Ona Monkevičienė
Lietuvos švietimo reforma: ikimokyklinio ugdymo turinio ir pedagoginių technologijų kaita 1998–2008 m.
nio lygmens ugdymo(-si) turinio formavimo. (Pinar, Reynolds, Slattery, Taubman, 2004). Akcentuojamas institucinio lygmens ugdymo(-si) turinys, pabrėžiant ugdytinio teisę jį rinktis (The practice and Theory of School Improvement, 2005). Per dvidešimt pastarųjų švietimo kaitos metų pereita nuo centralizuoto ikimokyklinio ir priešmokyklinio ugdymo turinio rengimo ir įgyvendinimo prie decentralizuoto. Ikireforminis turinys, pateiktas „Vaikų darželio programose“ (1987), buvo rengiamas ir įgyvendinamas griežtai centralizuotai ne tik Lietuvos, bet ir visos TSRS mastu. Vertinant tuometinę ikimokyklinio ugdymo situaciją, „Lietuvos vaikų ikimokyklinio ugdymo koncepcijoje“ rašoma: „Kaip ir kitos švietimo sritys, institucinis ikimokyklinis ugdymas buvo perdėm centralizuotas. Tiek visoje sistemoje, tiek įstagoje neliko vietos savoms idėjoms, tradicijoms, norams... suvienodėjo visų TSRS ikimokyklinių įstaigų vaikų ugdymo procesas, turinys, metodai, netgi ... vidaus tvarka“ (1989, p. 6). Pirmosiose reformuojamo ikimokyklinio ugdymo programose „Vaikų darželio programoje“ „VĖRINĖLIS“ (1993) ir „Ikimokyklinio ugdymo gairėse“ (1993) buvo pateiktas nacionalinio lygmens turinys, rekomenduojamas visoms įstaigoms. Būtent šis nacionalinio lygmens turinys buvo naujos vaiko ir ugdytojo sąveikos bei ugdymosi filosofijos nešėjas. Įstaigos tuo metu negalėjo pačios rengti nauja filosofija grindžiamo ugdymo(-si) turinio, nes neturėjo tokios patirties ir informacijos. Kita vertus, dvi nacionalinio lygmens programos skatino mąstyti ir rinktis, nes buvo alternatyvios ugdymo turinio pateikimo forma, tačiau panašios ikimokyklinio ugdymo samprata, skatino atmesti vienintelio galimo varianto idėją. Buvo siūlomas interpretacinis, kūrybinis ugdymo(-si) turinio įgyvendinimo kelias (Monkevičienė, 1999, p. 54). Rekomenduojama įstaigai pačiai rinktis ugdymo(-si) turinio įgyvendinimo metodus. „Bendroji priešmokyklinio ugdymo ir ugdymosi programa“ (2003) – tai bendros ugdymo turinio gairės (nacionalinis lygmuo), kurias pedagogai konkretizuoja planuodami ugdymą pagal individualius vaikų pasiekimų aprašus (institucinis lygmuo). Pateikiamas ir priešmokyklinio ugdymo(-si) standartas – orientyras pedagogui, ko turėtų pasiekti, konkretizuodamas ugdymo(-si) turinį. Taigi vadovaujamasi ugdymo(-si) paradigmos idėjomis. 2005 m. pereita prie decentralizuoto ikimokyklinio ugdymo turinio rengimo – patvirtintas „Ikimokyklinio ugdymo programų kriterijų aprašas“. Taigi pereita prie ugdymo(-si) turinio konstravimo instituciniu lygmeniu. Parengtos „Metodinės rekomendacijos ikimokyklinio ugdymo programai rengti“ (������������������� 2006��������������� ). Jose nusako-
the guidelines of the regional level education content are formulated, the institutional level (self-)education content is set up (Finland, England, Norway, etc.). Based on post-modern ideas of learning paradigm, which emphasize the importance of creating the mass of opportunities, the dialogue about both the learner’s and the educator’s values and approaches, the contextuality of the process of developing and implementing curricula, the formation of the national and regional level (self-)education content is refused (Pinar W. F., Reynolds W. M., Slattery P., Taubman P. M, 2004). (The Self-)education content of the institutional level is emphasized, underlining the learner’s right to choose it (The Practice and Theory of School Improvement, 2005). During the last twenty years of change in education it has been proceeded from centralised preparation and implementation of the pre-school and pre-primary education content to decentralized. The content of the pre-reform period, presented in “The Curricula of the Children’s Nursery” (1987), would be prepared and implemented strictly centrally not only in Lithuania but also on the whole USSR scale. Evaluating the then situation of pre-school education, “The Conception of Children’s Pre-School Education in Lithuania” says, “Like other fields of education, institutional pre-school education was too much centralised. Both in the whole system and in the institution no space for own ideas, traditions, wishes was left ... the process, the content and the methods of children’s education and even … the in-house rules at all pre-school institutions of the USSR unified” (1989, p.6). The first curricula of pre-school education under reform “The Curriculum of Children’s Nursery VĖRINĖLIS” (1993) and “The Guidelines of Pre-School Education” (1993) present the national level content which was recommended to all institutions. Namely this content of the national level was the carrier of the new interaction between the child and the educator and of self-education philosophy. Separate institutions at that time could not prepare the (self-)education content that was based on new philosophy themselves because they did not have such experience and information. On the other hand, two curricula of the national level encouraged to think and choose because they were alternative by the form of presenting the education content but similar by the conception of pre-school education, encouraged to reject the idea of the only possible variant. Interpretational, creative way of implementing the (self-)education content was offered (Monkevičienė O., 1999, p. 54). The institution itself is recommended to choose the methods of implementing the (self-) education content. “The General Curriculum of Pre-School Education and Self-Education”(2003) encompasses general guidelines of the education content (national level), which
113