Statyba ir architektūra (2011/2) by SA.lt (Statyba ir architektūra)

2011/2

6,80 Lt

redakcijos skiltis

statyba

tema I 04

Naujas keiksmažodis – viešieji pirkimai

situacija I 08 Misija įgyvendinta

renovacija I 22

Postūmių – vis daugiau

Žurnalas „Statyba ir architektūra“ Leidžiamas nuo 1922 m., dabartiniu pavadinimu – nuo 1957 m. ISSN 0131-9183 Leidėjas UAB „Statyba ir architektūra“

architektūra

architektūra I 36

Redakcijos adresas Kareivių g. 19, biuro Nr. 141 LT-09133 Vilnius Tel. +370 5 249 6302 Faks. +370 5 278 4551 El. p. info@sa.lt

transportas I 42

Bendrovės l. e. p. direktorius, vyr. redaktorius Darius Babickas

aplinka I 32

Ryga išnaudoja krizę Atsiskleidė asmenybės

Požemiuose karaliauja automobiliai

naujienos I 45

Atgimė diskusija apie architektūros muziejų

pasaulis I 51

Iš šiukšlynų į Nojaus arką

nt gidas

rizika I 56

Išsvajotas būstas – vėl popieriuje

finansai I 60

Bankai vėl smailina konkurencijos ietis

rinka I 64

Prekybininkai blogesnių laikų neįsivaizduoja

advokatas pataria I 70

Teismas pažabojo plėtotojų reketininkus

energetika

situacija I 74

Sutaupo daugiau negu sunaudoja

renovacija I 78

Naujas renovacijos standartas

sprendimas I 86 Kritikuoti nebus dėl ko

Vyr. finansininkė Valda Valečkienė Bendraautoriai: Ingrida Vičiulytė, Kotryna Valiukevičiūtė, Milda Levandraitytė, Tomas Srėbalius Kalbos redaktorė Jurgita Jačėnaitė Dizainerė Vilija Bernotienė Fotografas Paulius Lileikis Reklamos skyrius Tel. +370 5 210 1656 Edgaras Valickas, Nadia Matušova, Rasa Jankeliūnienė © „Statyba ir architektūra“, 2011 Kopijuoti, platinti tekstus ir iliustracijas galima tik gavus redakcijos sutikimą. Redakcija už reklamos ir skelbimų turinį neatsako. Spausdino UAB „Petro ofsetas“

Kantrybė trūko – Lietuvos architektų sąjunga pakvietė visus Lietuvos architektus boikotuoti viešuosius architektūros projektų pirkimus. Tuos, kurie rengiami ne architektūros konkurso būdu, o kaip paprasti viešieji pirkimai, atsižvelgiant į vienintelį – mažiausios kainos – kriterijų. Architektūrinės išraiškos požiūriu tai yra visiškas nesusipratimas. Be jokios abejonės, kaina yra reikšmingas veiksnys, tačiau jei architektūrinės bei meninės išraiškos būdus rinksimės vadovaudamiesi mažiausia sąmata, netrukus visa naujoji architektūra įgis vieną – degtukų dėžutės – pavidalą. Enciklopedijoje architektūra (graikiškai αρχη – „vyriausiasis, vadovaujantis“ ir τεκτων – „statybininkas, dailidė“) apibūdinama kaip pastatų projektavimo menas ir mokslas. Pagrindiniai architektūros tikslai yra formuoti aplinkos erdvę, projektuoti statinius bei jų kompleksus. Plačiąja žodžio reikšme architektūros objektas yra žmogaus planuojama gyvenamoji aplinka, pradedant miestų planavimu, kraštovaizdžio architektūra, baigiant interjero dizainu. Nuo statybų pakilimo laikų generalinių rangovų bei inžinerinės kompanijos atkakliai bando įrodyti, kad architektūrinis projektas tėra nedidelė techninio darbo, vadinamo objekto statyba, dalis ir kad statinio architektūrą gali projektuoti neturintis architekto išsilavinimo inžinierius. Nereikia didelio išprusimo, kad suvoktum, kas višta, o kas – kiaušinis. Beveik bet kokio statinio projektas pradedamas nuo architektūrinės idėjos, formos, kuri vėliau įgyja kūną konkrečiomis techninėmis priemonėmis, o ne atvirkščiai.

k a d e r ijos is c kilt Viešųjų pirkimų krizė anaiptol neapibūdina visos padėties nekilnojamojo turto ir statybų sektoriuje. Panašu, kad būsto rinkoje krizė jau įtraukė nagus. Nepaisant gilios žiemos speigų, nekilnojamojo turto verslo padėtis jau rodo pavasarėjimo požymių. Prie įvairių nelabai sėkmingų bandymų gaivinti daugiabučių namų statybų rinką pagaliau prisideda bankai. Jie yra tas katalizatorius, kurio cheminėje nekilnojamojo turto plėtros reakcijoje labai trūko. Individualiųjų namų statyba atsigavo dar praėjusiais metais, kainoms pasiekus dugną ir prairus pinigų kojinėms. Tuo metu didieji plėtotojai jau kurpė realių planų pradėti statyti naujus daugiabučius. Šių ėmė kilti praėjusį rudenį. Stambiosios kompanijos visada pabrėžė bankų vaidmenį plėtojant naujo būsto rinką. Tikėtina, būsto paskolų politika netrukus pasikeis, nes kai kurie bankai juntamai gerina sąlygas, mažindami pradinės įmokos dydį. Vieni tai jau padarė praėjusių metų pabaigoje, kiti vysis konkurentus netrukus. Ar pasitvirtins nekilnojamojo turto plėtotojų spėjimai, kad tai pagyvins naujų butų pirkimą – pamatysime po pusmečio. 

2011 Nr. 2

tema

Gintautas Blažiūnas Lietuvos architektų sąjungos pirmininkas

Naujas keiksmažodis – viešieji pirkimai Į kovą, kad būtų pakeistos projektavimo ir statybos konkursų sąlygos, pakilo architektai

Vladas ŠERELIS

Žodžis „sudėtinga“ nebėra tinkamiausias situacijai viešųjų pirkimų srityje apibūdinti. Ji jau grėsminga. Nuolatiniai teismai dėl didžiausių objektų statybos, kaltinimai šešėliniais susitarimais, galiausiai – viešųjų pirkimų boikotas. Nėra ką spėlioti – čia krizė akivaizdi. Laimėjo tik mūšį Viešieji statybos ir projektavimo darbų pirkimai pasiekė iškrypimo apoteozę, kai net architektūriniai projektai yra perkami už mažiausią kainą, o statybų plėtotojai lupa devynis kailius nuo statybininkų ir medžiagų tiekėjų stengdamiesi pasididinti savo pelno maržas kokybės sąskaita.

2011 Nr. 2

Aplinkos ministerija yra sudariusi specialią komisiją, kuri rengia architektūrinių projektų pirkimus, tačiau vėl tuo pačiu principu – už mažiausią kainą. Tokia padėtis netenkina Lietuvos architektų sąjungos (LAS). Ji pakvietė kūrėjus visoje Lietuvoje boikotuoti visus viešuosius architektūrinių projek-

tų pirkimus, kol nebus pakeistas nuostatas pirkti projektus atsižvelgiant į mažiausią kainą, ignoruojant esminį architektūrinio meniškumo kriterijų. Architektų kantrybės taurė persipildė paskelbus Nacionalinio fizinių ir technologinių mokslų centro viešųjų pirkimų konkursą. Anot kūrėjų, buvo akivaizdu, kad nugalėtojas yra aiškus iš anksto, dėl to susitarta slapta. Kilus skandalui, konkursas buvo sustabdytas. Tačiau LAS pranešimuose tvirtinama, kad šis konkursas – tik laimėtas mūšis, bet ne visa kova. LAS yra pareiškusi nepritarimą kitų visuomenei svarbių objektų projektų viešiesiems konkursams, kuriuose pagrindinis kriterijus – ne projekto kokybė, o kaina. Tai Palangos sporto arena, vaikų darželis Santariškėse Vilniuje. Architektų bendruomenė nea-

tema

Negalvojama apie Lietuvos kultūrą ir jos plėtrą. Laukiama tik šviesaus rytojaus arba kol pagerės ekonominė situacija. Bet kai ši pagerės, vargu ar bus ką puoselėti ir plėtoti.

bejoja, kad yra daug vykstančių, vyksiančių ir jau įvykusių svarbių statinių projektų viešųjų pirkimų konkursų, apie kuriuos trūksta informacijos ne tik architektams, bet ir plačiajai visuomenei. O jos interesas čia – esminis.

Savotiški pranašai Viešųjų pirkimų sistema niekada nėra pakilusi į aukštumas, jos padėtis visuomet buvusi krizinė. Taip mano LAS pirmininkas Gintautas Blažiūnas. „Mūsų viešieji pirkimai pritaikyti pieštukams, trintukams, kitoms kanceliarinėms prekėms pirkti. Čia gali aiškiai suformuluoti, ko tu nori. Kai vadovaujantis viešųjų pirkimų tvarka imama pirkti kultūra, išeina labai iškreiptas vaizdas“, – kalbėjo G. Blažiūnas. Paklaustas, kaip kolegos sureagavo į kvietimą boikotuoti viešuosius architektūros pirkimus, jis teigė, kad nustebimo reakcijos nebuvo – apie tai jau diskutuota ir anksčiau. LAS jau prieš trejus metus aiškino, kad sistemą būtina taisyti, tačiau į šauksmą tuomet niekas nereagavo. G. Blažiūnas pastebėjo, kad architektų visuomenės garsiai keliami klausimai dažnai būna pranašingi. Taip jau atsitiko su daugeliu problemų – į jas nekreipta dėmesio ir pjauta šaka, ant kurios sėdime patys. Problemos pranašautos su Valdovų rūmais, viešųjų pirkimų sektoriuje – ir jos pasitvirtino.

„Negalvojama apie Lietuvos kultūrą ir jos plėtrą. Laukiama tik šviesaus rytojaus arba kol pagerės ekonominė situacija. Bet kai ši pagerės, vargu ar bus ką puoselėti ir plėtoti“, – svarstė G. Blažiūnas. Jis prisiminė, kada į viešumą buvo pradėtos kelti viešųjų architektūros pirkimų problemos. Pirmasis skandalas kilo dėl ekspozicijos paviljono projektavimo parodai „Expo“, 2000 metais vykusioje Vokietijos mieste Hanoveryje. Tuomet sąlygose buvo įrašyta mažiausios kainos sąlyga. Konkursą laimėjo įmonė, pasiūliusi už dyką parengti projektą. Savo tiesas įmonė įrodė teismuose, tačiau už darbus vis tiek buvo sumokėta, nes konkurso laimėtojas pats techninio projekto nerengė – šį darbą atliko kita įmonė.

laikotarpyje sudaro vos pusę procento ar dar mažiau. Kai imame čia taupyti, prarandame vėliau“, – sakė G. Blažiūnas. Jis siūlytų esamą situaciją keisti ne popieriuose, bet sąmonėje. Reikėtų keisti visuomenės smegenis. Juk dabartinis požiūris į aplinką, kurioje gyvename – išties keistas. Priimta manyti, kad prieš šimtą metų ar anksčiau statyti dvarai, pilys, kiti architektūros objektai yra geri. O tai, kas statoma dabar – niekam tikęs architektų pramanas, kurio vargu ar kam reikia. LAS vadovo nuomone, reikėtų šalinti tokio iškreipto mąstymo priežastis, o ne kovoti su padariniais. „Galima kovoti su viešųjų pirkimų netobulumu, parengti atitinkamas sąlygas, keisti jų rengimo tvarką. Žinoma, kai projektai bus prieinami plačiajai visuomenei, atsiras daugiau skaidrumo“, – kalbėjo G. Blažiūnas. Kaip pavyzdį jis paminėjo sostinės Lukiškių aikštę – jos tvarkymo konkursas sulaukė didžiulio susidomėjimo. Bet labiausiai domėtasi ne tuo, kaip aikštė bus sutvarkyta, bet kiek vietų joje bus skirta melstis ar gėlėms padėti. Kaip aikštė atrodys architektūriškai, ar bus jauki – nelabai kas kreipia dėmesio. Ypač tie, kurie kelia daugiausia triukšmo.

a m e

Keisti reikia sąmonę Viešuosius pirkimus rengiančios organizacijos deklaruoja viešumą ir skaidrumą. LAS vadovas G. Blažiūnas retoriškai klausė: ar viešumas yra tik tai, kad viešai paskelbiamos konkurso sąlygos? „Viešumas yra tai, kai aišku, kas bus nupirkta už skiriamus pinigus. Kitaip tariant, reikia rengti siūlymų konkursą. Tuomet bus aišku, ką žmogus, pasiūlęs vienokią ar kitokią kainą, gali už tai padaryti. Ne paslaptis, kad projektavimas viso pastato statybos ir eksploatacijos

Kriterijai būna ir išgalvoti Statybų sektoriuje irgi retas konkursas apsieina be triukšmo. Statybų kompanijos atvirai kalba apie politikų, sa-

2011 Nr. 2

tema

Remigijus Šimašius

Teisingumo ministras

kiek man žinoma, vis dar gali būti eliminuoti iš konkurso dėl „pernelyg mažos“ kainos. Atrodytų, viešųjų pirkimų procedūros yra skaidrios, tačiau teismų neišvengiama. Yra dvi priežastys, kodėl taip įvyksta. Pirmoji – viešųjų pirkimų reglamentavimas ne visada atitinka standartus, kurių tikimės, ir viešieji pirkimai ne visada vykdomi taip, kaip tikimės. Šiai priežasčiai eliminuoti būtinos jau minėtos skaidrumo ir atvirumo priemonės.

Nežinau detalios situacijos apie architektų paslaugų pirkimą, tačiau nė kiek neabejoju, kad šiandien esame viešųjų pirkimų krizėje. Deja, „šiandien“ tęsiasi jau dešimtmečius. Kalbant apie architektūrą, manau, kad galima rasti būdų, kaip pirma pirkti architektūrinį sprendimą, o vėliau – kitus darbus. Būtina padaryti taip, kad viešieji pirkimai toliau būtų skaidrinami, kad čia neišvengiamai egzistuojančios biurokratinės procedūros, viena vertus, eliminuotų neskaidrumo ir korupcijos galimybes, kita vertus, paliktų lankstumo galimybių, kad būtų pasirinkta geriausia. Tarsi tai ir bandoma daryti šiandien, tačiau, vadovaujantis šios dienos reikalavimais, tarkime, iš savireklamos ar patriotinių tikslų savo projektą pigiai pasiūlę architektai,

vivaldybių tarnautojų interesus, kurie sudaro palankias sąlygas laimėti viešuosius pirkimus pažįstamiems. Arba laimimas konkursas pasiūlius mažiausią kainą. Netrunka paaiškėti, kad už pasiūlytą kainą darbų atlikti neįmanoma. Tuomet prašoma koreguoti projektą, kad būtų įtilpta į sąmatą. „Kartais architektams nebūna kur trauktis, ir šie sutinka koreguoti projektus. Atsiranda ir tokių, kurie nesutinka jokiomis sąlygomis keisti projekto. Bet jie irgi lieka nieko nepešę – statytojai tuomet patys pasikoreguoja projektą taip, kaip jiems reikia“, – sakė G. Blažiūnas. Lietuvos nekilnojamojo turto plėtros asociacijos (LNTPA) direktorius Mindaugas Statulevičius atviravo, esą vieša paslaptis, kad konkursai Lietuvoje vyksta neskaidriai. Dar 2008 metais keturios statybų bendrovės kartu su organizacijos „Transparency International“ Lietuvos skyriumi inicijavo tyrimą, kurio metu išaiškėjo, kad didžiausia korupcija vykstant

2011 Nr. 2

Antra priežastis, dėl kurios vyksta bylinėjimasis – bylinėtis neretai apsimoka tik tam, kad būtų sutrukdyta konkurentui. Esu įsitikinęs, kad šiai priežasčiai eliminuoti būtina bausti tuos, kurie sistemingai piktnaudžiauja skundimo galimybe ir bylinėjasi. Tam šiandien įstatymai sudaro neblogų galimybių. Teisingumo ministerija turi siūlymų, ką reikėtų keisti viešųjų pirkimų sistemoje. Pats savo veikloje pirmas pradėjau visais atvejais skelbti viešai, kas, kada ir už kiek yra perkama, taip pat pirkimų planus. Jau metus tai privalu daryti visoms Vyriausybės įstaigoms – šią informaciją dabar galima stebėti viešai. Esu pateikęs visą eilę siūlymų dėl viešųjų pirkimų, pradedant privalomu visų sutarčių sąlygų viešumu, baigiant priemonėmis, kurios eliminuotų prie atskiro daikto ar tiekėjo pritaikytus techninius bei kvalifikacinius reikalavimus. Apgailestauju, kad Seimas paliko galimybę iš kontroliuojamų įmonių pirkti be konkurso, nors Vyriausybėje ir buvo pritarta, kad išimčių nebūtų.

viešiesiems pirkimams susijusi būtent su statybų sektoriumi. „Ne vienas atvejis, kai laimėtojo pasiūlyta kaina atliekant darbus išauga. Tarkime, įmonė laimi konkursą, pasiūliusi darbus atlikti už 80 tūkst. litų, o iš tiesų viską padaro už 120 tūkst. litų. Ar tai skaidri praktika? Ne kartą kėlėme klausimą dėl jau laimėtų ir įgyvendintų projektų analizės bei stebėsenos, tačiau, matyt, tai daryti nėra naudinga, nes gali paaiškėti, kad prie viešųjų pirkimų skaidrumo, aiškumo, lankstumo nesame priartėję“, – sakė LNTPA vadovas. Anot jo, konkursų kriterijai paprastai būna sukurti atitinkamoms bendrovėms arba išgalvoti. Tik ne realūs ir ekonomiškai pamatuoti. „Sistema pati nepasikeis, jei nesikeis žmonių mentalitetas ir požiūris. Kodėl Estijoje viešųjų pirkimų sistema veikia kaip laikrodis? Gal todėl, kad valstybės sektorius dirba labiau susitelkęs į rezultatą ir prisiima atsakomybę už priimtus sprendimus?“ – klausė M. Statulevičius.



statyba

tema I 04

Naujas keiksmažodis – viešieji pirkimai

situacija I 08 Misija įgyvendinta

renovacija I 22

Postūmių – vis daugiau

situacija

Mindaugas ŠPOKAS LKF filialo „2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas“ vykdomasis direktorius

Išbandyti arenas prieš čempionatą – labai svarbu, nes iš šalies galima stebėti, kaip vyksta arenos apkrova, ar išryškėja statybininkų klaidų.

Misija įgyvendinta Europos čempionatui reikalingų arenų statyba jau pasiekė finišo tiesiąją

Milda Levandraitytė

Svarbiausio šių metų įvykio teko laukti 72 metus. Lietuva vėl taps Europos krepšinio meka. „Euro Basket 2011“ suteikė progą 2011 Nr. 2

šalyje pastatyti daug sporto arenų, dėl kurių stygiaus Europos vyrų krepšinio čempionatas Lietuvoje negalėjo įvykti anksčiau.

Lietuvos krepšinio federacija (LKF) sutartį dėl Europos vyrų krepšinio čempionato rengimo su Tarptautine krepšinio federacija (FIBA) pasirašė 2005 metų sausį. Vienas įsipareigojimų organizuojant krepšinio pirmenybes buvo pastatyti vieną 10 tūkst. ir keturias po 5 tūkst. žiūrovų talpinančias arenas. Nors norėta, kad pirmenybės būtų surengtos anksčiau, panašu, kad Lietuva nebūtų įvykdžiusi įsipareigojimo turėti šešias arenas. Kauno bei Klaipėdos arenų statybos vis dar tęsiamos. Priešakyje laukia didelis iššūkis ne tik jas baigti, įrengti, bet ir išbandyti. Abejonių, kad „Euro Basket 2011“ Lietuvoje neįvyks, nebuvo. Tačiau čempionato organizatoriams nervinę įtampą kėlė grėsmė, ar visos arenos bus baigtos laiku. Suprantama, sporto arenų projektų įgyvendinimą smarkiai apsunkino brangstančios statybos bei ekonominė krizė. Teko gelbėtis ir ieškoti būdų, kaip gauti papildomų lėšų projektams įgyvendinti, kad darbai nestotų. Paskutiniai arenų statybų darbų akordai laukiami Kaune ir Klaipėdoje. Šiuose miestuose statyti jas pradėta vėliausiai. LKF filialo „2011 m. Europos vyrų krepšinio čempionatas“ vykdomasis direktorius Mindaugas Špokas pripažino, kad pasiruošimas Europos krepšinio čempionatui dar nėra finišo tiesiojoje.

„Kadangi dar turime daug laiko, reikia nemažai ką padaryti. Tiesa, šiek tiek trikdo tai, kad kol nebaigtos visų arenų statybos, keblu identifikuoti vietas žiūrovams, žiniasklaidos atstovams. Jau kovo pirmąją bus pradėta prekiauti bilietais į čempionatą, tad sėdimųjų vietų planas turi būti parengtas be klaidų“, – sakė M. Špokas. Anot jo, labai svarbu pasirūpinti geromis informacinėmis technologijomis. Tam bus skelbiamas atskiras konkursas. Planuojama, kad į vieną tinklą susijungs apie 1,5 tūkst. žiniasklaidos atstovų, tad arenos patirs labai didžiules apkrovas, kokių nejautė net didžiausių koncertų metu. LKF atstovui nerimą kelia ir tai, kad Šiauliuose bei Panevėžyje statomi ar rekonstruojami viešbučiai, kuriuose įsikurs atvykusių komandų žaidėjai. Viešbučių statybos turi būti baigtos iki gegužės, nes šį mėnesį apžiūrėti arenų ir viešbučių į Lietuvą suvažiuos užsienio žiniasklaida, komandų atstovai. M. Špokas vylėsi, kad iki čempionato pavyks išbandyti visas naujas ar rekonstruotas arenas, įsitikinti, ar nepadaryta kokių klaidų, o jeigu tokių atsiras – bus stengiamasi greičiau ištaisyti. „Išbandyti arenas prieš čempionatą – labai svarbu, nes iš šalies galima stebėti, kaip vyksta arenos apkrova, ar išryškėja statybininkų klaidų. Kauno ir Klaipėdos arenas greičiau-

siai išbandysime liepos pabaigoje ar rugpjūtį. Labai džiaugtumėmės, jei Kauno arenoje gegužę įvyktų finaliniai Lietuvos krepšinio lygos etapai. Tačiau tai nuspėti sudėtinga“, – kalbėjo M. Špokas. Jis pasidžiaugė, kad savivaldybės telkia maksimalias pastangas, jog čempionatas vyktų aukščiausiame lygmenyje. Miestuose sudarytos darbo grupės, jos glaudžiai bendradarbiauja su čempionato organizatoriais. Prie kiekvienos arenos bus įrengti dideli ekranai. Tie, kurie neturės galimybės nusipirkti bilietų, rungtynes tiesiogiai stebės didžiuliame ekrane. Visos mūsų šalies rinktinės rungtynės bus transliuojamos prie arenų, nesvarbu, ar komanda žais kitame mieste. Tai unikalus dalykas, padėsiantis kurti nacionalinio pakilimo atmosferą, tapti renginio dalimi. M. Špokas tikisi, kad pasirengti čempionatui pavyks sklandžiai. „Galime remtis ankstesne patirtimi. Organizuoti čempionatai vyko labai sėkmingai ir buvo aukščiausio lygio. Pasiekti visi žiūrimumo, lankomumo ir susidomėjimo rekordai. Bet tai – istorija, ta knyga jau užversta. Dabar atverčiamas naujas puslapis, pradedame viską iš naujo. Manau, pasirengimo čempionatui sėkmę bus galima įvertinti po jo. Tai padarys žiūrovai ir užsienio specialistai. Mes keliame didelių tikslų, o kaip seksis juos įgyvendinti – pamatysime“, – sakė LKF atstovas.



2011 Nr. 2

situacija

Tobulinimų daugiau nebebus dosjė „Žalgirio“ arena Projekto autorius: Eugenijus Miliūnas.

architektas

Statytojas: bendrovė „Vėtrūna“. Oficialus arenos atidarymas – gegužę. Statybų (investicijų) kaina: bendra projekto vertė – 169 mln. litų. Projektas finansuojamas Kauno miesto savivaldybės lėšomis (įskaitant skolintas lėšas). 50 mln. litų parama gauta iš Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondų. Telpa žiūrovų: krepšinio rungtynes šiuose rūmuose galės stebėti 14,5 tūkst. žiūrovų. Daugiau žmonių tilps tik į bokso varžybas – 15,2 tūkst. Koncertų metu, kai scena įrengta arenos gale – apie 11,2 tūkst., kai scena įrengta centre – apie 15,1 tūkst. Cirko pasirodymus galės stebėti apie 15,3 tūkst. žiūrovų.

2011 Nr. 2

Arenos galimybės: Kauno pramogų ir sporto rūmai bus vieni didžiausių ir daugiausia lankytojų galinčių priimti pramogų ir sporto rūmų Lietuvoje. Kauno pramogų ir sporto rūmuose vyks sporto renginiai, koncertai, cirko pasirodymai. Žiūrovams įrengtos patalpos: vestibiuliai, drabužinės, tualetai, parodų salė, nuomojamos ložės (48 vnt.), vienkartinės nuomos ložės (9 vnt.), nuomojamos kėdės prie VIP restorano, ložės klubams bei žiniasklaidai (21 vnt.). Prekybos patalpos: greitojo maisto barai (4 vnt.), maisto išdavimo barai (15 vnt.), VIP restoranas arenoje, restoranas 1 lygyje prie parodų salės, restoranas 4 lygyje, prekių vitrinos.

tema, kuri neleis terasose kauptis krituliams. Be to, pagal lauko inžinerinių tinklų projektą pakoreguotas vidaus lietaus nuotekų projektas – jis užtikrins tinkamą lietaus vandens sistemos darbą. Taip pat sutarta įrengti aukštesnės kokybės parametrų sanitarinius prietaisus. Nutarta patobulinti ir šaldymo įrangą – ji leis užtikrinti mažesnes ledo eksploatavimo sąnaudas, o čiuožykla galės veikti neribotą laiką. Projekto architektai pageidavo atvirai eksponuoti inžinerinę bei technologinę pastato įrangą. Tad siekiant užtikrinti interjero vientisumą bus atliekami papildomi spalvų, dizaino, montavimo derinimo darbai. Taip pat remiantis projekto autoriaus siūlymu sanitarinių patalpų sienos bus paNeseniai paskelbtas galutinis Kauno „Žalgirio“ arenos statybų pabaigos terminas. Jau gegužės mėnesį arenoje turėtų vykti pirmieji renginiai, tad iki to laiko objekto statytojas – bendrovė „Vėtrūna“ – įpareigotas baigti visus darbus. Tai paskutinis terminas, ir jo pratęsti nebegalima. Išėjus į darbų finišo tiesiąją nuspręsta įgyvendinti siūlomus arenos funkcinio tobulinimo darbus už 7,4 mln. litų, kurie numatyti užsakovo rezervo fonde. „Arenos statybos proceso metu projektuotojai fiksavo galimus statinio tobulinimo darbus, kurie padėtų efektyviau eksploatuoti objektą ir kurtų komfortiškesnę aplinką lankytojams. Dalis tobulinimo siūlymų buvo atmesta kaip netikslingos korekcijos, daliai pateiktų siūlymų buvo pritarta“, – sakė Kauno mero patarėjas Vygantas Gudėnas. Didžiausia dalis pinigų iš rezervo bus skirta didesnio galingumo dyzeliniam generatoriui įsigyti ir įrengti, nes norima užtikrinti nepertraukiamą ir pakankamą elektros energijos kiekį renginio metu dingus nuolatiniam elektros tiekimui. Siekiant užtikrinti operatyvią apsaugą gaisro metu, suprojektuota patobulinta automatinio gaisro gesinimo sistema, praplėstas daviklių tinklas – jis išdėstytas visame pastate. Lankytojų saugumui 20 proc. praplėsta ir vaizdo stebėjimo sistema pastate bei jo prieigose. Kruopščiai įvertinus lietaus bei potvynio vandens judėjimo kryptis Nemuno saloje, terasose suprojektuota nauja lietaus vandens surinkimo sis-

dengtos plieniniais lakštais – apsaugai nuo vandalizmo bei architektūriniam vientisumui užtikrinti. „Numatyti patobulinimai tikrai būtini“, – teigė „Žalgirio“ arenos architektas Eugenijus Miliūnas. Kauno miesto mero patarėjas V. Gudėnas, atsakingas už „Žalgirio“ arenos statybos ir pasirengimo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato varžyboms Kaune, „Statybai ir architektūrai“ teigė, kad šiuo metu atlikta 83 proc. visų numatytų darbų. Finansinių Kauno arenos statybų sunkumų nekyla. Skirta lėšų ir dviejų lygių stovėjimo aikštelei įrengti. Jai Seimo sprendimu skirta 20 mln. litų, Susisiekimo ministerija atseikėjo dar 3 mln. litų. Kitas trūkstamas lėšas padengs

Kauno miesto savivaldybė. V. Gudėnas aiškino, kad planuotos arenos statybos sąmata neperžengs numatytos ribos. „Sutartyje, kuri buvo pasirašyta su „Vėtrūna“ po viešųjų pirkimų konkurso, arenos statybos kaina siekė 169 mln. litų. Tad ši suma viršyta nebus, gal net sutaupysime“, – sakė mero patarėjas. „Žalgirio“ arena bus viena didžiausių ir daugiausia lankytojų talpinančių arenų Lietuvoje. Joje vyks finalinės čempionato kovos. Krepšinio varžybų metu salėje tilps per 15 tūkst. žmonių. Pagrindiniam Nemuno saloje statomos arenos autoriui architektui E. Miliūnui už šį projektą suteiktas Kauno garbės piliečio vardas. Šis architektas projektavo ir Šiaulių areną.

Andrius Kupčinskas

bų. Baigti aikštelę bendrovė turėtų iki gegužės 1 dienos.

Krepšinio sirgaliai labai džiugiai priėmė žinią, kad Kaunas turės teisę rengti čempionato finalą. Juk miestas seniai tituluojamas Lietuvos krepšinio sostine.

Kauno miesto savivaldybei visas arenos kompleksas su šalia pastatytais dviem tiltais, statoma automobilių aikštele kainuos 210 mln. litų. 2009 metais atidarytas pirmasis tiltas į Nemuno salą. Jo statybos kainavo 7,9 mln. litų. 2010-ųjų pabaigoje atidarytas ir antras Karmelitų vardą gavęs tiltas, vedantis į „Žalgirio“ areną Nemuno saloje. Tilto kainą nuo 21 mln. iki beveik 8,8 mln. litų sumažino savivaldybės paskelbtas konkursas statybos darbams atlikti – jame rungėsi net 5 statybos įmonės. Kai praėjusių metų pabaigoje Kauno miesto savivaldybė pasirašė sutartį su Lietuvos krepšinio federacija (LKF) dėl finalinio Europos krepšinio čempionato etapo organizavimo, savivaldybė įsipareigojo, kad bus paruošta visa infrastruktūra, reikalinga šiam etapui sėkmingai surengti.

kurti komandos, teisėjai, žiniasklaidos atstovai, techninis personalas, šiuos įvertino labai gerai, nes jau ne pirmus metus LKF bendradarbiauja su miesto viešbučiais. Kaune tikrai užteks vietų viešbučiuose ne tik komandoms, teisėjams, žurnalistams, bet ir sirgaliams. Lietuvoje atstumai nuo vieno miesto iki kito – tikrai nedideli, todėl, sulaukus didelio sirgalių į finalinį etapą skaičiaus, šie, neradę vietos mūsų viešbučiuose, galės apsigyventi ir šalia esančiuose miestuose.

Kauno miesto meras

Pagrindinis miesto rūpestis – laiku spėti pastatyti didžiausią Baltijos šalyse sporto areną – „Žalgirio“ areną. Jos statybos vyksta be sustojimo. Fasado stiklinimo darbai jau beveik baigti, pradėta diegti itin moderni langų valdymo sistema. Arenos pastatas jau užsandarintas, pradėti vidaus įrengimo darbai: montuojamos durys, akustinės lubos, ortakiai, kabinami šviestuvai, atliekami kiti darbai. Pradėti ir dviejų lygių stovėjimo aikštelės įrengimo darbai. Savivaldybės skelbtą konkursą laimėjusi bendrovė „Gargždų hidrostatyba“ ėmėsi atraminių sienelių statymo, betonavimo dar-

„FIBA – Europe“ atstovai, apžiūrėję Kauno viešbučius, kuriuose turėtų įsi-

Žinome, kiek mieste yra kavinių, maitinimo įstaigų, kokios čia vyrauja kainos. Tikimės, kad verslininkai renginių metu dirbtinai neužkels kainų ir svečius iš visos Europos priims svetingai. Kasmet šiltuoju metų laiku lauko kavinėms taikome mokesčių lengvatas, atleidžiame nuo vietos rinkliavos už leidimą prekiauti lauko kavinėse. O verslininkai įneša savo indėlį miesto centrinei daliai gražinti, gaivinti.

2011 Nr. 2

situacija

Tikisi įveikti stichiją

dosjė Klaipėdos arena Projekto autoriai: architektų firmų „Forma“ ir „COWI Baltic“ architektai Saulius Mikštas, Andrius Bakšys, Olegas Tiuliakovas, Elvita Byčiūtė ir Andrius Žanevičius. Statytojas: bendrovė „Vėtrūna“. Statybas tikimasi baigti iki kovo 31 dienos. Statybų (investicijų) kaina: pradinė Klaipėdos arenos sąmata siekė 54,69 mln. litų. Bendra projekto vertė – 62,9 mln. litų. 36,6 mln. litų gauta iš Europos regioninės plėtros fondo. Telpa žiūrovų: per koncertus arenoje turėtų tilpti daugiau kaip

Judita Simonavičiūtė

Klaipėdos mero pavaduotoja

Vyksta dviejų krypčių darbas: arenos statyba, kuri turėtų būti baigta balandžio 1 dieną, ir pasirengimas krepšinio čempionatui. Klaipėdos miesto savivaldybės taryba patvirtino čempionato pasirengimo programą, numatytas biudžetas, skirta lėšų. Dar viena pasirengimo dalis – paties miesto pristatymas užsienyje ir tuo pačiu metu, kaip ir čempionatas, mieste

2011 Nr. 2

7 tūkst., per varžybas – 5,5 tūkst. žiūrovų.

Arenos galimybės: universalus, daugiafunkcis keturių aukštų kompleksas. Bendras plotas – beveik 23 tūkst. kvadratinių metrų. Pirmame aukšte bus įrengtos patalpos maitinimo įstaigoms ir sumontuota kondicionavimo sistema. Antras aukštas bus skirstomasis: sirgaliai iš čia pateks į tribūnas, sirgalių zoną, ložes. Numatytos trenerių patalpos ir 120 vietų patalpa, kur galėtų dirbti žurnalistai. Trečiame aukšte bus VIP ložės, sporto mokyklos apšilimo aikštelės, restoranai, techninės patalpos garsui ir šviesos įrangai valdyti.

vyksiantys įvairūs kiti renginiai, į kuriuos galėtų įsitraukti verslininkai. Ši užduotis bus patikėta Klaipėdos turizmo ir kultūros informacijos centrui. Kol kas didžiausia problema rengiantis čempionatai – ta, kad mūsų arena vis dar statoma, o iki čempionato joje turės vykti kitų renginių, pavyzdžiui, jaunių krepšinio čempionatas. Jo metu ir pamatysime, ar arena yra visiškai parengta Europos vyrų krepšinio čempionatui. Klaipėdos arena geografiškai ir infrastruktūriškai statoma patogioje vietoje. Susisiekimas čia puikus, nėra jokių kliūčių

Praėjusių metų pabaigoje planuotos Klaipėdos arenos statybų pabaigos iškilmės nusikėlė pavasariop. Statybas įgyvendinanti bendrovė „Vėtrūna“ objektą planuoja baigti iki kovo galo. Anot statybininkų, darbai uždelsti dėl itin nepalankių oro sąlygų. Pasak arenos statybų darbų vadovo Sergejaus Vdovinskio, ypač daug keblumų sukėlė permainingi orai, stiprūs vėjai. „Dirbant pajūryje vėjo gūsių sustiprėjimas nebuvo didelė staigmena, tačiau anksti prasidėjusi atšiauri žiema ir iškritęs gausus sniegas sutrikdė statybų procesą. Turėdavome net specialiai skirti kelias dešimtis žmonių valyti stogą nuo sniego. Ką ir kalbėti apie tai, kad dirbti tokiame šaltyje iš tikrųjų galima tik keliolika minučių – vėliau reikia eiti į apšiltintas patalpas. Tad užuot dirbus nuosekliai, tenka kovoti su nenumatytomis gamtos stichijomis“, – tikino „Vėtrūnos“ atstovas. Jis teigė, kad šiuo metu baigiamas įrengti arenos fasadas, stogas, liejamos grindys, montuojama ventiliacinė įranga. Arenoje pradėti su šildymu susiję darbai, todėl netrukus bus galima imtis ir vidaus apdailos darbų – anksčiau tai daryti buvo per šalta. Darbus tikimasi baigti laiku, iki kovo 31 dienos. Pradinė Klaipėdos arenos sąmata siekė 54,69 mln. litų, tačiau statybos pabrango apie 10–15 proc. – jų kaina išaugo iki 62,9 mln. litų dėl projekte darytų pakeitimų. privažiuoti nei nuosavu, nei viešuoju transportu. Šalia arenos bus įrengta didelė automobilių stovėjimo aikštelė. Dėl nakvynės vietų Klaipėdoje irgi nėra problemų – mieste ir vos už 25 kilometrų esančioje Palangoje apstu viešbučių bei viešojo maitinimo įstaigų. Taigi ir verslininkai turės daug galimybių užsidirbti. Verslininkams, įrengiantiems lauko kavines, taikomos nekilnojamojo turto mokesčio lengvatos. Vasarą lauko kavinių Klaipėdoje būna pakankamai.

Alytuje – paskutiniai potėpiai Alytaus dosjė arena Projekto autoriai: bendrovė „COWI Baltic“, architektas Romualdas Kemežys. Statytojas: bendrovė „Struktūra“. Statybų (investicijų) kaina: bendra projekto vertė – 21,2 mln. litų. Europos Sąjungos Europos regioninės plėtros fondo dalis – 10 mln. litų. Telpa žiūrovų: atrankos grupės kovas atnaujintoje salėje stebės per 5 tūkst. žiūrovų. Arenos galimybės: po čempionato speciali pertvara arenos salę padalys į dvi dalis, joje vienu metu galės vykti dvejos rungtynės – krepšinio ir rankinio. Greta arenos esančiame pastate įsikūręs aštuonių takelių 50 metrų renovuotas baseinas – vienintelis toks Lietuvoje. Taip pat yra lengvosios atletikos maniežas, šaudykla, kovos menų, treniruoklių, šokių sporto salės.

Feliksas Džiautas

Alytaus miesto savivaldybės meras

Pasirengimą Europos vyrų krepšinio čempionatui iš esmės vertinu gerai – pasirengta per 70 proc. Šiuo metu vyksta personalo bei kitų darbuotojų mokymas, pratybos. Paskelbus pogrupio varžybų Alytuje dalyvius, gali atsirasti papildomų pageidavimų iš komandų.

Mažiausią galvos skausmą Europos vyrų krepšinio organizatoriams kėlė universaliosios Alytaus sporto arenos rekonstrukcija – ji pradėta 2010 metų pavasarį. Naujoji per 15 tūkst. kvadratinių metrų ploto arena pastatyta senųjų sporto rūmų vietoje. Nemaža komplekso dalis, kurioje anksčiau krepšinį galėjo stebėti 1200 žiūrovų, buvo nugriauta, o jos vietoje iškilo dukart didesnis statinys. Europos čempionato atrankos grupės kovas atnaujintoje salėje stebės per 5 tūkst. žiūrovų. Iki šiol atlikti visi pagrindiniai darbai. Baigta arenos ir pagalbinių patalpų apdaila, įrengtas apšvietimas, sumontuotos žiūrovų kėdės. Po arena – 6 tūkst. vietų drabužinė, laiptinės bei du liftai. 21,2 mln. litų vertės

arenos statybas buvo planuota baigti praėjusių metų rudenį, vėliau – prieš pat Naujuosius metus. Tačiau rekonstrukcijos darbai kurį laiką strigo paaiškėjus, kad rangovai paklojo dalį ne tokios grindų dangos, kokia buvo numatyta projekte. Tad Alytaus savivaldybė pareiškė norą, kad danga būtų keičiama į geresnės kokybės. Jau šį mėnesį įvyko iškilmingas arenos atidarymas ir generalinė repeticija prieš didžiąsias – Europos vyrų krepšinio čempionato – varžybas. Alytaus miesto savivaldybės administracijos atstovas Jonas Palionis patvirtino, kad surenkamąją dangą Lietuvos krepšinio federacijos čempionatui ketinama pasiskolinti iš Kauno sporto halės, o vėliau montuoti tokią, kokia buvo numatyta projekte.

Susisiekimo klausimai su sporto arena sprendžiami Saugaus eismo komisijoje kartu su čempionato organizavimo savivaldybės darbo grupe.

„Vaidila“, „Senas namas“, „Odė“. Sportininkai gyvens Birštono viešbutyje „Karališkoji rezidencija“, sirgaliai galės apsigyventi viešbutyje „Dzūkija“, svečių namuose „Bičiulis“, motelyje „Linas“, atnaujintuose Alytaus kolegijos ir Profesinio rengimo centro bendrabučiuose, kaimo turizmo sodybose, naudosis individualiomis butų nuomos paslaugomis. Atvykstančių žiūrovų aptarnavimu rūpinsis turizmo agentūros, maitinimu – verslininkai.

Numatytos transporto stovėjimo aikštelės sirgalių autobusams, vietos policijos, greitosios medicinos pagalbos, priešgaisrinės gelbėjimo tarnybos transportui. Taip pat yra teisėjų, svečių transporto stovėjimo vietų. Teisėjai, žiniasklaidos atstovai bus apgyvendinti miesto viešbučiuose

2011 Nr. 2

situacija

Repeticija įvertinta aplodismentais

Pirmoji gavo ES pinigų

„Siemens“ dosjė arena

Genadijus Mikšys

Šiaulių miesto meras

Manau, Šiauliai Europos vyrų krepšinio čempionatui pasiruošę apie 90 proc. Tikiuosi, didelių problemų neturėsime. Mūsų arena „FIBA Europe“ atstovų įvardyta kaip viena geriausių tokio tipo arenų Europoje.

Projekto autorius: areną projektavo Jungtinės architektų dirbtuvės ir tarptautinė architektų kompanija „Stadium Consultants International“, kurios specialistai yra pripažinti arenų ekspertai visame pasaulyje. „Siemens“ arenos įkūrėjai – tuometė įmonių grupė „Rubicon group“. Statytojas: bendrovė „Universali arena“ (anksčiau „Rubicon eventus“). Pastatymo metai – 2004-ieji. Statybų (investicijų) kaina: pradinė arenos sąmata – apie 65 mln. litų be infrastruktūros. Telpa žiūrovų: krepšinio rungtynėse – iki 11 tūkst., koncertų metu – iki 12,5 tūkst., ledo ritulio varžybose – iki 8,7 tūkst. Teatro spektaklio ar kito kamerinio renginio metu – iki 3 tūkst. žiūrovų. Arenos galimybės: „Siemens“ arena – pirmoji Lietuvoje universali tarptautinio lygio arena, kurioje vyksta didžiausi ir svarbiausi šalies pramogų, sporto bei verslo renginiai: pasaulinio garso ir vietos žvaigždžių koncertai, tarptautinės įvairių sporto šakų varžybos, pasirodymai, teatro spektakliai, verslo seminarai bei kongresai. Arenoje galima organizuoti netgi plaukimo ar burlenčių varžybas, o užšaldžius vandenį 1,8 tūkst. kvadratinių metrų ledo arenoje gali vykti ledo ritulio rungtynės arba dailiojo čiuožimo pasirodymai.

2011 Nr. 2

Anksčiausiai Lietuvoje pastatyta universali – „Siemens“ – arena Vilniuje. Ji oficialiai atidaryta 2004 metų spalio pabaigoje. Tai pirmoji tarptautinio lygio universali arena Lietuvoje, iškilusi beveik per metus. Europos ir pasaulio ekspertai „Siemens“ areną pripažįsta kaip vieną moderniausių Europoje. Ją projektavo bendrovės Jungtinių architektų dirbtuvių architektai kartu su tarptautine kompanija „Stadium Consultants International“.

Gintautas Babravičius

Vilniaus vicemeras, Vilniaus miesto savivaldybės pasirengimo 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionatui koordinavimo grupės vadovas

Vilnius jau šiandien yra pasirengęs priimti 2011 metų Europos vyrų krepšinio čempionato varžybas. Miestas turi puikią šiuolaikišką ir moderniausią krepšinio areną Lietuvoje – „Siemens“ areną, čia yra pakankamai aukštos klasės viešbučių, puikios maitinimo galimybės, gerai išplėtota kita infrastruktūra. Vykdydami Lietuvos Respublikos Vyriausybės 2010 metų gegužės 19 dienos pasitarimo protokolą,

Arenos statybų kaina nesiekė 100 mln. litų. Joje praėjusiais metais vyko Europos jaunimo krepšinio čempionatas – už jo organizavimą FIBA atstovai pažėrė daugybę gerų atsiliepimų. Tai buvo tarsi repeticija organizuojant tarptautinį sporto renginį Lietuvoje prieš vyksiantį „Euro Basket 2011“ čempionatą. „Siemens“ arenoje telpa 11 tūkst. žiūrovų, tačiau pagal FIBA reikalavimus galima parduoti 10 tūkst. sėdimųjų vietų bilietų, mat stovimosios pagal reikalavimus nėra skaičiuojamos. kad už sporto arenų, kuriose numatoma organizuoti krepšinio čempionato varžybas, parengimą yra atsakingos miestų, kuriuose vyks čempionato varžybos, savivaldybės, mero pasitarime, dalyvaujant atsakingiems Lietuvos krepšinio federacijos ir 2011 metų Europos vyrų krepšinio organizacinio komiteto darbuotojams, aptartas lėšų poreikis „Siemens“ ir „Lietuvos ryto“ arenoms parengti, varžyboms organizuoti. Miesto svečiai, atvykę palaikyti savo šalies atstovų, kiti krepšinio mėgėjai turės puikią galimybę aplankyti Vilnių, susipažinti su miesto kultūra, istorija, žmonėmis. Čempionato dalyviams bei svečiams bus pasiūlyta ir speciali pažintinė programa po Vilnių.

dosjė Šiaulių arena Projekto autoriai: architektai Algimantas Bublys (Detroitas, JAV), Eugenijus Miliūnas, Gintaras Balčytis, Linas Tuleikis. Projekto vadovas – architektas E. Miliūnas. Statytojas: bendrovė Panevėžio statybos trestas. Pastatymo metai – 2007-ieji. Statybų (investicijų) kaina: faktinė pastato statybų kaina siekė 75,6 mln. litų, nors pirminė rangos sutartis buvo 63,494 mln. litų. Daugiausia lėšų – 49,3 mln. litų, skirta iš Europos Sąjungos struktūrinių fondų.

Telpa žiūrovų: žiūrovų skaičius kinta priklausomai nuo renginio pobūdžio. Krepšinio varžybas vienu metu gali stebėti vidutiniškai 5,7 tūkst. žiūrovų. Per kultūros renginius, kai parteryje visos vietos yra sėdimosios, telpa apie 5,3 tūkst. žmonių, o kai parteryje vietos stovimosios – apie 7,4 tūkst. Arenos galimybės: šie rūmai yra funkcionalūs, skirti ne tik sporto varžyboms – jie gali lengvai tapti koncertų ar teatro sale. Čia rengiami sporto, kultūros, meno, pramogų ir verslo renginiai: įvairūs teatro spektakliai, verslo seminarai, kongresai, parodos bei mugės.

Čempionatui arenoje papildomai įrengsime darbo vietų žiniasklaidos atstovams. Iš miesto biudžeto čempionatui organizuoti skiriame apie 600 tūkst. litų. Kol kas dar nėra baigta viešbučio, kuriame gyvens komandos, statyba. Tačiau jau sėkmingai vyksta pastato vidaus darbai, todėl tikime, kad viešbučio priestatas bus baigtas laiku. Mieste susisiekimas su arena yra geras, jos prieigos sutvarkytos. Šiuo metu remontuojame ir šiek tiek platiname viaduką per geležinkelį, kuris miestą dalija pusiau. Iki rugpjūčio mėnesio viaduko remontas bus baigtas. Dainų parke įrengsime kempingą sirgaliams, kurie atvažiuos kemperiais.

Šiauliai įspūdingiausiu miesto statiniu – Šiaulių arena – pasipuošė 2007 metų liepą. Tai buvo antroji tarptautinius FIBA reikalavimus atitinkanti arena mūsų šalyje. Joje čempionato grupės krepšinio varžybas galės stebėti per 5 tūkst. žiūrovų. Faktinė pastato statybų kaina siekė 75,6 mln. litų. Pirminė rangos sutartis buvo sudaryta 63,494 mln. litų, bet darbų ir įrangos

sąmata ūgtelėjo dar 12,1 mln. litų. Šiaulių arena buvo pirmas tokio pobūdžio objektas, kurio statyboms panaudotos Europos Sąjungos lėšos. Jai iš struktūrinių fondų skirta 49,3 mln. litų, iš valstybės investicijų programos gauta 13,44 mln. litų, iš banko pasiskolinta 6,42 mln., dar 1,157 mln. litų skirta iš savivaldybės biudžeto, 5,253 mln. litų – savivaldybės privatizavimo fondo lėšos.

Vasarą lauko kavinėmis miestas nusėjamas gana gausiai. Ypač jaukiai jos įrengiamos ir mėgstamos pėsčiųjų bulvare. Čempionato svečiams laisvalaikį pasiūlysime praleisti Šiaulių dienų renginiuose, mat miestas šiais metais minės 775-ąsias įkūrimo metines.

2011 Nr. 2

situacija

Išskirtinumo suteikia trekas

dosjė „Cido“ arena Projekto autorius: statinį projektavo architektų firma „Forma“. Projekto autorius – architektas Saulius Mikštas. Statytojas: bendrovė Panevėžio statybos trestas. Atidarymo metai – 2008-ieji. Statybų (investicijų) kaina: 108 mln. litų. Iš Europos Sąjungos fondų projektui įgyvendinti skirta 70 mln. litų. Telpa žiūrovų: krepšinio rungtynes gali stebėti 5,9 tūkst. žmonių, koncertą – per 7 tūkst., treko varžybas – per 4 tūkst.

Trečioji šiuolaikiška universali arena Lietuvoje iškilo Panevėžyje. „Cido“ arena pradėta statyti 2007 metais, o atidaryta 2008-ųjų spalį. Komplekso statybos įgyvendintos per pusantrų metų – arena tapo vienintelė, kurioje sumontuotas 250 metrų ilgio dviračių trekas. Šis daugiafunkcis kompleksas atitinka vieną pagrindinių reikalavimų rengti tarptautines krepšinio varžybas. Čempionato metu arenoje

2011 Nr. 2

Arenos galimybės: „Cido“ arena – tai ne tik puiki erdvė stebėti įvairiausius renginius, bet ir tinkama vieta plėtoti verslo santykius. Čia rengiami koncertai, sporto varžybos. Transformavus arenos erdves galima organizuoti mažesnius renginius: konferencijas, kongresus, seminarus. Ši arena vienintelė Baltijos šalyse turi dengtą dviračių treką, joje rengiamos svarbiausios Lietuvos treko varžybos. Pagrindinėje arenos salėje galima organizuoti didesnius renginius, kuriuose dalyvautų nuo 1,5 tūkst. iki 7 tūkst. žmonių.

tilps per 5 tūkst. žiūrovų. Panevėžio „Cido“ arenos projekto vertė siekė 108 mln. litų, nors planuota, kad užteks 95 mln. litų. Iš Europos Sąjungos fondų projektui įgyvendinti skirta 70 mln. litų, likusios lėšos gautos iš šalies Vyriausybės ir Panevėžio miesto savivaldybės. Arenos atidarymo iškilmės vėlavo mėnesį, mat jas teko nukelti dėl dviračių treko montavimo darbų ir projekto koregavimo.

Vitalijus Satkevičius

Panevėžio miesto meras

Pasirengimas istoriniam įvykiui – Europos vyrų krepšinio čempionatui – Panevėžyje vyksta sklandžiai ir pagal planą. Dirba suburta darbo grupė, Panevėžio organizacinis vietos komitetas. Konsultuojamės su specialiosiomis tarnybomis dėl saugumo mieste renginio dienomis. Šiais metais numatoma lėšų miesto vaizdo stebėjimo kameroms pirkti. Nors savivaldybė neturi didelių finansinių galimybių, planuojame papildomus miesto ūkio tvarkymo darbus, kad prieš atvažiavusius į Panevėžį svečius, sporto turistus netektų raudonuoti. 2011 metais Panevėžio miesto biudžeto projekte papildomai numatyta lėšų miesto infrastruktūrai: gatvių, šaligatvių remontui, gatvėms apšviesti tamsiuoju paros metu. Pagal FIBA rekomendacijas ir mūsų tarpusavio susitarimus Panevėžio arenos valdytojai įrengs papildomą infrastruktūrą, kuri bus reikalinga ir pritaikyta čempionatui. Jau dirbama su savanoriais – jų Panevėžyje reikės apie 300. Panevėžio greitosios pagalbos stotis ir aš kreipėmės į Vyriausybę bei mieste rinktus Seimo narius dėl galimybės įsigyti papildomos medicinos įrangos. Tikimės, kad atsižvelgdama į nacionalinę renginio svarbą Vyriausybė atras galimybių finansuoti šį poreikį. Panevėžys – kompaktiškas miestas, todėl dėl transportavimo nekils didelių problemų. Nuo arenos iki miesto centro – net pėsčiomis vos 15 minučių kelio. Žinoma, pagal varžybų laiką pakoreguotu grafiku važinės ir viešasis autotransportas. Nors Panevėžyje nėra labai daug viešbučių, manau, jų pakaks. Atvažiavę turistai galės apsinakvoti ne tik mieste, bet ir nedideliuose priemiesčio, rajono viešbučiuose, kaimo turizmo sodybose. Žinoma, kalbėsimės su verslininkais, kad išspręstų susisiekimo su miestu problemas. Tačiau ir jie patys bus tuo suinteresuoti.

Išnaudoti karjerai – irgi t u r ta s Baigtus eksploatuoti naudingųjų iškasenų telkinius galima paversti patraukliomis rekreacinėmis teritorijomis. Dolomito kasybos bendrovė „Dolomitas“ ketina savo veiklos pavyzdžiu duoti pradžią tokios sampratos įgyvendinimui. Kartu su Kauno technologijos universiteto (KTU) Kraštotvarkos centro mokslininkais rengiamas specialusis teritorijos kraštovaizdžio tvarkymo planas. Sumanymą įkvėpė pavyzdžiai Plečiantis žemės išteklių gavybai, nuolat daugėja apleistų vietovių. Todėl pakartotinis jų panaudojimas tampa aktualia ūkine, socialine, ekonomine ir aplinkosaugos problema. Pagal teisės normas, reglamentuojančias naudingųjų iškasenų gavybą, išnaudotus iškasenų plotus reikalaujama rekultivuoti, o kasybos teritorijoje sukurti tinkamą naudoti kraštovaizdį. Dažniausiai rekultivacija apsiriboja menkaverčių želdinių apsodinimu ir vandens telkinio suformavimu. Pritaikyti išnaudotų

kasinių vietas pramogoms ir gauti antrinę ekonominę naudą mūsų šalyje – dar reti atvejai. Todėl išnaudotuose „Dolomito“ karjeruose planuojamas įvairių pramogų parkas – pažangus sumanymas. Toks pramogų parkų kompleksas galėtų suteikti naują impulsą Pakruojo ir gretimų rajonų plėtrai, kartu siekiant socialinio ir aplinkosauginio veiksnių balanso. Akcinės bendrovės „Dolomitas“ vadovai pasakojo, kad idėja įrengti tokį parką išeksploatuotose kasyklose gimė palaipsniui. Pirmiausia kartu su Pakruojo rajono savivaldybe pradėtos įrengti minimalios paplūdimio priemonės vandens telkiniais tapusiose buvusiose dolomito iškasose. Vėliau ši idėja buvo išplėtota pamačius gerus kraštotvarkos pavyzdžius išsivysčiusiose užsienio valstybėse. Tad turėdama tokį tikslą bendrovė Kauno technologijos universiteto mokslininkams užsakė atlikti dolomito kasybos telkinio, esančio Petrašiūnuose (Pakruojo rajone), kraštotvarkinę panaudos galimybių studiją, parengiant

specialųjį kraštovaizdžio tvarkymo planą rekreaciniam panaudojimui. Kraštovaizdžio transformacijos naujiems potyriams patirti „Dolomito“ telkinius supa gana monotoniškas žemės ūkio kraštovaizdis, būdingas Šiaurės Lietuvai, su sekliomis Mūšos–Nemunėlio baseino upėmis, retais miškų masyvais ir dar retesniais ežerais. Todėl tiek savita vėjo jėgainių architektūra, tiek karjerų pavertimas patrauklesnėmis gamtinėmis–rekreacinėmis teritorijomis – tinkami sprendimai. Tvarkoma dolomito kasybos telkinio teritorija yra 680 hektarų ploto. Ją sudaro trys pagrindinės dalys: išeksploatuota teritorija – 250 hektarų, naudojama teritorija – 55 hektarai, ir numatoma eksploatuoti teritorija – 375 hektarai. 100 hektarų išeksploatuoto karjero jau yra grąžinta valstybei. Visą dolomito telkinio teritoriją siekiama planuoti vieningai, laikantis vienos kraštotvarkinės tvarkymo ir naudojimo idėjos, numatant jos palaipsnio įsisavinimo ir tvarkymo bei viešojo rekreacinio panaudojimo galimybes. Svarbus būsimų parkų geomorfologijai faktorius yra gruntas. Nukasus dolomitą dengiantį gruntą, jo pakanka tik mažesnei daliai teritorijos rekultivuoti. Vadinasi, išeksploatavus karjerą didžioji dalis jo teritorijos atsidurs po vandeniu.

2011 Nr. 2

Sutartiniai ženklai

pramogų komplekso parkai ir sektoriai

Todėl KTU mokslininkai siūlo formuoti vandens kanalais ir sąsiauriais sujungtą sudėtingos konfigūracijos vandens telkinių darinį, kuris apimtų ir jau išeksploatuotą karjero dalį (dabar esančią atskirų vandens telkinių sistemą), ir eksploatuojamą bei planuojamą ateityje eksploatuoti dalis. Tai būtų pagrindinis jungiamasis teritorijos komponentas, apsuptas rekreacinių skirtingo pobūdžio, intensyvumo ir aktyvumo zonų. Išnaudotoje ir dar naudojamoje telkinio dalyse siūloma įrengti 10 teminių pramoginių parkų. Kiekviename parke numatyta po vieną, du ir net tris skirtingus sektorius. Ateityje dolomito gavybai numatytoje naudoti teritorijoje siūloma dar kurti kultūrinių, šventinių renginių ir sporto parką bei vandens sporto parką. Visą pramoginio kraštovaizdžio parką galėtų sudaryti 13 teminių zonų bei administracinis centras ir apgyvendinimo sektorius. Pramoginio kraštovaizdžio parkams kurti siūloma panaudoti visą išnaudoto dolomito telkinio plotą ir kai kurias gretimas teritorijas, kurioms tvarkyti bus pateiktos rekomendacijos – iš viso apie 1175 hektarus. Kalvų grupėje numatoma įrengti žiemos ir vasaros kalnų pramogų zoną. Už vandens telkinio planuojamos dar trys žemesnės kalvos, skirtos alpinizmui ir apžvalgai, kurios sudarytų kompozicinę erdvinę atsvarą aukščiausiai centrinei kalvų grupei ir didintų tvarkomos teritorijos išraiškingumą. Šalia pagrindinės kalvų grupės numatoma įrengti šaudymo aikštelę. Nors „Dolomitas“ finansuoja specialiojo plano rengimą, tai dar – tik pradinis etapas. Po jo turėtų sekti detaliųjų planų, o būsimiems statiniams – ir techninių projektų rengimo etapai. Todėl tikėtina, kad tokioje didelėje teritorijoje sumanymą pavyks įgyvendinti tik per eilę metų. Koks bus tolesnio investavimo mechanizmas, dar nėra galutinai nuspręsta. Tačiau aišku, kad, be „Dolomito“ ir Pakruojo savivaldybės lėšų, teks bandyti pritraukti ir Europos Sąjungos lėšų bei kitų investuotojų. Pirmasis parkas – vėjo energetikai „Dolomitas“ nuosekliai plėtoja žaliąjį požiūrį į gamybą. Šio proceso pradžia – naujo vėjo jėgainių parko Pakruojo

2011 Nr. 2

rajone statybos. Šiaurės Lietuvoje vėjo jėgainių parkas yra unikalus darinys, mat yra vienintelis. Investuotojai mieliau dairosi į pajūrio teritorijas. Projektas buvo įgyvendintas su SEB banko paskola. Bendras trijų vėjo malūnų galingumas – šeši megavatai. Skaičiuojama, kad investicija į ekologiškos energijos parką atsipirks per dešimtį metų, jei bus taikomas dabar galiojantis tarifas. Vis dar nėra patvirtintas atsinaujinančių energijos išteklių įstatymas, nuo kurio iš esmės priklausys galima tolesnė tokių parkų plėtra šalyje. Ypač toliau nuo jūros esančiuose regionuose, kuriuose atsipirkimo laikotarpis gali būti truputį ilgesnis. Kliūtys naujovėms „Reikšminga, kad pramogų parką „Dolomitas“ siūlo kurti išnaudotame karjere, nors Lietuvos įstatymai neskatina ieškoti naujų būdų antriniam kraštovaizdžio panaudojimui ar tvarios plėtros principams taikyti“, – sakė „Dolomito“ vadovai. Deja, Lietuvoje naudingųjų iškasenų gavyba suprantama tik kaip kraštovaizdį niokojanti veikla, dažniausia neįvertinant esamos ir galimos naudos. Tai, matyt, lemia faktas, kad Lietuvoje nėra naudingųjų išteklių naudojimo strategijos. Dar viena problema, su kuria susiduria kasybos įmonės – rekultivacijos procedūrai taikoma sudėtinga sistema, kai tos pačios teritorijos žemės paskirtis keičiama ir prieš, ir po telkinio eksploatacijos. Žinia, sklypo paskirties keitimas atliekamas tik rengiant detaliuosius planus, kuriuos paruošti užima daug laiko ir kainuoja nepigiai. Tai viena svarbiausių priežasčių, dėl kurių įmonės neturi paskatų imtis dalinės išeksploatuotų telkinių rekultivacijos – jos linkusios laukti, kol karjerai bus išnaudoti visiškai. Beje, reikėtų pažymėti, kad nesant naudingųjų iškasenų panaudojimo strategijos ir valstybei neturint aiškių gairių, kaip ketinama apsirūpinti būtinomis statybinėmis medžiagomis iš savo išteklių, naudingųjų išteklių kasybos pramonei apskritai sunku kurti ilgalaikius plėtros planus. Tokia padėtis neskatina ieškoti šiuolaikinių sprendimų ar investuoti į žaliąsias technologijas. 

2011 Nr. 2

pinimasis aukšta patalpų vidaus aplinkos kokybe. Tai skatina kreiptis į investuotojus ir projektuotojus su raginimu taikyti tvarios statybos reikalavimus ir naudoti neigiamą pastato poveikį vidinei ir išorinei aplinkai mažinančias medžiagas.

Naujos kartos mineralinė vata,

pagaminta tausojant aplinką

Aplinkos apsaugos ir darnios plėtros požiūriu idealus pastatas yra toks, kuris turi mažiausiai įtakos natūralios aplinkos blogėjimui. Priklausymas tarp naudojamų medžiagų, pastatų statybos technologijų, jų naudojimo, likvidavimo ir poveikio aplinkai turi būti vertinamas aplinkos ir gamtos išteklių apsaugos požiūriu, užtikrinant sveiką klimatą pastato vidaus patalpose bei ilgalaikį jo naudojimą. 2011 Nr. 2

Natūraliai maloni liesti Laimė, laikai, kai buvo statoma negalvojant apie ateitį, pamažu baigiasi. Tvari statyba – tai daugiau nei naujų pastatų statymas derinant juos su supančia aplinka. Visų pirma tai ekologiškai švarių medžiagų naudojimas, saugi statyba ir naujų technologijų, mažinančių CO2 emisijos kiekį bei įvairių naftos kilmės produktų naudojimą, pritaikymas. Taip pat ir rū-

Nenaudojamos kenksmingosios medžiagos Koncernas „Knauf Insulation“ savo darbais prisideda prie darnios plėtros ir natūralaus klimato apsaugos. Novatoriškos pluošto jungimo biotechnologijos „ECOSE®Technology“ įdiegimas – tai mūsų firmos tikslo savo klientams nuolatos siūlyti tik tokius produktus, kurie atitinka aukščiausius darnios plėtros standartus, įgyvendinimas. Naujoviška izoliacija atitinka šiuolaikines statybos tendencijas, kurių atžvilgiu objekto poveikio aplinkai vertinimas yra toks pats svarbus, kaip ir energinės pastato ypatybės. Naujoviška mineralinė vata, pagaminta naudojant „ECOSE® Technology“ technologiją – tai didžiulis laimėjimas tvarios statybos technologijų srityje, nes taikant šią technologiją nėra naudojamas formaldehidas ir fenolis. Lyginant su įprastine mineraline vata, nauji produktai ne tik užtikrina geresnę patalpų oro kokybę, bet ir pagerina pastatų, kuriuose jie yra naudojami, aplinkos ypatybes. Natūralūs privalumai Montavimas. „ECOSE®Technology“ mineralinę vatą yra paprasta naudoti: ji yra maloni liesti, mažiau dulka, neturi kvapo, ją paprasta apdirbti. Darni plėtra. „Knauf Insulation“ mineralinė vata yra gaminama iš natūralių ir/arba antrinių žaliavų, naudojant pluoštų sujungimo biotechnologiją, paremtą natūraliais komponentais, nenaudojant formaldehido, fenolio, akrilo ir dirbtinių dažiklių ar baliklių. Naujos mineralinės vatos naudojimas patalpų oro kokybės gerinimą. „ECOSE®Technology“ mineralinė stiklo vata atitinka pačius griežčiausius patalpų oro kokybės standartus (Ml/RTS – Suomija, GREENGUARD for Children and School™ užtikrina – Jungtinės Amerikos Valstijos, AFSSET – Prancūzija). Taip pat ji teigiamai veikia natūralią aplinką, nes kaupia mažiau energijos. „ECOSE®Technology“ naudojama rišamoji medžiaga kaupia iki 70 proc. ma-

žiau energijos nei kitos, įprastinės, rišamosios medžiagos, todėl apie 4 proc. yra sumažinamas poveikis globaliniam atšilimui (GWP) ir sumažėja naujos mineralinės stiklo vatos energijos kaupimas. Nauja mineralinė vata užtikrina mažesnę kenksmingųjų medžiagų emisiją gamybos proceso metu ir mažesnį poveikį darbo aplinkai. Tačiau svarbiausia, kad ji pagerina pastatų, kuriuose buvo panaudota, aplinkosaugos ypatybes. Puikios techninės ypatybės. Pagrindinės techninės mineralinės vatos, pagamintos naudojant „ECOSE®Technology“ technologiją, ypatybės atitinka standartinių koncerno „Knauf Insulation“ produktų iš mineralinės vatos ypatybes (šilumos izoliacija, garso izoliacija, atsparumas ugniai, atsparumo ugniai klasė, mechaninės ypatybės, didelis antrinių žaliavų kiekis), taip pat užtikrina ilgalaikį jos naudojimą.

Natūrali ruda spalva Mineralinė vata, pagaminta taikant „ECOSE®Technology“ technologiją, išsiskiria natūralia išvaizda. Naudojant naujovišką rišamąją medžiagą, gaunama natūraliai rudos spalvos izoliacija be jokių dirbtinių dažiklių ir baliklių. „ECOSE®Technology“ – kas tai? „ECOSE® Technology“ technologija – tai naujoviška pluoštų jungimo nenaudojant formaldehido biotechnologija, paremta natūralių komponentų ir greitai atsinaujinančių medžiagų naudojimu vietoj naftos kilmės cheminių medžiagų. Ši nauja technologija padeda mažinti produkto kaupiamos energijos kiekį ir atitinka aukštus darnios plėtros reikalavimus statybos srityje. „ECOSE®Technology“ technologija visame pasaulyje yra apsaugota daugybe įvairių patentų. 

2011 Nr. 2

renovacija

Juozas Antanaitis Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas

aršios kritikos – žmonės turi patys nuspręsti, ar renovuoti savo namą. G. Kazlauskas įsitikinęs, kad tai yra finansinė, ekonominė, psichologinė šeimos problema. „Mes informuojame, skatiname, aiškiname renovacijos privalumus ir naudą, tačiau leidžiame butų savininkams patiems nuspręsti, kaip elgtis. Tai yra pagarbos žmogui principas. Kitaip demokratinėje valstybėje ir negali būti“, – kalbėjo G. Kazlauskas. Aplinkos ministerija, pasiūliusi paspartinti daugiabučių modernizavimo procesą 100 proc. kompensacijomis už projektų rengimą bei techninę priežiūrą, netiki, kad staiga įvyks stebuklas ir vien dėl tokio siūlymo žmonės masiškai puls renovuoti daugiabučius. Tačiau tai viena papildomų priemonių, kuri bent daliai visuomenės tikrai taps paskatinimu – ir nemenku. Juk tai reiškia, kad už renovaciją žmonėms reikia mokėti dar mažiau.

Jeigu techninius prižiūrėtojus samdytų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, tuomet viskas būtų gerai – jie dirbtų pagal valstybės nustatytus įkainius. Priešingu atveju kainos už paslaugas tikrai bus sukeltos.

Postūmių – vis daugiau

Valdžia pateikia naujų siūlymų senų daugiabučių modernizacijos procesui išjudinti

Vladas ŠERELIS

Daugiabučių atnaujinimo procesą finansuos dar vienas bankas. Vyriausybė patvirtino Aplinkos ministerijos parengtas naujos redakcijos taisykles daugiabučiams renovuoti, pagal kurias teikiama papildoma parama projektams rengti ir techninei priežiūrai. Todėl tikimasi, kad šiemet procesas iš tiesų judės sparčiau. 2011 Nr. 2

Atsainiai dirbantieji kentės Planuojama, kad šiemet 200 mln. litų, gautų pardavus klimato taršos leidimus, bus skirta visuomeninės paskirties pastatams atnaujinti. Didesnį postūmį daugiabučių modernizavimo programoje turėtų duoti sprendimas, kuriame numatyta butų ir kitų patalpų savininkams iki 2013 metų gruodžio 31 dienos atlyginti visas išlaidas, susijusias su namo at-

naujinimo projekto rengimu, technine statybos priežiūra, taip pat faktines išlaidas projekto įgyvendinimui administruoti. Nuo 2014 metų sausio bus atlyginama 50 proc. tokių išlaidų, kaip ir buvo iki šiol. Pažymėtina, kad valstybės parama daugiabučiams atnaujinti nuo šiol bus teikiama ne tik šiuose namuose esančių butų, bet ir kitų patalpų savininkams. Aplinkos ministro Gedimino Kazlausko teigimu, yra sudaryta galimybė gauti valstybės paramą ir tuo atveju, jei butų ir kitų patalpų savininkai nori įgyvendinti būtinas mažesnės apimties priemones daugiabučiui atnaujinti, pasiekti energinį mažesnės klasės – D – namo naudingumą, patį modernizavimo projektą įgyvendinti ne iš karto, o etapais. Atsižvelgus į Valstybės kontrolės rekomendacijas veiksmingiau kontroliuoti, kaip įgyvendinami daugiabučių atnaujinimo projektai, Būsto ir urbanistinės plėtros agentūrai pavesta prižiūrėti, kaip atliekama techninė statybos darbų priežiūra. Agentūra apie pastebėtus pažeidimus turės informuoti Valstybinę teritorijų planavimo

ir statybos inspekciją prie Aplinkos ministerijos. Įmonės, atliekančios ir daugiabučių atnaujinimo darbus, ir techninę statybos darbų priežiūrą, turėtų dirbti atidžiau. Mat dirbant atsainiai iškils grėsmė netekti veiklos atestato.

Suabejojo veiksmingumu Ir Aplinkos ministerijoje, ir Vyriausybėje buvo diskutuota apie tai, kad suteikus šimtaprocentinę kompensaciją už projekto rengimo ir techninės priežiūros darbus kyla grėsmė, kad šių paslaugų kainos bus dirbtinai sukeltos. Todėl nuspręsta, kad atitinkami darbai bus perkami skelbiant viešuosius pirkimus. Vadinasi, potencialūs tiekėjai, norėdami laimėti, tikrai negalės sukelti kainų. Kiek kitaip galvoja Respublikinių būsto valdymo ir priežiūros rūmų prezidentas Juozas Antanaitis. Jis prisiminė, kad pirmieji daugiabučių atnaujinimo projektai kainavo vos 3 tūkst. litų, o paskui, kai procesas įsisiūbavo, tokių pat projektų kainos sukilo iki 70 tūkst. litų ir daugiau. Šiuo atveju, jeigu ir būtų skelbiami konkursai, dalyviai teiktų siūlymų jau padidinę kainas. „Jeigu techninius prižiūrėtojus samdytų Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra, tuomet viskas būtų gerai – jie dirbtų pagal valstybės nustatytus įkainius. Priešingu atveju kainos už paslaugas tikrai bus sukeltos“, – svarstė J. Antanaitis. Jis nemano, kad sprendimas kompensuoti renovacijos projektų rengimo ir techninės priežiūros darbus padarys kokią nors įtaką visam procesui. Galbūt tiems, kurie nėra galutinai apsisprendę, postūmį duos. Tačiau įtaka gali būti padaryta keliasdešimčiai bendrijų – masiniu procesu tai netaps. 

e r va o n ija

Leistų spręsti gyventojams Savotiškų sankcijų gali sulaukti ir tie, kurie atsisakys dalyvauti renovacijos procese. Gyventojams, kurie nesutiks, kad jų namas būtų atnaujinamas, siūloma mažinti arba visiškai panaikinti kompensacijas už šildymą. Tokią idėją jau svarsto Seime sudaryta parlamentarų grupė. Ji turės parengti siūlymų, kaip išjudinti renovacijos procesą. Aplinkos ministras G. Kazlauskas nemano, kad reikėtų pasitelkti prievartos mechanizmus. „Mūsų prioritetas – žmogus, pilietis. Mūsų vertybė – šeima, pati sprendžianti savo ir savo vaikų ateitį. Niekada nesutiksime, kad grįžtų senieji komandiniai laikai“, – teigė ministras. Jo manymu, susiformavo du požiūriai, kaip spręsti šią išties strateginę problemą. Vienas – kurio laikosi Aplinkos ministerija ir dėl to sulaukia

2011 Nr. 2

čiuose namuose, palyginti su lapkričio mėnesiu. Specialistai sutaria, kad didžiausia nepasitenkinimo dėl išaugusių sąskaitų už šildymą priežastis – tai menkas energinis būsto efektyvumas, kai gyventojai kaltaisiais įvardija sąskaitas teikiančius šilumos tiekėjus, o ne patys save, naudojančius nepateisinamai daug energijos. Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenys taip pat rodo, kad, pavyzdžiui, Vilniuje identiško ploto butams šildyti tenka sunaudoti net iki 7 kartų skirtingą šilumos kiekį. Gruodį bene labiausiai energiją švaistęs daugiabutis Agrastų gatvėje vienam kvadratiniam metrui šildyti turėjo pirkti net 67,3 kWh energijos, o taupiausio daugiabučio Pavilnonių gatvėje gyventojams tereikėjo 9,97 kWh.

Aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas laikosi griežtos ir nuoseklios pozicijos: žmonės turi patys laisva valia nuspręsti – renovuoti savo daugiabutį ar ne. BFL nuotr.

Renovacija tapo

emocijų įkaite Mantas MARKUCKAS

Visuomenėje kilo nepasitenkinimas dėl šalčiausio šio sezono mėnesio – gruodžio – sąskaitų už šildymą. Statybų sektoriaus ekspertai gūžčioja pečiais ir teigia, kad problemą galima spręsti tik modernizuojant kiaurą būstą. Kiti išsako principinių abejonių dėl naudotojų pajėgumo finansiškai padengti daugiabučių atnaujinimo sąnaudas. Naudojimas ženkliai skyrėsi Lietuvos šilumos tiekėjų asociacijos duomenimis, 2010 metų gruodis buvo vienas šaltesnių mėnesių per keletą pastarųjų metų. Todėl gyventojų susirūpinimas ženkliai didesnėmis sąskaitomis – suprantamas. Vidutinė praėjusio gruodžio tempe-

2011 Nr. 2

ratūra buvo 7,8 laipsnio šalčio – net 5,5 laipsnio mažesnė už daugiametę vidutinę šio mėnesio oro temperatūrą, kuri yra 2,3 laipsnio šalčio. Keletą dienų gruodį laikėsi žemesnė nei 14 laipsnių šalčio temperatūra. Tai lėmė vidutiniškai 2,5 karto išaugusį šilumos naudojimą šalies daugiabu-

Skaičiais prieš emocijas Gruodžio sąskaitų sulaukę gyventojai ne juokais sunerimo – dažnai, ypač sunkiau besiverčiantiesiems, didesnė sąskaita už šildymą reiškia neišvengiamą skolą šilumos tiekėjams. Tačiau ne ką lengvesnė išeitis daugeliui Lietuvos gyventojų – imti banko paskolą pradedant renovaciją. Ir vienu, ir kitu atveju gyventojai turi susitaikyti su ilgalaikiu finansiniu įsipareigojimu, o tai nėra nei lengvas emocinis sprendimas, nei tradiciniam lietuviui priimtinas gyvenimas skoloje. Būsto specialistai turi paprastų ir aiškių argumentų, kodėl būsto modernizavimas yra garantuotas laimėjimas. Naujasis renovacijos finansavimo modelis paremtas bazine sąlyga, kad paskola už renovaciją ir mažesnė sąskaita kartu turi būti mažesnės nei senoji sąskaita iki renovacijos. Kitas momentinis renovacijos privalumas – tai būsto vertės išaugimas. Naujausiais nekilnojamojo turto agentūros „Ober-Haus“ duomenimis, didžiuosiuose Lietuvos miestuose modernizuotas butas yra iki 20–30 proc. (priklausomai nuo miesto mikrorajono) brangesnis už analogišką nerenovuotą būstą. Vidutinio nerenovuoto buto kaina vertinama apie 200 tūkst. litų, o po renovacijos jo kaina – jau apie 250 tūkst. litų. Įvertinus, kad buto renovacijos savikaina vidutiniškai sudaro iki 20 tūkst. litų,

modernizavimas, net ir atmetus visas išlaidas, savininkams turto vertę padidina apie 30 tūkst. litų. Tiesa, visi pradedantieji renovaciją privalo įvertinti ir keletą objektyviai egzistuojančių rizikų. Pirma, tai atliekamų renovacijos darbų kokybės klausimas. Jų teigimu, visada išlieka rizika, kad rangovai darbus atliks nekokybiškai, todėl projektinių rezultatų nepavyktų pasiekti. Antra, daugiabučio renovacija trunka iki metų, o valstybės kompensacija išmokama tik šio proceso pabaigoje – vadinasi, gyventojai iki tol turi remtis savo finansavimo šaltiniais, bankų paskolomis. Daugeliui gyventojų, ypač ekonomikos krizės laikotarpiu – tai ne tik emociškai sudėtingas sprendimas, bet ir kartais apskritai sunkiai įmanomas dėl darbo trūkumo, ankstesnių finansinių įsipareigojimų ir pan. Renovacija per prievartą – „už“ ir „prieš“ Aplinkos ministerija laikosi pozicijos (ir dėl to yra nuolat iš visų pusių puolama), kad žmonės turi patys nuspręsti, ar ir kada laikas renovuoti savo būstą. Tai yra šeimos ir viso daugiabučio bendruomenės sprendimas, įvertinus finansinius, socialinius ir psichologinius klausimus. Todėl visuomenei turi būti teikiama informacija, aiškinami renovacijos privalumai ir nauda, procedūros, tačiau tik butų savininkai turi priimti galutinį sprendimą, kaip elgtis. Tai – pagarbos žmogui pamatas, be kurio demokratinė valstybė negali egzistuoti. Yra ir kitokių požiūrių į renovaciją. Pavyzdžiui, siūloma, kad sprendimus dėl daugiabučių modernizavimo turėtų priimti valstybės institucijos (pradėdamos nuo ekonomiškai neefektyviausių), o gyventojai būtų paverčiami tik pasyviais proceso dalyviais su visais to padariniais. Jie turėtų labai mažai įtakos renkantis modernizavimo apimtį, būdą, rangovus, priemones, medžiagas ir t. t. Iš esmės nuo gyventojų nepriklausytų darbų turinys, jie tik turėtų priimti faktą – kas mėnesį juos pasiektų sąskaitos su nauja išlaidų eilute. Tokiu atveju galimybių toje eilutėje įrašytus skaičius koreguoti, tikslinti ar keisti gyventojai neturėtų. Jie tap-

tų sistemos įkaitais, kuriuos kažkas įdėjo į didelį savarankiškai gyvenantį mechanizmą. Tad daugeliui gyventojų abejojant savo finansinėmis galimybėmis ir nedrįstant imtis ilgalaikių įsipareigojimų, sprendimų bandoma ieškoti siūlant kietą valstybės ranką. Procesų prasme tai tikrai paspartintų daugiabučių modernizavimą, tik tokiu atveju gyventojai turėtų dar didesnį pagrindą reikšti pasipiktinimą, nes nebeturėtų jokios galimybės rinktis – tik kiekvieno mėnesio gale turėtų kaip faktą priimti naujas išlaidas už renovacijos darbus, kurių nei apimčiai, nei turiniui galių daryti įtaką nebūtų turėję. Atskiras tokio pasirinkimo klausimas – tai teisinis precedentas, iš esmės keičiantis Konstitucijoje įtvirtintą nuosavybės neliečiamumo principą.

Turi spręsti gyventojų problemas Siūlymai valstybei imtis iniciatyvos prievarta modernizuoti neefektyviausius daugiabučius yra dviveidiški – trumpu laikotarpiu prievartinė modernizacija paspartintų renovacijos procesus, tačiau kartu nemažai daliai gyventojų taptų palaipsnine jų būsto nacionalizacija (kai gyventojai, neturėdami lėšų padengti renovacijos sąnaudas, taptų valstybės skolininkais). Analogiška grėsmė egzistuoja ir nieko nekeičiant – šiuo metu gyventojai nuosekliai tampa ilgalaikiais šilumos tiekėjų skolininkais, kai skola už šilumos energiją kaupiama ir tampa nebepakeliama finansine našta. Tai socialinė visos valstybės problema, tačiau užslėptas būsto nacionalizavimas tikrai to neišspręstų. 

Šilumos energijos, reikalingos 1 m2 šildyti Vilniuje, ekstremumai, kWh Daugiabutis Agrastų g.

67,3

Daugiabutis Pavilnonių g.

9,97

2011 Nr. 2

renovacija

liekant renovacijos darbus atskirais etapais galima sulaukti ir nemalonių staigmenų. Antai pakeitus langus, bet neapšiltinus pastato iš išorės, butų sienos dažniausiai ima pelyti. Mat šaltos išorės konstrukcijos neleidžia pasišalinti drėgmei. Todėl norint išvengti apipelijusių kampų, būtina šiltinti išorės sienas. „Žinoma, jeigu drėgmės bute bus per daug, net ir apšiltintos išorės konstrukcijos nepadės išvengti pelėsio. Didžiausia problema senos statybos butuose – bloga ventiliacija“, – kalbėjo L. Biezumaitė.

Požiūris į renovaciją neturi būti atsainus Tinkamai parengtas projektas, pasirinktos geros medžiagos, gera darbų kokybė ir priežiūra – visos šios sudėtinės dalys daro didžiulę įtaką galutiniam daugiabučių renovacijos rezultatui. Elgiantis priešingai lūkesčiai nepasiteisina, o tuomet ir kyla dvejonių, ar iš viso reikėjo imtis namo atnaujinimo darbų. Elgesys – priešingas suvokimui Sostinės Lazdynų rajone modernizuoti šalia stovintys, netgi bendra konstrukcija sujungti du daugiabučiai. Vieno namo gyventojai pasirinko šiltinimo būdą, kad rezultatas nekeltų abejonių. O kaimynams daugiau rūpėjo kaina. Vienas namas šiltintas pasirinkus ventiliuojamąją sistemą. Buvo apšiltinti balkonai – jie dabar ne tik leidžia papildomai taupyti energiją, bet ir suteikia namui puikų estetinį vaizdą.

2011 Nr. 2

Kitas pastatas tinkuotas plonasluoksniu dekoratyviniu tinku, nešiltinant balkonų. Dabar šio namo gyventojai pripažįsta ir liūdnai šyptelėja, kad kaimynai padarė kaip reikia, o jie – nors pigiau, bet nepakankamai. „Atskaitos taškas yra aiškus – gyventojai pirmiausia turi nuspręsti, kokios renovacijos jie nori. Jeigu iš tiesų pageidaujama, kad namo modernizavimo darbai pasiteisintų, nereikia gailėti pinigų geroms medžiagoms, kvalifikuotiems darbininkams ir techninei

priežiūrai. Kalbos, kad renovacija nereikalinga, negali net būti galvojant apie pinigų ir energijos taupymą“, – komentavo bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas Raimundas Šlekys. Dažnas atvejis, kai šalia stovintys namai sulaukia skirtingų rezultatų, puikiai iliustruoja gyventojų požiūrį į renovaciją ir kokybę. Kartais gyventojams atrodo, kad užtenka tik pakeisti langus, neatliekant kitų darbų. Vien pakeisti langai nėra namo modernizavimas. Būtini kompleksiniai sprendimai: šiltinti išorines namo sienas, stogą, modernizuoti šildymo sistemą. Jeigu kuri nors bendrija neišgali vienu metu atlikti visų darbų, technologiškai jie įmanomi ir etapais. Tačiau efektas būna greitesnis visus darbus atliekant kartu. Bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninė vadovė Laima Biezumaitė atkreipė dėmesį, kad at-

Statybininkai gudrauja Vienas dažniausiai šiltinimo medžiagų specialistams užduodamų klausimų yra apie tai, kuri šiltinimo sistema geresnė – ventiliuojamoji ar tinkuojamoji? R. Šlekys pabrėžė, kad abi sistemos yra geros ir naudotinos Lietuvoje. Tik pajūrio zonoje dėl dažnos klimato kaitos labiau rekomenduojama fasadus šiltinti naudojant ventiliuojamąją sistemą. „Būtina atsižvelgti ir į oro sąlygas. Jeigu lauke spaudžia šaltukas, tinkuoti dekoratyviniu tinku tikrai negalima. Nesilaikant technologinių procesų apie kokybę kalbėti net nevertėtų. Jeigu tinkuojama spaudžiant šalčiui, yra tikimybė, kad tinkas praras savo ypatybes ir funkciją būti apsauginiu sluoksniu. Nutrupėjus tinkui, įtaka bus daroma šiltinimo medžiagoms. Jos drėks, drėgmė gali persismelkti iki pastato konstrukcijų, ir šios nebus apsaugotos nuo šalčio“, – aiškino „Saint-Gobain statybos gaminių“ atstovas. Neteisinga manyti, kad tik šilumos izoliacijos sluoksnio storis nulemia fasado apsaugą nuo šalčio. L. Biezumaitė teigė, kad vienas svarbiausių izoliacinės medžiagos parametrų yra šilumos laidumo koeficientas. Gamintojai siekia, kad medžiagos šilumos laidumo koeficientas būtų kuo mažesnis, tuomet ir su plonesniu izoliacijos sluoksniu galima pasiekti tokias pačias ar net geresnes šilumines pastato ypatybes. Tokie sprendimai svarbūs ir renovuojant pastatus, ir energiškai ypač efektyvių, vadinamųjų beveik nulinės energijos pastatų statyboje, kai reikia pasiekti gana dideles šilumines konstrukcijų varžas, tačiau nenorima apkrauti pastato ypač storu šiltinimo sluoksniu. Be to, storam sluoksniui pritvirtinti prireikia papildomų konstrukcinių elementų.

Raimundas Šlekys Bendrovės „Saint-Gobain statybos gaminiai“ techninis vadovas

renovacija

Kalbos, kad renovacija nereikalinga, negali net būti galvojant apie pinigų ir energijos taupymą.

„Blogai, kai atsiranda neišmanančių patarėjų, kurie gyventojams neva padeda sutaupyti. Gudraudami ir norėdami sutaupyti, statybininkai pasiūlo priešvėjinę mineralinės vatos plokštę pakeisti plėvele, nes ji pigesnė. Apie medžiagų ypatybes nutylima paaiškinant, esą skirtumo nebus. O juk pakeitus priešvėjinę plokštę plėvele reikia storinti bendrą šilumos izoliacijos sluoksnį: būtina kompensuoti izoliacinės vėjo plokštės storį ir papildomą konvekcijos įtaką, nes sunku užtikrinti, kad tarp plėvelės ir šilumos izoliacijos sluoksnio nesusidarys sąlygų orui judėti. Ką ir kalbėti apie tai, kad konstrukcija gali netenkinti gaisro saugos reikalavimų“, – kalbėjo L. Biezumaitė. Pavyzdžiui, ventiliuojamojoje sistemoje fasadą įprasta dengti 120–125 milimetrų storio mineralinės vatos plokštėmis ir 30 milimetrų priešvėjine plokšte. Jeigu ši keičiama plėvele, mineralinės vatos sluoksnis turėtų pastorėti iki 170–180 milimetrų. Apmaudu, bet net projektuotojai ne visada įvertina šį faktą. Šiuo metu rinkoje pasirodė nauja priešvėjinė plokštė „Isover RKL-31 Facade“, turinti specialų padengimą. Jis garantuoja nepralaidumą vėjui ir užtikrina degumo A klasę. Ventiliuojamuose fasaduose su šilumos izolia-

cinėmis plokštėmis „Isover KL-33“ naudojama nauja priešvėjinė plokštė leidžia sulaukti itin gerų rezultatų. Tuo netrukus įsitikins sostinės Žirmūnų gatvės 72 ir 74 numeriais pažymėtų namų gyventojai. Namų bendrijos pirmininkas Juozas Sniežka yra įgyvendinęs ne vieną renovacijos projektą ir jau garsėja kaip kokybei reiklus žmogus, pasirenkantis vienus geriausių sprendimų, leidžiančių taupyti energiją bei pinigus.

Klaidos – seniai žinomos Paklausti, kokios dažniausiai daromos klaidos, neleidžiančios sulaukti reikiamo rezultato, šiltinimo medžiagų specialistai teigė, kad jos seniai žinomos. Tik kai atliekami darbai, apie galimas klaidas kažkodėl pamirštama. „Kartais trūksta elementariausios darbo kultūros. Juk viena dažniausiai daromų klaidų – nesuglaudžiamos šiltinimo plokštės ir paliekami tarpai šalčiui prasiskverbti“, – pasakojo R. Šlekys. Specialisto teigimu, labai dažnai nepakankamai apšiltinami senų daugiabučių langų angokraščiai. Tačiau taip padaroma ne sąmoningai, bet verčiant aplinkybėms. Apšiltinti angokraščius storesniu termoizoliaciniu sluoksniu kartais būna neįmanoma, nes izoliacinė medžiaga uždengtų ne tik lango

2011 Nr. 2

renovacija

Priešvėjinė mineralinės vatos plokštė turi visiškai kitokias ypatybes nei plėvelė, tačiau ne visi įvertina šį faktą. rėmą, bet ir dalį stiklo. Tačiau tinkamai neapšiltinus angokraščių, tikėtis gero rezultato irgi negalima. Dar viena dažnai pasitaikančių klaidų – apšiltinamas pastato fasadas, tačiau cokolis paliekamas koks buvęs. „Čia tas pats, kaip apsirengti storiausius šiltus kailinius ir išeiti į gatvę įsi-

spyrus plikomis kojomis į basutes“, – palygino L. Biezumaitė ir pridūrė, kad per neapšiltintą cokolį prarandama ypač daug šilumos, o labiausiai tai pajunta pirmojo aukšto gyventojai. Iki birželio mėnesio Būsto ir urbanistinės plėtros agentūra rengia nemokamus seminarus apie senų

daugiabučių atnaujinimą. Seminaruose gali dalyvauti visi norintieji. Čia galima ne tik gauti atsakymus į teisinius, organizacinius, finansinius klausimus – kompetentingi specialistai pateiks patarimų įvairiais techniniais klausimais, patars, kaip išvengti pastatų šiltinimo klaidų.

Verta nepamiršti  Renovuojant pastato sienas, šiluminiu ir fiziniu požiūriu geriausias sprendimas yra apšiltinti jas iš išorės.  Šilumos izoliacijos storis turi būti nustatomas skaičiavimais pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ reglamento reikalavimus. Papildomai apšiltintų gyvenamųjų namų išorės sienų šilumos perdavimo koeficientas U = 0,25 W/m2K.

statybinės 100–150 milimetrų storio „Isover KL“ plokštės ir 30 milimetrų „Isover RKL“, „Isover SKL“ priešvėjinė plokštė. Jeigu sienas numatyta šiltinti vieno sluoksnio šilumos ir vėjo izoliacija, tuomet akmens vatos plokštės „Ventiterm Plus“ (dengtos juodu audiniu) smeigėmis tvirtinamos tiesiai prie sienos nenaudojant jokio karkaso.

Rekomenduojamas tokio tipo konstrukcijos izoliacijos storis – 140–170 milimetrų.

Renovuojamos sienos šiltinimas su lakštinių medžiagų apdaila Prie esamos sienos tvirtinamas karkasas, užpildomas šilumos izoliacija – mineraline vata, įrengiama vėjo izoliacija ir, palikus vėdinimo tarpą, montuojamas fasadas iš lakštinių medžiagų. Tokio tipo konstrukcijai rekomenduojamas izoliacijos storis: lengvos

2011 Nr. 2

Renovuojamos sienos šiltinimas su plonasluoksnio tinko apdaila Prie esamos sienos klijuojamos ir fiksatoriais tvirtinamos izoliacinės šilumos plokštės, tinklelis ir apdailinis tinkas. Šilumos izoliacijai naudojamos vertikalaus pluošto akmens vatos plokštės „Isover NF“ arba stiklo vatos plokštės „Isover FS 30“, kurių vienas paviršius yra šiurkštus, nes gaminant plokštę ši perpjaunama išilgai pluošto.



Renovuojamo cokolio šiltinimas Izoliacinį cokolio sluoksnį veikia grunto drėgmė, lietaus vanduo, mechaninis spaudimas, dirvos rūgštys ir kiti neigiami veiksniai. Norint užtikrinti ilgaamžę ir efektyvią cokolio apsaugą, jo izoliacijai reikia naudoti ekstruzinį polistireną STYROFOAM 300 SL, kuris pasižymi labai mažu vandens įgeriamumu, dideliu atsparumu apkrovoms, geromis šiluminėmis ypatybėmis, yra ilgaamžis. Šilumos izoliacijos storis parenkamas atsižvelgiant į projektuojamo pastato reikalavimus ir yra skaičiuojamas pagal STR 2.05.01:2005 „Pastatų atitvarų šiluminė technika“ ir STR 2.05.04:2005 „Poveikiai ir apkrovos“. Rekomenduojamas šilumos izoliacijos storis yra apie 50–100 milimetrų.

Šilti pamatai – barjeras šalčiui

Daugelis nustebs, tačiau namo fundamentas – ta konstrukcijos dalis, per kurią šaltis ir drėgmė greičiausiai patenka į pastatą. Paradoksas, tačiau jam šiltinti žmonės skiria mažiausiai dėmesio. Namas ant pado Švedijos kompanija „Legalett“, projektuojanti pamatus ir grindų šildymo sistemas, sukonstravo plokščią fundamentą su įmontuotu šildymu. Šiltinimo medžiagos plokštė ir ant jos išlieti pamatai visiškai užkerta kelią grunto šalčiui ir drėgmei prasiskverbti į pastato vidų. Kadangi „Legalett“ pamatų plokštė ir šildymo sistema sudaro vientisą konstrukciją, nėra galimybės šalčiui prasiskverbti vidun. Pamatų ir grindų šildymo sistema itin paprastai eksploatuojama ir taupo šilumą. Plokšti pamatai – tai vientisa laikomoji konstrukcija. Per visą namo pagrindą sumontuojama šiltinimo medžiagos (pavyzdžiui, polistireno putplasčio) forma, ant jos klojama armatūra, šildymo vamzdeliai ir užliejamas betonas. Tokia konstrukcija visiškai izoliuoja statinį nuo grunto. Pastato svoris paskirstomas po visą pamatų plokštę, todėl pamatai yra stabilesni ir tvirtesni. Dažniausiai tradicinis pamatas klojamas pagal standartinius pro-

2011 Nr. 2

jektus, o grindų šildymą įrengia eiliniai santechnikai – jie jį montuoja be jokio projekto. Montuojant „Legalett“ pamatus ir grindų šildymą, parengiami du atskiri techniniai projektai – pamato ir grindų šildymo. Tik atsižvelgus į grunto ypatybes, pastato konstrukcijas, šiluminę sienų varžą, langų skaičių, klimato ypatumus ir kitus duomenis, įmanoma tiksliai apskaičiuoti apkrovas, šilumos poreikį. Plokščiųjų pamatų klojimo darbų eiga – nesudėtinga: statybvietėje nukasamas viršutinis grunto sluoksnis, gruntas sutankinamas žvyru ir skalda, išlyginamas. Po to montuojamos cokolio „Legalett“ detalės su apdaila, vidinės polistireno putplasčio plokštės, ant jų klojama metalo armatūra, išvedžiojami orinio šildymo vamzdeliai ir visa tai užliejama betonu. Montuojant pamatus kartu išliejamos ir grindys. Klojant tokius pamatus, nereikia atskirais etapais montuoti klojinių, pamatų šiltinimo, lieti grindų. Vidutiniam iki 150 kvadratinių metrų ploto namui pamatai su grindiniu šildymu įrengiami per 4–5 dienas. „Legalett“ pamatų plokštes galima montuoti ir be šildymo sistemos, tačiau tokie pamatai vis viena yra šiltesni už tradicinius juostinius ar polinius.

architektūra

aplinka I 32

Ryga išnaudoja krizę Orinis grindų šildymas „Legalett“ šildymo sistema veikia kaip įprastas grindų šildymas, tik vamzdeliais cirkuliuoja ne vanduo, bet oras. Pamatų plokštėje montuojamas sistemos šildymo elementas, kuris gali būti maitinamas elektra arba kaip įprasta – karštu vandeniu. Šildymo elemente įšilęs oras ventiliatoriumi pučiamas į pamatų vamzdyną. Naudojant termostatus, temperatūra reguliuojama atskirose patalpose. Tokia sistema pasirinkta dėl patikimumo, nes šildyti oru yra kur kas saugiau ir ilgaamžiškiau. Mechaniškai pažeidus orinio šildymo vamzdį, jį sutaisyti nesunku. Be to, oras nekalkėja, nesudaro kamščių, išvengiama kitų vandens keliamų problemų. Grindų šildymo sistema gali būti montuojama ne tik pamatuose, bet ir perdangose, todėl ją galima naudoti kelių aukštų pastatuose. Plokšti „Legalett“ pamatai ir šildymo sistema atsieina pigiau. Tradiciniame statybos procese statybos etapų – gerokai daugiau, todėl darbo sąnaudos yra didesnės 2–3 kartus. Medžiagų kiekiai „Legalett“ pamatams montuoti, palyginti su tradiciniais, yra mažesni 20–90 proc. Tai priklauso nuo grunto ypatybių ir pastato sudėtingumo. 

UAB „Klemiškės prekyba“, mob. +370 698 50 051, el. p. info@legalett.lt. Klemiškės II k., Sendvario sen., Klaipėdos r., LT-91272, Lietuva, tel. +370 46 40 10 88, faks. +370 46 40 10 89, mob.+370 698 45 513, el. p. info@klemiskes.lt, www.legalett.lt.

architektūra I 36 Atsiskleidė asmenybės

transportas I 42

Požemiuose karaliauja automobiliai

naujienos I 45

Atgimė diskusija apie architektūros muziejų

pasaulis I 51

Iš šiukšlynų į Nojaus arką

aplinka

Raitis Purins, „Dienas Media“ nuotr.

Ryga

išnaudoja krizę

Kaimyninės šalies sostinėje nenaudojamoms erdvėms sumaniai pritaikoma kitokia funkcija

Tomas SRĖBALIUS

Latvija – viena trijų Baltijos valstybių, kurioje sunkmetis pasireiškė stipriausiai. Todėl čia poveikis verslui – taip pat nekilnojamojo turto – buvo didžiausias. Matyt, todėl latviai 2011 Nr. 2

drąsiau negu kitos kaimyninės valstybės ėmė keisti naujų statinių ir miestuose esančių erdvių funkciją, nepavykus rasti nuomininkų pagal pirminę numatytą paskirtį.

Svarbu nepalikti merdėti Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė, patyrinėjusi dabartinę naujų statybų padėtį Rygoje, pastebėjo esminį skirtumą nuo lietuviškos. Mūsų šalyje, nepavykus pirminiam nekilnojamojo turto verslo planui, dažnai pritrūksta iniciatyvos, noro ar galimybių imtis tose erdvėse kitos veiklos arba leisti tai daryti žmonėms, kurie krizės sąlygomis tai sugeba. Lietuvoje tikrai nėra daug pavyzdžių, kai pakeitus statinio arba erdvės koncepciją būtų sėkmingai pakeista funkcija ir nekilnojamojo turto objektas įgautų gyvybės. Viena įspūdingiausių atvirkštinių transformacijų Rygoje – latvių kilmės architekto Meinhardo von Gerkano suprojektuota daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė Rygoje. Pastatas buvo sėkmingai transformuotas

,, Rūta Leitanaitė Lietuvos architektų sąjungos kūrybos direktorė

Vilniaus miesto valdžia ilgus metus kovojo su prekyba kioskuose centre, tačiau Rygoje šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – tai net skatinama. Miesto valdžiai pritariant tuščiuose sklypuose statomi laikini statiniai. į biurus – sukurta ne tik nauja funkcinė, bet ir estetinė pastato vertė. Čia įsikūrė bankas. Akivaizdu, ši pastato transformacija – ne laikina. Galima numanyti, kad savininkai džiaugiasi tokia netikėta krizės atnešta sėkme

ir neketina grąžinti pirminės statinio funkcijos – automobilių stovėjimo aikštelės. Ekonomikos pakilimo laikotarpiu Latvijos sostinėje prabangūs įmonių biurai buvo pradėti statyti užmiestyje.

2011 Nr. 2

aplinka

Biurų pastatas Latvijos sostinės užmiestyje įsileido menų galeriją.

kad pastatas nestovėtų tuščias – būtų prižiūrimas ir žiemą šildomas. Pasak R. Leitanaitės, jie džiaugiasi pritraukę gyvybę į užkampį, kur pagal tiesioginę paskirtį pastatu niekas nesusidomėjo. Labai dažnai priverstinės naujos statinio paskirties paieškos atveda prie naujos ir įdomios veiklos. Suprantama, į atkampioje vietoje esančią meno galeriją atsitiktinis žiūrovas ar turistas neatvyks – čia atvažiuos tik meno gerbėjų ar klientų, aiškiai žinančių, ko ieško.

Tinklinis vietoj automobilių Pažymėtina dar viena nekilnojamojo turto transformacija Rygoje – vietoj

Žinoma, gamtos prieglobstyje įrengtas biuras nuteikia susikaupti ir dirbti, atrodo reprezentatyviai, netrukdo atsitiktiniai interesantai. Tačiau stojus krizei išlaikyti tokį biurą, esantį toli nuo centro, tampa per brangu. Todėl net išskirtiniai, prabangūs biurai liko neišnuomoti, nes dažniausiai buvę potencialūs nuomininkai rasdavo pigesnį nuomos variantą miesto centre. Vienas tokių pavyzdžių – biuras Latvijos sostinės priemiestyje, kuriame pastato savininkai įsteigė jaunųjų menininkų darbų galeriją. Antrame dviaukščio pastato aukšte įrengtas nedidelis restoranas. Šiuo atveju turto savininkai jokio pelno negauna, tačiau jiems svarbu,

Daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė Rygoje perprojektuota į biurus.

2011 Nr. 2

Nedidelės teritorijos panaudojamos prekybos taškams gyvenamuosiuose rajonuose įrengti.

veikusio automobilių salono įrengtas paplūdimio tinklinio sporto klubas su aikštynu po stogu, kuriame ant smėlio galima žaisti ir žiemą. Be to, buvusioje automobilių parduotuvėje įrengtas restoranas, pokylių salė, drabužinės sportininkams persirengti. R. Leitanaitė tikino, kad tai yra itin vykęs transformacijos pavyzdys. Būtų buvę neprotinga įsteigti dar vieną eilinį sporto klubą, tačiau paplūdimio tinklinis – populiarėjanti sporto šaka, kuria mūsų geografinėse platumose lauke galima užsiimti tik šiltuoju metų laiku. Šiuo atveju buvo rasta unikali sporto klubo veiklos niša, išnaudojant didžiules automobilių salono erdves,

kurių visai nereikėjo transformuoti. Demonstracinės automobilių salės apšvietimas ir grindų danga puikiai tiko paplūdimio tinklinio aikštelei įrengti.

Skatina gatvės prekybą Rygos miesto centro teritorijos, kuriose buvo planuojamos statybos, tačiau dėl krizės neprasidėjo, išnuomojamos turgaus prekybai plėtoti. R. Leitanaitė priminė, kad Vilniaus miesto valdžia ilgus metus kovojo su prekyba kioskuose centre, tačiau Rygoje šiuo metu vyksta atvirkštinis procesas – tai net skatinama. Miesto valdžiai pritariant tuščiuose sklypuose statomi laikini statiniai: dengti, stiklinti paviljonai, skirti gatvės prekybai. Žinoma, tai laikinas – krizinis – sprendimas. Atsigavus Latvijos ekonomikai ir prasidėjus planuotoms statyboms, šie statiniai greičiausiai bus iškelti. R. Leitanaitės nuomone, rygiečiams pavyksta sukurti patrauklių pusiau komercinių, pusiau visuomeninių erdvių. Dabar pastatytų paviljonų, kuriuos suprojektavo architektai, nė iš tolo negalima lyginti su sovietmečio turgaus pavėsinėmis ar pagarsėjusiais metaliniais kioskais. Naujieji paviljonai Rygoje – tai bendra dengta erdvė – pasažas, kuriame yra ne tik parduotuvių bei kavinių, bet ir skverelis su vidinėmis gatvelėmis, suoliukais lankytojams, vazonuose pasodintais medeliais. Visa tai kuria jaukumo įspūdį. Statiniai sta-

tomi iš lengvų metalo ir stiklo konstrukcijų, kad vėliau jas būtų galima nesunkiai išardyti ir iškelti. „Kaip tokia prekyvietė atrodys po penkerių metų – sunku pasakyti, tačiau dvejus trejus metus tokie statiniai puikiausiai atliks savo funkciją neprarasdami estetinio vaizdo. Šios prekyvietės nebus paverčiamos visiems įprastais turgeliais, nes čia prekiaus įmonės, o ne individualūs prekeiviai“, – samprotavo R. Leitanaitė. Dar vienas latviškas miestovaizdžio reiškinys – senuosiuose sovietinių daugiabučių kvartaluose esančiuose nedideliuose sklypuose tarp namų statomi maži originalios architektūros prekybos centrai arba paslaugų objektai: kirpyklos, valyklos. Viena vertus, tokie objektai gali tapti architektūrine kvartalo puošmena arba identiteto ženklu. Kita vertus, patenkinami vietos gyventojų poreikiai, jiems nereikia važiuoti į toliau esantį prekybos ar paslaugų centrą – galima tiesiog nueiti pėsčiomis.

Vilniui yra ko pasimokyti Mūsų sostinėje teritorijos ar sklypai, kuriuose buvo planuotos, bet dėl krizės neprasidėjo statybos, taip ir stovi apleisti su iškastomis duobėmis ar be jų, pusiau išverstais aptvėrimais. Tokios teritorijos nesaugomos ir neprižiūrimos kelia rimtą pavojų vaikams bei paaugliams. Šie iš smalsumo tokiose vietose gali

patirti traumų. Vienas nedaugelio pavyzdžių, kaip statybai rengta teritorija yra sutvarkoma ir atiduodama laikinai naudotis miestelėnams, yra sostinės Kalvarijų ir Žalgirio gatvių kampe esantis sklypas – čia įsikūrė Sostinės turgus. Dar vienas geras laikinos statinio paskirties transformacijos pavyzdys – buvęs Sveikatos apsaugos ministerijos pastatas Vilniaus Gedimino prospekte. Dabar tai – „Fluxus ministerija“, mėgstama meniško jaunimo susibūrimo vieta ir šiuolaikinių menų centras. R. Leitanaitė apgailestavo, kad dažniausiai apmirusios statybvietės virsta šiukšlių sąvartynu, didesnės rizikos zona – piktžaizde miesto kūne. Žinoma, miesto valdžia negali priversti verslininkų laikinai išnuomoti turimą sklypą ar statybvietę tam, kad teritorija būtų sutvarkyta, kol vėl prasidės statybos. Anot Architektų sąjungos kūrybos direktorės, reikia visai nedaug, kad kas nors pasikeistų į gera. Rygos savivaldybė gyvai rodo interesą, kad tokia veikla būtų plėtojama kuo plačiau, ypač miesto centre esančiuose tuščiuose sklypuose. Latvijos sostinėje šie klausimai sprendžiami kompleksiškai, nes rengti projektą atiduodama į vienų architektų rankas. „Tokios tendencijos būtų labai sveikintinos ir laukiamos Lietuvos miestuose pereinamuoju krizės laikotarpiu“, – reziumavo R. Leitanaitė.



Nauja turgavietė – vienas nedaugelio pavyzdžių Vilniuje, kaip buvo sutvarkyta apleista statybvietė.

2011 Nr. 2

architektūra

VGTU studento I. Ksnelashvili projektas, išrinktas geriausiu magistro darbu, komisiją sužavėjo aiškumu ir struktūriškumu.

Kotryna VALIUKEVIČIŪTĖ

Būsimųjų architektų darbai tampa vis profesionalesni ir temiškai įvairesni. Tokį įspūdį susidarė komisijos nariai vertindami geriausius 2010 metų architektūros bakalauro ir magistro laipsnių studentų darbus. Tradicija tapęs renginys sukelia nemažai aistrų tarp jaunųjų architektų, pasibaigiančių netgi kaltinimais plagijavimu.

Atsiskleidė asmenybės

Baigiamieji architektūros studentų darbai komisiją žavėjo profesionalumu 2011 Nr. 2

tinimo komisija. Šiemet ją sudarė architektai, nedėstantys architektūros mokslų nė vienoje Lietuvos aukštojoje mokykloje. Tai Augustas Audėjaitis iš „Studija 2a“ (Kaunas), laisvai samdomas architektas iš Vilniaus Andrius Skiezgelas bei Gediminas Paslaitis iš Jungtinių architektų dirbtuvių. Vertinant pateiktus darbus, dėmesys buvo kreipiamas į darbų konceptualumą, originalumą, architektūrinę ar urbanistinę idėją, profesionalumą ir, žinoma, estetinį pateikimą.

r k a ite h a c ūr

Rimtas pareiškimas apie save Pagrindinė Lietuvos architektų sąjungos (LAS) organizuojamos parodos-konkurso idėja ir tikslas – naikinti sieną tarp realiai dirbančių architektų ir studijuojančių jaunuolių. Taip pat šiame renginyje pagerbiami tie, kurie darbais prisijungia prie architektų bendruomenės. Pasak Vilniaus dailės akademijos (VDA) Architektūros katedros vedėjo, architekto Mariaus Šaliamoro, diplominis būsimo architekto darbas yra rimtas pareiškimas apie save, savo skonį. „Mano nuomone, dalyvauti parodoje yra didesnė vertybė negu gauti premiją. Aukštosios mokyklos jau būna įvertinusios savo studentus – šiame

renginyje studentų darbus įvertina kolegos“, – kalbėjo architektas. Šiųmečiam renginiui buvo pristatyta 19 studentų darbų iš keturių aukštųjų architektūros mokyklų: Kauno technologijos universiteto, VDA, VDA priklausančio Kauno dailės instituto ir Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU). Kiekviena aukštoji architektūros mokykla pateikia visus baigiamuosius darbus, įvertintus 9–10 balais. Iš kiekvienos katedros parodoje dalyvausiantys darbai atrenkami pagal baigusių studentų skaičių: vienas darbas iš septynių magistrantų ir vienas darbas iš penkiolikos bakalaurantų. Darbus vertina ir nugalėtojus išrenka iš LAS narių sudaryta ver-

Pasirinko probleminę teritoriją Geriausiu bakalauro laipsnio darbu pripažintas jungtinis VDA studentų Deniso Bondaro ir Lauros Malcaitės projektas „Kultūros ir edukacijos kompleksas Vilniuje. Jungtis tarp Naujininkų ir Naujamiesčio“ (vadovas Vytenis Gerliakas). Būtent dėl šio projekto kilo diskusijų – anonimas atsiuntė laišką, kuriame studentai esą kaltinami plagijavimu. Tačiau komisija renginio metu viešai atmetė visus kaltinimus ir pasidžiaugė, kad dirbdami komandoje studentai sugebėjo ne tik realizuoti individualias idėjas, bet ir pasiekti vientisą rezultatą, kurio pateikimas yra estetiškas ir kruopštus.

2011 Nr. 2

architektūra

Būsimieji architektai D. Bondaras ir L. Malcaitė.

architektūra

L. Malcaitė ir D. Bondaras diplominio darbo projektui pasirinko probleminę Vilniaus miesto erdvę – Naujamiesčio ir Naujininkų sankirtą, esančią Geležinkelio stoties rajone tarp Algirdo ir Švitrigailos gatvių Naujamiesčio pusėje ir tarp Dzūkų bei Dariaus ir Girėno gatvių Naujininkų pusėje. Ši teritorija pastebimiausia važiuojant iš oro uosto, tad kartu tai ir svarbi reprezentacinė Vilniaus dalis – miesto vartai. Pagrindine autorių užduotimi tapo atgaivinti nepatrauklų geležinkelio rajoną, suformuojant naują traukos tašką – kultūrinį centrą, ir sukuriant 24 valandų užimtumą jungtyje tarp Naujininkų ir Naujamiesčio. Autoriai siauriausioje geležinkelio bėgių dalyje kuria naują struktūrą – perdangą, jungiančią Kultūros ir edukacijos centrą Naujamiesčio pusėje (projektuotą D. Bondaro) ir biblioteką Naujininkų pusėje (L. Malcaitės projekto dalis). Projektuojama perdanga formuojama kaip vientisas junginys, išaugantis iš reljefo. Judėjimas ant šios platformos organizuojamas trimis lygiais: viršutinis tampa apželdinta pėsčiųjų, dviratininkų ir rekreacijos zona. Tarpiniame lygyje numatoma erdvė komercijai ir pėsčiųjų perėjimui žiemos periodu. Požeminiuose lygiuose projektuojamos stovėjimo aikštelės. Traukinių ir automobilių eismas nukreipiamas po platforma. „Kasmet atsiranda išskirtinių, sužibančių darbų. Vienais metais – VGTU, kitais – VDA studentų. Šiemet bakalaurantų darbai buvo stipresni VDA, o magistrantų – VGTU“, – apibendrino komisijos narys A. Skiezgelas.

Pakerėjo aiški koncepcija Be didelių diskusijų, vienbalsiai geriausiu magistro darbu komisija išrinko VGTU studento Ivane Ksnelashvili projektuotą vienuolyną Gruzijoje (vadovas prof. Gintaras Čaikauskas). Pagrindine autorių užduotimi tapo atgaivinti nepatrauklų geležinkelio rajoną, suformuojant naują traukos tašką – kultūrinį centrą, ir sukuriant 24 valandų užimtumą jungtyje tarp Naujininkų ir Naujamiesčio.

2011 Nr. 2

Komisijos narius darbas pakerėjo aiškumu, struktūriškumu, nuo pat pradžių plėtojama koncepcija, taip pat estetiniu pateikimu, kuris puikiai iliustruoja autoriaus idėją. Statinys projektuojamas švarioje, urbanistinio konteksto neturinčioje gamtinėje aplinkoje, Lisi ežero teritorijoje, esančioje Gruzijos sostinės Tbilisio kaimynystėje. Aplinkui – erdvė, skirta gyventojų rekreacijai. Pagrindinė I. Ksnelashvili idėja – suprojektuoti nuošalų kompaktišką miestą. Autorius siūlo vienuolyno kompleksą, kuriantį ir formuojantį naują teritorijos identitetą. Kompleksas reprezentuoja modernų Gruzijos vienuolių gyvenimo modelį, kuriame persipina dvasiniai reikalai, tradicijos ir kultūra. Architektūrinei idėjai įtaką daro tradicinė gruziniška architektūra ir šiuolaikiškos vienuolių bendruomenės veiklos įvairovė, kuri atsispindi teritoriją funkciškai skirstant zonomis. Projektuojama teritorija dalijama į dvi dalis: viešąją (bažnyčia, sekmadienio mokykla ir vidinė erdvė susirinkimams) ir privačią (vienuolių būstas ir daržai). Pagrindinis darbo uždavinys buvo išsiaiškinti, kokios estetinės bei funkcinės ypatybės apibrėžia vienuolių gyvenimo būdą, ir išreikšti šias ypatybes atsižvelgiant į laiką, vietą bei prasmę.

2011 Nr. 2

architektūra

V. Statkevičiūtė (kairėje), T. Šuminas ir E. Badėnaitė pateikė darbą kompanijos „Schindler“ konkursui .

J. Motiejūno pradinės mokyklos sostinės Pašilaičių rajone projektas.

Svarbiausia – asmenybė Parodoje, kuri pristatoma sostinės Energetikos ir technikos muziejuje, be apdovanotų projektų, eksponuojami septyni magistro ir dešimt bakalauro laipsnių diplominiai darbai. Parodos kuratorė, LAS kūrybos direktorė Rūta Leitanaitė, apžvelgdama studentų projektus, teigė, kad svarbiausia kūrybos procese yra ne institucija ar dėstytojo autoritetas, bet asmenybės.

Architektas G. Paslaitis pripažino, kad buvo sunku vertinti kūrinius, nes reikėjo atsižvelgti į labai platų pateiktų darbų spektrą: nuo smulkių detalių iki teritorijų analizės. Vieni studentai rinkosi projektuoti naujus, svarbius valstybinius objektus ar jų kompleksus. Kaip kad Justinos Gedraitytės projektuojama NATO bazė Šiauliuose, Natalijos Baran siūloma imigracijos priėmimo ir integravimo centro Pabradėje koncepcija ar Petro Išoros projektuojamas Vyriausybės kompleksas. Kiti gilinosi į esamą kontekstą ir siūlė miesto dalių regeneracijos projektus: Sabina Grincevičiūtė – Šakių miestelio, Justina Mačiukėnaitė – Kauno Vilijampolės senosios dalies. Taip pat eksponuojama darbų, kurie kompoziciškai projektuojami įvertinant susiklosčiusią aplinką, pavyzdžiui, Jono Motiejūno pradinės mokyklos sostinės Pašilaičių rajone projektas. R. Leitanaitė, lygindama konkursinius pastarųjų ketverių metų darbus, mano, kad šiemet kontekste išskirtiniai atrodo darbai, kur dėstytojai rado realius tarptautinius konkursus ir paskatino savo studentus juose dalyvauti. Vienas tokių – „SCHINDLER apdovanojimų konkursas 2010. Olimpinis parkas Berlyne“. „Dalyvavimas realiame konkurse skatina studentus domėtis, kaip darbai pateikiami pasauliniu mastu, įvertinti konkurencingumo lygį. Tada projektas tampa ne toks akademiškas ir lokalus. Studentai vėliau nesijaučia kaip musė, įkritusi į barščius“, – sakė R. Leitanaitė.



2011 Nr. 2

transportas

Požemiuose karaliauja

automobiliai

Vakaruose transportu neužkemšamos viešosios erdvės – tam įrengiami nepastebimi kompaktiški garažai

Audrius ČEPULIS

Automobilių gausa ir jų stovėjimo vietų trūkumas ne tik kelia nepatogumų miestiečiams, bet ir daro neigiamą įtaką miestovaizdžiui. Jau tapo įprasta, kad Vilniaus kiemai ir žaliosios zonos užkemšami automobiliais, o senamiestyje jais nusėjami šaligatviai bei skverai. 2011 Nr. 2

Sektinas italų pavyzdys Automobilių statymo problemas ir architektūrinę taršą išspręstų automatizuotos kompaktiškos automobilių aikštelės po žeme. Šią naujovę Lietuvoje bendrovės „Metroprojektas“ specialistai, išsamiai susipažinę su automobilių stovėjimo aikštelių įrengimo technologija, atsivežė iš Italijos.

Verta paminėti, kad pirmoji tokio tipo automobilių stovėjimo aikštelė Italijoje pernai atšventė 15 metų jubiliejų. Susidomėjimą sukėlė tai, kad vos 24 kvadratinių metrų antžeminio ploto aikštelėje galima pastatyti nuo 60 iki 108 automobilių. Didelio dėmesio vertas ir automobilių statymo paprastumas bei saugumas. Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės erdvė yra cilindro formos. Šis cilindras – 20 metrų skersmens ir 16–20 metrų gylio, priklausomai nuo aukštų, stovėjimo vietų skaičiaus. Viename aukšte telpa 12 automobilių. Pagrindinė tokio garažo konstrukcija – gręžinio gręžinyje principu suformuota apvali atraminė siena, kuri ir sudaro cilindro formą. Požemyje pastatytas automobilis neapšals ir nebus apsnigtas, nes nuolatos kontroliuojama vidaus oro temperatūra nenukrinta žemiau 5 laipsnių šilumos. Sugadinti ar apiplėšti automobilį irgi neįmanoma, nes aikštelės vidaus erdvė saugoma judesio daviklių, vaizdas stebimas stebėjimo kameromis.

Naudotis – ypač paprasta Užvažiavęs automobiliu į aikštelę, vairuotojas išlipa iš jo, prieina prie specialaus pulto, nuskenuoja savo kreditinę kortelę arba elektroninį automobilio stovėjimo bilietą. Tuomet sistema ima veikti – automobilis nuleidžiamas į požemyje esančią kompaktišką stovėjimo aikštelę. Mašina čia – visiškai saugi, nes bendroje aikštelės sistemoje įdiegtos priešgaisrinė, ventiliavimo, nutirpusio vandens atsiurbimo, vaizdo stebėjimo, judesio fiksavimo sistemos. Grįžęs automobilio savininkas nuskenuoja tą pačią kreditinę kortelę ar elektroninį automobilio stovėjimo bilietą, ir automatinė sistema per mažiau nei pusantros minutės pristato automobilį atgal į aikštelę. Apsaugos sistemai leidus paimti mašiną, lieka sėsti ir važiuoti. Požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms valdyti įkurtas centras – iš jo atskirų objektų darbas kontroliuojamas nepriklausomai nuo to, kokiu atstumu jie yra nutolę. Pasitelkiant informacines technologijas stebimas automobilių statymo procesas ir esant reikalui sprendžiamos iškilusios problemos. Jei prireikia žmogaus įsikišimo, pavyzdžiui, krintant medžių lapams ar netyčia numetus kamuolį, valdymo centro darbuotojas susisiekia su tą teritoriją prižiūrinčios bendro-

vės specialiai apmokytu personalu ir sutvarko kilusią problemą. Sugedus automobilių stovėjimo aikštelės mechanizmams, problema sprendžiama taip pat, kaip ir sugedus skalbiamajai mašinai ar kavos aparatui. Tai trumpalaikis, greitai ir elementariai sutvarkomas dalykas.

Koncesija – tinkamiausias būdas Italijoje tokius projektus įgyvendina verslininkai, bendradarbiaudami su viešuoju sektoriumi – tai viešosios ir privačios partnerystės (PPP) modelis. Italijos specialistų teigimu, šalyje perkant 7 aukštų, 84 vietų automobilių stovėjimo aikštelės įrangą ir ją montuojant Lietuvoje, viskas kainuotų apie 5 mln. litų. Montavimo darbus atlieka ir personalą apmoko įrangos gamintojas. Lietuvos specialistų skaičiavimais, tokios požeminės automobilių stovėjimo aikštelės konstrukcijos statyba ir aplinkos sutvarkymas kainuotų antra tiek, kiek įranga ir montavimo darbai. Italijoje apžiūrėta požeminė automobilių stovėjimo aikštelės sistema nustebino ir automobilių statymo paslaugos kaina. Čia dėl palankaus ir lankstaus valdžios požiūrio į verslą, garažo statybos ir eksploatacijos kaina leidžia eksploatuojančiai įmonei pelningai dirbti, kai vienos automobilio stovėjimo valandos kaina siekia 60 euro centų. Tiesa, pirmos penkios automobilio stovėjimo minutės nemokamos, nes pastačius automobilį būna, kad žmogus apsižiūri palikęs akinius, piniginę ar kitus daiktus. Tuomet be jokių problemų automobilį galima iškelti iš požemio, paimti paliktą daiktą ir vėl nuleisti. Ir tai nieko nekainuos. Naudojantis požemine automobilių stovėjimo aikštele ilgesnį laiką ar norint būti nuolatiniu klientu, taikoma nuolaidų sistema. Nustatyti dienos, nakties, paros, savaitės ir mėnesio automobilių stovėjimo tarifai. Tokiu būdu požeminė aikštelė tampa dar patrauklesnė ir populiaresnė. Tinkamiausia vieta tokioms požeminėms automobilių stovėjimo aikštelėms įrengti yra tos miesto zonos, kuriose negalima keisti urbanistinio vaizdo, mažai vietos ir labai brangi žemė. Tai gali būti miestų centrai, daugiabučių pastatų kiemai, taip pat viešuosiuose, ankštuose sklypuose esantys viešbučiai, bankai, valstybinių institucijų pastatai, prekybinės bei kultūrinės paskirties objektai. 

Požeminės automobilių stovėjimo aikštelės erdvė yra cilindro formos. Šis cilindras – 20 metrų skersmens ir 16–20 metrų gylio, priklausomai nuo aukštų, stovėjimo vietų skaičiaus.

2011 Nr. 2

naujienos

Atgimė diskusija apie architektūros muziejų

Praėjusiais metais „Knauf“ konkurse pirmoji vieta atiteko architektui G. Langviniui už privataus namo interjerą.

Kotryna VALIUKEVIČIŪTĖ

Tarptautinė architektūros muziejų konfederacija ICAM skaičiuoja 141 Architektūros muziejų-centrą (AMC). Lietuvos šiame architektūriniame žemėlapyje nėra, nors čia puikuojasi ir Lenkija, ir Latvija, ir Estija. Dar skambiau situaciją apibūdino architektas Audrys Karalius – jo nuomone, mūsų šalies architektūrinis raštingumas yra kažkur tarp Mozambiko ir Zimbabvės.

Per gipsą – į architektūrą Architektai šiais metais vėl kviečiami pasidžiaugti ir pasigirti tuo, ką nuveikė per praėjusius metus. Pasaulyje gerai žinomas statybinių medžiagų ir sistemų gamintojas „Knauf“ rengia tradicinį konkursą, norėdamas išrinkti ir apdovanoti sėkmingiausius 2010 metais Lietuvoje įgyvendintus projektus, kuriems buvo naudojamos sausosios statybos sistemos. Architektų darbų konkurso organizatoriai lauks iki kovo 10 dienos. Tuomet kompetentinga komisija nuspręs, kuriems architektams pavyko sukurti originaliausius, įsimintiniausius, žaismingiausius projektus. Šiųmetis kompanijos „Knauf“ rengiamas konkursas – jau tryliktas. Or-

2011 Nr. 2

ganizatoriai tikisi, kad kūrėjai jau įveikė krizę ir pateiks gausų darbų derlių. Praėjusiais metais krizė iš tiesų buvo juntama, netgi konkursas buvo rengtas 2008–2009 metų darbams. Komisijai buvo pateikti 36 projektai. Pernai pirmosios vietos laimėtojo Gedimino Langvinio darbas tiksliau-

siai atspindėjo parodos temą „Sausoji statyba architektūroje“. Komisija puikiai įvertino ne tik jo projekto – privataus gyvenamojo namo Kaune – architektūros idėją, bet ir idealiai tikslų darbų atlikimą pagal visas technologijas. „Knauf“ gipso gaminiai yra bene populiariausia medžiaga ne tik patalpų pertvarų kvadratiniams metrams ręsti, bet ir daug įdomesnėms detalėms kurti. Architektai, naudodami sausojo tinko sistemas, mėgsta formuoti efektingas detales ir erdves. Todėl gamintojams ir kilo idėja surengti konkursą, kurio atrankos nuostatas – sausojo tinko naudojimas ir architektūros kokybė. Kurti architektūrą naudojant gipsą. Per gipsą – į architektūrą. Per priemonę – į rezultatą.



ICAM vienija įvairiausios formos ir turinio institucijas: fondus, institutus, muziejus, centrus. Vokietija ir Italija yra pirmaujančios šalys pagal AMC skaičių. Šie centrai atlieka mokslinius tyrimus, kaupia architektūrinius archyvus, organizuoja parodas, konferencijas, atlieka šviečiamąją funkciją, užsiima leidyba. Įdomus pavyzdys – Olandijos architektūros institutas (NAI), save pristatantis kaip platformą, kurios siekis yra įvairaus amžiaus žmones įtraukti į architektūrinį procesą. Pasitelkęs naujas informacines technologijas, NAI Amsterdamo miestą perkėlė į telefoną. Klajodami po miestą ir prisijungę prie NAI tinklo, žmonės savo ekrane gali matyti visą informaciją apie juos supančią aplinką. Pasitelkiant 3D galima sužinoti, koks miestas buvo, koks jis bus ateityje. Taip pat ir tai, koks galėjo būti – supažindinama su neįgyvendintais projektais. Lietuvoje architektūros muziejus, Šv. Mykolo bažnyčioje gyvavęs nuo 1967 metų, 2006-aisiais buvo uždarytas. Ten buvę eksponatai perduoti Lietuvos nacionaliniam muziejui. Ar AMC reikalingas Lietuvai, koks jis turėtų būti ir kur įsikurti, Šiuolaikinio meno centre diskutavo architektai, teoretikai ir muziejininkai. Renginį organizavo trys organizacijos: Architektūros fondas, Lietuvos architektų sąjunga ir Architektūros centras. Diskusijoje atsispindėjo dvejopas požiūris į architektūros situaciją Lietuvoje.

Vieni buvo nusiteikę optimistiškai. Vilniaus Gedimino technikos universiteto atstovai teigė, kad remiantis atliktais tyrimais architektūra patenka prie kūrybinių paslaugų ar funkcinės kūrybos. Tad architektūra yra pats tikriausias verslas su gerais ekonominiais rodikliais. Pesimistiškiau situaciją vertinę dalyviai šnekėjo apie išsklaidytus ir dūlančius archyvus, visuomenės ir politikų abejingumą architektūrai, kaip kultūros sričiai.

„Iš tikrųjų Lietuvos architektūrinėje plotmėje nieko nevyksta – tik mūsų pačių savitarna su turiningesne linksmąja dalimi“, – situaciją apibūdino architektas A. Karalius. Visi dalyviai vienbalsiai sutarė, kad tokia institucija reikalinga ir kuo greičiau. Ji turėtų apimti šviečiamąją veiklą, kaupti ir dokumentuoti šaltinius, įtraukti visuomenę į architektūrines diskusijas. Ar ji bus įsikūrusi fizinėje erdvėje, ar virtualiojoje, valstybinė institucija ar viešoji įstaiga, remsis ICAM narių pavyzdžiu ar kurs išskirtinį lietuvišką modelį – vieno atsakymo neprieita. Architektas Marius Šaliamoras, apibendrindamas susirinkusiųjų mintis, sakė, kad jei žmogus ko nors nori – jis tai ima ir daro. „Jei norime lietuviškojo AMC, reikia imti ir rašyti verslo planą“, – pasiūlė architektas. Verslo plano dalyviai parašyti nespėjo, tačiau pasižadėjo sukurti rezoliuciją ir planuoti tolesnius veiksmus. Pagyvensim – pamatysim.



Architektūros institutas Olandijoje – NAI NAI nuotr.

2011 Nr. 2

aplinka

Miškininkų laukia

ypatinga misija

Paskelbti tarptautiniai miškų metai įpareigoja dar labiau rūpintis žaliaisiais plotais, juos gausinti Jungtinių Tautų Generalinė Asamblėja šiuos metus paskelbė tarptautiniais miškų metais. Todėl ir Lietuvoje prioritetiniu tikslu laikomas siekis gausinti šio žaliojo aukso išteklius. Kintant planetos klimatui, pasaulio miškai įgauna vis didesnę reikšmę, todėl labai svarbu juos išsaugoti ir ateities kartoms. Vienas svarbiausių būdų tai pasiekti – tvariai miškininkauti derinant ekonomines, ekologines ir socialines miškų funkcijas. Daugiausia žalos padaro pati gamta Pagrindinė ateinančių tarptautinių miškų metų tema – miškai žmonėms. Nepaisant didžiulio dėmesio bei kritikos valstybinių miškų sektoriui, kuris dirbo stabiliai ir pasiekė planuotų veiklos rezultatų, nepaisant įvairių institutų išvadų, įvairių politinių vėjų bei praūžusios tikros gamtinės stichinės nelaimės miškuose, ir toliau bus dirbama vadovaujantis tvaraus ir subalansuoto miškininkavimo principais.

2011 Nr. 2

2011–2012 metais bus siekiama miškų urėdijų veiklos bei valdymo efektyvumo, didinti valdomo turto grąžą bei valstybinių miškų sektoriaus veiklos skaidrumą, gausinti biomasės iš atsinaujinančių energijos šaltinių gamybą. Iki 2007–2013 metų Lietuvos kaimo plėtros programos įgyvendinimo į Europos Sąjungos (ES) išmokas už miško įveisimą žemės ūkio paskirties žemėje galėjo pretenduoti tik privačių žemių savininkai. Tačiau ir negaudamos ES paramos valstybinės įmonės miškų

urėdijos įsijungė į Vyriausybės patvirtintą Lietuvos miškingumo didinimo programą. Antai Rokiškio miškų urėdija nuo 2002 metų kasmet įveisė vidutiniškai po 65 hektarus naujų miškų, iš viso – 590 hektarų. Tai vieni didžiausių tokių plotų šalyje. Būtent 2002 metais Rokiškio miškų urėdija įveisė daugiausia miškų – 151 hektarą. Europos miškas – tai 2003 metais įstojimo į ES įvykiui atminti VĮ Rokiškio miškų urėdijos Sėlynės girininkijos Alsetos kaime įveisti 50 hektarų pušynų, beržynų ir eglynų. Miškininkai puikiai žino, kad iš pirmo žvilgsnio gražiai suartuose, nekelmuotuose, žemuogėmis kvepiančiuose laukuose pasodinti medelius tikintis iš jų išauginti mišką – tai tik didelių darbų pradžia. „Šiandien sunku ir įsivaizduoti, kiek pinigų, žmonių prakaito ir kantrybės čia palikta pildant, šalinant žolinę augmeniją ir saugant nuo žvėrių, kol užaugintas septynerių metų žmogų ūgiu lenkiantis būsimas miškas“, – sakė visa tai patyręs Sėlynės girininkas Gintaras Čypas.

Rokiškio miškų urėdijos urėdo Rimanto Kapušinsko teigimu, daugiausia žalos miškams padaro gamtos stichijos: vėtros, uraganai, sniegolaužos, įvairių kenkėjų invazijos. Praėjusiais metais miškininkų budrumą ir sugebėjimą vieningai bei racionaliai dirbti bandė ne viena tokia stichija. Štai vasaros pradžioje staiga pagausėjusi eglinio skydamario populiacija nudžiovino ne vieną išpuoselėtą eglių jaunuolyną. Rokiškio miškų urėdijos miškininkai, stabdydami šių kenkėjų invaziją, buvo priversti plynai iškirsti per 2 hektarus tokių džiūvančių medynų. Dar keli šimtai kietmetrių pakenktų medžių nukirsta neplynais sanitariniais kirtimais. „Vasarą praūžęs uraganas Rokiškio miškų urėdijos miškams pakenkė nedaug. Tačiau pernai gruodžio pabaigoje ir šių metų sausio pradžioje gausaus sniego ir staiga atšalusio oro neatlaikė pušys, beržai, eglės. Nuostoliai dar tikslinami, tačiau labiausiai nuo šios stichijos nukentėjusių trijų šiaurinių rajono girininkijų, besiribojančių su kaimynine Latvija, miškuose be viršūnių liko stovėti apie 10 tūkst. kubinių metrų medžių“, – pasakojo Rokiškio miškų urėdijos urėdas R. Kapušinskas. Uragano padarinių likvidavimą operatyviai koordinavo Generalinė miškų urėdija prie Aplinkos ministerijos. Rokiškio miškų urėdija, likviduojant vėjavartas, talkino VĮ Švenčionėlių miškų urėdijai. Dėl labai nepalankių meteorologinių sąlygų Švenčionėlių miškų urėdijoje buvo iškirsta 2 tūkst. kubinių metrų uragano suniokotos medienos. Siekiant kuo racionaliau panaudoti miško resursus, per 2010 metus Rokiškio miškų urėdijoje parduota šalutinės miško produkcijos (kirtimo atliekų biokurui) už 610,6 tūkst. litų.

Vertė smarkiai išaugo Daugelyje besivystančių pasaulio valstybių tvaraus miškininkavimo praktika neįsitvirtino, o miškų plotai jose ir toliau mažėja. Tvaraus miškininkavimo praktika pastaruoju metu Lietuvoje taip pat nuolat kritikuojama. Kalbama tik apie ekonomines funkcijas, pamirštant ne mažiau svarbias, tiksliau – prioritetines – ekologines ir socialines. Per 15 metų dėl įgyvendintų priemonių efektyvumo Lietuvos valstybinių miškų sektoriaus generuojama grąža (veiklos ir pelno mokesčiai į valstybės biudžetą) padidėjo nuo 7 mln. litų 1995

Rokiškio miškų urėdijos urėdo R. Kapušinsko teigimu, daugiausia žalos miškams padaro gamtos stichijos: vėtros, uraganai, sniegolaužos, įvairių kenkėjų invazijos. metais iki 51 mln. litų 2010 metais – net 7,3 karto. Įvertinus tai, kad 1995 metais miškų kirtimo apimtys buvo 5,28 mln. kubinių metrų, o 2010-aisiais – 3,6 mln. kubinių metrų, sumokėtų mokesčių į valstybės biudžetą už 1 kubinį metrą medienos apimtis padidėjo 11 kartų. 1995 metais Lietuvoje miško buvo iškirsta dukart daugiau negu 1990 metais. Planuojama, kad valstybės valdomo turto grąža padidės 6,1 proc.: nuo 24,5 proc. 2010 metais iki 30,6 proc. 2011 metais. Lietuvos miškų vertė per du atkurtos nepriklausomybės dešimtmečius stipriai išaugo. Ypač svarbu, kad jos nesumenkino ekonominės krizės, reformos bei kiti nepalankūs vėjai. Vien nuo 2000 metų valstybinių miškų medienos vertė padidėjo daugiau nei 1 mlrd. litų, o visos kitos vertės – kelis kartus. 2004 metais pradėta įgyvendinti Lietuvos miškingumo didinimo programa numato per artimiausią dvidešimtmetį šalies miškingumą padidinti 3 proc.

Saugos genetinius išteklius Neseniai buvo patvirtintas Miško genetinių išteklių išsaugojimo ir selekcijos plėtros programai įgyvendinti skirtų 2011 metų priemonių planas. Jame numatyta, kaip bus rūpinamasi genetiniais šalies miškų ištekliais. Valstybiniuose miškuose bus atrinkta šimtas rinktinių vietos medžių rūšių, apie 150 atspariausių aplinkos sąlygoms paprastųjų ąžuolų genotipų, 10–15 hektarų paprastųjų eglių genetinių draustinių. Taip pat retomis vietos medžių rūšių formomis bus papildytas Dubravos arboretumas. Lietuvos miškų genetinius išteklius sudaro valstybinės reikšmės miškuose

atrinkti ir saugomi 153 miško genetiniai draustiniai, užimantys 3,6 tūkst. hektarų plotą. Taip pat 2201 rinktinis medis, 220 sėklinių medynų (bendras plotas – 1,7 tūkst. hektarų), įveistuose klonų rinkiniuose (38 hektarai) sukaupti 823 vertingiausi vietos medžių rūšių klonai. Jie naudojami miško selekcijai ir sėklininkystei. Valstybiniuose miško medelynuose iš selekcinės medžiagos yra auginami sodmenys miškams atkurti ir veisti. Pagal Miško genetinių išteklių ir selekcijos plėtros 2004–2013 metų programą miškų urėdijos 2011–2013 metais turi įveisti 61 hektarą sėklinių plantacijų miško sėkloms ruošti ir 12 hektarų bandomųjų želdinių atskirų medžių rūšių populiacijų geriausiems palikuonims atrinkti. Šalyje dabar yra 827 hektarai sėklinių miško plantacijų: paprastųjų pušų – 326 hektarai, paprastųjų eglių – 355 hektarai, maumedžio rūšių – 33 hektarai, juodalksnių – 36 hektarai, mažalapių liepų – 25 hektarai, karpotųjų beržų – apie 3 hektarus, paprastųjų ąžuolų – 49 hektarai, drebulių – 1 hektaras. Net pusė šių plantacijų yra įveista 1966–1980 metais, todėl jas reikia nuolat atnaujinti. Pastaruoju metu miškai nemažai nukenčia dėl klimato ir biotinių veiksnių įtakos, todėl būtina stabdyti pažeidžiamiausių rūšių – eglynų, uosynų ir ąžuolynų – džiūvimo procesą, naudojant selekcinius medžių atrankos metodus, ieškant įvairių medžių rūšių individų, atsparių klimato kaitai, ligoms ir kenkėjams, kuriant selekcinę sėklinę bazę. Tai leis pagerinti būsimų miškų produktyvumą ir kokybę.



2011 Nr. 2

aplinka

Nijolė Dirginčienė Birštono savivaldybės merė

aplinka

Remdami vietos įmones norime paskatinti verslininkus investuoti į kurorto plėtrą, nes tai gerintų verslo, poilsio ir gyvenimo galimybes mūsų mieste.

Kurortas pasikeis

neatpažįstamai

Birštonas per dvejus metus ketina įgyvendinti įvairių projektų už dešimtis milijonų litų

Vienas seniausių Lietuvos kurortų didina investavimo ir atnaujinimo tempus. Tam savivaldybė parengė strateginį 2011–2013 metų veiklos planą bei plėtros planą iki 2020 metų. Pretenduoja į lyderius Birštonas kurorto pavadinimą gavo netrukus po Druskininkų – XIX amžiaus viduryje. Ilgą laiką jaunesnysis brolis nusileisdavo vyresniajam kurortiniais pajėgumais. Tačiau šiuo metu Birštono savivaldybė pasiryžusi išsiveržti į Lietuvos kurorto paslau-

2011 Nr. 2

gų lyderius, todėl nuolat įgyvendina stambius investicinius projektus gausindama paslaugų spektrą, gerindama infrastruktūrą, gražindama miestovaizdį. Birštono savivaldybės merė Nijolė Dirginčienė pasakojo, kad didelis dėmesys skiriamas istoriniam architektūros paveldui ir želdynams.

Pirmiausia paminėtinas kompleksinis kurorto kultūros paveldo vertybių pritaikymas turizmo paslaugoms. Čia į akis krinta buvęs kurorto valdybos pastatas – kurhauzas, kuriam restauruoti Europos regioninės plėtros fondas skiria 4,7 mln. litų. Tvarkomas centrinis miesto parkas – jis bus pritaikytas aktyviam poilsiui ir net turizmui. Tikimasi, kad tai taps viena mėgstamiausių miestelėnų poilsio vietų. Bus rekonstruojami Nemajūnų šv. apaštalų Petro ir Pauliaus parapijos medinės architektūros statiniai, pritaikant juos viešajam naudojimui.

Lėšų negailima ir socialinėms reikmėms. Per dvejus metus ketinama renovuoti kurorto gimnaziją ir vaikų lopšelį-darželį „Vyturėlis“, didinant jų energinį efektyvumą. Kartu bus modernizuojamas kultūros centras ir rekonstruojamas miesto stadionas, įrengiant jame krepšinio ir daugiafunkces žaidimų aikšteles. Savo eilės laukia pirmas ir antras Lelijų gatvės rekonstravimo etapai. Birštono savivaldybė planuoja įgyvendinti bendruomeninės infrastruktūros gerinimo projektus: pastatyti sporto kompleksą Nemajūnų dienos centre ir sukurti aktyvaus poilsio infrastruktūrą kaimiškosiose savivaldybės vietovėse. Tam ketinama įrengti vandens tvenkinius, pagerinti Druskupio upelio pralaidą, paremontuoti dviračių tako atkarpas. Birštono miesto centriniam parkui sutvarkyti ir pritaikyti aktyviam poilsiui bei turizmui skirta 6,685 mln. litų, iš kurių 6,5 mln. litų – Europos Sąjungos parama.

Skatins verslininkus lengvatomis Birštono investicinei kurorto aplinkai gerinti yra parengtas bendrasis planas ir žemėlapis. Žinia, bendrasis planas

reglamentuoja teritorijų tvarkymą, numato priemonių ir apribojimų statyboms, gamtos bei kultūros paveldo vertybėms išsaugoti. Juo siekiama tobulinti urbanistinę erdvinę kompoziciją, kartu gerinant gyvenimo bei aplinkos kokybę ir formuojant bendrojo naudojimo želdynų sistemą. Be to, bendrasis planas reglamentuoja užstatymo aukštį ir jo intensyvumą, rezervuoja teritorijas, kuriose ateityje būtų plėtojami komunikaciniai koridoriai, inžinerinė bei susisiekimo infrastruktūra ir kitiems visuomenės poreikiams tenkinti reikalingi objektai, nustato funkcines teritorijų zonas. Be šių projektų, savivaldybė yra nusprendusi remti smulkųjį ir vidutinį verslą. Tai liudija pernai balandžio 23 dieną priimtas sprendimas dėl valstybinės žemės nuomos ir nekilnojamojo turto mokesčių lengvatų. Juo nuspręsta 50 proc. mažinti valstybinės žemės nuomos mokestį bei nekilnojamojo turto mokestį už 2010 metus. Pažymėtina, kad šios lengvatos galioja tik savivaldybės teritorijoje įregistruotoms įmonėms. Be to, savivaldybės sprendimu, priimtu praėjusių metų gruodžio 17 dieną, keičiami savivaldybės smulkiojo ir vidutinio verslo rėmimo fondo nuostatai.

Šiuo sprendimu savivaldybė padengs iki 100 proc. įmonės įregistravimo išlaidų. Ji nusprendė padengti iki 70 proc. rengimo išlaidų verslo planams, tiriamiesiems mokslo darbams ir paraiškoms finansinei paramai iš kitų fondų gauti. Rajono įmonės, nusprendusios dalyvauti parodose, galės tikėtis, kad savivaldybė kompensuos iki 60 proc. ekspozicijos vietos nuomos išlaidų. Savivaldybės teritorijoje įmonėms bus kompensuojama iki 60 proc. išlaidų rinkodaros priemonėms rengti: reklamos leidiniams, išskyrus stendų gamybą, audiovizualinėms priemonėms, eterio laikui. Taip pat ketinama iki 75 proc. padengti paskolų ir išperkamosios nuomos, imamos verslo plėtros projektams įgyvendinti, palūkanas. Skatinant specialistus semtis žinių, bus kompensuojama iki 40 proc. kvalifikacijos kėlimo išlaidų. Birštono merė N. Dirginčienė pabrėžė, kad nors įmonėms numatyta daug įvairių kompensacijų, per metus verslo subjektui suteiktos ir pagal paraišką skiriamos paramos suma negali viršyti 7 tūkst. litų.

Didelis nuomos pasirinkimas Verslininkams, ketinantiems investuoti Birštono kurorte, savivaldybė

2011 Nr. 2

aplinka

siūlo visą pluoštą investuoti skirtų objektų. Pirmiausia tai – 2,89 hektaro ploto rekreacinės paskirties teritorija, kurioje būtų galima statyti sporto bei laisvalaikio ir paslaugų centrą. Įvairiose Birštono vietose ne aukciono būdu yra išnuomojami žemės sklypai rekreaciniams objektams statyti

pasaulis

ir eksploatuoti. Paminėtini keli įdomesni Birštone išnuomojami objektai. Pirmiausia – slidinėjimo kalnas N. Silvanavičiaus gatvėje. Kalno trasų ilgis – 300 ir 160 metrų, aukštis – 40 metrų. Bendras sklypo plotas yra 50 059 kvadratiniai metrai. Ant šio kalno galima įrengti tris slidininkų keltuvus.

Taip pat išnuomojami Birštono teniso kortai, esantys Kęstučio gatvėje. Pasak merės, šiuo metu rengiamas detalusis teniso kortų išplėtimo planas. Čia bus galima įrengti iki 4 atvirų ir 2 dengtus teniso kortus – jie bus eksploatuojami ištisus metus. Nuomai pasiūlytas ir miesto kino teatras, esantis Jaunimo gatvėje. Bendras esamo pastato plotas – 753,41 kvadratinio metro, tačiau pastatą leidžiama iškelti iki 3 aukštų. Be to, yra parengtas detalusis sklypo planas. Bendras sklypo plotas yra 1661 kvadratinis metras. Nuomai siūlomos ir dvi gydomosios kūno kultūros salės su detaliaisiais planais – 281,58 kvadratinio metro ir 649 kvadratinių metrų ploto. Savo šeimininkų laukia 144,52 kvadratinio metro dirbtuvės, esančios Sruogos gatvėje, kurioms jau parengtas detalusis sklypo planas. Jo plotas – 600 kvadratinių metrų. Muziejaus gatvėje išnuomojamos 80,74 kvadratinio metro biuro patalpos su 1,045 hektaro žemės sklypu.

Sujungs Nemuno krantus Merė N. Dirginčienė pasakojo, kad, be minėtų projektų, numatyta daug darbų ateityje. Planuojama jį sutvarkyti istorinį Vytauto parką, pritaikant poilsiui ir turizmui, įrengti mineralinio vandens garintuvus sveikatinimui kurorte. Jau šiemet Birštone numatyta išplėsti dviračių trasas. Tam tikslui savivaldybė patvirtino specialųjį dviračių, riedučių ir lygumų slidinėjimo trasų planą. Bendras trasų ilgis – apie 100 kilometrų. Ketinama išplėtoti paplūdimių infrastruktūrą ir įrengti druskų paplūdimį. Taip pat planuojama rekonstruoti pirminės sveikatos priežiūros centrą ir kurorto kultūros paveldo vertybę – istorijos muziejų, jį pritaikant turizmui. Ateityje ketinama pastatyti tiltą per Nemuną, kuris pagerintų susisiekimą tarp miesto dalių, be to, yra planų pastatyti virš upės oro gondolų kelią. Šalia kurorto ketinama nutiesti lėktuvų nusileidimo taką. Į planus įtraukta ir vasaros estrados statyba, mažosios kurorto architektūros plėtra bei kiti sumanymai. Kurorte numatoma ir gyvenamosios statybos plėtra – tai bendrovės „Real Estate“ daugiabučių gyvenamųjų namų kvartalas Kęstučio–Algirdo gatvėse. 

2011 Nr. 2

Iš šiukšlynų į Nojaus arką Kūrėjai originaliais projektais mėgina atkreipti dėmesį į nuolat didėjantį aplinkos užterštumą Didėjantis pasaulio visuomenės susirūpinimas aplinkosaugos problemomis, su jomis susijusios istorijos, teorijos ir stichinės nelaimės išjudina ne tik kino kūrėjų vaizduotę. Į šią jautrią temą bando įsitraukti ir menininkai, architektai. Kol vieni mėgina atsakyti į

klausimą, ar dar turime laiko apsivalyti nuo šiukšlių ir vėl gyventi švarioje aplinkoje, kiti jau projektuoja, kaip tinkamai pasirengti galimiems sukrečiantiems kataklizmams. Šiuos pakankamai vaizdingai nupiešė apokaliptinės kino dramos „2012“ autoriai. 2011 Nr. 2

pasaulis

paplūdimį, esantį visai šalia Romos. Projektą padeda įgyvendinti tarptautinė organizacija „Blue Flag“ („Mėlynoji vėliava“). Kasmet skiriamas kokybės ženklas, kurį Aplinkosauginio švietimo fondas (Foundation of Environmental Education) skiria paplūdimiams, atitinkantiems tam tikrus kokybės ir priežiūros reikalavimus. 2009 metais „Corona Extra Save the Beach“ Europos mastu atlikto išsamaus paplūdimių būklės tyrimo metu nustatyta, kad paplūdimių lankytojų paliekamos šiukšlės yra pagrindinė problema, lenkianti netgi tokius veiksnius kaip vandens tarša. Tad lieka neatsakytas klausimas: ar spėsime šiukšles valyti sparčiau negu šiukšlinti? Ar vis dėlto mus greičiau ištiks šiukšlių žmonių likimas?

Gyvename planetoje sąvartyne Turbūt ne vienam nors kartą gyvenime yra tekę patekti į prišiukšlintą viešbutį. Pasitaiko. Na o štai oficialaus Ispanijos šiukšlių viešbučio kambariuose šiukšlinti nė nebūtina – jie ir taip padaryti iš šiukšlių. 2011 metų sausio 19–23 dienomis Ispanijos sostinėje Madride vykusios tarptautinės turizmo parodos „Fittur 2011“ metu atidarytas laikinasis penkių miegamųjų viešbutukas, kurio pagrindine ir vienintele statybine medžiaga tapo šiukšlės. Apie 12 tonų šiukšlių sukaupęs vokiečių menininkas ir skulptorius HA Shultas sukūrė jau antrą pasaulyje šiukšlių viešbutį „Corona Extra Save the Beach Hotel“ – jis išdygo centrinėje Ispanijos sostinės aikštėje „Plaza de Callao“. Šis meno kūrinys statinys yra dalis ilgalaikio aplinkosauginio projekto, kuriuo siekiama atkreipti europiečių dėmesį į žemyno paplūdimius ištikusias aplinkosaugos problemas. Pirmasis „Corona Extra Save

2011 Nr. 2

the Beach Hotel“ buvo pastatytas dar praėjusių metų birželio mėnesį Italijos sostinėje Romoje, pažymint Pasaulio aplinkosaugos dienos savaitę. HA Schultas tikisi, kad jo kūrinys padės atkreipti dėmesį į tai, kiek šiukšlių Europoje sukuria masinis turizmas. „Šį paplūdimio šiukšlių viešbutį sukūriau todėl, kad, mano nuomone, mūsų Žemė yra pats didžiausias sąvartynas. Šio viešbučio filosofija siekiama viešai demaskuoti žalą, kurią darome jūrai ir pakrantės linijai. Gyvename šiukšlių amžiuje ir rizikuojame patys tapti šiukšlių žmonėmis. Ar mes norime tokio pasaulio?“ – klausia HA Schultas. Viešbutis buvo suręstas iš potvynių ir atoslūgių metu į krantą išmestų liekanų, sąvartynuose rastų atliekų bei blusų turguje pirktų laimikių. Apie 30–40 proc. visų naujuosiuose svečių namuose esamų daiktų buvo rasti ir surinkti Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos, Italijos bei Ispanijos paplūdimiuose.

Šio renginio metu pagrindiniai projekto rėmėjai alaus „Corona Extra“, – jo vardu ir pavadinti oficialieji šiukšlių viešbučiai, – gamintojai bendradarbiavo su Madrido rotušės įgyvendinama programa „Compensa“ ir skyrė lėšų, kurios bus panaudotos medžiams sodinti už kiekvieną šiam renginiui realizuoti į aplinką išmesto anglies dvideginio toną.

Energiją sugeneruotų pats Stebėdami Žemėje vykstančius klimato pokyčius, nerimą keliančias gamtos stichijas Rusijos architektai sukūrė teorinį autonominio pastato, kuris galėtų atlaikyti net didžiulius potvynius ir aprūpinti gyventojus visais išgyventi reikalingais resursais, projektą. Ar tai šiuolaikinė Nojaus laivo, ar Nojaus arkos interpretacija – gali atsakyti tik šio viešbučio kūrėjai. Turbūt neatsitiktinai jie ir pavadino savo projektą „Arka“. Šis viešbutis buvo suprojektuotas taip, kad apsaugotų gyventojus nuo kylančio jūros lygio ir ateityje gresiančių potvynių. Planuojama, kad siaučiant stichinėms nelaimėms šis biosferinis pastatas žmonėms galėtų tapti antraisiais namais. Anot viešbutį projektavusios architektų studijos „Remistudio“ atstovo Aleksandro Rezimovo, architektūroje svarbesni – du aspektai. Pirmas – tai saugumas ir būtinos atsargumo priemonės, kurias reikia turėti numačius ekstremalių aplinkos sąlygų ir klimato pokyčių atvejus. Antras – tai natūralios aplinkos apsauga nuo žmogaus veiklos. Projektas „Arka“ įgyvendintas remiantis pagrindine Tarptautinės architektų sąjungos darbinės programos „Architektūra katastrofų padariniams mažinti“ (dar žinomos „Katastrofų architektūros“ pavadinimu) koncepcija – bioklimatinio namo su nepriklausomais gyvenimui palaikyti reikalingais energijos šaltiniais. Pastatai suprojektuoti taip, kad būtų aprūpinami per nepriklausomą

gyvybės palaikymo sistemą, susidedančią iš elementų, užtikrinsiančių funkcionuojantį uždarą ciklą. Tai kupolo arba kriauklės formos statinys su centrine vamzdžio formos ašimi, pro kurią praeina visi inžineriniai komunikacijos įrengimai. Dėl neįprasto dizaino pasiektas toks pastato tūrio ir išorinio paviršiaus santykis, kad statyboms būtų sunaudojama mažiau medžiagų ir efektyviai būtų

s i l u a s a Kasmet – po švarų paplūdimį Prekių ženklas „Corona Extra“ yra įsipareigojęs kasmet atgaivinti po vieną Europos paplūdimį – jį teikia vertinti ir išrenka patys piliečiai balsuodami projekto puslapyje www.coronasavethebeach.org. Balsavimas vyksta kasmet. Iš pateiktų siūlymų išrenkamas paplūdimys, kurį reikia gelbėti greičiausiai. 2010 metais padedant savanoriams „Corona Extra“ išvalė Ispanijos pietryčiuose esantį Mursijos paplūdimį, o dar 2009-aisiais interneto vartotojai išrinko Kapokotos

naudojama energija. Dėl surenkamo profilio tokius pastatus galima pastatyti itin sparčiai. Pagal sumanymą pastato dydis turėtų būti 40 metrų pločio ir 60 metrų ilgio. Numatytas šios superstruktūros aukštis yra 30 metrų. Bendras vidaus plotas yra 14 tūkst. kvadratinių metrų. Pastatas sudaro vieningą energijos sistemą, kurios koncepciją sukūrė žinomas Rusijos akademikas Levas Britvinas. Dėl

2011 Nr. 2

pasaulis

Šiukšlių viešbutis buvo suręstas iš į krantą išmestų liekanų ir kitokių atliekų. © SCANPIX, 2010

išskirtinės kupolo formos centrinėje ašyje sukuriamas oro srovės verpetas, o ten kaip tik yra įrengta vėjo turbina ir audrų generatorius, kurių sugeneruota energija bus perduodama į pastatą. Dėl tinkamos statinio formos ant jo patogu montuoti ir fotoelementus – jie būtų nukreipti tinkamu kampu į saulę. Viršutinėje dalyje kupolas padeda kaupti šiltą orą. Ši šiluma surenkama sezoniniuose šilumos akumuliatoriuose, elektriniuose ir vandenilio akumuliatoriuose, kurie nepriklausomai nuo išorinių aplinkos sąlygų užtikrintų nenutrūkstamą energijos tiekimą visame komplekse. Taip pat naudojama ir iš aplinkos – oro, vandens ar žemės – imama šiluma. Be to, pastatas netgi gali pasigaminti papildomos energijos, kuria galėtų aprūpinti gretimus namus ir žaliąsias transporto priemones.

Struktūrinį arkų vientisumą užtikrina kompresinės medinių arkinių sijų ypatybės ir plieninių trosų tamprumas – visos struktūros svoris pasiskirsto tolygiau nei standartiniuose pastatuose. Statinio karkasas būtų dengtas specialia membrana, pagaminta iš kietojo polimero etiltetrafluoretileno (ETFE). Tai tvirta ir itin skaidri savaime nusivalanti, lengvai perdirbama danga, kuri yra patvaresnė, ekonomiškesnė ir daug lengvesnė už stiklą. Membranos lakštai prie konstrukcijos būtų tvirtinami specialiais metaliniais profiliais, kurie tarnautų ir kaip saulės energijos kolektoriai vandeniui šildyti, ir kaip lietaus vandenį nuo stogo paviršiaus surenkantys vamzdžiai. Visos atliekos pastate utilizuojamos staigaus (vadinamojo sprogstamojo) užvirimo ir bedeguonės pirolizės (deginimo) būdais.

2011 Nr. 2

Kuriant šį bioklimatinį namą buvo atsižvelgta ir į aplinkos apsodinimą augalais. Šiltnamyje žaliuos vešli augalija, ne tik padėsianti apsirūpinti grynu oru, bet ir būsianti maisto atsargų šaltinis. Numatyta, kad čia vešės netgi medžiai. Augalai parinkti atsižvelgiant į suderinamumą, apšvietimą, deguonies gamybos efektyvumą, taip pat siekiant sukurti patrauklią ir ramią erdvę. Triaukštė šviesi erdvė leidžia bet kuriuo dienos metu sukurti gerai apšviestas vietas. Per skaidrų stogą patenka tiek šviesos, kiek jos pakaktų ir augalams, ir vidiniams kambariams apšviesti. Įrengti balkonai puikiai tarnaus kaip bendravimo ir poilsio erdvės.

Atlaikytų didžiules stichijas Draugiškas aplinkai laivas – viešbutis – gebės atlaikyti potvynius, didžiules bangas ir kitas stichines nelaimes. Architektų teigimu, laivas buvo statomas taip, kad į kriauklę panašus pamatas ir plieno trosai padėtų paskirstyti svorį – todėl jis būtų nepažeidžiamas netgi per žemės drebėjimus. Statinys neturi aštriabriaunių kampų, todėl gali būti statomas skirtingose klimato zonose ir seismiškai pavojinguose regionuose. Svarbiausia, kad dėl konstrukcijos šis pastatas galės plaukioti. Netgi jei pakiltų visų vandenynų lygis – jis galės laikytis ir autonomiškai funkcionuoti ant vandens paviršiaus. Visas pastato plotas apskaičiuotas taip, kad čia galėtų apsigyventi 40–50 skirtingos socialinės padėties ir dydžio šeimų bendruomenė, arba tai galėtų būti viešbutis bei parodų centras, ar tyrimų institucija. Anot kūrėjų, „Arkoje“ numatytos erdvės menui, sportui, taip pat gyvenamosios, švietimo bei medicininės paskirties patalpos. Kadangi statinio išplanavimas yra laisvas, jį galima lengvai pritaikyti skirtingoms funkcijoms. Nors pasaulinio tvano perspektyva ir ne itin džiugina, vilties suteikia panašūs projektai. Todėl nė kiek nestebina „Remistudio“ atstovo A. Remizovo patikinimas, kad susidomėjimas projektu yra išties didelis. Ar kad juo domisi net potencialūs investuotojai. Tik galvoje kirba kitas klausimas: ar spėsime rezervuoti kambarius? Ir ar galėsime? Kitaip teks ręstis viešbutuką pagal HA Shulto prototipą – gal ir ne Nojaus arka, bet vis kiek originalesnė pabaiga.  Parengė Ingrida Vičiulytė

nt gidas

rizika I 56

Išsvajotas būstas – vėl popieriuje

finansai I 60

Bankai vėl smailina konkurencijos ietis

rinka I 64

Prekybininkai blogesnių laikų neįsivaizduoja

advokatas pataria I 70

Teismas pažabojo plėtotojų reketininkus

rizika

Rimantas Rudzkis Banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas

rizika

Asmeniškai tokio varianto pirkti būstą nesirinkčiau arba rinkčiausi tik labai gerai viską pasvėręs ir apskaičiavęs. Ne paslaptis, kad statybų sektorius dar neatsistojo ant kojų, todėl rizika investuoti į namus, kurių realiai dar nėra, yra išties nemaža.

Išsvajotas būstas – vėl popieriuje Perkantieji dar nepastatytą turtą turi privilegijų, tačiau gali tykoti ir statytojų spąstai

Aleksas GIRA

Vangiai atsigaunanti nekilnojamojo turto rinka būsto ieškantiems pirkėjams vėl užminė dilemą: ar verta pirkti butą dar nepastatytame name, ar verčiau nerizikuoti ir įsigyti turtą, kur jau suręstos visos keturios sienos? 2011 Nr. 2

Dvi medalio pusės Specialistų nuomonės šiuo klausimu skiriasi, tačiau dėl vieno dalyko jie sutaria. Žengiant tokį žingsnį svarbiausia įvertinti riziką. Juk patirtis rodo, kad yra buvę atvejų, kai sumokėję pinigus už būstą popieriuje vėliau pirkėjai liko it musę

kandę – ir be pinigų, ir be išsvajotų namų. Pasak bendrovės „Eika“ plėtros direktoriaus Domo Dargio, perkantieji butą dar nepastatytame name taip elgiasi dėl to, kad Lietuvoje jaučiamas patrauklaus naujos statybos būsto pasiūlos trūkumas. Pirkėjai, ieškodami patrauklaus būsto pagal tam tikrus kriterijus, pavyzdžiui, tam tikros orientacijos pasaulio šalių atžvilgiu, su erdviu vonios kambariu ar atskira virtuve, ne visada randa jiems įtinkantį variantą. „Pirkdami dar nepastatytą būstą, pirkėjai turi puikių galimybių išsirinkti norimo išplanavimo ir poreikius atitinkantį būstą. Todėl patraukliausi butai naujuose projektuose susidomėjimo sulaukia vos pradėjus pardavimus“, – pasakojo D. Dargis. Pašnekovo teigimu, ilgametę patirtį turintys plėtotojai užtikrina ne tik

mažesnę riziką, bet ir kokybę bei garantinius įsipareigojimus. Be to, juos finansuoja patikimi bankai, tad rizika, kad projektas nebus baigtas, sumažėja iki minimumo. Vis dėlto jis pripažįsta, kad įmonių, kurios gali pasinaudoti pirkėjų patiklumu, irgi yra. „Nepatyrę nekilnojamojo turto plėtotojai siūlo pirkti butus mažesnėmis kainomis, tačiau prašo didesnių užstatų. Bėda ta, kad dažniausiai tokie plėtotojai pirkėjams negali suteikti finansinių garantijų. Todėl renkantis naujos statybos butą dar nepastatytame name svarbu įvertinti, ar nekilnojamojo turto plėtotojas yra patikimas“, – akcentavo bendrovės „Eika“ plėtros direktorius. Potencialūs pirkėjai, susigundę pirkti butą dar nepastatytame name, pirmiausia turėtų pasidomėti, kokias garantijas teikia viena ar kita įmonė. Šiuo atveju svarbu tvirtai žinoti, kad

nekilnojamojo turto plėtotojas tikrai baigs projektą ir bus galima mėgautis išsvajotu butu. D. Dargis sakė, kad sunkmečiu pradėjusi plėtoti naujus projektus jų bendrovė numatė galimybę sukurti depozitines sąskaitas. Kitaip sakant, pradinės įmokos šiose sąskaitose įšaldomos tol, kol bus įgyvendintas projektas. „Mūsų klientai nekėlė klausimo dėl patikimumo, todėl dabar šios idėjos atsisakėme. Vis dėlto jei jie turi abejonių dėl plėtotojo patikimumo, depozitinės sąskaitos atidarymas būtų svarstytinas“, – tvirtino pašnekovas.

Riziką galima valdyti Bendrovės „Ober-Haus“ Būsto departamento vadovas Remigijus Pleteras laikosi panašios pozicijos ir tvirtina, kad butas popieriuje turi ne tik savų pranašumų, bet ir trūkumų. Jo teigimu, rizika egzistuoja visada, tačiau

2011 Nr. 2

rizika

Gediminas BAREIKA Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas

rizika

Žinoma, buto popieriuje geriau nepirkti, nes galima likti ir be būsto, ir be pinigų, ir net su skolomis. Atvejų, kai pirkėjai susigundė statytojų pažadais, tačiau patyrė fiasko, buvo ne vienas.

,, Domas DARGIS Bendrovės „Eika“ plėtros direktorius

Pirkdami dar nepastatytą būstą, pirkėjai turi puikių galimybių išsirinkti norimo išplanavimo ir poreikius atitinkantį būstą.

kaip ir bet kokią kitą riziką, taip ir šią galima valdyti. „Pirkėjas, prieš priimdamas atsakingą sprendimą pirkti būstą dar nepastatytame name, privalėtų įvertinti keletą esminių niuansų: ar pasirinkto būsto projekto plėtotojas arba statytojas yra žinomas, kokia jo reputacija rinkoje, patikimumas, kokia statytojo veiklos praeities istorija, kokie šiuo metu plėtojami objektai ir realūs planai ateityje“, – „Statybai ir architektūrai“ kalbėjo R. Pleteras. Pašnekovas neneigė, kad riziką pirkti butą popieriuje atsveria tam tikri privalumai, kurių faktiškai neturi tie, kurie ieško būsto jau įrengtame pastate. R. Pleteras sakė, kad vienas

2011 Nr. 2

didžiausių tokio sandorio pranašumų – puikios derybinės pozicijos dėl palankesnės kainos ir galimybė išsirinkti patraukliausią buto variantą, atsižvelgiant į norimą aukštą, planavimą, langų išdėstymą. Be to, tokiu atveju atsiranda galimybė dalyvauti ir prižiūrėti statybų eigą, kad būtų išvengta statybinio broko.

Galimybė likti be nieko Kiek skeptiškiau apie namus popieriuje kalbėjo banko „DnB Nord“ vyriausiasis analitikas Rimantas Rudzkis. Jo nuomone, kol statybų sektoriuje vyrauja ne pačios geriausios nuotaikos, tol išlieka didesnė rizika, kad nekilnojamojo turto statytojai

gali susidurti su finansiniais sunkumais ir nebesugebėti vykdyti įsipareigojimų pirkėjams. „Asmeniškai tokio varianto pirkti būstą nesirinkčiau arba rinkčiausi tik labai gerai viską pasvėręs ir apskaičiavęs. Ne paslaptis, kad statybų sektorius dar neatsistojo ant kojų, todėl rizika investuoti į namus, kurių realiai dar nėra, yra išties nemaža. Reikėtų labai gerai pasidomėti, kas yra projekto statytojas ar plėtotojas, sužinoti apie įmonę kuo daugiau, ypač apie finansinę padėtį“, – svarstė R. Rudzkis. Dar griežčiau nepastatyto buto pirkimą vertina Vidutinių ir smulkiųjų nekilnojamojo turto įmonių asociacijos prezidentas Gediminas Bareika. Jo teigimu, perkant tokį būstą galima likti be nieko. Pašnekovas atviravo, kad toks sprendimas šiuo laikotarpiu yra labai rizikingas. Be to, esą praktika rodo, kad išsvajotieji namai labai greitai gali virsti akmeniu po kaklu. „Žinoma, buto popieriuje geriau nepirkti, nes galima likti ir be būsto, ir be pinigų, ir net su skolomis. Atvejų, kai pirkėjai susigundė statytojų pažadais, tačiau patyrė fiasko, buvo ne vienas. Įmonės bankrutavo, o jų pradėtus plėtoti nekilnojamojo turto objektus kreditoriai pardavė iš varžytynių. Blogiausia, kad dėl to nukentėję žmonės neturi kam skųstis – jų interesai nie-

kur neginami“, – tvirtino G. Bareika. Jis pridūrė, kad geriau sumokėti šiek tiek brangiau, bet pirkti realų būstą, o ne maketą popieriuje.

Vartotojų apsauga – bejėgė Žmonių, kurie pasitikėjo statytojais, tačiau šiems bankrutavus liko it musę kandę, yra ne vienas, nors oficialios statistikos, ko gero, nežino niekas. Apie tokius atvejus prisipažino girdėjęs ir bendrovės „Eika“ plėtros direktorius D. Dargis. „Dažnai tenka išgirsti apie pirkėjus, pervedusius kelias dešimtis tūkstančių litų siekiančias pradines įmokas už butus, kurių statytojai bankrutuoja arba jau yra bankrutavę. Tačiau konkrečių duomenų mes neturime“, – teigė pašnekovas. Apie tokius atvejus yra girdėjęs ir Lietuvos vartotojų teisių apsaugos tarnybos atstovas Vitas Jonas Ūsas. Jis prisipažino, kad nukentėję žmonės dėl to į tarnybą yra kreipęsi, tačiau ši jiems ne ką galėjo padėti. „Mūsų tarnyba čia – faktiškai bejėgė. Juk jei nekilnojamojo turto objekto statytojas ar plėtotojas bankrutuoja, paskiriamas bankroto administratorius, sudaroma kreditorių eilė ir tenka laukti, kol galbūt pavyks atgauti sumokėtus pinigus“, – paaiškino V. J. Ūsas. 

2011 Nr. 2

finansai

Jekaterina Rojaka „DnB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė

finansai

Vartotojų pasitikėjimas bankais gerokai ūgtelėjo, o pavasarį laukiama lūžio darbo rinkoje.

Bankai vėl smailina konkurencijos ietis Krustelėjusi nekilnojamojo turto rinka verčia gerinti kreditavimo sąlygas Tomas SRĖBALIUS

Būsto ir kreditų jam įsigyti rinkoje nuotaikos keičiasi. Projektų plėtotojų veiduose vis dažniau matyti šypsenos, o ne susirūpinimas. Tačiau grėsmių ir iššūkių dar yra nemažai. Todėl bankai, nepamiršdami pakilimo laikotarpio pamokų, ir toliau tęsia gana konservatyvią skolinimo būstui politiką. Reikalavimai pamažu keičiasi Per krizę bankai drastiškai sugriežtino paskolų teikimo sąlygas – iš esmės jos nepakito ir praėjusiais metais. Tačiau „DnB Nord“ grupės vyriausioji ekonomistė Jekaterina Rojaka pastebėjo, kad nuolaidų bankai vis dėlto pasiūlė, ypač

2011 Nr. 2

dėl aktyvesnės konkurencijos kreditavimo rinkoje. Pasak analitikės, atlikus bankų apklausą, dauguma jų nurodė artimiausiu metu neketinantys reikšmingai keisti skolinimo namų ūkiams sąlygų arba planuojantys jas labai nuosaikiai švelninti.

Net ir esant gana griežtiems kreditų išdavimo reikalavimams, vis daugiau gyventojų gali juos patenkinti. Anot J. Rojakos, vartotojų pasitikėjimas bankais gerokai ūgtelėjo, o pavasarį laukiama lūžio darbo rinkoje, be to, nedrąsiai pradėjo kilti atlyginimai, auga laisvų darbo vietų skaičius. Tai sudaro sąlygas gyventojų lūkesčiams toliau stiprėti. Tikimasi, kad kitąmet vidaus vartojimo augimas prisidės prie spartesnės ūkio plėtros. Nekilnojamojo turto plėtotojai ir bankai viliasi, kad 2011 metais namų ūkių skolinimosi paklausa suaktyvės. J. Rojaka patvirtino, kad dauguma apklausoje dalyvavusių bankų nurodė, jog 2010 metų pirmąjį pusmetį, teikiant paskolas būstui įsigyti, buvo taikomas maksimalus 70–80 proc. paskolos ir už-

stato santykis. Tiesa, išskirtiniams, pačių bankų kredituojamiems projektams buvo galima tikėtis geresnio santykio. Tokio, koks buvo siūlomas ekonomikos pakilimo laikotarpiu – 90–100 proc. Registrų centro duomenimis, būsto sandorių skaičius per 2010 metus išaugo 27,3 proc. Antrąjį pusmetį trečdaliu išaugo ir naujų būsto paskolų išdavimas. Bankas „DnB Nord“ taip pat ėmėsi konkrečių veiksmų ir per kelis pastaruosius mėnesius klientams siūlė net keletą akcijų. Svarbiausia – tai galimybė bet kada grąžinti dalį kredito be papildomų mokesčių. Esant kintamai palūkanų normai kredito grąžinimo suma turi būti ne mažesnė kaip 2 tūkst. litų. Sudaryta galimybė vieną mėnesį per metus atidėti kredito dalies mokėjimą. Be to, sumažintos paskolų maržos, paskolos tapo pigesnės.

Spekuliantai išnyko 2010 metais SEB bankas irgi atsigręžė į individualius klientus ir net keturis kartus mažino paskoloms taikomas maržas. SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius Virginijus Doveika pasakojo, kad siekdamas klientams siūlyti konkurencingas būsto paskolų teikimo sąlygas bankas nuolat atsižvelgia į tarpbankinės rinkos situaciją, šalies

ekonomikos tendencijas ir nekilnojamojo turto rinkos pokyčius. Anot V. Doveikos, pastaraisiais metais SEB didino banko finansuojamą paskolos dalį – šiuo metu kai kuriems klientams suteikiamas 80–85 proc. finansavimas norimam būstui įsigyti. Žinoma, kas kartą vertinama kliento prisiimama rizika, galimybės vykdyti finansinius įsipareigojimus sumažėjus jo pajamoms. Maksimali finansuojama dalis nustatoma individualiai. Kalbėdamas apie būsto paskolas V. Doveika sakė, kad svarbiausias SEB banko tikslas – teikti finansavimą perkantiesiems pagrindinį šeimos būstą. Šiuo metu Lietuvoje vyrauja pirkėjų rinka – vadinasi, nebeliko norinčiųjų užsidirbti iš būsto kainų pokyčių. V. Doveika pastebi, kad pamažu šiltėjantis bendras šalies ekonomikos klimatas ir patrauklios nekilnojamojo turto kainos skatina gyventojus, kurie turi stabilias pajamas ir kuriems perkamas būstas būtų vienintelis, aktyviau domėtis turto įsigijimo galimybėmis. „2011 metais ši tendencija turėtų išlikti. Didėjant nekilnojamojo turto paklausai, augs ir būsto paskolų poreikis“, – džiaugėsi V. Doveika.

Rizika sumažėjo „Nordea“ bankas pirmasis Lietuvos rinkoje po krizės praėjusių metų lap-

kričio pabaigoje sumažino privalomąją įmoką klientams, imantiems būsto paskolą, iki 10 proc. finansuojamo projekto vertės. „Nordea Bank Lietuva“ mažmeninės bankininkystės vadovas Jaunius Marinskas sakė, kad prieš kurį laiką įmoka nuo 20 proc. buvo sumažinta iki 15 proc., o pastaruoju metu – ir dar kartą. J. Marinskas paaiškino šio sumažinimo priežastį: pernai jau buvo pasiektas nekilnojamojo turto kainų dugnas, nuo kurio galima atsispirti ir kilti aukštyn. Todėl, sumažėjus skolinimo rizikai, bankai priėmė sprendimą mažinti pradinį įnašą. „Tikimybė, kad šiandien išduotą būsto paskolą ištiks toks pats likimas, kaip tai atsitiko 2007–2008 metais, yra labai nedidelė. Tuomet, kritus turto vertei, dalis žmonių liko su didesnėmis negu jų įsigyto turto vertė paskolomis“, – padėtį aiškino J. Marinskas. Jis pažymėjo, kad būsto rinkoje arba paskolų būstui įsigyti rinkoje beveik nėra jokio pozityvaus augimo arba jis yra labai nežymus. Apžvelgiant praėjusius metus iki pat lapkričio mėnesio, būsto paskolų rinkos padėtis liko stabili ir neaugo. Kas mėnesį visi Lietuvos komerciniai bankai pasirašydavo būsto paskolų maždaug už 100 mln. litų.

2011 Nr. 2

finansai

Virginijus Doveika SEB banko prezidento pavaduotojas, Mažmeninės bankininkystės tarnybos direktorius

Šiuo metu Lietuvoje vyrauja pirkėjų rinka – vadinasi, nebeliko norinčiųjų užsidirbti iš būsto kainų pokyčių.

Trūksta pasirinkimo Anot J. Marinsko, pradinis įnašas imant būsto paskolą nėra problema. Klientai jau būna susitaupę reikiamą kiekį pinigų pradiniam įnašui. Vidutinis paskolos dydis būstui pirkti pernai buvo apie 150 tūkst. litų. Tai vidutiniškai du kartus mažiau negu pakilimo laikotarpiu. Suprantama, tai lėmė nekilnojamojo turto kainų kritimas, tačiau ne tik. Dar viena mažesnio skolinimosi priežastis – konservatyvesnis visuomenės požiūris į paskolas. J. Marinskas sakė, kad ir dabar yra klientų, kurie ima tokį būsto kreditą, kad pakaktų pinigų ne tik pačiam turtui, bet ir jam įrengti, baldams arba atostogoms. Tai, kad bankai sumažino pradinį įnašą, gali turėti pozityvios įtakos būstui pirkti arba būsto kreditų rinkai ūgtelėti. Tačiau esminis rinkos postūmis įvyks tuomet, kai atsiras patrauklaus būsto pasiūla. „Šiuo metu neliko didelio naujo būsto pasirinkimo, o pirkti bet kokį būstą klientai nebenori“, – pastebėjo J. Marinskas. Krizės metu būsto pirkimas sulėtėjo, bet nesustojo. Geresnius, patrauklesnėse vietose statytus butus gyventojai išpirko daugiausia už sutaupytus pinigus. Gerų butų stygius yra pagrindinė priežastis, kodėl didieji nekilnojamojo

2011 Nr. 2

finansai

turto plėtotojai pradėjo naujų daugiabučių statybas. Pernai per mėnesį vidutiniškai buvo sudaroma iki 500 būsto kredito sandorių, o 2006 metais tokių sandorių būdavo sudaroma iki 2 tūkst. kas mėnesį. Anot J. Marinsko, šie klientai niekur neišnyko, dalis jų turi finansinių problemų. Kita dalis pakeitė nuostatas, susijusias su skolinimusi. Pastaruosius metus gyventojai, norintys pagerinti būstą, net ir gavę banko palaiminimą paskolai nerasdavo ką pirkti. Norintieji parduoti senos statybos butus dabar laukia, kol jų kainos pakils, o nauji patrauklūs butai dar nepastatyti. „Atsižvelgiant į rinkos padėtį šiuo metu skolinimosi sąlygos yra labai patrauklios. Vertinant bendras palūkanas, šios daugelyje bankų yra mažesnės negu pakilimo metais, kai bazinės palūkanų normos buvo aukštos. Šiuo metu jos ypač žemos“, – tikino J. Marinskas. Deja, rinkai pagyvinti to nepakanka, reikia dar vienos dedamosios – žmonių lūkesčių, nes kol kas ekonominiai šalies indikatoriai nerodo, kad ir ūkis netrukus atsigaus. Verslo sektoriuje atsigavimas jau juntamas – eksportas auga. Tačiau privačiame sektoriuje atsigavimo požymių kol kas nėra – išlieka didžiulė emigracija, o visuome-

nės lūkesčių indeksas praėjusį rudenį smuktelėjo žemyn. Pasak J. Marinsko, optimistinių nekilnojamojo turto rinkos atsigavimo ženklų kol kas nematyti. Galbūt jų atsiras antrajame pusmetyje, tačiau didelio proveržio laukti dar nėra pagrindo.

Konservatyvumas garantuoja stabilumą Pastaruoju metu vienintelis žingsnis būsto kreditavimo srityje „Danske“ banke buvo žengtas maždaug prieš du mėnesius: tuomet nuo pustrečio iki 2 proc. sumažinta minimali būsto paskolos marža. „Danske“ banko Produktų valdymo departamento direktorius Darius Jasinskis sakė, kad tai nereiškia, jog minimali marža bus teikiama visiems klientams. Ji priklausys nuo daugelio veiksnių kiekvienu individualiu atveju. Kaip ir anksčiau, tikėtis mažesnės maržos galės tie klientai, kurie pirkdami būstą turės daugiau savo lėšų ar naudosis kitomis banko paslaugomis. Pasak D. Jasinskio, kitos būsto paskolų sąlygos „Danske“ banke nesikeičia jau daugiau kaip pusantrų metų. Imdamas būsto paskolą, klientas privalo turėti bent 30 proc. savo lėšų. Atskaičiavus finansinius paskolos įsipareigojimus, vienam šeimos asmeniui turi likti

Aida BUDREIKIENĖ „Swedbanko“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė

Prognozuojame, kad naujų paskolų kitais metais, palyginti su 2010-aisiais, bus išduodama 30–50 proc. daugiau.

bent tūkstantis litų per mėnesį. Anot D. Jasinskio, konkrečiu atveju paskolos sąlygos priklauso nuo daugybės kitų veiksnių: kokį būstą žmogus nori pirkti, kokiame mieste ar miesto rajone, kokiame name, ar jis gyvena vienas, ar su šeima – visko detalizuoti neįmanoma. Pastaruosius dvejus metus „Danske“ bankas pagrindinį dėmesį skyrė ne naujiems, bet seniems klientams, kurie susidūrė su finansiniais sunkumais. Pamažu „Danske“ bankas sugrįžta į būsto kreditavimo rinką. D. Jasinskis sakė, kad mažesnė marža buvo pirmas žingsnis, po jo bus ir kitų. Tačiau šių dar neįvardijo. „Panašiausia, kad būsto rinka daugiau ar mažiau išliks dabartiniame lygmenyje. Tad tikėtis, kad kreditavimo sąlygos labai sušvelnės – tikrai neverta“, – dėstė D. Jasinskis. To tikėtis neleidžia ir žmonių, ir bankų patirtis. Iki 2007–2008 metų nekilnojamojo turto rinkoje vyravo euforija, dabar pagrindinė emocija – atsargumas. Tai rodo bankų būsto kreditavimo sąlygos ir žmonių susidomėjimas būstu, nes pakilimo metu nemažą dalį rinkos buvo užėmę spekuliantai, o dabar žmonės būstą perka tik sau.

Prognozuoja kilimą Bankas „Swedbank“ dar 2010 metų rudenį pristatė naują būsto paskolų kai-

nodarą, leidžiančią klientams nustatyti nuo jų individualios situacijos priklausančią maržą, o bazinė palūkanų norma kinta savaime, keičiantis ekonominei šalies ir pasaulio situacijai. „Swedbanko“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė Aida Budreikienė sakė, kad ekonomikai šalyje ir pasaulyje gerėjant būsto paskolų palūkanų lygis palaipsniui mažėja. Pasak A. Budreikienės, vertinamos kainodaros pokyčiai priklauso nuo daugelio rodiklių: bazinių palūkanų normų, ekonominės situacijos šalyje ir pasaulyje, taip pat nuo kiekvieno individualaus kliento situacijos. A. Budreikienė tikino, kad ši būsto paskolų kainodara – stabilesnė, atsparesnė ekonomikos ciklų svyravimams, aiškesnė bei patrauklesnė skolinantis nacionaline valiuta. Beveik 90 proc. naujas paskolas „Swedbanke“ imančių klientų renkasi naująją būsto paskolų kainodarą. Praėjusių metų pabaigoje klientams, įsigyjantiems kokybišką ir paklausų būstą, „Swedbankas“ sumažino privalomos įmokos dalį nuo 20 iki 15 proc. Anot A. Budreikienės, šiuo metu bankas finansuoja iki 85 proc. būsto vertės, o 2009-aisiais banko finansuojama dalis galėjo siekti tik iki 70 proc. turto vertės. Jei klientas turi daugiau nekilnojamojo turto ir įkeičia ne tik įsigyjamą, bet

ir papildomą turtą, finansavimas gali siekti net ir iki 100 proc. įsigyjamo nekilnojamojo turto vertės. „Krizės laikotarpis, kurį bankai išgyveno kartu su klientais, parodė, kad nekilnojamojo turto kainos gali ne tik pamažu kilti, bet ir staigiai bei žymiai kristi“, – priminė A. Budreikienė. Anot jos, krizė pademonstravo, kaip klientai, įsigiję būstą vien už banko lėšas, susidūrė su didžiule problema staigiai kritus turto kainoms – paskola tapo didesnė už turimo nekilnojamojo turto vertę. Tuo pat metu pablogėjus ir finansinėms kliento galimybėms, šis neturėjo jokio šanso parduoti savo turtą ar persikraustyti į pigesnį būstą. „Swedbanko“ Skolinimo gyventojams skyriaus vadovė sakė, kad siekiant išlaikyti nuoseklią banko skolinimo politiką užtikrinamas nuosaikus būsto paskolos kainos kitimas, kartu mažinant riziką, kad kliento paskola gali tapti didesnė už įkeisto turto vertę. Atsigaunanti šalies ekonomika lemia augantį susidomėjimą būsto paskolomis. Tam turi įtakos sumažėjusios būsto kainos ir kritusios vidutinės tarpbankinės palūkanų normos. „Swedbankas“ prognozuoja, kad naujų paskolų kitais metais, palyginti su 2010-aisiais, bus išduodama 30–50 proc. daugiau.



2011 Nr. 2

„Gedimino 9“ ekspertai vadina sostinės prekybos patalpų nuomos rinkos autsaideriu.

rinka

Arnoldas Antanavičius Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės„ICA Real Estate“ direktorius

Kai kurie prekybos centrai vilioja nuomininkus siūlydami ne tik patrauklias sąlygas. Klientams įrengiamos patalpos, atidedamas nuomos mokėjimas, netgi pasiūloma patraukliomis sąlygomis finansuoti prekių pirkimą.

Prekybininkai blogesnių laikų

neįsivaizduoja

Vieni centrai pastaraisiais metais plėtėsi, kitus žlugdė nepamatuoti sprendimai

Tomas SRĖBALIUS

Pagrindinėse mūsų didmiesčių gatvėse gali greitai nelikti prekybos centrų. Jau dabar apstu tuščių patalpų, o nuomininkai, ieškodami geresnių sąlygų, nuolatos keliauja iš vienos vietos į kitą. Ieškodami klientų, patalpų savininkai mažina nuomos kainas, atideda mokėjimus, finansuoja prekių pirkimus. 2011 Nr. 2

Autsaideriai – aiškūs Kaune ir Klaipėdoje yra bene mažiausiai tuščių prekybos patalpų. Nekilnojamojo turto konsultacijų bendrovės „ICA Real Estate“ direktoriaus Arnoldo Antanavičiaus teigimu, Vilniuje neužimtų komercinių patalpų skaičiaus rodiklis yra patenkinamas, tačiau esminę įtaką tam padarė vienas drastiškai ištuštėjęs prekybos centras

„Gedimino 9“, Gedimino prospekte. Gana menkas patalpų užimtumo rodiklis šiuo metu yra Panevėžyje ir Šiauliuose, tačiau čia pastebima laisvų komercinių patalpų mažėjimo tendencija. Išskyrus prekybos centrą „Gedimino 9“, Vilniuje tuščių prekybos patalpų skaičius pernai mažėjo nežymiai. Šiandien sostinėje yra 22,7 tūkst. kvadratinių metrų laisvo prekybos ploto. Viena įdomesnių šio segmento tendencijų: naujų taškų intensyviai atidaro greitojo maisto restoranai. Aktyvūs yra ir ekologinių prekių pardavėjai bei specializuotos maisto ar alkoholinių gėrimų parduotuvės. Silpnesni, mažesni ir krizės laikotarpiu atidaryti prekybos centrai bando užkaišyti laisvas patalpas bet kokiais nuomininkais – nuomotis priima visus, kas tik nori, neatsižvelgdami į bendrą centro specifiką, stilistiką, paskirtį. „Akropolis“, „Panorama“, „Ozas“, „Europa“ tokių sprendimų vengia, nes tai gali gerokai pakenkti bendram jų įvaizdžiui, kurį vėliau bus sunku susigrąžinti. Migruojant nuomininkams iš vieno prekybos centro į kitą, atsiranda vis

naujų laisvų patalpų. Tuo naudojasi senesni klientai, norėdami pakeisti vietą, sumažinti arba padidinti plotą, keisti nuomos sąlygas sau naudinga linkme. Kai kurie prekybos centrai gana aktyviai vilioja nuomininkus, siūlydami ne tik patrauklias nuomos sąlygas. Klientams įrengiamos patalpos, atidedamas nuomos mokėjimas, netgi pasiūloma patraukliomis sąlygomis finansuoti prekių pirkimą. Gavę tokį siūlymų paketą, prekybininkai tikrai turi pagalvoti ir pasvarstyti, kur geriau atidaryti parduotuvę. Stebėtina, tačiau sostinės prekybos patalpų nuomos rinkos autsaideriai yra „Gedimino 9“ ir „Flagman“, įsikūrę miesto centre. Akivaizdu, tokio pobūdžio prekybos centrų koncepcija miesto centre nepasiteisino. Pasak A. Antanavičiaus, lyginant prekybos centrų per 2009 metų paskutinį ketvirtį nuveiktą darbą ieškant naujų nuomininkų, didžiausią įdirbį sostinėje padarė BIG ir „Domus“ galerija, sugebėję ženkliai sumažinti turimų laisvų patalpų skaičių.

Vertinant metinius rezultatus būtina išskirti „Akropolį“ – jo valdytojai sugebėjo išnuomoti laisvas baldų centro „Renlena“ patalpas. Jos užėmė 6,5 tūkst. kvadratinių metrų plotą, o tai sudaro beveik 7 proc. viso prekybos centro ploto. Derėtų pagirti ir „Ozo“ komandą, užkamšiusią nemažą dalį likusio tuščio ploto.

Kauno „Akropolis“ atsilieka Laikinojoje sostinėje tuščių prekybos patalpų plotas pernai išaugo 0,3 proc. Dabar Kaune tuščių patalpų yra apie 5 tūkst. kvadratinių metrų. Ypač stebina, kad daugiausia neužimto prekybos ploto yra „Akropolyje“. Prasta būtent šio prekybos centro padėtis padarė įtaką viso miesto neužimtų patalpų rodikliams. Prie neigiamų pavyzdžių paminėtina ir Pramonės gatvėje esanti „Maxima“, kur jau visus metus iš eilės daugėja laisvo ploto. „ICA Real Estate“ direktoriaus A. Antanavičiaus nuomone, nuomojamų patalpų rinkos lyderis Kaune yra prekybos centras „Mega“, išlaikantis kokybiškus prekių ženklus ir sugebantis prisikviesti naujų. Patalpos tuščios

a k n 2011 Nr. 2

Prekybos plotų rinkos lyderis Lietuvoje – „Akropolis“.

rinka

,, Artūras Krupauskas „ReMax Capital“ nekilnojamojo turto brokeris

Nuomininkai krizės metu turi puikią galimybę nebrangiai išplėsti savo valdas ir užtvirtinti jiems palankią nuomos kainą sutartimi ilgesniam laikui. čia būna neilgai. „Megos“ komanda puikiai susitvarkė su naujo kliento paieškos užduotimi, kai pasitraukusi „Renlena“ atlaisvino apie 2 tūkst. kvadratinių metrų plotą. Patalpose įsikūrė JYSK.

Steigia mažų parduotuvėlių Lietuvos uostamiestyje laisvų prekybos patalpų plotas pernai sumažėjo 1,4 proc. Norintieji steigti parduotuvių rinktis turi iš ko – 4,1 tūkst. kvadratinių metrų prekybos patalpų ploto mieste yra neužimta. A. Antanavičius paminėjo, kad Klaipėdoje beveik visiems prekybos centrams pavyko sumažinti laisvų patalpų plotą. Pribloškiamų naujų tendencijų šiame nekilnojamojo turto rinkos segmente pajūryje nematyti. Išskirtinumas tas, kad maisto produktų gamintojai, iki

2011 Nr. 2

šiol savo produkciją siūlę tik mažmeninės prekybos parduotuvėms, dabar atidaro savo prekybos taškų. Prieš dvejus trejus metus tokių planų turėjo ir kelios mėsos gaminių bendrovės, nes jas tuo metu spaudė didieji prekybos tinklai, apkraudami papildomais mokesčiais. Gamintojai buvo apskaičiavę, kad jiems labiau apsimokėtų nuomoti atskirus prekybos taškus, negu prekiauti didžiuosiuose tinkluose. Vis dėlto tokių parduotuvėlių nebus galima masiškai atidaryti bet kur. Daugiausia jų būtų galima steigti gyvenamuosius rajonus aptarnaujančiuose prekybos centruose. Nedidelių kepyklėlių, specializuotų gėrimų parduotuvių steigimo tendencija akivaizdi ir Kaune. Klaipėdoje aiškus nuomojamų prekybos patalpų rinkos lyderis yra

„Akropolis“. Per ketvirtį šiame centre pakeistas kino teatro operatorius, atidarytas kazino „Nesė Casino“, greitai užpildytos laisvos vidutinio dydžio patalpos. Anot A. Antanavičiaus, prasčiausiai uostamiestyje sekasi prekybos pasažams, esantiems miesto centre. Tai „Manto namai“, „Herkaus galerija“, „Mega Plaza“ – juose laisvų patalpų skaičius procentais yra didžiausias mieste. Uostamiestyje kartojasi ta pati situacija, kaip ir sostinėje. Skirtumas tas, kad minėtų prekybos objektų valdytojai labiau stengiasi prikviesti naujų nuomininkų, kitaip negu Vilniuje. Deja, ne visada pavyksta prisivilioti naujų, stiprų prekių ženklą turinčių nuomininkų. Čia pozityviausi pokyčiai per paskutinį 2010 metų ketvirtį įvyko centruose „Studlende“ ir BIG1. Vertinant metų rezultatus, prie šio sąrašo reikėtų pridėti ir „Grandus“ bei BIG2, gerokai sumažinusius laisvą plotą.

Sustiprėjo pakeitę profilį Šiauliuose neišnuomotų prekybos patalpų skaičius pernai sumažėjo 2,4 proc. Šių metų pradžios duomenimis, čia yra 9,5 tūkst. kvadratinių metrų ploto laisvų prekybos patalpų. Beveik visi prekybos centrai, esantys Šiauliuose, pagerino nuomojamo ploto rodiklius.

Pažymėtina, kad kai kurie jų, nusprendę, kad neišlaikys konkurencinės kovos, pakeitė savo koncepciją. Antai prekybos centras „Tilžė“ persiorientuoja į baldų ir namų apyvokos prekių centrą. Kitas centras – „Arena“ – sugebėjo prisikviesti naujų nuomininkų į visas laisvas patalpas, nepaisant didelio, vos už šimto metrų stovinčio konkurento – „Akropolio“. Vertinant patalpų užimtumo rodiklį ir prekių ženklų kokybės lygmenį, Šiauliuose prekybos patalpų rinkos lyderio poziciją irgi yra užėmęs „Akropolis“. Panevėžyje tuščių prekybos patalpų skaičius per metus sumažėjo 2,5 proc. Sausį čia buvo 4,4 tūkst. kvadratinių metrų ploto neužimtų patalpų. Lietuviškoje Čikagoje konkurentų bemaž neturi „Babilonas I“ ir „Babilonas II“. Visam Panevėžio nuomojamų komercinių patalpų pasiūlos mažėjimui per paskutinį 2010 metų ketvirtį įtaką padarė „Babilonas I“, kurio komanda gerai pasidarbavo pritraukdama nemažai naujų nuomininkų.

Metai atnešė optimizmo Vieno seniausių prekybos patalpų nuomos rinkos dalyvių – „Ogmios“ įmonių grupės – ekonomikos direktorė Viktorija Beatričė Radzevičienė pasakojo, kad praėjusiais metais šalyje atidarytas tik vienas naujas prekybos centras

– „Banginis“ Kaune. Be to, į rinką atėjo didesnių plėtros planų turintis maisto prekybos tinklas „Prisma“. „Pati „Ogmios“ grupė pernai sulaukė daug paklausimų: teiravosi naujas elektros ir buities prekių tinklas, baldų pardavimo tinklas. Ypač suaktyvėjo lenkų bei švedų prekybininkai. Pernai mums išgyventi itin padėjo klientai iš Baltarusijos“, – atviravo V. B. Radzevičienė. Anot jos, pažymėtina, kad pernai atsirado daugiau optimizmo, pagerėjo vartotojų lūkesčiai, nesmarkiai atsigavo mažmeninė prekyba. Antrąjį pusmetį reikšmingesnis atsigavimas buvo juntamas būsto apdailos medžiagų ir buitinės technikos rinkoje. V. B. Radzevičienė praėjusius metus vertina pozityviai, nors pirmasis pusmetis buvo dar sunkesnis nei 2009-ųjų pabaiga. Džiugina, kad vidutinis prekybos patalpų užimtumas „Ogmios“ valdomuose objektuose Vilniuje – 95–100 proc. Antrąjį pusmetį puikiai sekėsi užpildyti „Domus“ galeriją. „Parkas „Outlet“ neturi laisvos sienos, ką ir kalbėti apie tuščią plotą. Būsimi klientai rašomi į eilę“, – džiaugėsi grupės ekonomikos direktorė.

Naujienų nepranašauja Šiauliuose ir Panevėžyje „Ogmios“ atstovė negali pasidžiaugti tokiais puikiais rezultatais kaip Vilniuje. Čia yra akivaizdžiai per daug prekybos patal-

pų, ypač įvertinus dabartinę perkamąją galią ir emigraciją. „Šiauliai dar ilgai bus chrestomatinis nepamatuoto investavimo ir vyriškos emocinės konkurencijos pavyzdys. Pernai jau nuo liepos buvo lengviau išnuomoti patalpas, nes klientų lūkesčiai buvo pozityvesni, todėl vertingą plotą buvo lengviau parduoti potencialiam nuomininkui“, – konstatavo V. B. Radzevičienė. Prekybos centruose ir mažmeninės prekybos teritorijose, kur pirkėjų srautai yra dideli, nuomos kainos šiemet, be abejo, kils. Deja, prastus rodiklius turintys centrai vargiai atsigaus – reikės prašyti klientų, kad ateitų nuomoti, o ne kelti kainas. V. B. Radzevičienė prognozavo, kad naujų prekybos centrų šiemet vargu ar atsiras – reikės gaivinti senuosius, nors bankai ir toliau labai kritiškai vertins investicijas į nekilnojamąjį turtą, nes rinkoje dar ir dabar daug perteklinio ploto. Taigi artimiausiu laiku naujas prekybos centras iškils nebent atsiradus naujam stambiam klientui, arba įvyks kokios nors teritorijos konversija.

Ūkininkai išsiveržė į lyderius Prekybos ploto rinkos lyderio bendrovės „Akropolis LT“ Nuomos skyriaus vadovė Renata Jakubčionienė praėjusius metus pavadino rinkos išsikristalizavimo metais. Anot jos, didelių preky-

2011 Nr. 2

rinka

Viktorija Beatričė Radzevičienė „Ogmios“ įmonių grupės ekonomikos direktorė

Pernai prekybos centrams išgyventi itin padėjo klientai iš Baltarusijos. bos centrų Lietuvoje pernai atidaryta nebuvo, tad svarbiausi pokyčiai vyko jau egzistuojančioje rinkoje: didėjo konkurencija dėl lankytojų, ieškota būdų, kaip privilioti žmonių, o nemažai daliai teko ieškoti ir nuomininkų, siekiant didesnio patalpų užimtumo. Pernai konkurencija augo, bet ir 2009 metais ji buvo ne mažesnė. Praėję metai išsiskyrė nebent tuo, kad tęsiantis krizei vidaus rinkoje išryškėjo, kuriems operatoriams sekasi geriau, o kuriems – blogiau. Kai kuriems jų teko trauktis iš rinkos. „Ypač aktyvūs tapo ekologiškų prekių pardavėjai ir ūkininkai. Pernai sustiprėjo natūralių produktų paklausa – tai matyti ir turgeliuose. Nežinia, ar tai ilgalaikė tendencija, ar trumpalaikė mada, tačiau šis rinkos segmentas pernai buvo aktyviausias“, – pastebėjo R. Jakubčionienė. Jos nuomone, tebesitęsiančios krizės vidaus rinkoje padarinys – pirmąjį 2010 metų pusmetį menko mažmeninė prekyba. Situacija stabilizavosi tik rugpjūtį, kai vartojimas pamažu atsigavo. Pasak R. Jakubčionienės, nepaisant krintančios rinkos „Akropolio“ populiarumas pernai išaugo. Vilniaus, Kauno, Klaipėdos ir Šiaulių prekybos centruose „Akropolis“ apsilankė 44,8 mln. svečių – tai 3 mln. arba 7,1 proc. daugiau negu 2009 metais. Vidutinis „Akropolio“ prekybos patalpų užimtumas yra 99 proc. 2010-aisiais prekybos centruose „Akropolis“ pradėjo veikti kelios dešimtys naujų operatorių. Norinčiųjų dirbti „Akropolyje“ yra daugiau nei nuomojamo ploto, todėl su nuomininkais sudaromos rezervacinės sutartys – tai leidžia lanksčiai reaguoti į rinkos pokyčius.

2011 Nr. 2

rinka

Nuomininkų apyvartos 2010 metais liko tokios pačios, kaip ir 2009-aisiais. 2011 metais atsargiai prognozuojama tolesnė augimo tendencija, tačiau kol kas situacija yra labai trapi, be to, reikia turėti galvoje, kad augimas vyksta lyginant su 2009–2010 metais – sudėtingiausiu mažmeninės prekybos rinkai laikotarpiu.

Didino vardų žinomumą Komercinio nekilnojamojo turto konsultavimo bendrovės „CREalty Advisors“ vadovaujamasis partneris Marekas Kovalevskis sakė, kad 2010 metais vyko ženklus prekybos plotų persiskirstymas. Kai kurie centrai pradėjo formuoti nuomininkų mišrainę. Mažesni, siekdami išlaikyti nuomininkų formuojamą finansinį srautą – juos keitė kas ketvirtį. Pasak M. Kovalevskio, nuolat buvo deramasi dėl naujų nuomos sutarčių. Tai lėmė nuomininkų kaitą sostinės prekybos centruose „Mandarinas“, „Gedimino 9“, BIG, „Europa“. Stambūs prekybos centrai pernai investavo į savo vardo stiprinimą. Didžiausi tos kovos laimėjimai – dėl nuoseklumo ir specializacijos padidėję pirkėjų srautai „Panoramoje“ ir parke „Outlet“. M. Kovalevskį stebina Šiauliuose esančio prekybos centro „Tilžė“ sugebėjimas atlaikyti krizės padarinius. Pažymėtina pasikeitimų pradžia sostinės „Europoje“. Tačiau šiam centrui trūksta aiškesnių ateities planų ir koncepcijos komunikavimo. Paklausiausi – maži plotai Aktyviausi praėjusių metų rinkos dalyviai buvo prekybos tinklai IKI,

„Prisma“ ir „Maxima“, ne tik plėtę savo tinklą, bet ir ėmę statyti naujų prekybos centrų. M. Kovalevskis konstatavo, kad pirmąją metų pusę klientai siekė persiderėti nuomos sąlygas, norėdami mažinti mokestį. Nuo trečiojo ketvirčio nuomos kainos nežymiai augo. Bendras šalies neišnuomotų komercinių patalpų vidurkis pernai buvo apie 5–8 proc. Pasak M. Kovalevskio, šiemet laukiama kelių tarptautinių tinklų atėjimo. Nors jie nebus itin aktyvūs, vis dėlto planuoja atidaryti naujų parduotuvių. „ReMax Capital“ nekilnojamojo turto brokeris Artūras Krupauskas sakė, kad prekybai tinkamų, paklausių vietų miestuose nėra daug, todėl jų savininkai verčiau linkę palaukti tinkamo kliento, negu skubėti išnuomoti plotą už mažesnę kainą. Nuomininkai krizės metu turi puikią galimybę nebrangiai išplėsti savo valdas ir užtvirtinti jiems palankią nuomos kainą sutartimi ilgesniam laikui. Šiuo metu paklausiausios yra 40– 80 kvadratinių metrų ploto nuomojamos prekybos patalpos. Tokia tendencija, manoma, išliks ir kitąmet. Krizės metu, sumažėjus perkamajai žmonių galiai, akivaizdžiai nukentėjo maži prekybos centrai, esantys miestų centruose, o didieji, galintys pasigirti dideliu pirkėjų srautu, laikosi stabiliai.

Pasižiūri ir į apyvartą Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Eika“ Vilniaus Pilaitės rajone, turinčiame apie 30 tūkst. gyventojų, valdo prekybos centrą „Pupa“. „Eikos“ Turto valdymo departamento direktorė Viktorija Venclovaitė pasakojo, kad prasidėjus prekybos sąstingiui pirmiausia padaugėjo darbo su esamais nuomininkais. Klientai nuolat derėjosi dėl nuomos kainų ir sąlygų keitimo, o bendrovė ėmėsi griežtesnės skolų kontrolės. „Eika“, stengdamasi išlaikyti prekybos centrą gyvybingą, ėmė ieškoti nuomininkų, kurie teiktų Pilaitės rajono gyventojams reikalingų prekių ir paslaugų, išplėstų pasirinkimą ir taip užtikrintų centrui gyvuoti reikalingą pirkėjų srautą. Anot V. Venclovaitės, siekdama išlaikyti nuomininkus, kurie generuotų pirkėjų srautus, „Eika“ laikinai palengvino nuomos mokesčio naštą.

„Nuolat galvojama apie prekybos centre esančių nuomininkų įvairovę, nes pirkėjams svarbu, kad prekių ir paslaugų pasirinkimas būtų didelis. Dėl to „Pupa“ buvo orientuota į nuomininkus, generuojančius pirkėjų srautą, o ne į tuos, kurie išsilaiko iš kitų nuomininkų pritraukiamo pirkėjų srauto“, – padėtį aiškino V. Venclovaitė. Ji patikslino, kad klientams taikomas nuomos mokestis nuo apyvartos, tačiau visuomet nustatoma šio mokesčio apatinė riba. Tokiu atveju nuomos mokestis lygus tam tikrai procentinei daliai nuo apyvartos, bet ne mažiau negu sutartas fiksuotas dydis, kuris yra gerokai mažesnis negu rinkos nuomos kaina. V. Venclovaitė tikino, kad konkrečiam rajonui skirti prekybos centrai turi didelį potencialą, tačiau svarbu, kad jie tinkamai pozicionuotų rinkoje. Jie turi visas galimybes pritraukti pakankamus pirkėjų srautus, kad ir kokia didelė būtų konkurencija. „Žmonės nenori važiuoti į didelius, toli esančius prekybos centrus

Neišnuomotas prekybos plotas, 2011 metų sausis Miestas

Vilnius

22 700

Kaunas

5000

Klaipėda

4100

Šiauliai

9500

Panevėžys

4400

Šaltinis: „ICA Real Estate“ inf.

dėl nedidelio kasdienėms reikmėms trūkstamo pirkinio. Jie sugaišta laiko, sunaudoja degalų, todėl nedideli prekybos centrai gali puikiai veikti ne tik kaip kasdienių poreikių tenkinimo vieta, bet ir kaip bendruomenės centras“, – argumentavo V. Venclovaitė. Pernai prekybos patalpų nuomos rinka tapo stabilesnė palyginti su 2009 metais. Nuomininkai labiau

vertina savo galimybes vykdyti veiklą tam tikroje vietoje, tam tikromis sąlygomis. Anot V. Venclovaitės, nuomininkų apyvarta kol kas nedidėja, išskyrus pavienius atvejus, todėl 2011 metais stebuklų niekas nesitiki. Tiesa, blogėjančios situacijos irgi nelaukia. Kadangi ženklių prekybininkų apyvartų pokyčių kol kas nematyti, panašu, kad kurį laiką prekybos patalpų nuomos kainos liks stabilios.



Viktorija Venclovaitė „Eikos“ Turto valdymo departamento direktorė

Vietos prekybos centrai turi didelį potencialą, nes žmonės nenori važiuoti į didelius, toli esančius prekybos centrus dėl nedidelio kasdienėms reikmėms trūkstamo pirkinio. Jie sugaišta laiko, sunaudoja degalų. 2011 Nr. 2

advokatas pataria

Teismas pažabojo plėtotojų

reketininkus

Praėjusių metų gruodžio 1 dieną Lietuvos Aukščiausiojo Teismo Civilinių bylų skyriaus išplėstinė teisėjų kolegija priėmė nutartį, kuria suvienodino teismų praktiką dėl nuostolių atlyginimo bylose, kuriose ginčijant administracinį aktą pareiškėjas ginčo nagrinėjimo metu prašo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, o teismui skundą atmetus atsakovas, kurio veiksmai buvo uždrausti ar kitaip suvaržyti reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, reikalauja atlyginti dėl to atsiradusius nuostolius.

Privesdavo ir prie bankroto Įstatymų leidėjas suteikia teisę pareiškėjui administracinėje teisenoje naudotis reikalavimo užtikrinimo priemonėmis. Administraciniame procese teismas gali imtis priemonių reikalavimui užtikrinti, jeigu jų nesiėmus įvykdyti teismo sprendimą gali tapti sunkiau arba visai neįmanoma. Ginčijant, pavyzdžiui, sprendimo dėl detaliojo plano tvirtinimo, statinio projekto ar statybą leidžiančio dokumento teisėtumą, paprastai yra prašoma sustabdyti atitinkamo administracinio akto galiojimą iki galutinio procesinio sprendimo priėmimo nagrinėjamoje byloje. Nors pareiškėjas ar kiti proceso dalyviai reikalavimo užtikrinimo priemonėmis, kaip įstatymu suteikta teise, turi naudotis protingai ir sąžiningai, negali ja piktnaudžiauti, ne paslaptis, kad neretai praktikoje tokiu būdu verslo subjektai yra netiesiogiai reketuojami arba dėl kitų priežasčių siekiama sužlugdyti jų verslo planus. Pradėjus plėtoti stambesnį nekilnojamojo turto projektą, kaimyninių žemės sklypų savininkai, įvairios visuomeninės asociacijos, gyventojų bendruomenės ar

2011 Nr. 2

kiti tariami viešojo intereso gynėjai, už kurių dažniausiai stovi tokio projekto plėtotojo konkurentai, kreipiasi su skundu į teismą, pavyzdžiui, dėl statybą leidžiančio dokumento pripažinimo neteisėtu, ir prašo sustabdyti jo galiojimą, kol nebus išnagrinėta byla. Įsisukus teismų karuselei, objekto statybos darbai gali būti sustabdyti net keleriems metams. Dėl to plėtotojai, be abejo, patiria nuostolių, o tam tikrais atvejais dėl pradėto plėtoti projekto įšaldymo neapibrėžtam laikotarpiui verslo subjektas apskritai gali būti privestas prie bankroto. Visuotinai žinoma, kad bent kiek didesniam nekilnojamojo turto projektui finansuoti dažniausiai yra imamas kreditas iš banko, kurį neatsižvelgiant į teisminius procesus reikia grąžinti kredito sutartyje nustatytomis sąlygomis bei tvarka. Be to, yra sudaromos statybos rangos, statomo objekto apsaugos, technikos nuomos ir kitos sutartys, iš kurių kylančias prievoles irgi privalu vykdyti tinkamai. Kitaip gali būti taikoma sutartinė atsakomybė. Skundai dėl administracinių aktų panaikinimo kartais iš tiesų užkerta kelią neteisėtai plėtojamam nekilnojamojo turto projektui, kai įsiteisėjusiu sprendimu teismas pripažįsta, kad buvo pažeistos subjektinės asmens teisės ar įstatymo saugomi interesai. Niekas nėra apsaugotas nuo tokios situacijos, kai nesąžiningas pareiškėjas kreipiasi į teismą ir prašo sustabdyti skundžiamo administracinio akto galiojimą siekdamas vienintelio tikslo – pasipinigauti. Verslo subjektui sumokėjus tam tikrą atlygį pareiškėjui, šis atsiima skundą administracinėje byloje, yra panaikinamos taikytos reikalavimo užtikrinimo priemonės, ir gali būti toliau tęsiami objekto statybos darbai, tokiu būdu

išvengiant gerokai didesnių nuostolių atsiradimo rizikos, negu bylinėjantis teismuose iki galo. Jeigu asmeniui suteikiama teisė kreiptis į teismą, o kreipiantis į teismą – teisė prašyti taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, tai šių teisių įgyvendinimas pagrįstai ar nepagrįstai bet kokiu atveju sukelia ekonomiškai nenaudingų padarinių kitam ginčo santykių dalyviui. Pareiškėjo skundą atmetus kaip neteisėtą ir nepagrįstą, iki šiol atsakovui būdavo pakankamai sudėtinga prisiteisti iš pareiškėjo dėl įšaldyto projekto patirtus nuostolius.

Piktnaudžiavimo įrodyti nebereikia Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padėjo tašką formuodamas vienodą teismų praktiką bylose, kuriose ginčijant administracinį teisės aktą sustabdomas to akto galiojimas, o teismui atmetus skundą atsakovas reikalauja atlyginti dėl akto galiojimo sustabdymo patirtus nuostolius. Anksčiau buvo griežtai laikomasi pozicijos, kad žalos atlyginimas galimas, kai nustatoma ne tik pareiškėjo kaltė, bet ir jo piktnaudžiavimas teise. Atsižvelgiant į kasacinio teismo nutartyje pateiktus teisės taikymo išaiškinimus, teoriškai palengvėjo galimybės išsireikalauti tokios žalos atlyginimą, nes išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad nuo šiol nebūtina nustatyti piktnaudžiavimo fakto, nereikalinga ir pareiškėjo kaltė. Tokią išvadą Lietuvos Aukščiausiasis Teismas padarė sugretindamas Administracinių bylų teisenos įstatymo reglamentuojamą reikalavimo užtikrinimo priemonių ir Civilinio proceso kodekse numatytą laikinųjų apsaugos priemonių institutus. Pažymėtina, kad Administracinių bylų teisenos įstatyme, kitaip negu

Civilinio proceso kodekse, apskritai neįtvirtinta asmens, kuriam dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių padaryta žalos, teisė reikalauti, kad asmuo, kurio prašymu šios priemonės buvo taikomos, atlygintų padarytus nuostolius. Tačiau tokia reikalavimo teisė neabejotinai egzistuoja ir kyla iš žalos padarymo fakto. Atsižvelgdama į tapačius reikalavimo užtikrinimo priemonių ir laikinųjų apsaugos priemonių taikymo tikslus, pobūdį ir padarinius, išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad sprendžiant nuostolių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese atlyginimo klausimą turi būti vadovaujamasi tais pačiais principais ir taikomos tokios pačios sąlygos, kaip ir sprendžiant dėl nuostolių, susijusių su laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo. Taigi žalą, patirtą dėl administracinėje teisenoje taikytų reikalavimo užtikrinimo priemonių, atlyginti galima, jeigu nustatytos civilinės atsakomybės sąlygos: neteisėti veiksmai, žala ir priežastinis ryšys tarp neteisėtų veiksmų ir žalos. Lietuvos Aukščiausiojo Teismo praktikoje, sprendžiant dėl nuostolių, atsiradusių dėl laikinųjų apsaugos priemonių taikymo civiliniame procese, atlyginimo išaiškinta, kad atmetus ieškinį asmuo, kurio turtinės teisės ieškovo prašymu buvo suvaržytos laikinosiomis apsaugos priemonėmis ir kuris dėl tokio suvaržymo patyrė nuostolių, gali kreiptis į teismą atskiru ieškiniu, prašydamas taikyti ieškovui deliktinę atsakomybę, nenustatant jos sąlygos – kaltės, nes tai yra ieškovo atsakomybės už jo rizika atliktus veiksmus atvejis. Kasacinis teismas yra pažymėjęs, kad tokio kreipimosi sąlygos yra įsiteisėjęs teismo sprendimas, kuriuo asmens, prašiusio taikyti laikinąsias apsaugos priemones, ieškinys atmestas, ir nuostoliai, patirti dėl laikinųjų apsaugos priemonių. Išplėstinė teisėjų kolegija konstatavo, kad analogiškos pozicijos turi būti laikomasi ir sprendžiant nuostolių, atsiradusių dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese, atlyginimo klausimą. Piktnaudžiavimas teise nevertintinas kaip būtinoji civilinės atsakomybės už žalą, padarytą taikant reikalavimo užtikrinimo priemones administraciniame procese, sąlyga.

Verslininkams bus ramiau Administracinėje byloje priimtu procesiniu sprendimu atmetus pareiškėjo skundą ir panaikinus reikalavimo užtikrinimo priemones iš esmės konstatuojamas pareiškėjo reikalavimo, kartu ir prašymo taikyti reikalavimo užtikrinimo priemones, nepagrįstumas. Civilinės atsakomybės prasme tai yra bendro pobūdžio pareigos elgtis atidžiai ir rūpestingai. Asmuo, kuris dėl tokių neteisėtų pareiškėjo veiksmų patyrė žalą, turi teisę reikalauti atlyginti nuostolius, kurie yra tokių veiksmų rezultatas (t. y. susiję su jais priežastiniu ryšiu). Ar verslo subjektai gali būti ramūs Lietuvos Aukščiausiajam Teismui suvienodinus praktiką? Verslo subjektai tikisi, kad Lietuvos Aukščiausiajam Teismui išaiškinus dėl reikalavimo užtikrinimo priemonių atsiradusių nuostolių atlyginimo sąlygas, t. y. pripažinus, kad tokie nuostoliai turi būti atlyginami vadovaujantis tais pačiais principais, kaip ir civilinėse bylose, sumažės aiškiai nepagrįstų skundų dėl administracinių aktų teisėtumo, o jiems patiems taps paprasčiau išsireikalauti žalos atlyginimą. Derėtų sutikti su tuo, kad aiški kasacinio teismo praktika dėl tokio pobūdžio nuostolių atlyginimo, be abejo, turės prevencinį poveikį. Kiekvienas asmuo kreipdamasis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese bus priverstas atidžiau įvertinti ir apsvarstyti, kokio dydžio žala gali būti padaryta verslo subjektui dėl jo veiksmų uždraudimo ar kitokio suvaržymo. Nesugebėjimas tinkamai pasverti šių aplinkybių gali lemti tai, kad pareiškėjas vėliau bus priverstas savo asmeninėmis lėšomis atlyginti milijoninius verslo subjekto patirtus nuostolius. Vis dėlto reikėtų pažymėti ir tai, kad žalos prisiteisimas civilinėje byloje nebūtinai reiškia, kad verslo subjektams patirti nuostoliai iš tikrųjų bus atlyginti. Įsiteisėjęs teismo sprendimas dėl nuostolių priteisimo nesuponuoja, kad visi šie nuostoliai bus išieškoti iš skolininko. Gali būti, kad skolininkas visiškai neturės turto arba tokio turto užteks tik nedidelei daliai nuostolių padengti. 

Kęstutis ŽIČKUS Advokatų kontoros J. Judickienė ir partneriai „Jurex“ advokatas

Kiekvienas asmuo kreipdamasis į teismą dėl administracinių aktų panaikinimo ir reikalavimo užtikrinimo priemonių taikymo administraciniame procese bus priverstas atidžiau įvertinti ir apsvarstyti, kokio dydžio žala gali būti padaryta verslo subjektui dėl jo veiksmų uždraudimo ar kitokio suvaržymo.

2011 Nr. 2

advokatas pataria naujienos

Detalusis planas – per pusmetį Aplinkos ministerijos specialistai, bendradarbiaudami su keliomis dešimtimis asociacijų bei organizacijų, parengė naujojo Teritorijų planavimo įstatymo projektą, kuriam pritarė Vyriausybė. „Nuo šiol teritorijų planavimo procesas, kurį daug kas – ir visiškai pagrįstai – keiksnoja dėl lėtumo ir gremėzdiškumo, kardinaliai paprastės ir todėl taps spartesnis, aiškesnis bei skaidresnis“, – teigė aplinkos ministras Gediminas Kazlauskas. Dabar galiojančias procedūras siūloma keisti iš esmės, sukurti aiškią sistemą: kada sudėtingas teritorijų planavimas yra būtinas, o kada užtenka pasirūpinti paprastesniais dokumentais. Pavyzdžiui, detalieji planai. Šiandien jie privalomi netgi žmogui, tenorinčiam padalyti savo sklypą. Įsigaliojus naujajam įstatymui to nebereikės – užteks kitų, paprastesnių ir kur kas greičiau gaunamų dokumentų. Specialistai tvirtina, kad tuomet detaliųjų planų, kurie naujajame įstatyme vadinami užstatymo planais, rengimo atvejų sumažėtų 3–4 kartus. Detalieji planai bus privalomi tik atliekant vadinamąjį tikrąjį teritorijų planavimą, kai kalbama ne apie sklypus, o

2011 Nr. 2

kur kas didesnes erdves, mažiausiai – gyvenamuosius kvartalus su visa reikalinga infrastruktūra. Atsisakius perteklinių reikalavimų ir dokumentų, detaliųjų planų rengimas truks kur kas trumpiau. Šiandien nereta atvejų, kai detaliojo plano rengimas trunka metus, dvejus ar dar ilgiau. Prognozuojama, kad įsigaliojus naujajai tvarkai procesas sutrumpės maždaug iki pusmečio. Neabejojama, kad supaprastinta tvarka kur kas labiau masins investuotojus. Iki šiol jie jau ne kartą yra atsisakę planų, nes dvejų ar trejų metų teritorijų planavimo terminas jiems pagrįstai pasirodydavo per ilgas. Taigi bus pagerinta verslo aplinka, sudarytos palankios sąlygos investicijoms, be to, verslo subjektai žinos, kad pats procesas yra ne tik spartesnis, bet ir skaidresnis. „Iš proceso bus pašalinta politika. Daug kas skundžiasi ar įtaria, kad savivaldybių tarybų nariai delsia tvirtinti detaliuosius planus, jų išvis netvirtina

arba prisigalvoja galimų papildomų reikalavimų dėl užkulisinių politinių žaidimų. Todėl naujasis projektas atima iš tarybų, iki šiol tvirtinusių detaliuosius planus, šią funkciją“, – pabrėžė ministras G. Kazlauskas. Įsigaliojus naujajam įstatymui, detaliuosius planus tvirtins savivaldybių administracijų direktoriai. Privalumas – atsiras atsakingas asmuo, bus iš ko reikalauti atsakomybės dėl neteisingų ar neteisėtų sprendimų. Dabar, veikiant vadinamajai kolektyvinei atsakomybei, reikalauti atsakomybės nėra iš ko. Naujoji tvarka užtikrins subalansuotą ir kokybišką plėtrą. Šiandien netrūksta atvejų, kai gyvenamųjų namų kvartalus pastatę verslininkai skuba parduoti butus žmonėms, tačiau visiškai arba tik iš dalies pasirūpina infrastruktūra: keliais, jų asfaltavimu, inžineriniais tinklais, komunikacijomis. Nuo šiol bus privaloma pasirūpinti ir visais šiais elementais – kad žmonės negyventų tiesiog plyname lauke stovinčiuose namuose be būtinų patogumų. Kalbant apie valstybės reikmes, nustatyta, kad įgyvendinant valstybei itin svarbius projektus užteks Vyriausybės sprendimu patvirtinto plano. Jis turės didesnę galią nei visi kiti planai, o tai leis kur kas greičiau įgyvendinti itin svarbius projektus. Atsisakius biurokratinių trukdžių, išplėtojus elektroninės informacijos erdvę, planavimo procesuose aktyviau dalyvaus visuomenė. Žmonės turės galimybę į procesą įsijungti ne pabaigoje, o jau pradiniame etape. Viso proceso metu jie taip pat galės kontroliuoti dokumento rengimą. Taip bus užtikrintas tinkamas viešojo intereso gynimas. Kuriant naujojo įstatymo projektą, buvo remiamasi geriausia Europos Sąjungos šalių patirtimi, Vokietijos, Švedijos, Danijos ir Suomijos erdvinio planavimo sistemomis, kurios pasižymi ilgalaike praktika ir siekia visuotinai pripažintų darnios plėtros tikslų.



energetika

situacija I 74

Sutaupo daugiau negu sunaudoja

renovacija I 78

Naujas renovacijos standartas

sprendimas I 86 Kritikuoti nebus dėl ko

situacija

Sutaupo

Paulius Radzevičius Bendrovės „Alasca LT“ direktorius

daugiau

negu sunaudoja Įsirengti šiuolaikiškas vėdinimo sistemas naudinga visuose namuose, bet ne visur yra galimybių

Taupyti energiją nuolatos varstant langus – sudėtinga. Tiksliau – vargu ar įmanoma. Tam siūlomos šiuolaikiškos vėdinimo ir rekuperacinės sistemos. Tačiau ne visi išgali pasinaudoti tokiomis galimybėmis, kitur įrengti mechaninio vėdinimo sistemas – tiesiog neįmanoma. 2011 Nr. 2

Įtakos turi įvairūs veiksniai Nepakankamas šviežio oro kiekis gyvybei gal ir negresia, bet sveikatai tikrai kenkia. Norint užtikrinti pakankamą šviežio oro kiekį žmonių sveikatai, pašalinti drėgmės perteklių ore ir jos žalingą poveikį pastato kons-

situacija

Galvojama, kad natūrali ventiliacija yra geriausias būdas spręsti šviežio oro problemą patalpose. Bet šis sprendimas toli gražu nėra geriausias ir ekonomiškiausias.

trukcijoms, rekomenduojama, kad oras patalpoje pasikeisti šviežiu turėtų per vieną dvi valandas. Kaip pavyzdį galima aptarti apie 66 kvadratinių metrų bendrojo ploto būstą. Jis gali būti vienaukščiame individualiajame name, gali būti ir daugiabučio namo dalis. Perduoti per atitvaras ar vėdinti tenkantis šilumos srautas, kai temperatūrų skirtumas tarp patalpos ir lauko oro yra vienas laipsnis, vadinamas savitaisiais šilumos nuostoliais, kurie matuojami W/K. Tai savotiškas šiluminis namo laidumas. Jis nesiejamas su lauko ir patalpų oro temperatūra ar šildymo trukme. Taigi šis pastato rodiklis – toks pats bet kurioje šalyje, bet kuriuo metų laiku, lyg kokia šiluminė duotos būklės pastato konstanta. Perduoti ir vėdinti savitieji šilumos nuostoliai turi visiškai skirtingą prigimtį. Taigi ir priemonės jiems gerinti yra visiškai kitokios. Galima skaičiuoti, kad abu pastatai statyti apie 1990 metus. Taigi jųdviejų išorinių atitvarų šilumos perdavimo koeficientai yra tik šiek tiek geresni negu tuo metu galioję privalomieji reikalavimai. Skaičiavimai rodo, kad per 80 proc. šilumos atitenka jos nuostoliams per atitvaras. Akivaizdu, siekiant

mažinti šilumos kiekį, skirtą komfortui patalpose palaikyti, reikia atkreipti dėmesį į šilumines atitvarų ypatybes. Jas pagerinus išaugs vėdinti skirta šilumos ir, žinoma, išlaidų dalis. „Čia svarbu atminti – kad ir kiek būstas bus šiltinamas ir šildomas, gyventojai turi gauti jiems reikalingą šviežio oro kiekį. Naudojant natūraliai ar specialiai įrengtą vėdinimą, šviežias oras patenka iš lauko ir turi būti sušildytas iki reikiamos temperatūros“, – teigė Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros vedėjas prof. Vytautas Martinaitis. Tarkime, pasirinktame pastate pakeičiami langai, durys, apšiltinamos išorinės sienos, stogas, grindys. Skaičiavimai rodo, kad tokiu atveju šiluminis pastato laidumas sumažėtų apie du kartus. Šiuo atveju nebuvo pakeistas vėdinimo būdas. Norint tiekti į patalpą šviežią orą, tuo pat metu reikia šalinti jau esantį patalpoje šiltą orą. Šiluma tokio proceso metu būtų taupoma, jei iš patalpos šalinamas oras turimą šilumą atiduotų į patalpą tiekiamam šviežiam orui. Tam reikalinga visų pirma įsirengti dalį šilumos iš šalinamo oro grąžinantį šilumokaitį. Jo plyšiniais

kanalais šiltas patalpos oras teka lauk, o priešinga kryptimi teka šviežias šaltesnis oras. Per šiuos kanalus skiriančias sieneles šiluma iš šilto oro perduodama vėsiam. Tad šviežią orą jau reikia šildyti mažiau. Prof. V. Martinaičio teigimu, jeigu būtų įrengta vidutinio lygio šilumogrąžinė, vadinamoji rekuperacinė, vėdinimo sistema, kurios sezoninis efektyvumo rodiklis yra 50 proc. – pastato šiluminis laidumas sumažėtų apie 2,7 karto. Jei tokio dydžio ir atitvarų namas taptų daugiabučio dalimi, tai šiluminis vėdinimo laidumas liktų toks pats, jei jis būtų atskiras namas. Atskirame name nagrinėtas būstas, būdamas kraštiniu daugiabučio vidurinio aukšto butu, nepatirs šilumos nuostolių per stogą ir grindis. Jis neturės ir dviejų išorinių sienų. Vėdinimo dalis name dėl nepakitusio kiekio sudarytų 40 proc., nuostoliams per atitvaras tektų likusi dalis. Apšiltinus esamas išorines sienas ir pakeitus langus, šio buto šilumos laidumas sumažėtų 1,6 karto. Vėdinti reikalingas šilumos kiekis nepasikeistų, bet jam tenkanti šilumos laidumo ar šilumos nuostolių dalis išaugtų nuo 40 proc. iki maždaug 65 proc.

2011 Nr. 2

situacija

Šilumokaičio tipas

Plokštelinis

situacija

NK*, %

Recirkuliacija**, %

50–99

Trūkumai

Privalumai Paprasta ir nebrangi konstrukcija, nėra judančių dalių. Rekuperuoja šaltį kondicionuojamose patalpose. Popieriniai šilumokaičiai atkuria drėgmę. Šaltuoju metų laikotarpiu atkuria drėgmę patalpose. Regeneruoja šaltį kondicionuojamose patalpose. Labai maža apledėjimo tikimybė. Tiekiamo ir šalinamo oro srautai gali būti skirtingose vietose dideliu atstumu.

Rotacinis

60–85

Atskirų srautų su tarpiniu šilumnešiu

Iki 50

Šilumos siurblys

1 prie 5***

Galima naudoti norint atvėsinti orą patalpose.

Šilumos vamzdis

Iki 50

Kompaktiškas. Maža tikimybė, kad apledės.

Išdžiovina patalpų orą (išskyrus popierinius šilumokaičius). Reikalinga apsauga prieš apledėjimą. Yra judančių mechaninių dalių: variklis, diržas, guolis. Maišosi skirtingi oro srautai, patenka kvapų (ribotas naudojimas). Žemas NK. Žemas NK. Brangi ir sudėtinga konstrukcija. Yra judančių mechaninių dalių. Žemas NK. Brangi ir sudėtinga konstrukcija.

* Naudingumo koeficientas. ** Viso ar dalies šalinamo oro grąžinimas į tas pačias ar kitas patalpas. *** Iš 1 kW elektros energijos gaunama iki 5 kW šilumos.

Šiuo atveju vėdinimas tampa dominuojamu šilumos naudotoju. Įrengta šilumogrąžinė vėdinimo sistema buto šilumos laidumui suteiktų kitokią reikšmę. Palyginti su neatnaujintu butu, šio šilumos laidumas būtų maždaug 2,4 karto mažesnis. Šilumos laidumo rodiklis akivaizdžiai rodo atskirų techninių šilumos taupymo priemonių poveikį bendroms būsto šilumos sąnaudoms. Viena vertus, šis rodiklis nesusijęs nei su lauko, nei su patalpos temperatūra ar šildymo sezono trukme. Kita vertus, tik pagal jį galima tarpusavyje palyginti įvairius techninius šilumos taupymo sprendimus. Profesionalai naudojamo pastato laidumą nustato padalydami jo tam tikro laikotarpio šilumos sąnaudas iš to laikotarpio dienolaipsnių. Nenagrinėjant per ilgesnį laikotarpį sunaudojamos šilumos kiekį, negalima patikimai apskaičiuoti galimų atnaujinto pastato šildymo ir vėdinimo išlaidų.

Trūksta teisinės bazės Žinia, gyvenamieji pastatai vėdinami natūraliai, todėl atgauti šilumą nėra galimybės. Ją galima atgauti tik naudojant mechaninį vėdinimą (su ventiliatoriais). Senuose daugiabučiuose namuose centralizuoto vėdinimo įrengti neįmanoma, nes nėra galimybės sumontuoti ortakius. Mechaninio vėdinimo įrenginiai įprastai sutinkami vienbučiuose naujos statybos namuo-

2011 Nr. 2

se. Tačiau duomenų, kiek gyventojų pasinaudoja galimybe atgauti šilumą įsirengdami mechanines vėdinimo sistemas, nėra. Vilniaus Gedimino technikos universiteto Pastatų energetikos katedros dėstytojo prof. Egidijaus Sauliaus Juodžio manymu, šiuolaikinės vėdinimo ir rekuperavimo sistemos praverstų visuose pastatuose. O energiškai efektyviuose namuose jos tiesiog būtinos, kitaip pastatai nebus energiškai efektyvūs. Prof. E. S. Juodis atkreipė dėmesį, kad su gyvenamųjų namų projektavimu susijusiuose Statybos techniniuose reglamentuose (STR) net nėra sąvokos „energiškai efektyvus pastatas“. Taupyti energiją skatinama per sertifikavimo procesą, atitinkamą jo STR. „Projektuoti pastatą taip, kad jis būtų energiškai ar energiškai ir ekonomiškai efektyvus, teisiškai nėra privaloma. Norint, kad Europos Sąjungos direktyvoje numatytais terminais visi nauji namai būtų statomi kaip energiškai efektyvūs, privalu pakoreguoti STR, kad kiekviena projektavimo įmonė ieškotų optimalių sprendimų. Šį uždavinį pavadinčiau degančiu. Jam nereikia lietuviškų mokslinių tyrimų – tereikia sukompiliuoti jau turimą skandinavų ar kitų Vakarų šalių medžiagą“, – teigė prof. E. S. Juodis. Kai kurie skeptikai pareiškia, kad rekuperavimo ar kitos mechaninio vėdinimo sistemos naudoja daug energijos, netgi daugiau negu taupo. Prof. E. S. Juodis

tokias kalbas paneigė – nėra jokių abejonių, kad rekuperatoriai taupo energiją. Mokslininkas patikslino, kad efektyvesni yra rotaciniai rekuperatoriai. Tačiau šiuose yra judančių dalių: rotorius, jį sukantis variklis, todėl šie mechanizmai reikalauja daugiau priežiūros.

Pradėti reikia nuo projekto Bendrovės „Alasca LT“, gaminančios rekuperatorius, direktorius Paulius Radzevičius sakė, kad žmonės jau išmoko išgauti žaliąją energiją iš saulės, vėjo, vandens, žemės. Taip pat suprasta, kad reikia taupyti šilumą. Tačiau čia dažnai padaroma klaida, nes pamirštama apie šviežio oro svarbą žmogaus sveikatai ir savijautai. Taupant energiją namas užsandarinamas, oro apykaita jame tampa minimali, sienos pradeda pelyti. Kiti padariniai: prastėja miegas, silpsta imunitetas, krinta nuotaika. „Tada galvojama, kad natūrali ventiliacija yra geriausias būdas spręsti šviežio oro problemą patalpose. Bet šis sprendimas toli gražu nėra geriausias ir ekonomiškiausias. Natūrali vėdinimo sistema nenaudoja elektros, todėl atrodo, kad nepatiriama jokių papildomų išlaidų. Viskas būtų teisinga, jei mūsų klimato zonoje temperatūra žiemos periodu būtų ne mažesnė kaip 10 laipsnių šilumos. Deja, realybė yra kitokia, todėl turime tai įvertinti skaičiuodami pastato šilumos nuostolius. Žiemą šil-

tas oras išeina pro natūralios traukos kanalus, o šaltas oras skverbiasi pro plyšius“, – kalbėjo P. Radzevičius. Jo teigimu, rekuperacinės vėdinimo sistemos – tai puikiausias žaliasis sprendimas šiuolaikiškiems namams, kurie statomi galvojant apie energijos taupymą ir žmogaus sveikatą. Antai yra gyvenamoji 100 kvadratinių metrų ploto patalpa. Vadovaujantis STR, patalpose per valandą turi pasikeisti apie 250 kubinių metrų oro. Tam, kad įeinantis oras nuo 23 laipsnių šalčio sušiltų iki 20 laipsnių šilumos, reikės 3,6 kW šilumos energijos per valandą. Per parą tai kainuos 23,32 lito (kai 1 kW/h šilumos energijos kaina – 0,27 lito). Naudojant rekuperatorių, kuris grąžina vidutiniškai 85 proc. šilumos energijos, šilumos nuostoliai sumažėtų iki 0,54 kW, o elektros energijos, reikalingos ventiliatoriams sukti, būtų sunaudota 0,12 kW/h.

„Ne tik sutaupoma energijos, bet dar ir gaunami kiti privalumai. Tai ir švarus oras, ir nuolatinė jo cirkuliacija. Reikia atkreipti dėmesį, kad tinkamą efektą rekuperacinė sistema duoda tik tada, kai yra teisingai suprojektuota ir subalansuota vėdinimo sistema. Todėl iš pradžių rekomenduojama parengti vėdinimo projektą, sumontuoti sistemą ir ją subalansuoti. Ir tik tada pradėti naudotis“, – patarė bendrovės „Alasca LT“ vadovas.

Kaip veikia rekuperatoriai Iš patalpų šalinamas oras šilumą perduoda tiekiamam į patalpas orui. Šiuo tikslu naudojami rekuperatoriuose sumontuoti šilumokaičiai. Šilumokaitis – tai prietaisas, kuriame vyksta šilumos mainai. Aukštesnės temperatūros šilumnešis perduoda šiluminę energiją žemesnės temperatūros šilumnešiui. Šiuo atveju šilumnešis yra oras.

Mūsų gaminamų rekuperatorių privalumai  Dvi šilumokaičio kasetės, užtikrinančios aukštą šilumos grąžinimo koeficientą – iki 90 proc.  Užtikrintas drėgmės grąžinimas į patalpas, dėl kurio nesikaupia kondensato.

Pagal veikimo principą šilumokaičiai skirstomi į plokštelinius, rotacinius, atskirų srautų su tarpiniu šilumnešiu, šilumos siurblius ir šilumos vamzdžius. Plokšteliniuose šilumokaičiuose šildantysis ir šildomasis šilumnešiai yra atskirti šilumai laidžia sienele ir tiesiogiai nesimaišo. Rotaciniuose šilumokaičiuose tą patį paviršių pakaitomis keičia arba šildantysis, arba šildomasis šilumnešiai. Šilumokaičiai su tarpiniu šilumnešiu, šilumos siurbliai ir šilumos vamzdžiai daugiausia naudojami pramonėje. P. Radzevičiaus teigimu, didžiausia ekonomiją ir komfortą galima pasiekti renkantis aukštą naudingumo koeficientą turintį plokštelinį rekuperatorių su higroskopiniu šilumokaičiu. Toks rekuperatorius grąžins į patalpas ne tik šilumą, bet ir drėgmę, taip palaikydamas sveiką mikroklimatą.



UAB „Alasca LT“

Raudondvario pl. 76, Kaunas Tel. +370 618 70 422, el. paštas info@alasca.lt

www.alasca.lt

 Automatinė šilumokaičio apsauga nuo užšalimo nenaudojant elektros šildytuvo.  Tylūs, ekonomiški, lanksčiai valdomi ventiliatoriai.  Konstrukcinis paprastumas ir montažinis universalumas.  Integruota automatika.

2011 Nr. 2

renovacija

Birutė VALKŪNIENĖ Namo bendrijos pirmininkė

renovacija

Visiems buvo blogai, kad šildymo sistema sena, butuose šalta, o sąskaitos – didžiulės. Juolab kad socialiai remtiniems žmonėms valstybė teikė kompensacijų. Tikrai nebuvo kalbos, kad renovacija bus tarsi kilpa ant kaklo.

Vladas ŠERELIS

Naujas renovacijos standartas

Panevėžyje atnaujinamas daugiabutis pasitelkiant naujausias šiuolaikines technologijas 2011 Nr. 2

Vieni jį laiko renovacijos pavyzdžiu. Kitiems tai įrodymas, kaip tapti nepriklausomiems nuo svyruojančių šilumos kainų. Treti neskuba vertinti pozityviai nepraėjus šildymo sezonui. Aišku viena – Panevėžyje, Marijonų gatvėje, esantis daugiabutis tampa nauju standartu ir pateikia naują požiūrį į daugiabučių modernizavimą. Pradėjo nuo šildymo sistemos Namas Marijonų gatvėje – vienas pirmųjų daugiabučių Panevėžyje. Jis statytas dar tuomet, kai miete nebuvo įrengta centralizuoto šildymo trasų. Statybos kokybė nebuvo pati geriausia. Kalbama, kad dalis namo pastatyta iš naujų medžiagų, kitai daliai atiteko kitų statybų likučiai. Nors medžiagos nebuvo prasčiausios, didžiausią įtaką padarė atsainus statybininkų darbas. Pastate buvo daug kaminų, ventiliacinių kanalų. Šildymo vamzdynas iškeltas į palėpę, jo izoliacija buvo visai sutrūnijusi. „Net nebuvo minčių renovuoti esamą šildymo sistemą – reikėjo ieškoti naujų sprendimų. Manau, gyventojai priėmė

teisingą sprendimą pirmiausia pertvarkyti šildymo sistemą ir tik paskui imtis kitų namo atnaujinimo etapų. Mat šildymo sistema buvo blogiausios būklės“, – pasakojo bendrovės „Ideatherm“ direktorius Aurimas Jančaitis. Anot jo, gyventojams nereikėjo ilgai įrodinėti, kad pirma verta pertvarkyti inžinerines sistemas, o vėliau galvoti apie šiltus namo kailinukus. Butų savininkai piktinosi didelėmis sąskaitomis už šildymą ir manė, kad jas sumažinti galima atsijungus nuo centralizuoto šildymo sistemos. Pirmiausia galvota, kad kiekviename bute, kurių yra 36, vertėtų įrengti po atskirą dujinį katilą. Netgi buvo sudaryta sąmata, kiek kainuotų įgyvendinti tokį sprendimą.

„Žmones reikėjo įtikinti, kad tokį patį komforto lygį gali suteikti ir kiti sprendimai, ne tik butuose sumontuoti dujiniai katilai“, – sakė A. Jančaitis.

Keičia gyventojų įpročius Pradėjus šildymo sistemos projektavimo darbus namo gyventojai turėjo viziją: nauja šildymo sistema su šilumos moduliais butuose, autonominė dujinė katilinė, saulės kolektorių sistema. Bendrovės „Nordlita“ direktorius Gintaras Prėskienis teigė, kad jo vadovaujamos įmonės užduotis buvo šią viziją paversti realybe. „Renovacijos projektuose dalyvaujame jau trejus metus, tačiau šis projektas buvo kitoks – kompleksinis ir naujoviškas. Didžiausiu iššūkiu tapo tai, kad projektas pradėtas įgyvendinti vėlyvą rudenį, kai aplinkinių namų gyventojai jau pradėjo šildymo sezoną, o Marijonų gatvės 31 ir 31A numeriais pažymėtuose namuose pradėta demontuoti sena šildymo sistema. Per trumpą laiką reikėjo sumontuoti naują šildymo sistemą, dujinę katilinę, naują dujotiekio įvadą, šalto vandentiekio sistemą, šilumos apskaitą su nuotoliniu duomenų nuskaitymu, atlikti sistemos paleidimo bei derinimo darbus“, – pasakojo G. Prėskienis.

2011 Nr. 2

renovacija

„Oventrop“ atstovas V. Milaknis atkreipė dėmesį, kad atsižvelgiant į vidinių namo sienų šiluminės varžos parametrus termostatai sureguliuoti taip, kad minimali temperatūra būtų 16 laipsnių šilumos. Tai leidžia paisyti higienos normų, vengti nepageidaujamo sienų atšalimo ir pelijimo, išvengti situacijos, kai greta esantis butas ar kambarys nešildomas ir per šilumai laidžias sienas šiluma būtų gaunama iš kaimyno. Taip nebus galimybės piktnaudžiauti kaimynų šiluma.

Buvusio šilumos punkto vietoje įrengta viena centralizuota katilinė. Tai du firmos „Baxi“ dujiniai kondensaciniai katilai, kurių kiekvieno galia – 100 kilovatų, dvi akumuliacinės talpyklos sistemos apkrovimams piko metu išlyginti ir priimti šilumą iš saulės kolektorių.

Vanduo šildomas plokšteliniame mazgo šilumokaityje pratekančiu šviežio vandens ruošimo principu. Tai užtikrina šildymo efektyvumą ir aukštas higienos normas.

Bendrovės „Nordlita“ vadovas teigė, kad daugelis bendrijos gyventojų geranoriškai sutiko pakentėti renovacijos nepatogumus – jie laukė naujų sprendimų ir galimybės kontroliuoti sąnaudas bei komfortą. „Tačiau nėra namų be dūmų – vykstant procesui atsirado ir skeptikų, priešiškai nusiteikusių pokyčiams“, – prisiminė G. Prėskienis. Nepaisant visko, pirmas projekto etapas įgyvendintas – šildymo ir karšto vandens sąnaudos gerokai sumažėjo, neliko visus erzinančio gyvatuko mokesčio. Gyventojai dabar gali reguliuoti patalpų šildymo ir karšto vandens temperatūrą, matyti sunaudojamos energijos kiekius. Pradėjus eksploatuoti naują šildymo sistemą, gyventojams buvo pateikta išsami bute sumontuoto šiluminio modulio ir šildymo sistemos eksploatavimo instrukcija. Šviesti ir mokyti gyventojus – labai svarbi renovacijos projekto dalis.

Apskaita – individuali Name įrengta naujo tipo vietos šildymo sistema su dujine katiline ir šilumos mazgais kiekviename bute. Šildymo sistema suprojektuota taip, kad šiluma į butus būtų tiekiama ištisus metus, kad patys butų šeimininkai galėtų spręsti, kada pradėti ir kada baigti šildymo sezoną, kokią temperatūrą palaikyti savo kambariuose, kokios temperatūros karštą vandenį ruošti, kada ir kiek eksploatuoti vonios gyvatuką. Kiekvienas gyventojas turi galimybę individualiai reguliuoti šildymą – tam prie radiatoriaus yra įrengti termostatai. Šiluma ir šaltas vanduo į kiekvieną butą iš bendrų magistralinių stovų patenka pro buto šilumos mazgą ,,Regudis W-HTU“. Privalumas yra tai, kad karštas vanduo ruošiamas pagal poreikį ir tik tada, kada jo reikia. Taip taupomos energijos sąnaudos. Vanduo šildomas

2011 Nr. 2

G. Prėskienis pastebėjo, kad nauja sistema keičia gyventojų įpročius.

Įrangos sąlygos tiko Dabar name buvusio šilumos punkto vietoje įrengta viena centralizuota katilinė. Tai du firmos „Baxi“ dujiniai kondensaciniai katilai, kurių kiekvieno galia – 100 kilovatų, dvi akumuliacinės talpyklos sistemos apkrovimams piko metu išlyginti ir priimti šilumą iš saulės kolektorių. Bendrovės „Sanistal“, atstovaujančios garsiems Europos gamintojams „Wolf“, „Kermi“, „Baxi“, Panevėžio ir Šiaulių filialo vadovas Gediminas Kovas pasakojo, kad tokio tipo sistemos sumontuotos ne viename objekte Lietuvoje. Jose tausojant gamtą tradiciniai šildymo būdai derinami su atsinaujinančios energijos šaltiniais: saulės, oro ir žemės. Tai darnios energijos sistemos, kurios ne tik taupo, bet rūpinasi ateities kartomis.

Kompanijos „Oventrop“ technikos konsultantas Vygantas Milaknis paaiškino, kad, siekiant užtikrinti efektyvų sistemos darbą, projektuojant buvo labai svarbu tarpusavyje suderinti šildymo katilų galią, saulės kolektorių skaičių ir akumuliacinių talpyklų tūrį. Specialistai įvertino, kad sąlygos saulės energijai panaudoti yra ypač tinkamos. Namo stogas – šlaitinis, viena pusė – pietinė. Tad sumontuoti saulės kolektoriai turėtų ypač racionaliai panaudoti gamtos energiją. Skaičiuojama, kad saulės energija per metus pagamins apie 40 proc. šilumos, reikalingos karštam vandeniui ruošti. „Nežinau, kas gyventojams pasufleravo apie saulės kolektorius, tačiau belieka džiaugtis, kad jie pažvelgė į ateitį, pasidomėjo alternatyviais sprendimais“, – kalbėjo bendrovės „Ideatherm“ vadovas A. Jančaitis.

plokšteliniame mazgo šilumokaityje pratekančiu šviežio vandens ruošimo principu. Tai užtikrina šildymo efektyvumą ir aukštas higienos normas, neleidžia rastis pavojingoms legionelių bakterijoms. Šilumos apskaita butuose – individuali. Duomenys nuskaitomi nuotoliniu būdu, už apskaitą atsakingiems specialistams nebūtina belstis į kiekvieną butą. Yra sumontuoti ir šalto vandens skaitikliai. Norėta ir jų rodmenis nuskaityti nuotoliniu būdu, tačiau galiausiai nuspręsta nebeinvestuoti į brangius skaitiklius. Karšto vandens skaitiklių nėra – gyventojai moka tik už sunaudotą šaltą vandenį. Katilinėje yra sumontuotas dujų ir bendras šilumos skaitikliai. Jeigu atsirastų nepriemoka už sunaudotas dujas, nebūtų sunku apskaičiuoti, kiek kuris butas sunaudojo energijos kilovatvalandei šilumos pagaminti.

Centralizuotas irgi tinka Šildymo įrangos specialistai nenori pernelyg girti gyventojų sprendimo atsijungti nuo centralizuotų šilumos tinklų. „Tokio žingsnio nenorėčiau vadinti dideliu laimėjimu. Vertinant techniškai, nėra skirtumo, koks šilumos šaltinis būtų pasirinktas – dujinis ar centralizuotas šildymas. Efektą gyventojai galėjo turėti tokį patį. Visa esmė yra butuose sumontuoti šilumos mazgai ir pasirinkta galimybė naudotis alternatyviąja energija“, – sakė bendrovės „Ideatherm“ vadovas A. Jančaitis. Pavasarį rekonstravus stogą bus sumontuoti terminiai saulės kolektoriai. Jie bus prijungti prie jau paruoštos namo šildymo sistemos. Entuziazmo pridėjo ir parama Namo bendrijos pirmininkė Birutė Valkiūnienė pripažino, kad senas pasatas buvo ypač imlus energijai, sąskaitos už šildymą buvusios didžiulės. Nors didesnė pusė namo gyventojų yra pensinio amžiaus, pernelyg neprieštarauta, kad pastatas būtų renovuojamas. „Visiems buvo blogai, kad šildymo sistema sena, butuose šalta, o sąskaitos – didžiulės. Juolab kad socialiai remtiniems žmonėms valstybė teikė kompensacijų. Tikrai nebuvo kalbos, kad renovacija bus tarsi kilpa ant kaklo“, – pasakojo B. Valkiūnienė.

2011 Nr. 2

renovacija

Atsižvelgiant į vidinių namo sienų šiluminės varžos parametrus termostatai sureguliuoti taip, kad minimali temperatūra būtų 16 laipsnių šilumos.

2011 Nr. 2

renovacija

Žinoma, ji pati daugiau niekada nenorėtų imtis atsakomybės rūpintis namo atnaujinimo reikalais. Šį kartą, anot moters, nugalėjo egoistinis požiūris. Ji negalėjo sau leisti mokėti šimtus litų kas mėnesį už vėjais paleidžiamą šilumą, todėl stengėsi, kad pastatas ir jo inžinerinės sistemos būtų atnaujinti. Kalbėdama su namo gyventojais B. Valkiūnienė sužino, kad jiems nusiprausti po dušu dabar kainuoja 3–4 centus. Leidžiant vandenį į vonią, jo šildymas atsieina vos vieną litą. Visi sutinka, kad gyvenimo kokybė iš tiesų pasikeitė – butuose šilta, ir už tai nereikia daug mokėti. Antai pati namo bendrijos pirmininkė už 58 kvadratinių metrų ploto buto šildymą ir karšto vandens ruošimą mokėjo 250 litų. Apskaičiuota, kad viena kilovatvalandė šilumos sausį kainavo 14,93 cento. B. Valkiūnienės teigimu, investicijos atsiperka greičiau, negu gyventojai tikėjosi. Sistema leidžia jiems dieną padidinti temperatūrą kambariuose iki 26 laipsnių, o naktį sumažinti iki 16. „Kas dabar galėtų patikėti, kad už dviejų kambarių šildymą kai kurie gyventojai

sumokėjo tik 48 litus? Žinoma, šioks toks šokas patiriamas gavus 54 litų sąskaitą už bendroms reikmėms suvartotą šilumą. Pasirodo, mūsų mentalitetas leidžia daug šilumos išpustyti vėjais neuždarant lauko durų, paliekant tai padaryti kitiems“, – samprotavo B. Valkiūnienė. Namo bendrijos pirmininkė maloniai nustebo vokiečių kompanijos, tiekusios įrangą, parodytu dėmesiu. „Pasižiūrėjau internete – tai išties didelė kompanija, įgyvendinusi įspūdingų projektų visame pasaulyje. Mes jiems turėtume būti itin maži užsakovai, tačiau, matyt, kompanija laikosi požiūrio, kad visi klientai – vienodai svarbūs“, – kalbėjo moteris. Dabar Marijonų gatvės renovuojamo namo gyventojai laukia pavasario. Tuomet bus įgyvendinami kiti daugiabučio modernizavimo etapai. Nors jau dabar už šildymą mokama gerokai mažiau, akivaizdu, kad fasadą vis viena būtina šiltinti. Bus keičiamas ir stogas. Manoma, kad atlikus šiuos darbus už bendrojo naudojimo patalpų šildymą per mėnesį visiems gyventojams užteks sumokėti apie 750 litų, o dabar sumokama beveik 2500.



2011 Nr. 2

renovacija

renovuojantiems

daugiabučius nevertėtų pamiršti ir

alternatyviosios energijos

Tadas Ruželė

Bendrovės „Renerga“ filialo „Etema“ direktorius Dažnai gyventojams iškyla klausimas, nuo ko pradėti renovacijos darbus, koks turėtų būti jų eiliškumas. Pirmiausia žmonės turėtų nuspręsti viena: kad iš tiesų nori pagerinti savo gyvenimo kokybę. Panagrinėjus per pastaruosius metus atliktų daugiabučių namų renovacijų pavyzdžius, galima daryti išvadą, kad tai, kas tinka vienam, gali visiškai netikti kitam. Seni daugiabučiai statyti įvairiais laikotarpiais. Jeigu renovuojamas pastatas mena dar „chruščiovkų“ laikus, natūralu, kad tokio pastato modernizavimas apims visą paslaugų spektrą. Priešingu atveju, renovavus tik pastato sienas ar stogą, norimas efektas nebus pasiektas. Visuomet būtinas nuodugnus energinis pastato įvertinimas, kuris padėtų nustatyti reikalingas investicijas. Tik tada gyventojai galėtų nuspręsti, kas jiems tikrai reikalinga, o be ko galėtų apsieiti. Bet kuriuo atveju atlikus renovacijos darbus pastatas privalo pasiekti bent jau D energinio naudingumo klasę. Plačiai išdiskutuota panevėžiečių, gyvenančių Marijonų gatvėje, iniciatyva atsijungti nuo miesto šilumos tinklų ir

2011 Nr. 2

įsidiegti autonominį šildymą. Kalbant apie alternatyvą, visuomet reikia pasverti investicinę diegiamos sistemos grąžą. Jeigu įdiegta sistema duoda teigiamą rezultatą po 10 metų – tai yra dėmesio vertas sprendimas. Visiems aiškiai suvokiama, kad per artimiausią dešimtmetį nėra galimybių energiniams resursams pigti. Vadinasi, įdiegę alternatyvių priemonių gyventojai užsitikrintų energines sąnaudas ilgalaikėje perspektyvoje ir būtų nors iš dalies apsaugoti nuo išorės veiksnių. Alternatyvios sistemos gali būti įvairios: saulės kolektoriai, šilumos siurbliai, vertikalios ašies vėjo jėgainės ar efektyvūs kogeneraciniai įrenginiai. Kokie atsinaujinančių šaltinių sisteminiai sprendimai patraukliausi, o kokie praktiškiausi – labai individualus klausimas kiekvienam naudotojui. Nesinorėtų koneveikti centrinį šildymą tiekiančias įmones, nes jos gali būti efektyvios, bet tik tuo atveju, jeigu iš esmės imtųsi atnaujinti šilumos tinklus. Tačiau per pastaruosius dešimtmečius tokių atnaujinimų vykdavo daugiau dėl priverstinių techninių avarijų. Bet kuri alternatyva iš esmės bus efektyvesnė negu, tarkime, nualintomis šilumos tinklų trasomis tiekiama šiluma, už kurios nuostolius mokame visi be išimties. Klausimas – kodėl šilumos tiekėjas turi būti suinteresuotas šilumos tiekimo tinklo atnaujinimu, jeigu visi nuostoliai ir dėl jų patiriamos sąnaudos gula ant naudotojų pečių? Todėl nieko iš esmės ir nevyksta. Ar sunku senuose daugiabučiuose įdiegti alternatyvių šildymo priemonių? Ir taip, ir ne. Nelygu kokio sudėtingumo sistema bus diegiama. Daugeliu atvejų tai priklauso nuo renovuojamo namo būklės ir galimybės pritaikyti alternatyvius sprendimus. Saulės kolektorius diegti patogiau ant plokščiojo stogo, bet toks sprendimas gali būti pritaikomas ir šlaitiniams stogams, bet jis bus

brangesnis. Diegiant šilumos siurblius „žemė–vanduo“ tampa svarbūs žemės klausimai: ar žemė priklauso daugiabučio namo bendrijai, ar čia galima įrengti vertikalius gręžinius. Šilumos siurbliams „oras–vanduo“ svarbi pastato stogo konstrukcija. Bet kuriuo atveju įdiegti alternatyvių energijos šaltinių galima tik pasirinkus kompleksinius sprendimus. Be to, daug kas priklauso nuo konkretaus pastato, jo techninės būklės. Sunku vienareikšmiškai atsakyti, kokios alternatyvios šildymo priemonės būtų efektyviausios seniems daugiabučiams. Jeigu kalbėtume apie ilgalaikę perspektyvą, derėtų mąstyti tik apie atsinaujinančius energinius šaltinius naudojančias sistemas, nes tik jie vieninteliai negali brangti ateityje. Suprantama, kad nepavyks efektyviai eksploatuoti saulės kolektorius ištisus metus, bet sumažinti sąskaitas už karštą vandenį, kad ir vasaros mėnesiais – tikrai įmanoma. Tiesmuko atsakymo apie efektyvumą negali būti – reikėtų vertinti, ar pastatas turi galimybę naudoti gamtines dujas, kitus energinius resursus. Visi tikriausiai sutiks, kad biomasė atrodo pakankamai patraukliai. Vis dėlto sudėtinga prognozuoti tokios kuro rūšies kainą ilgalaikėje perspektyvoje, nes biomasei išgauti dažniausiai naudojamas tradicinis kuras – naftos produktai. Kadangi mažėja jų pasaulinė gavyba, naftos produktai neturi tendencijos pigti. Manyčiau, reikia didesnio postūmio, būtina labiau skatinti modernizuojant būstą naudoti atsinaujinančius energinius šaltinius. Galbūt šiandien tai atrodo brangus malonumas, bet energinė valstybės strategija turi numatyti neginčijamus atsinaujinančios energetikos prioritetus. Jeigu to nedarysime šiandien – dar ilgai svajosime apie energinio nepriklausymo siekius, eidami lažą rusiškų gamtinių dujų monopoliui. 

2011 Nr. 2

sprendimas

Linas KEVĖLAITIS, Bendrovės „Reynaers Vilnius“ vadovas

sprendimas

Situacija panaši į esančią informacinių technologijų rinkoje. Nusiperki naują kompiuterį, o po mėnesio – jis jau pasenęs. Gal ne kas mėnesį keičiasi langų technologijos, tačiau iš tiesų pakankamai sparčiai.

Kritikuoti

nebus dėl ko

Langų sistemų gamintojai jau dabar pajėgūs įgyvendinti Europos Sąjungos ateities direktyvas, versiančias taupyti energiją Vladas ŠERELIS

Skaičiavimai prieš kurį laiką rodė, kad langai gali sutaupyti apie trečdalį energijos, kuri neretai paleidžiama vėjais. Dabar stengiamasi kurti ir gaminti tokias langų konstrukcijas, kurios leistų patirti kuo mažiau šilumos nuostolių. Technologijos nuolat tobulėja Keičiantis statybos technologijoms, tobulėja ir langų konstrukcijos. Mo-

2011 Nr. 2

dernesnis dizainas, didesnis ilgaamžiškumas, geresnės šilumos, garso izoliacinės bei kitos ypatybės. Anot

Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Pastatų konstrukcijų katedros vedėjo Mariaus Mickaičio, dėl šių ypatybių paprasčiau užtikrinti reikiamą komfortą patalpose. „Viena svarbiausių techninių langų charakteristikų – šilumos izoliacija – per pastaruosius du dešimtmečius padidėjo daugiau kaip du kartus. Šiuo metu statybose naudojamų langų šilumos laidumas paprastai siekia 0,8–1,5 W/m2K. Tačiau ir tokių modernių langų konstrukcijų izoliacinės

šilumos ypatybės yra iki 4–8 kartų mažesnės negu išorinės gyvenamojo namo sienos“, – teigė M. Mickaitis. Langus gaminančios bendrovės „Arlanga Wood“ generalinis direktorius Arūnas Mažonis sakė, kad visame pasaulyje energijai taupyti langų gamintojai skiria ypatingą dėmesį. Ypač skandinavai. „Mūsų senos statybos daugiabučiuose, jeigu norima sutaupyti šilumos energijos, be jokios abejonės, pirmiausia reikia pradėti nuo langų. Žinoma, galbūt neverta į tokius pastatus montuoti vadinamiesiems pasyviesiems namams skirtų langų, tačiau nederėtų apsistoti ir ties paprasčiausiu, pigiausiu gaminiu“, – kalbėjo A. Mažonis.

Ateitis – stiklo konstrukcijoms VGTU Pastatų konstrukcijų katedros vedėjas M. Mickaitis mano, kad projektuojant reikėtų atkreipti dėmesį į bendrą langų plotą pastate, jų padėtį pasaulio šalių atžvilgiu. Energijos galima netekti ne tik išleidžiant ją pro langus, bet ir vasarą vėsinant pernelyg įkaitusias patalpas. Optimalus lango plotas leis džiaugtis saulės teikiama šiluma šaltuoju metų laiku ir nevargins šiltuoju.

Bendrovės „Arlanga Wood“ vadovas A. Mažonis pasakojo, kad skandinavai projektuodami langus vertina tris ypatybes: šviesos laidumą, šilumos nepralaidumą iš vidaus į išorę bei galimybę patekti į patalpų vidų kuo daugiau saulės energijos. „Projektuotojai skaičiuoja, kokie langai turi būti pietinėje namo pusėje, kokie – šiaurinėje. Netgi yra sukurtas selektyvinis stiklas, dar labiau mažinantis šilumos nuostolius. Tačiau yra tokių, kurie juo nesižavi, nes mažėja ir šviesos laidumas iš išorės į vidų“, – sakė A. Mažonis. Danijoje bei kitose Skandinavijos šalyse yra sukurti nauji koncepciniai langų modeliai kur kas storesniu rėmu ir varčia. Netgi stoglangių gamintojai, gamyboje naudoję tik medieną, dabar nebesikrato ir plastiko. Stiklo paketų gamyboje argono dujos pakeičiamos kriptono dujomis – šios leidžia dar daugiau sutaupyti šilumos. „Jaučiamas sujudimas viso pasaulio langų pramonėje. Vis daugiau dėmesio skiriama energijai taupyti. Manau, ateitis priklauso stiklo konstrukcijoms. Jau dabar mažinama rėmo dalis, stengiamasi vengti pertvarų, per kurias patiriami šilumos nuostoliai.

Norvegai vis garsiau kalba apie perėjimą prie vadinamųjų pasyviųjų langų standartų“, – kalbėjo A. Mažonis. Langų konstrukcijos pasirinkimas turėtų būti siejamas su bendrais pastato sprendimais siekiant energiją naudoti taupiai. Pastato šildymo ir vėdinimo sistemos, išorinių atitvarų šilumos izoliacija ir netgi gyventojų įpročiai lemia sunaudojamos energijos kiekį. Įvertinus bendrus pastato energijos nuostolius bus lengviau pasirinkti langų konstrukciją ir įvertinti jiems skiriamų investicijų pagrįstumą. VGTU Pastatų konstrukcijų katedros vedėjas M. Mickaitis irgi pabrėžė, kad daugiausia energijos netenkama per lango rėmą (profilį). Kuo sąlygiškai mažesnis rėmo plotas, palyginti su stiklo paketo plotu, tuo taupesnis bus langas. Sandaresnę ir labiau energiją taupančią lango konstrukciją galima pasiekti gaminant kuo mažiau varstomų dalių, mažinant varstymo krypčių skaičių, paliekant mažesnį orlaidžių plotą. „Reikia žinoti – kad ir kokios būtų pasirinktų langų ypatybės, netinkamai sumontuoti jie gali nubraukti visas efektyvaus energijos naudojimo ir šilumos išsaugojimo pastate pastangas“, – teigė M. Mickaitis.



2011 Nr. 2

sprendimas

Vilius Eidukevičius

Bendrovės „Aveplast“, valdančios prekių ženklą „TIKS langai“, direktorius

Pirmajam Lietuvoje pasyviajam namui langus gamino vokiečiai. Dabar tokius pajėgūs pagaminti ir lietuviai.

Naujovės – vis pažangesnės Viena vertus, kurdami energiją taupančias sistemas langų gamintojai netgi atsisako armavimui naudoti metalą, kuris yra šalčio laidininkas. Kita vertus, aliuminio sistemų kūrėjams energijos taupymas irgi nėra svetimas, tad naujieji gaminiai šilumos laidumu nenusileidžia nei plastikinėms, nei medinėms langų sistemoms. Antai kompanija „Reynaers“ pristatė pasyviesiems namams skirtą aliuminio sistemą CS 104. Jos šilumos izoliacijos vertė yra padidinta iki 0,88 W/m2K (Uf). Didesnę šilumos izoliaciją užtikrina patentuota izoliacijos technologija – naudojamas specialus putplastis, tvirtai įstatytas į izoliacinio ruožo kameras. Ši technologija neturi įtakos normaliam langų ir durų profilių eksploatavimui, jų apdorojimui bei surinkimui. Apibūdindamas naują sistemą, bendrovės „Reynaers Vilnius“

2011 Nr. 2

vadovas Linas Kėvelaitis tvirtino, kad šilumos ypatybės – geresnės nei sovietmečiu statytos namo sienos. Daug lemia trigubas stiklo paketas, profilio tarpinės, kurias gamintojai vadina tiesiog izoliatoriais. „Situacija tampa panaši į esančią informacinių technologijų rinkoje. Nusiperki naują kompiuterį, o po mėnesio paaiškėja, kad jis jau pasenęs. Gal ne kas mėnesį keičiasi langų technologijos, tačiau iš tiesų pakankamai sparčiai“, – sakė L. Kėvelaitis. Jungtinėse Amerikos Valstijose rengiamas konkursas „Solar Decathlon“ („Saulės dešimtkovė“), kurį organizuoja šalies Energetikos departamentas. Jo metu 20 universitetų komandų iš viso pasaulio projektuoja, stato ir eksploatuoja saulės energiją naudojančius namus, kurie yra rentabilūs, patrauklūs ir taupiai naudoja energiją. Šį konkursą laimi komanda, kuri ge-

riausiai suderina kainą, patrauklumą klientams ir dizaino tobulumą su optimalia energijos gamyba ir maksimaliu jos efektyvumu. 2011 metais dalyvauti šiame konkurse atrinkta jaunų Belgijos architektūros studentų grupė iš Gento universiteto. Konkurso dalyvių iš Belgijos grupė pasirinko „Reynaers“ CS 104 ir CP 155-HI (slankiųjų durų) sistemas su didele šilumos izoliacija savo projektui „E-Cube“ – prieinamos kainos, „pasidaryk pats“ stiliaus statinio komplektui, iš kurio surenkamas saulės energiją naudojantis gyvenamasis namas. Šis statinys lengvai sumontuojamas iš atskirų gamykloje pagamintų blokų, ir tam nebūtini jokie ypatingi įgūdžiai. „E-Cube“ projektu siekiama įrodyti, kad gyventi mažoje erdvėje yra patogu ir praktiška. Šiame name yra visi kasdieniam gyvenimui būtini techniniai elementai ir modernūs patogumai.



Plastikinių langų technologijos labai sparčiai žengia į priekį. Ir profilių, ir stiklo paketų gamintojai kurdami naujas technologijas didžiausią dėmesį teikia tam, kad šiluma neiškeliautų iš namų. Prieš kelerius metus itin geru laikytas šilumos perdavimo rodiklis, lygus 1,4 W/m2K. Šiandien pasyviųjų namų statytojai ir savininkai jau gali įsigyti langų, kurių šilumos perdavimo koeficientas yra tik 0,79 W/m2K. Per kelerius pastaruosius metus patobulėjo ne tik stiklo paketai, bet ir langų profiliai. Nemaža dalis gamintojų vartotojams pateikė šešių kamerų langų profilius, tačiau atlikti tyrimai įrodė, kad siekiant maksimaliai taupyti šilumą pakanka ir penkių kamerų profilio. Idealus langų rėmų plotis 73–84 milimetrai. Didelę įtaką energiją ypač taupantiems (pasyviesiems) langams kurti turėjo į plastikinius langus komplektuojama termoarmatūra.

lango rėme montuojama speciali termoarmatūra. Pasirinkus šiltus langus nereikia pamiršti, kad nemažai šilumos netenkama ir per stogą, sienas, pamatus. Derėtų pagalvoti ir apie šių komponentų šiltinimą. Kalbant apie atskiras energines lango dalių ypatybes, būtų sunku išskirti vieną ar kitą elementą. Šiandien technologijos yra gana toli pažengusios, todėl ir stiklo paketo, ir lango rėmo šilumos laidumo parametrai – itin maži. Ko gero, kritiškiausia vieta galime įvardyti orlaides, nes jos šiek tiek suprastina termines lango ypatybes. Tačiau orlaidės akivaizdžiai pagerina

gryno oro cirkuliaciją patalpose – be jų geras mikroklimatas namuose sunkiai įsivaizduojamas. Rinkdamiesi langus gyventojai turėtų pasvarstyti, ar nori tik taupyti šilumą, ar kartu ir gauti gryno oro. Pasyvusis langas sukurtas tam, kad būtų galima maksimaliai taupyti prarandamus šilumos kiekius. Maksimaliems rezultatams pasiekti neretai pasyvieji langai gaminami be orlaidžių. O langai su orlaidėmis atlieka visai kitą funkciją – jie skirti optimaliai vėdinti patalpas. Norint geriausio rezultato verta rinktis pasyviuosius langus su orlaidėmis.

Termoarmatūra – tai unikali stiklo pluošto armatūra, užpildyta specialiomis termoizoliacinėmis putomis. Tokią termoarmatūrą „TIKS langai“ naudoja jau kelerius metus ir džiaugiasi gerais klientų atsiliepimais, kad šilti langai padėjo sutaupyti nemažai šilumos energijos. Žinoma, šiltesnis profilis ar stiklo paketas suteikia daugiau galimybių taupyti energiją. Tačiau dėmesį skiriant tik vieno komponento šilumos ypatybėms gerinti, o kitiems – ne, rezultatas bus nežymus. Siekiant maksimaliai taupyti energiją, ją išnaudoti efektyviai, rekomenduojamas specialaus šiltesnio langų profilio ir stiklo paketo derinys. Šilčiausi langai yra tuomet, kai naudojamas ne siauresnis nei 44 milimetrų trijų stiklų stiklo paketas, kuriame du stiklai yra selektyviniai, o

2011 Nr. 2

naujienos Vitas MAČIULIS Bendrovės „Arginta“ inovacijų ir investicijų direktorius

naujienos

Valstybė dar nepriskiria saulės baterijų naudojimo energetikos ekonomikos sričiai, nes iš tokios energijos kol kas neįmanoma sutaupyti.

Saulės energijos bandymai – ateičiai Pranašaujama, kad fotovoltinės elektros gamyba po 5–8 metų gerokai atpigs ir taps kasdienybe Tomas SRĖBALIUS

Metalo gaminių bei vandentvarkos įrenginių įmonė „Arginta“ kelia koją į atsinaujinančių energijos šaltinių saulės elektros energijos įrangos gamybos rinką. Šiuo metu ji bando 5 skirtingus saulės baterijų variantus, o birželio mėnesį bendrovėje pradėsiančioje veikti industrinėje laboratorijoje ketinama išbandyti dar 18 tipų fotovoltinių baterijų.

Tiria, ar elementai tinka „Argintos“ inovacijų ir investicijų direktorius Vitas Mačiulis pasakojo, kad bendrovės misija bandant saulės elementus – kaupti informaciją, kaip Lietuvos sąlygomis veikia įvairūs elementai, ir apie tai informuoti bei konsultuoti būsimus vartotojus. Pasaulyje labiausiai paplitę iš silicio kristalų gaminami saulės elementai. Vis dėlto techninės saulės elementų ypatybės priklauso nuo to, kokie naudojami silicio junginiai: monokristaliniai, polikristaliniai ar amorfiniai. Skiriasi ir elementų kaina. Pasak V. Mačiulio, nėra paprasta atsakyti į klausimą vienareikšmiš-

2011 Nr. 2

kai – kokių elementų saulės baterijas verčiausia rinktis. Efektyvesni yra monokristaliniai elementai – jie gamina daugiau elektros energijos, tačiau yra brangesni. Juos patariama rinktis, jei elementus norima montuoti ant stogo, kurio plotas yra ribotas. Jei plotas neriboja, tarkime, yra daug laisvos žemės, tuomet labiau tinka amorfiniai elementai. Skiriasi ir elementų efektyvumo rodikliai: monokristalinių siekia 18, polikristalinių – 14, amorfinių – 7 procentus. Vieno kilovato galios elektros energijos pasiekti reikia apie 8 kvadratinių metrų monokristalinių, 12 kvadratinių metrų polikristalinių

ar 20 kvadratinių metrų amorfinių silicio baterijų modulių. Lietuvos sąlygomis 1 kilovato saulės elektros gamybos instaliavimo sąnaudos šiuo metu siekia 10–14 tūkst. litų. Per metus instaliuoto 1 kilovato galios pakanka pagaminti 880–940 kilovatvalandžių elektros energijos, jos gamybos sąnaudos – 1,4–1,5 lito už kilovatvalandę. Kol kas tai brangi elektra, tačiau instaliavus 1 kilovatą per metus „sutaupoma“ 0,5 tonos anglies dvideginio. Beje, laboratorinėmis sąlygomis JAV pavyko sukurti saulės elementus, kurių efektyvumas siekia iki 60 procentų – tai rodo, kokia sparti saulės energetikos srities plėtra. „Argintos“ inovacijų ir investicijų direktorius V. Mačiulis sakė, kad visi duomenys apie skirtingus fotovoltinius elementus šiuo metu intensyviai kaupiami ir sisteminami. Anot jo, nors iki šiol pasaulyje populiariausi silicio kristalų elementai, nuolat eksperimentuojama ir su kitais metalais. Kuriami vario, indžio, seleno bei germanio saulės elementai, kurių standartinis efektyvumas siekia 40 procentų. Tokius elementus kitąmet ketinama pradėti gaminti JAV. Didžiausias silicio elementų efektyvumas siekia 18 procentų.

Parduoda alternatyviąją elektrą Nuo praėjusių metų rugsėjo pagamintą saulės elektros energiją „Arginta“ parduoda elektros tinklams ir gauna po 1,63 lito už kilovatvalandę. Pasak V. Mačiulio, vertinant investicijas ir dabartinius elektros energijos gamybos rodiklius, valstybė dar nepriskiria saulės baterijų naudojimo energetikos ekonomikos sričiai, nes iš tokios energijos kol kas neįmanoma sutaupyti. „Šiandien tai naudinga ir aktualu tik aplinkosaugos požiūriu, skatina kitokį – šiuolaikišką – žmonių aktyvumą“, – tikino V. Mačiulis. Remiantis dabartiniais ekonominiais rodikliais, investicijų į saulės baterijas atsipirkimo laikotarpis – 12 metų. Tačiau džiugi žinia yra ta, kad šiuo metu gana sparčiai pinga fotovoltinės energijos gamybos įranga, be to, Europos valstybės šį procesą remia dotacijomis. Atbulinio skaitiklio įteisinimas – viena svarbiausių problemų, kurią reikia spręsti būsimiems individualiems elektros energijos gamintojams. V. Mačiulis paaiškino, esą su tuo susijusių techninių problemų nėra, tačiau neišspręsti juridiniai ir psichologiniai klausimai. Svarbi dedamoji – supirkimo kaina, už kurią būtų perkama elektra iš pavienių gamintojų. Patiems elektros tinklams, atsiradus didesniam skaičiui individualių energijos tiekėjų, gali kilti sunkumų dėl energijos svyravimų. Elektros tinklams būtinas tam tikras energijos rezervas, papildomi valdymo įgūdžiai ir įranga. Be saulės ar vėjo energijos viskas paprasčiau – elektros naudojimo cikliškumas yra nusistovėjęs.

Valstybės skatina plėtrą Pasaulyje šiuo metu vyksta energijos tiekimo decentralizavimo revoliucija. Anot V. Mačiulio, be jokių abejonių, ilgainiui naudojant alternatyviąją energiją bus galima iki minimumo sumažinti energijos kiekį, tiekiamą per tinklus. Žinoma, tai bus pasiekta ne iš karto, tačiau decentralizavimo tendencija yra akivaizdi – tam tarnauja ir šiuolaikinės technologijos. Vokietijoje ir kitose stipriose pasaulio valstybėse jau yra veikiančių 90 megavatų galios saulės jėgainių, pradedama statyti 2 gigavatų jėgainė, o 60–80 megavatų galios saulės elektrinių dygsta viena po kitos. Tam išnaudojami buvę oro uostai – betoniniai pakilimo takai nuklojami saulės baterijomis. Logistikos centrų ar kitų plokščių statinių stogai irgi gali būti uždengiami jomis. Tai leistų gaminti elektrą savoms reikmėms. V. Mačiulis tikino, kad Europoje saulės energijos bumas keliasi iš valstybės į valstybę. Dabar avangardo viršūnėje yra Didžioji Britanija – nuo praėjusių metų balandžio ji priėmė labai palankius įstatymus saulės energetikai plėtoti. Čia įvestas aukštas elektros energijos gamybos skatinimo tarifas – maždaug 1,8 lito už kilovatvalandę, nesvarbu, ar ši energija parduodama elektros tinklams, ar naudojama savo reikmėms. Be to, sau sunaudota energija gaunama nemokamai. Europos Sąjunga (ES) jau išbandė ir atmetė skatinimo sistemą, kai kompensuojamos pačios investicijos į atsinaujinančių energijos šaltinių naudojimą, nes nėra garantijų, kad saulės elektra tikrai bus gaminama, o saulės elektrai įvestas skatinamasis tarifas yra racionalus ir motyvuojantis kompensavimas.

Pirminė ir didžiausia saulės energijos gamybos plėtra vyks regionuose – ten, kur problemiška elektrą tiekti centralizuotai. Mieste vargu ar kam šaus į galvą montuoti saulės elektrines.

Šviesos elektrinės – realybė Instaliuotų saulės jėgainių galia pasaulyje per dešimtmetį padidėjo nuo 1 iki 18 gigavatų 2009 metais. Europos Komisija, 1997 metais paskelbusi Baltąją knygą, iškėlė ES valstybėms uždavinį – iki 2010 metų įrengti 3 gigavatų galios žaliųjų saulės jėgainių. Per šį laikotarpį ES buvo instaliuota 16 gigavatų, t. y. penkis kartus daugiau, negu buvo numatyta. Pagrindinė to priežastis – dėl naujų technologijų kylantis saulės elementų efektyvumas ir kartu krintanti instaliuoto 1 kilovato kaina. Reikšmingą įtaką padarė ir žaliosios energijos skatinimo politika, kurią priėmė daugelis valstybių. Lyderė yra Vokietija, jau įrengusi 88 megavatų galios saulės jėgainių milijonui gyventojų, o iki 2013 metų ketinanti pasiekti 210 megavatų galios. Aktyvi yra ir Ispanija, jau turinti 84 megavatų saulės jėgainių milijonui gyventojų. Iš naujųjų ES šalių lyderė yra Čekija – užbaigusi pradėtas statybas jis turės 65 megavatų galios saulės elektrinių milijonui gyventojų. Nors Lietuvoje saulės tiek pat, kiek ir kitose Vidurio Europos šalyse, iki 2020 metų mūsų šalyje planuojama įrengti tik 50 megavatų galios saulės elektrinių. Tiesa, ir šie kuklūs planai priklausys daugiausia nuo Lietuvos valstybės atsinaujinančių energijos šaltinių politikos. Tai būtų ženklus Lietuvos žingsnis žaliosios ir nepriklausomos energetikos link. 

2011 Nr. 2

summary

Topic I A New Swear-word: Public Procurement The word “complicated” is not anymore the best one to describe the situation in the field of public procurement. Ongoing litigations regarding construction of the biggest objects, accusations of shadow arrangements, and eventually, the boycott against public procurement. Nothing else to be speculated about; the crisis is obvious in here. Public procurement of construction and engineering services have reached apotheosis of its deformity, when even architectural projects are bought for the bottom price, and construction developers are skinning the builders and suppliers of materials, in order to increase their profit margins at the expense of quality. The Ministry of Environment has established a special commission responsible for the procurement of architectural projects, but again on the same principle of the bottom price. Such situation does not answer the requirements of the Lithuanian Architects’ Association. It called out the architects all over Lithuania to boycott any public procurement of architectural projects, until the change of an attitude to buy the projects taking into consideration only the bottom price, while ignoring the substantial artistic criterion of architecture. The architects’ cup of patience ran overfilled after the National Center for Physical Sciences and Technology had announced a public procurement. According to the architects, it was obvious that the winner was clear beforehand. After the scandal broke, the competition was suspended. However, in their releases they are stating that this public procurement was winning one battle, but not the war yet. Situation I Mission Accomplished The most important event of this year was awaited for 72 years. Lithuania will again become a basketball mecca. The “Euro Basket 2011” became a good opportunity to build many sports arenas in the country. It would be for this shortage that the European men’s basketball championship could not be organised in Lithuania earlier. The Lithuanian Basketball Federation (LBF) signed the agreement with the International Basketball Federation (FIBA) regarding the European men’s basketball championship in January 2005. One of the commitments for organizing the championship was to build one arena with 10 thousand seats and four arenas with 5 thousand seats each. Even though, the idea was to organize the championship a bit earlier, it looks like Lithuanian would not have met its obligation to provide six arenas. Because the arenas in Kaunas and Klaipėda are still under construction. There is a huge challenge waiting ahead – not only to finish them, to equip, but also to test. Architecture I Personalities Unfolded The works by future architects are gradually becoming more professional and thematically more diverse. Such was the impression developed by the committee members who evaluated the best works of BA and MA students of architecture of 2010. Having already become traditional, this event evokes quite some heat about the young architects, ending even in accusations of plagiarism. The main idea and purpose of the exhibition organized by the Lithuanian Architects’ Association (LAA) is to break the wall between the actually working architects and their fellow students. This event also pays a tribute to those who, with their works, join the community of architects. As the best BA work recognized was the joint project “Cultural and Educational Complex in Vilnius. A Link between Naujininkai and Naujamiestis”, by the students of Vilnius Academy of Fine Arts, Denisas Bondaras and Laura Malcaitė. Without many discussions, by a solid vote, the commission claimed the best MA work to be the project of monastery in Georgia designed by the student of Vilnius Gediminas Technical University, Ivane Ksnelashvili. The members of commission were mesmerised by its concept, from its very beginning developed in a clear and structural manner, as well as by the aesthetical presentation, what excellently illustrates the author’s idea. 

2011 Nr. 2