Matyk pasauli kitaip (2) by LVJC

MATYK PASAULi, KITAIP!

2015, VILNIUS

PROJEKTĄ ĮGYVENDINA Neformaliojo švietimo asociacija „Jaunimo akademija“ PROJEKTO PARTNERIS Lietuvos vaikų ir jaunimo centras (www.lvjc.lt) METODINĖS PRIEMONĖS SUDARYTOJOS: Alma Kernytė, Renata Dambrauskaitė-Pėželienė IŠ ANGLŲ KALBOS VERTĖ Inesa Šlevaitė REDAKTORĖ Lina Kazlauskaitė METODINĖS PRIEMONĖS LEIDYBA FINANSUOJAMA Ugdymo plėtotės centro Švietimo bendruomenių asociacijų stiprinimo programos „Matau pasaulį kitaip“ lėšomis DIZAINAS Kristina Dailydė Už šio leidinio turinį atsakingos tik jo sudarytojos, jame išsakyta pozicija nebūtinai atspindi Europos Komisijos nuomonę. Maloniai kviečiame naudotis šiuo metodiniu leidiniu! 2015, Vilnius

TURINYS 1. Įvadas

................................................................................................................................ 4

2. Matyk pasaulį kitaip!

................................................................................................................................ 5

3. Pradėkime kelionę

................................................................................................................................ 6

4. Užduok klausimą!

................................................................................................................................ 7

Tobula ateitis Mūsų pasaulis Įtaka ir galia Pasaulio piliečio apklausa Kas yra Pasaulio pilietis? 5. Išsiaiškink problemą!

.............................................................................................................................. 10

Nuotraukos Siluetas Man svarbu Praplėskime akiratį 6. Ieškok daugiau informacijos! .............................................................................................................................. 13 Problemų medis Matrica Paieška internete 7. Suplanuok!

.............................................................................................................................. 15

Veiksmų planas Ko mes norime Idealus pasaulis 8. Veik!

.............................................................................................................................. 17

Veiksmų ataskaita 9. Galvok apie tai nuolat!

.............................................................................................................................. 18

Įsivertinkime Apmąstykite Padėkokite 10. Idėjos pamokoms ir ne tik...

.............................................................................................................................. 21

Nuotraukų naudojimas Socialinės akcijos Žaidimai 11. Literatūra

.............................................................................................................................. 24

iVADAS , Šiandieninis pasaulis yra viena tarpusavyje susijusi sistema, kurioje kiekvieno žmogaus tiek asmeniniam, tiek profesiniam gyvenimui įtaką daro sparti ekonominio ir socialinio šalies gyvenimo kaita, pateikianti vis naujų iššūkių. Tapdami vis labiau susieta integralia sistema, kurioje daromės priklausomi vienas nuo kito, susiduriame su daugiau problemų ir drauge įsipareigojame prisiimti atsakomybę už XXI amžiaus ateitį. Šiame amžiuje išsilavinimas yra ne tik viena iš pamatinių žmogaus teisių, užtikrinančių lyčių lygybę, kultūrų įvairovę, taiką, aktyvų pilietiškumą, bet ir pagrindinis darnios plėtros variklis, todėl švietimo sistema privalo parengti jaunus žmones taip, kad šie gebėtų prisitaikyti tokioje aplinkoje, aktyviai įtraukti juos į ugdymo procesą ir suteikti galimybę įgyti gebėjimų, padėsiančių įveikti kylančius iššūkius. Šiam procese svarbus tampa globalusis švietimas, kuris atveria žmonių širdis ir protus globalėjančio pasaulio reiškiniams ir skatina kurti teisingesnį, sąžiningesnį, užtikrinantį žmonių teises pasaulį. Metodinis leidinys „Matyk pasaulį kitaip!“ sudarytas remiantis neformaliojo vaikų švietimo asociacijos „Jaunimo akademija“ ir Lietuvos vaikų ir jaunimo centro surinkta medžiaga. Jis skirtas visiems, norintiems integruoti globalųjį švietimą į ugdymo procesą, neformalųjį darbą su vaikais ir jaunimu. Leidinys skirtas stiprinti ir plėtoti ugdytojų ir ugdytinių sąmoningumą ir supratimą apie priklausymą unikaliam pasauliui, aktyvią pilietinę veiklą, siekiant padėti geriau suvokti globalias žmonių, šalių ir kultūrų tarpusavio sąsajas, stiprinti pagarbą įvairovei, žmogaus teisėms bei aplinkai. Metodinį leidinį sudaro 6 žingsnių programa ir idėjos globaliojo švietimo pamokoms.

MATYK PASAULĮ KITAIP! Siūlome remtis 6 žingsnių programa, kuri padės integruoti globalųjį švietimą tiek į formalaus, tiek į neformalaus ugdymo mokomuosius dalykus bei leis mokiniams suprasti pasaulinius ryšius, šalių ir kultūrų tarpusavio priklausomybę bei jų įtaką kiekvieno asmens kasdieniam gyvenimui.

6 ŽINGSNIAI

1. UŽDUOK KLAUSIMĄ! 2. IŠSIAIŠKINK PROBLEMĄ! 3. IEŠKOK DAUGIAU INFORMACIJOS! 4. SUPLANUOK! 5. VEIK! 6. GALVOK APIE TAI NUOLAT! Jei norite, kad kelias į kitokį pasaulio matymą būtų sėkmingas, atminkite, jog turite: 1. Parinkti paprastas užduotis. 2. Apsispręsti, kiek laiko tai turėtų užimti: vieną pamoką ar kelias. 3. Parinkti mokinių poreikius atitinkančią veiklą ar žaidimus. 4. Įtraukti į veiklą ar žaidimus visus mokinius.

PRADĖKIME KELIONĘ ŽINGSNIS. UŽDUOK KLAUSIMĄ! Pirmas žingsnis skirtas suprasti, ką mokiniai žino apie globalųjį švietimą, kaip jį suvokia, kokios jų vertybės bei požiūris į Pasaulio pilietį, kokia jų reakcija į aplinkoje vykstančius socialinius reiškinius. ŽINGSNIS. IŠSIAIŠKINK PROBLEMĄ! Antras žingsnis padės išsiaiškinti skirtingų lygmenų: vietinio, nacionalinio ir globalaus, problemas, įvardyti jų aspektus. Viskas, kas vyksta aplinkui, turi savo priežastis ir pasekmes. Atsitiktinumai neegzistuoja. ŽINGSNIS. RASK DAUGIAU INFORMACIJOS! Trečias žingsnis skirtas surinkti informaciją ir susipažinti su jau nuveiktais darbais sprendžiant globalias problemas. Išsamus problemos tyrimas ir suvokimas, kaip ji veikia žmones ir aplinką tiek vietiniu, tiek pasaulio mastu, leidžia įsigilinti į jos esmę. ŽINGSNIS. PLANUOK! Ketvirtas žingsnis skirtas sumanyti būsimą veiklą, glaudžiai susijusią su informacijos kaupimu, prognozavimu ir sprendimų priėmimu. Tai kartu yra proceso valdymo suplanavimas: tikslo nustatymas, veiklos programos sudarymas. ŽINGSNIS. VEIK! Penktas žingsnis apima veiksmų įgyvendinimą – mokiniai patys veikia ir stebi savo pažangą.

ŽINGSNIS. GALVOK APIE TAI NUOLAT! Šeštas žingsnis skirtas ugdyti savarankišką ir analitinį mokinių mąstymą, gebėjimą pateikti išvadas ir rekomendacijas, ką jie kitą kartą turėtų daryti kitaip.

UŽDUOK KLAUSIMĄ! Šiuo žingsniu siekiama: >

plėtoti mokinių suvokimą apie globalųjį pasaulį, skatinti juos išsakyti savo nuomonę, padėti jiems nusistatyti vertybes, išsiaiškinti jų požiūrį į gebėjimą daryti įtaką kitiems ir suprasti, kaip viskas aplinkui susiję;

> plėtoti tyrimo įgūdžius – klausti, kurti ir paaiškinti supratimą, atpažinti vertybes ir požiūrius, prisidėti prie tiriamosios grupės ir klasės diskusijų. TOBULA ATEITIS Pagalvokite, kokį norėtumėte matyti save / savo mokyklą / gyvenamąją vietą / šalį / pasaulį po 10 metų. Koks bus pasaulis po 100 metų? Paprašykite mokinių pasidalyti mintimis, kas, jų manymu, yra Pasaulio pilietis. Aptarkite, kokios savybės jį apibūdina. Pristatykite savo nuomonę, parengdami plakatą ar žemėlapį. Aptarkite, kurie iš šių dalykų yra svarbiausi ir realiausi ir kaip kiekvienas iš jų gali būti pasiektas. Apsvarstykite: kas turi didžiausią galią keisti dalykus? Kaip Jūs galite prie to prisidėti? Ką reikėtų keisti, kad ateitis būtų tobula? MŪSŲ PASAULIS Sugalvokite savo mokyklos pristatymą ir pavaizduokite jį simboliais. Išdėliokite simbolius ant grindų arba priklijuokite prie sienų. Paskui paprašykite kiekvieno mokinio nupiešti simbolius, vaizduojančius jo gyvenamąją aplinką. Simbolius taip pat išdėliokite ant grindų ar priklijuokite prie sienų. Tarpusavyje susijusius simbolius padėkite šalia. Paprašykite nupiešti simbolius, vaizduojančius vietas, kuriose mokiniai lankosi laisvalaikiu, arba užsienio šalis, kuriose gyvena jų šeima ar draugai. Tarpusavyje susijusius simbolius ir vėl padėkite arba priklijuokite šalia vienas kito. Kai simbolių žemėlapis bus baigtas, padiskutuokite su mokiniais apie kiekvieną simbolį. Užduokite jiems klausimų, pavyzdžiui: Ką vaizduoja simboliai? Kaip tarpusavyje susiję mokykla, namai, laisvalaikio praleidimo vietos? Ką naujo sužinojote? Ką dar reikėtų pridėti? Kuo yra naudingas žemėlapis? ir pan.

ĮTAKA IR GALIA Aptarkite, kuo skiriasi įtaka ir galia. Pamąstykite vietiniu, nacionaliniu ir pasauliniu lygmenimis apie žmones, kurie Jums daro įtaką, ir apie tuos, kurie turi didesnę galią negu Jūs. Surašykite Chapatti diagramoje (Pavyzdys Nr. 1). Padiskutuokite, kas daro įtaką ir kas turi galią skirtinguose lygmenyse: vietos, nacionaliniu ir pasauliniu. Ar tai yra tai, ko Jūs tikėjotės? Ar diagramoje yra kokių nors vardų? Ką tai galėtų reikšti? Paprašykite mokinių pagalvoti apie žmones, kuriems Jūs darote įtaką ir kuriems Jūs turite galios. Parašykite tai Chapatti diagramoje, naudodami skirtingų spalvų rašiklius. Pavyzdys Nr. 1

VIETINIS

NACIONALINIS

PASAULINIS

PASAULIO PILIEČIO APKLAUSA Pasaulio piliečio apklausą galima atlikti 1 žingsnyje arba paskutiniame ir palyginti rezultatus. Pasaulio pilietis yra tas, kuris galvoja apie tai, kas vyksta jo aplinkoje, šalyje ir pasaulyje, bei įsitraukia į įvairią veiklą. 1. Pažvelkite į klausimyną (Užduotis Nr. 1). Skalėje nuo 1 iki 6 pasirinkite Jūsų nuomonę atspindintį variantą, kas yra būdinga Pasaulio piliečiui.

Užduotis Nr. 1 1 = nėra svarbu, 6 = labai svarbu ĮGŪDŽIAI

Darbas komandoje Individualus darbas Laikraščių skaitymas Dalyvavimas diskusijose Savo nuomonės pasilaikymas Atsakomybės prisiėmimas Televizoriaus žiūrėjimas Konkuravimas su kitų žmonių idėjomis Ar minėti įgūdžiai leidžia apibūdinti Pasaulio pilietį? Ar šią lentelę reikėtų papildyti? 1. Perskaitykite pateiktus teiginius. Pažymėkite varnele tinkamą variantą. Visiškai sutinku

Sutinku

Nežinau

Nesutinku

Visiškai nesutinku

Aš noriu daugiau sužinoti apie tai, kaip keisti dalykus, kurie man rūpi. Aš negaliu padėti pakeisti to, kas vyksta pasaulyje. Esu tiek Lietuvos, tiek Pasaulio pilietis. Aš neturiu nieko bendro su žmonėmis, gyvenančiais skurdžiose valstybėse. Pasaulyje esame vieni su kitais glaudžiai susiję. Ką manote apie šiuos teiginius? Ar šią lentelę reikėtų papildyti? KAS YRA PASAULIO PILIETIS? Paprašykite mokinių pasakyti pirmą į galvą atėjusį žodį ar frazę, išgirdus terminą „Pasaulio pilietis“. Aptarkite šiuos žodžius ar frazes. Suskirstykite mokinius poromis ir paprašykite parašyti savybes ar bruožus, tiksliai apibūdinančius sąvoką „Pasaulio pilietis“. Užsirašykite visus pasiūlymus, juos aptarkite ir sugrupuokite. Naudodamiesi sudarytu savybių ir bruožų sąrašu, nupieškite „Pasaulio pilietį“.

IŠSIAIŠKINK PROBLEMĄ! Antru žingsniu siekiama: > mokyti išsikelti problemas, jas klasifikuoti ir parengti mokiniams vienos aktualiausios problemos veiksmų planą; > skatinti diskusijas apie iškeltas problemas, kurių metu reiškiami skirtingi požiūriai ir nuomonės. NUOTRAUKOS Pririnkite vietinių, nacionalinių ir pasaulinių problemų nuotraukų iš įvairių šaltinių, pavyzdžiui: laikraščių, žurnalų, interneto. Parinkite pamokai vieną įdomų klausimą ir jį iliustruojančią nuotrauką. Padėkite nuotrauką taip, kaip parodyta Užduotyje Nr. 2, ir taikydami „Minčių lietaus“ metodą su mokiniais išsiaiškinkite, kokia tai problema. Užrašykite problemą lapo viršuje. Atsakykite į klausimus: Ką jūs galite padaryti, siekdami išspręsti šią problemą? Kiek žmonių nukentėjo nuo nuotraukoje matomos problemos? Kokia yra nuotraukoje užslėpta žinutė? Ar ši problema yra vietinė, nacionalinė, pasaulinė?

11 Užduotis Nr. 2

PADĖKITE NUOTRAUKĄ ČIA

Kokia tai problema? Ką jūs galite padaryti, siekdami išspręsti šią problemą? Kiek žmonių nukentėjo nuo nuotraukoje matomos problemos? Kokia yra nuotraukoje užslėpta žinutė? Ar ši problema yra vietinė, nacionalinė, pasaulinė?

SILUETAS Popieriaus lape nupieškite žmogaus siluetą. Aplink jį užrašykite problemas, kurios Jums yra aktualiausios. Pagalvokite apie mokyklos, gyvenamosios vietos, šalies ir viso pasaulio problemas. Suskirstykite mokinius į grupes ir paprašykite jų sugrupuoti panašias problemas. Paprašykite grupių parašyti galimus šių problemų sprendimo būdus. MAN SVARBU Atsakykite į šiuos klausimus: kas Jums labiausiai kelia nerimą, ką labiausiai norėtumėte pakeisti? Tai gali būti dalykai, susiję su mokykla, gyvenamosios vietos bendruomene, šalimi ar pasauliu. Parašykite juos ant atskirų lapų. Išdėliokite popieriaus lapus kambaryje. Panašias problemas sugrupuokite. Perskaitykite klausimą: kuri iš šių problemų Jums atrodo svarbiausia ir kodėl? Paprašykite mokinių atsistoti prie jiems svarbiausios problemos. Paprašykite jų argumentais pagrįsti savo atsakymą. Perskaitykite antrą klausimą: kurią iš šių problemų Jūs, kaip grupė, galėtumėte išspręsti? Padiskutuokite. Nusprendę, kuri problema Jums aktualiausia, atsistokite prie jos. Paklauskite, kodėl ši problema jiems svarbi? Paprašykite argumentuoti. Pasiteiraukite, ar niekas nepakeitė nuomonės ir nenori atsistoti prie kitos problemos. Apsvarstykite pasirinkimus.

PRAPLĖSKIME AKIRATĮ Nupieškite žemės rutulį arba žemėlapį (Pavyzdys Nr. 2) ir padėkite jį ant žemės arba priklijuokite prie sienos. Suskirstykite mokinius grupėmis ir duokite jiems lipnių lapelių. Paprašykite parašyti jaunų žmonių problemas pasauliniame kontekste. Paprašykite grupių pristatyti iškeltas problemas ir jas sugrupuokite. Per žemės rutulio arba žemėlapio centrą nubrėžkite keletą linijų ir jų gale priklijuokite ant lapelio parašytą problemą. Pasirinkite problemą, kurią analizuosite, ir užduokite klausimą: Kokią įtaką daro ši problema žmonėms kitose pasaulio vietose? Pateikite pavyzdžių. Pavyzdys Nr. 2

Problema B Problema A

Problema C

Žemė Problema F

Problema D Problema E

RASKITE DAUGIAU INFORMACIJOS! Trečiu žingsniu siekiama: > surinkti daugiau informacijos apie globalias problemas, pagrindines priežastis ir pasekmes bei įgalinti mokinius priimti sprendimus, siekiant spręsti šias problemas; > plėtoti informacijos paieškos įgūdžius: apmąstyti ir ištirti problemą, išanalizuoti ir įvertinti įvairiuose šaltiniuose esančią informaciją ir parengti išvadas. PROBLEMŲ MEDIS Nupieškite medį. Su mokiniais padiskutuokite apie aktualias mokyklos, gyvenamosios vietos, Lietuvos ar pasaulio problemas. Paprašykite mokinių nuspręsti, kuri problema jiems yra aktualiausia. Užrašykite ją ant medžio kamieno. Tada paprašykite mokinių surašyti priežastis ant šaknų, pasekmes – ant šakų, o galimus sprendimo būdus – ant žiedų ar vaisių. Šis metodas gali būti taikomas prieš bet kokią veiklą, siekiant išsiaiškinti, ką mokiniai jau žino, arba pabaigoje – pristatant atradimus bei išvadas. Paklauskite mokinių, ar jie sutinka su tokiu problemos sprendimo būdu? Pasiūlymas mokytojui: Vietoj problemų medžio galite nupiešti upę, tada problemos bus upė. Priežastys gali būti parodomos kaip intakai, pasekmės – kaip potvyniai, o galimi sprendimo būdai – kaip kriokliai. MATRICA Suskirstykite mokinius į grupes po 3 ar 5 ir kiekvienai grupei išdalykite didelius popieriaus lapus ir pieštukus. Paprašykite lapo viduryje nupiešti apskritimą ir jame įrašyti vieną problemą. Nuo apskritimo į vieną ir į kitą pusę reikia nubrėžti rodykles ir šalia nupiešti po apskritimą, kuriuose paprašykite kiekvienos grupės įrašyti informaciją, kuri padėtų atskleisti šią problemą. Šalia dar paprašykite nubrėžti vieną ar kelias rodykles ir prie jų nupiešti apskritimus, kuriuose reikės parašyti, kur šią informaciją galima rasti. Matrica gali būti naudojama renkant naujus šaltinius ir informaciją, reikalingą sprendimams priimti (Pavyzdys Nr. 3). Pavyzdys Nr. 3

PAIEŠKA INTERNETE Paprašykite mokinių paieškoti informacijos apie aktualią problemą internete, remiantis šiais klausimais ir teiginiais (Užduotis Nr. 3). Užduotis Nr. 3 Problema ....................................................................................................................................................... ................................................................................................................................................................ Interneto puslapis ......................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................................ Įdomiausia, ką sužinojau ............................................................................................................................... ........................................................................................................................................................................ Taip pat sužinojau .......................................................................................................................................... ........................................................................................................................................................................ Dar vienas dalykas, kurį sužinojau ................................................................................................................ ........................................................................................................................................................................ Aš manau, šis interneto puslapis buvo ......................................................................................................... ........................................................................................................................................................................ Man reikia daugiau informacijos apie .......................................................................................................... ....................................................................................................................................................................... Kiti interneto puslapiai, kuriuose galėčiau rasti informacijos ...................................................................... ........................................................................................................................................................................ Pagalvokite: 1. Ar tokia pati informacija pateikiama visuose interneto šaltiniuose? 2. Ar yra kokių skirtumų? Kodėl Jūsų manymu taip yra? 3. Kam priklauso interneto svetainės? 4. Ar Jūs naršote po nuorodas? 5. Ar Jūs pasitikite pateikiama informacija?

PLANUOK! Ketvirtu žingsniu siekiama: > išsikelti tikslą ir numatyti būdus jam pasiekti; > prisidėti prie klasės diskusijų, dalyvauti debatuose, derėtis, apsispręsti ir planuoti veiksmus; > mokytis planuoti ir įgyvendinti savo veiklą bei numatyti jos alternatyvas.

VEIKSMŲ PLANAS Užpildykite lentelę (Užduotis Nr. 4). Problemą, tikslą, veiksmus, įrodymus ir rodiklius surašykite prieš pradėdami spręsti problemą, rezultatus – išsprendę problemą. Užduotis Nr. 4

PROBLEMA (Situacijos apibūdinimas)

TIKSLAS (Ko norime pasiekti?)

VEIKSMAI (Ką mes darysime?)

ĮRODYMAI (Kaip mes tai darysime?)

RODIKLIAI (Kas atsitiks, jei pavyks?)

REZULTATAI (Kas pasikeis?)

16 KO MES NORIME? Pagal duotą schemą aptarkite su mokiniais išanalizuotą gyvenamosios vietos ar pasaulinę situaciją. Pasiūlymas mokytojui: Tą pačią užduotį galite atlikti naudodami nuotraukas, straipsnius iš spaudos ir pan.

SITUACIJA DABAR

KOKIO REZULTATO SIEKIAME?

KĄ MES DARYSIME?

Padiskutuokite, ar PROTINGAS toks situacijos sprendimo būdas, atsakydami į šiuos klausimus: P – ar pasiekiamas? R – ar realistiškas? O – ar optimistiškas? T – ar taikus? I – ar išsamus? N – ar naudingas? G – ar galimas? A – ar apgalvotas? S – ar svarbus?

IDEALUS PASAULIS Įsivaizduokite, kaip turėtų atrodyti idealus pasaulis, kuriame nėra jokių problemų. Nupieškite paveikslėlius ar žemėlapius arba suvaidinkite, koks pasaulis yra dabar, ir palyginkite jį su įsivaizduojamu idealiu pasauliu. Pasidarykite plytas. Ant kiekvienos plytos parašykite, kas trukdo gyventi idealiame pasaulyje, pavyzdžiui: jei neturtingiems žmonėms mokama mažiau už parduodamas prekes, tai užrašykite – nesąžininga prekyba ir t. t. Padiskutuokite apie tokį pasaulį. Suskirstykite mokinius į grupes po 4 ar 5 ir kitoje plytos pusėje paprašykite parašyti problemos sprendimo būdus, pavyzdžiui: pamėginti parduoti prekių mokyklos valgyklai už prieinamą kainą. Iš pasidarytų plytų sudėliokite idealų pasaulį (Pavyzdys Nr. 4). Padiskutuokite apie idealų pasaulį. Pavyzdys Nr. 4

VEIK! Penktu žingsniu siekiama: > sudaryti sąlygas imtis iniciatyvos, stebėti veiksmus ir pokyčius; > užtikrinti aktyvų dalyvavimą, imtis atsakingų veiksmų. VEIKSMŲ ATASKAITA Siekdami pateikti veiksmų ataskaitą, surašykite visus veiksmus į lentelę (Užduotis Nr. 5). Įtraukite kiekviename etape surinktus įrodymus, pavyzdžiui: nuotraukas, lankstinukus, vaizdo įrašus, istorijas, paveiksliukus. Užduotis Nr. 5 Veiksmas Vieta Laikas

Iš pradžių mes Įrodymai

Tada mes Įrodymai

Paskui mes Įrodymai

Pabaigoje mes Įrodymai

Komentarai

GALVOK APIE TAI NUOLAT! Šeštu žingsniu siekiama: > sudaryti sąlygas mokinių apmąstymams, ko jie išmoko ir pasiekė ir ką kitą kartą darytų kitaip; > padėti mokiniams apsvarstyti, kaip remiantis įgyta patirtimi galima tęsti veiklą; > pristatyti savo išvadas žodžiu ir raštu, apmąstyti savo dalyvavimą veikloje. ĮSIVERTINKIME Paprašykite mokinių užpildyti lentelę (Užduotis Nr. 6). Padiskutuokite apie tai, kokius įgūdžius mokiniai įgijo ir ką jiems reikėtų tobulinti. Užduotis Nr. 6 1

Labai laimingas

Labai nelaimingas

Daug išmokau

Nieko neišmokau

Įgijau pasitikėjimą savimi

Praradau pasitikėjimą savimi

Dirbau vienas

Dirbau ne vienas

Dirbau su grupe

Nedirbau su grupe

Įsitraukiau į diskusijas lengvai

Sunkiai įsitraukiau į diskusijas

Išreiškiau savo nuomonę lengvai

Išreiškiau savo nuomonę sunkiai

Išklausiau kitų žmonių nuomonę lengvai

Išklausiau kitų žmonių nuomonę sunkiai

Ginčijausi dėl savo nuomonės su kitais

Nesiginčijau dėl savo nuomonės su kitais

Organizavau diskusiją

Neorganizavau diskusijos

Gerai suplanavau

Negerai suplanavau

Analizavau idėjas

Neanalizavau idėjų

Įsitraukiau į veiklą

Neįsitraukiau į veiklą

Dariau pakeitimus

Nedariau pakeitimų

Įgijau įgūdžių Tobulintinos sritys

APMĄSTYKITE Remkitės „apmąstymų lape“ esančiais klausimais (Užduotis Nr. 7) ir aptarkite grupės darbą: kaip sekėsi dirbti komandoje, kaip tai paveikė kiekvieną žmogų ir ką būtų galima kitą kartą daryti kitaip. Užduotis Nr. 7

DARBAS KOMANDOJE

KAIP MANE TAI PAVEIKĖ?

KITĄ KARTĄ

MANO POŽIŪRIS DABAR AŠ ĮSITRAUKIAU

PADĖKOKITE Parašykite atviruką arba elektroninį laišką, kuriuo siekiate padėkoti visiems žmonėms, prisidėjusiems prie problemos sprendimo. Paaiškinkite, kas buvo gerai ir kas ne, pridėkite įrodymų pavyzdžių: fotografijų, laikraščių iškarpų ir pan. Parenkite ir įteikite pažymėjimus (Pavyzdys Nr. 5). Pavyzdys Nr. 5

SVEIKINAME

IDĖJOS PAMOKOMS IR NE TIK... Globalusis švietimas yra tarpdisciplininė ugdymo sritis, skatinanti analitinį požiūrį ir dalyvavimą bei galinti būti integruota į tokius mokomuosius dalykus kaip istorija, geografija, menai, tikslieji mokslai, technologijos ir pan. Globalusis švietimas padeda mokiniams būti sąmoningiems, smalsiems ir besidomintiems pasauliu, jo veikimo mechanizmais, sutelkti dėmesį į svarstomas problemas ir jų vertinimą. Globaliojo švietimo užsiėmimai ugdo mokinių gebėjimą aktyviai domėtis pasauliu, kuriame jie gyvena. Pateikiame keletą idėjų, kurios padės lengviau integruoti globalųjį švietimą į mokomuosius dalykus. NUOTRAUKŲ NAUDOJIMAS Nuotraukos yra svarbios formuojant mokinių požiūrį į kitus žmones, kultūras ir vertybes. Jos gali būti veiksmingai pritaikomos net ir dirbant su labai mažais vaikais. Nuotraukos gali paskatinti išsikelti klausimus, griauti dažniausiai žiniasklaidos suformuotus stereotipus, kurti ir plėtoti empatiją bei pagarbą sau ir kitų tautų kultūroms, todėl labai svarbu yra išmokti jas kritiškai vertinti. Be to, naudojant nuotraukas, pamokos tampa įdomesnės. Realūs pasaulio įvykiai padeda sudominti mokinius, kūrybiškai spręsti problemas ir kritiškai mąstyti. KINTANČIOS SITUACIJOS Atidžiai įsižiūrėję į nuotrauką, su mokiniais aptarkite, ką jie mąsto apie tai, kas vyksta nuotraukoje. Skatindami atkreipti dėmesį į nuotraukoje esančias detales, paprašykite jų pagalvoti apie tai, kas galėjo nutikti prieš darant nuotrauką ir kas gali atsitikti ateityje. Paraginkite juos pagrįsti savo nuomonę. ANAPUS RĖMELIO Priklijuokite nuotrauką didelio popieriaus lapo viduryje. Atidžiai su mokiniais įsižiūrėkite į nuotraukoje esantį vaizdą ir aptarkite, ką jie jame regi. Kas gali slėptis už nuotraukos? Po diskusijų kiekvienas mokinys gali pradėti piešti aplink nuotrauką tai, ką jis įsivaizduoja esant anapus rėmo. SAVĘS ĮSIVAIZDAVIMAS NUOTRAUKOJE Atidžiai įsižiūrėkite į nuotrauką ir išsamiai aptarkite ją su mokiniais. Leiskite jiems nupiešti save ir savo atvaizdą įkomponuoti į nuotrauką. Aptarkite mokinių ir nuotraukoje pavaizduotų žmonių panašumus ir skirtumus. RYŠYS IR PANAŠUMAI Parodykite mokiniams nepažįstamojo, gyvenančio kitoje valstybėje, atvaizdą. Paprašykite apmąstyti jų pačių ir paveikslėlyje esančio žmogaus panašumus ir ryšius. SOCIALINĖS AKCIJOS Socialinės akcijos – tai visuomenės dėmesio atkreipimas į egzistuojančią socialinę problemą. Organizuodami akcijas, galite spręsti įvairių visuomenės grupių problemas ir taip įtraukti mokinius į visuomeninį gyvenimą.

Socialinės akcijos gali būti: > tyrimas (konkrečios grupės arba visos visuomenės apklausa); > reklama (planuojamo įvykio, konkrečios problemos pristatymo, požiūrio į tam tikrą dalyką formavimo ir pan.).

ŽAIDIMAI Žaidimai yra neatsiejama „Matyk pasaulį kitaip!“ dalis. Jie padaro pilietinio ugdymo pamokas įdomesnes ir suteikia mokiniams daugiau naudos. Siūlome Jums keletą žaidimų, kurie padės suaktyvinti klasės narius, leis jiems atsipalaiduoti, plėtos bendravimo ir bendradarbiavimo įgūdžius. 1. DEŠRELĖS Susėskite ratu, vienas žaidėjas turi likti viduryje. Pakaitomis jo klauskite su juo susijusius klausimus, pavyzdžiui: „Koks tavo vardas?“, „Kur tu gyveni?“. Viduryje esantis žaidėjas rimtu veidu turi atsakyti į visus užduodamus klausimus: „Dešrelės.“ Jeigu jis susijuokia, tas, kuris uždavė klausimą, sėdasi į rato vidurį. 2. ZIP-ZAP Sustokite ratu. Žaidimo vedėjas suploja rankomis ir paskleidžia energiją į kurią nors pusę šūktelėdamas „Zip“. Žaidėjas, perėmęs energiją, siunčia ją kitam žaidėjui taip pat šūktelėdamas „Zip“, tačiau šis gali energiją sulaikyti šūktelėdamas „Zap“. Tada energija grįžta siuntėjui, kuris vėl tęsia žaidimą siųsdamas energiją kitam žaidėjui. Žaidėjas, gavęs energiją, gali ją perduoti ir priešpriešiais stovinčiajam sušukdamas „Zip-zap“, kuris tęsia žaidimą, parinkdamas energijos perdavimo būdą, t. y. „Zip“, „Zap“ arba „Zip-zap“. 3. STATULOS Susiskirstykite poromis arba nedidelėmis grupelėmis. Po signalo sukurkite statulą, kurioje vienas dalyvis vaizduoja galią, o kitas jai paklūsta. Kiti žaidimo dalyviai mėgina atspėti, kas vyksta. Aptarkite sukurtas statulas. Paklauskite, kaip dalyviai jaučiasi? Ar jiems priimtinesnė galia ar paklusnumas? Ką tai pasako apie tarpusavio santykius? 4. PIEŠIMAS UŽRIŠTOMIS AKIMIS Sustokite ratu. Rato viduryje padėkite didelį lapą. Išdalykite dalyviams flomasterius. Pasakykite jiems, kad dabar visi kartu turės nupiešti gyvūną šiame lape užrištomis akimis. Leiskite susitarti, kas ką pieš. Užriškite dalyviams akis. Po signalo liepkite nupiešti gyvūną. Aptarkite piešinį. 5. TYLUSIS „AŠ“ Išdalykite balto popieriaus lapus. Paprašykite dalyvių nupiešti save ir apibūdinti keliais žodžiais. Iškabinkite portretus ir leiskite dalyviams pasivaikščioti po „galeriją“. Paprašykite jų atspėti, kam kuris portretas priklauso.

6. POZITYVŪS AR NEGATYVŪS? Padalykite žaidimo dalyvius į dvi grupes. Vienai grupei duokite užduotį sugalvoti daug įvairių klausimų kitai grupei. Antrą grupę perskirkite pusiau, tačiau pirma grupė apie tai neturi žinoti. Vienai grupės pusei liepkite į klausimus atsakyti teigiamai, pavyzdžiui: „Taip, tai įdomu“, „Man patinka, kaip tai skamba“. Kitai pusei liepkite reaguoti neigiamai: „Ne, man tai nerūpi“, „Manęs tai nedomina“, „Tai nuobodu“. Po signalo pradėkite žaidimą. Po 10 minučių paprašykite pirmos grupės atspėti, kurie dalyviai yra „pozityvūs“ ir kurie – „negatyvūs“. Aptarkite, kaip dalyviai jautėsi atsakydami teigiamai arba neigiamai ir kaip jie jaučiasi bendraudami su pozityviais arba negatyviais žmonėmis. 7. VAIDMENŲ PASISKIRSTYMAS Padalykite žaidimo dalyvius į grupes po 5 ir paprašykite suvaidinti tokias situacijas: apsipirkimas arba pasivaikščiojimas miške. Kiekvienas dalyvis turi atlikti vieną iš šių vaidmenų: nuolankusis – nedaug šneka ir sutinka su kitais grupės nariais, dominuojantysis – kalba daug ir mėgina kontroliuoti grupės sprendimus, diversantas – stengiasi pridaryti problemų (gali būti garsiai arba tyliai šnekantis), pagalbininkas – mėgina padėti visiems, nesidomintysis – tas, kuriam visiškai nerūpi grupės reikalai. Kai viena grupė pasiruošia, kita grupė stebi vaidinimą ir mėgina atspėti, kuris dalyvis kurį vaidmenį vaidina. Kai visos grupės pasirodo, žaidimo dalyviai aptaria kiekvieną vaidmenį. Paklauskite, ar jiems sunku buvo atlikti šiuos vaidmenis. Aptarkite lygias teises. 8. MIMIKOS Žaidėjai stovi ratu ir išsirenka lyderį, kuris pradeda žaidimą. Lyderis parodo juokingą veido išraišką ir atsigręžia į žaidėją kairėje, kuris turi atkartoti lyderio veido išraišką kitiems žaidėjams, stovintiems ratu, tačiau sukdamasis į kaimyną turi pakeisti veido išraišką. Įsibėgėjus žaidimui, lyderis siunčia mimiką ir į kitą rato pusę. Šis žaidimas sukelia daug juoko. 9. RĖKSNIAI Žaidėjai stovi ratu, todėl visi gali matyti vienas kitą. Duodami du nurodymai: „galvas žemyn“ (visi žiūri žemyn) ir „galvas aukštyn“ (visi žiūri į viršų). Žaidimas prasideda nurodymu „galvas žemyn“. Kai duodamas nurodymas „galvas aukštyn“, žaidėjai žiūri į ką nors esantį rate. Jei jie neužmezga akių kontakto nė su vienu žaidėju, nieko neįvyksta, žaidimas tęsiamas nurodymu „galvas žemyn“. Jei žvilgsniai susitinka, pora turi kartu sušukti ir palikti ratą. Žaidžiama tol, kol lieka du žaidėjai. Šis žaidimas gali būti žaidžiamas, siekiant sudaryti poras vėlesnei veiklai. 10. AR NUPIRKSITE MANO ASILĄ? Žaidėjai sėdi ratu. Vienas žaidėjas paskiriamas būti „asilu“, o kitas – „asilo pardavėju“. Abu sėdi rato viduryje. Pardavėjas mėgina asilą parduoti kitiems, sėdintiems ratu, išsirinkdamas vieną žaidėją ir klausdamas: „Ar nupirksite mano asilą?“ Pasirinktas žaidėjas turi rimtu veidu atsakyti: „Ne, ačiū.“ Tada pardavėjas sako: „Bet mano asilas gali atlikti nuostabių dalykų, pavyzdžiui: šokinėti, šokti, dainuoti, pašokti, padaryti salto ir kt.“ Asilas turi daryti tai, ką sako pardavėjas, o rate sėdintis žaidėjas turi rimtu veidu nesijuokdamas kartoti: „Ne, ačiū.“ Kai žaidėjas susijuokia, jis tampa nauju asilu, asilas tampa pardavėju, o pardavėjas prisijungia prie rato. Žaidimą tęskite tol, kol kiekvienas žaidėjas sužais žaidimą.

LITERATŪRA Citizenship education, 2010. Prieiga per internetą: www.unesco.org/education/tlsf/docs/module_7.doc, žiūrėta 2015-09-03. Education for Global Citizenship. A Guide for Schools, 2006. Prieiga per internetą: http://www.oxfam.org.uk/ education/global-citizenship/global-citizenship-guides, žiūrėta 2015-08-05. Education for sustainable development and global citizenship: Evaluating and auditing ESDGC in teacher education, 2014. Prieiga per internetą: https://www.heacademy.ac.uk/sites/default/files/resources/esdgc_ evaluating_and_auditing_practice.pdf, žiūrėta 2015-09-10. Get global!, 2003. Prieiga per internetą: https://www.actionaid.org.uk/sites/default/files/doc_lib/schools_ get_global.pdf, žiūrėta 2015-07-12. Nuo teorijos iki praktikos, 2013. Prieiga per internetą: http://www.jaunimoakademija.lt/uploads/KNYGOS/ small_Knyga_Nuo-teorijos-iki-praktikos_mini4.pdf, žiūrėta 2015-09-30. Praktinis globaliojo švietimo gidas, 2014. Prieiga per internetą: http://www.jaunimoakademija.lt/uploads/ pdf/Globalus_svietimas2.pdf, žiūrėta 2015-08-05.