http://e-skaitykla.lt/sites/default/files/Sarlota.Bronte.-.Dzeine.Eir_.1985.OCR_.LT-NRL

— Tik tas knygas, kurios atsitiktinai pakliūdavo man į rankas, o jų buvo ne tiek jau daug ir ne tokios, iš kurių galima ko nors išmokti.

— Jūs gyvenote kaip vienuolė ir, be abejo, gerai išmanote reli­ ginius dalykus. Broklherstas, kuris, kiek žinau, tvarko Louvudą, yra pastorius, ar ne?

— Taip, sere.

— Ir jūs, mergaitės, turbūt garbinote jį, kaip moterų vienuolyne garbinamas abatas.

— O ne!

— Kokia jūs abejinga! Kaip jūs taip sakote! Pagalvokite — vie­ nuolė ir negarbinote savo abato! Tatai skamba kone šventvagiškai.

— Aš nemėgau misterio Broklhersto, ir ne tik man vienai jis buvo antipatiškas. Jis—šiurkštus žmogus, pasipūtęs ir priekabus: jisai vertė mus kirptis plaukus ir taupumo sumetimais pirkdavo prastus siūlus ir adatas, kuriomis negalima būdavo siūti.

— Tai buvo labai netikęs taupumas,— įsiterpė misis Feirfeks, vėl pasijutusi savo sferoje.

— Ir tuo labiausiai jus skriausdavo? — paklausė misteris Ročes­ teris.

— Jis marindavo mus badu, kai dar nebuvo paskirtas komitetas ir jis vienas tvarkė maisto reikalus, ir, be to, kankindavo mus ilgais pa­ mokymais bei vakariniais skaitymais iš savo paties sukurtų knygų — apie nusidėjėlius, staiga mirusius ir rūsčiai nubaustus. Tuo mus taip įgąsdindavo, kad mes bijodavome vakare gulti.

— Kiek metų jums buvo, kai jūs įstojote į Louvudo mokyklą?

— Apie dešimt.

— Ir jūs ten išbuvote aštuonerius. Vadinasi, jums dabar aštuo­ niolika?

Aš linktelėjau.

— Kaip matote, aritmetika praverčia. Be jos aš vargu ar būčiau atspėjęs jūsų amžių. Sunku yra spręsti, kada veido bruožai taip ne­ siderina su rimta jo išraiška,— kaip, pavyzdžiui, jūsų. Na, o ko gi jūs mokėtės Louvude? Ar mokate skambinti rojaliu?

— Truputį.

— Žinoma, tai paprastas atsakymas. Nueikite į biblioteką... no­ rėjau pasakyti, prašau nueiti... (Atleiskite, kad aš kalbu įsakančiu tonu. Mat esu įpratęs sakyti „padarykite tai", ir mano paliepimai vy­ kdomi. Aš negaliu keisti savo įpročių dėl naujos gyventojos.) Taigi nueikite į biblioteką, pasiimkite žvakę, palikite duris atdaras ir, at­ sisėdusi prie rojalio, paskambinkite ką nors.

Aš atsistojau ir nuėjau vykdyti jo įsakymo.

115