žmonėms gauti aktualią informaciją apie programas, projektų finansavimo galimybes bei paraiškų teikimo tvarką. Pasak F. Denstag, tai gerai iliustruoja, kad finansavimas yra skiriamas kryptingai, pagal valstybės numatytus prioritetus. Ši praktika yra taikoma pastaruosius penkiolika metų ir ji priverčia ministerijas nuolat galvoti apie jaunimą. Be to, jame taip pat apžvelgiamas nacionalinės ir vietos jaunimo politikos ryšys ir suderinamumas. Dėl šių aspektų visumos tokį bukletą galima laikyti viena geriausių tarpžinybinio bendradarbiavimo priemonių Europoje. Norvegijos Premjeras pasiūlė žengti dar toliau ir prie valstybės biudžeto projekto pridėti priedą, kuriame atsispindėtų, kiek valstybė planuoja skirti lėšų vaikams ir jaunimui skirtingose viešojo valdymo srityse (krašto apsaugos, socialinėje, švietimo srityje ir t.t.).
Praktiniai tarpžinybinio bendradarbiavimo pavyzdžiai: Flandrija, Belgija Flandrijos jaunimo politikos modelį bei tarpžinybinio bendradarbiavimo situaciją padėjo atskleisti Lieve Calluwerts, kuri pastaruosius 10 metų dirba Belgijos Karalystės Flandrijos Jaunimo, kultūros ir sporto ministerijoje. Šiuo metu ji vadovauja Tarptautinių reikalų skyriui, yra atsakinga už dvišalius protokolinius bendradarbiavimus, Beniliukso šalių bendradarbiavimą ir ES jaunimo politiką. Nuo 2001 metų flamandai turi Jaunimo ministeriją. Savarankiškos ministerijos jaunimo reikalams pagrindinė veikla yra užtikrinti, kad jaunimo politika būtų tarpžinybiška. Ministrui suteikta atsakomybė koordinuoti jaunimo politiką – jis turi užtikrinti, kad būtų parengtas ir įgyvendinamas Jaunimo planas (jaunimo strategija). Šis planas yra tarpžinybinio pobūdžio, nes jį turi įgyvendinti ne tik Jaunimo ministerija, bet ir visa Flamandų Vyriausybė. 2011 metais buvo parengtas jau trečiasis Jaunimo planas. Kita svarbi priemonė, užtikrinanti jaunimo politikos tarpžinybinį pobūdį – jaunimo ministras kasmet skaito pranešimą Parlamente. Šis pranešimas yra jaunimo politikos įgyvendinimo pažangos ataskaita bei jaunimo reikalų pakėlimas į aukščiausią politinį lygmenį. Tarpžinybinis
bendradarbiavimas
Flandrijoje
visų
pirma
suprantamas
kaip
bendradarbiavimas tarp skirtingų ministerijų. Žiūrint į susiklosčiusią padėtį, tarpžinybinis bendradarbiavimas atsiranda tose srityse, kuriose viena ministerija nėra pajėgi išspręsti visų su konkrečia problema susijusių klausimų, dėl to juos turi spręsti kelios ministerijos kartu. Nustatyti bendri iššūkiai, problemos tapo naujojo Flamandų jaunimo plano pagrindu. Skirtingos tarpžinybinio bendradarbiavimo priemonės yra numatytos teisės aktuose. Žemiau pateikiame dar keletą pavyzdžių, kurie galėtų būti pritaikyti Lietuvoje. 66