6
pirmadienis, rugsėjo 3, 2012
nuomonės
Vytį gali susigrąžinti baltarusiai?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
Tautos litai – graužikams
Saulius Pocius
J
ei biurokratas jums sako, kad vals tybė neturi pinigų, žinokite: jis meluo ja. Suprantama, kanceliarijų graužikai negal i pasakyti tiesos, nes tai nenau dinga jų kastai, kur ios vėžio pag raužta mo ralė skleidžia tokią puvėsių smarvę, kokia ne dvokė net išgama Žanas Batistas Grenujis iš P.Süskindo romano „Kvepalai“. Pin igų valstybėje yra. Ir net per daug. Bėda – ne pinigų sumos, o jų paskirstymo anach ronizmai. Tai byloja ir pastarąją savaitę ošęs skandalas dėl renovacijos mil ijonų, už ku riuos, kaip nušvito biurokrat ijos gyv ių sme genyse, reik ia pirkt i sraigtasparn ius. Gal i ma net pamanyti, kad valstybę valdo ne sė brų „chebrytė“, o anarchistų vadas Nestoras Machno, pagarsėjęs polinkiu šaudyti ant sie nos nutūpusias muses.
Gal tauta kaip nors gali apsieiti be visų tų perteklinių etatų, kurių ministerijose priviso kaip utėlių. Mes tur ime šventų poreik ių, kur iems tų li tų visada pakako ir pakaks. Pavyzdž iui, val din inkų algoms ir priedams. Visa tai moka ma tvark ingai ir laik u. Ne taip, kaip priva čiajame sektor iuje, – kai užd irbama. O ir tų vald in ink ijos gaujų valst ybės inst it ucijose ryšk iai per daug. Vien min ister ijose tarps ta net 54 ministrų patarėjai ir padėjėjai. Šia me biurokrat ij os veislyne sus is luoksn ia vo dar ir sava hierarchija: yra paprast i pa tarėj ai, o brang iau mok am i – vyr iaus ie ji. Žodž iu, lygesn i tarp lyg ių. Tarp šių etat i nių „laisvo oro direktor ių“ yra įvair iasp al vių asmenų ir net asmenybių. Kyla klau simas, ką jie vis i ten veik ia? Pav yzdž iui, ką vidaus reikalų ministrui gali patarti buvęs stambiaplokščių namų detal ių gamyklos ce cho viršin inkas? Yra, suprantama, ir įsidėmėtinų išimčių. Kler kų, negal inčių atsiplėšti nuo darbo. Pavyzd žiui, susisiek imo min istro patarėjas Mart y nas Čerkauskas darbuojasi ir per savo vestu ves. Net atostogaudamas Graik ijoje ministe rijos pažiba neiškenčia nespinduliavęs įžval giais nurodym ais smulk ies iems pavald i niams. Pavydėt inas uolumas, vertas garbės lentos ir dar vienos labai geidž iamos premi jos „į rankas“. Tik gal tauta kaip nors gali apsieiti be visų tų orių nurodymų? Ir tų perteklinių etatų, kurių minister ijose priviso kaip utėlių. informacija:
302 250
L
ietuvoje vykstant disku sijoms dėl platesnio is torinės vėliavos su Vy čiu naudojimo, Vilniaus universiteto istorijos profesorius Alfredas Bumblauskas teigia, kad Vytį kaip savo simbolį gali susi grąžinti ir Baltarusija, kurios re žimas ima labiau gręžtis į Lietu vos Didžiosios Kunigaikštystės (LDK) paveldą. „Be abejo“, – taip istorikas atsakė į BNS klausimą, ar Balta rusijos herbu netolimoje ateity je vėl gali tapti Vytis. „Yra baltarusių, kurie ma no, kad Lietuva ilgai nedėkin gai elgėsi jų atžvilgiu. Jiems, net Lietuvos draugams, kai kurie mūsų autoriai, akademikai yra už borto. Jie mano, kad lietuviai prieš baltarusius pasiuntė aka demikus, kad suniekintų Balta rusiją, nes baltarusių vaidmuo LDK buvo daug rimtesnis, ne gu lietuviai paišo“, – kalbėjo is torikas.
Įsivaizduokite, jei kada nors Balta rusijos Rada susi telkia ir paskelbia, kad ji ne Baltarusi ja, o Litva. Ir ką Lie tuva darytų?
Pasak A.Bumblausko, verta pripažinti, kad baltarusių vaid muo Lietuvoje įvertintas nepa kankamai, – istoriko žodžiais, lietuviai į LDK istoriją žiūri vie na akim, o ne dviem, ir užmirš ta, pavyzdžiui, kad pusė Vilniaus buvo baltarusiškas. Kita vertus, A.Bumblausko teigimu, Baltaru sija perlenkia lazdą visiškai į kitą pusę, kai Lietuvos istoriją vadina tik Žemaitijos istorija. „Įsivaiz duokite, jei kada nors Baltarusi jos Rada susitelkia ir paskelbia, kad ji ne Baltarusija, o Litva. Ir ką Lietuva darytų? Ir ką darytų
L
ietuvos finansų minis terija parengė konstitu cinį įstatymą, kuriame numatant subalansuoto biudžeto taisyklę būtų įvykdytas ES fiskaliniame pakte prisiimtas įsipareigojimas. Ministerijos nuomone, šiemet kovą ES vadovų pasirašytą ir bir želį Lietuvos Seimo ratifikuotą sutartį būtų galima įgyvendin
tie, kurie rėkia prieš LDK Vytį? Įsivaizduokite, baltarusiai pasi vadina Litva ir sako: o jūs esa te pavogę mūsų pavadinimą“, – svarstė A.Bumblauskas. „Daug kas piktinasi, kam rei kia istorinės vėliavos – juk rau dona. Kita vertus, kaip kitaip pa demonstruosi ryšį su LDK? Jeigu piktinamės, tai piktinkimės ir LDK, ar taip?“ – kalbėjo profe sorius. Vytis kaip Baltarusijos nacio nalinis herbas buvo panaikintas po tarptautinių standartų neati tikusio 1995 m. referendumo, ku rį inicijavo į valdžią atėjęs Aliak sandras Lukašenka. Vis dėlto pastaruoju metu, pasak A.Bumb lausko, A.Lukašenkos režimas keičia požiūrį į LDK.
„Sakyčiau, kad keturi iš pen kių istorikų yra įsitikinę bal tarusišku LDK pobūdžiu. Ilgai atrodė, kad A.Lukašenka tai pri stabdo. Bet dabar ši koncepcija jau yra ir oficioziniuose Baltaru sijos laikraščiuose. Tendencijos tokios. A.Lukašenka juk viską gali, kai jam reikės, jis gali apsi ginkluoti šia koncepcija“, – sa kė A.Bumblauskas. XIV a. lietuvių kunigaikščio Algirdo valdymo metais LDK iš siplėtus iki Juodosios jūros, Lie tuva tapo dvilypė – apėmė etni nes pagoniškas lietuvių žemes ir gausesnes gyventojų stačiatikiš kas senrusių žemes. Jose pamažu susiformavo atskira nuo Mask vos rusų LDK slavų rusėnų tau ta, iš kurios vėliau atsirado šiuo
Kęstučio Vanago (BFL) nuotr.
laikinės baltarusių ir ukrainiečių tautos. Be to, lietuviai užimtose žemėse rado raštiją, kurios patys dar neturėjo, ir LDK rašto kalba tapo rusėnų – baltarusių ir uk rainiečių protėvių – kalba. Šiuo metu istorinę vėliavą privalu iškelti virš Lietuvos val dovų rūmų Vilniuje, Trakų pily je ir Karo muziejaus skverelyje Kaune. Grupė Seimo narių siūlo vėliavą kelti Lietuvos karaliaus Mindaugo karūnavimo dieną – liepos 6-ąją ir Žalgirio mūšio dieną – liepos 15-ąją. Istorinės vėliavos su Vyčiu prototipas – per 1410 m. Žalgi rio mūšį Lietuvos Didžiosios Ku nigaikštystės kariuomenės nau dotos vėliavos. KD, BNS inf.
ti priėmus Ūkio stabilumo ir aug im o taisykl ių konst it u cinį įstatymą. ES fiskalinis pa ktas buvo sukurtas reaguojant į skolų krizę euro zonoje. Jį pa sirašiusios 25 valstybės sutiko įsipareigoti siekti, kad biudže to struktūrinis deficitas nevir šytų 0,5 proc. bendrojo vidaus produkto, jei nėra nepaprastųjų aplinkybių.
Sutartis, prie kurios neprisi jungė britai ir čekai, taip pat nu mato sankcijas taisyklių nesilai kančioms šalims. Pagal Finansų ministerijos siūlymą įsipareigojimams už tikrinti būtų steigiama Biudžeto politikos kontrolės institucija. Pagal projektą jos vadovą pen keriems metams, bet ne daugiau kaip dviem kadencijoms iš eilės,
skirtų Seimas Respublikos prezi dento teikimu. Fiskalinis paktas įsigalios, jei jį ratifik uos 12 euro zonos ša lių. Lietuvos valdžios atsto vai ratifikuodami sutartį teigė, jog įsipareigojimų prisiėmimas pasiųstų žinią tarptautinėms rinkoms, kad taupymo politika bus tęsiama. KD, BNS inf.
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė. reklamos skyrius:
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis „Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė Vyr. redaktoriaus pavaduotojai: Arūnas Andriuškevičius – 302 252 Violeta Juodelienė – 302 260
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
pastaruoju metu baltarusiai esą kitaip žvelgia į LDK istoriją.
Finansinę drausmę bando įvesti įstatymu
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
Pok yč iai: Vytis kaip Baltarusijos nacionalinis herbas buvo panaikintas 1995 m., tačiau
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244