organizmo apsinuodijim (intoksikacij ). Šioje k no dalyje pasikei ia visi gyvybiški procesai, atsiranda s stingio reiškiniai, vyksta uždegimai. To pasekoje pasikei ia audini strukt ra bei funkcija, atsiranda chroniškos ligos. prastos mitybos tr kumas yra tik vienas – vis ta pati statika, diegta B ties maitinimosi dedamojoje. M mitybos prasm – perdirbti ir skaniai paruošti produktus, faktiškai suskaidyti maist dedam sias, pervedant j neaktyvi form , kas, gal gale, sukelia li dnas pasekmes. L stel s, viena po kitos, milijardais iškrenta iš vieningo Gyvenimo Proceso. Š susinaikinimo proces palaiko S mon , jos stereotipai, bado baim mis dogm pavidale, kad be maisto mes neišgyvensime. riebaliniai audiniai
Nuo pat vaikyst s mus tikino, jog tam, kad pasisotinti, reikia suvalgyti tam tikr kalorij kiek , priešingu atveju mes susirgsime. Iki šiol k no fizini kondicij vertinimas daromas ne pagal sveik raumen , kurie užtikrina mums visus gyvybin s veiklos procesus, mas , o pagal svor , gaut riebalini audini išsivystymo d ka. Visos nepareikalautos medžiagos, gautos organizme virškinimo metu, kaupiasi riebalais, d l ko jos ir sulaikomos tam tikroje vietoje. M supratimu nutukimas yra susij s su poodin s l stelienos l steli t rio padid jimu. Iš tikr visi raumen audiniai gali b ti apimti nutukimu, kas sukelia vidini organ tonuso praradim . Visi jie apauga riebalais. Jie susidaro tarp m organ raumen skaidul . Kaip j s suprantate, esant tokiai pad iai, nepakeitus mitybos, pataisyti sveikat kitais b dais praktiškai ne manoma. Vieninteliai teisinga mityba Ji yra manoma tik fotosintez s d ka. Jos prasm yra tame, kad organizmas sugeba pats sintezuoti visas maisting sias medžiagas, paimdamas pradinius komponentus iš oro, vandens, Saul s, Žem s, Gamtos. Jeigu žmogus netgi vartoja tam tikr švieži produkt kiek : daržovi , žalumyn , vaisi , riešut , jie naudojami ne tam, kad užkimšti skrand , o mikropažeidim korekcijai bendrame fotosintez s procese. Žinoma, suvalgyt pamin produkt kiekis skai iuojamas gramais, o ne kilogramais. Fotosintez s prasm tame, kad m l stel s priima gyvybišk energij iš išorin s aplinkos ir jos pagalba jungia sintez s bei maisting medžiag sisavinimo proces . Patvirtinimas to, kad žmogus gali maitintis tik medžiagomis, gautomis fotosintez s metu, yra iš pirmo žvilgsnio paradoksaliai atrodan ios jo anatomin s sandaros savyb s. Gydytojai, ypa chirurgai, žino, kad pats žemiausias žarnyno taškas, iš kurio paimamos maistingosios medžiagos, randasi tiesioje žarnoje. O šis taškas tiesiogiai surištas su širdies arterija. Taigi, K jo sumanymu, b tent tiesi žarn turi nuried ti pats vertingiausias maitinimo produktas – fotosintez s rezultatas, reikalingas širdžiai ir toliau visam organizmui. K mes gauname iš tiesiosios žarnos, esant m mitybai ir nuolat perkrautam žarnynui, aišku be žodži . Ir jeigu šioje srityje nieko nežinoti ir nekeisti, visas kalbas apie sveikat galima nutraukti. Pas šiuolaikin žmog fotosintez s procesas išjungtas visiškai, nes, iš vienos pus s, jis gali b ti vykdomas esant visiškai tuš iam virškinimo traktui, o iš kitos – esant visiškai švariems gyvybiškos energijos tiekimo organizm kanalams. Tai yra turi b ti švar s kv pavimo organai, oda, kraujagysl s, akys ir kraujas.
94
© Aleksandras ir Tamara Baltieji 2004 - 2006