2010 liepos 2–9 d., Nr. 19 Goda AMBRAZAS Nuo agresyvių britų nukentėję lietuviai Sandra ir Eligijus (pavardės redakcijai žinomos, – aut. past.) vis dar sapnuoja košmarus apie smurtą, kurį patyrė nuo užpuolikų šalia savo namų Romforde. Net šunelis Lakis neišvengė chuliganų spyrių. Krūpčioti naktimis lietuvių porą verčia patirtas siaubas dėl užpuolimo ir bylą tyrusių britų policijos pareigūnų abejingumas. Nors jau praėjo trys mėnesiai nuo tos Sandrai ir Eligijui košmaru virtusios nakties, britų pareigūnai nesugebėjo ne tik surasti nusikaltėlių, bet ir ketina bylą dėl žiauraus sumušimo nutraukti. Mat trūksta įrodymų...
11
Gimtasis kraštas
Emigracija
Sumuštiems lietuviams britų teisėsauga atsuko nugarą
Lemtinga naktis Sandros ir Eligijaus nelaimės prasidėjo šeštadienio naktį. Grįžę iš draugų 50-mečio vakarėlio sutuoktiniai apie pirmą valandą nakties nutarė išvesti į lauką savo augintinį Lakį. Vos jiems išėjus pro namo laiptinės duris, iš šalia esančio viešbutuko išvirto du apsvaigę britai ir pasuko lietuvių link. „Mačiau, kad prie mūsų ateina du garsiai šnekantys britai. Lakis sulojo ant jų, bet mudu su vyru iš karto jį nutildėme, nes jau buvo vėlyva naktis. Tačiau iš tų vyrų veidų supratau, kad jie ieško priekabių“, – pasakojo ašaras vis dar sunkiai suvaldanti Sandra. Iš pradžių lietuviai bandė gražiuoju užglostyti nemalonią situaciją, paprašė chuliganų tiesiog leisti jiems eiti savo keliu. Tačiau britai ėmė stumdyti Sandrą, išvadino ją kale, o kai Eligijus pabandė apginti žmoną, puolė jį negailestingai talžyti kumščiais. Viskas įvyko tiesiog akimirksniu. Sandra buvo nublokšta į šalį, šunelis Lakis smarkiai paspirtas taip pat nulėkė į šoną, o visą agresiją britų žaliūkai nukreipė į Eligijų. Pamačiusi, kad jų link artėja praeivių grupelė, Sandra puolė prašyti pagalbos. Tačiau praeiviai pasirodė esantys chuliganų draugeliai, o vietoj užtarimo ant Eligijaus galvos pasipylė naujų smūgių kruša.
Tik skėstelėjo rankomis Sandra puolė kviesti policiją ir greitąją pagalbą žvėriškai sumuštam vyrui. „Tačiau ištraukusi iš Eligijaus kišenės telefoną, nesugebėjau drebančiomis rankomis suspaudyti mygtukų!
„Ką gina britų įstatymai? Nukentėjusiuosius ar nusikaltėlius?“ – retoriškai klausia sumušti lietuviai. Pagaliau priėję kažkokie žmonės nuramino, kad jau iškvietė ir pareigūnus, ir medikus“, – pasakojo moteris. Atvykusius policininkus sutiko sumušti lietuviai, triukšmą išgirdęs ir iš namų išbėgęs Sandros aštuoniolikmetis sūnus Edvinas iš pirmos santuokos ir du naktiniai praeiviai britai. „Tačiau atvažiavusieji policijos mašina, net nestabtelėjo, nuvažiavo tolyn, nors matė, jog visi kruvini mojuojame ir rodome, kad jų laukiame. Tik nuvažiavę iki gatvės galo ir apsisukę grižo
Autorės nuotrauka
Teisininko konsultanto Alfonso Kvedaro komentaras: Labai skaudu, kad nukentėjo mūsų tėvynainiai, ir aš juos nuoširdžiai užjaučiu. Pasakojimas gana emocingas, ginantis tik vieną šalį, t. y. nukentėjusius lietuvius. Nesu susipažinęs su šia byla, tad negaliu komentuoti jos detalių – gal iš tiesų buvo taip, kaip kalba nukentėjusieji. Tačiau į akis krinta kelios detalės. Nukentėjusieji savo pasakojime pabrėžia, jog mušeikos buvo britai, tačiau jokių įrodymų, kad jie buvo britai, neradau. Be to, minima, kad jie
atėjo iš viešbučio. O kokio galo britui gyventi viešbutyje? Galiu suprasti nukentėjusius tautiečius. Jei buvo taip, kaip jie pasakoja, tikrai pikta ir nemalonu. Bet jei byloje atsiras įrodymų, kad jie įžeidė skriaudėjus ar patys pradėjo incidentą, pagalvokite, kas tada? Nors kartais ir nesinori pripažinti, bet mes, lietuviai, šioje šalyje tesame svečiai, o Didžiojoje Britanijoje įstatymai, skirtingai nuo mūsų valstybės, pirmiausia gina savo šalies piliečius.
Tai nėra paslaptis, tai netgi nežymiai pabrėžiama visur: darbovietėse, viešosiose vietose, netgi teismuose. Mūsų tėvynainiai, pragyvenę čia keletą ar keliolika metų, dažnai bando vaidinti anglus. Bet visada sakau, kad mes, imigrantai, niekados, net ir po 12 kartos, anglais netapsime, ir nereikia verstis per galvą bandant tai daryti. Ko gero, britų pareigūnai mano, kad incidento buvo galima išvengti. Paprasčiausiai reikėjo laiku pasišalinti iš tos vietos (teisine kalba tai vadinama pa-
prie mūsų. Iš mašinos išlipo du apsimiegoję pareigūnai. Jie net neketino ieškoti tų mušeikų“, – policininkų abejingumu stebisi lietuviai. Vietoj to policininkai pareiškė, kad sumuštas iki sąmonės netekimo Eligijus pats yra agresyviai nusiteikęs ir girtas. „Eligijus iš viso beveik nevartoja alkoholio! Tą vakarą draugų gimtadienyje išgėrė gal porą taurelių. Bet net jeigu būtų buvęs absoliučiai girtas, argi policininkai neprivalo išsiaiškinti, kas jį taip žvėriškai sumušė?“ – policijos argumentų niekaip nesupranta nukentėjusiojo žmona. Vis dėlto policininkų raporte atsirado įrašas, kad sumuštas Eligijus buvo agresyvus, nors, kaip tvirtina nukentėjusieji, ištiktas šoko ir paplūdęs krauju jis net negalėjo normaliai judėti, o tik rodė į šalia esantį viešbutį, kuriame pasislėpė jį sumušę britai. Pagaliau atvykę greitosios medikai išvežė sumuštą lietuvį į ligoninę. Su juo išvyko ir žmona.
bėti, kai mano lūpa buvo prakirsta ir kabojo atvipus! Aš net gimtąja lietuvių kalba tada kalbėjau neaiškiai, nes žaizda buvo baisi.“ Deja, britų medikai pasirodė ne ką jautresni nei policininkai. „Atėjo kažkoks mieguistas gydytojas, pagūžčiojo pečiais lyg nežinodamas ką daryti. Prašiau jo bent peršviesti Eligijaus galvą, nes jis buvo taip sudaužytas, kad galva atrodė kone dvigubai didesnė nei įprastai. Galiausiai peršvietė. Kai Eligijus parodė dar ir lūžusį pirštą, tas gydytojas puolė ginčytis, kad pirštas nelūžęs, ir ėmė tampyti jį į visas puses“, – šiurpsta Sandra. Tik rytą Eligijus buvo pervežtas į „White Chapel“ ligoninę, kur jam pagaliau susiuvo prakirstą lūpą, o po dviejų dienų operavo lūžusį pirštą ir sutvirtino jį varžtais.
Nėra įrodymų?
Pagalbą suteikė tik po kelių dienų Ligoninėje sutuoktinius aplankė policininkai. Lietuviai vėl ėmė jų maldauti kuo greičiau važiuoti į minėtą viešbutį ir sugauti vyrą sumušusius britus. „Pareigūnai atšovė, kad nenurodinėtume, ką daryti, esą jie savo darbą išmano ir mūsų patarimų jiems nereikia.“ Policininkams užkliuvo ir tai, kad Eligijus negali rišliai kalbėti angliškai. „Kaip aš galėjau normaliai kal-
Darbdaviai buvo supratingi Nelemtas sutapimas – Eligijui, kuris Londone dirba suvirintoju statomame Stratfordo prekybos centre, nelaimė nutiko ką tik pakeitus darbovietę. „Nors atrodžiau siaubingai – mėlynės, tinimai, lūžęs pirštas – jau po trijų dienų nusprendžiau grįžti į darbą. Gerai, kad dirbu naktinėje pamainoje, bent žmonių negąsdinau savo išvaizda“, – prisiminė lietuvis. Jam teko atsisakyti gipso lūžusiam pirštui įtvirtinti – pasiliko tik elastinį tvarstį bei įtvarą, bet dirbdamas ir jį nusiimdavo. Darbdaviai užjautė sumuštą Eligijų, ir darbo jis neprarado.
Tik po mėnesio pora buvo iškviesta į policiją dar vienai apklausai. „Bet jau paskambinę policininkai pareiškė, kad bylą ketina nutraukti, nes neturi pakankamai įkalčių ir liudininkų. Nuėjęs ten negalėjau net pasikalbėti su bylą tiriančiais pareigūnais. Paprasčiausiai neleido. Kažkokia mergina man tik parodė popierius, kad jiems nepakanka įrodymų tęsti bylą“, – pasakojo Eligijus. Visas incidentas buvo nufilmuotas garsiai išreklamuotų CCTV saugumo kamerų, bet britams vaizdas pasirodė neryškus ir identifikuoti lietuvio užpuolikų jie negalėjo. „Pasisiūliau tuos chuliganus atpažinti bent jau iš nuotraukų ar gyvai, kaip jiems patogiau, bet pareigūnai pareiškė, kad jie neturi teisės jų net iškviesti apklausai ar nufotografuoti, nes nepakanka jų kaltės įrodymų“, – stebisi britų teisėsaugos darbu nukentėjusieji. Liudyti dėl savo vyro užpuolimo Sandra taip pat negali, nes yra nukentėjusiojo žmona. „Jeigu Eligijų tie niekšai būtų užmušę, liudyti galėčiau. Tai man pasakė britų pareigūnai“, – niekaip negali atsigauti Sandra.
Tebekrūpčioja naktimis „Ką gina britų įstatymai? Nukentėjusiuosius ar nusikaltėlius?“ – retoriškai klausia sumušti lietuviai. Sandra prisipažįsta, kad iki šiol verkia naktimis ir krūpčioja prisiminusi patirtą siaubą. Išleisdama aš-
sišalinimu iš galimo incidento vietos). Tai reikėjo padaryti vos pastebėjus, kad artinasi agresyviai nusiteikę žaliūkai. Gali būti, kad tąkart nutiko kaip senoje patarlėje, kai išgėrusiajam jūra iki kelių. Sandra teigia, kad jos vyras beveik nevartoja alkoholio, tačiau ji neneigia, jog porą ar keletą stikliukų tą vakarą vis dėlto išgėrė. Nenoriu smerkti ar kaltinti, tačiau jei vienam reikia litro, kitam kamštį užtenka pauostyti, kad apsvaigtų. Galbūt Eligijus atsikirsdamas užpuolikams šiek tiek neįvertino aplinkybių: kad priešininkų yra daugiau, o jis fiziškai už juos silpnesnis. tuoniolikmetį sūnų iš namų, iš rankų nepaleidžia mobiliojo telefono ir nemiega, kol jis grįžta namo. „Gyvename Londone jau 10 metų. Prieš nusipirkdami šį butą, ilgai gyvenome Dagenhame, Rytų Londone. Tas rajonas laikomas gana pavojingu, ten daug juodaodžių, bet jame niekada neteko patirti nieko panašaus. Net nepadoraus žodžio mums niekas nėra pasakęs! O štai persikraustėme į „padorų“ Romfordą ir iš baltųjų britų patyrėme tokį košmarą“, – nelaimės negali pamiršti sutuoktiniai. www.tiesa.com
Pašalpų lengvai nebedalija Evelina UŽDAVINYTĖ Airijos socialinės tarnybos praėjusiais metais atmetė 9,2 tūkst. prašymų dėl socialinių išmokų, daugiausia tų, kuriuos pateikė lenkai, latviai ir lietuviai. Atsisakymas suteikti išmokas dažniausiai grindžiamas įtarimais, kad prašymų teikėjai nėra nuolatiniai Airijos gyventojai, praneša „Tribune“. Kai kuriais atvejais išeiviai iš Rytų Europos šalių tikrai dirbo Airijoje ir neteko darbo, tačiau jie nesugebėjo įrodyti, kad šalyje gyvena gana ilgai ir turi teisę pretenduoti į bedarbio išmokas. Pasitaikė ir atvejų, kai pareiškėjai pateikė melagingą informaciją, kad gautų išmokų už vaikus ir bedarbio išmokų.