9
šeštADIENIS, rugsėjo 8, 2012
ekonomika
OMX Vilnius OMX Riga OMX Tallinn
+0,72 %
1,37
+0,85 %
+1,56 %
Eksportas ir importas augo Lietuvos eksportas šių metų sausį–liepą sie kė 42,11 mlrd. litų, importas – 47,15 mlrd. li tų, arba atitinkamai 8,3 proc. bei 6,1 proc. daugiau nei per atitinkamą 2011 m. laikotar pį. Eksportui augti šiemet daugiausia įtakos turėjo 36,5 proc. padidėjęs katilų, mašinų ir mechaninių įrenginių, 22,1 proc. – baldų par davimas užsienyje. Importas padidėjo iš už sienio perkant 67,7 proc. daugiau naftos pro duktų, 29,7 proc. – valgomųjų daržovių.
mln.
pernai siekė darbuotojų skaičius šalies ūkyje.
diena.lt/naujienos/ekonomika
€
Valiutų kursai
Degalų kainos
Šiandien Valiuta
kiekis Santykis
Baltarusijos rublis 10000 3,2410 DB svaras sterlingų 1 4,3514 JAV doleris 1 2,7354 Kanados doleris 1 2,7626 Latvijos latas 1 4,9600 Lenkijos zlotas 10 8,2496 Norvegijos krona 10 4,7021 Rusijos rublis 100 8,4939 Šveicarijos frankas 1 2,8633
pokytis
–0,8869 % –0,4325 % –0,7691 % –1,0069 % +0,0141 % +0,7166 % –0,4151 % +0,0518 % –0,3827 %
Vakar Tinklas
A 95
Dyzelinas
Dujos
„Statoil“
5,14
4,79
2,46
„Kvistija“
5,05
4,70
2,43
„Vakoil“
5,14
4,78
2,45
Vid. kaina viso aptarnavimo degalinių tinkluose. Šaltinis: www.degalukainos.lt WTI nafta
„Brent“ nafta
96,35 dol. už 1 brl. 114,28 dol. už 1 brl.
Knygynas, kur susitinka žodžiai ir muzika Rūdninkų knygynas atsilaikė prieš didžių jų tinklų konkurenciją ir atgaivino susi domėjimą vinilinėmis plokštelėmis. Po dvylikos veiklos metų savininkai drąsiai sako neskaičiuoją darbo savaitės dienų.
Lina Mrazauskaitė
l.mrazauskaite@diena.lt
Pasakoti apie šeimos valdomą Rūd ninkų knygyną norisi pradėti neti kėtai – nuo į jį užsukusio lankyto jo, kelioms minutėms nutraukusio pokalbį su vienu knygyno savinin kų Deimantu Vainilka. Sužinojęs, kad knygyno savininkas šiuo me tu bendrauti negali, jis pažadėjo pasisukinėti mieste ir sugrįžti, kai šis bus laisvas. „Tai yra vienas mū sų žmonių, čia perkančių vinilines plokšteles. Jis mėgsta pabendrauti apie muziką. Mūsų knygynas nėra tokia parduotuvė, kur ant darbuo tojų nugarų parašyta „Aš galiu jums padėti“, bet kur darbuotojai tik pa rodo, kurioje pusėje ieškoti prekės. Čia ateinantys žmonės nori, kad su jais kalbėtų ta pačia kalba“, – lan kytojui išėjus sakė D.Vainilka. Knygyno savininkas dienraščiui papasakojo apie knygų ir vinilinių plokštelių derinį knygyne, glau dų ryšį su klientais ir pirmuosius verslo žingsnius. – Kaip ir kada gimė idėja įkur ti knygyną? – Knygynas jau 12 metų priklauso mūsų šeimai, tiesa, šis verslas gi mė truputį spontaniškai. Pirmuo sius žingsnius žengė tėvai, o mes su seseria Karolina į procesą įsi jungėme šiek tiek vėliau. Tiesa, da bar pagrindinius darbus atliekame mes abu. Mes ir sukūrėme dabartinį knygyno veidą, toks jis yra jau šeše rius septynerius metus. Iš pradžių buvo labai sunku, nes manėme, kad reikia turėti visas naujas knygas, kaip daro kiti kny gynai. Tačiau tai yra visiškas sa vęs žlugdymas. Svarbiausia žinoti, kaip norėtum atrodyti. Aišku, už trukome ilgą laiką, kol „nulipdė me“ save. – Kas padėjo formuoti unikalų knygyno įvaizdį? – Kaip reikia įgyvendinti knygyno idėją, truputį pasufleravo kelionės, – iš jų nuolat atsivežame ir idėjų, ir daiktų. Keliaudamas pastebėjau, kad vinilinių plokštelių parduotu vės gyvuoja visame pasaulyje. Ka dangi plokštelių turėjau nuo senų laikų, – kasetes išmečiau, tačiau plokšteles pasilikau, – jomis po
truputį užpildžiau lentynas. Taip pat radome bendraminčių. Nuo šių metų vežtis plokštelių pradėjome labai intensyviai ir kol kas esame vieninteliai Lietuvoje, turintys tokį jų pasirinkimą. Da bar siūlome ir senų plokštelių, ku rias žmonės paprastai perka sau, ir naujų, kurias dovanoja kitiems. Malonu tai, kad žmonės jas dova noja net ir tiems, kurie neturi pa tefono, tačiau labai mėgsta kurią nors grupę. Kartais po pusės metų žmonės ateina ir sako, kad patefo ną jau įsigijo. Taip pat tapti įdomesniems mums padėjo siūloma spauda apie muziką, madą ir pan. iš visos Europos. Tu rime partnerių, kurie padeda žengti koja kojon su visa Europa.
Deimantas Vainilka:
Žmogus, kuris yra tru putėlį reiklesnis mu zikai, taip pat reikliau renkasi ir knygą. – Ar buvo sunku rasti vinilinių plokštelių tiekėjų? – Kai kurie susitarimai su užsienio partneriais užtruko net iki metų. Lietuvos rinka plokštelių ir žurnalų požiūriu juokingai maža – pas mus nėra pasiūlos arba nėra daug žmo nių, galinčių jas įpirkti. Taigi rei kėjo labai argumentuoti savo norą bendradarbiauti: vieni prašė paro dyti savo finansines ataskaitas, kiti patikėjo mūsų didžiuliu noru. – Minėjote, kad buvo ir sunku mų. Ir nenuostabu – juk šalies rinkoje esama didelių knygy nų tinklų. Kaip pavyksta su jais konkuruoti? – Pradžia buvo sunki, nes reikėjo apsibrėžti savo tikslus. Mums ne svarbu, knyga išleista šiandien ar prieš penkerius metus, – svarbu tai, kas joje yra. Todėl mes pradėjo me labai atidžiai atrinkti knygų tu rinį. Pradėjome klausinėti žmonių, kas jiems įdomu, arba žiūrėti, ko kių lankytojų pas mus užsuka. Lie tuvoje gyvenimo tempas labai lėtas – užsienyje jis greitesnis, dėl to ir privalai sekti naujienas.
Atidumas: D.Vainilka pasakojo, kad knygyne nuspręsta nesiūlyti visų naujausių knygų – tik pagal turinį ir
knygyno lankytojų atsiliepimus atrinktas knygas.
– Kai kuriems gali pasirody ti, kad pasiūlyti knygų ir vini linių plokštelių vienoje erdvėje – neįprasta. Kodėl nusprendėte aprėpti abi šias kryptis? – Šios kryptys labai glaudžiai su sijusios. Nes tas žmogus, kuris yra truputėlį reiklesnis muzikai, taip pat reikliau renkasi ir knygą. Ir atvirkš čiai: tas, kuris klausosi geros muzi kos, labiau krapštosi tarp knygų. – Kaip tuomet apibūdintumėte savo klientus? – Vinilinės plokštelės yra bran gios. Tačiau nereiškia, kad jas per ka tik turtingi žmonės. Yra ir žmo nių, kurie atsisako begalės dalykų, kad nusipirktų tam tikrą vinilinę plokštelę. Su šiais žmonėmis rei kia bendrauti, ir tai veža. Knygyne sukasi daugiau ar mažiau tie patys žmonės, o ir nauji ilgam nedingsta. Labai stengiamės, kad būtume įdo mesni ir lankytojai surastų tai, ko ieškojo. Aišku, daugelį dalykų da bar galima surasti internete ir at sisiųsti, bet žmonėms vis tiek nori si tiesiogiai bendrauti. – Matyti, kad su klientais pa laikote artimą ryšį. Ar komu nikacija iš lūpų į lūpas yra be ne svarbiausias būdas pranešti apie savo knygyną? – Šiandien yra ir daugiau bū dų, kaip save reklamuoti, tačiau iš pradžių komunikacija iš lūpų į lū
pas buvo svarbiausia. Verslo pra džia buvo tikrai sudėtinga, o pir mas drąsesnis žingsnis pranešti apie save buvo nusipirkti rekla mos plotą nemokamai platinama me leidinyje. Tai padėjo padidin ti apie mus šnekančių žmonių būrį. Tačiau apskritai mes reklamuoja mės šiek tiek kitaip: jau daug metų kas mėnesį ar du rengiame įvairias jaunų žmonių ar studentų parodas, kuriose jie į gyvenimą prikelia užsi gulėjusius savo darbus. Prieš ket verius ar penkerius metus čia netgi vyko mados parodos atidarymas – toji paroda vėliau pasklido po vi są žiniasklaidą. Ir meninis filmas „Giedrė“ čia buvo filmuojamas. – Galbūt šiandieną jau planuo jate verslą plėsti? – Plėstis į kitą miestą tikrai norė tume. Važiuotume į visus Lietu vos miestus ir miestelius, kurie tu ri senamiesčius. Tačiau problema tai, kad šalyje visi gyvena prekybos centruose. Nežinau, ar mes rastume savo vietą prekybos centre – prisi taikyti galėtume, tačiau, manau, laikysimės siekio būti senamiesčio gyvenimo dalimi. Prieš metus labai norėjome atidaryti knygyną Klai pėdos senamiestyje, bet ten nėra žmonių, todėl reikia investuoti la bai daug pinigų ir laiko. – Tačiau investuoti juk reikėjo ir Vilniuje.
Margaritos Vorobjovaitės nuotr.
– Reikėjo, tačiau išgyventi čia yra palankesnė vieta, – jei žiūrėtume iš komercinės pusės, aplinkui yra vieš bučių. Be to, Vilniuje, kad ir suma žėjusi, išliko senamiesčio kultūra. Kaune ji taip pat gyvesnė, tad ten knygyną atidaryti būtų lengviau. Ži noma, niekada nesakau „niekada“. – Kaip šiandien vertintumėte savo sėkmę? – Net nežinau, kaip matuoti sėkmę: ar pagal malonumą dirbti, ar pa gal tai, kokį komfortą darbas suku ria buityje. Tačiau žinau, kad rytais keliuosi norėdamas eiti į darbą, gy venu neturėdamas ryškaus pojūčio, kuri šiandien savaitės diena, – pir madienis man nesiskiria nuo sek madienio. Be to, darbas yra geras tobulėjimo variklis. Mes labai daug skaitome ir klausomės muzikos, – aš beveik visas čia esančias plokš teles esu išklausęs, – tačiau jaučiu, kad to nepakanka. – Grįžkime į gana tolimą praei tį. Ar prisimenate, kokios buvo pačios pirmos į jūsų lentynas atkeliavusios knygos? – Atsimenu, kad turėjome didžiu lę Agathos Christie knygų kolekci ją. Keista – pradžia buvo tokia su dėtinga, kad šie dalykai man net neužsifiksavo atmintyje. Nors da bar nesunkiai galėčiau pasakyti, kokių plokštelių turėjome prieš še šerius metus.