058 El. paštas matas@gsb.lt

situacija 2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 situacija

Domas Dargis Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius Įvertinę aukštą surenkamojo gelžbetonio darbų kokybę ir ypač geras šilumos ypatybes, šią konstrukciją pasirinkome gyvenamųjų namų statybai sostinės Pilaitės rajone.

Mūsų sprendimas pasiteisino. Naujai pastatyti namai Pilaitėje patenka tarp 5 proc. ekonomiškiausių ir mažiausiai energijos naudojančių namų Vilniaus mieste.

Vienas svarbiausių reikalavimų renkantis namo konstrukciją buvo tokio tipo namų ekonomiškumas.

Taip pat svarbu buvo ir tai, kad tokie statiniai pastatomi greičiau, išvengiama vadinamųjų šlapiųjų procesų: betonavimo, tinkavimo.

gas technologijas. Upės pas mus nėra plačios, nėra kalnų, kurių tarpekliuose reikėtų statyti tiltus. Dėl to ir klojinių sudėtingoms monolitinėms konstrukcijoms poreikio beveik nėra – dažniausiai jis susijęs tik su pramoninės paskirties statiniais. „Vis dėlto mūsų valstybėje įgyvendinamų projektų biudžetai neprilygsta vykdomų Vakaruose ar turtingose arabų šalyse. Ten išskirtinumas yra pirmoje vietoje, ir norint jį pasiekti reikia ypatingų technologijų, formų, konstrukcijų. Pas mus žiūrima, kad viskas būtų paprasčiau, greičiau, kad būtų gauta daugiau naudos“, – lygino bendrovės „Peri“ generalinio direktoriaus pavaduotojas Dalius Kriptavičius.

Jis pateikė keletą pavyzdžių, kai pirminiai architektūriniai sumanymai būna tikrai išskirtiniai, tačiau vėliau,

10

Surenkamosios gelžbetonio plokštės su šilumos izoliacijos sluoksniu, įrengtu jau gamykloje, ypač populiarios Suomijoje, kur darbo jėga yra labai brangi. Būtent iš tokių plokščių statoma didžioji dalis daugiabučių namų.

Viena pagrindinių priežasčių – ekonominė nauda. Taip statant trumpėja

statybos laikas, surinkus pastatą nebereikia papildomai šiltinti statybos vietoje, o viduje apdailos darbus galima atlikti iš karto.

Džiugu, kad skandinaviška patirtis atkeliauja į Lietuvą ir šiuo metu jau turime ne vieną naujai pastatytą objektą iš surenkamųjų gelžbetonio elementų su šilumos izoliacijos sluoksniu, įrengtu gamykloje. Toks sprendimas, be ekonominės naudos, turi ir kitų privalumų – gelžbetonio plokštės yra nedegios, šilumos izoliacijos sluoksnis, kai šiltinama akmens vata – irgi. Kitaip sakant, pastatas turi nedegų kevalą, o daugiabučiams pastatams tai tikrai yra labai svarbu. Be to, tokios sienos puikiai izoliuoja garsą.

Beje, pirmas pasyvusis sublokuotas namas iš surenkamųjų gelžbetonio plokščių buvo pastatytas Suomijoje 2009 metais. Čia panaudotos naujos surenkamosios gelžbetonio plokštės, o šilumos izoliacija iš vertikaliai orientuoto plaušo akmens vatos plokščių gamybos metu buvo priklijuota prie išorinės plokštumos. Ant šilumos izoliacijos buvo įrengtas armavimo sluoksnis. Objekte teliko užtaisyti jungtis ir užtinkuoti apdailos sluoksnį.

trukcijoms pirmenybė teikiama statant inžinerinius statinius, nestandartines konstrukcijas, kurias gamykloje būtų sudėtinga pagaminti. Ir kai norima ko nors išskirtinio. „Įprasta, kad siekiant modernumo biurų pastatų fasadai būna iš stiklo.

Sunkiai įsivaizduojamas keliolikos aukštų biurų pastatas iš surenkamųjų betono plokščių. Jis atrodytų sunkus, nepatrauklus. Tad tokiems pastatams dažniausiai liejamas monolitinis karkasas, fasadai montuojami iš aliuminio ir stiklo konstrukcijų“, – kalbėjo D. Kriptavičius. Anot jo, šalia modernių biurų ar gyvenamųjų pastatų iš surenkamųjų konstrukcijų galėtų būti montuojamos daugiaaukštės automobilių stovėjimo aikštelės – joms nereikia išskirtinumo. O pastatyti naudojant gamykloje pagamintas konstrukcijas yra paprasčiau.

Gyvenamoji daugiaaukštė statyba irgi neapsieina be monolitinių konstrukcijų. Bendrovės „Peri“ atstovo teigimu, dažniausiai daugiabučiai namai Lietuvoje statomi pasitelkiant mono-

litines konstrukcijas, nors yra ne vienas daugiabutis, kuriame panaudotos blokinės ar klasikinės mūrinės modernaus tipo konstrukcijos. „Jeigu lygintume abi konstrukcijas gyvenamojoje statyboje, surenkamoji yra energiškai efektyvesnė, t. y. užtikrinamos geresnės šilumos ypatybės ir didesnis pastato sandarumas. Be to, surenkamosios konstrukcijos nereikalauja daug žmonių darbo. Monolito privalumas – išskirtinumas, nes galima išlieti pačias įvairiausias formas ir įgyvendinti unikalius architektų sumanymus“, – sakė D. Kriptavičius.

Lyginant kainą, gyvenamiesiems namams skirtos surenkamosios konstrukcijos anksčiau būdavo brangesnės. Be to, gamyklos neturėjo tiek pajėgumų, kad galėtų patenkinti dideliais tempais daugiabučius statančių statybininkų poreikį. Per sunkmetį surenkamųjų konstrukcijų paklausa sumažėjo, o ir vertinant kainą jos tapo artimesnės monolitinėms, nors šios irgi gerokai atpigo, palyginti su kainomis, kurios vyravo rinkoje prieš 5–8 metus.

Dr. Audronė Endriukaitytė Bendrovės „Paroc“ rinkodaros direktorė

Vakarų Europoje, ypač Skandinavijoje, populiaru daugiabučius gyvenamuosius namus statyti iš surenkamųjų gelžbetonio plokščių su termoizoliacija. Skandinaviška patirtis pamažu atkeliauja ir į Lietuvą.

taupant pinigus, projektai supaprastinami ir ima maža kuo skirtis nuo kitų.

Vienas tokių pavyzdžių yra sostinėje šalia Edukologijos universiteto pastatytas biurų pastatas „Green Hall“. Iš pradžių projektas buvo išties neįprastas, inžinieriai suko galvą, kaip reikėtų jį įgyvendinti. Tačiau netrukus viską palengvino sąmatų skaičiavimai – per brangūs sprendimai buvo supaprastinti, atsisakyta ne vieno išskirtinio sumanymo. Taip projektas galiausiai tapo paprastesnis, nors ir netrūko įdomių konstrukcijų.

Pasiruošimui laiko nepaliekama Monolitinės konstrukcijos, D. Kriptavičiaus apibūdinimu, yra savotiška klasika, nesikeičianti eilę metų. Be jokios abejonės, technologijos tobulėja, o pakitimus

ar išskirtines formas kuria architektai – juk jie nori padaryti taip, kaip dar niekas nėra padaręs. Tuomet kuriami išskirtiniai, vienkartiniai klojiniai.

Naujų galimybių liejant monolitines konstrukcijas gali suteikti ekspozicinis betonas. Tačiau Lietuvoje apie jį tik kalbama – kol kas nėra nė vieno realizuoto projekto, kuris galėtų pasigirti tikro ekspozicinio betono konstrukcijomis. Viena vertus – jis yra gana brangus. Kita vertus – sudėtinga projektuoti. D. Kriptavičius viename seminare užsienyje matė išskirtinių formų objektą. Paaiškėjo, kad įgyvendinant jį vien klojinių konstrukcijų projektavimas prieš pradedant statybos darbus truko dvejus metus. „Pas mus pasiruošimo darbų kultūra tokia, kad užsakovas ir rangovas pasirašo sutartį, po keleto dienų pateikiami

darbo brėžiniai ir prašoma kuo greičiau pradėti betonavimo darbus. Planavimui, pasiruošimui laiko skiriama nepakankamai, be to, mažai paisoma oro sąlygų, dėl ko nukenčia kokybė, o taisant klaidas išleidžiama daug papildomų lėšų“, – sakė D. Kriptavičius.

Įgyvendina skirtingus sumanymus Bendrovės „Peri“ generalinio direktoriaus pavaduotojas D. Kriptavičius pastebėjo, kad Skandinavijoje gyvenamuosius namus populiaru statyti iš surenkamųjų konstrukcijų. Tokia statyba vyksta sparčiai, nereikia daug žmonių, darbų atlikimui ir jų kokybei mūsų klimato sezoniškumas daro mažesnę įtaką. Būtent šie privalumai įvardijami kalbant apie surenkamąsias konstrukcijas. O monolitinėms kons-

11

R

R R

Maksimalus grąžtų diametras – 120 cm Maksimalus gręžimo ilgis – iki 30 m Darbų tikslumas – 2 mm Maksimalus pjovimo gylis pjaunant deimantiniu lynu – iki 20 m

Betono gręžimas ir pjovimas naudojant deimantinę įrangą Prieš dešimtmetį gelžbetonio gręžimo ir pjovimo darbai naudojant deimantinę įrangą buvo žinomi tik nedaugeliui specialistų. Tokie darbai buvo atliekami labai ribotai, gręžiamos tik nedidelės kiaurymės, o pjūviai siekė vos 5–10 centimetrų.

Palyginti dar neseniai deimantinę įrangą turinčios bendrovės „Vilniaus BDT“ specialistams reikėdavo ilgai įtikinėti klientus, kad galima išgręžti 40, 50 centimetrų ar didesnio skersmens kiaurymes, kad tikrai galima perpjauti 40 centimetrų ar storesnes sienas papildomai jų neardant.

Nedaugelis iš karto patikėdavo, kad galima išgręžti 3 metrų ar gilesnes kiaurymes, kad armatūrą irgi galima pragręžti. Šiandien gręžimo ir pjovimo darbai naudojant deimantinę įrangą plačiai taikomi atliekant statybų rekonstrukcijas – naudojama technologija nieko nebestebina. „Vilniaus BDT“ turi pjovimo ir gręžimo įrangą, kurios maksimalus grąžto diametras yra 1200 milimetrų, maksimalus gręžimo ilgis – iki 30 metrų.

Ilgiausia įmonės darbuotojų išgręžta kiaurymė siekė 19,4 metro. Ji buvo reikalinga tilto stiprinimo darbams. Naudojant įrangą kiaurymes galima gręžti didinant kaminų kanalo skerspjūvį. Ilgiausias pragręžtas kaminas – 18 metrų aukščio.

Atkreiptinas dėmesys, kad gręžimo skersmuo nėra svarbus kiaurymės gyliui. Atliekant darbus gręžimo diametro, kampo ar krypties nustatymo tikslumas – iki 2 milime-

12

trų. Dažniausiai gręžimo tikslumą apsunkina tik galimybės rasti atskaitos taškus atliekant matavimus.

Maksimalus pjovimo gylis darbus atliekant deimantiniu pjūklu – 840 milimetrų. Pjovimo darbų tikslumas – iki 1 milimetro. Maksimalus gylis pjaunant deimantiniu lynu – neribotas, teoriškai jį riboja mašinos galingumas ir 6 milimetrų diametro plieninio lyno stiprumo riba. Teorinis maksimalus perpjaunamos perdangos storis – apie 20 metrų. Storiausia perdanga, kurią yra perpjovę bendrovės „Vilniaus BDT“ darbuotojai – 3,4 metro storio Ignalinos atominėje elektrinėje.

Visa gręžimo ar pjovimo įranga sumontuojama per keletą valandų.

Ir gręžimo, ir pjovimo metu naudojant vandenį visiškai nekyla dulkių. Šiuolaikinės inžinerinės sistemos reikalauja vis didesnio tikslumo, kuris sunkai pasiekiamas betonuojant. Pavyzdžiui, liftų automatinių durų įstatymo tolerancijos dažnai rekomenduojamos milimetrais, užtikrinti tokį tikslumą renkant klojinius sunku ir brangu. Dar didesnė matmenų paklaida tarp aukštų.

Jei betonavimo brėžiniuose būtų numatyta 10–20 milimetrų mažesni matmenys nei reikalinga tiksli anga, nebereikėtų siekti milimetrinio tikslumo renkant klojinius. Pjaunant ertmes deimantiniais instrumentais darbus galima atlikti 1–2 milimetrų tikslumu.

Tas pat ir su kiaurymėmis elektros, vandentiekio, ventiliacijos sis-

temoms. Tikrai tikslinga projekte numatyti didesnes kaip 400 milimetrų kiaurymes, palikti šachtas tarp aukštų inžinerinėms sistemoms.

Tačiau numatyti kiaurymes elektros kabeliams tarp patalpų, šildymo sistemoms ir jas tiksliai palikti – dažnai beprasmis procesas. Dažniausiai betonuotojai kiaurymes formuoja plastikiniais vamzdžiais, juos pririšdami prie armatūros tinklo, ir vengia ties ta vieta vibruoti betoną, kad vamzdis nepasislinktų. Tuomet aplink kiaurymes betonas visada būna kur kas prastesnės kokybės.

Numatant tik zonas, kuriose turi būti gręžiamos kiaurymės, ir pagal tai atitinkamai projektuojant perdangų armavimą, būtų galima sutaupyti ir pinigų, ir laiko. Nenukentėtų ir konstrukcijų stiprumas.

Gal nereikėtų daug kalbėti apie gręžimo ir pjovimo naudojant deimantinę įrangą galimybes naujoje statyboje, jei ne faktas, kad 15 ar 20 proc. šių darbų atliekama dėl to, jog padaroma projektavimo bei betonavimo klaidų, daromi projektų pakitimai, atsiranda įvairių neatitikimų.

Dėl to tenka tikslinti liftų šachtų durų ertmes jas pjaunant deimantine įranga, gręžti betonavimo metu paliktas kiaurymes vamzdynams ir kabeliams. Dažnai tai būna brangiau ir sudėtingiau, negu išgręžti naują kiaurymę. Teisingai nesuplanavus ir nesuprojektavus angų bei kiaurymių zonoms gręžti, jas nurodo santechnikai – ten, kur jie turi pakloti vamzdžius.

Dėl to gali nukentėti konstrukcijos stiprumas bei stabilumas, nes pragręžiama armatūra, įtemptieji lynai. Tad geriau viską suplanuoti iš anksto.

13

2013 Nr. Nr. 33 technologijos technologijos 2013

technologijos 2013 Nr. 3

Nauja kompozicinė medžiaga – ypač stiprus betonas Dokt. Evaldas ŠERELIS, doc. dr. Vitoldas VAITKEVIČIUS

KTU Statybos ir architektūros fakulteto Statybinių medžiagų katedra

Sparčiai plėtojant statybinių medžiagų technologijas, didėja ir medžiagų, pasižyminčių vis geresnėmis fizinėmis, mechaninėmis, ilgaamžiškumo ypatybėmis, poreikis.

Viena universaliausių ir plačiausiai naudojamų statybinių medžiagų yra cementinis betonas.

suirimo turėtų būti naudojami plieniniai ar polipropileniniai plaušai; atkreipiamas dėmesys į kur kas didesnį rišiklio kiekį (nenurodyta) ir tinkamai parinktus užpildus.

Lietuvoje YSB tebėra naujovė, tad tikslūs jį apibrėžiantys kriterijai dar nenustatyti. Kol kas laikomasi nuostatos, kad visos betono rūšys, kurių stipris gniuždant yra didesnis kaip 100 MPa, laikomos ypač stipriomis

Technologijos sparčiai kinta 2002 metais pasaulinės betono sąnaudos siekė apie 5 mlrd. kubinių metrų. Manoma, kad kas dešimtmetį šie skaičiai didės dukart. Augantys poreikiai susiję ne tik su kiekiais, bet ir su galimybėmis: įprastinės sudėties betonas nebegali tinkamai atlikti visų naujų priskiriamų funkcijų, todėl diegiamos vis pažangesnės technologijos, bandoma gerinti įvairias betono ypatybes. Per pastaruosius kelis dešimtmečius betono technologija nepaprastai ištobulinta, o vienas svarbiausių įvykių – ypač stipraus betono (toliau YSB) sukūrimas. Mechaninėmis ir ilgaamžiškumo ypatybėmis YSB gerokai lenkia įprastinės sudėties betoną, o kai kuriomis mechaninėmis charakteristikomis net prilygsta plienui.

Pasaulyje sukurta daugybė YSB rūšių (angl. High Performance Concrete, Ultra High Performance Concrete, High Strenght Concrete, Very/ Ultra High Strenght Concrete, Reactive Powder Concrete, Compact Reinforced Concrete ir kt.). Nors jos turi aibę skirtumų, yra ir daug kuo panašios. Specializuotame Prancūzijos civilinės inžinerijos asociacijos (Association Française de Génie Civil) leidinyje „Ultra High Performance

14

Tobulėja mišiniai

Fibre-Reinforced Concretes – Interim Recommendations“ apibrėžiama, kad YSB stipris gniuždant turėtų būti apie 150÷250 MPa; numatoma, kad norint išvengti šio trapaus betono

(pagal LST EN 206-1:2002/A2:2005).

Tai nėra visiškai teisinga, galbūt ateityje bus sugalvotas konkretesnis apibrėžimas ir išsamesnė YSB klasifikacija.

Kuriant YSB remiamasi gana neįprasta idėja nenaudoti stambaus užpildo.

Manoma, kad tai atveria galimybių padidinti mechanines, fizines betono ypatybes bei jo ilgaamžiškumą, o parinkus tinkamą užpildo komponentų proporciją – nesunkiai pasiekti ir didesnį nei 100 MPa stiprį gniuždant betoną, pailginti jo amžių. Mišinyje papildomai panaudojus pucolaninių priedų ir pritaikius atitinkamas maišymo technologijas, galima nesunkiai pasiekti didesnį nei 150 MPa stiprį gniuždant betoną.

Tam įtakos turi kelios pagrindinės priežastys: nenaudojant stambaus užpildo, mišinys tampa homogeniškesnis; naudojant daugiau smulkių užpildų, gerėja granuliometrinė mišinio sudėtis; dėl parinktų vienodesnio tamprumo modulio mišinio komponentų gniuždomas betonas deformuojasi vienodžiau; pridedant į mišinį pucolaninių priedų, gerėja betono matricos ypatybės; naudojant smarkiai vandens kiekį mažinančius superplastiklius, mažėja V/C (vandens ir cemento) san-

tykis; apdorojant bandinius termiškai, didėja ir betono atsparumas tempimui; naudojant plieninius ar polipropileninius plaušus, mažėja trapaus betono suirimas.

Tinkamai parinkta mišinio granuliometrija ir panaudoti pucolaniniai priedai leidžia net esant labai mažam vandens ir cemento santykiui (V/C ≤ 0,25) pagaminti mažos klampos ir puikaus technologiškumo betono mišinį. Dėl ypač mažo V/C santykio didžioji dalis klinkerio mineralo (apie 50 proc.) lieka nesusihidratavusi.

Nesusihidratavusių klinkerio dalelių funkcija – kaip reaktyvaus mikroužpildo. Jis didina sukietėjusio betono tamprumo modulį ir kitas mechanines ypatybes, taip pat užpildo eksploatavimo metu konstrukcijoje atsiradusius mikroplyšius (iki < 40µm).

Dvejoti verčia kaina Nors YSB pasižymi dideliu stipriu gniuždant, tai labai trapi medžiaga.

Trapumo didėjimas smarkiai susijęs su sumažėjusiu poringumu. Mažesnis V/C santykis ne tik mažina poringu-

mą, bet ir skatina betono ilgaamžiškumą. Nustatyta, kad YSB poringumas gali būti apie 2÷5 proc., o pritaikius terminį apdorojimą mažėja iki 2 proc.

Didžioji dalis poringumo yra uždaros poros, pasiskirsčiusios nanolygmenyje. Toks betonas beveik nepraleidžia jokių skysčių ar dujų, dėl to yra ypač ilgaamžiškas.

Lietuvoje YSB turi labai didelę perspektyvą ir galėtų būti plačiai naudojamas įvairiose srityse: statant ar renovuojant tiltų konstrukcijas, gaminant pamatus, kurie bus naudojami agresyviomis sąlygomis, statant vėjo jėgaines. Taip pat šį betoną galima pasitelkti kaip apsauginį sluoksnį agresyvioje aplinkoje ar kitose srityse, kur reikalingas didelis stipris gniuždant bei ilgaamžiškumas. Vienas didžiausių YSB trūkumų yra gana didelė betono mišinio savikaina, taip pat tai, kad šiam mišiniui reikia dukart daugiau cemento – vidutiniškai apie 700 kg/m3. Tačiau vertinant ilgesnį konstrukcijos eksploatavimo laiką, YSB tinka įvairioms konstrukcijoms. Ir tik laiko klausimas, kada tai bus pradėta daryti.

15

R

R

Užtikrintas saugumas ir universalumas Jeigu kas nors daug metų naudodamas įprastas klojinių sistemas pasakys, kad geresnių net neverta bandyti, bus galima atsakyti, kad toks žmogus dar nedaug išmėginęs. „Layher“ klojinių sistemą būtina išbandyti – tai leis suprasti, kokia ji universali ir kiek daug naujų galimybių suteikia.

Sumanus žingsnis į ateitį „Layher TG60“ klojinių sistema sukurta „Layher Allround“ modulinių pastolių pagrindu. Universalus žiedinis detalių tvirtinimas TG60 sistemai suteikia dar daugiau galimybių, pabrėžia visus šios genialios sistemos privalumus.

Atraminis klojinių bokštas, montuojamas modulinių pastolių pagrindu, turi bevaržtę tvirtinimo sistemą, todėl jį labai paprasta, greita ir saugu surinkti, jis mažai sveria. Tobulai suplanuotas detalių spektras, įtikinamas rentabilumas – tai vieni klojinių sistemos „Layher TG60“ privalumų. „Tie, kurie jau išbandė ir dirba su praktiškai patikrinta žiedinio tvirtinimo sistema, supranta šios technologijos suteikiamą pridėtinę vertę. O tuos, kurie dar nebuvo susidūrę su šia sistema, ji tikrai nustebins. Žiedinis tvirtinimas – tai sumanus žingsnis į ateitį. Ši sistema užtikrina paprastesnį, saugesnį, greitesnį ir lankstesnį montavimą.

Nors pati sveria nedaug, išlaiko itin dideles apkrovas“, – pasakojo bendrovės „Layher Baltic“ generalinis direktorius Viktoras Voroncovas.

Sistemos struktūra atitinka pastolių tvirtinimų standartą DIN EN12A12.

Todėl TG60 tenkina ne tik dabartinių standartų, nuostatų reikalavimus,

16

bet ir inžinierių bei statybas prižiūrinčių specialistų poreikius. Klojinius laikantis karkasas sumontuojamas ypač greitai. Integruota pažangi statybų aikštelės apsauga sumažina nelaimingų atsitikimų tikimybę. Vokietijos profesinė asociacija šią naujovę apibūdino kaip labai reikšmingą pasiekimą, užtikrinantį sėkmingą statybų procesą.

Sudedamosios dalys TG60 sistemos stovai yra su integruotais kištukiniais žiedais. Visi stovai yra simetriški, tad montuojant gali būti orientuojami į bet kurią pusę. Stovai gaminami naudojant itin aukštos kokybės plieną, todėl pasižymi išskirtiniu stabilumu. Kiekvienas standartinio klojinio stovas (vienas iš keturių) gali išlaikyti iki 6 tonų svorį. Vadinasi, viso bokštelio apkrova gali siekti 24 tonas.

Simetriški rėmai būna trijų tipų: bazinis – H = 0,71 m, standartinis – H = 1,00 m, jungiamasis – H = 0,50 m. Visos kitos TG60 sistemai naudojamos dalys įeina į konstrukcijos reikmenų komplektą.

Greitas ir saugus montavimas Sistema pradedama montuoti išdėstant atramines pagrindo plokštes ir sureguliuojant atramas – domkratus.

Tuomet įstatomi baziniai rėmai – kiekvienas jų turi po du kištukinius žiedus – viršuje ir apačioje. Pirmo žiedo lygyje įstatoma horizontali įstrižainė.

Bazinis rėmas sutvirtinamas sumontuojant įstrižaines ir skersinius. Tada ant įstrižainių antro kištukinio žiedo lygyje dedami paklotai.

Gautas rezultatas: dengtas ir neslidus paklotas. Jis užtikrina tvirtą pa-

grindą viso montavimo ir išmontavimo metu, net esant blogam orui.

Tuomet – kito etapo eilė. Paprasčiausiai į vertikalius stovus įstatomi du tvirtinimo rėmai. Kaip ir bazinio rėmo atveju, toliau iš visų pusių montuojamos įstrižainės ir skersinės atramos (skersiniai). Visose pusėse esantys turėklai iškyla apie 1 metrą virš pakloto – dėl integruotos šoninės apsaugos užtikrinamas didesnis stabilumas, konstrukcija atitinka griežtus darbo saugos reikalavimus. Tokiu būdu galima saugiai montuoti į viršų kylantį statramstį nenaudojant jokių papildomų pagalbinių elementų.

Kitai sekcijai įrengti galima naudoti 1 metro aukščio TG60 rėmą, sumontuoti įstrižaines bei skersinius, o tada sudėti paklotus. Šie etapai kartojami, kol pasiekiamas reikiamas bokšto aukštis. Tada baigiama paskutinė sekcija. Jei reikia, galima naudoti 50 centimetrų jungiamąjį rėmą, irgi sumontuojant įstrižaines bei skersinius. Kai šis darbas baigiamas, viršuje įstatomos U profilio galvutės ir sureguliuojamos iki reikiamo aukščio. Pamažu lipant žemyn nuimami paklotai, ir TG60 bokštas būna paruoštas darbui.

Sistemą montuoti ir išmontuoti – daug patogiau, laiko sugaištama net 30 proc. mažiau, negu montuojant klojinio konstrukciją iš atskirų dalių.

Kiti atraminės sistemos privalumai:  mažas dalių svoris;  patikima sujungimo technologija;  paprastas ir lengvas valdymas.

Atraminį bokštą galima montuoti ir ant žemės – vadinasi, visą bokštą ar atskiras jo dalis įmanoma patogiai įrengti nerizikuojant nukristi. Po to sumontuotos konstrukcijos pakeliamos kranu. Tvirtinimui naudojami pleištai užtikrina, kad tempimo jėga nukreipiama į jungtis, o statramsčių fiksatoriai juos patikimai laiko. Lengvai pritvirtinami ratukai leidžia patraukti atraminius bokštus į reikiamą vietą. Žinoma, šiuos ratukus galima pritvirtinti prie bet kurios kitos „Layher Allround“ konstrukcijos.

Naudojant integruotus kištukinius žiedus pavienius atraminius bokštus galima sujungti suformuojant didesnes atramines sistemas. Tam

naudojamos iš visų pusių supančios įstrižainės ir skersiniai. Daug laiko eikvojančios tvirtinimo priemonės, tokios kaip vamzdžiai ar jungiamosios movos, šiuo atveju nėra reikalingos. Taip pat nebereikia naudoti varžtais tvirtinamų sujungimų.

Sistemos privalumai Lankstumas. Keičiant įstrižainių ir skersinių atramų padėtį, galima sumontuoti atramines penkių skirtingų pločių sistemas: nuo 1,09 iki 3,07 metro. Vadinasi, TG60 įmanoma lanksčiai pritaikyti prie konstrukcijos formos ir apkrovos.

Atramų paketai. Esant itin didelėms apkrovoms atramas galima montuoti keliomis eilėmis, pavyzdžiui, dvigubinti ar trigubinti.

Taip didinami pajėgumai išlaikyti didesnį svorį.

Tobulas suderinamumas. TG60 sistemą visada galima puikiai pritaikyti prie sudėtingos pastatų geometrijos. Nereikia papildomų detalių, užtenka pasinaudoti konstrukcijos komplekte esančiomis dalimis.

Pritaikymas prie atramos sistemos išdėstymo. Integruojant kolonas, įstrižainės ir skersinės atra-

mos paprasčiausiai vienoje pusėje nuimamos, o bokštas patraukiamas naudojant lengvai primontuojamus ratukus. „Layher TG60“ sistema galima drąsiai pasitikėti. Tai dar vienas novatoriškas produktas, sukurtas praktiškiems žmonėms. TG60 tinka ir nedideliems paprastiems statybos darbams, ir sudėtingiems projektams įgyvendinti, kai reikalingos aukštos atramos pramoninių pastatų ir tiltų statyboms, sutaupant daugiau nei 30 proc. laiko. Palyginti su konstrukcijomis, montuojamomis iš atskirų dalių, TG60 garantuoja greitą ekonominę sėkmę. Sistema skirta kompanijoms, kurioms rūpi saugumas ir sąnaudų mažinimas.

 Atlaiko ypač dideles apkrovas (kiekvienas bokšto stovas – iki 6 tonų). Itin didelėms apkrovoms atlaikyti rėmai yra sujungiami (dvigubinami arba trigubinami).  Bokštą įmanoma surinkti horizontaliai.  Bokštą galima perkelti kranu.  Yra galimybė bokštą transportuoti statybų aikštelėje ant primontuojamų ratukų.  Gamybai naudojamas ypač aukštos kokybės plienas.  Atraminio bokšto ilgis priklauso nuo naudojamų „Layher Allround“ modulinės sistemos skersinių. Jų ilgis gali būti pasirenkamas – nuo 1,09 iki 3,07 metro.  Atskiri TG60 bokštai gali būti tarpusavyje sujungiami „Allround“ skersiniais ir įstrižainėmis.

„Layher TG60“ sistemos išskirtinumai  „Layher TG60“ klojiniai yra sukurti „Layher Allround“ modulinių pastolių pagrindu. Sistemoms montuoti naudojamas unikalus „Layher“ sujungimas pasitelkiant kištukinius žiedus ir pleištus.  Saugus surinkimas ir integruota apsauga bet kokiame aukštyje.  Mažiau detalių – greitesnis surinkimas.

UAB „Layher Baltic“ ieško verslo partnerių. Kreiptis: Šiltnamių g. 30, LT-04130 Vilnius Tel.: +370 654 44 455, +370 688 19 612, el. p. info@layher.lt, www.layher.lt

17

technologijos 2013Nr. Nr.3 3 renovacija 2013

2013 Nr. 3 technologijos

Gelžbetonio konstrukcijų konservavimas

Dr. doc. Vidmantas JOKŪBAITIS

VGTU Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra

Kaip ir visos statybinės medžiagos, gelžbetonis laikui bėgant sensta. Dėl išorinio poveikio agresijos jame gali prasidėti irimo procesai, todėl ilgainiui gelžbetonio konstrukcijų kokybė prastėja, t. y. nebe tokios patikimos tampa ne tik jos, bet ir visas statinys.

Nepageidaujami padariniai Jau statybų metu padarytos projektuotojų ir statybininkų klaidos gali paskatinti greitesnę paviršinių betono sluoksnių eroziją (mechaninį ardymą) dėl vėjo ar kritulių poveikio. Lauko temperatūrai nukritus žemiau nulio ypač intensyviai ardomi įmirkę paviršiniai betono sluoksniai – gelžbetonio konstrukcijų ertmėse susikaupęs lietaus vanduo šaldamas plečiasi ir gali sukelti pavojingą betono pleišėjimą.

Dažnai betono erozija ir jo struktūriniai pokyčiai – korozija – vyksta vienu metu. Betone gali prasidėti mechaninė ir cheminė korozija. Fil-

18

truojantis vandeniui per betoną iš cementinio akmens gali būti išplaunamos kalkės (tuomet betono paviršiuje matyti baltos apnašos). Šios mechaninės betono korozijos padarinys – mažėjantis medžiagos stiprumas. Kai kalkių išplaunama daugiau nei 30– 35 proc., gniuždomasis betono stipris gali būti lygus nuliui. Kartu su šia korozija priklausomai nuo drėgnų ir sausringų periodų trukmės kaitos vyksta ir betono karbonizacija. Ši korozija yra kalcio hidroksido ir anglies dvideginio, esančio ore, cheminė reakcija. Susidaręs kalcio karbonatas sutankina betono struktūrą ir padidina jo stiprumą. Tačiau kai karbo-

nizuojasi visas apsauginis armatūros betono sluoksnis, mažėja jos terpės šarmingumas, ir armatūra gali pradėti intensyviai rūdyti – tai vadinama elektrochemine korozija.

Rečiau pasitaiko sulfatinė betono korozija – cheminė sieros junginių reakcija su cementinio akmens komponentais. Šios reakcijos metu susidarantys produktai (gipsas, etringitas) turi ypatybę plėstis. Todėl betono porose gali susidaryti slėgis, kuris gali paskatinti paviršinių sluoksnių aižėjimą. Lauke betono eroziją ir koroziją pagreitina įvairūs biologiniai veiksniai: augalų šaknys, kerpės, mikroorganizmai.

Svarbu įvertinti veiksnius Šių trumpai aptartų gelžbetonio senėjimo procesų kur kas intensyviau gali vykti nebaigtame statinyje, todėl stabdant statybas reikia imtis skubios apsaugos nuo žalingo aplinkos poveikio – konservuoti statinį ir jo konstrukcijas. Geros gelžbetonio konstrukcijų būklės išlaikymas šiuo laikotarpiu priklauso nuo daugelio veiksnių: gelžbetonio medžiagų stiprinių ir deformacinių ypatybių, statinio

statybos kokybės ir sustabdymo trukmės, tinkamų konstrukcijų konservavimo priemonių parinkimo, techninės konservuoto statinio priežiūros kokybės. Todėl nebaigto statinio gelžbetonio konstrukcijų numatomų konservavimo darbų apimtis ir turinys gali gerokai skirtis. Statinio konservavimo darbų tvarką reglamentuoja STR 1.08.02:2002 (5 priedas). Vis dėlto nebaigto statinio techninės priežiūros tvarka ir reikalavimai statybos sustabdymo laikotarpiu galėtų būti labiau akcentuojami atitinkamuose techniniuose reglamentuose.

Jeigu antžeminės gelžbetonio konstrukcijos būna apsaugotos nuo tiesioginio kritulių poveikio, t. y. būna pašalinta vandens filtracijos per betoną galimybė, konstrukcijose nėra ertmių, plačiai atsivėrusių plyšių ir paviršių, kuriuose galėtų kauptis vanduo ar drėgmė, specialiai jas konservuoti nereikia. Tokios būklės konstrukcijos gali išbūti ilgą laiką, jei užtikrinamos pirminės (projektinės) apsaugos priemonės: pakankamas apsauginio armatūros betono sluoksnio storis, projektavimo normų rekomenduojama ne žemesnė kaip C30/37 betono klasė, kokybiški betono mišinio tankinimo, technologinių betonavimo siūlių,

konstrukcijų jungčių įrengimo darbai ir pan. Taip pat šiuo atveju nerekomenduojama palikti neužbetonuotų (apnuogintų) armatūros strypynų, neturi likti antikorozine danga nepadengtų įdėtinių detalių.

Kai nebaigto statinio gelžbetonio konstrukcijas tiesiogiai veikia krituliai ir temperatūros pokyčiai, būtina speciali antikorozinė šių konstrukcijų apsauga, ypač kai numatomas ilgesnis laiko tarpsnis iki atnaujinant statybas.

Konservavimą reikia planuoti Statytojai privalo iš anksto ruoštis konservuoti numatomą nebaigtą statinį. Prieš konservavimą atliekami išsamesni konstrukcijų būklės tyrimai ir įvertinimas, rengiamas statinio konservavimo projektas. Konservavimo darbai turi būti atliekami greitai, sausuoju metų laiku ir esant teigiamai lauko temperatūrai, nes to dažnai reikalauja pati konstrukcijų konservavimo technologija.

Prieš gelžbetonio konstrukcijas padengiant specialia antikorozine danga, svarbu tinkamai paruošti betono paviršių. Nuo to priklauso dangos, ypač sudarytos polimerinių medžiagų pagrindu, sukibties su betonu stipru-

mas, lemiantis dangos ilgaamžiškumą ir efektyvią betono apsaugą.

Gera dangos sukibtis priklauso nuo betono stiprumo (klojant dangą turėtų būti ne žemesnė kaip C20/25 betono klasė), santykinio oro drėgnio (ne daugiau kaip 80 proc.), betono paviršiaus sausumo ir grublėtumo, įvairių sukibties stiprumą mažinančių riebalinių ir kt. substancijų, nešvarumų šalinimo galimybės, lauko temperatūros (rekomenduojama, kad būtų ne mažiau kaip 8–10 laipsnių šilumos, nevėjuota, be lietaus) ir t. t. Kiekvienai antikorozinei dangai įrengti gali būti keliami skirtingi betono paviršiaus paruošimo reikalavimai.

Antikorozinių dangų apstu Antikorozinių gelžbetonio konstrukcijų dangų įvairovė yra gana didelė – nuo paprastų remontinių cementinių ar polimercementinių skiedinių, kurie kaip laikini sluoksniai (užtepai) naudojami betoninių paviršių apsaugai, iki polimerinių dervų pagrindu sukurtų dangų, skirtų patikimai antikorozinei ne tik betono, bet ir armatūros apsaugai. Antikorozinėms dangoms kaip rišikliai plačiai naudojamos epoksidinės, poliesterinės, fenolinės, poliakrilinės, poliuretaninės

19

technologijos 2013 Nr. 3

Dr. doc. Vidmantas JOKŪBAITIS, VGTU Statybos fakulteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedra. ir kitos termoreakcinės dervos, įvairiu santykiu sumaišytos su mikroužpildais (maltu smėliu, cementu, talku, andezitu ir kt. priedais).

Ant betoninių paviršių keliais sluoksniais gali būti užpurškiamas organinių silicio polimerų (silikono) tirpalas, kuris įsigeria į betoną 20–30

20

Vilniaus Gedimino technikos universiteto Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros bendradarbių tyrimų sritis apima gelžbetonio, mūro, kompozitų mechanikos bei konstrukcijų iš šių medžiagų tyrimus. Katedros darbuotojai savo tyrimų rezultatus plačiai taiko praktinėje veikloje ir artimai bendradarbiauja su statybos verslo įmonėmis: atliekami tyrimai pagal jų užsakymus, o rezultatai diegiami statyboje. Katedroje atliktų tyrimų rezultatai buvo pritaikyti kuriant Lietuvos nacionalines projektavimo normas – Statybos techninius reglamentus, ir Lietuvoje adaptuojant Europos Sąjungos konstrukcijų projektavimo standartus – eurokodus.

Norint tyrimus atlikti kokybiškai, reikia šiuolaikinės tyrimų įrangos. Pasinaudojant struktūrinių fondų lėšomis pastaraisiais metais buvo atnaujinta Gelžbetoninių ir mūrinių konstrukcijų katedros laboratorija.

Buvo įsigyta Šveicarijos ir Vokietijos firmų pagaminta laboratorinė įranga. Ji atitinka aukščiausius reikalavimus ir yra unikali Lietuvoje, kitose Baltijos šalyse ir Rytų Europoje. Atnaujinus laboratorijos bandymų įrangą padidėjo galimybė atlikti unikalius statybinių konstrukcijų ir jų jungčių tyrimus, pagerėjo tyrimų kokybė.

2013 Nr. 3 technologijos

milimetrų. Išgaravus skystai fazei polimeras lieka betono porose bei kapiliaruose ir 5–7 metams sumažina šio sluoksnio vandens įgertį.

Rinkoje parduodamos su benzinu sumaišytos modifikuotų polimerų dispersijos, kurios gali būti purškiamos arba tepamos ant betono. Palyginti su organiniais silicio polimerais, tokia danga, kaip tikinama reklamose, gerai izoliuoja betono plyšius, nesutrūkinėja svyruojant temperatūrai ar veikiant vibracijai. Kasmet statybinių medžiagų rinkoje pristatoma plačiai žinomų firmų sukurtų naujų antikorozinių dangų.

Verta skaičiuoti Polimerų pagrindu sukurtos antikorozinės gelžbetonio konstrukcijų dangos yra brangios. Jas verta naudoti tik išskirtiniais atvejais ir tik tose konstrukcijų vietose, kur dėl statybos defektų ar konstrukcinių ypatumų numatoma intensyvių korozinių pažaidų. Tokiomis vietomis laikytini atsivėrę plyšiai,

Laboratorija įsigijo unikalų 2000 kN galios automatizuotą statybinių konstrukcijų bandymo stendą su valdymo ir duomenų apdorojimo programa. Šis stendas leidžia atlikti ir statinius, ir dinaminius konstrukcijų tyrimus, jas veikiant vertikaliomis ir horizontaliomis jėgomis. Galima bandyti natūralaus dydžio bandinius, kurių matmenys – iki 3 x 15 metrų. Visas bandymo ciklas valdomas, bandymo duomenys išsaugomi automatiškai, duomenų perdavimo dažnis – 8000 Hz. Servohidraulinė dinaminių bandymų mašina turi aukštos temperatūros krosnelę, sistemos valdiklį, joje įdiegta valdymo ir duomenų apdorojimo programa, kuri leidžia atlikti tyrimus veikiant maksimaliai vertikaliai jėgai iki 500 kN, jos dažnis – 30 Hz. Tuo pačiu bandymo metu gali būti sukuriama bandinio aplinkos temperatūra iki 1200ºC.

technologinės betonavimo siūlės, įvairios sandūros, per kurias gali filtruotis lietaus vanduo, apnuoginta armatūra (ypač jos kontaktinės su betonu zonos), atviri horizontalūs konstrukcijų paviršiai, plonasienės briaunos, skerspjūvių kampai, blogai sutankinto betono ruožai ir pan. Tokių dangų naudojimas turi pasiteisinti ekonomiškai.

Jei statyba stabdoma trumpai, užtenka betoninį paviršių laikinai uždengti ritininėmis ar kitomis hidroizoliacinėmis medžiagomis.

Palyginti su kitomis statybinėmis medžiagomis, gelžbetonis yra gana atsparus išoriniam poveikiui, todėl įprastai patiriamos konservavimo darbų sąnaudos būna mažos. Tačiau bet kokia statybos darbų, kuriuos vėliau ketinama atnaujinti, pertrauka pablogina statybinių konstrukcijų kokybę ir reikalauja papildomų investicijų.

Taip pat konstrukcijoms bandyti pritaikytos universalios bandymo mašinos LFV 5000 ir D2000 su valdikliu bei valdymo ir duomenų apdorojimo programomis. Unikaliems ir labai tiksliems medžiagų bandymams pritaikyta universali elektromechaninė bandymo mašina LFM 100.

Visų bandymų metu būtina tiksliai išmatuoti bandomos konstrukcijos arba medžiagos charakteristikas. Joms fiksuoti naudojama labai dideliu dažniu veikianti universali jėgos, deformacijų ir poslinkių matavimo sistema su jutikliais. Laboratorijoje yra puikios klimato kameros su ilgalaikių tyrimų įranga, leidžiančios atlikti bandymus esant neigiamai ar teigiamai aplinkos temperatūrai.

Katedros bendradarbiai skiria didžiulį dėmesį tam, kad atliktų tyrimų metu įgytos žinios būtų perduodamos studentams.

Katedra kuruoja „Statybos inžinerijos“ studijų programą, kurioje didelis dėmesys skiriamas pastatų bei jų konstrukcijų projektavimo, gamybos technologijos ir naudojimo klausimams. Studentai, ypač antros pakopos, savo praktinius darbus ir baigiamiesiems darbams reikalingus tyrimus atlieka naudodamiesi unikalia šios katedros laboratorijos įranga.

21

inovacija

2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 inovacija

Naujoviškas sutankėjantis betonas Dokt. Paulius GRIGALIŪNAS, doc. dr. Žymantas RUDŽIONIS, doc. dr. Ernestas IVANAUSKAS

Kasmet statybų sektoriuje atsiranda naujų ar patobulintų statybinių medžiagų ir konstrukcinių sprendimų. Vieni jų lengvai ir per trumpą laiką randa kelią į statybų aikštelę, o kiti lieka mokslinėse laboratorijose. Sutankėjančio betono koncepcija buvo vienas gerųjų mokslo ir pramonės bendradarbiavimo pavyzdžių. Įspūdingas ekonominis efektas Pirmojo sutankėjančio betono prototipo kūrimo darbai buvo atlikti 1988 metais Japonijoje. 1998-aisiais atidarytas Akashi-Kaikyo kabamasis tiltas Japonijoje, tuo metu turėjęs ilgiausią tarpatramį pasaulyje (~ 2 km). Betoninėms šio tilto linų inkaravimo konstrukcijoms buvo panaudotas sutankėjantis betonas. Naujo tipo sutankėjančio betono naudojimas betonavimo darbus sutrumpino 20 proc. – jie užtruko dvejus metus vietoj planuotų dvejų su puse. Šis tiltas žinomas dar ir dėl to, kad statybų metu per rekordiškai trumpą laiką buvo panaudota net 300 tūkst. m3 sutankėjančio betono mišinio – per parą į klojinius jo buvo supilama po 1900 m3.

Atlikus šiuos sėkmingus darbus, betonas buvo panaudotas ir betonuojant milžiniškus Osakos dujų kompanijos rezervuarus. Ekonominis rezultatas pasiektas panašus: statybų aikštelėje betonavimo darbų metu darbininkų

22

skaičius sumažintas nuo 150 iki 50, betonavimo trukmė – nuo 22 iki 18 mėnesių.

1991 metais visuomenei pristatytas dar vienas kabamasis Shin-kiba Ohashi tiltas. Iš sutankėjančio betono buvo suformuota pagrindinė tilto sija. Šį sąrašą galima tęsti: vidinių, laikomųjų tunelio po Alpių kalnais sienų betonavimas Šveicarijoje (1999 m., 73 000 m3), vandens gerinimo įrenginių rezervuarai (1999 m., 200 000 m3), povandeninė diafragminių sienų konstrukcija (2000 m., 11 200 m3), kabamasis tiltas Japonijoje (1994 m., 240 000 m3), radioaktyviųjų atliekų saugojimo konteineriai Norvegijoje (2001 m.), jūrinio uosto krantinių betonavimas Švedijoje (2001 m., 3200 m3) ir kt. Visus šiuos objektus sieja keli pagrindiniai veiksniai, lėmę tolesnę sutankėjančio betono sėkmę pasaulyje: trumpesnis betonavimo laikas, betono sutankėjimo užtikrinimas ypač tankiai armuotose konstrukcijose, kur tankinimas naudojant techniką yra sudėtingas ar pavojingas, garso ir vibra-

dizaineriai pamėgo šį betoną dėl naujų galimybių kurti sudėtingas statinio formas ir ypač lygius (beporius arba labai mažo poringumo) natūralaus betono paviršius.

Parenkant sutankėjančio betono mišinio sudėtį, paprastai laikomasi šių pagrindinių taisyklių: didinamas cementinės masės kiekis, stambaus užpildo sąskaita įvedamas papildomas mikroužpildo komponentas, naudojamas sąlygiškai didesnis kiekis specialių superplastiklių bei kitų reologines mišinio ypatybes reguliuojančių cheminių priedų.

Dėl šių sudėties skirtumų stambaus užpildo dalelių trintis būna mažesnė, mišinys tampa tinkamo tekamumo, o sukloti komponentai – stabilūs. Ypač di-

nusakantis mišinio gebėjimą ištekėti pro angas, L dėžės (L-box) bandymas, padedantis įvertinti mišinio gebėjimą pratekėti pro siauras angas, pavyzdžiui, tarp armatūros strypų ir kt. Apskritai dirbant su šiuo betonu tapo įprasta nustatyti kiek kitas fizines bei mechanines ypatybes, negu buvome įpratę naudodami tradicinį plastišką betoną. Šviežio sutankėjančio betono mišinys reologinėmis ypatybėmis tapo dar artimesnis skysčiams.

delis plastiškumas pasiekiamas naudojant novatoriškus polikarboksilo eterio polimerų pagrindu pagamintus superplastiklius, mineralinius priedus, smulkesnius užpildus (silicinius ar kalcitinius pelenus, SiO2 mikrodulkes, maltą šlaką, granito, dolomito nuoplovas ir kita).

ti tvirtinimo elementai, esant sudėtingai gaminio konfigūracijai, tankiam armavimui arba kur tankinimas yra nesaugus dėl darbo dideliame aukštyje. Betono mišinį ruošiančios ir gelžbetonio dirbinius tiekiančios kompanijos siekia išplėsti sutankėjančio betono naudojimo sritis. Jis tinka masyvių, tankiai armuotų objektų: tiltų (įtvirtinimų, sijų, arkų, bokštų), vandens rezervuarų, tunelių, drenažo vamzdžių – statybai.

Sutankėjančiam betonui būdingi ne tik technologiniai, ekonominiai, bet ir ekologiniai, socialiniai privalumai. Prie ekologinių statybos privalumų priskiriamas mažesnis triukšmas, nes nebereikalingi triukšmingi tankinimo įrenginiai. Socialiniu požiūriu tokio betono įdiegimas padeda mažinti sergamumą profesinėmis ligomis, eliminuoja sunkų rankų darbą, betonuotojo profesiją daro patrauklesnę. Sutankėjančio be-

Privalumai ir trūkumai Sutankėjantis betonas ypač palengvina betonavimo darbus ten, kur būtų sunku betono mišinį sutankinti, pavyzdžiui, tose vietose, kur arti vienas kito išdėsty-

cijos eliminavimas, mažesnis darbo jėgos poreikis. Taigi kas yra sutankėjantis betonas ir kodėl betoną vis dar mechaniškai tankiname?

Inžinerijos stebuklas ar natūralus technologijų augimo rezultatas?

Techninėje literatūroje anglų ar vokiečių kalbomis sutankėjantis betonas dažniausiai įvardijamas trumpiniais SCC (Self-compacting Concrete) arba SVB (Selbstverdichtender Beton). Šiuo metu sutankėjantis betonas įvairių šalių specialistų pripažįstamas tokia pat statybų srities naujove, kokia XX amžiaus pirmojoje pusėje buvo gelžbetonis. Sutankėjantis betonas – tai betonas, kuris dėl specialiai parinktos mišinio sudėties, nevibruotas ir kitais būdais netankintas, veikiamas tik sunkio jėgos, tolygiai, be užpildų išsisluoksniavimo bei vandens atsiskyrimo užpildo formas ar klojinius.

Vadinasi, tinkamai parinkus betono mišinio sudėtį, komponentus, gamybos technologijos seką bei betonavimo metodą, galima visiškai atsisakyti dviejų įprastinių betonavimo proceso darbų: betono mišinio paskirstymo (suklojimo) klojinyje bei priverstinio jo sutankinimo.

Spartų sutankėjančio betono proveržį iš dalies lemia ir kitų mokslo šakų progresas. Cheminės technologijos specialistai pristato vis naujų efektyvesnių cheminių priedų, kuriuos pasitelkiant galima pagaminti norimos konsistencijos mišinius naudojant sąlygiškai nedidelį vandens kiekį. Architektai bei

Sutankėjantis ar nesutankėjantis?

Norėdami patvirtinti vieno ar kito fakto egzistavimą, remiamės kriterijais. Sutankėjančio betono ypatybių nustatymo metodika, kriterijai ir leistini dydžiai yra numatyti europiniame EN 2069:2010 standarte. Nurodoma, kad betonas gali būti vadinamas sutankėjančiu, jei jo pasklidimas yra ne mažiau kaip 600 milimetrų. Tačiau vien šio fakto nepakanka. Standarte aprašomi ir kiti betono ypatybes įvertinantys metodai: V formos piltuvo (V-funnel) bandymas,

tono naudojimas produktų gamybai leidžia pagerinti jų išvaizdą, realizuojami sudėtingesni projektai, prailginama eksploatavimo trukmė ir padidinamos realizuotų projektų apimtys. Tai pagrindinės priežastys, dėl kurių sutankėjantis betonas tampa vis populiaresnis visame pasaulyje.

Tiesa, paties sutankėjančio betono mišinio kaina yra iki 30 proc. didesnė nei įprastinio betono, tačiau kompleksiškai įvertinus visas medžiagų ir darbo sąnaudas galutinė gelžbetonio konstrukcijos ar gaminio kaina sumažėja apie 10 proc., nes mišiniui sutankinti nebenaudojamas vibravimas, nereikalinga ir papildoma gaminio paviršiaus apdaila.

Be minėtų privalumų, naudojant šį betoną statybose išvengiama žmogiškojo faktoriaus įtakos, betonas sparčiau suklojamas į norimas monolitines konstrukcijas, prailginama klojinių eksploatavimo trukmė. Jis gali būti naudojamas kaip dekoratyvus betonas ar kaip priemonė, palengvinanti architektams įgyvendinti fantastiškus sumanymus.

Gaminant surenkamojo gelžbetonio elementus sutaupoma lėšų vibravimo įrenginiams įsigyti ir naudoti, smarkiai pagerinamos darbo sąlygos darbininkams. Panaudojus šį betoną gaunami ypač aukštos kokybės gaminių paviršiai (lygūs, tankūs, dekoratyvūs ir labai mažo poringumo), konstrukcijos tampa vienalytiškesnės, užtikrinamas mažas vandens laidumas. Į norimą betonavimo vietą medžiaga gali būti tiekiama betono siurbliais (vamzdžių ilgis – iki 100 metrų) ar piltuvais. Maksimalus betono mišinio kritimo aukštis betonuojant – iki 3 metrų.

Užpildyti konstrukcijas šio tipo betono mišiniu galima ir iš apačios į viršų, betono mišinį pumpuojant siurbliais pro klojinyje įrengtą specialią angą. Tuomet maksimalus rekomenduotinas betono mišinio kilimas konstrukcijoje yra iki 25 metrų, o betonuojamo segmento aukštis – iki 12 metrų.

Lengvasis sutankėjantis betonas nuo kitų dažniausiai skiriasi tik stambių užpildų rūšimi. Jam gaminti gali būti naudojami gamtiniai (tufas, pemza) arba iš gamybos atliekų gauti (keramzito, perlito, agloporito, šlakų, pelenų) užpildai. Šis betonas gali būti konstrukcinis ar konstrukcinis bei izoliuojantis šilumą.

Iš konstrukcinio gaminamos laikomosios gelžbetonio konstrukcijos. Jų stipris gniuždant siekia iki 40 MPa, tankis – apie

23

2013 Nr. 3

SPRENDIMAI

SURENKAMAM IR MONOLITINIAM

1500 kg/m3. Konstrukcinis bei šilumą izoliuojantis sutankėjantis betonas labiausiai tinka atitvariniams pastatų elementams. Jo stipris gniuždant – iki 20 MPa, šilumos laidumo koeficientas λ ≈ 0,3 W/m•K. Taip pat verta paminėti ir ypač stiprų sutankėjantį betoną, kurio gniuždymo stipris vien dėl tankesnės struktūros gali siekti 100 MPa ir daugiau.

Prie trūkumų būtų galima priskirti tai, kad nuo pat betono mišinio pagaminimo iki konstrukcijos suformavimo reikia kruopščiai sekti mišinio konsistenciją, sudėtį, ar mišinys nesisluoksniuoja.

Kadangi šie mišiniai yra ypač sklidūs ir skysti, keliami aukšti kokybės reikalavimai klojiniams. Būtina užtikrinti kokybišką klojinių surinkimą ir atsiradusių tarpų užsandarinimą.

Kita problema naudojant šį betoną yra tai, kad jis dėl tankios struktūros tampa pavojingas gaisro metu. Kylant temperatūrai betone susidarę vandens garai negali pasišalinti, todėl esant tam tikrai temperatūrai betonas tiesiog

sprogsta. Siekiant to išvengti naudojamas polipropileninis plaušas. Taip buvo pasielgta Frankfurte betonuojant didžiulio prekybos centro kolonas. Į 1 m3 betono mišinio buvo dedama 2 kilogramai plaušo. Gaisro metu šis plaušas išdega ir sudaro kapiliarus, per kuriuos ir pasišalina garuojantis vanduo.

Ieškoma naujų naudojimo galimybių Kadangi pasaulyje sutankėjantis betonas statybinėms konstrukcijoms gaminti plačiau pradėtas naudoti vos prieš daugiau nei 10 metų, mokslinės ir gamybinės patirties apie sutankėjančio betono mišinių ir sukietėjusio betono ypatumus sukaupta dar mažai.

Tačiau, žymiausių specialistų nuomone, sutankėjantis betonas ateityje bus plačiai naudojamas ne tik jau minėtų konstrukcijų statybai, bet ir tiesiant kelius ar įgyvendinant skulptorių, architektų idėjas. Šiuo metu Japonijoje

UAB „Granitinė skalda“ yra skaldos gamintojų asociacijos „Milsa ir ko“ narė, antras pagal dydį granito skaldos gamintojas Lietuvoje. Bendrovė nuo seno glaudžiai bendradarbiauja su Lietuvos betono ir betono gaminių gamintojais, kelių tiesimo įmonėmis. Galimybė pateikti platų asortimentą kokybiškos granito skaldos produkcijos sudaro UAB „Granitinė skalda“ sąlygas patenkinti kliento poreikius ir lūkesčius.

Aplinkos įrengimo darbams atlikti bendrovė parduoda plataus asortimento grindinio trinkeles iš natūralaus akmens, dekoratyvinę skaldą ir akmenukus.

Per 48 veiklos metus keletą kartų išaugo gamybos pajėgumai, įdiegti nauji technologiniai procesai, įsisavinti pažangūs įrengimai, nuolatos plečiamas gaminių asortimentas, gerinama produkcijos kokybė. Visa granitinė produkcija sertifikuota. 2001 metais įdiegta kokybės vadybos sistema ISO 9001:2000.

Granito g. 2, LT-02241 Vilnius Tel. / faks. +370 5 264 1950 www.granitineskalda.lt

24

sutankėjančio betono mišinio pagaminama daugiau nei 70 proc., skaičiuojant nuo viso šalyje pagaminamo betono mišinio kiekio. Panašu, kad čia įprastinio betono mišinio greitai bus apskritai atsisakyta. Vakarų Europos valstybėse (Švedijoje, Vokietijoje, Prancūzijoje) sutankėjančio betono mišinio panaudojama ne daugiau kaip 30 proc., o Lietuvoje jis tik pradedamas naudoti. Vis dėlto tikimasi, kad Europoje šis ypač takus betono mišinys per artimiausius 10 metų pakeis apie du trečdalius įprastinio betono mišinio. Šiuo metu įvairių šalių, taip pat Lietuvos Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų katedros mokslininkai toliau ieško būdų, kaip išplėsti sutankėjančio betono ypatybių ir naudojimo ribas. Pastaruoju metu didelį susidomėjimą kelia plieniniu plaušu (fibromis) armuotas sutankėjantis betonas. Pavykus tinkamai išnaudoti šio betono mišinio tekėjimo greitį klojinyje ir padarius taip, kad plieninis plaušas vykstant tėkmei išsidėstytų norima kryptimi, iš dalies būtų galima atsisakyti tradicinio armavimo. Tempiamose betoninių konstrukcijų zonose pasiekus aukštą fibros orientacijos išilgai tempimo linijos koeficientą, pavyktų pastebimai sumažinti įdedamo plaušo kiekį. O sukūrus patikimus ir paprastus naudoti tokių plaušu armuotų sutankėjančio betono konstrukcijų skenavimo ir plaušo kryptingumo kontrolės nustatymo prietaisus, būtų žengtas dar vienas žingsnis statybos rinkoje.

Technologinių prielaidų masinei sutankėjančio betono mišinio gamybai yra ir Lietuvoje – daugelis betono mišinius gaminančių įmonių turi šiuolaikines automatizuotas betono mišinio maišykles, naudoja ar bet kada gali įsigyti naujausių superplastiklių ir labai tiksliai juos dozuoti. Mikroužpildų pasirinkimo galimybės Lietuvos rinkoje irgi didėja. Šiuo metu ši betono mišinio rūšis jau įtraukta į naujausią reglamentuojamų statybos produktų sąrašą ir priskirta atitikties įvertinimo schemai 1+. Šio betono mišinio kokybė įvertinama standartais LST EN 12350-8...12. Remiantis standartų reikalavimais patikros ir kokybės įvertinimo bandymus gali atlikti akredituotas Kauno technologijos universiteto Statybinių medžiagų ir konstrukcijų tyrimų centras. Įmonėms, norinčioms gaminti ir tiekti sutankėjantį betono mišinį į statybos objektus, būtina jį sertifikuoti.

GELŽBETONIUI

Peikko NIRO

KOMPOZICINĖS IR PLIENINĖS

PEIKKO.LT

inovacija

UAB „peikko Lietuva“ Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva Tel. / faks. +370 37 37 00 88 2013 Nr. 3 technologijos El. p. info@peikko.com

KONSTRUKCIJOS

TERMOIZOLIACINĖS LAIKOMOSIOS JUNGTYS GEMBINIAMS GELŽBETONIO BALKONAMS Toliau didėjant mokesčiams už šildymą ir kitas paslaugas, energinis būsto efektyvumas tampa esminiu kriterijumi, lemiančiu pirkėjų apsisprendimą. Projektuojant taupų statinį, reikia atsakyti į aibę klausimų ir optimaliai parinkti sprendinius, kurie turės įtakos ir energiniam viso būsto efektyvumui. Be sienų ir stogo konstrukcijų, langų tipo ar šildymo sistemos parinkimo, labai svarbus yra balkono prijungimo ir atrėmimo mazgas. Viena vertus, netinkamai parinkus sprendimą, šioje vietoje gali būti patiriami dideli šilumos nuostoliai dėl susidariusio šalčio tilto – ir tai tiesiogiai atsispindės sąskaitose už šildymą. Kita vertus, tinkamai konstrukciškai panaikinus šalčio tiltelius, įgyvendinti šį sprendimą gali pasirodyti pernelyg brangu ir architektūriškai vizualiai nepatrauklu.

Atsižvelgdamas į didėjančią tokio tipo efektyvių ir patikimų sprendimų paklausą rinkoje, gamintojas „Peikko“ pristatė produktą „Peikko NIRO“, kuris jau ne vienus metus sėkmingai naudojamas Skandinavijos šalyse ir Europoje.

Ne išimtis ir Lietuva. „Peikko NIRO“ – tai termoizoliacinė laikomoji gembinė balkonų jungtis, skirta surenkamojo ir monolitinio gelžbetonio balkonų plokštėms. Naudojant „Peikko“ siūlomą sprendimą, balkono plokštės nereikia atskirti nuo statinio perdangos, paremiant ją iš išorės, kad būtų eliminuoti šalčio tiltai. Balkonų plokščių parėmimo iš išorės sprendimas yra vizualiai nepatrauklus – tam reikia papildomų kolonų ar kitokio tipo konstrukcijų. Nors išsprendžiama šilumos nutekėjimo problema, keičiami fasadai, ir taip projektas pabrangsta.

Pasirinkus „Peikko NIRO“ sprendimą, tampa paprasčiau įrengti atraminius balkono plokštės mazgus, trumpėja projekto įgyvendinimas ir išsaugomas architektūriškai patrauklus fasadas, neapkrautas jokiomis papildomomis konstrukcijomis. „Peikko NIRO“ jungtis galima naudoti gaminant balkonų plokštes kaip surenkamojo gelžbetonio elementus gamyklose arba montuoti tiesiai į paruoštus monolitinio gelžbetonio klojinius statybvietėje. Jungtys taip pat pritaikytos naudoti su „Filigran“ tipo perdangomis. „Peikko NIRO“ jungtį sudaro laikomasis kombinuotas nerūdijančiojo plieno profilių ir paprastos armatūros karkasas su integruota EPS 200 termoizoliacine medžiaga. Taip pat specialiai gaminamos NIRO jungtys, pasižyminčios atsparumu ugniai iki F90. Platus termoizoliacinių jungčių asortimentas standartiškai naudojamas balkonų plokštėse nuo 160 mm storio ir iki 9 m ilgio. Standartinių mazgų projektavimas – paprastas ir greitas procesas, o susiklosčius neįprastoms situacijoms visada patars ir kvalifikuotą pagalbą suteiks „Peikko“ specialistai.

Pagal paskirtį „Peikko NIRO“ jungtys gaminamos trijų skirtingų tipų: • TKM/ G – standartinis, plačiausiai naudojamas jungčių tipas; • TKM/ E – jungties tipas, naudojamas su „Filigran“ plokštėmis; • TKA – jungties tipas balkonams esant tik kirpimo apkrovai. „Peikko NIRO“ privalumai:  sertifikuotas, kokybiškas ir nebrangus gaminys, palyginti su panašiais sprendimais;  tai laikomoji balkono konstrukcija su integruota termoizoliacija – nereikia jokių papildomų atramų;  produktas tinkamas surenkamajam ir monolitiniam gelžbetoniui;  paprasta montuoti;  standartizuota gamyba – greitas pristatymas;  profesionali techninė pagalba nuo projektavimo iki montavimo.

TECHNINĖS KONSULTACIJOS IR PARDAVIMAI

WWW.PEIKKO.COM

LINAS LELEŠIUS Pardavimų vadybininkas linas.lelesius@peikko.com +370 679 43 851

NERIJUS KAČIUKAS Pardavimų vadybininkas nerijus.kaciukas@peikko.com +370 645 73 113

Peikko Group - Concrete Connection since 1965

25

mokslas

2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 mokslas

Nanotechnologijos betono gamyboje Dr. prof. Albinas GAILIUS, dr. doc. Gintautas SKRIPKIŪNAS VGTU Statybos fakulteto Statybinių medžiagų katedra

Nanotechnologija šiuo metu yra imliausia mokslui gamybos technologija. Kartais ji vadinama ekstremaliąja technologija, nes operuojama dydžiais, artimais molekulei ar atomui. Gamyboje vienu metu plėtojamos dvi technologijų kryptys: viena jų yra detalių ir gaminių miniatiūrizacija, kita – kryptingas mikrostruktūros modifikavimas.

Reikalavimai betonui auga Abi technologijų kryptys susijusios su nanotechnologijomis, nes ir vienos, ir kitos objektas yra kelių, kelių dešimčių ar šimtų nanometrų dydžio. Kalbant apie nanotechnologijas turimi omenyje šie pagrindiniai riboženkliai: bent vienas struktūrinio elemento matmuo turi būti mažiausiai 1–100 nm. Struktūriniai elementai ir struktūros konstruojami atsižvelgiant į procesus, kurie turi įtakos pačiai fizinei ir cheminei molekulės dydžio struktūrai. Šie elementai gali būti jungiami formuojant didesnes struktūras.

Terminą „nanotechnologijos“ pirmą kartą 1974 metais pavartojo Norio Taniguchi aprašydamas gamybos technologiją, kurioje nuokrypų dydis buvo mažesnis negu l μm. 1965 metais Nobelio premija įvertinto Richardo Feynmano pranešimas, skaitytas metiniame Amerikos fizikų draugijos suvažiavime („There’s plenty of room at the bottom: an invitation to enter a new field of physics“, 1959 m.), padėjo teorinį pagrindą nanotechnologijų plėtrai. Buvo sukurta produkto kūrimo iš molekulių nuo apačios į viršų koncepcija, priešinga visuotinei praktikai jį kurti iš viršaus į apačią. Ericas Drexleris aprašė iš nanomatmenų dydžio modulių sukurtus robotus, surenkamus molekulė prie molekulės, kurie dar gali kurti savo kopijas. Kad

26

būtų galima įsivaizduoti tokių mažų matmenų struktūras, palyginimui galima pasitelkti dabartinį skenavimo mikroskopą, kurio spindulio skersmuo yra apie 10 nm. Šiuolaikinėse statybose reikia vis daugiau konstrukcinių medžiagų, pasižyminčių unikaliomis ypatybėmis.

Betonas, daugelį metų žinomas kaip klasikinė konstrukcinė medžiaga, pradedamas naudoti kaip ypač stipri medžiaga, atlaikanti agresyvų ir ekstremalų aplinkos poveikį, pavyzdžiui, gaisrą, taip pat pasižyminti dekoratyvinėmis ypatybėmis: ryškia spalva, ornamentika ir net permatomumu.

Kurdami, gamindami tokį betoną mokslininkai stengiasi perprasti cementinio akmens mikrostruktūrą ir naudoja chemines nanometrų dydžio įmaišas, mineralinius priedus, specialias technologijas, reguliuojančias cementinio akmens sandarą nanolygyje.

Cemento kietėjimo procesai Cheminių cemento kietėjimo procesų, vadinamų cemento hidratacijos procesais, metu susidaro nanometrų dydžio hidratacijos produktų, kurių kiekiui didėjant vyksta cemento kietėjimo procesas ir gaunamas didelio stiprumo cementinis akmuo. Naudojant rastrinę elektroninę mikroskopiją, leidžiančią vaizdus padidinti 10–40 tūkst. kartų ir išskirti nanometrų dydžio ele-

mentus, galima pamatyti sukietėjusio cementinio akmens mikrostruktūrą su nanometrų dydžio elementais (1 nuotr.). Galima sakyti, kad cemento kietėjimo procesai vyksta nanolygyje.

Betono gamybos metu kol kas mažai reguliuojamas šių procesų valdymas leistų iš esmės pagerinti cementinio akmens ir betono ypatybes.

(adatų) formos stambesnius už kalcio hidrosilikatus etringito mineralo kristalus, esančius stambesnėse porose, bei stambius kelių mikrometrų dydžio kalcio hidroksido arba portlandito mineralo šešiakampių plokštelių formos kristalus. Cementiniame akmenyje visada lieka ir dar nehidratavusio cemento dalelių liekanų, kurios paprastai būna stambiausi cementinio akmens elementai. Ant jų paviršiaus kristalizuojasi cemento hidratacijos produktų mikrokristalai.

Cementiniame akmenyje po cemento hidratacijos procesų susidaro ir didesnių tuštumų, kurių palieka cheminėse reakcijose nedalyvavęs, arba laisvasis, vanduo. Tai kapiliarinės poros, susidarančios išgaruojant laisvajam vandeniui (2 nuotr.). Kapiliarinių porų skersmuo siekia kelis mikrometrus, jos įprastai liečia betono paviršių. Kapiliarinės poros ne tik mažina cementinio akmens, kartu ir betono, stiprumą, bet ir daro labai didelę įtaką jo ilgaamžiškumui. Betonas su dideliu skaičiumi kapiliarinių porų pasižymi menku atsparumu šalčiui, dideliu laidumu drėgmei, mažu atsparumu koroziniam poveikiui.

1 nuotr. Cementinio akmens mikrostruktūra (rastrinės elektroninės mikroskopijos nuotrauka).

Nors žiūrint plika akimi cementinis akmuo atrodo labai tankus ir stiprus, padidinus keliasdešimt tūkstančių kartų matoma, kad jį sudaro pagrindinis cemento hidratacijos produktas – kelių nanometrų skersmens ir kelių šimtų nanometrų ilgio plaušelių formos kalcio hidrosilikatai. Šie smulkūs elementai, kontaktuodami tarpusavyje ir su kitais cemento hidratacijos produktais, sukuria ypač stiprų cementinį akmenį. Jame matoma daug tuštumų tarp hidratacijos produktų. Sumažinus tuštumų tarp hidratacijos produktų skaičių arba jas panaikinus, būtų galima padidinti cementinio akmens stiprumą bei ilgaamžiškumą.

Be kalcio hidrosilikato mikroplaušelių, sukietėjusiame cementiniame akmenyje galima išskirti ir kitų cemento hidratacijos produktų: ilgų prizmių

2 nuotr. Kapiliarinė pora cementiniame akmenyje (rastrinės elektroninės mikroskopijos nuotrauka).

Svarbiausias betono technologų uždavinys – mažinti kapiliarinių porų skaičių cementiniame akmenyje ir gaminti stipresnį bei ilgaamžiškesnį betoną. Tai pasiekiama naudojant efektyviai vandens kiekį betono mišiniuose mažinančias plastifikuojančias įmaišas – efektyvius superplastiklius.

Cementinio akmens mikrostruktūros modifikavimas Norint gerinti betono ypatybes ir didinti jo ilgaamžiškumą, reikia keisti arba modifikuoti cementinio akmens mikrostruktūrą betono gamyboje naudojant nanotechnologijas. Paprastai tai daroma pasitelkiant nanodispersinius mineralinius priedus arba specialius technologinių procesų parametrus – tokius kaip aukšta kietinimo temperatūra, didelis slėgis formuojant gaminius ir kita. Europos šalyse betono gamybai kaip nanomodifikatoriai plačiai naudojamos silicinės mikrodulkės arba metalurgijos (ferosilicio lydinių) gamybos atlieka.

Jų dalelės yra sferinės formos, kelių nanometrų skersmens ir turi didelį kiekį cemento hidratacijos produktų atžvilgiu aktyvių medžiagų. Todėl šis nanomodifikatorius labai efektyviai keičia cementinio akmens mikrostruktūrą mažindamas jo poringumą ir gerina betono ypatybes.

Lietuvos mokslininkai iš Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) ir Kauno technologijos universiteto sukūrė nanomodifikatoriaus betonui sintetinio ceolito gamybos technologiją iš Kėdainių chemijos gamyklos UAB „Lifosa“ aliuminio fluorido gamybos metu susidarančios atliekos – silikagelio. Sintezės metu gaunami keliasdešimties nanometrų

akmens ir betono poringumas tarp hidratacijos produktų, pasikeičia pačių hidratacijos produktų sudėtis, kristalų dydis bei forma. Dėl minėtų pokyčių cementinis akmuo tampa tankesnis, apie 1,75 karto padidėja jo stiprumas (4 pav.) bei atsparumas šalčiui ir kelių priežiūrai naudojamų ledą tirpdančių druskų poveikiui.

4 pav. Sintetinio ceolito priedo įtaka cementinio akmens gniuždymo stipriui.

Naudojant nanotechnologijas betono gamyboje galima gaminti stiprųjį betoną. Lietuvoje iš tokio gaminami gelžbetonio pabėgiai UAB „Swetrak“ Marijampolėje bei kitos gelžbetonio konstrukcijos. Jų betono gniuždymo stiprumas siekia 75 MPa. Užsienyje gaminamo betono stiprumas siekia ir 150 MPa. Laboratorinėmis sąlygomis naudojant specialias technologijas, leidžiančias reguliuoti cementinio akmens mikrostruktūrą nanolygyje, jau gaminamas apie 300 MPa stiprumo betonas, tvirtumu pranokstantis natūralų granitą.

Anglies nanovamzdelių taikymas betono gamyboje

3 nuotr. Sintetinis ceolitas iš aliuminio fluorido gamybos atliekų (rastrinės elektroninės mikroskopijos nuotrauka). dydžio kubo formos mikrokristalai, aktyvūs cemento hidratacijos produktų atžvilgiu (3 nuotr.).

Panaudojus sintetinį ceolitą kaip modifikatorių, mažėja cementinio

Terminas „anglies nanovamzdeliai“ sugalvotas paskutiniame praėjusio šimtmečio dešimtmetyje. Anglies molekulės sudaro labai plonus vamzdelius, kurių skersmuo būna iki 0,4 nm ir didesnis, o ilgis – milijonus kartų didesnis už skersmenį. Šie vamzdeliai pasižymi labai specifinėmis elektrinėmis ypatybėmis, todėl iš jų elektronikoje galima konstruoti logines grandines.

Puslaidininkių pramonėje šios struktūros labai tinka detalėms mi-

27

2013 Nr. 3

SPRENDIMAI

SURENKAMAM IR MONOLITINIAM

niatiūrizuoti. Šie vamzdeliai yra ypač laidūs ir tamprūs. Jų savitasis tankis sudaro tik pusę aliuminio lydinių savitojo tankio, tempimo stipris – 40– 45 GPa, o legiruotojo plieno – apie 200 Mpa. Vis dėlto labiausiai ištirti ir kol kas perspektyviausi yra anglies nanovamzdeliai, kurie gali būti sudaryti ne tik iš vieno, bet dažnai ir iš kelių vienas į kitą įmautų koncentrinių grafitinių vamzdelių, kurių skersmuo yra nuo 0,4 iki 10 nm.

Rutulio formos C60 molekulė atrasta 1985 metais. Šiuo atradimu prasidėjo nauja anglies medžiagų era. 1991 metais Sumio Iijima atrado anglies vamzdelius tirdamas suodžius, susidariusius ant elektrodo garo vykstant lankiniam išlydžiui. Šie vamzdeliai buvo susimaišę su kitomis anglies formomis, todėl juos buvo sunku pastebėti ir išskirti iš suodžių masės. Idealiu atveju anglies nanovamzdelį sudaro į cilindrą susisukęs grafito lakštas (vienasienis nanovamzdelis). Kitais atvejais vamzdelis gali būti daugiasienis, jame atstumas tarp atskirų vamzdelių sienelių yra 0,34–0,36 nm, tai yra maždaug lygus tokiam, koks būna tarp grafito atomų heksagoninės gardelės pagrindo plokštumoje, C-C ryšiai yra 0,14 nm ilgio, tai yra atomai išsidėstę arčiau negu deimante. Dėl šios priežasties vamzdelio medžiaga yra stipresnė už deimantą.

Tokiuose daugiasieniuose anglies vamzdeliuose yra 2–50 koncentrinių grafito cilindrų (5 pav.), kurių skersmuo – 3–10 nm, ilgis – iki l μm. Šis darbas inicijavo daugybę tyrimų, kaip gaminti ir išgryninti nanovamzdelius.

Greitai tapo aišku, kad jie pasižymi unikaliomis elektrinėmis ir mechaninėmis ypatybėmis. Vėliau pavyko pagaminti ir vienasienius nanovamzdelius.

Dėl adhezijos jėgų nanovamzdeliai dažnai grupuojasi į virvutės formos darinius (6 pav.). Šie vamzdžiai gali būti atviru arba uždaru galu, kurį formuoja pusė C60 molekulės.

5 pav. Daugiasienis anglies nanovamzdelis.

6 pav. Du spiraliniai lygiagretūs nanovamzdeliai, supinti į vamzdelių pynę.

Nanovamzdeliai yra labai maži, todėl išmatuoti jų fizines, mechanines ir kitas ypatybes yra labai sunku.

Nors jie, būdami ultraaukštajame vakuume, pasižymi idealiomis charakteristikomis, įprastomis sąlygo-

mis, kai juos veikia oras, vanduo, garai, charakteristikos pakinta. Nanovamzdeliai labai jautrūs teršalams (tokiems kaip deguonis), nes šie gali pakeisti elektrines nanovamzdelių ypatybes ir pakenkti prietaisams, kuriuose naudojami nanovamzdeliai.

Anglies nanovamzdelių stipris yra 11–63 GPa, o plieno lydinių – apie 2 GPa. Gniuždomi nanovamzdeliai prieš atsirandant plyšiui ir yrant vamzdeliui gali išlinkti. Reikia nepamiršti, kad visos šios deformacijos yra elastingosios, ir nanovamzdelis atgauna savo pradinę geometrinę formą, kai tik apkrova pašalinama.

Būdami stipresni negu deimantas šie vamzdeliai yra stipriausia pasaulyje žinoma medžiaga. Nanovamzdeliai pasitelkiami gaminant nanostruktūrines kompozicines medžiagas, polimerus ir betoną.

VGTU Statybinių medžiagų katedroje, dalyvaujant katedros magistrantūros studijų studentams, buvo atlikti tyrimai siekiant nustatyti anglies nanovamzdelių įtaką pagrindinėms putų cementbetonio ypatybėms. Projektinis putų cementbetonio tankis buvo 300 kg/m3. Putų cementbetonio mišinys buvo modifikuotas anglies nanovamzdeliais. Jų buvo dėta 0,05 proc. putų cementbetonio mišinio masės.

Mišinys buvo intensyviai maišomas, siekiant jame tolygiai paskirstyti anglies nanovamzdelius. Iš lentelėje pateiktų duomenų matyti, kad nanomedžiaga modifikuoto putbetonio tankis sumažėjo, o gniuždymo stipris, esant net ir mažesniam tankiui, padidėjo 1,7 karto, mat anglies nanovamzdeliai atliko savotišką porų sienučių mikroarmavimo poveikį. Šilumos laidumas sumažėjo 20 proc. Tai galima paaiškinti geresne ir orų sienučių, ir putbetonio struktūra.

28

KOMPOZICINĖS IR PLIENINĖS

KONSTRUKCIJOS

Šiuolaikiškas sprendimas angOMS formUOTI gelžbetoniO perdangose Įgyvendinant bet kurį statybų projektą, vieni pagrindinių vertinimo kriterijų yra įgyvendinimo trukmė ir sąnaudos.

Atsižvelgiant į tai, atlikus pirminius laikomųjų konstrukcijų tipų palyginimus, neretai pasirenkamas surenkamasis gelžbetonis. Ši šiuolaikiška ir universali medžiaga suteikia galimybę standartizuotus plataus asortimento gaminius suderinti su reikliais architektūriniais ir funkciniais statinio sprendimais.

Projektuojant ir vėliau montuojant surenkamojo gelžbetonio plokštes, ypač aktualu perdangoje įrengti angas. Senąja metodika ši problema buvo sprendžiama įrengiant papildomas kolonas ar kitokio tipo atramas, perstumdant laikomąsias konstrukcijas ar pačias angas, taip pat įrengiant papildomus monolitinius ruožus.

Visi šie sprendimai, palyginti su „Peikko PETRA“, reikalauja daug papildomų laiko, darbo ir galiausiai finansinių resursų. „Peikko PETRA“ – tai plieninė kiaurymėtųjų plokščių pakabinimo sija, skirta atremti net iki 500 mm aukščio ir iki 10 m ilgio plokštes. Šis sertifikuotas produktas Skandinavijoje plačiai naudojamas jau beveik 20 metų (ankstesnis pavadinimas – POK), šiame regione jis sėkmingai pakeitė kitus panašius sprendimus. Šio gaminio populiarumą tarp projektuotojų ir rangovų lėmė gamintojo „Peikko“ gebėjimas užtikrinti produkto kokybės kontrolę ir techninę pagalbą visose projekto stadijose: nuo projektavimo iki montavimo. „Peikko“ grupei sėkmingai tęsiant plėtrą Europoje ir visame pasaulyje, produktas sėkmingai atnaujintas pagal eurokodo reikalavimus ir pristatytas kitose Europos šalyse, tarp jų ir Lietuvoje. Pakabinimo sija PETRA lengvai pritaikoma bet kokios paskirties angoms – nesvarbu, ar tai paprasčiausia laiptų anga privataus namo perdangoje, ar technologinė sudėtingos konfigūracijos anga pramoniniame statinyje.

Pakabinimo sijos PETRA veikimo esmė yra atremiamų kiaurymėtųjų plokščių apkrovos perdavimas šalia esančioms gretutinėms plokštėms. Taip pat sijas galima atremti į koloną, sieną ar kitą paviršių. Esant poreikiui jas galima pagaminti su papildomomis atramomis iš kampuočių – monolitiniam ruožui, įrengiamam angoje, atremti ar kitokioms konstrukcijoms tvirtinti. Kartu galima naudoti skirtingo aukščio plokštes ir formuoti specialias išėmas sijoje.

Siją PETRA sudaro L formos atraminė lentyna ir prie jos privirintos šoninės lenktos plokštės. Sijos ugnies atsparumas dėl konstrukcinių ypatumų siekia net R60 (jokios papildomos apsaugos priemonės nenaudojamos).

Priklausomai nuo paskirties sija PETRA būna trijų pagrindinių konfigūracijų: • PETRA – paprasčiausia pakabinimo sija, daugiausia skirta naudoti gyvenamojoje statyboje ir plokštėms vidutiniškai iki 4 m ilgio atremti esant standartinei apkrovai; • PETRA strong – pakabinimo sija, tinkama naudoti esant didesnėms apkrovoms ar ilgesnėms atremiamoms perdangos plokštėms; • PETRA special – nestandartinio tipo sija su papildomomis atramomis ar pasižyminti kitais individualiai apskaičiuojamais parametrais. „Peikko PETRA“ privalumai:

 sertifikuotas, kokybiškas ir nebrangus gaminys;  plačiai pritaikomas produktas, skirtas bet kokio tipo ir konfigūracijos angoms;  lengvas ir greitas montavimas – nereikalingi papildomi sudėtingi mechanizmai;  greitas pristatymas – standartinių matmenų gaminius sandėliuojame, o specialius

Fizinės ir mechaninės putų cementbetonio ypatybės Anglies nanovamzdelių skaičius, proc., nuo cementinio putbetonio mišinio masės

GELŽBETONIUI

Peikko PETRA

PEIKKO.LT

mokslas

UAB „peikko Lietuva“ Naglio g. 4A, 52367 Kaunas, Lietuva Tel. / faks. +370 37 37 00 88 Nr. 3 technologijos El.2013 p. info@peikko.com

Putbetonio tankis, kg/m3

Gniuždymo stipris, MPa

Šilumos laidumo koeficientas, λ, W/m 0 C

Porų skersmuo, mkm

Porų sienučių struktūra

1

0

330

0,18

0,07

40–600

perforuotos

2

0,05

309

0,306

0,056

60–150

homogeniškos

greitai suprojektuojame ir pagaminame;

 profesionali techninė pagalba nuo projektavimo iki montavimo.

TECHNINĖS KONSULTACIJOS IR PARDAVIMAI

WWW.PEIKKO.COM

LINAS LELEŠIUS Pardavimų vadybininkas linas.lelesius@peikko.com +370 679 43 851

NERIJUS KAČIUKAS Pardavimų vadybininkas nerijus.kaciukas@peikko.com +370 645 73 113

Peikko Group - Concrete Connection since 1965

29

nuomonė 2013 2013 Nr. Nr. 33 nuomonė

2013 2013 Nr. Nr. 33 nuomonė nuomonė

Nebenorime tobulėti?

Gintautas KAZLAUSKAS Inžinierius statybininkas, UAB „Keista“ vadovas

Vienaip ar kitaip man teko prisidėti įrengiant beveik pusės milijono kvadratinių metrų ploto pastatus, kurių karkasą sudarė monolitinio gelžbetonio konstrukcijos. Prieš atsakant į klausimą, ar moka Lietuvos statybininkai gerai betonuoti, reikia numatyti atskaitos tašką ir vertinimo kriterijus. Sutarus, kad atskaitos taškas – iki 1997 metų naudotos betonavimo technologijos, kai klojinius kaldavome iš plautos medienos, paramstydavome plonrąsčiais, o pagrindinis betonuotojo darbo įrankis – didelis kastuvas, galima sakyti, kad šiandien betonuojame puikiai. Vis dėlto lyginsiu, kaip tobulėjome per pastaruosius dešimt metų.

Našumas – dukart didesnis 2003 metais jau turėjome „Peri“, „Doka“, „Hunnebeck“ klojinių sistemas ir kvalifikuotus specialistus, apmokančius jomis naudotis. Turėjome įvairių amplitudžių, dažnių bei diametrų vibratorius, rankinius armatūros rišimo automatus, šimtą ir daugiau metrų betono mišinį pakeliančius siurblius. Sudėtingus armatūrinius karkasus ir lankstinius gamino specializuotos įmonės, projektuotojai įsigijo programinę įrangą. Betono gamyklos buvo modernizuojamos, pradėti bandymai sovietinę statybas reglamentuojančią teisinę bazę jungti su išsivysčiusių šalių standartais. Vieną monolitinio karkaso pastatų aukštą betonavome savaitę, vidutinį išdirbį padidinome keturis kartus

30

ir pasiekėme 0,33–0,37 kubinio metro vienam darbininkui per pamainą.

Darbo komandiruočių metu susipažinau su didelėmis solidžiausių Europos statybos valdymo kompanijų vykdomomis statybomis Vokietijoje, Skandinavijoje, Didžiojoje Britanijoje.

Antai Norvegijos sostinės Oslo centre kompanija NCC betonavo administracinį 20 aukštų pastatą. Susipažinau ir su darbų grafikais, atspindinčiais darbo jėgos poreikį, ir su sąmatos skaičiavimo metodikomis. Grįžęs apskaičiavau, kad ten vidutinis darbininko išdirbis per pamainą – apie 0,65 kubinio metro gelžbetonio konstrukcijų. Tada ir kilo įkyrus klausimas: kodėl norvegų darbininko, kuris pagal sutartį tarp darbdavio ir profsąjungų privalo dvidešimt

minučių per valandą sėdėti, darbo našumas yra dukart didesnis nei darbščių Lietuvos žmonių?

Reikia pažymėti, kad tai skandinavų netenkino. Išplėtota statybos industrija, beveik dešimt metų užsitęsusi Švedijos nekilnojamojo turto paskolų krizė, labai didelės socialinės garantijos ir mokesčiai lėmė, kad skandinavai, kai mes tik mokėmės betonuoti, grįžo prie surenkamųjų pastatų.

Neseniai darbo komandiruotės į Stokholmą metu apžiūrėjau dideles statybas. Monolitinio gelžbetonio konstrukcijų likę tik tiek, kiek neracionalu naudoti surenkamąsias.

Absoliuti specializacija Atsakymą į klausimą, kodėl Lietuvoje toks mažas betonavimo tempas, radau dvi dienas vaikščiodamas po dideles Berlyno centrinės geležinkelių stoties ir valstybinės bibliotekos statybas. Kadangi visa stoties statyba buvo matyti iš viršaus, suskaičiavau 27 kranus ir tik 50–60 darbininkų. Į pastebėjimą, esą turbūt prasidėjęs atostogų metas, kad tiek mažai žmonių dirba, vokietis paaiškino: ne, darbai pačiame įkarštyje.

Pasišaipiau, kad jis, ko gero, nežino, ką reiškia, kai jie verda. Lietuvoje tokiose statybose sukinėtųsi penki kranai ir triūstų trys keturi šimtai darbininkų.

Gerai, kad vertėjas neišvertė.

Bibliotekos statybų aikštelę pradėjome apžiūrinėti rytą. Darbininkai ant rostverko montavo armatūros karkasus maždaug 80 metrų ilgio ir daugiau kaip 3 metrų aukščio sienai. Darbams vadovavo inžinieriaus diplomą turintis darbininkas. Keturi asmenys (įskaitant prikabinėtoją) montavo armatūrinius karkasus, jungdami juos po ranka

išdėliotais ruošiniais pasitelkę automatinius armatūros rišimo įrankius. Įspūdis buvo toks, lyg dirbtų robotai.

Iš kur ką imti ir kur dėti, jiems nurodydavo vadovas – jo kišenėse buvo visos technologinės schemos. Bet koks reikalingas įrankis darbininkui į rankas buvo paduodamas kranu.

Bežiūrint buvo pradėti montuoti klojiniai. Darbą atliko kiti keturi darbininkai. Visi reikalingi nestandartiniai klojinių skydai buvo pagaminti gamykloje. Jie buvo išrikiuoti tokia eile, kokia reikėjo sumontuoti. Darbams vadovavo tas pats žmogus, tik šįkart jis buvo išsitraukęs kitą technologinę schemą. Darbo vieta buvo saugi, neužkrauta, atrodė, kad galima dirbti užsimerkus. Bekalbant į darbą įsijungė trys betono klojėjai. Armatūrą montuojanti grandis jau buvo toli priekyje, klojinių montuotojų irgi nesimatė. Absoliuti specializacija – armatūros montuotojas nekloja betono, klojinių montavimo specialistai daro tik savo darbą.

Kita ekskursijos dalis – statybos valdymo štabas. Suskaičiavau 42 kompiuterizuotas darbo vietas erdviose salėse kelių aukštų statybinių vagonėlių miestelyje, įrengtame statybvietėje. Tapo aišku, kodėl darbininkui nereikia mąstyti, kurti, fantazuoti – už jį galvoja.

Dar keletas pokalbių, eskizų, maketų, schemų, grafikų, programinės įrangos galimybių demonstravimo, keli filmukai, vaizdas monitoriuose iš kiekvienos statybvietės vietos, ir atėjo pietų metas.

Grįžęs į statybos aikštelę prieš darbo dienos pabaigą, negalėjau patikėti tuo, ką pamačiau: betonuotojai klojo betoną sienos gale, klojinių montuotojai jau rinko klojinius ten, kur rytą buvo rišama armatūra, ir darė kosmetinius sienos pataisymus, valė klojinius, armatūros rišėjai kraustėsi į naują darbo vietą.

Tiesa, siena nebuvo sudėtinga – tiesi ir be angų. Bet darbo našumas įspūdingas: apie 100 kubinių metrų monolitinio gelžbetonio konstrukcijų, 12 darbininkų kartu su vadovu ir tik dvi darbo pamainos.

Atsilikimas – akivaizdus Kitoje statybvietėje buvo parodyta, kaip daromos apdailinio gelžbetonio sienos. Žiūrėdamas į išbaigtą sieną iš dešimties metrų atstumo galėjau ginčytis, kad tai baltu glaistu apdailinta konstrukcija. Man gana atsainiai kaip labai paprastą dalyką paaiškino: baltas cementas, išrūšiuoti plauti užpildai ir

smulkmena – 32 cheminiai priedai bei specialiai apmokyti darbininkai. Tik to ir tereikia norint pasiekti rezultatą.

Nusistačiau labai aukštus vertinimo kriterijus. Palyginti su geriausiais vakariečių pasiekimais, betonuoti dar nemokame. Vis dar dirbame rankomis, o ne galva. Prieš krizę pasiektas darbo našumas, kai darbininkas per pamainą išlieja 0,5–0,6 kubinio metro betono, nebeauga. Gal šiandien mums to pakanka?

Gerų pavyzdžių irgi yra Vis dėlto keli prieškrizinės statybos pavyzdžiai neleidžia nuvertinti mūsų statybininkų. Galima paminėti du įgyvendintus projektus, nors jų yra ir daugiau. „Europos“ komplekso aukštuminiams pastatams betonuoti buvo naudojama vadinamoji klojinių stalų technologija. Esmė tokia: ant keturių galingų atramų sukonstruojami 30–40 kvadratinių metrų ploto klojiniai (stalai), ir jie iš aukšto į aukštą perkeliami specialia traversa. Tokių stalų buvo pagaminti du komplektai po 21 vienam aukštui – pakaitomis jie buvo perkeliami į kas antrą naują aukštą.

Stalai turėjo stacionariai pritvirtintus apsauginius aptvėrimus ir tinklus – gaudykles, ne tik skirtas krintantiems daiktams neleisti sužeisti apačioje dirbančių žmonių, bet ir atlaikančias krintančio nuo perdangos darbininko svorį. Įdiegti tokią technologiją nėra paprasta. Reikia, kad ją priimtų projekto architektas, konstruktorius ir rimtai padirbėtų rangovo technologai, statybos vadovai. Būtina įtikinti ir darbininkus, kad jiems bus saugu ir paprasta dirbti, kai viską išmoks.

Pati mintis panaudoti klojinių stalų technologiją kilo bendraujant su darbininkais. Tos brigados betonavo jau ne pirmą daugiaaukštį pastatą. Klausdavau žmonių, ar nebaisu dirbti tokiame aukštyje. Vienas brigadininkas paaiškino, kad pakilus virš dešimto aukšto dingsta aukščio suvokimas ir savisaugos jausmas. Dėl tokio konvejerio išnyksta natūralūs savisaugos refleksai. Kylant aukštyn stiprėja vėjo gūsiai ir darosi vis pavojingiau, kad nešantį klojinių faneros skydus darbininką nupūs nuo perdangos. Didesnis darbo našumas šiuo atveju – be saugaus žmonių darbo, tik papildomas privalumas. O ir statybos procesas tiesiog gražus.

Kitas įsimintinas geros statybos naudojant monolitinį gelžbetonį pavyzdys – statinys virš Geležinio Vilko gatvės tunelio. Gelžbetoniu reikėjo perdengti didelius tarpatramius ir kartu kuo labiau sumažinti nuosavą konstrukcijų svorį.

Buvo suprojektuotos sijinės perdangos, kurių įrengimo našumas labai mažas, vadinasi, brangus ir lėtas. Toks būdas netiko ir dėl trumpai gauto leidimo riboti eismą Geležinio Vilko gatve.

Staiga buvo prisiminta sena gera kesoninių perdenginių liejimo technologija. Tai traktuočiau kaip technologinę naujovę nepriklausomos Lietuvos statybose. Ir konstruktoriai, ir technologai gerai padirbėjo. Buvo suprojektuoti ir išlieti du stiklo pluošto kevalų komplektai. Ant plokščio klojinio, kurį įrengti paprasta ir ilgai neužtrunka, buvo tvirtinami kevalai. Jie ne tik lengvino konstrukciją, taupė betoną, bet ir formavo sijas bei ploną perdangą. Nors statinio geometrija buvo sudėtinga, betonavimo darbai atlikti saugiai, greitai, kokybiškai ir iš dalies pigiai.

Vieno konstrukcinio elemento betonavimo technologiją net vokiečiai įtraukė į savo katalogus kaip puikios idėjos ir gero jos išpildymo pavyzdį.

Tai Konstitucijos prospekte 7 numeriu pažymėto gyvenamojo namo pasvirusių atraminių kolonų įrengimas nepertraukiamo betonavimo metodu.

Išvada galėtų būti tokia: betonuoti mes mokame, tik tam reikia sąlygų.

O tai, ko mūsų statybininkai dar nemoka – kompensuoja darbštumu.

31

spren dimas

2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 sprendi mas

Hidroizoliacija tobulėja, bet klaidų lieka

retai. Rasti tinkamus tokių pratekėjimų lokalizavimo būdus irgi ne visada pavyksta iš karto.

Reikia patikimų sprendimų

Statybų technologijos nuolat tobulėja. Taupant brangių sklypų plotus, vis labiau mėginama išnaudoti požeminę erdvę, statybos skverbiasi gilyn. Tačiau specialistai pastebi, kad lietuvių statybininkų supratimas ir mąstymas apie požeminių gelžbetonio konstrukcijų hidroizoliacijos įrengimą per eilę metų nedaug tepakito, maža kuo patobulėjo.

Nebeliko specializuotų įmonių Bendrovės „Begasta“ direktorius Antanas Beganskas pastebėjo, kad net labai patyrę statybininkai, turintys didelį darbų atlikimo stažą, nesuka galvos, kaip teisingai hidroizoliuoti konstrukcijas. „Statybininkai paprastai galvoja, kad užteks šiek tiek pateplioti paviršių ir bus gerai. O vėliau, kai išlenda tokio darbo brokas, stebisi, kaip čia atsitiko, kad per sienas teka vanduo.

Sakyčiau, ne klaidos, o netinkamas mąstymas ir priėjimas prie šios problemos sprendimo turi didžiausią įtaką. Turi būti tinkamas požiūris į visos grandinės darbą, pradedant medžiagų tiekėjų parinkimu, baigiant galutiniais darbų atlikėjais“, – sakė A. Beganskas.

Jam keistai atrodo, kai medžiagų tiekėjo atstovas, neturintis nei statybinio, nei inžinerinio išsilavinimo, seminaruose statybininkus, projek-

32

tuotojus, konstruktorius, turinčius atitinkamą kvalifikaciją bei darbo atestatus, moko, kaip reikia dirbti ir projektuoti. Tad nereikia stebėtis, jei projektuose nurodoma tik tai, kokias sistemas ir medžiagas reikėtų naudoti.

Pats hidroizoliacijos įrengimo sprendimas nebūna pateikiamas.

Anot A. Begansko, nereikia pamiršti ir žmogiškojo faktoriaus atliekant darbus. Situaciją statybose vargu ar galima pavadinti normalia, todėl kone nebeliko specializuotų įmonių, kurios atliktų požeminių gelžbetonio konstrukcijų hidroizoliavimo darbus. Stogų ir požeminių statinio konstrukcijų hidroizoliacijos įrengimas nėra viena ir tas pat. Tačiau toli gražu ne visi tai supranta, ir būtent dėl to padaroma klaidų, kurias vėliau taisyti labai sudėtinga. Praėjus tam tikram laikotarpiui nuo statybų pabaigos nustatyti sienose atsiradusių pratekėjimų priežastis būna nelengva. Ištaisyti klaidas irgi labai sunku, ir tai padaryti pavyksta itin

Kai pastatų gylis būna nedidelis, gruntas yra smėlis arba žvyras, o gruntiniai vandenys telkšo gana giliai, galimi paprastesni hidroizoliaciniai konstrukcijų sprendimai. Tačiau kai konstrukcijų gylis būna keli ar keliolika metrų, o gruntiniai vandenys yra aukštai, hidroizoliacijai įrengti reikia patikimų inžinerinių sprendimų. „Negalima tik apšiltinti konstrukcijas polistireniniu putplasčiu ir galvoti, kad hidroizoliacija nereikalinga. Tačiau pasitaiko ir tokių atvejų, nes ne visų statybos inžinierių mąstymas pasikeitęs. Būna, kad požeminių statinio dalių hidroizoliacijai įrengti naudojamos stogams skirtos medžiagos, kurių paskirtis tam visiškai netinkama, jas naudoti tokiems darbams nenumatyta“, – stebėjosi A. Beganskas.

Viena vertus, neįrengus tinkamos požeminės statinio dalies hidroizoliacijos prastėja jo eksploatavimo ypatybės ir trumpėja ilgaamžiškumas.

O pastato remontas ne visada įmanomas. Kita vertus, remontuojant ne visada pasiekiami norimi rezultatai, o hidroizoliacijos atkūrimo sąnaudos būna jau kelis kartus didesnės.

Bendrovės „Begasta“ vadovo patirtis leidžia daryti išvadą, kad hidroizoliuoti požemines gelžbetonio konstrukcijas yra privalu. Žinoma, šiuo metu yra nemažai įvairių priedų, kuriuos pasitelkus galima pagaminti vandeniui nelaidų vadinamąjį hidrotechninį betoną. Tačiau kiekvienas užbaigtas sta-

tinys dar keletą metų nuo savo svorio sėda. Todėl negalima atmesti, kad jo atitvarinėse konstrukcijose neatsiras įtrūkimų, nors ir mažų.

Bitumą keičia geotekstilė Šiuo metu naudojamos technologijos yra gana pažangios. Kiekvienu konkrečiu atveju reikia žiūrėti individualiai, kokias medžiagas ar sistemas parinkti.

Pagrindiniai kriterijai, į kuriuos būtina atkreipti dėmesį – technologiškumas, galimybė atlikti kokybės kontrolę, prireikus – remontą, atsparumas eksploatacinėms sąlygoms, kokia reikalinga kvalifikacija hidroizoliacijai įrengti.

Ne mažiau svarbu ir tai, ar gamintojas pateikia išsamią techninę informaciją.

Kad hidroizoliacija tarnautų patikimai ir ilgai, įrengiant ją būtina spręsti drenažo įrengimo, apšiltinimo, rasos taško vidaus patalpose atsiradimo bei ventiliacijos klausimus. Į visa tai nekreipiant dėmesio, hidroizoliacijos efektyvumas gali būti niekinis. Šiandien statybos procesas turi vykti sparčiai, todėl ieškoma technolo-

gijų bei medžiagų, kurios ne tik būtų kokybiškos, bet ir leistų darbus atlikti greitai. Kalbant apie hidroizoliaciją, tokius sprendimus siūlo bendrovė „Delta Nova“. Jos rekomenduojamas hidroizoliacinis paklotas „Easy Seal“ sudarytas iš specialios neaustinės geotekstilės, dengtos vandenį sugeriančiais polimerais. Paklotą galima naudoti visur, kur tik reikia konstrukcijas apsaugoti nuo vandens. Dažniausiai „Easy Seal“ naudojamas pamatams bei kitoms požeminėms konstrukcijoms, betoniniams poliams, sienutėms izoliuoti. Ši geotekstilė pasižymi ypatingomis sandarumo ypatybėmis, net jei danga pažeidžiama mechaniškai. „Easy Seal“ medžiagos įgertis siekia 500 proc. Didelis pranašumas yra tai, kad paklotas gali būti įrengiamas bet kokiomis oro sąlygomis. Tekstilės paklotas yra daugiau kaip dešimt kartų lengvesnis (~450 g/m2) už įprastus panašiu principu veikiančius bentonito kilimus, kuriuos įrengti dėl jų svorio (~ 4,5–5,5 kg/m2) dažnai būna gana problemiška. „Easy Seal“ medžiagą paprasta montuoti, nesunku transportuoti.

Tinkamai neįrengus hidroizoliacijos ir drenažinio sluoksnio, taisyti klaidas vėliau gali būti labai sudėtinga ir brangu.

Itin aukštą vandens įgerties lygį lemia „Easy Seal“ sandara. Prasiskverbęs vanduo aktyvina brinkstančius polimerus, ir sluoksnis tampa nelaidus vandeniui. Taip pastato konstrukcija visam laikui apsaugoma nuo vandens prasiskverbimo, nes betone užsandarinami net ir nedideli plyšiai.

Vanduo tolygiai paskirstomas geotekstilės veltinyje, kuris užsandarina jį pakloto viduje. „Easy Seal“ bandymai atlikti Braunšveigo (Vokietija) laboratorijoje. „Easy Seal“ dėl savo ypatybių gali pakeisti bentonito molio ir bituminės hidroizoliacijos gaminius. „Easy Seal“ ir sintetinės plėvelės derinys duoda ypač gerą rezultatą. Specialistų vertinimu, tai viena pažangiausių konstrukcijų hidroizoliavimo bei sandarinimo technologijų.

UAB „Apastata“ projektuoja ir stato sandėliavimo angarus, žemės ūkio bei pramoninės paskirties pastatus.

Laisvės g. 85G, LT-72310 Tauragė Tel. / faks. +370 446 69 256 Mob. +370 616 15 080 www.apastata.lt

33

R spren dimas 2013 2013Nr. Nr.33 sprendimas

Betoną apsaugo daugiau nei šimtmetį Įprastiniai betono apsaugos būdai, kurie iki šiol buvo taikomi, pagrįsti nelaidaus vandeniui ir agresyvioms medžiagoms sluoksnio sudarymu.

Pagrindiniai paviršinių hidroizoliacinių membranų trūkumai yra tie, kad membraninės dangos dengiamos tik iš tos pusės, kur betonas kontaktuoja su vandeniu ar kitais skysčiais. Jos nėra tinkamos betono hidroizoliacijai iš priešingos vandens slėgio veikimui pusės. Membranines dangas galima pažeisti, dėl to vanduo patenka į betoną, keliauja jo kapiliarų, trūkių sistema ir patenka į pastato vidų, o jei tai rezervuaras – į aplinką. Remontuojant tokius defektus iš priešingos vandens spaudimui pusės tenka sandarinti gana didelį plotą.

Dar vienas trūkumas yra tai, kad dėl temperatūros skirtumo esant šlapiam betonui tikėtina, kad paviršinė danga atšoks nuo paviršiaus, susidarys pūslių ir hidroizoliacija bus pažeista. Be to, membraninės dangos sensta ir laikui bėgant praranda savo ypatybes.

Siekiant išvengti šių hidroizoliacinių sistemų trūkumų, 1969 metais Kanadoje sukurta kristalinė hidroizoliacija „Xypex“. Ji buvo išbandyta ir patikrinta įvairiomis klimato sąlygomis, naudota labai skirtingoms konstrukcijoms.

Vienas pagrindinių kristalinės hidroizoliacijos privalumų yra tai,

kad medžiaga veikia betono viduje.

Kristalizacijos technologija naudoja vandenį kapiliariniuose takuose kaip difuzijos terpę pernešti hidroizoliacijos chemikalus į betoną. Chemikalai migruoja porų tinklo vandens keliais, ten reaguoja ir tampa netirpiais adatos pavidalo kristalais, uždarančiais poras. Kristalams augant, po kelių savaičių skysčiai daugiau nebegali prasiskverbti. Šis efektas yra ilgalaikis. Technologija pati pataiso naujus mikroįtrūkimus, jei jų atsiranda net praėjus keleriems metams po užtepimo. Vieną kartą panaudojus negalima sumažinti poveikio ar sustabdyti veikimo. Betonas tampa nelaidus, apsaugotas nuo skysčių įsiskverbimo iš bet kurios pusės.

Betono paviršiaus nebereikia saugoti nuo pažeidimų. Tai ypač aktualu, kai reikia atlikti montavimo darbus ant hidroizoliuoto paviršiaus. Kadangi hidroizoliacinis efektas veikia 20 ir daugiau centimetrų nuo paviršiaus, tai net jei kai kuriuose taškuose dėl defektų ar nešvarumų liks nepadengta danga, hidroizoliacinis efektas nesusilpnės, nes kristalizacija veiks iš aplinkinių paviršių. Hidroizoliuojant baseinus, rezervuarus, užtvankas ir kitas povandenines bei požemines konstrukcijas, labai svarbu betoną apsaugoti nuo spaudiminio vandens. Kadangi „Xy-

pex“ poveikis nesusijęs su sukibimu su paviršiumi ir veikia betono viduje, ši hidroizoliacija apsaugo betoną nuo spaudiminio vandens poveikio.

Nepriklausomų tyrimų rezultatai parodė, kad dengtas dviem kristalinės hidroizoliacijos sluoksniais betonas tampa atsparus 122 metrų vandens stulpui iš bet kurios užtepimo pusės.

Susidariusioje kristalų struktūroje yra vienodo dydžio oro tarpų. Jie tokie maži, kad vanduo pro juos negali pratekėti, tačiau prasiskverbia oras ir garai – taip betonas kvėpuoja, bet visuomet išlieka sausas, nesusidaro garų kondensacijos.

Sustabdydama chemikalų, sūraus vandens, agresyvių reagentų, esančių nuotekose, ir kitų žalingų betonui medžiagų skverbimąsi, kristalinė hidroizoliacija apsaugo betoną ir armatūrą nuo korozijos. Betonas apsaugomas nuo mechaninio irimo ir kitų pažeidimų, kurių atsiranda dėl aplinkos temperatūros svyravimo.

Atlikus testą nustatyta, kad dauguma agresyvių medžiagų (silpnos rūgštys, tirpikliai, chloridai ir ėsdinamosios medžiagos) neveikia „Xypex“ dangos.

Ji apsaugo betoną nuo bet kokių agresyvių medžiagų, kurių pH yra nuo 3,0 iki 11,0, šioms nuolat kontaktuojant su betonu, arba nuo periodiškai kontaktuojančių medžiagų, kurių pH yra nuo 2,0 iki 12,0.

Lietuvoje betoninių konstrukcijų hidroizoliavimo darbus naudojant „Xypex“ medžiagą atlieka bendrovė „Vizgintos statyba“.

Atliekami darbai: - rūsių ir požeminių konstrukcijų hidroizoliavimas iš patalpų vidaus ir išorės; - plokščių sutapdintųjų stogų dengimas ir remontas.

34

Prekiaujame: - kristaline betono hidroizoliacija „Xypex“; - paviršinėmis hidroizoliacinėmis medžiagomis; - gilumine hidroizoliacija mūrui „Freezteq“; - įvairiais cementiniais mišiniais betonui remontuoti ir reprofiliuoti; - betono priedais; - hidroizoliacinėmis ir apsauginėmis grindų dangomis; - prilydoma hidroizoliacine membrana stogams; - plieninėmis stogo ir fasado dangomis „Ruukki“.

UAB „Vizgintos statyba“ Savanorių pr. 192, LT-44151 Kaunas Tel. / faks. +370 37 33 06 86 www.vizginta.lt

Betonas neleidžia sustingti Gilias tradicijas turinčio gelžbetonio gamintojo – „Ukmergės gelžbetonio“ – komanda nesitiki, kad klientus jai garantuos vien daugiau nei pusę amžiaus žinomas pavadinimas.

Keitėsi laikai, tobulėjo ir įmonė – būtinybė gaminti europinius standartus atitinkančius produktus įpareigoja „Ukmergės gelžbetonį“ nuolat investuoti į betono ir gelžbetonio gamybos technologijas.

2007 metais rekonstruotas gelžbetonio gamybos cechas – įrengus technologinę Suomijos gamintojo „Elematic“ liniją, ekstruziniu būdu pradėta gaminti kiaurymėtąsias perdangos plokštes ir briaunotąsias TT profilio denginio plokštes. Investicijos atsiperka – 2012 metais gauta užsakymų pagaminti daugiau kaip 100 tūkst. kvadratinių metrų kiaurymėtųjų perdangos plokščių. Ketvirtadalis šio kiekio atiteko bendrovės „BOD Group“ statytam Aukštųjų technologijų tyrimų centrui. Didžiausias „Ukmergės gelžbetonio“ gaminamų TT profilio plokščių užsakovas 2012 metais buvo Vilniuje įsikuriantis prekybos centras IKEA. Įspūdingi bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ gaminiai – 21,3 metro ilgio TT profilio plokštės – neseniai iškeliavo į betono gaminių kokybei itin reiklią valstybę – Švediją, ir ten panaudotos autobusų stovėjimo aikštelės statyboje. Bendrovės vadovai tikisi, kad šis užsakymas – tik darbų Skandinavijos rinkai pradžia. „Ukmergės gelžbetonis“ rengiasi prisistatyti didžiausioje šiame regione statybų pramonės parodoje „Nordbygg 2014“.

2010 metais „Ukmergės gelžbetonis“ įsirengė kelias vertikalias Vokietijos gamintojo NUSPL laiptatakių gamybos formas, kuriose galima pagaminti laiptatakius su viena ar dviem aikštelėmis arba be jų. Pasak technikos direktoriaus Arnoldo Baško, dauguma Lietuvos gamintojų specialių metalinių, reguliuojamų formų neturi, laiptus gamina surenkamose medinėse formose. Prioritetine sritimi laiptatakių gamybą pasirinkę ukmergiškiai džiaugiasi, kad jų įsigyta įranga padeda sutaupyti ir laiko, ir lėšų, leidžia laiptatakių pakopas daryti stačiakampes arba su nuolydžiu. Artimiausiu metu planuojama įsigyti ir daugiau laiptatakių gamybos formų. Jau montuojama horizontali forma, kurioje bus galima gaminti iki 18 pakopų turinčius 2,5 metro pločio laiptatakius.

Plečiant produkcijos asortimentą ir siekiant užtikrinti visą kompleksą gelžbetonio elementų gyvenamajai statybai, 2011 metais pradėta gaminti balkonus ir netipines sijas.

Rinkai nebeaktualūs tipiniai gaminiai – šiandien tokių pagaminama tik apie 5 proc., o visi kiti užsakymai specializuoti, daromi pagal konkrečius projektus. Kokybiniai gelžbetonio gaminių reikalavimai yra derinami kiekvienu konkrečiu atveju, atsižvelgiant į projektuotojų ir statybininkų reikalavimus.

Didelį dėmesį įmonė skiria produkcijos ir gamybos kontrolei, gamybos padalinių personalo ugdymui. Bendrovės darbuotojai kasmet tobulina žinias Kauno technologijos universiteto organizuojamuose kursuose, se-

minaruose, konsultuojasi su Vilniaus Gedimino technikos universiteto mokslininkais. Kvalifikuoto personalo žinios, ilgametė patirtis ir šiuolaikinės technologijos užtikrina, kad į statybų aikšteles patektų tik aukštos kokybės produktai.

AB „Ukmergės gelžbetonis“ gaminių ypatybės reguliariai bandomos notifikuotose laboratorijose, produkciją bendrovė yra sertifikavusi pagal europinius standartus, todėl ją parduodant kitose šalyse nebereikia papildomo sertifikavimo, pakanka ekspertų vizito įvertinti gamybos ir kontrolės sąlygas. Šiuo metu rengiami sertifikavimo dokumentai Baltarusijos rinkai.

2012-aisiais atnaujinus „Ukmergės gelžbetonio“ laboratoriją išaugo čia dirbančių specialistų skaičius. Jų užduotis – nustatyti ir tikrinti gelžbetonio bei betono gaminių, betono, statybinių skiedinių, armatūros ir statybinių užpildų ypatybes, koreguoti betono sudėtį, atlikti naujų cheminių priedų efektyvumo bandymus. „2012 metai parodė, kad klientai mus vertina kaip patikimą ir profesionalią įmonę. Žadame ir toliau koncentruotis į gaminių kokybę ir produkcijos tiekimą reikiamu laiku. Tikimės, kad kryptinga naujovių paieška ir ilgalaikių santykių su klientais palaikymas bus vienas sėkmės faktorių ir 2013 metais“, – sakė „Ukmergės gelžbetonio“ pirkimo ir rinkodaros vadovas Tadas Larinas.

Tel. (8 340) 64 616, faks. (8 340) 64 749 El. paštas info@ug.lt www.ukmergesgelzbetonis.lt

35

R

R

Betono nuotekų sistemos – racionalus pasirinkimas Betono ir gelžbetonio šulinių bei vamzdynų nuotekų sistemų gamybos lyderiu Baltijos regione pretenduojanti tapti įmonė „Gelgaudiškio gelžbetonis“ kryptingai ruošiasi racionaliam Europos Sąjungos lėšų panaudojimo periodui – 2014–2020 metų. „Betono nuotekų sistemų naudojimas vandentvarkoje būtų tikrai šeimininkiškas požiūris sprendžiant vandentvarkos problemas Baltijos regione. Todėl tikiu, kad naujajam periodui prasidėjus vandentvarkos įmonės, vartotojai, projektuotojai, valstybės politikai supras, kad vieną kartą įrengus betono nuotekų sistemas jas reikės tvarkyti tik mūsų vaikaičiams“, – sakė „Gelgaudiškio gelžbetonio“ direktorius Edmundas Rinkevičius.

Kaip drenažo ir nuotakyno tinklo pagrindas surenkamojo gelžbetonio sistemos naudojamos jau daugiau nei 140 metų. Per tą laiką šie gaminiai įrodė savo patikimumą: ekonomiškumą, ilgaamžiškumą, saugumą, montavimo greitį, ekologiškumą.

Sistemų ekonomiškumas. Atlikti laiko sąnaudų įrengiant lengvąsias nuotekų sistemas tyrimai rodo, kad iki 35 proc. šių sistemų įrengimo laiko užima grunto išvežimas, tankinimas bei užpylimas. Betono ir gelžbetonio sistemos gali būti įrengiamos nenaudojant filtro aplink šulinį ar vamzdį, iškastas gruntas gali būti pakartotinai panaudojamas įrengiant sistemą, dar kartą pasitelkiant gruntą iki minimumo sumažinamos jo išvežimo išlaidos, tad taupomas ne tik laikas, bet ir lėšos.

Betono nuotekų sistemoms įrengti reikia mažiau pastangų tankinant pagrindą, tad mažėja statybvietės darbo sąnaudos. Verta atkreipti dėmesį, kad betono nuotekų sistemų

36

medžiagų kainos Lietuvoje jau daug metų išlieka stabilios, kitaip nei gaminių iš plastikų, kuriems įtakos gali turėti išaugusios naftos kainos.

Sistemų ilgaamžiškumas. Ilgesnė nei 100 metų sistemų eksploatacija – privalumas, kurio negali nepastebėti ir projektuotojas, ir nuotekų tvarkymo paslaugų tiekėjas, ir politikai. Patirtis jau įrodė, kad betono nuotekų sistemos yra ilgaamžės – tarnauja daugiau nei 100 metų nereikalaudamos beveik jokių išlaidų priežiūrai ir atnaujinimui – betonas sendamas tvirtėja.

Tuo nepasižymi alternatyvios medžiagos. Pastaruoju metu rinkoje pasirodžius nuotekų sistemoms iš įvairių plastikų, jų gamintojai tvirtina, kad atsirado lygiavertė pamaina betono ar gelžbetonio sistemoms.

Betono nuotekų sistemų gamintojai su tuo nesutinka ir tikina, kad nuotekų sistemų avarijų padarinių likvidavimo kaina bei didelės eksploatavimo sąnaudos gali keliskart viršyti statybos kainą, todėl labai svarbu užtikrinti ilgalaikį nuotekų sistemų patikimumą ir jas įrengti, eksploatuoti mažiausiomis sąnaudomis.

Atlikti bandymai rodo, kad net daugiau nei prieš 100 metų paklotos betono nuotekų sistemos atitinka šiandienius standartus. O gaminiai iš termoplastinių medžiagų naudojami tik 50–60 metų, tad prognozuoti jų patvarumą sunku.

Aukšti darbo saugos standartai.

Dėl taikomų pažangių gamybos technologijų, patikimo transportavimo proceso, tinkamo krovinių tvarkymo ir greito įrengimo sistemos yra labai saugios. Jų elementai turi integruotus kėlimo inkarus, sistemos taip pat naudojamos saugiam specialios gran-

dinės transportavimui, klojimui ir sujungimui. O lengvesni gaminiai iš kitų medžiagų gali tik atrodyti lengviau naudojami. Kai kurie lengvųjų sistemų tiekėjai vietoj mechaninių kėlimo įrenginių siūlo naudoti tik rankų jėgą, nors elementai viršija viršutinę dviejų žmonių saugaus kėlimo nuo žemės normos ribą. Taip formuojamas klaidingas požiūris, kad lengviau yra saugiau. Buvo kilę sunkių darbo saugos incidentų iškraunant lengvųjų sistemų gaminius. Rinkodaros specialistų vartojamas terminas „lengvas“ gali suklaidinti vertinant riziką ir darbų saugą statybvietėje.

Sistemos yra nedegios. Betono sistemos yra nedegios, nes pagamintos iš neorganinių medžiagų. Jei įvyksta nelaimingas atsitikimas išsiliejus degiesiems skysčiams, betono šuliniai ir vamzdžiai neužsidega, tai yra neišsiskiria jokių nuodingųjų dujų, nepažeidžiamas sistemų paviršius. Dėl šių priežasčių jos ypač tinkamos montuoti degalinėse, kitose degalų pildymo vietose, oro, jūrų, upių uostuose, intensyvaus eismo gatvėse, greitkeliuose ir geležinkeliuose. Betoninėms nuotekų sistemoms nekenkia trumpalaikė 95°C nutekamųjų vandenų temperatūra, o nuolatinė nuotėkio temperatūra gali siekti 35°C. Formą betono ir gelžbetonio šuliniai bei vamzdžiai išlaiko ir padidėjus temperatūrai (priešingai nei termoplastinės medžiagos, pavyzdžiui, plastmasė), be to, dėl to nesikeičia jų maksimali leistina apkrova.

gruntiniam vandeniui. To negali užtikrinti lengvųjų sistemų tiekėjai. Betono sistemas galima suprojektuoti su lanksčiomis jungtimis, kurios padėtų amortizuoti žemės judėjimą.

Be to, šios sistemos yra ne tokios jautrios nepakankamam pagrindo ar blogam sistemos įrengimui kaip lengvosios sistemos.

Techninės priežiūros ir remonto betono sistemoms nereikia tikrai ilgus metus. Vamzdžiai ir šuliniai suprojektuoti didelių stiprio klasių ir yra iš esmės stipriausi rinkoje. Jie ypač tinka, kai virš sistemos numatomas eismas ar kai ji įrengiama didesniame gylyje, kur didesnis ir spaudimas.

Betono sistemos atsparios išlinkimui, tad priimant statybos objektą nereikia atlikti jokių deformacijos matavimų. Sistemos ilgainiui išsaugo struktūrinį vientisumą bei hidraulinį efektyvumą. Dėl pernelyg didelės apkrovos atsiradę įtrūkiai betone laikui bėgant gali užsiverti – betone esančiam kalcio hidroksidui reaguojant su anglies dvideginiu ir vandeniu susidaro kalcio karbonatas, kuris užplombuoja įtrūkimus.

Betono nuotekų sistemos atsparios dilimui ir korozijai, o tai ypač aktualu lietaus drenažo sistemoms, į kurias vanduo patenka su abrazyviomis smėlio dalelėmis.

Sistemų atsparumas aukšto slėgio srovei. Betono vamzdžiai ir šuliniai yra atsparūs plovimui aukšto slėgio vandens srove. Plaunant užtikrinama,

kad sistema veiktų neužsikimšdama ir nekauptų nuosėdų, kurios galėtų pakenkti hidraulinėms charakteristikoms. Sistemos atlaiko vandens srovės iki 300 barų slėgį. Palyginkime – plastmasiniams vamzdžiams valyti Europos standartai leidžia ne didesnį nei 120 barų slėgį.

Tausoja aplinką. Tai garantuoja daugeliu atvejų trumpesni žaliavų ir pagamintos produkcijos maršrutai, beje, skatinantys ir pridėtinės vertės kūrimą regione – sistemos gaminamos iš atsakingai parinktų medžiagų, randamų tame regione, o cementas keliauja kur kas trumpesnį kelią, palyginti su daugeliu alternatyvių produktų. Sistemos gali būti gaminamos ir naudojant perdirbtas medžiagas bei cemento pakaitalus, pavyzdžiui, pelenus ar granuliuotą šlaką. Patys produktai gali būti perdirbami po 100+ metų tarnavimo ir panaudojami naujiems gaminiams.

Betono nuotekų sistemų gamyba atitinka Europos Komisijos Žaliosios knygos reikalavimus. Gaminant sistemų elementus sunaudojama kur kas mažiau energijos (mažesnė CO2 emisija), negu gaminant lengvųjų sistemų elementus. Produktai yra inertiški, todėl į aplinką nepatenka kenksmingųjų cheminių medžiagų.

Tai yra esminė bet kokios substruktūros medžiagos, tiesiogiai sąveikaujančios su gruntiniu vandeniu, ypatybė. Dėl šių ypatumų betono gaminiai yra saugi alternatyva drenažo ir lietaus nuotekoms tvarkyti.

Betono vamzdžiai gali būti klojami betranšėju būdu, žinomu kaip vamzdžių stūmimas arba mikrotunelis. Šis metodas leidžia išvengti trikdžių dėl kasybos ir griovių. Be to, mažėja darbo sunkiasvorėmis transporto priemonėmis.

Apie įmonę „Gelgaudiškio gelžbetonis“ Investavusi 20 mln. litų į modernius Baltijos šalyse įrenginius, įmonė gamina surenkamojo gelžbetonio elementus (šulinių elementus, dangčius, dugnus, žiedus su dugnais, išlyginamuosius žiedus). „Gelgaudiškio gelžbetonis“ klientams siūlo didžiausią šulinių elementų pasirinkimą Lietuvoje, Latvijoje, Kaliningrade, Estijoje, bendradarbiauja su garsiausiais Europos betono pramonės įrangos gamintojais, mokslo bei finansų institucijomis, todėl nuolatos jaučia šio verslo tendencijas. Įmonės produkcija sertifikuota LR Statybos produkcijos sertifikavimo centre ir ženklinama CE ženklu. Šiuo metu įmonė pasiryžusi skirti daugiau dėmesio produkcijos eksportui. Neseniai čia pradėta dugninių žiedų su prijungimo angomis bei nuotekų kanalais gamyba. Sujungimo vietas sandarina tarpinė, pagaminta iš tankios struktūros elastingos medžiagos.

Ji leidžia prie gelžbetonio žiedų jungti vamzdžius iš įvairių medžiagų: betono, ketaus, keramikos, plastiko.

Sistemų stabilumas. Dėl didelio svorio betono sistemos, palyginti su kitų medžiagų gaminiais, yra atsparesnės iškilnojimui ar išplukdymui, ypač per potvynius arba pakilus

37

renovacija renovacija 2013 2013 Nr. Nr. 33

2013 2013 Nr. Nr. 33 renovacija renovacija

Vysimės lenkus?

ceso naudą“, – tvirtino kooperatyvo vadovas.

Dauguma lenkų pinigus moka į namo remonto fondą, centrinio šildymo fondą ir kaupia eksploatavimo lėšas. Renovacijai naudojamos remonto fondo lėšos, rinkliavos dydis šiuo metu yra maždaug 70 centų (0,85 zloto) už kvadratinį metrą. Tiesa, iš pradžių rinkliava į namo atnaujinimo fondą buvo daugiau nei per pusę mažesnė – apie 24 centus (0,30 zloto) už kvadratinį metrą. Į centrinio šildymo fondą gyventojai irgi moka fiksuotą sumą. Ne tik žiemą, bet ir vasarą – ištisus metus.

Antai viename Augustavo daugiabučių gyvenanti Maria Gedo už 61 kvadratinio metro ploto buto šildymą kas mėnesį moka maždaug po 278 litus (335 zlotus). Šitiek moteris mokėdavo ir tuomet, kai namas dar nebuvo renovuotas. Dabar daugiabutis apšiltin-

Kaimyninėje šalyje masinė daugiabučių renovacija prasidėjo tik panaikinus šildymo lengvatas Darius BABICKAS

Tie, kurie prisibijo daugiabučių namų renovacijos ir džiūgauja dėl to, kad procesas buksuoja, greičiausiai nusivils. Aiškėja tendencija, kad naujoji valdžia pasinaudojo patarimu žiūrėti, kaip daroma kitose Europos šalyse, ir žengia jau patikrintus žingsnius, kuriuos prieš keliolika metų žengė kaimynai lenkai, slovakai bei kiti.

Vytautas Turonis Lietuvos pastatų administratorių asociacijos tarybos pirmininkas

Postūmis – panaikinus lengvatas Lenkijoje daugiabučių renovacijos procesas pajudėjo tik tuomet, kai valdžia ėmėsi ryžtingų sprendimų ir panaikino bet kokias kompensacijas už šildymą. 1998 metais Lenkijos daugiabučių gyventojams liepta susiprasti: savo turtu turite pasirūpinti patys. „Be abejonės, valdžia bijojo gyventojų reakcijos, iš jų pusės buvo kilęs

38

Norint, kad Lietuvoje realiai pradėtų veikti daugiabučių renovacijos procesas, būtinos trys pagrindinės sąlygos: visuotinis lėšų kaupimas, aiški ir skaidri valstybės parama bei sankcijos.

Kalbant apie lėšų kaupimą, tai aktualu ir planuojantiesiems atnaujinti savo namus dabar, ir tiems, kuriems tai rūpi ateityje. Tie, kurie nori renovacijos dabar, visos reikiamos sumos, žinoma, nesukaups greitai.

Tačiau pradėję rinkti pinigus į fondą,

nepasitenkinimas. Žmones buvo galima suprasti – jie gaudavo kompensacijas ir nesukdavo galvos dėl didesnių šildymo išlaidų. Tačiau tvarkyti daugiabučius buvo privalu, ir tik lengvatų panaikinimas davė postūmį masinei renovacijai“, – pasakojo netoli Lietuvos esančio Augustavo miesto burmistras Kazimierzas Kożuchowskis.

Jis pridūrė, kad panaikinus kompensacijas už šildymą gyventojai protesto

gyventojai dar prieš pradedant modernizaciją jau turės tam tikrą dalį pinigų, o trūkstamą turės skolintis iš banko arba įgyvendinti renovaciją dalimis. Taip, kaip darė lenkai.

Mat renovacija akimirksniu neprasideda – reikia laiko sutvarkyti dokumentus, parengti techninį projektą.

Tad per tą laiką į fondą bus surinkta tam tikra dalis pinigų, už kuriuos, pavyzdžiui, bus galima apšiltinti galines namo sienas.

akcijų nerengė. Kurį laiką reiškę savo nepasitenkinimą, jie ėmė mąstyti, kad verta susirūpinti namų būkle. Tuomet ėmė kurtis daugiabučių namų kooperatyvai, jie ir organizavo renovacijos procesą.

Augustavo miesto vadovas įsitikinęs, kad mūsų šalyje daugiabučių renovacija tol akivaizdžiai nepajudės iš vietos, kol gyventojai negaus kompensacijų už šildymą. K. Kożu-

chowskis prieš kurį laiką lankėsi Lietuvoje ir sužinojo, kad Augustave jau prieš kelerius metus buvo renovuota daugiau daugiabučių nei visoje mūsų šalyje.

Pinigus moka į fondus Renovacijos procesas Lenkijoje gana paprastas: gyventojai moka pinigus į specialius fondus, o kai susikaupia pakankama suma, imamasi darbų.

Augustavo daugiabučių namų kooperatyvo pirmininkas Zdisławas Szorcas aiškino, kad jų kooperatyvui priklauso 120 daugiabučių. Visų jų gyventojai pinigus kaupia bendrai.

Kuriuos namus atnaujinti pirmiau, sprendžiama pagal jų amžių bei susidėvėjimą. „Dėl to kai kurių namų gyventojai kiek pyksta, ragina mus greičiau renovuoti būtent jų namą. Tačiau nė vienas nesako, kad renovacijos nereikia, kad ji neapsimoka. Visi pamatė šio pro-

Rimantas Januševičius Bendrovės „Revitalis“ plėtros vadovas Renovacijos procesu Lenkijoje domėjausi išsamiau. Mūsų kaimynai visuomet pasižymėjo verslumu, ir dėl to juos reikia sveikinti – greitai sugalvojo planą, kaip renovuoti senus daugiabučius. Tačiau urmu atliekant darbus klaidų neišvengiama.

Palyginti su daugiabučių renovacija Čekijoje ar juo labiau Vokietijoje, Lenkijoje procesą vertinti galima mažesniu pažymiu. Čia jau dabar yra renovuotų namų, kuriuos reikia iš naujo renovuoti. O priežastis labai paprasta – kontrolės stygius.

Lenkijoje, kaip, beje, ir Lietuvoje, statybų bei renovacijos darbus organizuoja generalinis rangovas.

Jeigu Lenkijoje namų kooperatyvai imtųsi organizatoriaus ir prižiūrėtojo vaidmens, rezultatas būtų kur kas

tas, sandarus ir šilumos energijos sunaudoja bemaž trečdaliu mažiau. Tad sumokėtos įmokos bus perskaičiuotos ir permoka už šildymą grąžinta. M. Gedo tikisi atgauti apie 556 litus (670 zlotų) – tai jai tarsi kalėdinė dovana.

Ne visi sprendimai racionalūs Augustave seni daugiabučiai statyti prieš 30–40 metų. Vienų būklė geresnė, kitų – prastesnė. Iš 120 daugiabučių visiškai atnaujintų yra 51. Kiti renovuoti iš dalies: apšiltintos galinės namų sienos, o kai kurių pastatų ir lauko sienų tarpai tarp langų. „Pirmiausia pradedame nuo to, kad apšiltiname galines pastatų sienas. Kai sukaupiame pakankamai pinigų, imamės visiškos renovacijos.

Tuomet atnaujinami stogai, šiltinamos visos išorės sienos, renovuojami šilumos punktai, keičiami langai. kokybiškesnis. Antai Vokietijoje bei Čekijoje bendrijų vadovai samdo atskirai specializuotas įmones, jomis pasitiki. O ir prižiūrėti jas lengviau, paprasčiau kontroliuoti kokybę.

Kad pinigai nebūtų išmetami veltui, turime viską gerai įvertinti, numatyti gerą darbų kontrolės mechanizmą. Tada ir gyventojai imtų pasitikėti renovacija. Juk užtenka menkiausios neigiamos informacijos, o rezonansas būna didžiulis. Tada jau sunku žmonėms įrodyti, kad galima viską padaryti gerai. Jeigu pas mus naujai sukurta agentūra tinkamai atliks savo funkcijas, gal ir mes džiaugsimės pajudėjusia renovacija kaip kaimynai lenkai.

Tačiau yra kita medalio pusė, apie kurią kol kas nešnekama – ar renovacijos darbus atliksiančios įmonės nepradės smarkiai didinti paslaugų kainų? Nes čia gali suveikti paprasta logika: valdžia inicijuoja, kodėl tuo nepasinaudoti? Panašiai buvo, kai valstybė ėmė kompensuoti išlaidas už renovacijos projektus. Tada ne tik projektuotojai padidino įkainius, bet ir darbų sąmatas buvo mėginta nepagrįstai išpūsti, kad būtų galima gauti didesnę kompensaciją.

Manau, mums reikia daryti viską, kad galėtume žmones sudominti veikti, kad jiems rūpėtų atnaujinti savo būstą. Tačiau privalu pasirūpinti ir tinkama proceso priežiūra.

URBANISTIKA

39

renovacija 2013 Nr. 3

Juozas Antanaitis Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas

Renovacijos įgyvendinimo principas, taikomas Lenkijoje, pas mus tikrai įmanomas. Ten panaikintos visos kompensacijos už šildymą. Ten veikia fondas, kuriame nuolatos kaupiamos lėšos pastatams remontuoti ir atnaujinti. Darbų planavimas ten – ilgalaikis, nes kuo daugiau surenkama pinigų į modernizavimo fondą, tuo mažiau reikia skolintis iš banko. Visa tai nebūtų sunku įgyvendinti ir pas mus. Kaip ir gyventojų reiškiamos valios sąlygas. Jeigu yra darbų, kurie turi būti atlikti privaloma tvarka, nebegali būti nustatoma papildomų sąlygų, nebereikia gyventojų pritarimo norint juos atlikti.

Vienintelis skirtumas tarp Lietuvos ir Lenkijos – pas mus butai priklauso gyventojams, o likusi namo dalis yra dalinė nuosavybė. Kai egzistuoja tokia tvarka, iš viso nežinia, kas yra namo šeimininkas. Lenkijoje išliko kooperatinė sistema. Nors bendrojo naudojimo patalpos irgi priklauso visiems gyventojams, jos priklauso kooperatyvui, kuris ir rūpinasi visu pastatu. Pas mus kooperatyvų sistema sunaikinta prieš aštuoniolika metų.

Galbūt negalėtume visiškai nukopijuoti lenkų renovacijos modelio.

Tačiau geranoriškumo įgyvendinti renovacijos programą, neieškant priešų, nenukreipiant problemos verslininkams, tikrai galime pasimokyti.

40

2013 Nr. 3 renovacija

Per metus visiškai atnaujinami penki daugiabučiai“, – sakė Z. Szorcas.

Statybų specialistai abejoja, ar racionalu šiltinti tik galines pastatų sienas, sienų tarpus tarp langų ir tik po kurio laiko grįžti kompleksiškai renovuoti pastatą. Tačiau Augustavo daugiabučių kooperatyvo pirmininkas teigė, kad ir toks žingsnis duoda naudos. Visų pirma dėl to, kad užsandarinamos galinės sienos plokščių sujungimų siūlės, kurios kelia nemažai bėdų: skilinėja nuo atmosferos poveikio, ardo konstrukciją.

Lenkijoje nereikalaujama, kad renovuojant būtų pakeisti visi butų langai, netgi seni mediniai. Tad kai kuriuose net kompleksiškai atnaujintuose daugiabučiuose galima pamatyti senus patrūnijusius medinius langus. Nors namų fasadai ryškūs ir

įvairiaspalviai, estetinio vaizdo nepagerina kompleksiškai nestiklinami balkonai. Vieni jų iš viso neįstiklinti, kiti įstiklinti mediniais rėmais, dar kiti – plastikiniais. Reikalavimų balkonams stiklinti nėra.

Atnaujinant daugiabučius Lenkijoje privalu radiatoriuose sumontuoti termostatinius vožtuvus. Tačiau sureguliuoti taip, kad temperatūra bute būtų mažesnė nei 16 laipsnių šilumos, negalima – to neleidžia Lenkijos teisės aktai, be to, patys termostatiniai vožtuvai būna užblokuoti ties mažiausia leistina riba.

Lenkai apskaičiavo, kad investicija į renovaciją visiškai atsiperka maždaug po 13 metų, nes sunaudojama kur kas mažiau šilumos energijos, sąskaitos vidutiniškai sumažėja apie 30 proc.

Viename leidinyje – visa informacija Ir statybos inžinerijos krypties studentai, ir jau dirbantys specialistai turėtų atkreipti dėmesį į neseniai išleistą itin naudingą leidinį – Vytenio Razgūno parengtą geros praktikos taisyklių rinkinį, kuriame pateikta visa pagrindinė informacija, reikalinga norint kokybiškai įrengti pramonines betonines grindis.

Leidinyje pirmiausia pristatomi specialūs terminai, susiję su betoninių grindų įrengimu. Toliau pateikiami pramoninių betoninių grindų konstrukcijų tipai bei klasės, išsamios, suprantamos instrukcijos, kaip įrengti grindų pagrindą, patikrinti kokybę, pasirinkti grindų konstrukciją, įvertinti būtinas betono ypatybes ir aplinkos sąlygas, pagaliau kaip suprojektuoti ir įrengti betonines grindis. Leidinyje rasite glaustą, bet aiškią informaciją apie grindims armuoti ir stiprinti naudojamą armatūrą, metalinius ir sintetinius pluoštus. Pateikiamos rekomendacijos, kaip padaryti grindų betono paviršių atsparesnį dilimui. Aptariami pramoninių betoninių grindų siūlių tipai ir rekomendacijos joms įrengti. Verta pasidomėti betono priežiūros rekomendacijomis, kaip pasiekti norimas betono ypatybes. Vartotojams bus naudinga ir glausta informacija apie grindų betonavimo problemas ir jų sprendimo būdus.

Specialistai čia ras profesionaliai išdėstytą informaciją apie cemento tipus, betono priedus, grindų siūlių konstrukcijas bei mazgus. Palyginimui pateikiami pramoninių betoninių grindų Suomijos ir DIN 18202 normatyvai.

Vytautas Adomavičius, inžinierius technologas Norėdami įsigyti leidinį „Pramoninių betoninių grindų įrengimas“ (leidykla „Print for you“, 96 p.), apsilankykite adresu www.durocem.lt.

41

R

R

Jonas Semsė Varėnos amatų ir verslo asociacijos vadovas Jonas Semsė Varėnos amatų ir verslo asociacijos vadovas

“

Dauguma biokuro Gali prisidėti privačios įmonės katilinių neDauguma biokuro Valkininkų miškų urėdija jau kelerius katilinių nepritpritaikytos ne aikytos ne tik kel- metus parduoda po 7 tūkst. kietmetik kelmams, mams, bet ir kitoms trių žaliavos biokuro gamybai. Ji viebet ir kitoms medienos atliekoms na daugiausia Lietuvoje parduodančių miško kirtimo atliekų. Kietmetris deginti. medienos atliemalkinės medienos urėdijoje kaikoms deginti. nuoja 60–65 litus, o už kietmetrį ne-

“

Ar biokurui naudosime kelmus?

Inga Lukšytė

Biokuru vis labiau domisi ne tik mažieji, bet ir didieji miestai, nors visos urėdijų biokurui paruošiamos žaliavos jie dar neišperka. Trūksta ir medienos atliekoms pritaikytų katilinių. Tačiau miškininkai raginami ieškoti naujų galimybių gaminti biokuro žaliavą – skandinavų pavyzdžiu jai naudoti ne tik šakas ar medžių viršūnes, bet ir kelmus.

Technika per brangi Aplinkos ministerija, susirūpinusi efektyvesniu miško kirtimo atliekų naudojimu, 2011 metais Miško kirtimų taisyklėse numatė galimybę ketvirtos grupės miškuose, kurie nepriskirti saugomoms teritorijoms, rauti kelmus ir juos naudoti kaip biokuro žaliavą. Kelmų mediena biokurui gali būti naudojama tik iš plynų kirtaviečių. Panaši praktika taikoma ir Skandinavijoje. Tokių galimų kirtaviečių Valkininkų miškų urėdijos vadovas Arvydas Strazdas urėdijos teritorijoje suskaičiavo maždaug 90 hektarų. Per metus kelmų skiedrų gamybai susidarytų maždaug 5 tūkst. kietmetrių.

A. Strazdas paaiškino, kad šiuo metu miško kirtimo atliekos bioku-

42

rui ruošiamos čia pat – pagrindinių kirtimų biržėse. Biokuro gamintojai, iš urėdijų kirtimo vietose arba sandėliuose įsigiję kirtimo atliekų, medienos smulkintuvais šakas ir kitas kirtimo atliekas sudrožia į skiedras.

Norint išrauti plynoje kirtavietėje likusius kelmus, urėdijoms prireiktų specialios galingos technikos – kelmarovių. Tokia technika, pasak miškų urėdo, jiems per brangi. Ir vargu ar atsipirktų.

Apsunkintų medienos pardavimus Kelmų medienos tankis didesnis, todėl ji kaloringesnė už kitų medžio dalių medieną. Sukūrenus toną paprastos medienos išsiskiria 2 MWh šilumos energijos, o sudeginus tiek pat kelmų – apie 4 MWh. Tačiau

A. Strazdas įsitikinęs, kad pradėjus rauti kelmus žalos būtų daugiau nei naudos: būtų suardyta miško paklotė, sunaikintas derlingas žemės sluoksnis, suniokotos biržės. Juk šiuo metu eksploatuojant kirtavietes miško kirtimo technika gali važiuoti tik valksmomis, kad nebūtų pažeista aplink esanti paklotė. O kelmus reikėtų rinkti visame kirtavietės plote.

2004 metais Valkininkų miškų urėdijai suteiktas FSC miškų tvarkymo sertifikatas, kuris užtikrina, kad miškai tvarkomi ir naudojami nekenkiant jų ekologinėms, socialinėms bei ekonominėms funkcijoms.

Jei tektų rauti kelmus, gali būti, kad urėdija tokio sertifikato netektų. Tai apsunkintų ir apvaliosios medienos pardavimus.

Sprendimai vėluoja Varėnos amatų ir verslo asociacijos vadovas Jonas Semsė nurodė ir daugiau priežasčių, kodėl skiedrų bent kol kas iš kelmų drožti neverta.

Dauguma biokuro katilinių nepritaikytos ne tik kelmams, bet ir kitoms medienos atliekoms deginti, todėl daugeliui miškų urėdijų sudėtinga parduoti jau paruoštą žaliavą biokurui. Mat medienos atliekos yra gana drėgnos, o šakos ir spygliai – mažesnės energinės vertės nei malkinė mediena.

Iki šiol Lietuvoje biokurui nenaudojami ne tik kelmai, bet ir šiaudai, o jų irgi netrūksta. Šalyje vis dar nėra iš šiaudų pagaminto biokuro katilinių. Kol kas apsiribojama siūlymais modernizuoti esamas katilines, kad jose būtų galima naudoti ir šiaudus.

kelmai supus, nebus galima vykdyti miško atkūrimo darbų. O jam ėmus atželti ir pradėjus rauti kelmus, savaime išdygę medeliai būtų sunaikinami.

naudojama įranga, o jos atsipirkimą sunku prognozuoti nežinant paslaugos poreikio. Didelės būtų ir vandens sąnaudos.

Išbandė praktiškai Varėniškis J. Semsė pasakojo kartu su kolegomis bandęs 12 hektarų ploto miško kirtavietėje išrautus

Ne naujiena Kelmus panaudoti Valkininkuose mėginta ir prieš keliasdešimt metų.

Tuomet terpentino ir dervos gamybos fabrike kaip žaliava buvo naudojami spygliuočių kelmai.

Kirtavietėje jie būdavo laikomi tol, kol apipūdavo, tuomet – raunami.

kelmus panaudoti kaip biokuro žaliavą. Sunkiausiai išsprendžiama problema, pasak pašnekovo, pasirodė ne gauti reikiamą techniką, bet šalinti kelmų šaknyse susikaupusį smėlį. Vokiečiai smėlį siūlo šalinti suspaustu oru arba plauti vandeniu. Bet brangi ir vienu, ir kitu atveju

Panašių siūlymų pasigirsta ir dabar.

Be to, išrautus kelmus rekomenduojama palikti sukrautus krūvose pusę metų, kad lietus nuplautų didžiąją dalį žemių, ir tik tada apdoroti.

Miškų urėdui A. Strazdui toks kelmų naudojimo biokurui scenarijus kelia abejonių. Mat laukiant, kol

smulkintų kirtimo atliekų prašoma maždaug 40 litų. A. Strazdas mato vienintelę galimybę kelmus panaudoti biokuro gamybai – jeigu jai būtų pasitelkiami tie kelmai, kuriuos privalu išrauti per miškus tiesiant kelius ar, pavyzdžiui, dujotiekį. Dabar jie paliekami supūti. Tuo padėtų pasirūpinti privačios įmonės.

Privalu palikti atliekų Urėdijas siūloma įpareigoti pačioms gaminti medienos skiedras ir tiekti į kol kas vangiai veikiančią biokuro biržą „Baltpool“. Taip tikimasi kovoti su galimais rinkos monopolininkais.

Valkininkų miškų urėdui tokie užmojai sunkiai suprantami. „Prekybos mediena taisyklėse nenumatytas urėdijų dalyvavimas biokuro biržoje. Be to, yra daug privačių įmonių, įsigijusių biokurui gaminti reikiamą techniką“, – atkreipė dėmesį A. Strazdas.

O tai, kad į urėdijas baksnojama pirštu, esą jos daug kirtimo atliekų palieka pūti miškuose, A. Strazdo nestebina. Tačiau situacija, anot jo, kiek kitokia: nederlingose augavietėse privalu palikti dalį kirtimo atliekų. O šlapiose kirtavietėse net ir malkinę medieną, medžio atliekų nesuklojus po mašinų ratais, sunku išvežti.

Tos miško kirtimo atliekos, kurias galima paimti ir apdoroti, miškuose neužsiguli. Ir jų bent kol kas urėdija pritrūkti nežada.

O dėl galimybių Lietuvoje kelmų medieną naudoti kaip biokuro žaliavą savo nuomonę turėtų pareikšti mokslininkai: įvertinti ne tik ekologinę riziką kelmus imant iš kirtaviečių, bet ir ekonominę kelmų perdirbimo į skiedras naudą.

43

R

nAUJIENA 2013 žvilgsnis 2013 Nr.Nr. 3 3

Darni plėtra – būtinybė Prieš kurį laiką didelis nekilnojamojo turto bumas, sparti miestų statybos raida, stichiška priemiestinių zonų plėtra, fragmentiškai išplėtota susisiekimo, socialinė ir inžinerinė infrastruktūra nesukūrė sąlygų darniai plėtrai. Įgyvendinant paprojektį „Darnios plėtros akademijos institucinių gebėjimų stiprinimas, vykdant darnią Lietuvos bendruomenių plėtrą“ siekiama padėti sukurti urbanistinę politiką, kuri leistų kurtis ir gyvuoti gyvybingoms, atviroms, saugioms, aktyvioms bendruomenėms. Šveicarijos Konfederacijos ir Lietuvos Respublikos bendradarbiavimo programos finansuojamas paprojektis padės spręsti šias problemas siekiant: • tobulinti urbanistinę valstybės politiką, orientuojant ją į darnią plėtrą ir bendruomenių gyvenimo kokybės kėlimą (bendruomenių modernizavimas, prioritetą teikiant racionaliam socialinės, sveikatos, švietimo, kultūros, sporto infrastruktūros kūrimui); • stiprinti nevyriausybinio sektoriaus iniciatyvą, gebėjimus bei vaidmenį sprendžiant bendruomenių plėtros problemas (nuolat kelti nevyriausybinio sektoriaus atstovų gebėjimus; įtraukti juos į bendrus projektus; skatinti veikti savarankiškai); • stiprinti savivaldybių iniciatyvą, gebėjimus ir vaidmenį plėtojant savo regionus (kelti savivaldos atstovų gebėjimus; nuolat skatinti diskusijas, kaip spręsti bendruomenių problemas; teikti siūlymų dėl konkrečių bendruo-

44

menių plėtros; įtraukti į bendrus projektus); • įtraukti visuomenines organizacijas ir privatų sektorių į valdžios sprendimų priėmimo procesą (puoselėti šių subjektų bendradarbiavimą ir partnerystę, dalytis gerąja patirtimi, įgyvendinti bendrus projektus); • kad urbanistinės ir regioninės plėtros projektai būtų įgyvendinami kompleksiškai (tvari infrastruktūros plėtra; kompaktiškų miestų ir gyvenviečių kūrimas; efektyvus žemės naudojimas; gamtos bei kultūros vertybių apsauga; valstybės investicijų į regionų plėtrą sąnaudų ir naudos analizė); • skatinti tarptautinį bendradarbiavimą ir perimti pažangią Vakarų Europos valstybių patirtį plėtojant bendruomenes; • įgyvendinant viešosios infrastruktūros projektus ar teikiant viešąsias paslaugas prioritetą teikti viešosios ir privačios partnerystės projektams.

Darnios plėtros koncepcijos idėja pripažįstama kaip viena pažangiausių ir pasiteisinusių siekiant visavertės plėtros. Darni plėtra įteisinta kaip pagrindinė ilgalaikė visuomenės plėtros ideologija. Pagrindiniai nuostatai su-

formuluoti pasaulio viršūnių susitikime Rio de Žaneire 1992 metais.

Darnios plėtros koncepcijos pagrindą sudaro 3 lygiaverčiai komponentai: aplinkosauga, ekonominė ir socialinė plėtra. O pati darni plėtra – tai nuosekli, gerai suplanuota ir kryptingai įgyvendinama bendruomenių plėtra.

Ją sudaro elementų kompleksas: sveikatos apsauga, švietimas, mokymas, socialinė apsauga, bendruomeninė veikla, mokyklos, ligoninės ir kt.

Bendruomenių lygmeniu darnią plėtrą labiausiai lemia šie veiksniai: • sveika aplinka (švarus oras, žemė, vanduo; biologinė įvairovė; gamtinių išteklių naudojimas yra pagrįstas ir daro tiesioginę įtaką gyvenimo kokybei); • gyvybinga ekonomika (plati ekonominė bazė, pritaikoma prie kintamų sąlygų, konkuruojanti su kitomis šalies bendruomenėmis; garantuojanti gyventojų užimtumą trumpam ar ilgam laikotarpiui, gebanti pritraukti naujų investicijų); • socialinė gerovė (gyventojų saugumas; visiškas ir kokybiškas kultūrinių bei dvasinių poreikių tenkinimas; prieinamas būstas ir komunalinės paslaugos); • aktyvus ir konstruktyvus bendruomenės gyventojų dalyvavimas visais plėtros etapais. Įgyvendinant paprojektį bus parengta ir konferencijoje pristatyta Darnios plėtros akademijos (DPA) plėtros galimybių studija, parengta ilgalaikė DPA veiklos strategija. Taip pat vyks nevyriausybinių organizacijų, savivaldos institucijų, DPA partnerių, Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos darbuotojų mokymai, bus sukurtas interneto tinklalapis ir informacinė duomenų bazė.

Tikimasi, kad esminiai paprojekčio rezultatai prisidės prie gyvybingos, atviros, patrauklios, saugios, tvarios ir sveikos bendruomenės kūrimo.

Paprojektis finansuojamas Lietuvos ir Šveicarijos bendradarbiavimo programos lėšomis. Bendra suma – 291 420 litų. Paramos lėšos – 76,50 proc., bendrojo finansavimo – 13,50 proc., nuosavas vykdytojo indėlis – 10 proc.

Įtemptojo gelžbetonio vėjo jėgainių elementai iš SSB Dauguma vėjo jėgainių buvo gaminamos iš plieninių elementų. Cheminių betono priedų gamintojas „Stachema“ sukūrė, ištyrė ir įdiegė surenkamųjų betono elementų gamybą iš savaime susitankinančių betono mišinių SSB. Buvo atlikti dideli preliminarūs mišinio ir jo komponentų parinkimo darbai. Vienas svarbiausių – parinkti įvairioje temperatūroje greitai kietėjantį cementą ir prie jo derantį mišinio superplastiklį – kietėjimo greitiklį.

Paminėtina, kad „Stachema“ yra mobiliosios gamybos šalininkė, prisitaikanti prie didelių vartotojų reikalavimų, cheminius betono priedus galinti tiekti pagal naudojamą cementą ir užpildus. Aptariamu atveju buvo dirbama su trijų gamintojų CEM I 52,5 R klasės cementu.

Rezultatai nelabai skyrėsi vieni nuo kitų, tačiau greičiausiai stipris augo dirbant su Ispanijos CEM I 52,5 R UltraVAL cementu.

Gamybos metu reikėjo išspręsti šias problemas: • Elementai buvo gaminami už 20 km nuo betono mišinio gamybos vietos.

• Gamyba buvo pradėta rugsėjį esant +20–25°C temperatūrai, o baigta gruodį esant neigiamai temperatūrai.

• Vieno elemento tūris buvo 22– 25 m3, formavimas buvo pradedamas, kai visas mišinio kiekis jau būdavo vietoje (3–4 betonvežiai).

• Gamybai buvo suprojektuotas SSB C60/75 klasės mišinys su V : C < 0,39,

sklidumas – ne mažiau kaip 700 mm po 90 min. nuo užmaišymo.

• Mišinio gamintojas galėjo naudoti tik vieną cheminį priedą.

Gaminiai nebuvo šildomi, tik sezono pabaigoje teko kaitinti vandenį, kartais ir užpildus. Buvo naudojamas tokios sudėties betono mišinys (kg/m3): • cementas – 430; • klintmilčiai – 60; • smėlis 0/2 – 855; • granitinė skalda 2/8 – 395; • granitinė skalda 8/11 – 480; • vanduo – 162; • priedas STACHEMENT 2701 – 7,96.

Gamybos metu buvo laikomasi šių taisyklių: • Kiekvieno maišymo apimtis buvo tokia pat – 1,86 m3, ir truko 240 sek.

• Betono mišinys buvo tikrinamas gamybos vietoje ir formavimo aikštelėje.

• Įtemptojo gelžbetonio elementai buvo išformuojami po 6–8 val.

Vidutiniai stipriai: po 8 val. – 42,3 MPa, po 12 val. – 57,7 MPa, po 24 val. – 76,8 MPa, po 28 parų – 92,1 MPa. Per visą gamybos laikotarpį formų apyvartumas buvo 2–3 formos per 24 val. Naudojant novatoriškiau-

sią polimerinį priedą STACHEMENT 2701, įvykdyti labai griežti surenkamųjų elementų gamintojo reikalavimai, buvo galima patogiai dirbti su specialiu cementu UltraVAL. Betono nelaidumo vandeniui ir šalčio atsparumo bandymai viršijo W12 ir F200 reikalavimus.

Betono mišinio gamybą galite pamatyti atsidarę filmo nuorodą http://yuotu.be/WX0zZrt0yCO

Tomasz Nowacki, „Stachema Polska“, www.stachema.pl Vidmantas Vaišnoras, UAB „Variva“, www.variva.lt Vladas Jakštas, UAB „Stachelita“, www.stachema.lt

45

žvilgsnis 2013 2013 Nr. Nr. 33 žvilgsnis

2013 Nr. 3 žvilgsnis

kotarpis yra 40 metų. Deramai prižiūrima ji gali būti eksploatuojama ir ilgiau. Betono dangos priežiūra iki 20–25 eksploatavimo metų paprastai apsiriboja tik siūlių remontu, o tolesnė priklauso nuo dangos būklės. Atliekami siūlių tvirtinimo, įdėklų keitimo, plokščių perbetonavimo darbai, atnaujinamos eksploatacinės dangos paviršiaus charakteristikos.

Betono danga keliuose – bėda ar alternatyva?

Doc. dr. Audrius VAITKUS, mgr. Rita KLEIZIENĖ VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo institutas

Ekonomistai įrodė, kad susisiekimo komunikacijų infrastruktūra yra visos šalies ekonomikos atspindys. Išsivysčiusios šalys šio sektoriaus priežiūrai ir plėtrai skiria ženklią valstybės biudžeto dalį. Gerai išplėtota ir prižiūrima susisiekimo komunikacijų infrastruktūra ne tik garantuoja saugias, patogias, greitas keliones, bet ir reprezentuoja valstybę svečiams.

Būtina rinktis tvarią dangą Norint užtikrinti gerą šios infrastruktūros būklę bei tvarų naudojimą, reikia daugelio priemonių ir procedūrų.

Kalbant konkrečiai apie vieną susisiekimo komunikacijų statinių grupę – Lietuvos automobilių kelius – išskirtina keletas pagrindinių problemų.

Spartus automobilizacijos augimas, nuolat didėjantis automobilių transporto eismo intensyvumas, krovinių pervežimo apimtys, nepakankamas kelių priežiūros bei plėtros finansavimas kelia naujų iššūkių. Vos prieš 10–15 metų projektuoti ir nutiesti ar rekonstruoti keliai šiandien jau lai-

46

komi nepakankamai funkcionaliais: ne tokie pralaidūs, tvarūs, saugūs, informatyvūs. Todėl plėtojant ir atnaujinant valstybės turtą – automobilių kelius – būtina taikyti novatoriškus principus. Vienas tokių – tvarios automobilių kelių dangos naudojimas.

Kelio dangos konstrukcija – tai daugiasluoksnė sistema, susidedanti iš dangos ir pagrindo sluoksnių, įrengtų ant sutankinto žemės sankasos paviršiaus. Šios sistemos funkcionavimas ypač priklauso nuo viršutinio konstrukcinio sluoksnio (dangos) medžiagos rūšies ir ypatybių. Automobilių kelių ir gatvių danga pagal rūšis skirstoma į tris pagrindines grupes:

• nestandžioji – vienasluoksnė arba daugiasluoksnė asfalto danga, įrengta ant surištojo ar nesurištojo mineralinių medžiagų pagrindo sluoksnio; • pusiau standžioji – asfalto danga, įrengta ant standaus dangos (pagrindo) sluoksnio; • standžioji – betono dangos sluoksnis, įrengtas ant nestandaus pagrindo sluoksnio.

Asfalto dangos alternatyva Ir Lietuvos, ir kitų šalių automobilių keliuose bei gatvėse dažniausiai klojama nestandžioji, t. y. asfalto, danga.

Svarbu paminėti, kad ji projektuojama 15–20 metų laikotarpiui, tačiau jau pirmaisiais eksploatavimo metais susidaro pažaidų, ir jų nuolatos daugėja. Asfalto danga remontuojama 8–10 eksploatavimo metais: pažaidos užtaisomos, paviršius apdorojamas, nusidėvėjęs sluoksnis pakeičiamas nauju. Tiesa, nusidėvėjęs sluoksnis dažniausiai keičiamas nauju 15–17 dangos eksploatavimo metais. Priklausomai nuo eksploatavimo sąlygų dažnai tenka keisti apatinį, o kartais – net pagrindo sluoksnį.

Eksploatacinis tinkamai įrengtos standžiosios, t. y. betono, dangos lai-

Nuomonės prieštaringos Dėl nuolat didėjančio sunkiojo transporto intensyvumo, pervežamų krovinių kiekio ir svorio asfalto danga degraduoja greičiau. Nuolat augančios išlaidos kelių priežiūrai verčia susimąstyti apie betono dangos naudojimą Lietuvos automobilių kelių ir gatvių tiesyboje.

Tačiau šiuo klausimu nuomonės prieštaringos. Yra nuostata, kad betono danga nepasiteisins, nes sunkiojo transporto srautai yra per maži, betono dangos eksploatavimas sudėtingas ir brangus, ja važiuoti nepatogu ir nesaugu. Vis dėlto ar šios abejonės pagrįstos? Ar tikrai šiandienos betono dangos įrengimo technologijos neužtikrina gerų važiavimo sąlygų? Ar išties betono danga ekonomiškai neefektyvi? O gal kaip tik tai yra šiuolaikinių technologijų produktas, skatinantis naudoti vietines medžiagas: smėlį, žvyrą, portlandcementį?

Taikytina sunkiojo transporto eismui Austrijos mokslininkas Giunteris Breyeris teigia, kad, sunkiojo transporto

Betono dangos įrengimas.

Europos betono dangos asociacijos EUPAVE teigimu, neigiamas betono dangos gamybos, įrengimo ir priežiūros poveikis aplinkai yra 9,6 karto mažesnis nei asfalto. Betono danga yra šviesi, todėl tamsiuoju paros metu gerėja matomumas – keliams su betono danga apšviesti reikia iki 31 proc. mažiau elektros energijos. Šviesi kelio ar gatvės danga mažiau įkaista negu tamsi – betono paviršiaus temperatūra yra iki 12°C žemesnė nei asfalto dangos. Betono dangos stiprumas nuo temperatūros poveikio nesikeičia arba keičiasi labai nežymiai, o asfalto dangos stiprumas esant aukštai aplinkos temperatūrai mažėja, dėl to susidaro plastinių deformacijų.

1 pav. Sujungtų betono plokščių dangos konstrukcijos schema.

2 pav. Deformacinių siūlių konstrukcijos. Skersinės: susitraukimo (a), išsiplėtimo (b), technologinės (c).

Išilginės: susitraukimo (d) ir technologinės (e1 ir e2).

47

žvilgsnis 2013 Nr. 3

eismui siekiant > 8000 automobilių per parą, betono danga yra vienareikšmiškai pranašesnė už asfalto ir ją naudoti ekonomiškai naudingiau. Sunkiojo transporto eismui kintant 5000÷8000 automobilių per parą, reikia atlikti ekonominio efektyvumo skaičiavimus.

Kai danga veikiama ypatingąja apkrova (esant transporto priemonių stabdymui, greitėjimui, statinėms apkrovoms, lėtaeigiam ir (arba) nepertraukiamam sunkiojo transporto srautui), betono danga gali būti efektyvi ir esant mažesniems eismo srautams.

Betono danga dažniausiai naudojama įrengiant aerodromų, krantinių ir sandėliavimo aikštelių dangas. Taip pat ji įrengiama magistraliniuose keliuose ir greitojo eismo gatvėse, kur fiksuojamas didelis sunkiojo transporto eismo intensyvumas, apkrautose gatvių sankryžų zonose ir visuomeninio transporto eismo juostose.

Daugiausia betono dangos keliuose įrengta Kinijoje – apie 2460 tūkst. kilometrų, Jungtinėse Amerikos Valstijose – 130,4 tūkst. kilometrų, Rusijoje – 8,1 tūkst. kilometrų. Betono danga plačiai naudojama ir Europoje: Belgijoje (apie 25,5 tūkst. kilometrų), Vokietijoje (apie 5,5 tūkst. kilometrų). Pastaruoju metu ji dažnai naudojama Lenkijos bei Čekijos kelių tiesyboje.

Taikymas Lietuvoje Lietuvoje betono dangos įrengta vos 72,5 kilometro, ir tai nesudaro nė 1 proc. kelių tinklo. Magistralinio kelio A14 Vilnius–Utena betono danga buvo pradėta kloti 1975 metais. Kelias atidarytas 1987-aisiais, taigi skaičiuojami 26-i jo eksploatavimo metai. Nors važiuoti šiuo keliu nėra komfortabilu dėl padidėjusių tarpų deformacinėse siūlėse, plastinių deformacijų dangoje nėra. Šiame kelyje betono danga nepasiteisino dėl galimo netinkamo įrengimo bei priežiūros ir suformavo prieštaringą nuomonę apie betono dangą.

Lietuvoje betono danga naudojama ne tik keliams. Prieš 30–40 metų ji buvo įrengta dalyje Vilniaus oro uosto kilimo–tūpimo tako ir Šiaulių karinio oro uosto kilimo–tūpimo take. Surenkamų betono plokščių danga naudota Kauno aerodromo kilimo–tūpimo takui ir peronui įrengti. Taip pat reikėtų pasidžiaugti, kad 2010 metais Lietuvos kelių tiesybos įmonės, taikydamos klo-

48

2013 Nr. 3 žvilgsnis

tuvo slenkamaisiais klojiniais technologiją, sėkmingai įrengė betono dangą Šiaulių aerodromo orlaivių stovėjimo vietose. Čia buvo panaudota šiuolaikinė technologija įrengiant skersines ir išilgines deformacines siūles.

Skirtingos technologijos Priklausomai nuo įrengimo ir armavimo skiriami keturi pagrindiniai betono dangos tipai: • Sujungtų betono plokščių danga – iš nearmuoto betono, kuris kietėdamas skersine kryptimi supjaustomas į 3,5÷6,0 metrų ilgio plokštes, jos sujungiamos specialiais strypais (įdėklais).

Danga taisyklingos formos stačiakampiais pjaustoma siekiant išvengti neprognozuojamų plyšių atsiradimo; • Sujungtų gelžbetonio plokščių danga – iš armuoto betono 10–15 metrų ilgio plokščių, sujungtų inkariniais strypais ir įdėklais. Šio tipo danga gali būti įrengiama iš surenkamų elementų, pagamintų gamykloje arba kelyje; • Nepertraukiamai armuota betono danga – iš armuoto per visą ilgį betono, kurio galuose (kito tipo dangos sandūroje) arba prie kitų statinių (pastatų, tiltų, viadukų ir pan.) armatūra yra užinkaruojama. Šio tipo danga klojama objekte prieš tai surinkus armatūros tinklą. Dangoje nėra deformacinių siūlių, nes kietėjant betonui natūraliai susiformavę mikroplyšiai standžiai sujungiami armatūros tinklu; • Dispersiškai armuota betono danga – iš metalinėmis fibromis patobulinto betono. Klojama taip, kaip ir sujungtų betono plokščių danga – kietėdama supjaustoma į plokštes, kurių sukibimą pagerina fibros. Naudojama nedidelio eismo intensyvumo keliams.

Dažniausiai klojama sujungtų betono plokščių danga, nes ją įrengti yra ekonomiškiausia ir užima mažiausiai laiko (1 pav.).

Norint kontroliuoti betono dangoje vykstančius susitraukimo (kietėjant betonui) ir plokščių išsiplėtimo bei susitraukimo (keičiantis aplinkos temperatūrai) įtempimus, turi būti įrengiamos deformacinės skersinės ir išilginės siūlės (2 pav.). Betonui pasiekus norminį stiprumą ir sukietėjus, deformacinės siūlės turi būti užsandarinamos bitumine mastika arba specialiu silikonu. Atstumai tarp siūlių priklauso nuo betono dangos sluoksnio storio ir pagrindo sluoksnių bei žemės

Apie Kelių tyrimo institutą Instituto tikslas – vykdyti mokslinius tarptautinio lygio susisiekimo komunikacijų tyrimus ir teikti inžinerines paslaugas. Siekdamas užsibrėžto tikslo institutas svariai prisideda prie tiesiamų bei rekonstruojamų kelių kokybės gerinimo.

Aukščiausių veiklos rezultatų siekiama bendradarbiaujant su VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių katedros mokslininkais. Kelių tyrimo institutas mokslinių tyrimų srityje aktyviai bendradarbiauja su Baltarusijos nacionaliniu kelių tyrimo institutu BELDORNII, Kelių ir tiltų tyrimo institutu Varšuvoje IBDIM. Institutas yra šių organizacijų narys: Statybos produktų bandymų laboratorijų asociacijos, Statybos medžiagų, sistemų ir statinių laboratorijų ir ekspertų tarptautinės sąjungos (RILEM), Tarptautinės geosintetinių medžiagų asociacijos (IGS), Pasaulio kelininkų asociacijos (PIARC) techninio komiteto „Kelio dangos“, Europos nacionalinių kelių tyrimo laboratorijų asociacijos (FEHRL).

sankasos stiprumo, tačiau dažniausiai atstumas būna 5 metrų. Šiuolaikinė sujungtų betono plokščių danga įrengiama klotuvais slenkančių klojinių principu. Klojama betono danga tankinama giluminiais vibratoriais, jos tekstūra formuojama prie klotuvo galo prikabinta lyginamąja mente. Paklotą dangą būtina apsaugoti nuo per greito išdžiūvimo ir per didelio drėgmės (lietaus) poveikio. Pradėjus betonui kietėti, ne vėliau kaip po 2 dienų nuo paklojimo dangoje turi būti išpjaunamos deformacinės siūlės.

Betonui pasiekus norminį stiprį, jos užsandarinamos.

Remiasi tyrimų rezultatais Siekiant nustatyti, ar Lietuvoje gaminamas betonas gali būti naudojamas kelių tiesyboje, Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos inžinerijos fakulteto Kelių tyrimo instituto akredituotoje Automobilių kelių mokslo laboratorijoje buvo atlikti betono stiprio gniuždant bandymai. Laboratorijoje buvo bandomi skirtingų gamintojų ir

stiprumo klasių įvairių objektų statybos metu pagaminti kontroliniai betono bandiniai. Tyrimo metu nustatyta, kad Lietuvoje gaminamo betono stipris gniuždant skiriasi priklausomai nuo gamintojo gamybos proceso. Norint naudoti betoną kelių tiesyboje ir siekiant užtikrinti betono dangos homogeniškumą, rekomenduojama atidžiai tikrinti betono produkcijos kokybę ir atitinkamai reguliuoti gamybos procesą.

Tęsdami mokslinius tyrimus Kelių tyrimo instituto specialistai atliko asfalto ir betono dangos taikymo greitojo eismo gatvei rekonstruoti sustambintą ekonominį vertinimą. Skaičiavimams buvo pasirinkta Vilniaus miesto greitojo eismo gatvės (Savanorių pr.) 100 metrų ilgio atkarpos rekonstrukcija ir priežiūra 35 metams. Esama asfalto danga yra degradavusi, susidėvėjusi, joje dėl temperatūros svyravimų atsirado plyšių – susidarė 50–70 milimetrų gylio provėžų.

Projektinė apkrova buvo apskaičiuota 35 metų eksploataciniam laikotarpiui įvertinant perspektyvinį sunkiojo transporto eismo intensyvumo kitimą. Nu-

statyta, kad projektinė rekonstruojamos atkarpos dangos konstrukcijos klasė turėtų būti SV. Ekonominio vertinimo metu buvo lyginami trijų sluoksnių asfalto dangos, kurios bendras storis – 28 centimetrai, ir vieno 26 centimetrų storio betono dangos, kurioje kas 5 metrus įrengiamos skersinės susitraukimo ir kas 30 metrų – skersinės išsiplėtimo siūlės, variantai.

Rekonstravimo išlaidos buvo vertinamos pagal tris kriterijus: paruošiamuosius darbus, dangos įrengimą ir remonto darbus 35 metų eksploataciniam laikotarpiui. Asfalto dangos remontas numatytas 15, 23 ir 29 eksploatavimo metais. Betono dangos remontas – 20 ir 30 eksploatavimo metais.

Tyrimo metu nustatyta, kad betono dangos 35 metų eksploatacijos laikotarpiui remonto darbų sąnaudos yra net 80 proc. mažesnės už asfalto dangos to paties periodo remonto darbų sąnaudas. Bendrosios išlaidos 100 metrų ilgio ir 12 metrų pločio (3 eismo juostų) dangos rekonstrukcijai betono danga yra 37 proc. (479 745,26

Lt) mažesnės nei asfalto dangos (758 915,51 Lt). Atsižvelgiant į išlaidas eksploatavimo metu, tinkamai įrengta ir prižiūrėta betono danga gali būti ekonomiškai labai patraukli.

Senkantys naftos ištekliai lemia naftos produktų kainos kilimą. Ekonomistų teigimu, ateityje ji turėtų ir toliau didėti. Todėl labai svarbu ieškoti alternatyvių sprendinių ir būdų siekiant mažinti sąnaudas kelių tiesybai, tačiau tiesiant ir kuriant novatorišką, saugų, tvarų bei ekonomišką kelią. Betono danga tam tikrais atvejais gali būti efektyvesnė už asfalto ir naudotina keliams bei gatvėms.

Juolab kad taip būtų skatinama pasitelkti valstybės vidaus išteklius.

Apibendrinant galima teigti, kad betono dangos taikymo Lietuvos automobilių keliams ir gatvėms modelis turi būti pagrįstas gerąja kitų šalių patirtimi ir mokslinių tyrimų bei eksperimentinės plėtros principais.

GRIOVIMO IR STATYBOS DARBAI • Griovimo darbai • Angų pjovimas ir kirtimas • Sąramų, metalinių konstrukcijų montavimas • Ekskavatorių, buldozerių nuoma • Mini krautuvų nuoma • Hidraulinių plaktukų nuoma • Savivarčių, savikrovių nuoma • Statybinio laužo išvežimas • Statybos darbai Mosėdžio g. 7-108, LT-48177 Kaunas Tel. / faks. +370 37 26 02 86 Mob. +370 659 98 349, +370 670 17 211 www.griovimodarbai.lt

49

efektyvus efektyvus pastatas pastatas 2013 2013 Nr. Nr. 33

2013 Nr. 3 efektyvus pastatas

neefektyvu investuoti į bendrabutinio tipo daugiabutį sostinės Šnipiškių rajone ar Savanorių prospekte – į namus, kurie beveik neturi ateities perspektyvų.

Ką daryti su tokiu būstu? Griauti. O tada efektyviai išnaudoti laisvą sklypą. „Renovacija gali būti efektyvi tuose šalies rajonuose, kurie yra labiau nutolę nuo sostinės ar kitų didmiesčių. Ten demografinė padėtis tokia, kad šimtui senelių tenka penkiasdešimt vaikaičių.

Akivaizdu, naujo būsto čia greitai nebus statoma, tad atnaujinti senus galbūt verta. O ten, kur gyventojų nemažėja ir naujas būstas turi paklausą, reikia gerai pasvarstyti, ar efektyvu renovuoti. Man tai tolygu mėginimui naujam gyvenimui prikelti seną sovietinį automobilį sumontuojant vieną kitą vakarietišką detalę“, – sakė M. Pakalnis.

Efektyvi renovacija – ne vien geresnė sienų varža Prof. Č. Ignatavičiaus teigimu, renovuojant senus daugiabučius šilumos sutaupymas didėja, vadinasi, gerėja ir atliktų darbų kokybė.

Darius BABICKAS

Senus daugiabučius modernizuoti būtina. Ši tiesa, atrodo, nėra ginčijama. Bet kyla keli klausimai: ar tikrai visus daugiabučius racionalu renovuoti, ar renovuojant galima pasiekti gerų energijos naudojimo efektyvumo rodiklių, ar pastaraisiais metais atnaujinti pastatai gali būti tinkamas pavyzdys kitiems?

Keliasdešimt metų – be pokyčių Neseniai vykusiame Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos inicijuotame seminare „Renovacija 2013 – misija (ne)įmanoma?“ dalyviams buvo parodyta iš paukščio skrydžio daryta vieno iš sostinės gyvenamųjų namų kvartalų nuotrauka. Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis, rodydamas senų blokinių daugiabučių vaizdą klausė, ar kas gali pasakyti, kada maždaug daryta ši nuotrauka. „Vieni sako, kad ši nuotrauka daryta prieš metus, kitiems atrodo, kad prieš dešimt ar penkiolika, o gal dar seniau.

Tokie atsakymai liudija, kad senų daugiabučių padėtis jau ilgus metus nesikeičia. Taip, modernizacijos procesas stringa. Tad gal jis iš viso nereikalingas? Tam turbūt daugelis specialistų paprieštarautų: neatnaujinę senų pastatų turėsime nemažai problemų. O

50

modernizacija, mano manymu, stringa dėl to, kad paprasčiausiai neįvertinta, ko siekiame atnaujindami daugiabučius“, – sakė J. Antanaitis.

Nacionalinės pasyvaus namo asociacijos direktorius Aidas Vaičiulis neslėpė, kad jo vadovaujama asociacija – turbūt vienintelė, kuri džiaugiasi, jog renovacija stringa ir nevyksta taip, kaip vyko iki šiol. „Problema yra tai, kad užsakovai nesupranta, ką nori pasiekti modernizuodami daugiabučius, jų kompetencija to neleidžia. O kai nežinai, ko nori, gauni tai, ką tuo metu pasiūlo rinka. Sprendimai tikrai gali būti ne patys geriausi, vėliau, žinoma, juos visi kritikuos. Bet tai jau bus rezultatas to, kas buvo užsakyta“, – kalbėjo A. Vaičiulis.

Jis dar kartą priminė, kad pirmiausia reikia apibrėžti projektavimo užduotį: kokius kriterijus atitinkantį pastato renovacijos projektą parengti, kokius sprendimus numatyti siekiant išvengti vadinamųjų šalčio tiltų, kaip turėtų

Kada atsiperka investicija?

būti atnaujinami balkonai ir pan. Investiciniame projekte turėtų atsispindėti, kokie parametrai bus gauti investavus vienokią sumą, kokie – kitokią.

Vėl priminė griovimą Pagal atliktus skaičiavimus laikomasi nuostatos, kad miestas efektyvus tuomet, kai viename jo hektare gyvena vidutiniškai ne mažiau kaip 30 gyventojų. Tuomet apsimoka rajonus plėtoti, kurti socialinės bei inžinerinės infrastruktūros projektus ir juos įgyvendinti.

Sostinės savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ vyriausiasis architektas Mindaugas Pakalnis pateikė gyventojų išsidėstymą gyvenamuosiuose kvartaluose pagal amžių. Analizė parodė, kad jauni darbingo amžiaus žmonės daugiausia yra išsikraustę į priemiesčius. Arčiau centrinės miesto dalies didžioji dalis gyventojų yra pensinio amžiaus, jie įsikūrę senuose daugiabučiuose. Naujai pastatytuose gyvenamuosiuose kvartaluose dominuoja jaunesnio amžiaus žmonės. „Rajonus, kur yra senų daugiabučių, galima vadinti pensininkų kvartalais.

Vertinant tai peršasi išvada, kad reno-

vacijos procesas orientuotas į pensininkus. Ar bus efektyvi senų daugiabučių renovacija, jeigu laikui bėgant nebebus kam juose gyventi?“ – klausė M. Pakalnis.

Anot jo, sovietmečiu statytų kvartalų, kuriuose dabar stovi renovuotini namai, struktūra nėra saugi gyventi.

Butų planavimas ir kokybė neatitinka dabarties reikalavimų. Kambariai – atskirti vieni nuo kitų, prasti santechnikos mazgai, mažos virtuvės. Šeimos nariai kartais net nepabendrauja tarpusavyje. Toks būstas nėra patrauklus jauniems žmonėms“, – konstatavo architektas.

Kalbėdamas apie renovaciją M. Pakalnis pabrėžė, kad ne tik reikia žiūrėti, kaip atnaujinti sienas ar stogą ir pagerinti šiluminę varžą. Anot jo, būtina įvertinti ir gyvenimo kokybę, galvoti, kaip jaunus žmones pritraukti į miestą. Pavyzdžiu gali būti gyvenamieji kvartalai Vokietijos miestuose, kur tarp senų daugiabučių buvo suformuota sklypų ir ten leista statyti individualiuosius namus. Toks žingsnis buvo teisingas – apmirę kvartalai tarsi atgimė iš naujo.

O pas mus pasiūlyta renovaciją pradėti nuo pačios prasčiausios būklės daugiabučių. M. Pakalnio nuomone, tikrai

Putų polistirolo gamintojų ir vartotojų asociacijos prezidento prof. Česlovo Ignatavičiaus teigimu, didžiausia blogybė renovacijos procese – užsakovai ir rangovai mažai bendrauja su projektuotojais arba to visiškai nedaro. Dėl to ne visi sprendimai būna efektyvūs.

Lietuvos projektavimo inžinierių asociacijos valdybos pirmininkas Jonas Mulevičius pastebėjo, kad požiūris į renovaciją turi būti kompleksiškas.

Tik tuomet bus pasiektas efektyvumas.

O jo siekiant būtina nepamiršti kai kurių inžinerinių sprendimų: šilumos punktų atnaujinimo, ventiliacijos, langų su vėdinimo funkcija. Nepriėmus tam tikrų sprendimų ir neatlikus būtinų darbų, vėliau tikėtis gero rezultato beprasmiška.

Europos audito rūmai vertino ekonominį investicijų į energijos efektyvumą renovuojant visuomeninius pastatus Lietuvoje veiksmingumą.

Vertinimo rezultatas – investicijos neefektyvios, jų atsipirkimo laikas gali siekti 50 metų, o kraštutiniais atvejais – net 150. Taip yra dėl to, kad pasirenkami pernelyg brangūs, ekonomiškai ne visuomet naudingi sprendimai. Č. Ignatavičiaus teigimu, renovuojant senus daugiabučius šilumos sutaupymas didėja, vadinasi, gerėja ir atliktų darbų kokybė. O kalbant apie investicijų atsiperkamumą, jos yra kur kas veiksmingesnės – atsiperka per 4–6 metus. Panaudojus brangesnes sistemas atsipirkimo laikas pailgėja, tačiau neviršija dešimties metų.

51

architektūra 2013 Nr. 3 architektūra 2013 Nr. 3

2013 2013Nr. Nr.33 architektūra architek tūra

Kėdainių krematoriumas.

G. Česonio nuotr.

Blogos patirties šleifas Kaip tik dėl minėtų priežasčių Lietuvoje atvirų betono paviršių reta – betoną ar gelžbetonį įprasta slėpti: nutinkuoti, apklijuoti klinkerio plytelėmis ar kitaip apdailinti. „Sovietiniais metais betonas buvo tikrai baisus, ir žmonės iki šiol žegnojasi – šitaip daugiau nebenoriu.

Gaila – prarandame galimybę pasinaudoti betono privalumais. Pirmiausia tuo, kad kokybiškai išbetonavus nereikia daryti apdailos, – komentavo G. Natkevičius. – Tiesa, atlikti apdailą pasitelkiant šią medžiagą tikrai nėra paprasta, o gilintis į betono liejimo technologiją, tobulinti įgūdžius niekas nenori.“ Negausu ir tokių projektų. Vienu sėkmingiausių betono eksploatuotojų kolegos vadina architektą Audrių Ambrasą. G. Natkevičius mini bene patį pirmąjį ar bent vieną ryškesnių posovietiniu laikotarpiu atsiradusių objektų, kurio eksterjere panaudotas natūralus betonas – architektų Daliaus Nainio ir Jūratės Raguckienės suprojektuotą, 1999 metais pastatytą administracinį–komercinį pastatą Kęstučio ir D. Poškos gatvių sankryžoje Vilniuje. Šis darbas 2002 metais įvertintas Lietuvos architektų sąjungos prizu „Architektūrinė vinis“.

Klaidos suteikia šilumos

Laukia reabilitacijos Architektai stengiasi išsklaidyti slogų įspūdį, paliktą betoninių sovietmečio statinių

52

architektūra

Bitė RIMKUTĖ

Didelei daliai žmonių betono pilkumas asocijuojasi su pilka ir nevalyva sovietinių laikų mikrorajonų realybe. Ir tai, sako architektai Gintautas Natkevičius ir Rolandas Palekas, yra pagrindinė bei suprantama priežastis, kodėl ši medžiaga šiandien neretai vertinama skeptiškai.

Vokiškai kalbančiuose kraštuose, Šveicarijoje, taip pat Didžiojoje Britanijoje betonas – išties populiari medžiaga, o jo liejimo lygis yra kur kas aukštesnis. „Gal tai susiję su gilesnėmis jų betono liejimo tradicijomis, o gal mūsų technologinis raštingumas žemokas. Bet kuris turbūt pasakys: mes nemokame gražiai išlieti betono. Labai retai statybininkams pavyksta tinkamai susimodeliuoti klojinius ir nepriekaištingai atlikti technologinę dalį“, – problemą pripažino ir R. Palekas.

Iš tiesų viskas priklauso nuo požiūrio į betono liejiniuose pasitaikančias klaidas. Abu „Statybos ir architektūros“ kalbinti architektai linkę jas toleruoti, tvirtindami, kad taip tik parodo-

architektūra

53

2013 Nr. 3

Sovietiniais metais betonas buvo tikrai baisus, ir žmonės iki šiol žegnojasi – šitaip daugiau nebenoriu.

Gaila – prarandame galimybę pasinaudoti betono privalumais.

“

Banko „Swedbank“ administracinis pastatas Vilniuje.

G. Bartuškos nuotr.

šilumos objektui suteikiantis žmogaus rankos prisilietimo liudijimas.

Užsakovai patiki ne visada G. Natkevičius atkreipia dėmesį – betonui reikia priderintos aplinkos. Jis suskamba tada, kai šalia atsiranda kokybiška medžiaga: medis, stiklas ar kiliminė danga.

Architektas džiaugiasi savo sumanymu panaudoti trisluoksnę betono plokštę statant bendrovės „Yvabaltė“ žemės ūkio technikos prekybos ir priežiūros centrą Kėdainių rajone.

Ten panaudotos surenkamosios betono plokštės, kurios nuspalvinamos dar gamybos metu. Geltonas pernai

54

Labai retai statybininkams pavyksta tinkamai susimodeliuoti klojinius ir nepriekaištingai atlikti technologinę dalį.

“

Kėdainių krematoriumo vestibiulis.

G. Česonio nuotr.

išimtis. Čia iš betono išlietas įėjimo tambūras. Medžiaga ir šiuokart parodė savo kaprizingumą, bet nedidelės problemos buvo išspręstos lengviau nei 2005–2006 metais statant naująjį parodų centro „Litexpo“ pastatą, kur betoninė buvo visa prie įėjimo esanti siena bei kolonos. Tada užsakovai primygtinai prašė panaikinti išsiskyrusio cemento pienelio pėdsakus. „Aš pats to tikrai nebūčiau daręs, bet tąkart parinkome kuo mažiau natūralaus betono jausmą keičiančią emulsiją ir, padengę ją, išlyginome sienos spalvą“, – komentavo architektas.

2004–2005 metais sostinėje iškilusiame R. Paleko komandos projektuotame verslo centre „Victoria“ irgi turėjo būti atiduota duoklė betonui – tokią apdailą norėta padaryti visame komunikacijų branduolyje: laiptinėje, liftų aikštelėse. „Dėl tam tikrų priežasčių palikti natūralų, netinkuotą betoną neišėjo, tad tiesiog pajuokavome toje erdvėje eksponuodami tą patį betoną vaizduojančią fotografiką“, – pasakojo R. Palekas. Lankytojams betono poros primena mėnulio vaizdus.

Prieš kelerius metus R. Palekas ir jo kolegos buvo suprojektavę visą betoninį pastatą – tai buvo kultūros centro Siguldoje projektas. „Buvome jau net klojinius pasibraižę. Bet projektas neįgyvendintas, nes prasidėjo krizė, visi procesai sustojo, – apgailestavo R. Palekas. – Be to, tai būtų buvusi tikrai sudėtinga užduotis. Kartais nutinka, kad jau padaręs darbo brėžinius pamatai realias statybininkų galimybes ir supranti, kad nieko nebus – jie to tiesiog nepadarys.“

Rolandas PALEKAS Architektas

Gintautas NATKEVIČIUS Architektas

“

ma šios medžiagos gyvybė, atspindimi žmogaus gebėjimai, įamžinama sudrebėjusi ranka ir tas nesumeluotas tikrumas yra žavus.

Natūralių medžiagų šalininkams patrauklus ir betono vaizdo unikalumas, kurį galima lyginti su niekada nepasikartojančiu medžio rievės piešiniu.

Be to, vertinant pragmatiškai, tai yra išties tvirta ir atspari medžiaga.

G. Natkevičiaus ir R. Paleko simpatija betonui nėra deklaratyvi – jųdviejų kūryboje yra tai įrodančių darbų.

Išskirtinis šiuo požiūriu Lietuvos architektų sąjungos rengiamuose apdovanojimuose „Žvilgsnis į save 2010– 2012“ nominuotas G. Natkevičiaus suprojektuotas Kėdainių krematoriumas, kur atviri betono paviršiai palikti ir pastato išorėje, ir viduje, taigi rangovams teko įvykdyti itin sudėtingą užduotį – išlieti trisluoksnį betoną. „Kai betonas naudojamas fasade, jis turi būti tam tikro storio – 6–8 centimetrų, po juo turi būti apšiltinimas ir tada – vidinė konstruktyvinė medžiaga. Reikia išmanyti daug technologinių niuansų norint tai padaryti kokybiškai, o statybininkai, beje, nesidžiaugia ir tuo, kad vos pradėjus darbus reikia daryti dailyraštį, – aiškino G. Natkevičius. – Visiems priimtiniau pirmiausia lipdyti kreivą šleivą sieną, prie jos klijuoti putplastį arba akmens vatą ir tada, pačioje pabaigoje, atlikti apdailą.“ Nors technologinių klaidų liejant trigubą betoną išvengti nepavyko, architektas tvirtino, kad rangovų darbas vertas pagarbos. Betono įtrūkių pastebėjusius užsakovus architektas ramino tais pačiais argumentais – tai tik

2013 Nr. 3 architek tūra

“

architektūra

atidaryto centro pastatas šviečia iš tolo. „Tiesa, užsakovas buvo truputį išsigandęs dėl spalvos nelygumo. Supratome, kad jis kiek kitaip įsivaizdavo galutinį rezultatą, o ir minia patarėjų siūlė pastatą nudažyti lygiai. Bet čia ne plastikas, čia – akvarelė, gyva, besikeičianti spalva. Neseniai pravažiavau – jis tikrai puikiai atrodo: minkštas, jaukus pastatas“, – patikino G. Natkevičius.

R. Palekas vietos natūralaus betono fragmentams randa beveik visuose projektuojamuose objektuose. Prieš du mėnesius oficialiai atidarytas Vilniaus universiteto Mokslinės komunikacijos ir informacijos centras – ne

Administracinio–komercinio pastato Žvėryno rajone, Vilniuje, interjeras.

G. Bartuškos nuotr.

55

architektūra

2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 architek tūra

Betonavimas masę pilant iš apačios

Betonas be apdailos – jau ne tabu Atviri betono paviršiai – naujos galimybės architektams realizuojant savo sumanymus. Paslėpti betoną apdailos sluoksniu nesudėtinga. Todėl architektai linkę priimti iššūkį palikti jį atvirą kuo gražesniu paviršiumi. Ši mada skverbiasi ne tik į verslo objektus, bet ir gyvenamuosius, individualiuosius namus.

Reikalinga sinergija Paviršiaus kokybė priklauso ne tik nuo betonavimo. Didele dalimi galutinio produkto kokybę lemia žinios apie būsimą procesą: darbininkams reikia tiksliai išaiškinti, ką jie turi daryti, kokius klojinius naudoti, kaip tai daryti, kaip pilti betoną, kada nuimti klojinius.

Bendrovės „Doka Lietuva“ technologas Vytautas Adomavičius teigė, kad galutinis rezultatas geras bus tuomet, jeigu bus tiksliai išpildytos visos proceso dalys. Jeigu darbas organizuojamas ne kompleksiškai, o pavieniais žingsniais, garantuoti gerą rezultatą specialistas nedrįstų. „Įtakos turi daugelis faktorių. Antai jei oro temperatūra nuo 20 laipsnių nukrinta iki 5, porų skaičius paviršiuje gali padvigubėti. Nežinodami to ir

56

nenumatydami veiksnių, kaip minimizuoti šį neigiamą aspektą, kai kurie užsakovai dėl gauto prasto rezultato kaltina neva blogus klojinius. Toli gražu ne viskas priklauso nuo jų“, – sakė V. Adomavičius.

Svarbi detalė siekiant išgauti gražų atviro betono paviršių – reikia teisingai sutepti klojinius. Dažnai darbininkai, jeigu jiems nepaaiškinama, juos ištepa maksimaliai storu sluoksniu.

Vis dėlto per didelis tepalo sluoksnis betono paviršiaus išvaizdai kenkia.

Prie storesnio sluoksnio prilimpa daugiau dulkių, kitokių nešvarumų.

Reikia ir girdėti, ir suprasti Didžiausią įtaką padaromoms klaidoms, dėl kurių atviras betono paviršius neišgaunamas toks, kokio norima, turi darbininkų kvalifikacijos stoka.

Toliau seka betono sudėtis, jo tankis, užpylimas, armatūros projektavimas bei jos tankis. Tik trečioje vietoje pagal įtakos faktorius – klojiniai bei jų paruošimas. „Darbininkų kvalifikacija turi maždaug 70 proc. įtakos galutiniam rezultatui. Apie 20 proc. lemia betonas ir armatūra, o likusią dalį – klojiniai ir jų paruošimas. Viena vertus, jeigu darbininkas žinos, kad tepant mažesnį tepalo sluoksnį betono paviršius bus gražesnis, jis taip ir darys. O jei nežinos – dirbs taip, kaip išmanys. Kita vertus, reikia, kad darbininkai ne tik išklausytų jiems suteikiamą informaciją apie teisingą darbų atlikimo eigą, bet ir ją suprastų“, – kalbėjo V. Adomavičius.

Panašiai yra ir su betono tankinimu.

Dažnai darbininkai, manydami, kad gražesnis paviršius taps betoną labiau suvibravus, persistengia. Ilgiau vibruojamas betonas persisluoksniuoja, dėl to paviršius nebebūna gražiausios išvaizdos. Specialisto teigimu, visuose procesuose turi būti laikomasi optimalių reikalavimų.

Betono parinkimas turi įtakos jo lygumui, vadinasi, ir atsparumui atmosferos poveikiui. Žinoma, vertikalius paviršius reikia ne taip smarkiai papildomai apsaugoti nuo atmosferos poveikio, nes tokiais vanduo paprasčiausiai nubėga. Jis užsilaiko tik didesniuose plyšiuose ar porose. Horizonta-

lius paviršius privalu apsaugoti labiau, todėl jiems tinkamas ilgaamžiškumą užtikrinantis betonas.

Kaina – jau kitokia Įvairios sandūros, kuriose aiškiai matyti pasislinkimų, bene labiausiai krinta į akis kaip prasto darbo įrodymas.

Todėl ypač svarbu užtikrinti, kad kito etapo betonavimui ruošiami klojiniai nepasislinktų ir išliktų lygios plokštumos. Yra papildomų priemonių klojiniams užsandarinti, kad betono masė nepratekėtų ir nesugadintų paviršiaus. „Kai norima palikti atvirą betono paviršių, medžiagų, įrangos bei darbų atlikimo kaina išauga kone pusantro karto, negu betonuojant konstrukcijas ir žinant, kad jos bus padengtos apdailos sluoksniu. Atviram betono paviršiui reikia ir papildomų priemonių, ir geresnių medžiagų, ir dar pastudijuoti technologijas“, – lygino bendrovės „Doka Lietuva“ projektų vadovas Arūnas Stašauskas.

Anot jo, statybos darbus atliekančios įmonės to neįvertina. Norėdamos gauti užsakymų, jos pasišauna išlieti betoną už standartinę kainą, tačiau vėliau paaiškėja, kad rezultatas – prastas. Rangovai tikrai ne visuomet pasirenka teisingą kelią, pirminiuose projekto įgyvendinimo etapuose nebendraudami su archi-

tektais ir projektuotojais. O tai sumažintų broko ar padaromų klaidų įtaką. „Dažnas atvejis, kai atvykstama išsinuomoti klojinius jau užsakius betoną.

Tuomet dirbama skubotai, nepaisoma svarbių detalių. Žodžiu, netinkamai pasiruošiama procesui. O eiliškumas turi būti toks: išklausyti architekto norus ir numatyti standartus tiems norams įgyvendinti – kokie turi būti klojiniai, kas gamins betoną, kas atliks darbus.

Toliau reikia supažindinti darbininkus, kaip teisingai atlikti darbus, išaiškinti visas smulkmenas, kurios gali turėti įtakos galutiniam rezultatui“, – pasakojo A. Stašauskas.

Betonas yra viena sudėtingiausių statybinių medžiagų, bet kartu ir universaliausia, todėl galima išgauti kuo įvairiausias formas. Svarbu tik kvalifikuotai atlikti darbus ir nesugadinti galutinio rezultato. Reikia ir gerų vykdytojų. Lietuvoje nedaug kompanijų, kurios galėtų drąsiai pareikšti, kad sugeba nepriekaištingai atlikti betonavimo darbus palikdamos atviro betono paviršius. „Pasitaiko įvairių situacijų. Ateina įmonės atstovas, ir jį domina tik vienas klausimas – kiek kainuoja klojinių nuoma. Nežinia, nei kokiems darbams reikia klojinių, nei kokios paskirties.

Tokių galima paklausti, ar jie pasakytų, kiek kainuoja metras knygų, sudėtų lentynoje“, – kalbėjo „Doka Lietuva“ atstovas V. Adomavičius.

Gražesnį atvirą betono paviršių galima išgauti naudojant technologiją, kai betonas ne pilamas iš viršaus, bet paduodamas iš apačios. Tačiau tokiam darbui reikia rimtai pasiruošti. Pavyzdžiui, norint išbetonuoti 3 metrų aukščio sieną paduodamas betonas klojinius slegia maždaug 7 tonų svoriu. Toli gražu ne kiekviena klojinių sistema atlaiko tokį slėgį.

Tokiu atveju projektuojant klojinius reikėtų numatyti, kokiu aukščiu išdėstyti betono padavimo angas, kad susidarytų kuo mažesnis slėgis. Viena vertus, pilant betoną iš apačios galimas mažesnis medžiagos išsisluoksniavimas.

Kita vertus, kildamas iš apačios betonas labiau užpildo visas poras, masė mažiau pakimba ant armatūros. Pilant betoną iš apačios, į masę patenka mažiau oro, negu pilant iš viršaus. Jeigu naudojamas savaime sutankėjantis betonas (pilant betoną iš apačios tokį ir reikia naudoti), neužpildytų porų lieka dar mažiau. Tačiau toks betonas yra kur kas brangesnis, ir ne kiekviena gamykla gali pagaminti kokybiško savaime sutankėjančio betono.

Pilant betoną iš apačios, galima labiau kontroliuoti ir jo kiekį. Pilant iš viršaus, jį būtina suvibruoti. O kai vibruojant užsipildo visos ertmės, reikia papildomai pripilti masės, kad užsipildytų visas norimas klojinio plotas. Paduodant betoną iš apačios, jo nereikia vibruoti, be to, galima tiksliai matyti, kokį kiekį masės pilti į klojinį. Paduodamas iš apačios betonas pasiskirsto tolygiai.

Specialistai įžvelgia dar vieną teigiamą aspektą pilant betoną iš apačios. Kadangi nereikia naudoti vibratoriaus arba jis naudojamas minimaliai, mažėja triukšmo lygis statybvietėje.

Eliminuojamas ir neigiamas poveikis žmonių sveikatai dėl paties vibratoriaus naudojimo. Mat ilgą laiką padirbus šiuo įrankiu tenka nemažas krūvis sąnariams.

Vis dėlto klojinių sistemos paduodant betoną iš apačios tvirtumas riboja maksimalų betonuojamos konstrukcijos aukštį. Žinoma, skirtingos klojinių sistemos išlaiko skirtingą slėgį. Tačiau skaičiuojama, kad aukštesnę kaip 2,3 metro sieną pilant betoną iš apačios vargu ar įmanoma išbetonuoti per vieną kartą.

Specialistai teigia, kad betonavimas pilant masę iš apačios yra kur kas sudėtingesnis. Dažniausiai jis pasiteisina tose vietose, kur neįmanoma betoną pilti iš viršaus.

57

architektūra

2013 Nr. Nr. 33 architek ARCHITEKTŪRA 2013 tūra

2013 Nr. 3

Paviršių įvairovė – beribė

Pastaruoju metu populiaru ne betono konstrukcijas maskuoti apdailos medžiagomis, bet jo paviršiui suteikti faktūrą, ornamentus. Tokiu atveju prie klojinių klijuojamos vadinamosios matricos. Jos yra tarsi trafaretai, kurių būna kuo įvairiausių raštų: medžio, plytų mūro, akmens, augalų bei kitokių imitacijų. Tokios priemonės leidžia įgyvendinti įvairesnius architektų sumanymus.

Viena žinomiausių pasaulyje kompanijų, gaminančių įvairios faktūros matricas ir medžiagas reljefiniam betono paviršiui formuoti, yra vokiečių įmonė RECKLI. Lietuvoje šiai kompanijai atstovauja bendrovė „Delta Nova“.

RECKLI matricų teikiamas galimybes Lietuvoje jau kurį laiką naudoja surenkamojo gelžbetonio elementų – sienų plokščių – gamintojai („Betonika“, „Aksa“, „Markučiai“). Formuojant monolitinius betono paviršius Lietuvoje atvejų, kai buvo panaudotos matricos

58

norimai faktūrai išgauti, kol kas dar nepasitaikė.

Naudojant matricas, betoninis paviršius gali būti stilizuojamas ne tik kaip statybinės apdailos medžiagos,

bet net ir kaip glamžytas audinys. Ant jo galima išgauti ir nuotraukos atvaizdą. RECKLI taip pat turi specialių natūralių vandens pagrindu pagamintų dažų betono paviršiui. Jie įsigeria į

betoną suteikdami norimą atspalvį, bet nesudarydami plėvelės. Todėl betono paviršiaus faktūra lieka natūrali.

Taip pat yra specialių rūgščių atviro betono efektui (kai matomas mineralinis betono užpildas) išgauti.

Kalbant apie matricas, jų yra kelių skirtingų variantų. Standartinės ma-

tricos rašto gylis – iki 20 milimetrų.

Standartiniame kataloge yra daugiau kaip 150 skirtingų reljefų tokių matricų. Kitas variantas – matricų reljefo gylis yra didesnis nei 20 milimetrų.

Tokių matricų kataloge yra daugiau nei 50 raštų. Taip pat yra individualios bei vienkartinės matricos.

Standartines ir individualias matricas galima naudoti iki 100 kartų. Žinoma, svarbu laikytis gamintojo rekomendacijų ir reikalavimų, kaip teisingai atlikti darbus. Nuo to priklauso ne tik matricos naudojimo dažnumas, bet ir paviršiaus kokybė.

59

R

R

Paveldui – profesionalūs sprendimai Atgimusiame dvare šeimininkaus menininkai Šakių rajone esančiame Zyplių dvare tvarkybos darbai nesibaigia kone dešimtmetį. Tiek laiko dvaro šeimininku vadinamas Lukšių seniūnas Vidas Cikana nenuilsdamas varstė rajono ir sostinės valdininkų kabinetų duris įrodinėdamas, kad Zyplių dvaro pastatai verti būti atgaivinti.

Dviejų šimtmečių istorija Vienas jauniausių Lietuvoje Zyplių dvaras netoli Lukšių pastatytas XIX amžiaus viduryje. XIX amžiaus pabaigoje jis buvo iš esmės pertvarkytas, tuomet architektūrinis pastatų ansamblis įgavo istorizmo epochos bruožų. 1919–1922 metais Zypliuose veikė kunigų seminarija, vėliau – iki Antrojo pasaulinio karo – žemės ūkio mokykla. Po karo rūmuose įkurta kolūkio valdyba, ligoninė, vėliau – gyvenamosios patalpos. Dvaro istorijoje būta metų, kai rūmuose kolūkiečiai

60

augino kiaules, o krosnis kūreno kambarių parketu, tad dvaras labai nugyventas.

2002–2003 metais restauruotas Zyplių dvaro rūmų stogas – taip istorinis pastatas išgelbėtas nuo pražūties. Vietiniams gyventojams padedant iš dalies sutvarkytas dvaro parkas, buvusiose arklidėse įsteigtas muziejus, galerija. Kultūros paveldo departamentui (KPD) skyrus lėšų, 2009 metais pakeisti dvaro rūmų langai, sutvarkyti pamatai, vandens nubėgimo latakai.

Išgelbėjo ES lėšos 2009-aisiais parengtas Zyplių dvaro rūmų, dviejų oficinų bei virtuvės restauravimo ir pritaikymo kultūriniam turizmui techninis projektas.

4,9 mln. litų numatytiems darbams atlikti skirta iš Europos Sąjungos fondų, lėšų skyrė ir Vyriausybė, KPD bei Šakių rajono savivaldybė. Rūmuose restauruotos patalpos ir atkurti interjerų elementai: krosnys, parketas, sienų plokštės, lipdiniai, laiptai, stalių gaminiai, restauruoti fasadai. Restauruoti ir dviejų oficinų bei virtuvės fasadai, sutvirtintos stogų konstrukcijos, pakeista stogų danga. Tvarkybos darbų projektą nuo 2010 metų sėkmingai realizavo Kaune įkurtos statybų bendrovės „Vilungė“ specialistai. Pagrindinis rūmų pastatas šiandien jau baigtas tvarkyti, kitiems, pasak įmonės direktoriaus Algimanto Visockio, kol kas bent negresia sugriūti. Pakeitus jų stogus, langus bei duris toliau laukiama valdžios dėmesio ir interjero tvarkybai reikalingų lėšų.

Pagrindiniame rūmų pastate rekonstruota pirmo aukšto perdanga.

Pakeistos medinių grindų sijos ir įrengtas naujas mozaikinis ąžuolo parketas. Pašalinus seno tinko sluoksnį, rūmų sienos naujai nutinkuotos ir perdažytos autentiškų spalvų dažais. Įrengtos ąžuolinės sienų plokštės, pokylių, parodų, šokių bei kultūros renginių salių sie-

nos išklijuotos tekstiliniais flizelino tapetais. Įrengta signalizacija, vėdinimo ir priešgaisrinės apsaugos sistemos. Nutiesti inžineriniai tinklai, naujai išvedžioti elektros tinklai.

Rūmuose veikia ir telefono ryšys bei internetas.

Remiantis rastais brėžiniais, vietos gyventojų prisiminimais bei išsaugotu istorinio koklio pavyzdžiu, nemažai pastangų, anot A. Visockio, prireikė trims autentiškoms koklinėms krosnims atkurti.

Nors Zyplių dvaro tvarkybos darbams planuota gauti 9 mln. litų, o sulaukta tik kiek daugiau nei pusės, UAB „Vilungė“ atstovų teigimu, darbų kokybė nenukentėjo. Dalį neplanuotų darbų minėtos įmonės specialistams teko atlikti ir savo lėšomis – būtent atkuriant pastato vidaus nuotekų sistemą, pertvarkant viso statinio lauko nuotekų sistemas ir pan., ką ir kalbėti apie aibę įvairių smulkių darbų. Lukšių seniūnas V. Cikana atidžiai stebėjo ir kontroliavo, kad medžiagos būtų panaudotos tokios, kokių reikia. „Pinigus taupėme, bet ne medžiagų ar ne iki galo padarytų darbų sąskaita“, – tvirtino UAB „Vilungė“ direktorius A. Visockis.

Sunkumų neišvengta Paveldo objekte privalu suderinti griežtus paveldosaugos ir kitus statinio reglamentus – vienodi reikalavimai taikomi ir naujos statybos pastatų projektams, ir paveldo objektams. Problemiška šiame objekte, anot A. Visockio, buvo įgyvendinti gaisrinės saugos reikalavimus. Išlikusiojo autentiško kamino vietoje pagal techninį projektą turėjo būti sumontuotas priešgaisrinis skydas. Nepažeidžiant autentiško kamino, priešgaisrinį skydą nuspręsta įrengti kitoje vietoje.

Nors šiam sprendimui prieštaravo specialistai, pavyko rasti bendrą sutarimą, kuris nesikirstų su paveldosaugos ir gaisrinės saugos reikalavimais.

UAB „Vilungė“ pakeitė ir dviejų oficinų bei virtuvės pastatų stogus, nutiesė inžinerinius lauko tinklus.

Naujais pakeisti mediniai pastatų langai ir durys. Jų restauruoti, išskyrus vieninteles oficinos įėjimo duris,

nebuvo įmanoma, nes, A. Visockio teigimu, visi langai ir durys buvo nusidėvėję nepataisomai.

Pirmiausia nuardyti griūvantys senieji stogai, pakeistos kai kurios perdangų sijos. Stogams dengti pasirinkta ilgaamžė aliumininė skarda. Šių dvaro pastatų interjeras vis dar laukia projektuotojų.

Dvaro rūmų ir dviejų oficinų bei virtuvės tvarkybos darbų projektas keistas keliskart – atsiradus papildomai informacijai ir iš žmonių pasakojimų, ir iš senesnės literatūros.

Pavyzdžiui, šviestuvai buvo suprojektuoti vienokie, tačiau įvertinus gautą informaciją parinkti kiti, artimesni autentiškiems. Jie buvo sukurti pagal Italijoje gaminamų šviestuvų pavyzdžius, kurie labiausiai atitinka autentiškus. Prieš pradedant tvarkybos darbus atlikti ir archeologiniai tyrimai. Jų metu rasti takeliai bei autentiškos tvoros segmentas.

Baigus tvarkybos darbus Zyplių dvaro lankytojai galės ne tik aplankyti galeriją bei tautodailės dirbinių muziejų, bet ir gauti rūpimą informaciją turizmo informacijos centre.

Taip pat jie galės užsisakyti konferencijų ar pokylių sales, pernakvoti čia įrengtame viešbutyje.

Paveldo tvarkybos darbai reikalauja profesionalumo, patirties ir žinių. Nuo 1995 metų veikiančios UAB „Vilungė“ specialistai darbo paveldo objektuose patirties sukaupė tvarkybos darbus atlikę senajame Kauno tardymo izoliatoriaus pastate, pagrindiniame Karinių oro pajėgų štabo pastate, atkuriant Sintautų pradinės mokyklos pastatą ir daugelyje kitų paveldosaugos objektų.

UAB „Vilungė“ Kapsų g. 96B, LT-44144 Kaunas Tel. +370 37 73 23 62 El. p. info@vilunge.lt www.vilunge.lt

61

Policijos nuovada Gruzijos Mestijos miestelyje.

pasaulis 2013 Nr. 3

Novatoriškos technologijos

2013 Nr. 3 pasau lis

Išbandymas jūros bangomis Norvegijoje Vienas Tvelandsbrua tilto, sujungsiančio Liodingą ir Vikaną Nordlande (Šiaurės Norvegija), iššūkių – iš karto už fiordo atsiverianti atvira jūra, kurios 10 metrų siekiančios bangos bus rimtas išbandymas technikos specialistams ir statybininkų komandai.

Tiltas eina per magistralinį kelią. Jo ilgis – 670 metrų, o išilginis nuolydis – ne mažesnis kaip 4,5 proc. Tilto forma primena spirale einančią kreivę su kintančiu spinduliu. Fiordą jis kerta „Saltfjorden“ septyniais tarpatramiais, kuriuos laiko šešios iki 13 metrų aukštį siekiančios atramos. Trys jų yra sudvejintos. Šioje statybvietėje naudojamos keturios „Doka“ gembinės formavimo pavažos. Kadangi antžeminė statinio dalis labai plati (22,6 metro), pavažoms naudojamos išilginės santvaros iš nuomojamų komponentų. Sienelės yra su nuolinkiu, todėl būtinai reikėjo išplatinti apatinį klojinį, o tai reiškė, kad apatinis tinklelis (įskaitant platformas) turi būti

Gulbių kaklai virš Zalcacho upės

Nieko nėra neįmanoma – šiuolaikinės technologijos leidžia įgyvendinti sudėtingiausius projektus neįtikimose vietose, ekstremaliomis sąlygomis ir per fantastiškai trumpą laiką.

Sprendimai išskirtinei architektūrai Gruzijos Kaukazo kalnuose dunksantis dar viduramžiais išaugęs Mestijos miestelis garsus daugybe iš akmens pastatytų gynybinių bokštų. Kadangi miestelis yra UNESCO pasaulinio paveldo vietovė ir pagrindinių žiemos sporto šakų centras, jo turizmo potencialas tikrai nemažas, o jam plėtoti Gruzijos vyriausybė deda nemažai pastangų. Akivaizdus tokių pastangų pavyzdys – naujasis policijos nuovados pastatas, pasižymintis novatoriška apdailinio betono architektūra.

Abu pastatus suprojektavo Berlyno J. Mayer H. architektų studija. Statant penkiaaukštį policijos nuovados

62

pastatą „Doka“ parūpino ypač našius klojinių sistemų sprendimus.

Nupjautos piramidės formos policijos nuovados pastatą dengia bangos formos stogas, suprojektuoti liepsnos formos langai. Visa pastato konstrukcija – iš apdailinio betono, kurio specifinė paviršiaus struktūra primena iš viduramžių laikų išlikusias akmenines miestelio pastatų sienas.

Savo geometrine forma pastatas panašus į piramidės pagrindą – taip siekta aliuzijos su akmeniniais Mestijos bokštais. Kadangi kylant į viršų nuo apatinės dalies, kurios plotas – 140 m², pastatas smailėja, klojinių elementus buvo galima panaudoti tik po vieną kartą. Dar sudėtingiau buvo tai,

kad esant įtemptam statybos darbų grafikui – visiems darbams turėtos tik 6 savaitės – prastovų negalėjo būti.

Todėl teko sumodeliuoti atitinkamą klojinių sistemų sprendimą, kurio esmė – 380 m² klojinių sistema „Top 50“ ir išradinga formavimo seka. Kol viena brigada rinko ir derino klojinių sistemą, kita tiesiai statybvietėje iš anksto surinkdavo kitam betonavimo segmentui skirtus klojinių sistemos skydus. Ypatinga betoninė apdaila išgauta į klojinius įdedant formuojančias matricas.

Dar vienas iššūkis buvo ertmės liepsnos formos langams, kurie fasade nusitęsia per kelis aukštus. Kiekviena ertmė unikali ir forma, ir matmenimis. Gamyklinėmis sąlygomis profesionaliai pagaminus surenkamąsias klojinio dalis, pavyko sutaupyti montavimo išlaidų ir iš betono gauti nepakartojamus rezultatus.

Lėheno hidroelektrinės Zalcburge pastatas išskirtinis daugeliu aspektų: originalia projekto architektūra, neįprasta vieta ir ypatingais matmenimis. Kartu visa tai kelia ir didžiulių iššūkių. Vienas jų – riboto dydžio statybvietėje Zalcacho vidurupyje tonas betono ir plieno ne tik paversti nepaprastai žavia bei funkcionalia forma, bet ir iki minimumo sumažinti statybos darbų keliamą poveikį aplinkiniams gyventojams bei aplinkai.

Kad pasiektų šiuos tikslus, konsorciumas projektus įgyvendina dviem atskirais etapais. Per pirmąjį etapą, 2010 metų rugsėjį–2011 metų gruodį, Zalcacho upės tėkmė nukreipta taip, kad dešiniajame upės krante atsirastų vietos statinio pamatų šachtai. Čia statybininkai pastatė pirmuosius tris užtvankos skyrius ir kertantį tiltą. Savitos formos užtvankos statiniai yra 2,5 metro pločio ir iki 50 metrų ilgio. Kiekvienas jų išlietas iš keturių sekcijų. Šioms 4,70 metro aukščio ir 12 metrų ilgio sekcijoms formuoti panaudota didelio našumo sienų klojinių sistema FF20.

Gatavi standartiniai elementai šiai klojinių sistemai suteikia privalumų, kuriuos turi klojiniai su medienos sijo-

sumontuotas taip, kad galėtų slankioti.

Tada statybininkai gali apatinį klojinį greitai ir saugiai pritaikyti prie kito segmento. CFT modulinė koncepcija leidžia efektyviai ir ekonomiškai prisitaikyti prie kintančio antžeminės platformos skerspjūvio.

Kai atėjo laikas statyti tris tilto atramas, nuo kurių turi pradėti judėti CFT, prireikė išskirtinio stiprumo klojinių sistemos, nes esant audringam orui fiorde susiformuojančios 10 metrų aukščio bangos naudojamiems įrengimams yra tikras patvarumo išbandymas. Kiekviena iš sudvejintų atramų buvo užbetonuota per vieną etapą. Kad klojinį būtų galima stabilizuoti, platformos pastatytos ant atramų apačioje esančių pamatų.

Vėjo sukuriamą apkrovą ašinis statramstis perkelia platformoms. Sta-

mis (nelieka rėmų atspaudo), ir kartu – rėminės klojinių sistemos tinklelio pranašumų.

Specialios FF20 klojinių sistemos elementų jungtys užtikrina, kad kėlimas kranu būtų saugus, o surinkta sistema – tvirta ir neslystanti.

Kaip fiksuojančius klojinius S raidės – gulbės kaklo – formos statiniams ir šoninėms sienoms statybos brigada naudojo iš klojinių sistemos „Top 50“, profiliuotų medienos karkasų ir „Dokaplex“ klojinių plokščių pagamintus elementus. Į statybvietę pristatytus elementus buvo galima naudoti iš karto. Klojinių plokštės, kurios buvo naudojamos išoriniam paviršiui suformuoti, leido sukurti nepriekaištingą apdailinio betono paviršių. Stambios, pakopinės, pagal užsakymą pagamintos platformos užtikrino saugią darbo aplinką atliekant betonavimo darbus.

Be to, reikalui esant kranu jas buvo galima perkelti į kitą padėtį.

tant platformas buvo naudojamos CFT sijos (iš gembinių formavimo pavažų) ir SL-1 sistemų sijos. Šie įrenginiai buvo naudojami ir statant atramų galvutes: sijos liko ant horizontaliai sumontuotų atraminių konstrukcijų rėmų, todėl gali atlaikyti atramų galvučių duodamą apkrovą. Atramų galvutės buvo užbetonuotos per tris etapus, tuo tikslu buvo naudojama klojinių sistema „Top 50“.

Tvelandsbrua tilto Norvegijoje statyba.

Lėheno hidroelektrinės Zalcburge statyba.

Pabaigus statinius dešiniajame upės krante, Zalcacho tėkmė nuo 2012 metų sausio nukreipta virš naujai pastatytų užtvankos skyrių, taip sukuriant vietą antrajam statybos darbų barui. Per antrąjį etapą, kuris pradėtas 2012 metų sausį ir truks iki 2013 metų vidurio, darbai vyksta kairiajame upės krante, ir bus statomas skiriamasis pylimas, elektrinės pastatas dviem „Kaplan“ tipo turbinoms su pasukamomis mentėmis ir virš vandens bei po vandeniu esančios šoninės sienos su žuvitakiu. Du hidroelektrinės blokai turėtų pradėti veikti 2013 metų gegužę.

63

pasaulis 2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 pasau lis

Gembinio tilto per Murešo upę Rumunijoje statyba.

Hidrauliniu būdu valdoma formavimo sistema sudėtingo skerspjūvio statiniams 2010 metais baigtas tiesti 57 kilometrų ilgio Gotardo geležinkelio tunelis taps centriniu elementu naujoje magistralėje, sujungsiančioje Europos šiaurės ir pietryčių regionus.

Geležinkelis, kurį tikimasi atidaryti 2017-aisiais, turėtų sumažinti krovininių ir lengvųjų automobilių eismo intensyvumą Centrinės Šveicarijos Alpėse.

Dėl sudėtingų geologinių vietovės sąlygų ilgiausio pasaulyje geležinkelio tunelio statyba buvo vertinama kaip ypatingo sudėtingumo projektas. Statyba truko 15 metų, kainavo apie 25 mlrd. litų.

Konsorciumas AGN turėjo užduotį atlikti statybos darbus Amstego ir Erstfeldo ruožuose. Abu yra šiaurinėje tunelio pusėje, o bendras abiejų ruožų ilgis – 19 kilometrų. Liejant vidines dviejų Y formos statinių, esančių Erstfeldo ruože, sienas, darbai vyko visą parą naudojant hidrauliniu būdu valdomas ir didžiausias pritaikymo galimybes turinčias „Doka“ tunelių formavimo pavažas.

64

Ilgiausio pasaulyje Gotardo geležinkelio tunelio statyba.

Modulinis sprendimas ypatingo skerspjūvio statiniams Rumunijos nacionalinė greitkelių statybos bendrovė 2011 metais šalies vaka-

Erstfeldo statybos ruožo ilgis – 7400 metrų. Statybininkai naudojosi tunelių gręžimo įrenginiais, o dvi Y formos atšakas suformavo atlikdami sprogdinimo darbus ir po to klodami betono dangą. Kiekvienos šiųdviejų atšakų ilgis – 400 metrų.

Pagrindinis abiejų Y formos atšakų statinio ypatumas yra tai, kad smarkiai

ruose tiesė 16,6 kilometro ilgio šalies A1 greitkelio ruožą. Šis projektas apėmė ir Arado aplinkkelį, kertantį Murešo upę.

Teko pastatyti naują tiltą, kurio bendras ilgis – 340 metrų. Per pačią upę einančios atkarpos ilgis – 150 metrų.

305 metrų ilgio gembinio tipo greitkelio ruožas per Murešo upę pastatytas kaip dviejų skyrių tiltas su dėžinio skerspjūvio sijomis ir vertikaliomis šoninėmis sienomis. Esant 900 metrų spinduliui, skerspjūvio nuolydis keitėsi nuo 2,5 iki 4,5 proc. 63 segmentams, kurių kiekvieno didžiausias ilgis buvo 5 metrai, išlieti panaudoti klojinių formavimo vežimėliai (CFT).

Dėl didelio statinio skerspjūvio pločio, kuris siekė 27,5 metro, tiltų statybos specialistai suprojektavo CFT su trimis išilginėmis santvaromis, surenkamomis iš modulių sistemos. Tokie dideli šios antžeminės statinio dalies matmenys reiškė, kad kiekvieno atskirai paimto segmento svoris siekė apie 300 tonų. Varomieji komponentai, kurie buvo sukonstruoti specialiai šiam projektui įgyvendinti, užtikrino, kad CFT į priekį galėtų judėti ir sklandžiai, ir greitai.

Dėl didžiulio pločio dugno tinklelyje būtinai reikėjo įrengti skersines sijas.

Tam tikslui panaudotos standartizuotos apatinės santvaros.

keičiasi skerspjūvis – nuo 5,72 metro pločio ir 7,92 metro aukščio pirmoje betonuojamoje sekcijoje iki 17,65 metro pločio ir 10,40 metro aukščio paskutinėje betonuojamoje sekcijoje. Suprojektavus 37-ias betonavimo sekcijas, statyba pradėta nuo plačiosios dalies, ir kiekviena paskesnė sekcija buvo vis mažesnio skerspjūvio.

65

konkursas 2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 konkursas

Makaronų konstruktorių varžybos

veikiamas spagetis, atlaikantis apie 5 kg apkrovą, gniuždymo atveju gali būti kelis ar net keliasdešimt kartų silpnesnis (priklausomai nuo jo ilgio).

Kitas labai sudėtingas uždavinys yra mazgų standumo (arba pasiduodamumo) įvertinimas – makaroninių tiltų atveju tam lemiamą įtaką turi naudojamų klijų ypatybės, o realių statinių atveju – varžtų, mazginių lakštų, plokštelių, virintinių siūlių išdėstymas.

Profesinėms pratyboms būsimieji architektai ir inžinieriai naudoja studentų mėgstamą produktą Sporto varžybose nugalėtojas aiškus ir neginčijamas beveik visada: laimi greičiausias, stipriausias, ištvermingiausias, taikliausias. Kokios varžybos galėtų atspindėti architektų, konstruktorių ir inžinierių gebėjimus? Kad ir statybos iš makaronų – jei varžybų dalyviai sutaria dėl žaidimo taisyklių ir randa objektyvius nugalėtojo išaiškinimo kriterijus.

Būtinos specialios žinios Pirmajame Lietuvoje čempionate „Makaronų tiltai 2012“, surengtame Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU), savo idėjas tikrino inžinerinės ir architektūrinės pakraipų studentai. Varžybų taisyklės paprastos: iš riboto kiekio medžiagų reikia sukonstruoti 1 metro tarpatramio tiltą. Statybai galima naudoti tik įprastus spagečius ir klijus, o bendra tilto masė turi būti ne didesnė kaip 1 kilogramas.

Pagamintas tiltas veikiamas koncentruota jėga tarpatramio viduryje tol, kol suyra. Laimėtoja skelbiama komanda, kurios sukonstruotas tiltas išlaiko didžiausią apkrovą.

Tokia tiltų iš makaronų statymo idėja kilo 1983 metais Okanagano kolegijoje Kanadoje. 1988-aisiais čia vyko pirmas atvirasis tiltų iš makaronų statymo čempionatas, kuriame galėjo dalyvauti studentai iš viso pasaulio. Nuo to laiko varžybų taisyklės nežymiai keitėsi, tačiau esminė idėja – ribotos masės tiltas turi išlaikyti maksimalią apkrovą – liko tokia pat. Šiandien galiojančios taisyklės leidžia tilto statybai naudoti tik spagečius, o tilto masė ir tarpatramis

66

turi atitikti minėtus svorio ir ilgio parametrus. Kasmet Okanagane rengiamos varžybos pripažintos oficialiu pasaulio čempionatu, kuriame dalyvauja komandos iš viso pasaulio universitetų.

2012 metais VGTU surengtos varžybos buvo tarsi nacionalinis čempionatas. Iš viso renginyje dalyvavo 6 komandos, pasirinkusios savitus ir architektūrinius, ir inžinerinius bei technologinius tilto sprendimus.

Varžybos – lyg praktinis darbas Iš esmės makaroninio tilto projektavimas ir statyba visiškai atitinka bet kurio realaus statinio projekto įgyvendinimą. Čia susiduriama su analogiškomis problemomis: architektūrinės formos paieška, projektavimu, kompiuterine analize, medžiagų sąnaudų optimizavimu, mazgų konstravimu.

Spagečiai šiam darbui pasirinkti neatsitiktinai – tai puikiai pažįstamas, nebrangus ir nepavojingas produktas.

Svarbu ir tai, kad spagečių mechaninė elgsena artima statybinio plieno profiliuočių. Grynojo tempimo veikiamas spagetis gali atlaikyti didžiules jėgas,

Makaronus klijavo kaip medieną Varžybose dalyvavusių komandų atliktos kompiuterinės analizės rezultatai kelis kartus skyrėsi nuo ekspe-

Dvigubos arkos konstrukcija: pagal skaičiavimus tiltas turėjo atlaikyti 2 kN (200 kg) jėgą, eksperimentinis rezultatas tesiekė 16,2 kg.

o gniuždomas greitai netenka pastovumo ir suklumpa. Jei spagetį pabandytume sulenkti, pastebėtume, kad ir lenkimui jis nėra atsparus – trapioji irtis vyksta veikiant visai mažoms apkrovoms. Analogiški mechaniniai dėsniai galioja ir realioms plieninėms spragoto tipo konstrukcijoms, sudarytoms iš mazguose sujungtų plieninių profiliuočių.

Kadangi medžiagų kiekis ribojamas ir statant tiltus, būtina siekti efektyvaus tempiamųjų, gniuždomųjų ir lenkiamųjų strypų stiprio išnaudojimo. Tuo tikslu reikia nustatyti kiekvieno atskiro strypo įrąžas.

Dauguma varžybose dalyvavusių komandų taikė kompiuterinės analizės metodus ir kūrė tiltų konstrukcijų skaičiavimo schemas naudodamosi tam tikromis baigtinių elementų programomis.

Prieš varžybas – eksperimentai Statybos inžinieriams yra žinoma, kad adekvatūs kompiuterinio skaičiavimo rezultatai gaunami tik tada, kai tiksliai apibūdinama mechaninė modeliavimui taikomų medžiagų elgsena. Tuo tikslu viena varžybose dalyvavusių komandų atliko eksperimentinius tyrimus tempiamajam įvairių makaronų rūšių stipriui nustatyti. Grynojo tempimo veikiamas spagetis, kurio

Arkinė tilto konstrukcija yra viena populiariausių tokiose varžybose.

Arkinius tiltus statė visos trys pirmąsias vietas užėmusios komandos.

rimentiškai nustatytos maksimalios apkrovos. Labai didelę įtaką tam turėjo ne tik sudėtingas strypo pastovumo ir mazgų pasiduodamumo vertinimas, bet ir technologiniai tilto statybos aspektai. Pirmiausia tam, kad tiltas atitiktų skaičiavimo schemą, statybos metu reikia išlaikyti idealią geometriją.

Net ir nedidelis nuokrypis nuo projektinio gali sukelti įrąžų persiskirstymą ir įtempių koncentraciją tam tikruose elementuose. Be to, ypač svarbi yra ir pačių tilto elementų gamyba. Nugalėtojų komanda pabrėžė, kad jos sėkmę iš esmės lėmė tai, kad gniuždomieji tilto elementai buvo pagaminti remiantis klijuotos medienos analogija, išvengiant susilpninimų skerspjūvyje ir elementų sandūrose.

Pirmą vietą čempionate laimėjo architektūros inžinerijos studentų komanda „Makarena“. Jos sukonstruotas tiltas atlaikė net 56,7 kilogramo ir buvo aiškus vakaro čempionas.

Beje, pats tiltas liko visiškai sveikas, lūžo tik centriniame mazge naudota medinė detalė. Antros vietos laimėtojų tiltas atlaikė 43,6, o trečios – 34 kilogramų apkrovą.

Tiltų iš makaronų konstravimo varžybos VGTU vyks ir šių metų lapkričio mėnesį. Čempionate „Makaronų tiltai 2013“ architektūrinius, inžinerinius ir konstravimo įgūdžius kviečiami išbandyti ir kitų Lietuvos universitetų studentai.

Parengė Ronaldas Jakubovskis, Tiltų ir specialiųjų statinių katedra, Statybos fakultetas, VGTU El. p. ronaldas.jakubovskis@vgtu.lt

skerspjūvio plotas sudaro apie 2 mm , atlaikė 4 kg apkrovą. Tokiu būdu tempiamasis medžiagos stipris sudaro 20–30 MPa (apie 100 kartų mažiau nei plieno). Tam, kad būtų įmanoma tinkamai įvertinti gniuždomųjų strypų pastovumą, ta pati komanda eksperimentuodama nustatė ir tilto konstravimui pasirinktų makaronų tamprumo modulį – jis buvo apie 200 kartų mažesnis negu statybinio plieno ir sudarė 1 GPa. Būtent gniuždomųjų strypų pastovumo užtikrinimas yra sudėtingiausia problema, su kuria susiduria ir tiltų iš makaronų, ir realių statinių projektuotojai. Sakykime, grynojo tempimo 2

Santvarinė tilto konstrukcija pasižymėjo grakštumu, bet ne didele laikomąja galia. Tiltas atlaikė 7,6 kg apkrovą.

67

konkursas

2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 konkursas

Gyventojams žada patogumą

ir jaukumą

tę per du aukštus, turi terasas, iš kur galima grožėtis upės peizažu. Dalyje butų planuojama įrengti pažangias ir energiją taupančias rekuperacines sistemas, tad naujakuriai gyvens itin taupiuose butuose, kur bus nuolat užtikrinamas gaivus oras ir sveikas mikroklimatas. „Šilo namų“ kiemo erdvėje įrengti pėsčiųjų takai, automobilių eismas kvartalo ribose numatomas tik iki požeminių ir antžeminių automobilių stovėjimo aikštelių. Likusi kiemo erdvė paliekama pėsčiųjų takams, vaikų žaidimų aikštelėms ir poilsio zonoms. Kvartalo ašimi turėtų tapti pėsčiųjų alėja. „Šilo namai“ įsikūrę Biržiškių gatvėje, toliau nuo pagrindinių Kauno eismo arterijų. Netoliese gyventojai ras svarbiausius visuomeninius objektus: prekybos centrus, mokslo įstaigas, darželius. Būsimiems butų pirkėjams nesunku įsivaizduoti, kaip galėtų atrodyti jų būstas – statomame name yra ekspozicinis butas, o kai kurie jau laukia būsimųjų naujakurių.

„Šilo namų“ projektą, kurį įgyvendina bendrovė „YIT Kausta“, galima vadinti vienu išskirtinių Kaune. Bene daugiausia tam įtakos turi vietovė – šalia tekančio Nemuno vingis, medžiais apaugusios kalvos. Miesto centras irgi netoli. „Šilo namus“ projektavo architektas Tomas Kriaučiūnas, generalinis rangovas – „YIT Kausta“. „Šilo namų“ kvartalas, kaip ir kiti „YIT Kausta“ projektai, statomas vadovaujantis Suomijos koncerno taikomais statybos kokybės reikalavimais. Ypatingas dėmesys skiriamas patogiam butų ir bendrųjų erdvių planavimui, taupiai eksploatacijai ir komfortiškoms gyvenimo sąlygoms.

Butų planavimas gali būti nesunkiai keičiamas pagal gyventojų pageidavimą. Antai dviejų kambarių butą pertvaromis galima transformuoti į trijų. Viršutinių aukštų butai, išsidės-

68

69

jaukus namas

2013 Nr. 3

2013 Nr. 3 jaukusnamas

Grande

Autorius: Robert Wójciak

Namo aprašymas Namas su gyvenamąja palėpe, be rūsio, skirtas 4–5 asmenų šeimai. Su vienviečiu garažu. Pirmame aukšte yra virtuvė, svetainė su valgomuoju ir kambarys. Taip pat čia yra didelė katilinė ir tualetas. Svetainėje suprojektuotas židinys. Palėpėje yra trys miegamieji, drabužinė ir du dideli vonios kambariai. Patogus ir aiškus patalpų planavimas užtikrina komfortišką naudojimą. Labai jauki vieta – plati terasa. Namas klasikinis, fasado apdaila kombinuota, panaudotos medžiagos gražiai dera tarpusavyje. Namas labai elegantiškas ir prabangus.

Technologija Namas mūrinis, perdanga gelžbetonio. Stogas medinis, dengtas čerpėmis. Vidiniai laiptai mediniai, langai – mediniai arba plastikiniai. Fasadas apdailintas tinku ir klinkeriu.

Preliminari statybos kaina Lt *

Namas be vidaus apdailos:

462 000

Vidaus įranga:

46 200

Visa kaina be PVM:

508 200

Ūkio būdu:

318 900

* Namas be apdailos:

Vidaus įranga: Visa kaina: Ūkio būdu:

nedažytos vidinės sienos, nepaklotos keraminės plytelės name ir terasoje, nepaklota grindų danga, neįrengti vidiniai laiptai į mansardą ir nėra vidaus įrangos. elektros laidai, santechnikos vamzdžiai, vonios, kriauklės ir kita. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statant su rangovu. galutinė namo su apdaila pastatymo kaina be pvm statybas organizuojant pačiam.

Naudingas plotas.......................................... 155,65 m² Garažas........................................................................ 20,49 m² Katilinė........................................................................... 6,40 m² Bendras plotas......................................................225,44 m² Užstatymo plotas................................................134,06 m² Statinio aukštis............................................................9,71 m Stogo nuolydis....................................................................45° Pirmas aukštas..................................................105,91 m² 1. Tambūras..................................................................8,21 m² 2. Holas...........................................................................8,96 m² 3. Virtuvė.....................................................................11,38 m² 4. Sandėliukas.............................................................2,94 m² 5. Bendras kambarys, valgomasis................34,20 m² 6. Kabinetas...............................................................10,89 m² 7. Tualetas......................................................................2,44 m² 8. Katilinė........................................................................6,40 m² 10. Garažas..................................................................20,49 m²

PROJEKTO PARTNERIS

Pastogė........................................................................76,63 m² 1. Koridorius...................................................................7,16 m² 2. Miegamasis.............................................................23,00 m² 3. Vonia................................................................................3,95m² 4. Miegamasis.............................................................13,85 m² 5. Miegamasis.............................................................13,62 m² 6. Vonia..............................................................................9,55 m² 7. Drabužinė...................................................................5,50 m²

Verkių g. 34A, Vilnius Tel. +370 5 233 6360, mob. +370 616 21 263

70

71

„Spiegelhaus“, naujoji pagrindinė „Spiegel Group“ būstinė „Kad naujajame pagrindiniame „Spiegel Group“ biure būtų įvykdyti visi aplinkosauginiai ir ekonominiai reikalavimai, atlikome kompleksinius pastato infrastruktūros projektavimo ir inžinerinius darbus. Energijos taupymo koncepcijai įgyvendinti pasirinkome gruntinius šilumokaičius ir centrinio šildymo sistemą, kuri patenkins didesnį poreikį piko apkrovų metu, taip pat spindulinį šildymą bei vėsinimą“, – apie iššūkius Hamburgo Hafensičio kvartale pasakojo Ralphas Valtinke iš „DS-Plan Ingenieurgesellschaft für ganzheitliche Bauberatung und Generalfachplanung GmbH“.

Tvarumas

Hafensičiui suteiktas auksinis tvarumo ženklas, bazinis šildymo poreikis yra 100 kWh/m², energija tiekiama iš centrinio šildymo sistemos ir gruntinių šilumokaičių

Vieta

Hamburgas, Hafensitis (Vokietija)

„Uponor“ sistemos

„Uponor“ TABS (Thermally Activated Building Systems, liet. termiškai aktyvinamos pastatų sistemos) + grindinis šildymas ir vėsinimas

Dydis

Biurų plotas – 50 000 m²

Architektas

Henningas Larsenas

Inžinerinės šildymo, ventiliacijos ir oro kondicionavimo sistemos

„DS-Plan Ingenieurgesellschaft für ganzheitliche Bauberatung und Generalfachplanung GmbH“

Investuotojas

„Robert Vogel GmbH & Co. KG“