2012 05 11 Vasaros gidas

verta pamatyti

49

11

gy­ny­bi­nių bokš­tų sau­go­jo pi­lį. Šian­dien res­tau­ruo­ti ke­tu­ri pi­lies bokš­tai.

sy­bi­nės de­le­ga­ci­jos iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių, čia pa­si­ra­šo­mos svar­bios tarp­vals­ty­bi­nės su­tar­ tys. Į pi­lies is­to­ri­ją įra­šy­ti gar­ bin­gi sve­čiai: Da­ni­jos ka­ra­lie­nė Mar­ga­re­tė II, Šve­di­jos ka­ra­lius Kar­las XVI Gus­ta­vas su ka­ra­ lie­ne Sil­vi­ja, Es­ti­jos, Grai­ki­jos, Is­lan­di­jos, Ka­zachs­ta­no, Lat­ vi­jos, Len­ki­jos, Ma­ke­do­ni­jos, Ru­mu­ni­jos, Slo­vė­ni­jos, Uk­rai­ nos, Ki­ni­jos pre­zi­den­tai, ki­tų už­sie­nio ša­lių prem­je­rai, mi­ nist­rai bei dip­lo­ma­tai.

1430 m. sa­los pi­ly­je mi­rė Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Vy­tau­tas. Po jo mir­ties pi­li­mi nau­do­ta­si vis re­čiau. Pa­ki­tus ka­ria­vi­mo tech­ni­kai ir bū­dams bei išau­gus Vil­niui, XVI a. pra­ džio­je Sa­los pi­lies reikš­mė su­ men­ko. XVI a. ant­ro­jo­je pu­sė­je Len­ki­jos ir Lie­tu­vos vals­ty­bės val­do­vas Žy­gi­man­tas Au­gus­tas Sa­los pi­ly­je ke­ti­no įreng­ti va­ sa­ros re­zi­den­ci­ją, ta­čiau šio su­ ma­ny­mo neį­gy­ven­di­no. 1655 m. va­sa­rą, vyks­tant ne­sėk­min­ gam ka­rui su Ru­si­ja ir Šve­di­ja, Iva­no Zo­lo­to­ren­kos ka­zo­kams užė­mus Tra­kų mies­tą, Sa­los

pi­lis bu­vo ap­griau­ta. 1953 m. pra­si­dė­jo komp­lek­si­niai pi­lies res­tau­ra­vi­mo dar­bai.

1962 m. pa­gal ar­chi­tek­to B.Krū­mi­nio pro­jek­tą bu­vo at­ sta­ty­ti Ku­ni­gaikš­čių rū­mai su don­žo­nu, o 1987 m. baig­ti res­ tau­ruo­ti pa­grin­di­niai prieš­pi­ lio ob­jek­tai (ar­chi­tek­tas S.Mi­ ku­lio­nis ). 1962 m. Sa­los pi­lis per­duo­ta Tra­kų is­to­ri­jos mu­ zie­jui. Čia įreng­tos eks­po­zi­ ci­jos, vei­kia pa­ro­dos, vyks­ta ren­gi­niai. Mu­zi­kos ger­bė­jus trau­kia Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro va­sa­ ros se­zo­nai Tra­kų sa­los pi­ly­je, se­no­sios mu­zi­kos an­samb­lių kon­cer­tai. Kas­met pa­si­gro­žė­ti pi­li­mi at­vyks­ta dau­giau kaip 350 tūkst. žmo­nių.

res­tau­ruo­ti ke­tu­ri pi­lies bokš­ tai. Po 1430 m. Pu­sia­sa­lio pi­ly­ je re­zi­da­vo Lie­tu­vos di­die­ji ku­ ni­gaikš­čiai Švit­ri­gai­la ir Žy­gi­ man­tas Kęs­tu­tai­tis. Žy­gi­man­ tą Kęs­tu­tai­tį 1440 m. ko­vo 20 d., Ver­bų sek­ma­die­nį, Pu­sia­sa­ lio pi­lies var­tų bokš­te są­moks­ li­nin­kai nu­žu­dė. Šio­je pi­ly­je 1503 m. bu­vo įka­lin­ti Mask­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio pa­siun­ ti­niai. Lem­tin­gai­siais 1655 m. pi­lis bu­vo su­griau­ta ir ne­beats­ ta­ty­ta. Tik XIX a. ant­ro­je pu­ sė­je su­si­rū­pin­ta pi­lies būk­le,

Vyks­ta ri­te­rių ko­vos

Ma­no­ma, kad ki­tą Tra­kų – Pus­ia­sa­lio pi­lį pa­sta­tė Kęs­tu­ tis. Čia bu­vu­sius že­mės ir me­ džio konst­ruk­ci­jų įtvir­ti­ni­mus XV a. pra­dė­ta keis­ti mū­ru. Pi­lis baig­ta sta­ty­ti val­dant Vy­tau­ tui, 1414–1430 m. Pi­lį sau­go­jo 11 gy­ny­bi­nių bokš­tų. Šian­dien

Ob­jek­tas: Užut­ra­kio dva­ras – vie­na lan­ky­ti­nų Tra­kų vie­tų.

Gar­si­na Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las

Dar vie­nas ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ ras Tra­kuo­se – Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ap­lan­ky­mo baž­ny­čia.

1409 m. Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­ gaikš­tis Vy­tau­tas fun­da­vo Tra­ kų pa­ra­pi­nę baž­ny­čią. Baž­ny­ čia bu­vo go­ti­ki­nio sti­liaus. XVII a. pra­džio­je Vil­niaus vys­ku­pas Eus­ta­chi­jus Va­la­vi­čius baž­ny­ čią per­sta­tė. 1655 m. per ka­rą su Ru­si­ja baž­ny­čia bu­vo ap­griau­ta, vė­liau at­sta­ty­ta. 1718 m. baž­ny­ čia re­konst­ruo­ta. Jos fa­sa­dams su­teik­ta ba­ro­ko bruo­žų, ba­ro­ko bruo­žų įga­vo ir baž­ny­čios in­ter­ je­ras. Baž­ny­čia gar­si Tra­kų Die­ vo Mo­ti­nos pa­veiks­lu. Ma­no­ma, kad pa­veiks­las nu­ta­py­tas Kons­ tan­ti­no­po­ly­je 1123 m. ir 1390 m. im­pe­ra­to­rius Ema­nue­lis II Pa­ leo­lo­gas pa­do­va­no­jo jį Vy­tau­ tui. XVIII a. pra­džio­je po­pie­žius Kle­men­sas XI vai­ni­ka­vo pa­ veiks­lą auk­si­ne ka­rū­na.

trakai

Di­dy­bė: Lie­tu­vos ir Tra­kų pa­si­di­džia­vi­mas – Gal­vės eže­re stūk­san­ti Sa­los pi­lis.

pra­si­dė­jo res­tau­ra­vi­mo dar­bai. Šian­dien Tra­kų pu­sia­sa­ lio pi­lis la­biau­siai gar­sė­ja bir­ že­lį ir rugp­jū­tį vyks­tan­čio­mis vi­du­ram­žių šven­tė­mis, per ku­rias at­gims­ta vi­du­ram­žių mies­to gy­ve­ni­mas su jo ama­ tais, pre­ky­ba, ri­te­rių ko­vo­ mis. Dve­ji laip­tai ve­da į aukš­ čiau­sią Pu­sia­sa­lio pi­lies vie­tą – Au­kų kal­ną. Pa­sak le­gen­dos, ant jo vy­ko pa­go­niš­kos apei­ gos, bu­vo au­ko­ja­ma die­vams.

XX a. ant­ro­je pu­sė­je Au­kų kal­ ne ras­tos XV a. pra­džio­je ne­ baig­tų sta­ty­ti rū­mų lie­ka­nos.