Profesinio konsultavimo metodai ir technikos II
Konstravimo metafora Ši metafora atitinka tas karjeros teorijas, kuriose pabrėžiamas aktyvus asmens vaidmuo apsprendžiant savo socioprofesinę raidą. Metafora nusako tokį karjeros planavimą, kuris suprantamas kaip racionalus procesas, kurio metu reikia surinkti informaciją, iškelti tikslus, priimti logiškus sprendimus ir pan. Aiškindami metaforą klientai dažnai savo karjeros valdymo išteklius kildina iš aktyvaus elgesio. Kita vertus, metafora gali būti siejama su intuicija, sprendimais, paremtais emociniais elementais, ir kt. Tuo atveju, kai klientas vartoja konstravimo metaforą, konsultanto vaidmuo – palengvinti kliento karjeros „sustatymą“. Metų laikų metafora Pagrindinės karjeros formavimo teorijos apima „amžių tarpsnius“ ir „etapus“. Levinson (1997) ir Super (1990) karjeras aprašo kaip sekas, etapus, atitinkančius tam tikrą amžiaus tarpsnį: „tyrinėjimas“, „stabilizavimas“, „pereinamieji vidutinio amžiaus laikotarpiai“, „palaikymas“, „mažėjimas“ ir kt. Levinson karjeros formavimą apibūdina kaip metų laikų seką (Asmens raidos metų laikai, angl. The seasons of a person‘s life), Levinson, 1997). Metafora gali pradėti ryškėti asmeniui mąstant apie jo vaidmenį visuomenėje arba profesijoje. Ji gali sukurti stereotipus, susijusius su karjeros formavimu ir profesiniu vaidmeniu (Townsend, 1993). Pavyzdžiui, pagyvenę žmonės, gyvenantys dinamiškoje
aplinkoje, kurioje vertinami pokyčiai ir plėtra, tačiau įsitvirtinęs senėjimo stereotipas (pagal kurį amžius reiškia lankstumo ir prisitaikymo prie naujų, kompleksinių užduočių susilpnėjimą), savo karjeros atžvilgiu padaro kompromisą ir, kalbant apie pokyčius jų karjeroje, užima žemo asmeninio veiksmingumo poziciją. Konsultuojant galima nuspręsti keisti požiūrį į profesinius ciklus, kad jis taptų lankstesnis. Konkretus biologinis amžius nebūtinai yra susijęs su konkrečiu raidos etapu (55 metai ar 60 metų nebūtinai reiškia išėjimą į pensiją). Atitikimo metafora Viena iš labiausiai paplitusių profesijos psichologijos temų yra „asmens ir aplinkos atitikimas“ (Parsons, 1909; Holland, 1997). Kadangi mokslinėje literatūroje ši tendencija yra stipri, metafora yra svarbi profesiniam orientavimui, nes ji aptinkama daugumos profesinių konsultantų ir klientų asmeninėse karjeros teorijose. Tačiau „atitikimo“ metafora iškelia daug ir koncepcinių, ir praktinių problemų. Kokios svarbiausios asmens ir darbo aplinkos charakteristikos? Ar jas įmanoma „išmatuoti“ ir kaip tiksliai jos gali būti išmatuotos? Esminė problema, kurią iškelia ši metafora, yra statistinis asmens karjeros vaizdas dinamiško proceso kontekste. Vykstant labai greitiems ar netikėtiems socialiniams, ekonominiams ir profesiniams pokyčiams metafora gali apriboti (psichologine prasme) asmens alternatyvas.