16
Mokytojų ugdymas 2011
pasinaudoju kasdienėmis situacijomis, pvz., kai vaikai atvedami į mokyklą arba pasiimami po pamokų; nesilaikau didelio atstumo bendraudama su tėvais; nekeliu jiems įtampos, visuomet aptariu problemas aiškiai ir dalykiškai“. Daugumai, t. y. 75 respondentams (70,7 proc.), bendravimo pradžią lemia tam tikra situacija, kuri akivaizdi pagal šiuos pasakymus: „Tai pirmiausia priklauso nuo tėvų geros valios ir požiūrio; tai susiję su tėvo arba motinos charakteriu; tėvai nėra objektyvūs savo vaikų atžvilgiu; jie juos gina ir palaiko; atsisako priimti bet kokią kritiką; nepriima jokios neigiamos informacijos apie savo vaiką; kylant ugdymo problemoms, jie linkę kaltinti klasės mokytoją; jų lūkesčiai vaiko atžvilgiu pernelyg dideli; tikisi ir reikalauja iš vaikų per daug; mokinių nesėkmės mokykloje paveikia tarpasmeninius ryšius ir dėl to kyla nesusipratimų tarp mokytojų ir tėvų; patologinių šeimų atveju bendravimas yra ypač prastas; tėvai atsisako priimti pagalbą; jie nėra sąžiningi su klasės mokytoju, nuslepia faktus; neinformuoja mokytojos apie šeimoje esančias problemas; kai kurie tėvai žiūri į mokytoją su panieka“. Pažymėtina tai, kad tik 4 mokytojams (3,7 proc.) sunku pradėti bendrauti su tėvais – jie akcentuoja, kad pernelyg iškelia vaiko pasiekimus tam, kad tėvų akyse atrodytų įtikinamai. Jie taip pat laukia patogaus momento konstruktyviai diskusijai ir dažnai tyrinėja, kokie yra tėvų lūkesčiai mokyklos atžvilgiu. Visi mokytojai atrodo žino, kad tinkama atmosfera ir gera valia per mokytojų ir tėvų susirinkimus veikia šalių santykius. Remiantis pedagogų nuomone, naudojama daug pozityvių žodžių, apibūdinančių susirinkimų atmosferą. Mokytojai mano, kad susirinkimų tonas yra „geras, draugiškas, nuoširdus, geranoriškas“. Jie siekia, kad vyrautų tinkama atmosfera, kurioje dominuoja supratimas ir pasitikėjimas, leidžiantys vykti ramiai ir nuoširdžiai diskusijai. Be to, kai nėra įtampos ir vyrauja pritarimas, gali vykti ne tik laisvas ir atviras, bet ir dalykiškas pokalbis, kad bendradarbiavimas būtų tinkamai suprastas. Tik 2 mokytojai (1,9 proc.) sutinka, kad kartais yra susirūpinę, bijo pokalbių su tėvais ir todėl atmosfera gali būti nejauki ir įtempta. Netikėta, bet dauguma respondentų kalba apie darbą tik labai gerai. Tai, kad mokytojai skatina tinkamą mokytojo ir tėvų santykių atmosferą, rodo, jog jie yra linkę teigiamai save vertinti ir turi aukštą savigarbą. Nuomonių apie save ir tėvus palyginimas gali kelti nerimą. Mokytojai išreiškė daug kritinių pastabų tėvų atžvilgiu, įtardami juos nenoru, nenuoširdumu ir objektyvumo stoka. Tuomet kiek jie geba būti nešališki ir realiai save vertinti? Atsakydami į šį klausimą, remsimės tėvų pateikiamais duomenimis apie atmosferą, vy-
situation: ‘It primarily depends on a parent’s goodwill and attitude; it is relevant to a father’s or mother’s character; parents are not objective about their children; they keep defending and supporting them; they refuse to believe any criticism; they do not accept any negative information on their child; in case of educative problems, they are inclined to blame the form teacher; they have exaggerated aspirations for their children; they expect and require too much of them; pupils’ school failures affect interpersonal contacts and create misunderstandings between the teachers and parents; in case of pathological families, communication is extremely poor; parents refuse to accept help; they are not honest with a form teacher, they hide facts; they do not inform the teacher of their family problems; some parents treat the teacher with contempt’. Only for 4 teachers (3,7%), establishing dialogue with parents proves to be troublesome they emphasize that they excessively point out the achievements of their child in order to look convincing in parents’ eyes. All the teachers seem to be aware that proper atmosphere and goodwill during teacher – parent meetings exerts an influence on rapport between the two sides. A wide range of positive vocabulary describing the atmosphere of the meetings is used. The teachers maintain that the tone of the meetings is: ‘nice, friendly, cordial, full of goodwill’. Stress-free and accepting approach provides a foundation not only for a free and open, but also a matter-of-fact dialogue for the sake of a properly understood cooperation. Only 2 teachers (1,9%) admit to being occasionally upset, afraid of conversations with parents and therefore the atmosphere might be uneasy and tense. Surprisingly though, a substantial majority of the respondents refer to their work only in superlatives. Teachers display a tendency to positive self-assessment and high self-esteem pointing out that they enhance proper atmosphere for teacher-parent relations. Juxtaposing the above self – opinions with the comments on parents mentioned earlier might arouse anxiety. The teachers expressed numerous critical remarks on parents, suspecting them of reluctance, insincerity and lack of impartiality. To what extent, then, do they manage to be impartial and hold a realistic approach towards themselves? Among the researched parents, 68 subjects (66,6%) confirm the opinion of the teachers that the atmosphere is nice and friendly, 2 (1,9%) use even more positive expressions, such as family-like, peaceful and cordial, whereas 16 respondents (15,6%) maintain that it makes them feel being lectured on various issues and is authoritative as the teacher tends to be domineering and ‘enforces his/her opinion; does not accept a