http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

drauge verkdama, mane irgi apkabino; paskui mes abi įėjome į svetainę.

Prie židinio stovėjo maždaug trejeto metų berniukas šu škotišku švarkeliu ir kelnaitėmis.

— O čia mano sūnus,— iškart pasakė Besė.

— Vadinasi, jūs ištekėjote, Bese?

— Taip. Bus jau kone penketas metų. Už Roberto Liveno, vežėjo.

Be Bobio, turiu dar ir dukrelę, kurią pakrikštijau Džeine.

— Tai jūs jau nebegyvenate Geitshede?

— Mes gyvename vartininko trobelėje. Tasai, kuris buvo jūsų lai­ kais, išėjo.

— Tai kaipgi jiems ten sekasi? Papasakokit man viską apie juos, Bese. Tik prisėskit. O tu, Bobi, eikš pas mane ant kelių. Eikš čia!

Tačiau Bobis glaudėsi prie motinos.

— O jūs ne per didelė išaugote, mis Džeine. Ir nepapilnėjote,— ięsė misis Liven.— Matyt, nekokia duona buvo jūsų mokykoje. Mis Rid vyresnioji bus visa galva už jus aukštesnė; per pečius ji irgi platesnė.

O iš Džordžianos išeitų dvi tokios kaip jūs.

— Džordžianą turbūt graži, Bese?

— Labai. Pernai žiemą ji su mama buvo nukeliavusios į Londoną, ir ten visi ja žavėjosi, o vienas jaunas lordas ją įsimylėjo. Tačiau jo giminės pasipriešino vedyboms. Ir ką gi jūs manote,— jie abu sugal­ vojo pabėgti! Tik buvo susekti ir nieko nelaimėjo. Ir žinote, kas su­ sekė jų sąmokslą? Ogi jos pačios sesuo! Man rodos, ji pavydėjo Džordžianai. Dabar jos abi gyvena it šuo su kate: pjaunasi ir pjaunasi.

— Na, o Džonas Ridas?

— O, jam taip nesiseka, kaip mama norėtų. Jis norėjo įstoti į koledžą, bet susikirto,— rodos, taip sakoma? Tada jo dėdės norėjo, kad jis būtų advokatu ir studijuotų teisę, tačiau jis toks išdrikas jau­ nuolis, kad, manding, nieko doro iš jo neišeis.

— Kaip jis atrodo?

— Jis labai aukštas. Kai kas laiko jį gražiu vaikinu, tik jo lūpos baisiai storos.

— O misis Rid? — Misis tokia pat pilna ir iš veido atrodo nieko sau, lik turbūt širdis jos nerami: misterio Džono elgesys nepatinka jai. Jis aibę pi­ nigų leidžia vėjais.

— Tai ji čia jus siuntė, Bese?

— O ne! Aš pati seniai norėjau aplankyti jus; ir kai išgirdau, kad buvo laiškas nuo jūsų ir kad ruošiatės persikelti į kitą šalies kampą, tariau sau — važiuosiu pažiūrėti, kaip ji atrodo, kol ją dar galima pa­ siekti.

83