FILOSOFIJOS KILMĖ IR PRASMĖ

Daiktinis tačiau yra ne tik mokslo pažinimas ir jo išdava, bet daiktinis yra ir mokslinio pažinimo būdas.

Mokslinį pažinimo būdą arba pažinseną, kuri turi mus vesti į mokslinę išdavą ir iš tikro į ją veda, vadiname tyrimu. Tai pavadinimas, šiandien tiek dažnai kartojamas, jog yra virtęs beveik jau nuodėva. Tačiau tai nėra nei blogybė, nei tuo labiau atsitiktinybė. Mūsajame istorijos tarpsnyje, kai mokslas vis labiau apvaldo ir persunkia gyvenimą, tyrimas savaime tampa kasdienos rūpesčiu, įvykdyti betgi šį rūpestį galime tik tuo atveju, kai tyri­ mą paverčiame mūsąja pažinseną: pažinti tiriant — štai mūsų meto gnoseologinė akivaizdybė. Kas nesiduoda buti tiriamas, tą laikome negalimu nė pažinti, vadinasi, never­ tu mūsų dėmesio. Mokslas kaip pajėga ir tyrimas kaip prieiga prie šios pajėgos sąlygoja vienas kitą ir nesilei­ džia būti perskiriami. Tik tirdami ir susivokiame pasau­ lyje, ir jį apvaldome, ir jame išsilaikome.

Tačiau kas yra tyrimas pats savyje? Tai daugiau negu, polinkis pažinti, apie kurį kalbėjo Aristotelis, laikydamas jį visiems žmonėms įgimtu. Tyrimas yra ypatinga šio po­ linkio lytis, pagrįsta pažinimo turtėjimu. Kur pažinimo turtėjimas dėl kurios nors priežasties yra negalimas, ten tyrimas yra beprasmis, kadangi tokiu atveju jis nieko nepatiria arba neištiria. Turtėjimas vis naujomis pažinti­ mis yra būtina tyrimo atrama. Bet kaip tik šis pažinimo turtėjimas ir stumia mokslą, kad peržengtų pažįstantįjį subjektą arba mokslininką. Tirdamas ašen jungiuos į to­ kį vyksmą, kuris prasidėjo prieš mane ir kuris eis ir po manęs. M a n o asmuo nėra šio vyksmo nei pagrindas, nei vidurkis, o tik įrankis palaikyti jo eigai. Aš galiu teikti jam ir didelį įnašą, tačiau jis atima jį iš manęs, įjungia į visumą ir nubraukia nuo jo bet kokią mano žymę, taip kad aš galop savo darbo net neatpažįstu. Mokslo laimėji­ mai istorijoje yra bevardžiai, o tie, kurie esti siejami su kokiu nors vardu, yra tiek nuo šiojo nutolę, jog mes dažnai net nė nežinome, kad jie yra buvę asmenų vardai (pvz., vatas, amperas, voltas, rentgenas, dyzelis): jie yra virtę „daiktavardžiais" tiesiogine šio žodžio prasme, pa­ žymėdami nebe asmenį, o gryną daiktą. Mokslo pradinin­ kų įnašas paprastai išsivysto tiek, jog galop pradingsta šio išsivystymo turtingume. J u k ką gi reiškia, sakysime, G. Galilei, kuriam priskiriamas teleskopo atradimas, šian­ dieninės elektroninės teleskopijos padėčiai? Tyrimas yra 150