Įprasminę praeitį ir save Rolanda Gudynienė Šių metų rugsėjį Utenos kraštotyros muziejus pakvietė į naują ilgalaikę parodą „Įprasminę praeitį ir save“. Tai fotografijų, fotoaparatų, įvairių fotografijų darymo priemonių (dauguma – iš muziejaus rinkinių) paroda.
Plokštelinis dumplinis (didelio formato) fotoaparatas, pradėtas gaminti 1912 m. Rygoje
Fotografijos, Lietuvoje atsiradusios pirmoje XIX amžiaus pusėje, daugiausia buvo daromos Vilniuje, netrukus pradėtos daryti ir Utenos krašte. XX amžiaus pradžioje Utenoje nemažai nuotraukų yra padaręs Ivanas Sveberka. Tuo metu vyravo portretinė fotografija, bet laikui bėgant atsirado miestų vaizdų, visuomenės suėjimų, renginių, mokyklų ir mokinių nuotraukų. Parodoje eksponuojamos seniausios muziejuje saugomos I. Sveberkos nuotraukos: Utenos bažnyčia, Utenos keturklasės mokyklos mokiniai, Kuktiškių mokyklos mokiniai su mokytojais, kompozitorius J. Gruodis su uteniškiais, kelios nežinomų šeimų nuotraukos. Šalia – nuotraukos, darytos Šiauliuose, Ukmergėje, Vilniuje, S. Peterburge, Rygoje, kuriose nusifotografavę Utenos krašto žmonės. Vėliau fotografai, žmonės su fotoaparatu, nieko nebestebindavo. Atsiranda fotoaparatų ir fotografijos reikmenų parduotuvės. Apie tai liudija reklama 1939 m. Utenos kalendoriuje, kuriame skelbiama, kad „Žibinto“ knygyne prekiaujama fotografijos
Sietuvos
priemonėmis. Provincijoje ir miesteliuose atsiranda nebe vienas fotografas. Utenoje fotografijas darė net keli fotografai, daugiausia įsikūrę Kauno, Utenio gatvėse. Tai L. Dembo, S. Choras, T. Milis, M. Katinaitė, Goršeinas. Visi jie savo nuotraukas žymėdavo antspaudėliais. Kai kuriuose nurodomas ir adresas, pvz. „Foto S. Choro. Utena, Kauno g. 33“, „Fotografija M. Katinaitės. Utena, Utenio g. 3“. T. Milis savo nuotraukų antroje pusėje žymėjo fotografijų numerius, datas. L. Dembo daugiausia fotografavo miesto vaizdus, S. Choras – portretus. Bet visi jie fiksavo Utenos krašto visuomeninį gyvenimą, bažnytines šventes, įvairius žmones, susitikimus ir renginius, valdžios atstovus. To meto fotografijos padeda atkurti prarasto laiko dvasią, Utenos gyvenimo vaizdą, atsekti istorinius įvykius. Tarpukario metais fotografų atsirado ir mažesniuose miesteliuose: L. Dainys, K. Gineitis – Tauragnuose, Ch. Halberštatas – Užpaliuose. Pokario metais vienas iš pirmųjų fotografų Utenoje buvo Juozas Kazokas (1902 m. Sudeikiai – 1970 m. Utena). Pradėjęs fotografuoti jaunystėje daug metų fotografavo Utenos miestą, miestelius, mokinius ir mokytojus, šeimynines šventes, laidotuves ir vestuves, krikštynas, įvairius pobūvius. Be fotografijos, jis domėjosi ir rinko senienas. Po fotografo mirties muziejus priglaudė jo fotoaparatus, nuotraukas ir daugybę negatyvų.
Alantos ponų Kociellų šeimos albumas
100