10
pirmADIENIS, rugsėjo 3, 2012
12p.
Klasių interjerai keičiasi.
namai
namai@diena.lt Redaktorė Vereta Rupeikaitė
Kas dvejus metus Kaune renkama gražiausiai tvarko ma daugiabučio na mo teritorija. Titu lus dažniausiai pel no keli entuzias tai, mylintys auga lus. Vis dėlto specia listai pasigenda vi sokeriopos kiemo kokybės.
Kruopštu: Partizanų gatvės 70-ojo namo kieme augalai prižiūrimi nepriekaištingai.
Ne vien gėlynai puošia daugiabu Vereta Rupeikaitė
v.rupeikaite@kaunodiena.lt
Dalyvauja ne visos seniūnijos
Kaune yra daugybė išradingai tvar komų kiemų, bet ne visi jie pa puola į juos vertinančiųjų akira tį. Šiemet finaliniame gražiausios Kauno miesto aplinkos konkur so etape dalyvauja 12 daugiabu čių namų bendrijų ir 19 privačių sodybų. Kandidatus savivaldybės organizuojamam konkursui patei kė seniūnijos, kurių iš viso Kaune yra 11. Šilainių seniūnija apskritai at sisakė dalyvauti konkurse. Šilai nių seniūno pavaduotojas Donatas Čiuderis paaiškino, kad interneto svetainėje gyventojai buvo kvie čiami siūlyti gražiausiai tvarko mas savo ar kaimynų teritorijas, taip pat buvo raginami tai dary ti ir seniūnaičiai. Nė viena sody ba ar daugiabučio namo teritorija nebuvo pasiūlyta, todėl seniūni ja, pasak D.Čiuderio, neturėjo ko pateikti. Kai kurios seniūnijos pateikė tik gražiausias sodybas arba tik dau giabučių namų bendrijas. „Gra žiausių sodybų pavyzdžių neteikė me, nes sodybos per daug uždaros,
praeiviai už tvorų esančio grožio nemato“, – pagrindė Eigulių se niūnijos vyriausiasis specialistas Jurgis Maceina. Kai kurie daugiabučių kiemai jau ne pirmus metus pretenduoja tapti gražiausi, tačiau atsiranda ir naujų kruopščiai tvarkomų teritorijų prie gyvenamųjų namų. Gražu, kas racionalu
Daugelis daugiaaukščių namų yra seni, standartiniai, todėl, kaip pa stebi Eigulių seniūnijos atstovas J.Maceina, ypatingų aplinkos tvar kymo sprendimų gyventojai neiš radinėja, tiesiog tvarko, gražina sa vo gyvenamąją aplinką. J.Maceinos įsitikinimu, ne vien augalai nulemia aplinkos kokybę. Todėl į konkurso finalininkų sąra šą Eigulių seniūnija pasiūlė nau jos statybos daugiabutį Ukmergės gatvėje, kurio kieme nėra nė vie no žydinčio augalo. Nedidelis kie mas apjuostas tvora, didžiąją jo dalį dengia asfaltas. Tik viename namo gale likęs žalios vejos plote lis, kuris apstatytas įrenginiais vai kams ir suoliukais. „Šis namas turi suformavęs že mės sklypą. Gyventojai turi ir vai kų žaidimų, ir automobilių stovė
jimo aikšteles. Mano supratimu, ne augalai nulemia teritorijos tvarką. Sutvarkyta prie šio namo taip, kaip galėtų būti prie visų daugiabučių. Po to jau galima kalbėti apie papil domą grožį“, – komentavo seniū nijos atstovas.
Daugiabučių namų gyventojai, jei aplink jų namą nėra sufor muota detaliojo pla no, turėtų tvarkyti te ritoriją 20 m atstumu nuo namo lauko sienų.
Kiemą saugo kameros
Maždaug prieš septynerius metus statyto Ukmergės gatvės 9A namo bendrijos vadovas Tadas Vabalas pripažino, kad jo kaimynai kieme neužsiima gėlininkyste, kai kurie žmonės yra pakabinę žydinčių au galų ant fasado, prie savo langų. Patvoryje pasodinta tujų, kurios ateityje turėtų tapti gyvatvore.
Teritoriją tvarko samdyta valyto ja, o veją šienauja pats pirmininkas. Tiesa, už tai jis gauna atlygį. Periodiškai būna skelbiamos tal kos, per kurias visi gyventojai kvie čiami prisidėti prie aplinkos puo selėjimo. Ir ne tik savo kiemo, bet ir kitapus tvoros. Žaliojoje zonoje jau anksčiau buvo keletas įrenginių vaikams, o prieš metus jų atsirado dar dau giau. Pirkti vaikams apie 15 tūkst. litų kainuojančias karstynes, sū puokles ir kitus įrenginius nu sprendė dauguma bendrijos narių, nors buvo ir tokių, kuriems ši min tis nepatiko. Vaik ų žaid im ų aikštel ė įrengta pan aud ojant sukauptas bendr i jos lėš as. Pas itaiko, kad paž ais ti užs uka vaikai iš kit ų kiem ų. Bendr ij os vad ovas tik in o, kad jie neišvarom i, jei įreng in ių ne niokoja. Be to, kad teritorija aptverta, ją saugo ir vaizdo stebėjimo kameros. Kiekvienas gyventojas gali stebė ti per savo televizorių, kas vyksta vienoje ar kitoje kiemo vietoje. Kai kurie tėvai, juokėsi pašnekovas, taip netgi prižiūri žaidimų aikšte lėje žaidžiančias ūgtelėjusias savo atžalas.
Vis dėlto ir naujam namui rei kia turėti atliekamų lėšų įvairiems bendriems reikalams, juos tenka išleisti ne vien aplinkai. „Tai sta tybininkų brokas išlenda, tai dar kas nors, būna einamųjų reikalų“, – tarstelėjo T.Vabalas. Nelegalioms aikštelėms – atlaidūs
Seniūnijos atstovo J.Maceinos nuomone, gyventojai pirmiau sia turi suvokti, kad tai jų kiemas, kad jie patys, o ne kas kitas turė tų juo rūpintis. Vis dėlto dauguma daugiabučių yra supami valstybi nės žemės, nėra parengtų detalių jų planų. Dabar gėlių ir kitų augalų sodi nimas, šienavimas valstybiniame kieme nelaikomas savivale, bet priešingai, prievole. Pasak J.Ma ceinos, Kauno miesto tvarkymo ir švaros taisyklėse yra įrašytas pa pildymas, kad daugiabučių namų gyventojai, jei aplink jų namą nė ra suformuota detaliojo plano, tu rėtų tvarkyti teritoriją 20 m atstu mu nuo namo lauko sienų. „Lyg ir leidžiama sodinti gėles, tik negalima keisti žemės paskir ties“, – svarstė J.Maceina. Kadangi namai neturi detaliųjų planų, gėlės ir kiti augalai dažniau