Zdzislawa Zaclona Mokytojų ir tėvų lūkesčių dermė – efektyvaus bendradarbiavimo pagrindas pirminiame pradinio ugdymo etape
Tikslingas ir gerai apgalvotas bendradarbiavimas bus naudingas mokiniams, tėvams ir mokytojams, jei jų bendra veikla pagrįsta „bendra ugdymo koncepcija, nuoseklia ir homogeniška įtaka, abipuse pagalba ir parama“ (Biernat, 1996). Tačiau pagrindinė šio bendradarbiavimo sąlyga yra ta, kad mokytojai ir tėvai turi sudaryti tokio pobūdžio bendradarbiavimo taisykles ir griežtai jomis vadovautis. Abipusio supratimo tarp tėvų ir pedagogų sąlyga yra „pozityvaus tėvų požiūrio formavimas, netgi jeigu tai pareikalautų ilgo laiko ir pastangų ir jei tai būtų vienintelė galimybė, stengiantis efektyvinti ugdymą (Kosińska, 1999, p. 47). Tėvai gali gauti mokytojo pagalbą įvairiose problemiškose situacijose, kartu duodami mokytojui naudingų patarimų ne tik ginčytinais, bet ir neaiškiais bei kontraversiškais atvejais. Neabejotina, kad visiems mokytojams sunkiausia pirminiame pradinio ugdymo etape yra pradėti dalykišką pokalbį įvairiai sistemingai bendraujant ir gerinti bendravimo metodus. „Mokytojas turi galimybę įtikinti tėvus bendradarbiauti, jei jis / ji geba sukurti savo autoritetą mokyklos aplinkoje ir jei kiekvienas tėvų yra traktuojamas individualiai tuoj po pirmojo kontakto“ (Śmiechowska, 1996). Žiūrint į tėvus pagarbiai, kuriant abipusio geranoriškumo atmosferą bendraujant, mokytojas bus vis labiau suvokiamas kaip vaiko ugdymu besirūpinantis asmuo, kuris kartu išlieka draugiškas ir patikimas. Šį klausimą ypač akcentuoja I. Dzierzgowska, teigdama, kad „tėvai turi būti realūs direktoriaus ir mokytojų partneriai“ (Kosińska, 1999, p. 47).
Purposeful and well thought out cooperation will serve students, parents and teachers properly if their joint-action includes several ‘vital factors, namely a shared concept of education, consistent and homogenous influence, mutual support and assistance’ (Biernat T., 1996). However, the basic condition to be fulfilled is establishing and strictly following the rules of this kind of cooperation by teachers and parents as well. The premise of mutual understanding between parents and educators rests in ‘instilling a positive attitude in parents, even if it should require long time and efforts and proves to be the only possibility to exert an effective educative influence (Kosińska, 1999:47). Parents may receive support from the teacher in various problematic situations, at the same time providing the teacher with helpful advice not only on contentious but also on ambiguous or controversial cases. Initiating a matter-of-fact debate on multifarious levels through systematic varied contacts, perfecting the methods of communication are undeniably major challenges to all the teachers of the first stage of primary education. ‘The teacher has a chance to convince parents to cooperate, if he/she is able to build his/her authority in the school milieu and if each of the parents is treated in an individual manner as soon as upon the initial contact’ (Śmiechowska E., 1996, no. 3:178). This issue is particularly emphasized by I. Dzierzgowska advocating that ‘parents must be real partners of the headmaster and teachers’ (Kosińska E., 1999:47).
Autorės tyrimo metodologiniai pagrindai Mintis sudaryti ir atlikti pedagoginį diagnostinį tyrimą apie pradininio ugdymo mokytojų ir vaikų tėvų bendradarbiavimą kilo iš įsitikinimo, kad tėvai ir mokytojai turi bendrus tikslus: „Pagrindinis mokytojų ir tėvų bendradarbiavimo tikslas – siekti, kad mokinių ugdymas būtų efektyvesnis“ (Łobocki, op. cit., p. 17). Kita vertus, atrodo, kad tiek pat svarbu yra geriau pažinti mokinius šeimos ir mokyklos aplinkoje. Patikimas dvipusis pasikeitimas informacija, nuomonėmis ir sprendimais bei įžvalgomis papildytas vaiko stebėjimas galėtų turėti teigiamą poveikį ugdymo veiksmų efektyvumui. Autorės darbas universitete paskutinius dešimt metų organizuojant ir vadovaujant universiteto studentų praktikai pirminiame pradinio ugdymo etape suteikė galimybę surinkti įdomios ir įvairios faktinės medžiagos.
Methodological foundations of the author’s own research. The idea of designing and conducting pedagogical diagnostic research on the cooperation of teachers and parents of children at a younger school age stemmed from the belief that parents and teachers have shared goals: ‘The fundamental aim of teacher-parent cooperation is aspiring to make educative work with students more effective’ (Łobocki M., op. cit.:17). Although getting to know children better in their family and school environment seems to be of equal importance. Reliable, bilateral information exchange, opinions and judgements, supplemented with an insightful observation of a child, might generate a positive influence on the effectiveness of educational actions. The author’s work for the last ten years as the organizer and guardian of university student training for the first stage of primary education opened up the possibility to collect interesting and varied factual material.
11