žmoni , kurie sudaro dar vien kontingent . Šie žmon s ant susidom jimo ekstrasensorika bei gydytojavimu bangos užsirašo visokias mokyklas, kursus, kur iš j ruošia ekstrasensus ir žiniuonius. Reikalas, iš pirmo žvilgsnio, šventas, geras ir dieviškas: juos moko specialistai, turintys atitinkamus sertifikatus ir diplomus, o kas antras po dešimt met gyveno Tibeto vienuolynuose. Bet rezultatas dažniausiai b na verksmingas. Žmog moko atverti akras, nuima nuo jo nuži jim ir kenkim . Bet moko vien tik technologij , be žini ir proces sis moninimo, netur dami nei mažiausio supratimo – kur jie braunasi. Po toki „valym “ per atvertus, bet neapsaugotus kanalus pas žmog „pris da“ nerimstan ios sielos. Jam prasideda tai, k vadina „asmenyb s skilimu“: jis negali gyventi šeimoje, nepripaž sta gimin s, vengia j ! Be Dievo ir Subtilaus Pasaulio pagalbos išvaryti „ nami “ jis jau nebegali. „Naujak riai“ neleidžia jam net prasižioti, kad jam reikalinga pagalba. Išeitis viena: jo giminai iai turi nueiti bažny ir, uždegti žvakutes nukryžiuotajam, paprašyti Dievo uždaryti jam kanalus bei išvyti biesus (nerimstan ias sielas). Po to, kai žmogus atsigaus, nuvesti j bažny , kad jisai pats paprašyt pagalbos. Ir, savaime, duoti jam paskaityti m knygas. Mus kiekviename žingsnyje persp ja: r kymas pavojingas gyvybei, AIDS neša mirt , narkotikai yra nuodai. Bet visi šitie protinimai – balsas šaukian io tyruose, niekas j neklauso! Žmon s yra link laikytis sero estertono nuomon s ir nori, kad juos informuot s žiningai, bešališkai, teisingai ir visiškai sutinkamai su j poži riais. Poži riai, kai n ra intuicijos, – tai stereotipai ir paviršutiniškas matymas.Tokiu b du, žinios, nuogas informuotumas be aiškaus supratimo, kaip jais pasinaudoti, tai ir yra informacija iš „tamsi j “, abstrakti, benaud ir labai pavojinga! Faktiškai visi pokalbiai apie „tamsias j gas“ – ne kas kita, kaip užmaskuotas žmogaus prisipažinimas, kad jis randasi visiškoje nežinioje, neturi intuicijos, o tai reiškia - „tamsus“, neharmonizuotas, nes jo S mon miega. Evoliucijos prasm Apie Evoliucij knygoje jau buvo pasakyta pakankamai daug, bet vis gi skaitytojui l Jos liko klausim . Pam ginsime nušviesti ši problem iš tokio taško, iš kurio nei mokslas, nei ezoterika nelie ia apskritai. O be šito „Slaptoji Doktrina“ gali visam laikui likti slapta. Šis straipsnis rašomas, kai pirmoji knyga jau yra pilnutinai paruošta. Jo atsiradimo pagrindas buvo mano ir dukros kelion prie Juodosios j ros, pas jos mo iut . Anks iau jau pasakojome, kad jai, kaip ir jos mamai, 12 su puse met amžiuje atsiv kontaktas. Ji prad jo versti, garsinti katino bei žiurk no mintis, kas leido mums bendrauti su jais dialogo režimu (o dabar ir aš pradedu suprasti apie k jie mums kalba). Iš pradži mes tai pri me kaip egzotik , be to dukra mokosi choreografin je mokykloje, kr viai ten kaip kosmonaut b ryje, tod l mes stengiam s per daug jos neapkrauti. Po savait s poilsio prie j ros pilnai pasireišk kontaktininko, moksliškai – mediumo, talentas. Name, kur gyvena m senel , buvo daug tarakon , reik jo rimtai užsiimti j aukl jimu, pakalb ti su jais „iš širdies“. Aišku, kad dukra buvo vert ja. Išaišk jo, jog jie visiškai nebijo mirties, maža to, ži ri j filosofiškai, kiekvienas j sako: „M yra daug, taigi aš esu nemirtingas!“ Viskas yra paprasta: tarakon Evoliucijos prasm yra tame, kad išmokti gyventi bendrijoje, subordinuoti savo interesus sociumo užduotims. Kitaip net negali b ti, kadangi pats vienas tarakonas neturi asmenini smegen , reiškia – ir savo asmenyb s sis moninimo. Tod l vis tarakon bendrij valdo j Kanalas (arba egregoras, kolektyvin s smegenys). V liau pasirod , kad bute sik nelegalas, jos buv s savininkas – Ivanas Stakany ius, kaip j vadindavo vietiniai „aborigenai“. Jis po mirties liko užbaigin ti savo didvyrišk keli ant kapo kryžiaus, per s nerimstan Siel kategorij . Kaip buv s frontininkas, jis buvo ne iš sarmatlyvi dešimtuko ir, kaip matosi, nusprend , 159
© Aleksandras ir Tamara Baltieji 2004 - 2006