FILOSOFIJOS KILMĖ IR PRASMĖ

Kaip tad santykiauja filosofas su filosofijos praeitimi? Šiuo klausimu yra paliečiamas filosofijos išdavų vaidmuo.

Kas yra filosofijos istorinės išdavos mąstančiajam, jeigu jos nesudaro vieningo statinio ir jeigu jų eilė nereiškia augančios pažangos? Šis klausimas pasidaro ypač aštrus K. Jasperso dialektikos šviesoje. Jaspersas teigia, kad ti­ krasis filosofavimas niekad nesąs tęsinys, o visados prad­ inė ir kad todėl pažinti ankstyvesnę filosofiją arba susi­ vokti filosofijos istorijoje anaiptol dar nereiškia filoso­ fuoti. Sykiu tačiau jis taip pat pabrėžia, kad ,,jokia dabartis negali kildinti naujos filosofijos, neperėjusi jos is­ torijos kelio" 8 6 . Užtat Jaspersas ir reikalauja studijuoti filosofijos praeitį. Šią dialektiką jis nusako trumpa for­ mule: „Filosofavimas yra susietas su praeitimi ir sykiu pradinis savyje" 8 7 . Kitaip tariant, buvusiosios filosofijos negalima pratęsti, nes filosofija yra visados pradžia: ta­ čiau buvusiosios filosofijos negalima laikyti nė praėjusia, nes ji visados yra dabartis. Kaip tai suprasti?

Filosofijos praeities klausimas gali būti atsakomas tik mokslo istorijos šviesoje. „Mokslinis tyrinėtojas,— paste­ bi Jaspersas,— galvoja apie daiktą, kaip jį apvaldytų, o ne apie praeitį" 8 8 . Daiktas, ne jo pažinimo kelias laiko eigoje, rūpi mokslininkui. Tai reiškia: daiktui moksliškai pažinti nėra reikalo įsisavinti jo tyrinėjimo istoriją. „Fi­ zikos istorija,— teigia Jaspersas,— neturi jokios svarbos jos objektui. Norint žinoti, kas fizikoje yra patirta, pa­ kanka studijuoti dabarties ar pastarųjų dešimtmečių tyri­ nėjimus" 8 9 . O taip yra todėl, kad mokslo kelias, kaip mi­ nėta, yra tolydinis ir kad todėl šio kelio išdava leidžiasi suimama į tam tikrą vienetą ar net formulę, nereikalau­ jančią eiti atgal istoriniu jos keliu. Einant fizikos istorijos keliu atgal net ligi rato išradimo, neprieitume nieko, ko nebūtų žinoma šiandien, n e s mokslo dabartis nešasi visą savo praeitį. Todėl šios praeities istorinis tyrimas jokių naujų pažinčių neteikia ir paties objekto tyrimo neįtai­ gauja. Norint būti gydytoju, nėra nė mažiausio reikalo gilintis į viduramžių amputacinius metodus. Mūsų dienų astronomui nieko nepadeda babiloniečių ar majų kultūros dangaus kūnų judėjimo apskaičiavimai. To ar kito moks­ lo istorija yra reikalinga pažinti žmonijos kultūros eigai, bet ne pačiam — tam ar kitam — mokslui. Trumpai ta­ riant, mokslo praeitis yra iš tikro virtusi praeitimi kaip istorijos mokslo objektu: fizikos istoriją tyrinėja nebe fizika ir medicinos istoriją — nebe medicina, nors jos ir 165