Stebuklingas Dominyko brangakmenis

Page 1



Vytautas V.Landsbergis

Stebuklingas Dominyko brangakmenis Trečioji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugiagėlę

Trečioji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugiagėlę

2010 2009


UDK 888.2-93 La241

Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas

ISBN 978-9955-811-26-8

© CD Vytautas V. Landsbergis, 2010 © Dailininkas Sigutis Asch, 2010 © Vytautas V. Landsbergis, 2010 © Dominicus Lituanus, 2010 © A Propos, 2010


UDK 888.2-93 La241

Knygos leidimą rėmė Lietuvos Respublikos kultūros rėmimo fondas

ISBN 978-9955-811-26-8

© CD Vytautas V. Landsbergis, 2010 © Dailininkas Sigutis Asch, 2010 © Vytautas V. Landsbergis, 2010 © Dominicus Lituanus, 2010 © A Propos, 2010


– Ką ten matei, kva? – Karkvabalį, – pasakė toji. – Mūsiškis? Ąžuolinis, kva? – Ne, svetimas, nematytas. – Gal suėdam? – Prrr... trrr... brrr... – kažkas garsiai užplerpė. Varlės persigando, užsikimšo ausis ir nėrė upelin! Šlumšt, plumšt, klumšt! Pasislėpė po lelijų lapais ir plūduriuoja kvapą sulaikiusios. Netrukus plerpimas liovėsi – nutilo taip pat staiga, kaip ir buvo prasidėjęs. – Pasala! – sumurmėjo varlė Makabrėlė. – Tyko, kol išnersim, – iškošė Nataša. – Tylos! – sukomandavo Gabutė, kuri baisiai mėgo vadovauti. – Įsakau sustingt! Varlės pakluso, kitos net kvėpuoti nustojo – niurkso pažaliavusios it kurkulai ir nė nemirksi. – Protestuoju! – Nataša neiškentė nė minutės. – Negi visą gyvenimą taip ir tupėsim po vandeniu it kokios raudės?! Gabutė įsižeidė. – Aš – ne raudė! – pareiškė ji. – Einu žvalgybon! – O jeigu ten erelis žuvininkas? – sunerimo bičiulės. – Tave suės! – Nesijaudinkit, būsiu atsargi! – kurktelėjo narsuolė. – O jeigu kas – neminėkit bloguoju... – Neminėsim... neminėsim... Gabutė iškišo iš vandens akį – ant lelijos lapo tupi karkvabalis ir lekuoja. Apsuko akį ratu – nei žuvininko, nei gervės, nei gandro. Ramu... Po vandeniu likusios varlės timptelėjo žvalgę už kojos ir įsitraukė pas save.


– Ką ten matei, kva? – Karkvabalį, – pasakė toji. – Mūsiškis? Ąžuolinis, kva? – Ne, svetimas, nematytas. – Gal suėdam? – Prrr... trrr... brrr... – kažkas garsiai užplerpė. Varlės persigando, užsikimšo ausis ir nėrė upelin! Šlumšt, plumšt, klumšt! Pasislėpė po lelijų lapais ir plūduriuoja kvapą sulaikiusios. Netrukus plerpimas liovėsi – nutilo taip pat staiga, kaip ir buvo prasidėjęs. – Pasala! – sumurmėjo varlė Makabrėlė. – Tyko, kol išnersim, – iškošė Nataša. – Tylos! – sukomandavo Gabutė, kuri baisiai mėgo vadovauti. – Įsakau sustingt! Varlės pakluso, kitos net kvėpuoti nustojo – niurkso pažaliavusios it kurkulai ir nė nemirksi. – Protestuoju! – Nataša neiškentė nė minutės. – Negi visą gyvenimą taip ir tupėsim po vandeniu it kokios raudės?! Gabutė įsižeidė. – Aš – ne raudė! – pareiškė ji. – Einu žvalgybon! – O jeigu ten erelis žuvininkas? – sunerimo bičiulės. – Tave suės! – Nesijaudinkit, būsiu atsargi! – kurktelėjo narsuolė. – O jeigu kas – neminėkit bloguoju... – Neminėsim... neminėsim... Gabutė iškišo iš vandens akį – ant lelijos lapo tupi karkvabalis ir lekuoja. Apsuko akį ratu – nei žuvininko, nei gervės, nei gandro. Ramu... Po vandeniu likusios varlės timptelėjo žvalgę už kojos ir įsitraukė pas save.


– O jeigu nuodingas? – Nataša net nusipurtė. – Prieš savaitę prarijau čiuožiką iš Nemuno. Vėmiau tris dienas. Dar dabar bloga... – O man čiuožikai patinka, – apsilaižė Makabrėlė, – ypač Nemuno. Makabrėlei toptelėjo puiki mintis: – Siūlau paklausti paties karkvabalio – nuodingas jis ar ne. – Tu visai kvankt, – Gabutė pasukiojo pirštą prie smilkinio, – taip jis tau ir pasakys! Į pokalbį įsiterpė labai gandrobaiminga varlė, vardu Dramblota: – Vardan gandro... Nataša teisi – turime žinoti, ką valgome! Palaukit, tuoj išbursiu. Nusiskynė baltą leliją ir ėmė skabyti žiedlapius: – Suėsti, nesuėsti, suėsti, nesuėsti, suėsti, nesuėsti... Nesuėsti! Ne, žaliosios, šio karkvabalio mes neėsim. – Nesąmonė, – vyptelėjo Gabutė, – tik bailės tiki visokiais burtais, o aš to karkvabalio nebijau! Žiūrėkit, kaip elgiasi narsūs varliagyviai! Norėdama sugėdinti drauges, ji kyštelėjo galvą iš vandens ir mandagiai paklausė: – Kas tamsta toks, kva? Tyla. Po pauzės: – Karkvabalis Barabas... Brrr... – Koks keistas vardas, kva! – Nieko čia keista... Brrrr... Dar mamos pilvely būdamas prrradėjau labai garsiai burgzti, brrrrr, užtat tėvai ir praminė Barrrabu... Brrr... Matydama, kad vabalas nusiteikęs draugiškai, Gabutė užsiropštė ant lelijos lapo ir apžiūrėjo svečią iš 8

visų pusių. Karkvabalis atrodė pasiligojęs – smarkiai dūsavo ir kretėjo. – Tamsta, regis, sergi, – tarė ji. – Tik žiūrėk, nenugaišk čia, tamsta. – Pasistengsiu, – išstenėjo vabalas ir nuvirto ant šono. – Gal pakviesti tamstos artimuosius? Ar turi brolių, seserų, kva? – Turiu du broliukus – Tarrrabą ir Parrrabą, bet jie... – graudžiai sugargaliavo karkvabalis. – Juos kas nors sulesė, kva? – Ne sulesė, o apipurškė... Grrrrr... Barabas suėmė save į kojas, įsisiūbavo... Op – ir apsivertė ant pilvo! Nusišluostė ašaras ir papasakojo Gabutei šiurpią istoriją, šįryt nutikusią jo šeimai.

9


– O jeigu nuodingas? – Nataša net nusipurtė. – Prieš savaitę prarijau čiuožiką iš Nemuno. Vėmiau tris dienas. Dar dabar bloga... – O man čiuožikai patinka, – apsilaižė Makabrėlė, – ypač Nemuno. Makabrėlei toptelėjo puiki mintis: – Siūlau paklausti paties karkvabalio – nuodingas jis ar ne. – Tu visai kvankt, – Gabutė pasukiojo pirštą prie smilkinio, – taip jis tau ir pasakys! Į pokalbį įsiterpė labai gandrobaiminga varlė, vardu Dramblota: – Vardan gandro... Nataša teisi – turime žinoti, ką valgome! Palaukit, tuoj išbursiu. Nusiskynė baltą leliją ir ėmė skabyti žiedlapius: – Suėsti, nesuėsti, suėsti, nesuėsti, suėsti, nesuėsti... Nesuėsti! Ne, žaliosios, šio karkvabalio mes neėsim. – Nesąmonė, – vyptelėjo Gabutė, – tik bailės tiki visokiais burtais, o aš to karkvabalio nebijau! Žiūrėkit, kaip elgiasi narsūs varliagyviai! Norėdama sugėdinti drauges, ji kyštelėjo galvą iš vandens ir mandagiai paklausė: – Kas tamsta toks, kva? Tyla. Po pauzės: – Karkvabalis Barabas... Brrr... – Koks keistas vardas, kva! – Nieko čia keista... Brrrr... Dar mamos pilvely būdamas prrradėjau labai garsiai burgzti, brrrrr, užtat tėvai ir praminė Barrrabu... Brrr... Matydama, kad vabalas nusiteikęs draugiškai, Gabutė užsiropštė ant lelijos lapo ir apžiūrėjo svečią iš 8

visų pusių. Karkvabalis atrodė pasiligojęs – smarkiai dūsavo ir kretėjo. – Tamsta, regis, sergi, – tarė ji. – Tik žiūrėk, nenugaišk čia, tamsta. – Pasistengsiu, – išstenėjo vabalas ir nuvirto ant šono. – Gal pakviesti tamstos artimuosius? Ar turi brolių, seserų, kva? – Turiu du broliukus – Tarrrabą ir Parrrabą, bet jie... – graudžiai sugargaliavo karkvabalis. – Juos kas nors sulesė, kva? – Ne sulesė, o apipurškė... Grrrrr... Barabas suėmė save į kojas, įsisiūbavo... Op – ir apsivertė ant pilvo! Nusišluostė ašaras ir papasakojo Gabutei šiurpią istoriją, šįryt nutikusią jo šeimai.

9


– Buvome trrrys brrroliai, brrr, – suburzgė Barabas, vartydamas akis. – Trys drrrąsūs, šarvuoti karrržygiai. Ypač aš... Du buvo protingi, o aš, jaunėlis, – pats prrrotingiausias. Gyvenom Nemuno įlankoje, tankiam pakrrrantės karklyne... Skraidėm padebesiuos, burrrzgėm, karrriavom ir vargo neregėjom. Iš po lelijos kyštelėjo galvą Dramblota: – O su kuo tamsta kariavot? – Su kuo su kuo... – išpūtė krūtinę Barabas. – Karrržygiais mūsuose vadinami tie, kurie žygiuoja prieš karves! – Bet... vardan lydekos... kuo gi jums užkliuvo karvės? – Ne karvės, o karvių smarvė! Ypač kai po mūsų karklu jos palieka krūvas smirrrdančių pyragų... Brrr... – Smirdančių pyragų nebūna, – išpūtė žandus Dramblota. – Gal ten mėšlagūbriai, kva? – Matot, gerbiamosios, aš gerai išauklėtas karrrržygys, o tikrrri karrržygiai niekad nevarrrrtoja smirdančių žodžių! Vietoj jų mes sakom „pyrrragas“, „bandelė“. O kai visai blogai, sakome – „tortas“!!! – Nagi nagi, tamsta, pasakok, nesikarščiuok, – mandagiai paprašė Gabutė. – Aš irrr pasakoju, po šimts torrrtų… Taigi… Šį rrrytą atsitiko baisi nelaimė... Brrrr... Brrraidžiojam su brrrroliukais po rasotą pievą, džiaugiamės ryto gaiva. Staiga šlumšt! Ant mūsų nukrenta milžiniškas pyrrragas! – Man bloga, – sumurmėjo Dramblota ir nėrė vandenin, o Barabas lyg niekur nieko tęsė: – Mums net akyse aptemo! Apsidairėm ir matom – ne viskas prarasta, yra šviesa tunelio gale! Puolėm brrrautis išėjimo link,

10

ropšdamiesi viens per kitą, bet čia pasigirdo paskutiniai Tarabėlio žodžiai: – Įklimpau iki ausų, broliai... Birbkit iš čia, kiek jėgos neša... trrr... O mano dainelė jau sudainuota... Tik paskutinis posmelis beliko... – ir lūžtančiu balsu uždainavo: Saulele motule, užtekėk užtekėk, Mes – maži vabalėliai, Dvokia mūsų marškinėliai, Mumi labai bloga bloga bloga... – Išsikrapštę iš to prrrakeikto pyrago, mudu su Parrrabu nusiprausėm pakrantės baloje, išsidžiovinom sparnus ir movėme į visas dvi puses... Ir štai aš čia, ant lelijos lapo! – Siaubinga istorija, kva, – pasibaisėjo Gabutė. – Gerai, kad ne man taip, – pridūrė Dramblota. – Kaži ar besutiksiu savo brrrolius, – sriūbavo pasakotojas. – Kaži ar srėbsim darrr kada mašalų sriubą Nemune po liūties...

11


– Buvome trrrys brrroliai, brrr, – suburzgė Barabas, vartydamas akis. – Trys drrrąsūs, šarvuoti karrržygiai. Ypač aš... Du buvo protingi, o aš, jaunėlis, – pats prrrotingiausias. Gyvenom Nemuno įlankoje, tankiam pakrrrantės karklyne... Skraidėm padebesiuos, burrrzgėm, karrriavom ir vargo neregėjom. Iš po lelijos kyštelėjo galvą Dramblota: – O su kuo tamsta kariavot? – Su kuo su kuo... – išpūtė krūtinę Barabas. – Karrržygiais mūsuose vadinami tie, kurie žygiuoja prieš karves! – Bet... vardan lydekos... kuo gi jums užkliuvo karvės? – Ne karvės, o karvių smarvė! Ypač kai po mūsų karklu jos palieka krūvas smirrrdančių pyragų... Brrr... – Smirdančių pyragų nebūna, – išpūtė žandus Dramblota. – Gal ten mėšlagūbriai, kva? – Matot, gerbiamosios, aš gerai išauklėtas karrrržygys, o tikrrri karrržygiai niekad nevarrrrtoja smirdančių žodžių! Vietoj jų mes sakom „pyrrragas“, „bandelė“. O kai visai blogai, sakome – „tortas“!!! – Nagi nagi, tamsta, pasakok, nesikarščiuok, – mandagiai paprašė Gabutė. – Aš irrr pasakoju, po šimts torrrtų… Taigi… Šį rrrytą atsitiko baisi nelaimė... Brrrr... Brrraidžiojam su brrrroliukais po rasotą pievą, džiaugiamės ryto gaiva. Staiga šlumšt! Ant mūsų nukrenta milžiniškas pyrrragas! – Man bloga, – sumurmėjo Dramblota ir nėrė vandenin, o Barabas lyg niekur nieko tęsė: – Mums net akyse aptemo! Apsidairėm ir matom – ne viskas prarasta, yra šviesa tunelio gale! Puolėm brrrautis išėjimo link,

10

ropšdamiesi viens per kitą, bet čia pasigirdo paskutiniai Tarabėlio žodžiai: – Įklimpau iki ausų, broliai... Birbkit iš čia, kiek jėgos neša... trrr... O mano dainelė jau sudainuota... Tik paskutinis posmelis beliko... – ir lūžtančiu balsu uždainavo: Saulele motule, užtekėk užtekėk, Mes – maži vabalėliai, Dvokia mūsų marškinėliai, Mumi labai bloga bloga bloga... – Išsikrapštę iš to prrrakeikto pyrago, mudu su Parrrabu nusiprausėm pakrantės baloje, išsidžiovinom sparnus ir movėme į visas dvi puses... Ir štai aš čia, ant lelijos lapo! – Siaubinga istorija, kva, – pasibaisėjo Gabutė. – Gerai, kad ne man taip, – pridūrė Dramblota. – Kaži ar besutiksiu savo brrrolius, – sriūbavo pasakotojas. – Kaži ar srėbsim darrr kada mašalų sriubą Nemune po liūties...

11


Dominyko sapnas .................................................................................46 Vagystė..................................................................................................48 Rugiagėlė pabunda ...............................................................................51 Bobų vasara ..........................................................................................54 Pasitarimas ...........................................................................................58 Contents

Kur kurmis? ..........................................................................................60 Kurmio tardymas .................................................................................64

Barabas ...................................................................................................6

Stirnos medžioklė ................................................................................66

Brolių karkvabalių tragedija ................................................................10

Ežys ir jo riešutai ..................................................................................71

Dramblota pasakoja Barabui apie pievą ..............................................12

Lapė ......................................................................................................74

Barabas susidraugauja su rugiagėle.....................................................15

Pasala ...................................................................................................76

Dominyko ir Barabo žodžių dvikova ...................................................19

Atsisveikinimo vakaras ........................................................................78

Lenktynės .............................................................................................22

Dominykas ruošiasi į kelionę...............................................................81

Dominyko gelbėjimo operacija ............................................................24

Barabo pasaka apie tris kilbukus .........................................................83

Barabas bando užkariauti rugiagėlės širdį .........................................27

Naktis Plutone......................................................................................86

Varlės nuramina įsikarščiavusį Dominyką ..........................................29

Dominykas drakonių mergvakaryje ....................................................90

Dominykas keliauja į pasaulio galą......................................................32

Dominykas vėl namie ...........................................................................92

Boružėlė Dada ......................................................................................35

Žiemos pradžia .....................................................................................94

Ilga kelionė per marias ........................................................................37

Labai kilnus Dominyko ditirambas .....................................................97

Dominykas ir raganosis .......................................................................39

Nelaukti svečiai ..................................................................................100

Dominykas atsisveikina su Dada .........................................................42

Rugiagėlės pasaka apie baltąją varną ................................................102

Dominykas grįžta namo.......................................................................44

Pavasaris .............................................................................................110

116

117


Dominyko sapnas .................................................................................46 Vagystė..................................................................................................48 Rugiagėlė pabunda ...............................................................................51 Bobų vasara ..........................................................................................54 Pasitarimas ...........................................................................................58 Contents

Kur kurmis? ..........................................................................................60 Kurmio tardymas .................................................................................64

Barabas ...................................................................................................6

Stirnos medžioklė ................................................................................66

Brolių karkvabalių tragedija ................................................................10

Ežys ir jo riešutai ..................................................................................71

Dramblota pasakoja Barabui apie pievą ..............................................12

Lapė ......................................................................................................74

Barabas susidraugauja su rugiagėle.....................................................15

Pasala ...................................................................................................76

Dominyko ir Barabo žodžių dvikova ...................................................19

Atsisveikinimo vakaras ........................................................................78

Lenktynės .............................................................................................22

Dominykas ruošiasi į kelionę...............................................................81

Dominyko gelbėjimo operacija ............................................................24

Barabo pasaka apie tris kilbukus .........................................................83

Barabas bando užkariauti rugiagėlės širdį .........................................27

Naktis Plutone......................................................................................86

Varlės nuramina įsikarščiavusį Dominyką ..........................................29

Dominykas drakonių mergvakaryje ....................................................90

Dominykas keliauja į pasaulio galą......................................................32

Dominykas vėl namie ...........................................................................92

Boružėlė Dada ......................................................................................35

Žiemos pradžia .....................................................................................94

Ilga kelionė per marias ........................................................................37

Labai kilnus Dominyko ditirambas .....................................................97

Dominykas ir raganosis .......................................................................39

Nelaukti svečiai ..................................................................................100

Dominykas atsisveikina su Dada .........................................................42

Rugiagėlės pasaka apie baltąją varną ................................................102

Dominykas grįžta namo.......................................................................44

Pavasaris .............................................................................................110

116

117




La241

Landsbergis, Vytautas V. Stebuklingas Dominyko brangakmenis: pasaka / Vytautas V. Landsbergis; iliustravo Sigutis Asch. – Vilnius: Dominicus Lituanus, 2010. – 117 p., iliustr. ISBN 978-9955-811-26-8 „Stebuklingas Dominyko brangakmenis“ – trečioji Vytauto V. Landsbergio knyga apie arklį Dominyką. Tai intriguojanti detektyvinė istorija apie pavogtą Dominyko mylimosios amžinai šildantį brangakmenį. Kartu tai ir kupinas graudžios ironijos pamokomas pasakojimas apie meilę, pavydą ir pasiaukojimą. UDK 888.2-93

Vytautas V. Landsbergis Stebuklingas Dominyko brangakmenis Trečioji knyga apie arklį Dominyką ir jo svajonių rugiagėlę Dailininkas Sigutis Asch Redaktorė Giedrė Kmitienė Išleido UAB „DOMINICUS LITUANUS“, Nugalėtojų 3d-2, LT-10105 Vilnius, tel. +370 5 2777888 Spausdino UAB „Spindulio spaustuvė“, Vakarinis aplinkkelis 24, Kaunas


Issuu converts static files into: digital portfolios, online yearbooks, online catalogs, digital photo albums and more. Sign up and create your flipbook.