2010 liepos 2–9 d., Nr. 19
Gimtasis kraštas
Aktualijos
3
Ant politinių svarstyklių
Valstybės pinigai partijoms Vyriausybė nusprendė skirti 4 mln. Lt daliai 2008 m. Seimo rinkimų politinės kampanijos išlaidų kompensuoti. Įstatymas numato tokią galimybę, tačiau realiai kompensuota buvo tik vieną kartą – 2002 m. Iš biudžeto šiemet partinei veiklai skirta dar apie 5,5 mln. Lt dotacijų (pusę šios sumos partijos gavo pavasarį, kitą pusę gaus rudenį).
Lietuva palydėjo A.M.Brazauską
Raimundo Šuikos ir Eltos nuotraukos
Atkelta iš 1 psl. Dauguma žmonių nesuprato kardinolo sprendimo neleisti į arkikatedrą nešti A.M.Brazausko karsto. Bažnyčia ilgai neaiškino savo sprendimo. Vėliau Vyskupų konfederacijos vadovas Sigitas Tamkevičius bandė tikinti, kad taip nuspręsta „dėl techninių priežasčių“: karstai į šv. Mišias sostinėje nenešami, o arkikatedroje gali būti šarvojami tik pavyzdingi aukšti kunigai ir vienuoliai. Tačiau vyskupas užsiminė ir apie nebažnytinę antrąją A.M.Brazausko santuoką, ir apie tai, kad Prezidentas atseit nebuvo uolus katalikas. Religijos tyrinėtojai aiškino, kad per gedulingas pamaldas meldžiamasi už velionio sielą, o ne garbinamas jo kūnas, todėl nereikėtų piktintis Bažnyčios sprendimu – Prezidentas laidojamas pagal visas katalikiškas apeigas. Tačiau žmonės pyko ir liko supriešinti.
Meldėsi atskirai Prezidentė Dalia Grybauskaitė visai nedalyvavo šv. Mišiose, pareiškusi, kad jai „nepriimtini politiniai ir bažnytiniai žaidimai“. Arkikatedroje nebuvo ir Lietuvoje reziduojančių Europos šalių ambasadorių. Šv. Mišiose Vilniuje dalyvavo vyskupai, kunigai, Prezidentas Valdas Adamkus su žmona Alma, Seimo ir Vyriausybės nariai, Prezidento vaikaičiai. Velionio A.M.Brazausko žmona Kris-
tina, jo duktė Laima Mertinienė su vyru, dauguma Socialdemokratų partijos narių, kai kurie Darbo partijos nariai dalyvavo šv. Mišiose Kaišiadoryse. Vilniaus arkikatedroje vyskupas Arūnas Poniškaitis perskaitė iš Vatikano gautą užuojautos telegramą. Kardinolas A.J.Bačkis savo pamoksle apie A.M.Brazauską pasakė: „Būdamas aukštas ateistinio režimo pareigūnas, jis ilgus metus gyveno nuo šios bendruomenės atsiribojęs, tačiau dievobaimingumas išsilaikė jo širdyje, tėvų skiepytas supratimas, kas yra šventa, ką būtina gerbti, paliko pėdsakus jo sąmonėje. Todėl pasikeitus visuomeninėms sąlygoms jis palaikė Bažnyčios restituciją ir rodė deramą pagarbą tikinčiųjų jausmams. Eidamas valstybės vadovo pareigas, jis pagarbiai pasitiko pirmą kartą Lietuvą aplankiusį Šventąjį Tėvą Joną Paulių II ir kiek galėdamas prisidėjo, kad jo apaštališkoji kelionė būtų patogi ir sklandi.“ O Kaišiadoryse buvo perskaitytas prieš mirtį (gegužės 21 d.) Prezidento rašytas laiškas mylimo miesto gyventojams: „Gyvenimas eina į pabaigą, galime džiaugtis, kad ne visų. Todėl pasiliekantiems linkime gero, ilgalaikio ir taikingo gyvenimo.“
Pagarba iš užsienio Į Prezidento A.M.Brazausko laidotuves atvyko būrys garbių svečių iš užsienio valstybių.
Iš kaimyninės Latvijos atvyko esamas prezidentas Valdis Zatleras, kadenciją baigęs valstybės vadovas Guntis Ulmanis ir buvęs premjeras Andris Berzinis. Estijai atstovavo prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas ir kadenciją baigęs valstybės vadovas Arnoldas Riuitelis. Pagerbti Velionio atvyko ir Gruzijos prezidentas Michailas Saakašvilis. Į paskutinę kelionę palydėti A.M.Brazausko atvyko kadenciją baigę prezidentai iš Lenkijos – Aleksandras Kvasnevskis ir Lechas Valensa, iš Suomijos – Martis Ahtisaris, iš Ukrainos – Leonidas Kučma. Rusijai atstovavo prezidento administracijos vadovas Sergejus Naryškinas, Europos Komisijai – mokesčių ir audito komisaras Algirdas Šemeta, Europos Parlamentui – estas Ivaris Padaras, Austrijai – buvęs ambasadorius Lietuvoje Michaelis Švarcingeris, Kazachstanui – užsienio reikalų viceministras Rapilis Žošybajevas. Baltarusija atsiuntė vicepremjerą Viktorą Burią.
Pažeidžia lygiateisiškumą
Partinis darbas – brangus
Jonas Stanevičius, Seimo Krikščionių frakcijos seniūno pavaduotojas
Loreta Graužinienė, Seimo Darbo partijos frakcijos narė
Sprendimą kompensuoti partijoms rinkimų išlaidas vertinu itin neigiamai. Visi suprantame, kokia sudėtinga situacija Lietuvoje, todėl tikrai ne laikas maitinti politines partijas mokesčių mokėtojų pinigais. Antra, kaip nepartinis, save iškėlęs kandidatas ir laimėjęs rinkimus, aš niekaip nesuprantu, kaip tiek iškilių politikų, kompensuodami savo rinkimų išlaidas, taip drąsiai pažeidinėja lygiateisiškumo principus. Politinei grupuotei priklausantys asmenys savo sočius veidus agitacinėje medžiagoje spausdina už mokesčių mokėtojų pinigus. Nenorintis priklausyti vienai ar kitai partijai, save iškėlęs ir reikiamą parašų kiekį surinkęs pilietis visas rinkimų išlaidas apmoka savo, savo šeimos pinigais. Per apklausas žmonės pasisako net už partijų panaikinimą. Aš taip nesakau. Naujo dviračio išradinėti nereikia. Nepartinė sistema – utopija. Negali būti visi Seimo nariai nepartiniai. Manau, natūralus nepartinių skaičius Seime turėtų būti iki dešimties. Tokia politinė kaip dabar, yra norma. Ir partijų finansavimo biudžeto lėšomis neišvengsime. Tai natūralus reiškinys. Tačiau išmokų, kompensacijų dydžius reikia svarstyti ir galima apriboti. Dabar esu Seimo Krikščionių frakcijos seniūno pavaduotojas, bet nesu šios partijos narys. Buvau Tėvynės sąjungos nariu, bet išsiskyrus mano ir šios partijos keliams rinkėjams esu pažadėjęs nestoti į jokią partiją. Krikščionių partija dabar negaus kompensacijos, nes per Seimo rinkimus jos dar nebuvo. Bet ne todėl aš pasisakau prieš dabartinį rinkimų išlaidų kompensavimą, o todėl, kad sunkmetis.
Tokį sprendimą priėmusi Vyriausybė įstatymo nepažeidė. Aišku, atsižvelgiant į šių dienų realijas, kai pratęsiame terminus dėl socialinių išmokų ir atlyginimų sumažinimo, toks sprendimas negražiai atrodo. Daug kas sako, kad ne laikas, bet partijos neatsisakys tos paramos. Jei kuri partija atsisakytų, tai tiesiog ta pinigų suma būtų perskirstyta kitoms. Gyventojai iš to nieko nelaimėtų. Naujame įstatyme palikta galimybė partijoms gauti paramą ir iš fizinių bei juridinių asmenų. Aš irgi tam pritariau, nes dabar ne laikas, kad vien iš biudžeto būtų išlaikomos partijos. Dar 5–7 metus nieko linksmesnio nenusimato. Jei padėtis ir požiūris į demokratiją pasikeis, galima bus svarstyti, kad neliktų išorinio rėmimo ir įtakos partijoms. Jei partija nori normaliai dirbti ir turėti aktyvius skyrius visose 60 savivaldybių, reikia važiuoti į susirinkimus, diskutuoti, kurti programas. Skyriuose ir komitetuose dirba žmonės. Jiems reikia mokėti darbo užmokestį. Tai yra demokratija, kuri gal brangiai kainuoja. Bet nenorėčiau gyventi vienos partijos valdomoje Lietuvoje. Jei nebus partijų, nebus programų, skirtingų požiūrių, tai ir neturėsime demokratijos. Sutinku, kad valdant valstybę aktyviau turėtų dalyvauti piliečiai, tačiau partijų – demokratinės valstybės pamato – griauti negalima. Galbūt netinkami dabartiniai politikai, galbūt ne tie žmonės išrinkti, bet yra galimybė rinktis. Žmonėms per mažai išaiškinta, kad yra reitingavimo sistema ir balsuodami jie gali pakeisti sąrašo eilę. Daugiau kaip pusė žmonių ta teise nesinaudoja.
V.Landsbergio nebuvo Karstas su Prezidento palaikais buvo uždengtas Lietuvos vėliava ir vežamas kariniu lafetu. Jį lydėjo Garbės sargybos kuopos kariai. Gedulingus maršus grojo karinis orkestras, skambėjo ir arkikatedros varpai. Gatvėse A.M.Brazauską lydėjo minios žmonių. Trečią valandą popiet A.M.Brazauskas buvo palaidotas Antakalnio kapinėse šalia Signatarų kalnelio. Ketinama ten sukurti panteoną. Bet dėl amžinosios Prezidento poilsio vietos irgi nesutariama. Buvo pasiūlymų laidoti A.M.Brazauską Žemutinėje pilyje arba kada nors atstatyti Žygimanto Augusto laikų bažnytėlę ir perkėlus palaikus ten įrengti panteoną šalies vadovams ir kitiems valstybei svarbiems asmenims. Atsisveikinimo kalbą prie kapo duobės pasakė Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir kiti politikai, tačiau santarvės dvasia neatėjo. Prezidento laidotuvėse nedalyvavo Vytautas Landsbergis, išgirdęs, kad A.M.Brazausko artimieji jo nenori matyti.
Gimtasis kraðtas UAB „Valstiečių laikraštis“ leidinys
Generalinis direktorius Žanas Panovas
Pardavimų departamentas Gryta Balserytė, tel. (8 5) 210 0093
Vyriausiasis redaktorius Stasys Jokūbaitis
Prenumeratos ir platinimo departamentas Jurgita Plenkovskienė Tel. (8 5) 210 0060
Administratorė Tel. (8 5) 210 0110 Vyriausiojo redaktoriaus pavaduotoja Meilė Taraškevičienė Atsakingasis sekretorius Robertas Sabaliauskas Tel. (8 5) 210 0113
Žurnalistai: Irma Dubovičienė, Lina Pečeliūnienė, Arvydas Jockus, Bernardas Šaknys, Virginija Barštytė, Virginija Mačėnaitė, Albinas Čaplikas, Gediminas Stanišauskas, Saulius Tvirbutas, Nijolė Petrošiūtė, Vida Tavorienė, Šarūnas Preikšas, Aušra Pocienė. ISSN 2029-4816 Spausdina UAB „Lietuvos ryto“ spaustuvė.