Issuu on Google+

Viskas, ką reikia žinoti 2012 m. vasarą

Poilsiautojo atmintinė: žemėlapiai, susisiekimas, bilietų kainos, rinkliavos

Kurortų pasididžiavimas:

Lietuvos turizmo

plėtrai pinigų negailima

dvasaros renginiai

Klaipėdoje, Palangoje, Neringoje, Druskininkuose, Birštone, Trakuose

Liepa

Pažinti šalį dviračių takais ir unikaliais maršrutais

Didieji

Birželis

Įžymybės dievina atostogas gimtinėje

Rugpjūtis

įspūdingas kraštovaizdis, gamtos kūriniai, architektūros šedevrai

GeguŞės 30 d. 18 val.

Fotografijos parodos atidarymas Festivalio 18-ojo gimtadienio proga „18 jazz’o akimirkĹłâ€œ. Autoriai: Asta Esu ir Vytautas Petrikas (AV fotografija). Baroti galerija (AukĹĄtoji g. 1)

2012 m. birĹželio 1 d., penktadienis 17 val.

„LiteratĹŤrinis dĹžiazas: poezijos bliuzas“ LiteratĹŤros ir istorijos vakaras su vedÄ—ju – raĹĄtininku Linu PoĹĄka KlaipÄ—dos I. SimonaitytÄ—s bibliotekos kiemelyje (H.Manto 25)

18.30 val.

KlaipÄ—dos m. senosios piliavietÄ—s teritorijoje Festivalio atidarymo ceremonija.

19 val.

KlaipÄ—dos Teatro aikĹĄtÄ—je Secret Swing Society (Lietuva, Islandija, Olandija) The Franck Ash Band (Anglija) AKAGA (Bulgarija) „Thoughts Aloud“ (Kaliningradas)

00.30 val.

KLAIPÄ–DOS DĹ˝IAZO FESTIVALIS YRA SOCIALIAI ATSAKINGAS IR PRISIDEDA ORGANIZUOJANT: Vilties bÄ—gimo renginius ĹĄv. PranciĹĄkaus onkologijos centro statybai remti GeguŞės 17 d. 18 val. Labdaros koncertas „MUZIKA GYDO.“ Psalmes ir giesmes atliks ArĹŤnas ir Lina Raudoniai. Ĺ v. PranciĹĄkaus AsyĹžieÄ?io koplyÄ?ioje KlaipÄ—doje (SavanoriĹł g. 4) GeguŞės 20 d. 14.30 val.

VILTIES BÄ–GIMO BAIGIAMASIS KONCERTAS KlaipÄ—dos Vasaros koncertĹł estradoje. KlaipÄ—dos diksilendas, Old City Band, Steponas Zonys, grupÄ— „Karo stovis“, Funk In, Jurij Veklenko su grupe, „Jam studijos“ lindyhopo ĹĄokÄ—jai. GeguŞės 31 d. 19 val. Labdaros koncertas „AkustinÄ—s spalvos.“ Linas Ĺ virinas ir grupÄ—. ĹĄv. PranciĹĄkaus AsyĹžieÄ?io koplyÄ?ioje KlaipÄ—doje (SavanoriĹł g. 4)

FESTIVALIO MECENATAS

DvasinÄ—s pagalbos jaunimo centro organizuojamÄ… vaikĹł gynimo dienos renginÄŻ „Savanoriai vaikams“ 2012 m. birĹželio 1 d. 12.00-13.00 Ĺ v. MiĹĄios Marijos Taikos KaralienÄ—s baĹžnyÄ?ioje. 13.30-15.00 PieĹĄimas, ĹĄokis, estafetÄ—s, muzikiniai pasirodymai vaikams ir su vaikais Atgimimo

aikĹĄtÄ—je. 15.00 -16.00 Jaunimo grupiĹł koncertas Ĺ vyturio menĹł doke (Naujoji uosto g. 3).

GENERALINIS RÄ–MÄ–JAS

Jam session (Ĺ vyturio menĹł doke, Naujoji uosto g. 3)

2012 m. birĹželio 2 d., ĹĄeĹĄtadienis 17 val.

„LiteratĹŤrinis dĹžiazas: poezijos bliuzas“ G. Grajausko „SusikalbÄ—jimai. DĹžiazas ir poezija“. KlaipÄ—dos I. SimonaitytÄ—s bibliotekos kiemelyje (H. Manto 25)

18 val.

KlaipÄ—dos Teatro aikĹĄtÄ—je Brazz Brothers (Norvegija) Igor Butman ir Kauno Bigbendas (Rusija, Lietuva) Niki Haris & International Band (JAV, LT, LV) Candy Dulfer & Band (Olandija)

00.30 val.

Jam session (Ĺ vyturio menĹł doke, Naujoji uosto g. 3)

2012 m. birĹželio 3 d., sekmadienis 18 val. KlaipÄ—dos Teatro aikĹĄtÄ—je Old City Band (Lietuva) E. JonaviÄ?iaus projektas (Lietuva) gbendas (Latvija) Jussendo ir Latvijos NAF bigbendas Swing Kids (Vokietija)

www.jazz.lt

RÄ–MÄ–JAI

DIDIEJI RÄ–MÄ–JAI

INFORMACINIAI RÄ–MÄ–JAI

BIÄŒIULIAI

,$

(0

VIEĹ BUÄŒIAI

PRELIUDIJA

6<

$1

%$ 6

9,

/ 1 , 8 6  / , 7

+8

Klaipėda – NAUJOJO Orleano fenomenas Lietuvoje

festivalis

Pojūtis: kasmet per Klaipėdos pilies džiazo festivalį Teatro aikštėje tvyro ypatinga atmosfera.

Kasmet birželio pirmąjį savaitgalį Klaipėda skęsta džiazo jūroje. Tris dienas po atviru dangumi miesto Teatro aikštėje sklinda džiazo melodijos – įvairiausių kultūrų, stilių bei atlikimo subtilybių. Klaipėdos pilies džiazo festivalis – vienas didžiausių žiūrovams nemokamų renginių visoje rytinėje Europos dalyje, kurio programoje pasirodė ir, tikime, dar pasirodys daug pasaulio ir Europos džiazo ir „world“ muzikos žvaigždžių. Prieš aštuoniolika metų pradėjęs organizuoti džiazo festivalį tuo metu net negalėjau pagalvoti, kad renginys sulauks pilnametystės ir taps aukšto lygio festivaliu, kuriuo gali didžiuotis ne tik Klaipėda, bet visa Lietuva. Šiuo metu kaimyninėse šalyse vykstantys festivaliai mums išreiškia didžią pagarbą ir slaptą pavydą, kad pajėgiama pakviesti tokius pasaulinio masto džiazo korifėjus kaip „Tower of Power“, „Earth Wind

& Fire featuring the Al Mckay Allstars“, Calle Sol, Toots Thielemans, Eric Marienthal, Joe Sample, Randy Crawford, Mike Mainieri, Hiram Bulock ir daugelį kitų. Jau aštuntus metus iš festivalio vairą perėmusi mano žmona Inga Grubliauskienė deda visas pastangas, kad savo profesionalumu ir išskirtinumu renginys garsintų tiek uostamiestį, tiek Lietuvą. Klaipėdos džiazo festivalio moto „Gera muzika – geriems žmonėms“ teigia, kad festivalis tiki, jog gera muzika daro žmones geresnius. Dažnas, nors kartą apsilankęs festivalyje, pabrėžia, kad festivalio metu Teatro aikštėje tvyro šilta, jauki atmosfera, kad festivalis turi neįtikėtiną, užburiančią aurą,

Padžiazuokime birželio 1—3 dienomis Teatro aikštėje! Vytautas Grubliauskas, festivalio įkūrėjas, dabartinis Klaipėdos meras Inga Grubliauskienė, festivalio vadovė raginančią sugrįžti ir kitąmet. Per tuos aštuoniolika metų drauge su festivaliu užaugo kelios kartos ir džiugu matyti, kad kadaise buvę jaunieji klausytojai šiandien į koncertus ateina jau su savo vaikais. 2012 metų birželio 1–3 dienomis XVIII KLAIPĖDOS PILIES DŽIAZO FESTIVALIS Lietuvos ir Klaipėdos meninę orbitą vėl nušvies ryškių pa-

saulinio lygio džiazo ir „world music“ svečiais. Festivalis didžiuojasi šiemet galėdamas pristatyti tokius pasaulinio lygio džiazo perlus, kaip Candy Dulfer (Olandija), Niki Haris (JAV) ir Igor Butman (Rusija), „The Brazz Brothers“ (Norvegija) ir daugelį kitų. Visi šie muzikantai yra neeilinio talento ir itin vertinami pasaulio scenose.

3

4

festivalis

Ir visa tai yra Džiazas: gera muzika − geriems

Igoris Butmanas (Rusija)

I

goris Butmanas – saksofono virtuozas, dirigentas, ryškiausia džiazo žvaigždė Rusijoje. Dar būdamas SSRS I. Butmanas buvo kviečiamas groti į didžiausius Amerikos džiazo festivalius bei koncertuoti su garsiausiais amerikiečių muzikantais. Iki šiol jis yra džiazo tiltas tarp Maskvos ir Niujorko.

Rolandas Viršilas „Švyturio“ vadovas:

Candy Dulfer & Band (Olandija)

C

andy Dulfer, džiazo virtuozė, alto saksofonininkė kilusi iš garsios olandų muzikų šeimos. Ji nuolat sulaukia prestižinių JAV „Grammy“ apdovanojimų komisijos dėmesio ir garsių atlikėjų pripažinimo. Į koncertinius turus ją kvietė Madona, Prince bei daugelis kitų. Jos atlikimas trykšta ryškia charizma bei žavinčia aistra, sprogstama energija ir užkrečiančiu optimizmu.

Kauno bigbendas (Lietuva)

K

auno bigbendas aktyviai dalyvauja miesto ir šalies muzikiniame gyvenime, džiazinę kultūrą skleidžia ir už Lietuvos ribų. Su orkestru bendradarbiauja geriausi Lietuvos džiazo instrumentalistai ir vokalistai. Plati bigbendo stilistinė skalė – nuo džiazo klasikos iki šiuolaikinių džiazo kompozicijų.

– „Švyturys“, Klaipėda ir džiazas – neatskiriami. Juos visus vienija tas pats laisvės pojūtis, leidžiantis atsiskleisti nerimastingai žmogaus sielai, išlaisvinantis ją iš kasdienybės ir rutinos. Klaipėdos džiazo festivalis yra aukščiausio lygio džiazo bendraminčių sambūris, kasmet savo svinguojančia energija užkrečiantis visą miestą. „Švyturiui“, kaip tikram klaipėdiečiui, yra garbė būti kartu ir prisidėti prie šio festivalio organizavimo.

Ričardas Kiaurakis UAB „SBA baldų kompanijos“ generalinis direktorius:

Pilies džiazo festivalis yra kur kas daugiau nei jame koncertuojančios žvaigždės. Nevaržomo kūrybiškumo, laisvės, vieningumo dvasia, užliejanti Klaipėdą festivalio metu – tai yra tikrasis džiazas, įtraukiantis visus ir padarantis šį renginį išskirtinį. Kurkime kartu, improvizuokime drauge, nebijokime būti kitokie ir tvirtai ženkime pirmyn pasirinktu keliu!

Leif A.Ulland

Norvegijos ambasadorius:

– Šiais metais festivalio rėmėjai – Norvegijos ambasada ir NorvegijosLietuvos įmonė „Fiskerstrand BLRT“ – nusprendė į Klaipėdos festivalį pakviesti vieną geriausių Norvegijos grupių „Brazz Brothers“. Esu tikras, kad ši grupė sulauks entuziastingo palaikymo.

„The Brazz Brothers“ (Norvegija)

P

er pastaruosius metus norvegų varinių pučiamųjų instrumentų ansamblis „The Brazz Brothers“ sėkmingai įsisuko į Europos muzikinę sceną. Muzikantai virtuoziškai bei su spontanišku humoru išryškina naujovišką ir įdomų varinių pučiamųjų instrumentų skambesį. Publika juos dievina, o jų pasirodymai ir įrašai susilaukė stulbinančio kritikų įvertinimo.

www.jazz.lt

festivalis

žmonėms Teisutis Matulevičius UAB „Pamario dvaras“ savininkas:

– Džiazas man – intelektualus „tūsas“. Ne piktų, ne zirzlių, o norinčių padėti kitiems žmonių suėjimas. Dėl to aš gyvenu čia – Klaipėdoje.

„The Secret Swing Society“ (Lietuva, Islandija, Olandija)

E

nergingi ir žaismingi „The Secret Swing Society“ visus užkrės svingu. Daugiau nei metus jie skleidė seną gerą džiazą skirtinguose Europos kampeliuose. Ši tarptautinė draugija susikūrė narių muzikinių studijų Amsterdame metu.

Niki Harris & International Band (JAV, Lietuva, Latvija)

N

iki Harris – „Grammy“ apdovanojimui nominuoto pianisto Gene Harris dukra. Nuo 1987 m. iki 2003 m. buvo geriausiai žinoma kaip viena Madonos pritariamųjų vokalisčių. 2004 m., įrašiusi džiazinės muzikos diską drauge su tėvu, ji nusprendė pasirinkti solinę karjerą. Jos dangiškas balsas paliečia kiekvieną širdį. Šis koncertas bus tikra dovana ir nepaliks ne vieno abejingo.

E.Jonavičiaus projektas (Lietuva)

K

ūriniai, kurie skambės šiame projekte, atspindi temas, kuriomis bandyta įprasminti pamario kultūrą ir iškilias asmenybes. Koncerte Eugenijui talkins puikūs Klaipėdos džiazo muzikantai: A.Jankūnas, P.Stonkus, D.Kažukauskas, R.Zazen, A.Zalcas.

„Akaga“ (Bulgarija)

V Anne E. Derse

iena populiariausių bulgarų grupių „Akaga“, įkurta 1992 m., unikali tuo, kad pučiamieji instrumentai – pagrindinė jų muzikos sudedamoji dalis. Grupės muzika perteikia unikalią fusionjazz, fanko, folklorinės muzikos, regio, soulo ir netgi hiphopo kombinaciją. Gera nuotaika garantuota!

Mindaugas Mizaras spaustuvės „Grafija“ generalinis direktorius:

– Jūra, aukščiausio lygio Lietuvos ir užsienio atlikėjai, puiki kompanija bei atmosfera – tai galima rasti tik Klaipėdos pilies džiazo festivalyje. Geresnės vasaros pradžios ir sugalvoti neįmanoma.

JAV ambasadorė Lietuvoje:

– Džiazas yra originaliausia amerikietiškojo meno forma. Jis atspindi didžiulę Amerikos ir jos žmonių įvairovę bei jų kultūrą. Didžiuojuosi, kad JAV ambasada Lietuvoje galėjo paremti šį puikų renginį bei nuostabios amerikiečių dainininkės Niki Harris pasirodymą.

Arnoldas Šileika AB „Vakarų laivų gamykla“ generalinis direktorius:

The Franck Ash Band (Anglija)

T

ai vienas geriausių gitaristų Jungtinėje Karalystėje, sulaukęs pripažinimo tarptautinėse bliuzo scenose. 2000-aisiais Euroblues suteikė jam geriausio Europos atlikėjo vardą. Jo gyvi pasirodymai kupini energijos ir virtuoziškumo.

– AB „Vakarų laivų gamykla“ įmonių grupė yra Klaipėdos miesto dalis, todėl jaučiame pareigą ir atsakomybę rūpintis miesto gerove, kultūriniu bei socialiniu gyvenimu. Taigi šiemet vėl tradiciškai aktyviai remsime vieną iš miesto neeilinių reiškinių – Klaipėdos džiazo festivalį, didžiuodamiesi tuo indėliu. Šiemet, kaip ir praėjusią vasarą, kartu su šeima didelio klaipėdiečių būrio apsuptyje džiaugsimės optimizmu trykštančia, pulsuojančia, įsiūbuojančia džiazo bangų mūša. Ir telydi dar ilgai mus visus geros nuotaikos ir teigiamų emocijų įkrova, sukaupta šio puikaus renginio metu!

www.jazz.lt

Vaidotas Šileika

UAB „Klaipėdos konteinerių terminalas“ generalinis direktorius:

– Klaipėda, jūra, geri žmonės – visa tai yra DŽIAZAS.

5

6

festivalis

NUOŠIRDŽIAZIAI DĖKOJAME

• Adomaitis Vytautas • Adomaitis Viktoras • Aleksandravičius Ruslanas • Andrijanov Michail • Asta Esu • Aušra Algirdas • Aušra Jonas • Bačiulis Gintaras • Balnionienė Audronė • Baltuonis Ričardas • Baroti Andželika • Baroti Isroildžonas • Bartkėnas Antanas • Bastienė Jolanta • Beinoravičius Bronius • Bernotas Kęstutis • Bieliauskienė Virginija • Bloškys Saulius

• Brolis Benediktas Jurčys • Bujanauskienė Vilija • Buožius Regimantas • Butvydas Darius • Butvydas Eugenijus • Česnavičius Aleksandras • Danys Antanas • Dauginas Raimondas • Daugininkienė Jelizaveta • Derse Anne E. • Dumašius Jonas • Dužinas Vaidotas • Eimulis Arūnas • Fąfara Ireneusz • Gabrienė Marija • Gaidukevičius Arvydas • Gajauskas Regimantas • Garbačiauskaitė-Budrienė Monika

Darius Butvydas AB „Smiltynės perkėla“ generalinis direktorius:

– Dalykai, kuriais visi galime didžiuotis, neatsiranda savaime. Išties esu labai dėkingas likimui, kad turiu galimybę prisidėti prie to, kas mūsų miestą daro išskirtinį, laisvesnį, gražesnį, prie to, kas daro mus geresnius. Juk ne veltui festivalis jau daug metų gyvena su šūkiu – „Gera muzika geriems žmonėms!“

• Gedvilienė Inga • Gelūnas Arūnas • Gelžinis Klaudijus • Gentvilas Eugenijus • Gentvilas Simonas • Grajauskas Gintaras • Gricius Laimonas • Grigaitis Kęstutis • Haselton Thomas M. • Hersh Nicholas • Jankauskas Paulius • Jankauskas Ovidijus • Jokužys Saulius • Jomantienė Audronė • Jonuška Arūnas • Juodviršis Rimvydas • Juška Rimantas • Kalnelis Arvydas • Karachinov Andrey

• Kaubrys Ramūnas • Kažukauskienė Asta • Kiaurakis Ričardas • Kiudulas Eimantas • Kiulkys Vygantas • Klimas Alvydas • Kliukas Aldas • Kolbaneva Svetlana • Kruopys Mindaugas • Krušinskaitė Janina • Kvedaras Raimondas • Kvedaras Vaidas • Kunickaitė Silvija • Kuraitis Arūnas • Kuzmarskis Aloyzas • Laurėnas Vaidutis • Linkus Kęstutis • Liubinas Vytautas • Lund Bjornar

Jei neradote savo vardo, žinokite – jums taip pat nuoširdžiai dėkoja visa džiazo publika. Ir ačiū dievui, kad jūs visi esate! • Martinauskienė Virgilija • Makūnas Leonas • Masiulis Eligijus • Masiulis Rokas • Matonis Audrius • Matulevičius Teisutis • Mėlynis Žydrūnas • Minderienė Lina • Mizaras Mindaugas • Naujokas Žydrūnas • Nazarovas Jonas • Neniškis Gintaras • Paulauskas Sigitas • Pauža Audrius • Petrauskas Benediktas • Petreikis Raimundas • Petrikas Vytautas • Petrosianas Raimondas • Petuška Virgilijus

• Pilaitienė Aušra • Pilaitis Gediminas • Pocius Saulius • Poška Linas • Raudonius Jonas • Reikalas Šarūnas • Rovbutienė Vida • Ruokė Eglė • Ruokis Algirdas • Savickienė Romena • Savickis Saulius • Siaurusevičius Audrius • Skuodaitė Eglė • Skutulas Kazys • Stankevič Vaclav • Steponavičius Gintaras • Stračkaitis Marius • Straupaitė Jūratė • Straupienė Asta

L

atvijos nacionalinių ginkluotųjų pajėgų (LNAF) bigbendas, įsikūręs 2009 m., per labai trumpą laiką pasiekė profesionalų lygį dirigento Aleksandro Kreismanio darbo dėka. Kolektyvas kviečiamas groti su garsiais Latvijos atlikėjais, yra laukiamas festivalių svečias. Žana Iljina (Jussendo) yra dainininkė, dainų autorė, kūrinius atliekanti rhythm blues bei popmuzikos stiliumi.

• Vasiliauskas Povilas • Vasiliauskas Žilvinas • Vaštakas Rimvydas • Viršilas Rolandas • Voitenko Vitalijus • Wall Marlene • Zabulis Antanas • Zenkevičienė-Mejaraitė Edita • Zenkevčius Rytis • Zonys Steponas • Žemaitis Tadas • Žilienė Diana • Žilys Saulius • Žulkus Vladas

The Swing Kids (Vokietija)

Bjornar Lund DNB banko prezidentas:

– DNB bankas prisijungė prie Klaipėdos pilies džiazo festivalio draugų būrio, nes mums rūpi, kad Lietuvoje vyktų aukšto profesionalumo koncertai, o jais mėgautųsi ne vien sostinės, bet ir visi Lietuvos gyventojai. Vasara, jūra ir džiazas – neatsiejami dalykai. Tikime, kad džiazo polėkis įkvėps mums visiems kūrybiškumo ir suteiks tą vidinę laisvę imtis naujų, drąsių ir sėkmingų projektų. Už idėjas, kuriančias ateitį DNB

S

tudentų bigbendas iš Ruselsheimo miesto. Nors kolektyvo nariai nuolat keičiasi, orkestras išlaiko aukštą atlikimo lygį, kadangi kartelė pakelta itin aukštai – tonacijos švarumas ir ritmo tikslumas čia tarsi šveicariško laikrodžio.

Old City Band (Lietuva)

Regimantas Buožius ACME generalinis direktorius:

– Klaipėdos pilies džiazo festivalis – tai ne tik muzika, tai ištisa filosofija. Nuoširdžiai džiaugiamės, kad organizatoriai sugeba sukviesti į Klaipėdą visos Lietuvos džiazo mylėtojus. Didžiuojamės, kad ir mes esame šio festivalio bičiuliai ir prisidedame kuriant nuostabią džiazo fiestą.

Jussendo ir Latvijos nacionalinių ginkluotojų pajėgų bigbendas (Latvija)

• Straupas Vladas • Sudaras Gintaras • Šeduikienė Regina • Šikšta Arūnas • Šileikienė Diana • Šileika Arnoldas • Šileika Vaidotas • Švirinas Linas • Tallat-Kelpša Faustas • Tallat-Kelpšaitė Zita • Tomkus Gintaras • Tomkus Vytas • Ugenskas Evaldas • Ulland Leif A. • Urbikas Laimonas • Vaičekauskas Gintaras • Vaičekauskienė Giedrė • Vaišvila Tomas • Valutis Vytautas

Antanas Zabulis

G

rupė „Old city“ ieško įdomių, nestandartinių, originalių raiškos būdų. Grupės repertuaras – svingo, džaivo, rokenrolo, Lotynų Amerikos, roko, klasikinio džiazo muzikos kūriniai.

Vladas Straupas

UAB „Omnitel“ prezidentas:

– Klaipėdos pilies džiazo festivalis yra renginys, dėl kurio po darbų savaitės nekantrauju pajudėti pajūrio link. Čia sugrįžti traukia ypatinga renginio aura. Festivalis dovanoja geros energijos užtaisą ir, sakyčiau, įkvepia „džiazavimui“ gyvenime – tiek darbe, tiek planuojant laisvalaikį. Visi turime teisę šios šventės klaipėdiečiams baltai pavydėti. Bet kur kas geriau – apsilankyti. Iki susitikimo džiaze!

AB „Balticum“ programų direktorius:

„Thoughts alound“ (Kaliningradas)

G

rupė „Thoughts aloud“ susikūrė 2008 m. Kaliningrade. Ši jauna grupė greitai įgijo populiarumą. Grupės lyderis Ilja Khvostov (vokalas, klavišiniai) yra ir dainų autorius. Grupei artimas tiek šiuolaikinis džiazas, tiek klasikinė muzika.

www.jazz.lt

– Klaipėdos pilies džiazo festivalis yra unikalus. Turbūt niekur kitur nepamatysite tiek pasaulinio lygio muzikantų bei atlikėjų visiškai nemokamai! Antra, Klaipėdos pilies džiazo festivalis yra ypatingas metų įvykis, garsinantis Klaipėdos vardą visame pasaulyje. Trečia, džiazo muzika yra laisvų žmonių muzika, tai nuostabus demokratiškas ir taikus renginys.

7

turinys Redaktorės žodis

Atostogos Lietuvoje – puikus pasirinkimas, todėl Jūs ir vartote žurnalą „Vasaros gidas“. Jis taps ir vedliu, ir patarėju, kaip turiningai pailsėti, papramogauti, pasisemti neišdildomų įspūdžių. Džiaugiamės, jog praėjusiais metais Lietuvą aplankė rekordiškai daug turistų iš užsienio, savos šalies kurortuose ilsėjosi ir milijonai vietinių poilsiautojų. Viliamės, kad išskirtinai gražią ir svetingą Lietuvą pamils dar daugiau atostogautojų. Jūsų laukia ir išskirtine laisve, atsipalaidavimo

22

atmosfera žavinti Kuršių nerija, ir vasaros sostine tituluojama Palanga, ir Nemuno kilpomis apraizgytas Birštonas, ir gausybę pramogų siūlantys Druskininkai, ir senąja architektūra, viduramžių pilimis, įstabiu kraštovaizdžiu žavintys Trakai. Svečius šią vasarą ypač kviečia 760-ąjį jubiliejų švenčianti Klaipėda, kuri pramogautojus tikrai sužavės išskirtiniais renginiais. Daugybė žmonių jau įsitikino, kad poilsiauti Lietuvoje tikrai verta. Prisijunkite ir Jūs. Gražių ir nepamirštamų atostogų! Virginija Spurytė

24

Apžvalga

Lietuvoje daugėja turistams patrauklių objektų 9

Įvykis

Klaipėda kviečia kartu švęsti 760 metų jubiliejų 10

Lietuvos perlai

Poilsiautojai įsimylėjo Kuršių neriją 12 Vasarą Palangoje – visa Lietuva 14 Druskininkuose blogo oro nebūna 16 Trakai siekia sostinių sostinės titulo 20 Birštonas – ramybės ir gamtos lopšys 22

Kaleidoskopas

Kurortų vasaros renginių kalendorius 24

56

Lankytinos vietos

Žur­na­las pla­ti­na­mas su dien­raš­čiais „Vil­niaus die­na“, „Kau­no die­na“, „Klai­pė­da“

Saugios saulės vonios – su tinkamomis priemonėmis 62 Į kelionę – ir automobiliu, ir autobusu, ir traukiniu 65

Poilsiautojų vilionėms – žmogaus ir gamtos kūriniai Klapėda 36 Palanga 39 Neringa 42 Birštonas 44 Druskininkai 46 Trakai 48

Iš pirmų lūpų

Liepa

Re­dak­to­rė Virginija Spurytė Žur­na­lis­tės Lina Bieliauskaitė, Asta Dykovienė, Daiva Janauskaitė Nuotraukos Gedimino Bartuškos, Nerijaus Jankausko, Vytauto Liaudanskio, Sigitos Nemeikaitės, Erlando Paplauskio, Vytauto Petriko, Tomo Raginos, BFL, „Shutterstock“ Di­zai­ne­ris To­mas Mo­zū­ra Ma­ke­tuo­to­jai Lilija Boldyševa, Arnoldas Juodis, Dalia Šalnienė Tech­ni­nė Dalia Šalnienė re­dak­to­rė Kal­bos Vilija Jokūbaitienė, Daiva Miliuvienė re­dak­to­rės Ti­ra­žas 45 000 Re­dak­ci­ja Lab­da­rių g. 8, 01120 Vil­nius. Tel. (8 5) 262 4242, faks. (8 5) 279 1379 Reklamos Tel. (8 5) 279 1370, (8 37) 302 230, (8 46) 397 715 pardavimo skyrius Pla­ti­ni­mo tarnyba Tel. (8 37) 302 242, (8 46) 397 713, (8 5) 261 1688. Lei­dė­jas UAB „Die­na Me­dia News“ Spaus­di­no UAB „Die­na Me­dia Print“

Rugpjūtis

48

Lietuvos įžymybėms idealiausias poilsis – gimtinėje 50

Aktyvus poilsis Patarimai

Birželis

Po gintarinį pajūrį – dviračiais 54 Unikalus maršrutas: kelionė senovinės jūros skardžiais 56

interviu

Tu­riz­mo plėt­rai – šim­tai mi­li­jo­nų li­tų

Lie­tu­vo­je dau­gė­ja poil­siau­to­jams pa­trauk­lių ob­jek­tų Vis di­dė­jan­tys tu­ris­tų srau­tai Lie­tu­ vo­je džiu­gi­na ūkio mi­nist­rą Ri­man­tą Žy­lių. Jis įsi­ti­ki­nęs, kad rei­kia dar la­ bai ne­ma­žai nu­veik­ti, kad ša­lies ku­ ror­tai, ki­ti re­gio­nai poil­siau­to­jams tap­tų dar pa­trauk­les­ni ir juo­se žmo­ nės lais­va­lai­kį leis­tų ne tik va­sa­rą, bet ir žie­mą.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė – Mi­nist­re, kaip jūs ver­ti­na­te tu­riz­ mo Lie­tu­vo­je si­tua­ci­ją? Ar mes ga­li­me džiaug­tis di­de­liais tu­ris­tų srau­tais? – 2011-ie­ji bu­vo ypač sėk­min­gi Lie­tu­vos tu­riz­mo sek­to­riui – mū­sų ša­lį ap­lan­kė re­ kor­di­nis už­sie­nio tu­ris­tų skai­čius –1,8 mln. žmo­nių, o tai yra 18 pro­c. dau­giau nei už­ per­nai. Vie­ti­nių poil­siau­to­jų skai­čius sie­ kė 2,5 mln. Tu­ris­tų srau­tai au­go vi­sų Lie­tu­ vos ku­ror­tų ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­go­se: Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bė­je jų skai­čius išau­go 24,7 pro­c., Drus­ki­nin­kų – 15,6 pro­c., Pa­lan­gos – 14,6 pro­c., Birš­to­no – 6 pro­c. Kaip ir anks­ tes­niais me­tais, di­džią­ją da­lį (67,1 pro­c.) Lie­tu­vos ku­ror­tų ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­ go­se ap­si­sto­ju­sių tu­ris­tų su­da­ro lie­tu­viai. Re­mian­tis ap­gy­ven­di­ni­mo įstai­gų sta­tis­ ti­ka, jau dau­ge­lį me­tų di­džiau­siu vie­ti­nių bei už­sie­nio tu­ris­tų ant­plū­džiu džiau­gia­si Drus­ki­nin­kai, ant­ro­je vie­to­je yra Pa­lan­ga, po šios – Ne­rin­ga ir Birš­to­nas. – No­rint pri­trauk­ti poil­siau­to­jų, rei­kia su­kur­ti jiems pa­to­gių ob­jek­tų, marš­ ru­tų. Ar Lie­tu­vo­je pa­kan­ka­mai in­ves­ tuo­ja­ma į tu­riz­mo sek­to­rių? – Pa­gal Ūkio mi­nis­te­ri­jos ad­mi­nist­ruo­ja­ mas ES struk­tū­ri­nės pa­ra­mos tu­riz­mui prie­mo­nes dau­giau­sia pro­jek­tų ES lė­šo­ mis įgy­ven­di­na­ma Pa­lan­gos mies­to sa­vi­ val­dy­bė­je (11 pro­jek­tų) ir Drus­ki­nin­kų sa­ vi­val­dy­bė­je (8 pro­jek­tai). Birš­to­no ir Ne­ rin­gos sa­vi­val­dy­bė­se mi­nė­tų pro­jek­tų yra

Są­ly­ga: R.Žy­liaus tei­gi­mu, iš­spren­dus se­zo­niš­ku­mo pro­ble­mą, Lie­ tu­va ga­lės džiaug­tis dar di­des­niais poil­siau­to­jų srau­tais.

2007–2013 m. lai­ko­tar­piu tu­riz­mo plėt­rai nu­ma­to­ma skir­ti 867,3 mln. li­tų ES struk­ tū­ri­nės pa­ra­mos ir bend­ro­jo fi­nan­sa­vi­mo lė­šų. Ūkio mi­nis­te­ri­ja stei­gia Na­cio­na­li­ nį kon­fe­ren­ci­jų biu­rą, ku­ris pa­di­dins pa­ ja­mas iš da­ly­ki­nių ke­lio­nių. Pa­nau­do­da­ ma Lie­tu­vos kul­tū­ri­nių iš­tek­lių po­ten­cia­ lą, mi­nis­te­ri­ja ku­ria ir po­pu­lia­ri­na nau­jus kul­tū­ri­nio tu­riz­mo marš­ru­tus, siek­da­ma juos pri­jung­ti prie tarp­tau­ti­nės Eu­ro­pos kul­tū­ros ke­lių sis­te­mos. Mi­nis­te­ri­ja įgy­ ven­di­na pa­vyz­di­nį komp­lek­si­nės tu­riz­ mo inf­rast­ruk­tū­ros pro­jek­tą „Pla­te­lių eže­ ro zo­nos komp­lek­si­nės tu­riz­mo inf­rast­ ruk­tū­ros su­kū­ri­mas“. Su­da­ro­mi tu­ris­ti­niai marš­ru­tai pės­čio­mis, dvi­ra­čiais, au­to­mo­ bi­liais, van­de­niu, siū­lo­mi už­siė­mi­mai tu­ ris­tams iš­ti­sus me­tus.

ge­ro­kai ma­žiau – iš vi­so įgy­ven­di­na­ma po 3 pro­jek­tus. Mi­nė­tiems pro­jek­tams įgy­ ven­din­ti iš vi­so skir­ta 124,4 mln. li­tų. Dau­ giau­sia lė­šų skir­ta Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­ bė­je įgy­ven­di­na­miems pro­jek­tams – 69,5 mln. li­tų. Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė pri­ trau­kė dau­giau­sia pri­va­čių lė­šų pro­jek­ tams įgy­ven­din­ti, ku­rios sie­kia 82,1 mln. li­tų. Pas­tan­gas kur­ti tu­ris­tams pa­trauk­lią inf­rast­ruk­tū­rą at­spin­di baig­tų įgy­ven­din­ ti pro­jek­tų skai­čius. Di­džiau­sią ini­cia­ty­ vą šiuo me­tu ro­do Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­ bė, ku­ri tu­ri aiš­kią tu­riz­mo plėt­ros vi­zi­ją ir kryp­tin­gai jos sie­kia. Drus­ki­nin­kų sa­vi­ val­dy­bė­je įgy­ven­di­na­mais pro­jek­tais ku­ ria­mi ne tik Lie­tu­vos, bet ir tarp­tau­ti­niu ly­giu kon­ku­ren­cin­gi tu­riz­mo ob­jek­tai, ku­ riuo­se tei­kia­mos komp­lek­si­nės pa­slau­gos. Sėk­min­gą sa­vi­val­dy­bės veik­lą pa­tvir­ti­na iš­spręs­ta se­zo­niš­ku­mo pro­ble­ma – per­nai tu­ris­tų srau­tai Drus­ki­nin­kuo­se bu­vo to­ly­ gūs ir žie­mą, ir va­sa­rą.

– Ko, jū­sų nuo­mo­ne, Lie­tu­vo­je trūks­ta, kad tu­ris­tų bū­tų dar dau­giau? – Di­des­niems tu­ris­tų srau­tams vi­suo­met pa­si­tar­nau­ja pa­to­gus su­si­sie­ki­mas ir pla­ tes­nis ša­lies ži­no­mu­mas. Svar­bu ne tik pri­trauk­ti di­des­nius tu­ris­tų srau­tus, bet ir su­da­ry­ti są­ly­gas, kad tu­ris­tai dau­giau lai­ko pra­leis­tų mū­sų ša­ly­je, kad jie ap­si­lan­ky­tų ne kar­tą. Tam bū­ti­ni įdo­mūs komp­lek­si­ niai marš­ru­tai, ke­lio­nių pa­ke­tai įvai­rių po­ mė­gių žmo­nėms. Lie­tu­vo­je su­si­du­ria­ma su ne­ma­ža se­zo­niš­ku­mo pro­ble­ma, nes, pa­vyz­džiui, pa­jū­rio ku­ror­tams la­bai trūks­ ta pra­mo­gų inf­rast­ruk­tū­ros ir ren­gi­nių ne se­zo­no me­tu. Sėk­min­gas se­zo­niš­ku­ mo ma­ži­ni­mo pa­vyz­dys – Anykš­čiai. Žie­ mą Ka­li­tos kal­ne vei­kia sli­di­nė­ji­mo tra­sa, o va­sa­rą – Va­sa­ros ro­gu­čių tra­sa. Dėl šios pra­mo­gos vie­ti­niai tu­ris­tai iš nau­jo at­ vyks­ta į Anykš­čius, o už­sie­nio – pra­ple­čia sa­vo vieš­na­gės Anykš­čiuo­se lai­ką, lan­ky­ da­mi jau ne tik Ark­lio mu­zie­jų su edu­ka­ci­ ne duo­nos ke­pi­mo pro­gra­ma.

– Koks Ūkio mi­nis­te­ri­jos in­dė­lis į tu­ riz­mo rin­kos plėt­rą Lie­tu­vo­je? – Ūkio mi­nis­te­ri­ja ad­mi­nist­ruo­ja 2007– 2013 m. ES struk­tū­ri­nės pa­ra­mos tu­riz­ mui prie­mo­nes, pa­gal ku­rias plė­to­ja­ma ak­ty­vaus poil­sio, da­ly­ki­nio, kul­tū­ri­nio ir svei­ka­tos tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­ra. Iš vi­so

– Mi­nist­re, o kur jūs pa­ts lei­džia­te sa­ vo ato­sto­gas, lais­va­lai­kį? – Va­sa­rą ir sa­vait­ga­liais mėgs­tu ak­ty­vų poil­sį gam­to­je. Kai tik su­sior­ga­ni­zuo­ja­me, su drau­gais plau­kia­me bai­da­rė­mis. Šie­met jau ati­da­rė­me bai­da­rių se­zo­ną, plau­kė­me Vi­rin­ta.

9

10

įvykis

Ge­rų­jų vė­jų mies­tas kvie­čia švęs­ti kar­tu Klai­pė­dos ju­bi­lie­jus: su fe­jer­ver­kais ir re­kor­dais

„Būk svei­kas, ge­rų­jų vė­jų mies­te!“ To sa­vo my­li­mai Klai­pė­dai šie­met su­tar­ti­nai lin­kės kiek­vie­nas klai­pė­die­tis ir kvies prie šių lin­kė­ji­mų pri­si­jung­ti vi­sus uos­ta­mies­čio sve­čius. 760 me­tų ju­bi­lie­jų mi­nin­tis se­niau­sias Lie­tu­ vos mies­tas šia pro­ga pa­ren­gė spal­vin­gų ren­gi­nių ma­ra­to­ną, į ku­rį pa­kvies įsi­lie­ti jau ge­gu­žės pa­bai­go­je.

įvykis

Li­na Bie­liaus­kai­tė

Vy­tau­tas Grub­liaus­kas

Prap­liups ren­gi­nių fe­jer­ver­kas „Ma­nau, kad ir ne per šven­ tes at­vy­kus į Klai­pė­dą yra ką veik­ti, ką at­ras­ti ir kuo džiaug­tis. Ką jau kal­bė­ti apie to­kią svar­bią pro­gą“, – int­ri­ ga­vo uos­ta­mies­čio me­ras Vy­ tau­tas Grub­liaus­kas. Pa­sak mies­to va­do­vo, vi­ si svar­biau­si šie­me­čiai Klai­ pė­dos ren­gi­niai bus skir­ti 760 me­tų ju­bi­lie­ji­nei su­kak­čiai pa­mi­nė­ti. Tad juos žy­mės ne tik šven­ tės dai­li­nin­ko Ana­to­li­jaus Kle­men­co­vo su­kur­tas žais­ min­gas, tar­si jū­rų vė­jų iš­ke­ den­tas ženk­las. Kiek­vie­no ren­gi­nio pro­gra­ma taip pat tu­rės vie­no­kį ar ki­to­kį ak­ cen­tą, su­si­ju­sį su de­di­ka­ci­ja mies­to ju­bi­lie­jui. Šven­čių ma­ra­to­nas ofi­cia­ liai star­tuos jau ge­gu­žės 19-ąją lai­vy­bos se­zo­no pra­džią skel­ bian­čiu ren­gi­niu „Lai­vų pa­ ra­das“. Lai­vai ir lai­ve­liai oku­ puos Da­nės upę ir uos­to ak­va­ to­ri­ją ša­lia Krui­zi­nių lai­vų ter­ mi­na­lo. Ge­gu­žės 20-ąją iš šio ren­gi­nio es­ta­fe­tę pe­rims lab­ da­ros ak­ci­ja – Vil­ties bė­gi­mas. Pir­mą­jį bir­že­lio sa­vait­ga­ lį klai­pė­die­čių ir mies­to sve­ čių lau­kia iš­ti­sas ren­gi­nių fe­ jer­ver­kas. Klai­pė­dos sa­vas­ti­mi ta­pu­ sį Pi­lies džia­zo fes­ti­va­lį šį­kart ly­dės ir dar du so­li­dūs tarp­ tau­ti­niai ren­gi­niai – vers­lo mu­gė ir spor­to tur­ny­ras. Pa­sau­li­nę vai­kų gy­ni­mo die­ną moks­lei­viai įpras­mins ak­ci­ja „Ap­juosk Klai­pė­dą“.

no­mi ne tik įkū­ri­mo me­tai, bet ir die­na. Nusp­ren­dė­me, kad bū­tų tie­siog ne­do­va­no­ti­na jos neišs­kir­ti. Ir nors tai tre­čia­ die­nis, dar­bo die­na, rugp­jū­ čio 1-oji pla­nuo­ja­ma kaip la­bai rim­tas, stip­rus mies­to gim­ta­ die­nio šven­tės ak­cen­tas“, – pa­ sa­ko­jo V.Grub­liaus­kas. Iš­ti­są die­ną, nuo pat auš­ ros iki su­te­mų, Klai­pė­do­je šur­mu­liuos įvai­rūs ren­gi­niai. Tiki­ma­si su­lauk­ti vals­ty­bės va­do­vų, už­sie­nio ša­lių de­le­ga­ ci­jų vi­zi­tų. Šven­tės star­tą pa­skelbs teat­ra­li­zuo­tas gy­ven­to­jų ža­di­ ni­mas se­na­mies­ty­je. Pi­lia­vie­ tė­je bus iš­kil­min­gai pa­kel­ta mies­to vė­lia­va, pri­sta­ty­tas au­ ten­tiš­kas her­bas ir ti­tu­luo­tas nau­ja­sis Klai­pė­dos kul­tū­ros ma­gist­ras. Vyks jū­ri­nin­kams pa­gerb­ti skir­ti ren­gi­niai. Ofi­cia­laus gim­ta­die­nio šven­tę mies­to šir­dy­je, pi­lia­ vie­tė­je, vai­ni­kuos įspū­din­ga mis­te­ri­ja, ku­rio­je at­si­spin­dės is­to­ri­nės Klai­pė­dos rea­li­jos.

Di­džio­ji fies­ta – rugp­jū­tį Di­džio­ji ju­bi­lie­jaus fies­ta, kaip ir de­ra, pra­si­dės tik­rą­ją uos­ta­mies­čio gi­mi­mo die­ną – rugp­jū­čio 1-ąją. „Klai­pė­da – tur­būt vie­nin­te­ lis mies­tas Lie­tu­vo­je, ku­rio ži­

Jū­ros šven­tė vyks vė­liau Ju­bi­lie­ji­nė su­kak­tis pa­ko­re­ga­ vo ir il­ga­me­tę tra­di­ci­ją reng­ti Jū­ros šven­tę pa­sku­ti­nį lie­pos sa­vait­ga­lį. Tad šie­met sa­vo iš­ vy­ką į pa­jū­rį spe­cia­liai šia pro­ ga pla­nuo­jan­tys pra­mo­gau­

Ir ne per šven­tes at­vy­kus į Klai­pė­dą yra ką veik­ti, ką at­ras­ti ir kuo džiaug­tis. Ką jau kal­bė­ti apie to­kią svar­bią pro­gą.

to­jai tu­rė­tų neuž­mirš­ti, kad šven­tė per­kel­ta vie­na sa­vai­ te vė­liau, iš­kart po ofi­cia­laus Klai­pė­dos gim­ta­die­nio. Ti­ki­ma­si, kad mies­to ju­bi­ lie­jui tai pa­dės su­teik­ti pla­ tes­nį at­gar­sį ir so­li­des­nį tarp­ tau­ti­nį skam­be­sį. Pa­sak uos­ta­mies­čio va­do­vo, ir pa­sku­ti­nį lie­pos sa­vait­ga­lį Klai­pė­da ne­leis nuo­bo­džiau­ti. „Nors Jū­ros šven­tė iš­ke­lia­ vo, tuo me­tu at­plauks „Bal­tic Sprint Cup“ re­ga­ta ir mies­tas ga­lės iš­vys­ti tik­rą­sias gra­žią­ sias jū­ri­nes bu­res, – įspū­din­gą re­gi­nį ža­dė­jo V.Grub­liaus­kas. – Ži­no­ma, tuo me­tu vyks ir ki­ ti ren­gi­niai, gal­būt ne to­kio mas­to, kaip mes įpra­tę ma­ty­ti Jū­ros šven­tė­je, ta­čiau bet ku­ riuo at­ve­ju tai bus ryš­kus ju­bi­ lie­ji­nės pro­gra­mos ak­cen­tas.“

Akins įspū­din­gas šou Ju­bi­lie­ji­nės šven­tės cent­ri­ nė vie­ta šie­met bus At­gi­mi­mo aikš­tė, ku­rio­je įsi­kurs kon­cer­ ti­nė sce­na. Vie­nas di­džiau­sių, ryš­kiau­sių fies­tos ren­gi­nių su­pla­nuo­tas Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­le. Ši erd­vė bus skir­ta vie­nin­te­ liam pa­si­ro­dy­mui – rugp­jū­čio 4-osios va­ka­rą ją oku­puos pa­ sau­li­nio gar­so Vo­kie­ti­jos šou teat­ro „Pan.Op­ti­kum“ ar­tis­tai. „Tai bus mu­zi­kos, ak­ro­ba­ ti­kos, šo­kio, švie­sos ir ug­nies sam­plai­ka – pub­li­kos lau­ kia iš­ties įspū­din­gas re­gi­nys. Jam pa­si­ro­dy­mo erd­vę rei­kia reng­ti be­maž dvi die­nas. Ma­ nau, kad Jū­ros ir gim­ta­die­nio šven­tės kon­teks­te tai bus ryš­ kiau­sias ren­gi­nys“, – nea­be­jo­ jo mies­to va­do­vas. Pas­ku­ti­nę gim­ta­die­nio fies­ tos die­ną, rugp­jū­čio 5-ąją, Klai­pė­dą už­lies fes­ti­va­lis „Jau­no­ji džia­zo ban­ga“. Me­ras pra­si­ta­rė, kad ju­bi­lie­ ji­nės šven­tės ren­gė­jai puo­se­lė­ ja su­ma­ny­mą šią pro­gą įpras­

min­ti ir nau­ju ša­lies re­kor­du. „Bran­di­na­me idė­ją su­bur­ ti 760 mies­tie­čių sti­li­zuo­ tam ženk­lui, ku­rį bū­tų ga­li­ma įam­žin­ti iš paukš­čio skry­džio, – gal tai bus skai­čius, gal tam tik­ras sim­bo­lis, ku­ris su­vie­ny­ tų tiek mies­to bend­ruo­me­nę, tiek pa­skleis­tų pa­sau­liui ge­rą ži­nią, kad mies­tie­čiai nu­si­tei­ kę šven­tiš­kai ir ge­ra­no­riš­kai“, – kal­bė­jo me­ras.

Sim­bo­lis: lie­pos pa­bai­go­je uos­ta­mies­tis su­švis „Bal­tic Sprint Cup“ re­ga­tos lai­vų bu­rė­mis.

11

12

kurortas

Poil­siau­to­jai įsi­my­lė­jo Kur­šių ne­ri­ją

Pra­na­šu­mas: vie­nas Ne­rin­gos ku­ror­to pri­va­lu­mų – iš­plė­to­ta van­dens tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­ra.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

N

e­rin­go­je poil­siau­to­jai ran­da tai, ko jie ti­ki­si ir ko jiems rei­kia, to­dėl į Kur­šių ne­ri­ją jie su­grįž­ta vėl ir vėl. Atos­to­ gau­to­jus vi­lio­ja iš­skir­ti­nis pu­sia­sa­lio kraš­ to­vaiz­dis, tei­kian­tis ne tik džiaugs­mo gro­ žio iš­siil­gu­sioms akims, bet yra ir sa­na­to­ ri­ja po at­vi­ru dan­gu­mi.

Di­džiuo­ja­si gy­do­mai­siais iš­tek­liais

Ne­rin­gos me­ras An­ta­nas Vin­kus pa­si­ džiau­gė ty­ri­mų duo­me­ni­mis, ku­rie at­sklei­ dė, jog dau­giau nei 80 pro­c. poil­siau­to­jų yra nuo­la­ti­niai, ku­rie Kur­šių ne­ri­jo­je ap­si­ lan­ko kas­met ar net ke­lis kar­tus per me­tus. „Toks di­de­lis nuo­la­ti­nių lan­ky­to­jų srau­tas yra įro­dy­mas, kad tu­ris­tai Ne­rin­ go­je ran­da tai, ko jie ti­ki­si ir iš ap­lin­kos, ir iš veik­los“, – įsi­ti­ki­nęs A.Vin­kus. Poil­siau­to­jai į Ne­rin­gą va­žiuo­ja pail­sė­ ti, pa­si­de­gin­ti, pa­si­mau­dy­ti – Kur­šių ne­ ri­jos pa­plū­di­miai yra itin pa­trauk­lūs, pel­ nę ne vie­ną tarp­tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą. Atos­to­gau­to­jai Ne­rin­go­je mėgs­ta pa­si­ va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais ir taip pa­žin­ti uni­ka­lią ap­lin­ką, ke­liau­ti lai­ve­liais, bu­riuo­ti. Ne­rin­go­je iš­plė­to­ta van­dens tu­riz­mo inf­rast­ruk­tū­ra. Tarp­tau­ti­nis Ni­dos uos­tas va­sa­rą bū­na per­pil­dy­tas ma­žų­jų lai­ve­lių. Ne­rin­ga pa­trauk­li ir tuo, jog tu­ri vi­sų rū­šių gy­do­muo­sius iš­tek­lius – mi­ne­ra­li­ nį van­de­nį, gy­do­mą­jį pur­vą, pa­jū­rio orą, žel­dy­nus, van­dens tel­ki­nius. „Ne­rin­ga yra sve­tin­ga įvai­raus am­žiaus žmo­nėms. Pas­te­bi­me, kad pas mus mėgs­ ta lan­ky­tis šei­mos su vai­kais, ypač pa­va­ sa­rį ir ru­de­nį. Įvai­ria­pu­sė veik­la ir ra­my­ bė ska­ti­na šei­mas leis­ti lais­va­lai­kį Ne­rin­ go­je. Džiau­giuo­si, kad pas mus at­vyks­ta

ir ge­ra­no­riš­ko jau­ni­mo“, – apie poil­siau­ to­jus kal­bė­jo A.Vin­kus.

An­ta­nas Vin­kus

Sa­vi­tas ato­sto­gų prie­sko­nis

Ne­rin­ga pel­ny­tai yra ti­tu­luo­ja­ma va­sa­ros kul­tū­ros sos­ti­ne, nes nie­kur ki­tur neį­ma­ no­ma ras­ti to­kio įvai­ria­pu­sio kul­tū­ri­nio gy­ve­ni­mo, taip puo­se­lė­ja­mų kraš­to tra­di­ ci­jų, ku­rios ku­ror­tui su­tei­kia dar di­des­nį iš­skir­ti­nu­mą – sa­vi­tą ato­sto­gų prie­sko­nį. „Ko­ky­bė, in­te­lek­tua­lu­mas – to­kie pa­ grin­di­niai prio­ri­te­tai tei­kia­mi Ne­rin­go­je vyks­tan­tiems ren­gi­niams. To­dėl čia gims­ ta uni­ka­lūs pro­jek­tai ir me­no kū­ri­niai. Ki­to­kie ren­gi­niai ir ne­de­rė­tų prie esa­mos ap­lin­kos“, – vy­ku­sius ir vyk­sian­čius ren­ gi­nius api­bū­di­no Ne­rin­gos me­ras. La­biau­siai ku­ror­to dva­sią at­spin­di rim­to­sios mu­zi­kos, tra­di­ci­nio folk­lo­ro, džia­zo kon­cer­tai, ki­no fes­ti­va­liai, dai­lės ple­ne­rai, li­te­ra­tū­ros va­ka­rai. „Jei pla­nuo­ja­te ak­ty­vias ato­sto­gas, bū­ ti­nai at­vy­ki­te į Ne­rin­gą, kai vyks­ta Jo­ni­ nių šven­tė. Trum­piau­sią me­tų nak­tį šie­ met vyks tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Tek sau­lu­žė ant ma­ra­čių“. Jei mėgs­ta­te ka­me­ri­nę ap­lin­ką, jus su­ža­vės tarp­tau­ti­ nis Tho­mo Man­no fes­ti­va­lis, ku­rio glo­bė­ jas yra Lie­tu­vos Res­pub­li­kos pre­zi­den­tas Val­das Adam­kus“, – at­vyk­ti į iš­skir­ti­nius ren­gi­nius kvie­tė A.Vin­kus. Mu­zi­ka vi­są va­sa­rą ne­nu­tils ir Bar­ dų skve­re­ly­je, ku­ris skir­tas le­gen­di­niam maest­ro Vy­tau­tui Ker­na­giui at­min­ti.

Pas­ta­tys jū­ros te­ra­pi­jos cent­rą

„Dėl lan­ky­to­jų dė­me­sio Ne­rin­ga kon­ku­ruo­ ja su vi­so pa­sau­lio ku­ror­tais, to­dėl tam, kad ne­bū­tu­me tik „me­tų at­ra­di­mas“, tu­ri­me ieš­ ko­ti ga­li­my­bių, ku­rios poil­siau­to­jus ska­tin­

Ko­ky­bė, in­te­lek­tua­lu­mas – to­kie pa­grin­di­niai prio­ri­te­tai tei­kia­mi Ne­rin­go­je vyks­tan­tiems ren­gi­niams. tų su­grįž­ti pas mus ne tik va­sa­rą, bet ir ki­ tais me­tų lai­kais“, – apie nau­jas in­ves­ti­ci­ jas pra­kal­bo Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės va­do­vas. Ar­ti­miau­siu me­tu ke­ti­na­ma įgy­ven­din­ti ne­ma­žai pro­jek­tų, ku­rie tu­rės di­de­lės įta­kos Ne­rin­gos ku­ror­ti­niam gy­ve­ni­mui. Vie­nas jų – Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ro pa­sta­to re­konst­ruk­ ci­ja. Sie­kia­ma jį pri­tai­ky­ti šian­die­nos po­ rei­kiams – įreng­ti 500 vie­tų uni­ver­sa­lią sa­lę, skir­tą kon­cer­tams, kon­fe­ren­ci­joms, spek­tak­liams, ki­no sean­sams. Ki­tas pro­jek­tas, pa­gy­vin­sian­tis gy­ve­ni­ mą Ne­rin­go­je ir žie­mą, – Ni­dos jū­ros te­ ra­pi­jos cent­ras. „Jo veik­la bū­tų grin­džia­ ma ypa­tin­gu pa­jū­rio mik­rok­li­ma­tu ir iš­ skir­ti­niais, tik Lie­tu­vos Bal­ti­jos pa­jū­riui bū­din­gais ir jū­ros te­ra­pi­jai tin­ka­mais ku­ ror­to­lo­gi­niais iš­tek­liais. To­kia­me cent­re tu­rė­tų bū­ti ne­di­de­lių karš­to sū­ry­mo, gė­ lo pa­šil­dy­to van­dens ba­sei­nų, pir­te­lių“, – atei­ties pla­nais da­li­jo­si A.Vin­kus. Ant Kur­šių ma­rių kran­to tu­rė­tų iš­kil­ ti ke­tu­rių žvaigž­du­čių vieš­bu­tis su kon­ fe­ren­ci­jų sa­lė­mis, par­duo­tu­vė­lė­mis, ne­ di­de­liu SPA cent­ru ir sce­na kon­cer­tams ant van­dens.

Ne­rin­ga – ato­sto­gos jū­sų kū­nui ir sie­lai U

NES­CO sau­go­ma­me Kur­šių ne­ri­jos pu­sia­sa­ly­je įsi­kū­ru­si Ne­rin­ga – tik­ ra at­gai­va nuo kas­die­ny­bės ir mies­ to triukš­mo pa­var­gu­siam žmo­gui. Sa­vi­ta gam­ta ir šio kraš­to se­nų­jų gy­ven­to­jų pa­ li­ki­mas, ak­ty­vus kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas ir lais­va­lai­kio ga­li­my­bių gau­sa kas­met į šį Bal­ti­jos pa­jū­rio ku­ror­tą at­vi­lio­ja tūks­tan­ čius ko­ky­biš­ko poil­sio ieš­kan­čių tu­ris­tų ir ke­liau­to­jų. Poil­sį šia­me pa­jū­rio ku­ror­te ren­ka­si tie, ku­riems ne­sve­ti­ma iš­skir­ti­nės lais­vės, ra­my­bės ir at­si­pa­lai­da­vi­mo at­mos­fe­ra. Komp­lek­siš­kai vei­kian­tys stip­rie­ji gam­ti­ niai svei­ka­ti­ni­mo veiks­niai Kur­šių ne­ri­jo­ je leis jums pa­si­rū­pin­ti ir sa­vo svei­ka­ta. Ne­rin­go­je iš­me­ta­mų­jų ter­ša­lų kie­kis ke­ lias­de­šimt ar net ke­lis šim­tus kar­tų ma­žes­ nis nei ki­tuo­se ku­ror­tuo­se. Šva­rus jū­ros pa­ kran­tės oras pa­pil­dys jū­sų or­ga­niz­mą gy­vy­ biš­kai svar­bių ae­ro­zo­lių, elekt­ro­li­tų ir mik­ roe­le­men­tų. Jū­rai ban­guo­jant „skrai­dan­ tis“ bro­mas nu­ra­mins jū­sų sie­lą ir min­tis. Ke­lios va­lan­dos, pra­leis­tos pu­šy­nuo­ se, ku­rie su­pa vi­sas Ne­rin­gos gy­ven­vie­

Poil­sį šia­me pa­jū­rio ku­ror­te ren­ka­si tie, ku­riems ne­sve­ti­ma iš­skir­ti­nės lais­vės, ra­my­bės ir at­si­pa­lai­da­vi­mo at­mos­fe­ra. tes, pa­kels to­nu­są, pa­ge­rins kvė­pa­vi­mą, aukš­čiau­sios ner­vi­nės veik­los funk­ci­jas. Be gam­tos, Ne­rin­ga siū­lo mo­der­nią tu­ riz­mo inf­rast­ruk­tū­rą ir įvai­rių ak­ty­vaus lais­va­lai­kio for­mų. Per vi­są Kur­šių ne­ri­ją, nuo Smil­ty­nės iki Ni­dos, drie­kia­si dau­ giau nei 50 km il­gio dvi­ra­čių ta­kas, su­tei­ kian­tis ga­li­my­bę tu­ris­tams ap­lan­ky­ti įdo­ miau­sius ir gra­žiau­sius ob­jek­tus. Mies­te­liuo­se gau­su vai­kų žai­di­mų aikš­ te­lių, spor­to aikš­ty­nų, svei­ka­tin­gu­mo ta­ kų. Sie­kiant pa­ten­kin­ti mankš­ti­ni­mo­si gam­to­je po­rei­kį, Ni­dos ir Per­val­kos gy­ven­ vie­tė­se įreng­tos sta­cio­na­rios orien­ta­vi­mo­ si tra­sos pės­tie­siems ir dvi­ra­ti­nin­kams. Ne­rin­go­je įreng­ti pa­žin­ti­niai pės­čių­jų ta­kai pui­kiai tin­ka ir at­pa­lai­duo­jan­tiems pa­si­vaikš­čio­ji­mams, ir ak­ty­viam šiau­rie­ tiš­ka­jam vaikš­čio­ji­mui.

Įver­ti­ni­mas: Ni­dos ko­pos įtrauk­tos tarp de­šim­ties gra­žiau­sių pa­sau­lio pa­plū­di­mių.

kurortas

Ne­rin­gos pa­plū­di­miai, per pa­sta­ruo­ sius ke­le­rius me­tus pel­nę ne vie­ną tarp­ tau­ti­nį pri­pa­ži­ni­mą, yra dar vie­nas ku­ ror­to pa­si­didžia­vi­mas. Pas­ku­ti­ny­sis įver­ ti­ni­mas – šių me­tų pra­džio­je vie­nas iš įta­kin­giau­sių tu­riz­mo lei­di­nių „Lo­ne­ly Pla­net“ Ni­dos ko­pas įtrau­kė tarp 10-ies gra­žiau­sių pa­sau­lio pa­plū­di­mių. Kas­met be­si­lan­kan­tie­ji Ne­rin­go­je ži­no, kad Mė­ ly­ną­ja vė­lia­va ap­do­va­no­tuo­se Ni­dos ir Juodk­ran­tės pa­plū­di­miuo­se jau ne pir­ mus me­tus or­ga­ni­zuo­ja­mi ne­mo­ka­mi jo­ gos už­siė­mi­mai. Šią va­sa­rą jo­gos už­siė­ mi­mai vyks nuo bir­že­lio 25 d. iki rugp­jū­ čio 25 d. Di­de­lis dė­me­sys Ne­rin­go­je ski­ria­mas van­dens tu­riz­mo plėt­rai. Pa­to­giais ke­lei­ vi­niais lai­ve­liais ar jach­to­mis ga­li­te leis­ tis į ne­di­de­lius pa­si­plau­kio­ji­mus po Kur­ šių ma­rias, nu­plauk­ti į ki­tą Kur­šių ma­rių kran­tą ir ap­lan­ky­ti Ven­tės ra­gą ar Min­ gės kai­mą, is­to­ri­jos mė­gė­jams siū­lo­ma pa­si­nau­do­ti ga­li­my­be pa­plau­kio­ti se­no­ vi­ne kur­šiš­ka bu­ri­ne val­ti­mi – ku­rė­nu. Ne­rin­go­je gau­su iš­skir­ti­nių pra­mo­gų bet ku­riuo me­tų lai­ku. Sau­lei pa­si­slė­pus, ga­li­te pra­mo­gau­ti bu­riuo­da­mi „Blo­kart“ vė­ja­ra­čius, irk­luo­da­mi ka­no­jas ar plauk­ da­mi plaus­tais. Poil­siau­to­jai kvie­čia­mi ap­si­sto­ti ne tik se­no­vi­nė­se vi­lo­se ir et­nog­ra­fi­niuo­se na­ me­liuo­se, bet ir mo­der­niai įreng­tuo­se vieš­bu­čiuo­se bei sve­čių na­muo­se. Va­ka­ rus čia ga­li­ma ma­lo­niai pra­leis­ti jau­kio­ se ka­vi­nė­se, res­to­ra­nuo­se ar lau­ko te­ ra­so­se. Ne­rin­ga ir šiais me­tais ne­nu­vils kul­tū­ ri­nės pro­gra­mos ger­bė­jų. Ne­rin­gos var­ dą gar­si­na ka­me­ri­nės rim­to­sios mu­zi­kos, tra­di­ci­nio folk­lo­ro, džia­zo kon­cer­tai, ki­ no fes­ti­va­liai. Jei no­ri­te įvai­ria­pu­sio, ko­ky­biš­ko poil­ sio, ato­sto­gas pla­nuo­ki­te la­biau­siai į va­ ka­rus nu­to­lu­sia­me Lie­tu­vos kraš­te. Le­ gen­di­nės mil­ži­nės Ne­rin­gos glo­bos, su­ py­lu­sios šį sm��­lio pu­sia­sa­lį, ne­sto­kos kiek­vie­nas, ap­lan­kęs mū­sų Bal­ti­jos pa­jū­ rio per­lą.

13

14

kurortas

Poil­sis: be­ne di­džiau­sias ato­sto­gų Pa­lan­go­je ma­lo­nu­mas – iš­si­ties­ti ant smul­kaus pa­plū­di­mio smė­lio ir pa­nir­ti į sau­lės įšil­dy­tą Bal­ti­ją.

va­sa­ros sostinėje – vi­sa Lie­tu­va Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

P

a­lan­ga ne vel­tui ti­tu­luo­ja­ ma ša­lies va­sa­ros sos­ti­ne – gy­ve­ni­mas čia ver­da ir die­ną, ir nak­tį. Poil­siau­to­jus į ku­ror­tą vi­lio­ja ne tik ty­ras oras ir jū­ra, bet ir triukš­min­ga J.Ba­ sa­na­vi­čiaus gat­vė bei gau­sy­bė iš­skir­ti­nių ren­gi­nių.

kian­tis Bi­ru­tės par­kas, ir at­ nau­jin­ti dvi­ra­čių ta­kai, ir iš­ puo­se­lė­ti pa­plū­di­miai, ir vie­ nas il­giau­sių Eu­ro­po­je til­tų į jū­rą.

Ša­rū­nas Vait­kus

Įver­ti­no ir Bo­go­tos me­ras

„Tik­riau­siai ne­suk­ly­siu pa­sa­ kęs, kad Pa­lan­ga yra di­džiau­ sias prie Bal­ti­jos jū­ros įsi­kū­ręs ku­ror­tas, ku­ria­me yra ap­si­lan­ kęs ko­ne kiek­vie­nas lie­tu­vis, o ir daž­nas už­sie­nie­tis ne­sun­kiai ga­lė­tų nu­sa­ky­ti, kur yra Pa­lan­ ga. Net jei oras va­sa­rą ne­le­pi­na ir jū­ros van­duo smar­kiai neį­ šy­la, poil­siau­to­jų srau­tai mū­ sų ku­ror­te bū­na di­džiu­liai“, – džiau­gė­si Pa­lan­gos me­ras Ša­ rū­nas Vait­kus. Pa­lan­go­je ir Šven­to­jo­je yra 70 vieš­bu­čių, pri­va­taus ap­gy­ ven­di­ni­mo pa­slau­gas siū­lo or­ ga­ni­za­ci­ja „Sve­tin­gas šei­mi­ nin­kas“, sve­čius prii­ma poil­ sio na­mai ir vi­si jie klien­tų skai­čiu­mi ne­si­skun­džia. Pa­lan­gą ver­ti­na ne tik lie­tu­ viai, bet ir ru­sai, bal­ta­ru­siai, sve­čiai iš Va­ka­rų Eu­ro­pos. Už­sie­nie­čiams, anot Š.Vait­ kaus, ku­ror­te pa­tin­ka vis­kas – ir triukš­min­ga J.Ba­sa­na­vi­ čiaus gat­vė, ir ra­my­be dvel­

Tik­riau­siai ne­suk­ly­siu pa­sa­kęs, kad Pa­lan­ga yra di­d žiau­sias prie Bal­ti­jos jū­ros įsi­kū­ręs ku­ror­tas, ku­ria­me yra ap­si­lan­kęs ko­ne kiek­vie­nas lie­tu­vis. „Praė­ju­sią va­sa­rą Pa­lan­go­je ap­si­lan­kęs Ko­lum­bi­jos mies­to Bo­go­tos me­ras An­ta­nas Moc­ kus at­krei­pė dė­me­sį, kad šis ku­ror­tas yra idea­li vie­ta, kur ap­si­lan­kę su sa­vo šei­mo­mis net ir suau­gu­sie­ji ga­lė­tų žais­ti. Tuo, ma­nau, vis­kas pa­sa­ky­ta“, – įver­ti­ni­mą pri­si­mi­nė Š.Vait­kus.

Kvie­čia į ku­ror­to šven­tę

Tu­ris­tus į Pa­lan­gą va­sa­rą, be abe­jo, vi­lio­ja ir ren­gi­niai, ku­ rių gau­sai ir įvai­ro­vei ga­li pri­ lyg­ti ne­dau­ge­lis mies­tų. „Pir­miau­sia, ži­no­ma, vi­sus

kvie­čiu at­vyk­ti į ge­gu­žės 11–13 d. vyk­sian­čią ku­ror­to šven­tę, tur­tin­gą ren­gi­nių bei re­gi­nių. Šur­mu­liuos tau­to­dai­li­nin­kų mu­gė, pa­ma­ty­si­me įspū­din­gą fe­jer­ver­ką“, – į šven­tę kvie­tė Pa­lan­gos me­ras. Dė­me­sio ver­ti ir ki­ti ren­gi­ niai. Lie­pą Pa­lan­gą su­dre­bi­na spor­ti­nių au­to­mo­bi­lių va­rik­lių gaus­mas – ku­ror­te kas­met or­ ga­ni­zuo­ja­mos ge­riau­sius Eu­ ro­pos spor­ti­nin­kus pri­vi­lio­jan­ čios 1000 ki­lo­met­rų žie­di­nės au­to­mo­bi­lių lenk­ty­nės. Išs­kir­ ti­nių po­ty­rių ir emo­ci­jų kas­ met do­va­no­ja ka­me­ri­nės mu­ zi­kos kon­cer­tų cik­las „Nak­ties se­re­na­dos“, ren­gia­mas Gin­ta­ ro mu­zie­jaus te­ra­so­je. Jau­ni­mo dė­me­sio ver­tas rugp­jū­tį Šven­to­jo­je vyk­sian­tis al­ter­na­ty­vios mu­zi­kos ir me­ no fes­ti­va­lis „Sat­ta Out­si­de“. Avia­ci­jos mė­gė­jams neuž­ mirš­ta­mą įspū­dį pa­liks rugp­ jū­čio pa­bai­go­je vyk­sian­ti šven­tė „Gin­ta­ri­niai spar­nai“.

Res­tau­ruos kur­hau­zą

„Sie­kia­me Pa­lan­gą pa­da­ry­ti dar pa­trauk­les­nę sve­čiams, tu­ri­me daug am­bi­cin­gų pla­nų, o re­zul­ ta­tus pa­ma­ty­si­me jau ne­tru­kus. Bir­že­lio vi­du­ry­je ati­da­ry­si­me ato­kiau nuo mies­to cent­ro, vi­ sai ša­lia jū­ros ir pu­šy­no įreng­tą Vai­kų par­ką. Ja­me pa­si­rū­pin­ta ne tik at­rak­ci­jo­mis ma­žie­siems,

bet ir inf­rast­ruk­tū­ra – ap­švie­ti­ mu, suo­liu­kais, be­vie­lio in­ter­ ne­to sklai­da. Vai­kų reik­mėms atei­ty­je ke­ti­na­ma pri­tai­ky­ti ir ša­lia esan­tį miš­ke­lį, ku­ria­me tu­rė­tų at­si­ras­ti mįs­lių ta­kas ar pa­sa­kų per­so­na­žų skulp­tū­rų“, – apie nau­ją trau­kos ob­jek­tą ku­ ror­te pa­sa­ko­jo Š.Vait­kus. Šią va­sa­rą Ne­mir­se­to­je, gre­ta Pa­lan­gos, pra­si­dės tu­ ris­tams itin svar­baus ob­jek­to – eu­ro­pi­nius stan­dar­tus ati­ tin­kan­čio kem­pin­go sta­ty­ba. „Šią va­sa­rą bus res­tau­ruo­ tas ir Pa­lan­gos sim­bo­liu va­di­ na­mas kur­hau­zas. Šia­me ku­ ror­to is­to­ri­ja dvel­kian­čia­me ir kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­be pri­pa­žin­ta­me pa­sta­te po res­ tau­ra­ci­jos vėl at­gims mies­ to kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas“, – Pa­lan­gos me­ras pa­si­džiau­gė, kad bus su­tvar­ky­ta ku­ror­to vei­dą dar­kiu­si griu­ve­na. Jau ki­tą­met Pa­lan­ga ga­lės pa­si­gir­ti tu­rin­ti ir uni­ver­sa­ lų spor­to komp­lek­są, tin­kan­ tį įvai­rių spor­to ša­kų var­žy­ boms ir tre­ni­ruo­tėms. Spor­ to komp­lek­sas tal­pins iki 2,5 tūkst. žiū­ro­vų. Poil­siau­to­jams ne ma­žiau svar­bus ob­jek­tas – Va­sa­ros kon­cer­tų sa­lė, kiek­vie­ną va­sa­ rą kas­dien vi­lio­jan­ti įvai­riais ren­gi­niais. Ją re­konst­ruo­ti ir pri­tai­ky­ti veik­ti vi­sus me­tus pla­nuo­ja­ma jau ki­tą­met.

kurortas

Sve­tin­go­je Pa­lan­go­je dvi­ra­ti­nin­kai pa­si­jun­ta tar­si ro­ju­je

Pa­to­gu­mas: pui­kiau­sia trans­por­to prie­mo­nė – dvi­ra­tis ar ve­lo­mo­bi­lis.

A

k­ty­viai lais­va­lai­kį leis­ti mėgs­tan­tiems poil­siau­to­ jams di­džiau­sia­me Lie­tu­vos ku­ror­te Pa­lan­go­je į akis kren­ ta gau­sy­bė dvi­ra­ti­nin­kų, apstu ir dvi­ra­čių nuo­mos punk­tų. Ir ne­ nuos­ta­bu – juk vie­nas iš ge­riau­ sių bū­dų pa­žin­ti Bal­ti­jos pa­jū­rį yra mi­nant dvi­ra­čio pe­da­lus.

Dvi­ra­ti­nin­kų ro­jus

Ke­liau­jant pės­čio­mis ga­li­ma ap­ žiū­rė­ti tik ne­di­de­lę da­le­lę Lie­ tu­vos pa­jū­rio tur­tų, o va­žiuo­ jant au­to­mo­bi­liu pra­ran­da­mas nuo­sta­bus ry­šio su lau­ki­ne gam­ ta po­jū­tis. Tai­gi, dvi­ra­tis Pa­lan­ go­je – tie­siog idea­lu: per trum­pą lai­ką ga­li­ma ap­va­žiuo­ti gra­žiau­

sius, įdo­miau­sius ob­jek­tus ir pa­ si­mė­gau­ti ne­drums­čia­ma Bal­ti­ jos jū­ros, švie­sių pu­šy­nų ir jau­ kių pa­jū­rio kai­me­lių ra­my­be. Pa­lan­ga pel­ny­tai ga­li va­din­ tis dvi­ra­ti­nin­kų ro­ju­mi – per ku­ror­tą nu­si­drie­ku­sios net ke­ tu­rios šiam tiks­lui pri­tai­ky­tos tra­sos, ku­rių bend­ras il­gis sie­ kia 40 ki­lo­met­rų. Iš Pa­lan­gos pa­to­giai ga­li­ma pa­siek­ti Lat­ vi­jos sie­ną, gre­ta esan­čią Klai­ pė­dą, ne­to­lie­se įsi­kū­ru­sią Vyd­ man­tų gy­ven­vie­tę ar vie­tos gy­ ven­to­jų ir sve­čių itin pa­mėg­tą HBH pra­mo­gų komp­lek­są.

Nuo­mos punk­tai

Dvi­ra­ti­nin­kų pa­to­gu­mui ku­

ror­te yra ir spor­tiš­kų poil­siau­ to­jų reik­mėms pri­tai­ky­tas vieš­ bu­tis, ku­ria­me įreng­tas ga­ra­ žas dvi­ra­čiams, tei­kia­mos šių trans­por­to prie­mo­nių re­mon­ to, nuo­mos, dra­bu­žių skal­bi­mo ir ly­gi­ni­mo pa­slau­gos. Pa­lan­go­je pa­gal­vo­ta ir apie ne­tu­rin­čiuo­sius sa­vo dvi­ra­čio – ku­ror­te vei­kia ke­lio­li­ka nuo­ mos punk­tų, ku­riuo­se ga­li­ma iš­si­nuo­mo­ti ne tik dvi­ra­tį, bet ir tri­ra­tį ar ke­tur­ra­tį ve­lo­mo­ bi­lį. Tri­ra­te rik­ša – tak­si – pra­ mo­gau­to­jai tu­ri ga­li­my­bę pa­ si­va­ži­nė­ti ir gar­sio­jo­je J.Ba­sa­ na­vi­čiaus gat­vė­je. Esant bū­ti­ ny­bei, sa­vo pa­slau­gas pa­siū­lys dvi­ra­čių re­mon­to punk­tai.

Nuos­ta­bi gam­ta

Po­pu­lia­riau­sios ku­ror­to tra­ sos drie­kia­si ko­ne pa­plū­di­miu ir jun­gia Pa­lan­gą su Klai­pė­da bei Šven­tą­ja. Pa­si­rin­kę šiuos marš­ru­tus eko­lo­giš­ko trans­ por­to mė­gė­jai pui­kiai pa­spor­ tuo­ja, o kar­tu ga­li pa­si­gro­žė­ti itin vaiz­din­go­mis vie­to­vė­mis. Va­žiuo­jant pu­šy­nais nu­si­ drie­ku­siais ta­kais prieš akis at­si­ve­ria ne tik nuo­sta­bi pa­ jū­rio gam­ta, bet ir įspū­din­gi vaiz­dai į Bal­ti­jos jū­rą. Pa­var­ gus ga­li­ma nu­lip­ti nuo dvi­ra­ čio ir pail­sė­ti vie­no­je iš dau­ gy­bės poil­sio aikš­te­lių, ku­ rio­se įreng­ti dvi­ra­čių sto­vai, šiukš­li­nės, bio­tua­le­tai.

Stančių km., Kretingalės sen., Klaipėdos raj. www.nationalgolf.lt Tel. + 370 46 420000. Mob. + 370 655 22222. Darbo laikas: I−VII 9:00−20:00 National Golf Resort yra pirmasis golfo kurortas Vakarų Lietuvoje. Įsikūręs itin geografiškai palankioje vietoje – vos 4 km nuo Klaipėdos ir apie 20 minučių kelio nuo Palangos oro uosto. Vaizdingame Danės upės slėnyje yra įrengtas pasaulinius standartus atitinkantis klasikinis 18 duobučių 72 par golfo aikštynas su treniruočių aikštele ir 3 duobučių trumpojo žaidimo lauku. 18-ojo žaidimo tako ridenimo aikštelė suformuota Lietuvos žemėlapio formos sala, kuri tapo National Golf Resort skiriamuoju ženklu. Golfo klubas National Golf Resort kviečia pasimėgauti golfo žaidimu ir atsipalaiduoti restorane su vaizdu į golfo aikštyną, pasivaišinti naujais patiekalais, rengti įmonės bei privačius renginius, organizuoti apmokymus ir pristatymus modernioje konferencijų salėje!

15

16

kurortas

Druskininkuose – pramogos po stogu Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

P

rieš dau­giau nei de­šimt­ me­tį nu­si­sta­čiu­si stra­te­ gi­ją kuo dau­giau pa­slau­gų poil­siau­to­jams teik­ti po sto­gu, Drus­ki­nin­kų val­džia neap­si­ri­ ko. Šis ku­ror­tas šiuo me­tu tu­ri net ke­lis itin gau­siai vi­sus me­tus ato­sto­gau­to­jų lan­ko­mus pra­mo­ gų komp­lek­sus. Pla­nuo­se – dar ke­li gran­dio­zi­niai pro­jek­tai.

Išs­kir­ti­nu­mas – pra­mo­gų gau­sa

„Mo­čiu­tė pa­sa­ko­jo, kad ir prieš šim­tą me­tų Lie­tu­vo­je kar­tais ly­da­vo ir bū­da­vo blo­gas oras, – juo­ka­vo Drus­ki­nin­kų me­ras Ri­ čar­das Ma­li­naus­kas. – Mes dar 2000-ai­siais nu­si­sta­tė­me vi­zi­ ją kuo dau­giau pra­mo­gų poil­ siau­to­jams teik­ti po sto­gu. Šios kryp­ties lai­ko­mės ir to­liau.“ Sa­ko­ma, kad Drus­ki­nin­kuo­ se blo­go oro ne­bū­na – čia ga­li­ ma poil­siau­ti ir žie­mą, ir va­sa­ rą, ir ly­jant, ir švie­čiant sau­lei. Ku­ror­tas, Drus­ki­nin­kų tu­ riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ro at­sto­vų tei­gi­mu, iš ki­tų bū­tent ir iš­si­ski­ria ne tik svei­ ka­tos ge­ri­ni­mo ir gro­žio pa­ slau­go­mis, bet ir įvai­rių pra­ mo­gų asor­ti­men­tu. „Mes ga­li­me pa­siū­ly­ti daug įvai­riau­sių pra­mo­gų – snie­go are­ną, van­dens pra­mo­gų par­ ką, pir­tis, ma­sa­žus, gy­do­muo­ sius komp­lek­sus. Ma­nau, kad kiek­vie­nas žmo­gus, ku­ris at­ vyks­ta į Drus­ki­nin­kus, tik­rai ga­li tu­ri­nin­gai pra­leis­ti lais­ va­lai­kį ar ato­sto­gas“, – įsi­ti­ki­ nęs R.Ma­li­naus­kas. Drus­ki­nin­kai sten­gia­si, kad ir mies­tas bū­tų gra­žus, to­dėl ja­me gau­su gė­ly­nų, su­tvar­ky­ ti pa­si­vaikš­čio­ji­mo ta­ke­liai,

įreng­ta daug dvi­ra­čių ta­kų, ku­riais va­ži­nė­jant ga­li­ma ap­ žiū­rė­ti nuo­sta­bią gam­tą. Ku­ror­te lau­kia­mi vi­si: ir jau­ni­mas, ir šei­mos, ir so­li­ des­nio am­žiaus žmo­nės.

Po sto­gu – ir jū­ra

Drus­ki­nin­kuo­se ne­tru­kus tu­rė­ tų at­si­ras­ti dar ke­li poil­siau­to­ jams itin pa­trauk­lūs pro­jek­tai. Anot R.Ma­li­naus­ko, šiuo me­ tu ku­ror­te jau ban­do­ma įreng­ ti fon­ta­ną, ko­kio Lie­tu­vo­je nė­ ra. Jis ir švies, ir šoks, mo­bi­lio­ jo te­le­fo­no trum­pą­ja ži­nu­te bus ga­li­ma už­si­sa­ky­ti mu­zi­ką, pa­gal ku­rią fon­ta­nas mir­gu­liuos. „Gal­būt dar šiais me­tais pra­dė­si­me sta­ty­ti kel­tu­vą, ku­ ris su­jungs Drus­ki­nin­kų cent­ rą su snie­go are­na. Tai bus ne tik pa­to­gi su­si­sie­ki­mo prie­ mo­nė, bet ir pui­kus ap­žval­ gos ob­jek­tas, nes pa­kels lan­ ky­to­jus į 45 m aukš­tį“, – tei­gė Drus­ki­nin­kų me­ras. Dar vie­nas gran­dio­zi­nis pro­jek­tas – už­da­ras ma­nie­ žas su pa­jū­rio vaiz­dais, tik­ro šil­do­mo smė­lio ko­po­mis, pu­ ši­mis, me­di­niais ta­ke­liais ir ban­guo­jan­čią jū­rą imi­tuo­jan­ čiu ba­sei­nu. Kai bus gra­žus sau­lė­tas oras, stik­li­nį sto­gą bus ga­li­ma ati­deng­ti ir žmo­nės ga­lės de­ gin­tis, o kai bus ap­niu­kę, poil­ siau­to­jai tie­siog ga­lės mė­gau­ tis van­dens vo­nio­mis ar žais­ti pa­plū­di­mio tink­li­nį. Ti­ki­ma­ si, kad šis pro­jek­tas bus įgy­ ven­din­tas per dve­jus me­tus. „Tik­rai ne­ža­da­me su­sto­ti, nes dar yra ką veik­ti, kad poil­ siau­to­jams bū­tu­me dar pa­ trauk­les­ni“, – tvir­ti­no R.Ma­ li­naus­kas.

Pa­si­rin­ki­mas: Drus­ki­nin­kuo­se poil­siau­to­jams siū­lo­ma įvai­riau­sių pra­mo­gų.

Ri­čar­das Ma­li­naus­kas

Mes ga­li­me pa­siū­ly­ ti daug įvai­riau­sių pra­ mo­gų – snie­go are­ną, van­d ens pra­mo­gų par­ką, pir­tis, ma­sa­žus, gy­do­ muo­sius komp­lek­sus. Ku­ror­tą pa­mė­go ru­sai

Drus­ki­nin­kuo­se tu­ris­tų srau­ tai vis di­dė­ja. Di­džio­ji da­lis poil­siau­to­jų yra lie­tu­viai, ta­

čiau at­vyks­ta sve­čių ir iš įvai­ rių už­sie­nio ša­lių. Pas­ta­ruo­ ju me­tu ku­ror­tą ypač pa­mė­ go ru­sai. Ar Drus­ki­nin­kų vieš­bu­čiuo­ se dar bus ga­li­ma ras­ti vie­tų ap­si­sto­ti šią va­sa­rą? „Ieš­ko­si­ me ir ra­si­me. Dar­bo die­no­mis vie­tų ras­ti leng­viau, be to, yra pri­va­tus sek­to­rius, ma­žes­ni vieš­bu­čiai, ku­riuo­se tik­rai bus ga­li­ma ap­si­sto­ti. Šiaip sa­vait­ ga­liais vie­tų vieš­bu­čiuo­se la­bai daž­nai pri­trūks­ta“, – pa­dė­tį nu­pa­sa­ko­jo R.Ma­li­naus­kas. Drus­ki­nin­kų tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ro at­ sto­vai pa­ta­rė į ku­ror­tą at­vyks­ tan­tiems poil­siau­to­jams iš anks­to pa­si­do­mė­ti ap­gy­ven­ di­ni­mo ga­li­my­bė­mis.

Vanduo daro stebuklus

Van­duo­su­da­ro­net­apie­70­pro­c.­gy­vų­or­ga­niz­mų­svo­rio,­ jis­yra­ter­pė­svar­biems­bio­lo­gi­niams­pro­ce­sams.­Suau­ gu­sio­žmo­gaus­or­ga­niz­me­yra­apie­68­pro­c.­van­dens,­iš­ jo­krau­jy­je­–­90­pro­c.,­rau­me­ny­se­–­77­pro­c.,­o­sme­ge­ ny­se­–­85­pro­c.

Mineraliniai vandenys – tai po­ žeminiai vandenys, turintys daugiau negu paprastai mine­ ralinių (rečiau organinių) kom­ ponentų ir pasižymintys speci­ finėmis fizikinėmis, cheminė­ mis ir biologiškai aktyviomis savybėmis (temperatūra, rūgš­ tingumu, radioaktyvumu). Pagal savo cheminę sudė­ tį Druskininkų mineraliniai vandenys yra priskiriami ma­ žai ir vidutiniškai bei labai mineralizuotiems chloridi­ niams natrio vandenims, ne­ turintiems specifinių kompo­ nentų, arba su didesniu bro­ mo kiekiu. Jie turtingi che­ minių elementų – azoto, ang­ lies dioksido, sieros vandeni­ lio, metano, fluoro ir mikroe­

lementų – vario, mangano, cinko, ličio, geležies, stroncio, kobalto, arseno, bromo, jodo. Savo gydomosiomis savy­ bėmis ir poveikiu minerali­ nis vanduo pranoksta dauge­ lį medikamentinių prepara­ tų. Vartojant tokį mineralinį vandenį, organizmas daug ge­ riau įsisavina magnį ir kalcį, negu vartojant maisto papil­ dus arba tabletes. Kalcis (Ca) saugo nuo užde­ gimų, skatina audinių dehid­ rataciją, stiprina kaulus. Magnis (Mg): organizmas jį puikiai pasisavina, mažina kraujospūdį, mažina spazmus tulžies pūslėje, cholesterolio kiekį kraujyje ir tulžyje, pa­ lankiai veikia nervų sistemą.

EUROPOS KURORTŲ MINERALINIAI VANDENYS Mineralizacija Maža Vidutinė (< 5 g/l) (5-15 g/l) SPA (Belgija) Vokietija Bulgarija Italija Vengrija Čekija Druskininkai (Lietuva)

Didelė (15-35 g/l)

Sūrymai (> 35 g/l)

Natris (Na) dalyvauja or­ ganizmo vandens apykaitoje, yra būtinas daugelio fermen­ tų veikimui, skatina šlapimo išsiskyrimą. Hidrokarbonatas (HCO3) stimuliuoja sekrecinę skran­ džio veiklą. Sulfatas (SO4) mažina skrandžio sekreciją ir jos ak­ tyvumą, o derinyje su magniu sukelia vidurius laisvinantį poveikį. Chloras (Cl) turi išskyrimo poveikį inkstų funkcijai, ma­ žina organizmo audinių pH. Lietuva gali didžiuotis vie­ ninteliais tokios unikalios su­ dėties ir vienais geriausių, gy­ domąjį ir sveikatinamąjį po­ veikį turinčių mineralinių vandenų Europoje.

Sveikata nėra viskas, bet be sveika­ tos viskas yra niekas. A.Schopenhaueris

www.sanatorija.lt

www.spa-vilnius.lt

18

kurortas

Drus­ki­nin­kai – Lie­tu­vos tu­riz­mo Šian­dien drą­siai ga­li­me teig­ti, kad Drus­ki­nin­kai – spar­čiau­siai be­si­plė­to­jan­tis Lie­tu­vos ku­ror­tas, pri­lygs­tan­tis ge­riau­siems Eu­ro­pos ku­ror­tams ir ga­lin­tis pa­siū­ly­ti reik­liems klien­tams vis­ką, ko gei­džia šir­dis.

Atrakcijos: didžiausias Baltijos šalyse Druskininkų vandens parkas.

Su­ras­ti lais­vų vie­tų vieš­bu­čiuo­se ar sa­na­to­ri­ jo­se, ku­rių ku­ror­te ap­stu, be išanks­ti­nės re­ zer­va­ci­jos pra­ktiš­kai neį­ma­no­ma. Ko­kia šio fe­no­me­no pa­slap­tis? Ko­dėl Drus­ki­nin­kai tar­si mag­ne­tas trau­kia sve­čius vėl su­grįž­ti? Drus­ki­nin­kai iš­si­ski­ria ne­pap­ras­tu ge­bė­ji­ mu su­jung­ti es­mi­nius da­ly­kus į vi­su­mą – šis mies­tas tar­si dau­giab­riau­nis dei­man­tas, žė­ rin­tis skir­tin­go­mis spal­vo­mis. Yra sa­ko­ma „vis­kas vie­na­me“ – tai Drus­ki­nin­kų mo­to. Čia nė­ra se­zo­nų, čia – am­ži­na va­sa­ra ir ne­si­ bai­gian­ti žie­ma. Čia jūs ga­li­te at­vyk­ti su vi­sa šei­ma, nes ku­ror­te kiek­vie­nas su­ras ką veik­ ti: nuo pa­ties ma­žiau­sio iki vy­riau­sio. Ku­ ror­te pui­kiai de­ra na­tū­ra­li gam­ta ir mo­der­ni mies­to inf­rast­ruk­tū­ra, au­ten­tiš­ku­mas ir itin ko­ky­biš­kos pa­slau­gos, ra­my­bė ir kom­for­tas, ak­ty­vus poil­sis ir pa­šė­lu­sios pra­mo­gos. Vi­sa tai su­ku­ria ypa­tin­gą mies­to dva­sią. Har­mo­ ni­ja – bū­tent tai pa­ti­ria mies­to sve­čiai, at­vy­ kę pail­sė­ti į šį ro­jaus kam­pe­lį.

Oras, ku­rį ga­li­ma ger­ti

Drus­ki­nin­kai – pie­čiau­siai esan­tis Lie­tu­ vos ku­ror­tas, pa­si­žy­min­tis švel­niu ir pa­

lan­kiu svei­ka­tai kli­ma­tu. Spe­ci­fin ­ iai kli­ ma­to ypa­tu­mai – pu­šy­nų ap­sup­tas mies­tas – tu­ri di­de­lį po­vei­kį sėk­min­gam gy­dy­mui. Pa­si­vaikš­čio­ji­mai miš­ko ta­kais – oro vo­ nios – lei­džia at­si­pa­lai­duo­ti, pa­mirš­ti ne­ ri­mą, stre­są ir pa­si­ner­ti į vi­siš­ką pa­lai­mą. At­vy­kę iš did­mies­čių poil­siau­to­jai pri­sod­ rin­tą de­guo­nies Drus­ki­nin­kų orą pri­ly­gi­na šal­ti­nio van­de­niui, ku­rį ga­li­ma ger­ti.

trykš­tan­tys fon­ta­nai, iš­puo­se­lė­tos Drus­ko­ nio eže­ro pa­kran­tės, se­ną­ja mies­to dva­sia dvel­kian­tys pa­sta­tai, mar­gas­pal­viais gė­ly­ nais kve­pian­tis mies­tas. Praė­ju­siais me­tais ku­ror­tą pa­puo­šė nau­jas til­tas per Ne­mu­ ną, ku­ris ge­ro­kai su­trum­pi­no at­stu­mą nuo mies­to cent­ro iki sli­di­nė­ji­mo tra­sos. Nuo šio til­to at­si­ve­ria įspū­din­ga nak­ti­nė ku­ror­ to pa­no­ra­ma.

Mo­der­ni mies­to inf­rast­ruk­tū­ra

Sau­gus poil­sis

Drus­ki­nin­kus puo­šia re­no­vuo­tos gat­vės, pa­to­gūs nau­ji ša­li­gat­viai, ta­čiau čia jums ne­be­rei­kės au­to­mo­bi­lio, ne­teks sto­vė­ ti spūs­ty­se – čia vis­kas pa­sie­kia­ma ran­ka. Tam tiks­lui vi­sa­me mies­te ir jo apy­lin­kė­ se įreng­ti pa­to­gūs dvi­ra­čių ir pės­čių­jų ta­kai, ve­dan­tys vaiz­din­go­mis vie­to­mis. Va­žiuo­ jant dvi­ra­čiu jums prieš akis at­si­vers Ne­ mu­no kran­tai, at­nau­jin­ti įspū­din­gi par­kai,

Spe­ci­fi­niai kli­ma­to ypa­tu­mai – pu­šy­nų ap­sup­tas mies­tas – tu­ri di­d e­lį po­vei­k į sėk­min­gam gy­d y­mui.

Ga­li­te drą­siai iš­vyk­ti į nak­ti­nę eks­kur­si­ ją po Drus­ki­nin­kus: pa­si­gro­žė­ti ori­gi­na­ lia baž­ny­čia, šil­tą va­sa­ros va­ka­rą pa­si­vai­ šin­ti nak­ti­pie­čiais eže­rė­lio pa­kran­tė­je, pa­ si­klau­sy­ti svir­pian­čių svirp­lių, šla­man­ čio miš­ko ar pa­si­tik­ti te­kan­čią sau­lę. Ypač įspū­din­gai at­ro­do kiek­vie­ną nak­tį vyks­ tan­tys la­ze­rių šou. Nak­tį jums ne­rei­kės bi­ jo­ti. Mies­te įreng­tos 34 vaiz­do ste­bė­ji­mo ka­me­ros, už­tik­ri­nan­čios sau­gų poil­sį.

Jū­sų ver­tas kom­for­tas

Drus­ki­nin­kuo­se įreng­ti eu­ro­pie­tiš­kus stan­dar­tus ati­tin­kan­tys SPA cent­rai, vei­

kurortas

dei­man­tas

kia 7 at­nau­jin­tos sa­na­to­ri­jos, re­no­vuo­tos se­no­sios gy­dyk­los. Jū­sų sko­niui ir pa­to­ gu­mui – įvai­rus vieš­bu­čių pa­si­rin­ki­mas: nuo 2 iki 5 žvaigž­du­čių mėgs­tan­tie­siems iš­skir­ti­nę pra­ban­gą ir ypa­tin­gą ap­tar­na­vi­ mą. Pa­čia­me mies­to cent­re įreng­tas mo­ der­nus kem­pin­gas, jei­gu mėgs­ta­te ke­liau­ ti su na­me­liu ant ra­tų ar no­ri­te iš­ban­dy­ti eg­zo­tiš­ką nak­vy­nę ori­gi­na­lia­me vig­va­me. Ku­ror­to apy­lin­kė­se gau­su įvai­riau­sių kai­ mo tu­riz­mo so­dy­bų, siū­lan­čių uni­ka­lias Drus­ki­nin­kų kraš­tui bū­din­gas pa­slau­gas, pa­vyz­džiui, su­ve­ny­rų ga­mi­ni­mą iš drus­ kos. Drus­ki­nin­kuo­se kiek­vie­nas ga­li su­ ras­ti sa­vo no­rus ir pa­gei­da­vi­mus ati­tin­ kan­tį poil­sį bei pa­si­mė­gau­ti įvai­riau­sio­ mis svei­ka­ti­ni­mo ir gro­žio pro­ce­dū­ro­mis: ma­sa­žais, pur­vo vo­nio­mis, at­si­gai­vin­ti iš vie­ti­nių šal­ti­nių trykš­tan­čiu mi­ne­ra­li­niu van­de­niu.

Puošmena: kurorto širdyje įsikūrusiame Vijūnėlės parke sužydėjo 130 tūkstančių narcizų. Laimos Rekevičienės nuotr.

Unikalu: turizmo objektas, uždarų slidinėjimo trasų kompleksas „Snow Arena“.

Gražu: atnaujintame senųjų gydyklų parke puikuojasi įspūdingas šviesos ir muzikos fontanas. Roberto Kisieliaus nuotr.

Neį­ti­ki­mos pra­mo­gos

iš­vy­si­te ryš­kiau­sius Lie­tu­vos spek­tak­lius ir už­sie­nio sve­čių kū­ri­nius. Va­sa­rą, kiek­vie­ną sa­vait­ga­lį, Pra­mo­gų aikš­tė­je pla­nuo­ja­mi gy­ vo gar­so kon­cer­tai, o Drus­ko­nio eže­rą pa­ puoš ori­gi­na­li plau­kio­jan­ti sce­na, kur vyks teat­ra­li­zuo­ti mu­zi­ki­niai pa­si­ro­dy­mai. Dau­ gy­bė mies­to ren­gi­nių, iš ku­rių vie­nas įsi­ min­ti­niau­sių – va­sa­ros pra­džio­je vyks­tan­ti Drus­ki­nin­kų ku­ror­to šven­tė, su­trau­kian­ti tūks­tan­čius da­ly­vių ir mies­to sve­čių.

Drus­ki­nin­kuo­se gau­su pra­mo­gų: di­džiau­ sias Bal­ti­jos ša­ly­se Drus­ki­nin­kų van­dens par­kas, uni­ka­lus tu­riz­mo ob­jek­tas, ku­rio ne­ra­si­te 1 000 km at­stu­mu – iš­ti­sus me­tus vei­kian­čios sli­di­nė­ji­mo tra­sos, tarp­tau­ti­ nius stan­dar­tus ati­tin­kan­tis gol­fo aikš­ty­ nas, „One“ nuo­ty­kių par­kas, pa­si­va­ži­nė­ji­ mas ke­tur­ra­čiais, da­žas­vy­dis, bou­lin­gas, te­ ni­sas, no­rin­tie­siems ro­man­tiš­kai pra­leis­ ti po­pie­tę – pa­si­vaikš­čio­ji­mas jau­kiai su­ tvar­ky­tuo­se žy­din­čiuo­se par­kuo­se, pa­siirs­ ty­mas val­te­le su gul­bė­mis ku­ror­to šir­dy­je esan­čia­me Drus­ko­nio eže­re, o gal­būt šė­lio­ nės iki ry­to nak­ti­niuo­se, mu­zi­ki­niuo­se klu­ buo­se? Ku­ror­tas nuo­lat kei­čia­si ir gra­žė­ja, kas kar­tą nu­ste­bin­da­mas mies­to sve­čius. Pa­vyz­džiui, šie­met at­nau­jin­ta­me Vi­jū­nė­lės par­ke su­žy­dė­jo 130 tūkst. nar­ci­zų jū­ra.

Jei­gu no­ri­te pa­si­žval­gy­ti po apy­lin­kes, ga­li­te iš­vyk­ti į ne­to­li­mą ke­le­to va­lan­dų eks­kur­si­ją – nu­plauk­ti gar­lai­viu iki Liš­kia­vos pi­lia­kal­nio, ap­lan­kant au­ten­tiš­ką vie­nuo­ly­no an­samb­ lį, nu­vyk­ti į gar­sų­jį so­vie­ti­nių skulp­tū­rų Grū­ to par­ką, su­si­pa­žin­ti su ori­gi­na­lio­mis me­džio dro­ži­nių skulp­tū­ro­mis A.Čes­nu­lio so­dy­bo­je.

Įvai­ria­pu­sis kul­tū­ri­nis gy­ve­ni­mas

Tur­tin­ga ir gur­ma­niš­ka vir­tu­vė

Drus­ki­nin­kai – uni­ka­lus mies­tas, žy­miau­ sio Lie­tu­vos kom­po­zi­to­riaus ir dai­li­nin­ko M.K.Čiur­lio­nio gim­ti­nė. Kiek­vie­ną va­sa­ rą Drus­ki­nin­kai kvie­čia kla­si­kos my­lė­to­jus į tra­di­ci­nį tarp­tau­ti­nį me­nų fes­ti­va­lį „Va­sa­ ra su M.K.Čiur­lio­niu“, o teat­ro my­lė­to­jus – ap­si­lan­ky­ti jau sep­tin­tus me­tus vyk­sian­čia­ me Drus­ki­nin­kų teat­ro fes­ti­va­ly­je, ku­ria­me

Ori­gi­na­lios eks­kur­si­jos

Drus­ki­nin­kuo­se jūs ga­li­te pa­to­giai ap­si­pirk­ ti pre­ky­bos cent­ruo­se, įsi­gy­ti eko­lo­giš­kų pro­duk­tų ūki­nin­kų tur­ge­ly­je. Mies­tą puo­ šia be­ga­lė sim­pa­tiš­kų ka­vi­nu­kių, iš­tai­gin­gų res­to­ra­nų, sa­vo kva­pais vi­lio­jan­čių už­suk­ ti išal­ku­sius pa­ke­lei­vius. Kiek­vie­nas čia ga­li su­ras­ti sa­vo sko­niui tin­kan­čią vir­tu­vę. Drus­ki­nin­kai vi­sa­da lau­kia jū­sų!

19

20

kurortas

Tra­kai sie­kia sos­ti­nių sos­ti­nės ti­tu­lo Si­gi­ta Ne­mei­kai­tė

M

i­nia­tiū­ri­nis me­di­nis mies­tas eže­rų ap­sup­ty­ je. Dau­ge­lis to­kius ma­ to Tra­kus, ta­čiau at­si­ran­da vis dau­giau pa­slau­gų, kul­tū­ ros ren­gi­nių, ak­ty­viai plė­to­ja­ ma inf­rast­ruk­tū­ra, mies­tas pa­ ste­bi­mai gra­žė­ja, tam­pa vis pa­ trauk­les­nis pa­ži­ni­mui ir poil­ siui. Neat­si­tik­ti­nai Tra­kai – vie­na iš la­biau­siai lan­ko­mų vie­ tų ša­lies tu­riz­mo že­mė­la­py­je.

Mies­tas – vals­ty­bin­gu­mo sim­bo­lis

Tra­kai – tai se­no­ji sos­ti­nė, vi­so pa­sau­lio ka­rai­mų sos­ti­nė, irk­ la­vi­mo sos­ti­nė, o nuo praė­ju­sių me­tų pa­bai­gos – ir Ka­lė­dų Se­ ne­lių sos­ti­nė, žo­džiu, Lie­tu­vos sos­ti­nių sos­ti­nė. Stūk­san­čios Kęs­tu­čio ir Vy­tau­to pi­lys liu­di­ ja ša­lies vals­ty­bin­gu­mo is­to­ri­ją, o eže­rų ap­sup­ta uni­ka­li me­di­nė ar­chi­tek­tū­ra ir iš­sau­go­tas na­tū­ ra­lus kraš­to­vaiz­dis pa­ke­ri dar­na ir pir­map­ra­džiu gro­žiu. Gam­tos ir gau­saus kul­tū­ros pa­vel­do vie­ no­vė Tra­kus da­ro ypa­tin­gus. „Dėl is­to­ri­nės sa­vo praei­ties Tra­kai bran­gūs kiek­vie­no lie­ tu­vio šir­džiai, juos lan­ko be­ maž vi­si už­sie­nio sve­čiai, at­ vyks­tan­tys į Lie­tu­vą. Mies­tas,

jo apy­lin­kės trau­kia ma­giš­kai. Ne­pa­žįs­tu žmo­gaus, ku­rio ne­ vi­lio­tų gam­ta, ty­ras eže­rų van­ duo, kul­tū­ros pa­li­ki­mas“, – sa­ kė Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės me­ras Vin­cas Ka­po­čius.

Tra­kai – ka­rai­mų Me­ka

Va­sa­rą di­džiau­si poil­siau­to­jų srau­tai plūs­ta prie eže­rų, pa­by­ ra po ka­vi­nes ra­gau­ti ypa­tin­gų ki­bi­nų. Bū­tent ma­ža ka­rai­mų tau­ta, ku­rios at­sto­vus į Lie­tu­ vą prieš dau­giau nei 600 me­tų iš Kry­mo at­kė­lė Vy­tau­tas Di­dy­ sis, šį sa­vo na­cio­na­li­nį pa­tie­ka­ lą iš­po­pu­lia­ri­no vi­so­je Lie­tu­ vo­je. Be­je, ka­rai­mų tau­tos is­to­ ri­ja, jos tra­di­ci­jos ir pa­pro­čiai – tai dar vie­na prie­žas­tis ap­lan­ ky­ti Tra­kus. Ei­da­mi se­na­mies­ čiu, va­di­na­muo­ju ka­rai­mų ga­ lu, ar­ba Ma­žuo­ju mies­tu, ga­li­ te iš­girs­ti ir au­ten­tiš­ką ka­rai­mų šne­ką, ap­lan­ky­ti čia esan­čią Ka­ rai­mų et­nog­ra­fij­ os eks­po­zi­ci­ją. Tra­kus pa­to­gu pa­siek­ ti iš Vil­niaus, nes ke­lio­nė už­ trun­ka apie pus­va­lan­dį. Ga­ li­ma vyk­ti vi­so­mis su­si­sie­ki­ mo prie­mo­nė­mis – au­to­mo­bi­ liais, au­to­bu­sais, trau­ki­niais.

Gar­sins mies­tą ir vals­ty­bę

Tra­kuo­se vi­sais me­tų lai­kais, o

Vin­cas Ka­po­čius

Tra­kai ža­vi ne tik se­ną­ja ar­chi­tek­tū­ra, vi­d u­ram­ žių pi­li­mis, įsta­biu kraš­ to­vaiz­d žiu, bet ir mo­d er­ nė­jan­čiu mies­to vei­d u. ypač va­sa­rą, gau­su įvai­rių ren­ gi­nių. „Ren­gi­nių ma­ra­to­ną ge­gu­žės 18 d. pra­de­da „Nak­tis mu­zie­ ju­je“ Tra­kų sa­los pi­ly­je. Bir­že­ lio ant­rą­jį sa­vait­ga­lį kvie­čia­me į dvi die­nas truk­sian­čią mies­to šven­tę. Jo­je bus pri­sta­ty­ta šio tu­riz­mo se­zo­no nau­jie­na – pir­ mą­kart Lie­tu­vo­je at­kur­tas se­ no­vi­nis pre­ky­bos lai­vas vy­ti­nė. Tai dar vie­nas tu­riz­mo ob­jek­ tas, ku­riam api­bū­din­ti var­to­ja­ me žo­dį „uni­ka­lus“. Svar­biau­sias me­tų ren­gi­ nys – lie­pos 8–15 d. Tra­kuo­se vyk­sian­tis Pa­sau­lio jau­ni­mo irk­la­vi­mo čem­pio­na­tas. Ja­ me da­ly­vaus apie 3 000 spor­

Įvy­kis: lie­pos 8–15 d. Tra­kai at­si­durs vi­so pa­sau­lio irk­la­vi­mo spor­to cent­re, nes Gal­vės eže­re vyks pa­sau­lio jau­ni­mo irk­la­vi­mo čem­pio­na­tas, ku­ria­me da­ly­vaus apie 3 tūkst. da­ly­vių iš 60 pa­sau­lio ša­lių.

ti­nin­kų, tei­sė­jų, ko­man­dų na­ rių iš 60 ša­lių. Ki­ta tiek ti­ki­ mės su­lauk­ti žiū­ro­vų. Mies­ tas at­si­durs pa­sau­lio irk­la­vi­ mo spor­to cent­re. In­ten­sy­viai ruo­šia­mės šiam įvy­kiui ir ne­ pra­lei­si­me pui­kios pro­gos vi­ sam pa­sau­liui pra­neš­ti ge­rą ži­nią apie Tra­kus ir Lie­tu­vą“, – at­skleis­da­mas pla­čią ren­gi­ nių pro­gra­mą min­ti­mis da­li­ jo­si me­ras V.Ka­po­čius.

Au­ga eko­lo­gi­nis tu­riz­mas

Per va­sa­ros se­zo­ną vien Tra­kų pi­lis ap­lan­ko apie 300 tūkst. tu­ris­tų, dau­gu­ma iš Lie­tu­vos. „Tra­kuo­se, be įpras­tų kul­ tū­ri­nio tu­riz­mo marš­ru­tų, at­ si­ran­da vis ki­tų kryp­čių. Vie­ nas stip­riau­sių nau­jų­jų trau­ kos cent­rų – at­kur­ta Užut­ra­kio dva­ro so­dy­ba, ku­rio­je va­sa­rą vyks­ta „Užut­ra­kio va­ka­rų“ fes­ ti­va­lis, vi­sus me­tus rū­mų sa­lė­se rengiami kon­cer­tų cik­lai, pa­ro­ dos. Mies­te, jo apy­lin­kė­se po­ pu­lia­rė­ja eko­lo­gi­nis tu­riz­mas, ku­rį pa­sta­ruo­ju me­tu sten­gia­ mės ak­ty­viai plė­to­ti. Dvi­ra­čių ta­kais ga­li­ma nu­ke­liau­ti į Var­ ni­kų zoo­lo­gi­nį-bo­ta­ni­nį draus­ ti­nį, Vy­tau­to Di­džio­jo gim­ti­ nę Se­nuo­sius Tra­kus, Užut­ra­ kį. Be to, mies­to sve­čiai pa­mė­go lan­ky­tis cent­re „Trasalis–Tra­ kai Re­sort & SPA“, ku­ria­me su­ tei­kia­mos pla­taus spekt­ro pa­ slau­gos – nuo kon­fe­ren­ci­jų iki van­dens pra­mo­gų, svei­ka­ti­ni­ mo ir gro­žio pro­ce­dū­rų“, – pa­ ste­bė­jo Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­ dy­bės ad­mi­nist­ra­ci­jos di­rek­to­ rė As­ta Kand­ra­ta­vi­čie­nė. Pa­sak ra­jo­no va­do­vų, Tra­kai nie­ka­da ne­taps vien did­mies­ čių „vo­nia“ ir triukš­min­gų pra­ mo­gų vie­ta. Kul­tū­ros pa­vel­ das, ma­žai ci­vi­li­za­ci­jos pa­lies­ ta gam­ta yra di­džiau­sios ver­ty­ bės, at­vi­ros vi­siems.

22

kurortas

Ne­mu­no kil­po­mis ap­raiz­gy­ tas Birš­to­no ku­ror­tas atos­ to­gau­to­jams siū­lo ra­mų poil­sį ir pa­slau­gas ge­rin­ ti svei­ka­tą. Vie­nin­te­lė pro­ ble­ma – sa­na­to­ri­jo­se nuo­ lat trūks­ta vie­tų, ta­čiau šios bė­dos ne­liks, kai ki­tą­met bus ati­da­ry­tas di­džiu­lis re­ konst­ruo­tas komp­lek­sas.

Apy­lin­kės: Birš­to­nas įsi­kū­ręs re­to vaiz­din­gu­mo Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­jo­je.

Tikro poilsio – į ramybės kurortą Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Įren­gė lau­ko tre­ni­ruok­lius

„Esa­me iš­skir­ti­niai gam­ta, ra­ my­be, ty­la ir pa­slau­go­mis. Žmo­nės, ku­rie tik­rai no­ri pail­ sė­ti, ir tu­rė­tų rink­tis Birš­to­ ną. Juk bū­na­me pa­var­gę nuo dar­bų, no­ri­me ra­my­bės, o tam Birš­to­nas pui­kiai tin­ka, nes tai – ty­los, ra­my­bės ir gam­tos oa­ zė. Birš­to­ne ga­li­ma ir svei­ka­ tą pa­ge­rin­ti, ir iš­si­vė­din­ti gal­vą gra­žio­je gam­to­je“, – pa­klaus­ ta, ko­dėl poil­siau­to­jai sa­vo ato­ sto­gas tu­rė­tų pla­nuo­ti šia­me ku­ror­te, nė ne­dve­jo­da­ma pri­ va­lu­mus bė­rė Birš­to­no me­rė Ni­jo­lė Dir­gin­čie­nė. Jai pri­ta­rė ir Birš­to­no tu­riz­ mo in­for­ma­ci­jos cent­ro va­do­ vė Rū­ta Ka­pa­čins­kai­tė. „Birš­ to­nas lai­ko­si tra­di­ci­jų ir iš­ lie­ka ra­maus poil­sio ku­ror­tu. Kaip tik šiuo me­tu ge­ri­na­ma ir to­bu­li­na­ma inf­rast­ruk­tū­ ra, skir­ta bū­tent to­kiam poil­ siui“, – tei­gė R.Ka­pa­čins­kai­tė. Birš­to­ne at­nau­jin­tas cent­ ri­nis par­kas. Ja­me įreng­ti

Ni­jo­lė Dir­gin­čie­nė

Jei pa­čiai rei­kė­tų rink­ tis, kur poil­siau­ti, be jo­ kios abe­jo­nės, rink­čiau­si tik­tai Birš­to­ną. nau­ji lau­ko tre­ni­ruok­liai, re­ konst­ruo­ti ak­ty­vaus ir pa­sy­ vaus poil­sio ta­kai. Net­ru­kus cent­ri­nia­me par­ke bus įkur­ din­tos žy­mių Lie­tu­vos skulp­ to­rių su­kur­tos skulp­tū­ros.

Sa­na­to­ri­jo­je – 600 vie­tų

Kal­bė­da­ma apie Birš­to­no pri­ va­lu­mus, jo me­rė N.Dir­gin­ čie­nė ne kar­tą pa­brė­žė žo­dį „svei­ka­ta“. Birš­to­ne vei­kia ne tik pui­kios sa­na­to­ri­jos, bet ir odon­to­lo­gi­jos kli­ni­kos. „Jo­mis la­bai džiau­gia­mės. Di­džiuo­

ja­mės, kad sa­vo ku­ror­te ga­li­ me pa­siū­ly­ti pa­čių įvai­riau­sių svei­ka­tai ir gro­žiui rei­ka­lin­ gų pa­slau­gų. Jei pa­čiai rei­kė­ tų rink­tis, kur poil­siau­ti, be jo­ kios abe­jo­nės, rink­čiau­si tik­ tai Birš­to­ną“, – tvir­ti­no N.Dir­ gin­čie­nė. Apie 80 pro­c. Birš­to­ne poil­ siau­jan­čių žmo­nių yra lie­tu­ viai. „Atos­to­gau­to­jų srau­tai au­ga, ta­čiau la­bai lė­tai. Pag­ rin­di­nė pro­ble­ma, kad sa­na­ to­ri­jo­se ne­pa­kan­ka vie­tų. Jei jų bū­tų dau­giau, tai ir poil­ siau­to­jų srau­tai pa­di­dė­tų. Yra ir pri­va­tus sek­to­rius – nuo­ mo­ja­mi bu­tai, na­me­liai. Vie­ tą, kur ap­si­sto­ti, kiek­vie­nas ga­li ras­ti pa­gal sa­vo no­rus ir ki­še­nę“, – tei­gė R.Ka­pa­čins­ kai­tė. N.Dir­gin­čie­nė vy­lė­si, kad poil­siau­to­jų Birš­to­ne ne­tru­ kus smar­kiai pa­dau­gės, nes jau ki­tą­met bus ati­da­ry­ta re­ konst­ruo­ja­ma se­no­ji „Spa­lio su­si­vie­ni­ji­mo“ sa­na­to­ri­ja. Jo­ je vie­nu me­tu ga­li ap­si­sto­ti ir svei­ka­tin­tis 600 žmo­nių.

Vi­lios oro ba­lio­nais

Šią va­sa­rą Birš­to­nas poil­siau­ to­jus vi­lios ne tik ga­li­my­be ra­ miai pail­sė­ti, pa­si­rū­pin­ti svei­ ka­ta ir gro­žiu, bet ir iš­skir­ti­ niais ren­gi­niais. Vie­na svar­biau­sių ku­ror­to fies­tų – ku­ror­ti­nio se­zo­no ati­ da­ry­mo šven­tė, ku­ri pra­si­dės bir­že­lio 8 d. ir truks tris die­ nas. „Šven­tė­je tra­di­ciš­kai su­ si­jungs dan­gus, van­duo ir že­ mė. Kaž­kas skrai­dys, kaž­kas plau­kios, kaž­kas kon­cer­tuos“, – int­ri­ga­vo R.Ka­pa­čins­kai­tė. Lie­pos 6-ąją Birš­to­ne vyks tra­di­ci­nis ga­liū­nų tur­ny­ras, ku­ria­me var­žy­sis ne tik Lie­ tu­vos, bet vi­so pa­sau­lio stip­ riau­si žmo­nės. Dar vie­nas įspū­din­gas ren­gi­ nys, ku­ris tik­riau­siai vyks Birš­ to­ne, – Lie­tu­vos oro ba­lio­nų čem­pio­na­tas. Be­je, Birš­to­nas bu­vo pre­ten­den­tas su­reng­ti pa­ sau­lio oro ba­lio­nų čem­pio­na­tą. Rugp­jū­čio 24 d. va­sa­rą pa­ baigs „Va­sa­ros mo­zai­ka“, ku­ rio­je ne­trūks nei šo­kių, nei kon­cer­tų, nei spek­tak­lių.

Birštonas –

kurortas

23

kurortas arčiausiai jūsų ir jūsų širdies! Se­nas gy­dy­mo tra­di­ci­ jas tu­rin­tis ku­ror­tas il­sė­tis kvie­čia at­si­nau­ji­nęs.

Išs­kir­ti­nė gam­ta, aukš­ta per­ so­na­lo kva­li­fi­ka­ci­ja ir at­nau­ jin­ta inf­rast­ruk­tū­ra kvie­čia il­ sė­tis ir mėgs­tan­čiuo­sius ra­my­ bę, ir ak­ty­vų poil­sį. Birš­to­no sa­na­to­ri­jos ir SPA cent­rai siū­lo pla­tų spekt­rą

svei­ka­ti­ni­mo ir svei­ka­tin­gu­mo komp­lek­sų. Po svei­ka­tą stip­ri­ nan­čių pro­ce­dū­rų siū­lo­ma pa­ si­vaikš­čio­ti Ne­mu­no kran­ti­ne ir ku­ror­to par­kų alė­jo­mis, pa­ si­va­ži­nė­ti dvi­ra­čiais, pa­plau­ kio­ti pra­mo­gi­niais lai­vais, val­ ti­mis ar bai­da­rė­mis. Ne­to­li sa­ na­to­ri­jų yra įreng­tos vai­kų žai­ di­mų aikš­te­lės. Birš­to­no ku­ror­tas jau se­niai ži­no­mas kaip svei­ka­tos tu­riz­ mo trau­kos cent­ras. Šiais me­ tais ku­ror­to gy­ven­to­jus ir sve­ čius džiu­gins švie­čian­tys fon­ ta­nai ir at­nau­jin­tas cent­ri­nis par­kas. Cent­ri­nia­me par­ke jau

da­bar ga­li­me su­tik­ti poil­siau­ to­jų, ku­rie nau­do­ja­si lau­ko tre­ ni­ruok­liais. Svei­ka­ti­ni­mo pro­ce­dū­ros uži­ma di­des­nę da­lį die­nos. Po pro­ce­dū­rų at­vy­ku­sie­ji į Birš­to­ no ku­ror­tą mie­lai lan­ko­si mu­ zie­juo­se. Šiais me­tais Birš­to­ no mu­zie­jai siū­lo daugiausiai iki šiol įvai­rių edu­ka­cinių ren­ ginių: pra­de­dant me­duo­lio ke­ pi­mu, bai­giant ve­ly­ki­nio kiau­ ši­nio mar­gi­ni­mu. Va­ka­rais ku­ ror­to sve­čiai lan­ko­si kon­cer­ tuo­se, poe­zi­jos va­ka­ruo­se. Praė­ju­sių me­tų pa­bai­go­je du­ ris at­vė­rė at­nau­jin­tas Birš­to­no

kul­tū­ros cent­ras su mo­der­nia gar­so ir ap­švie­ti­mo sis­te­mo­mis. Bir­že­lio 8–10 d. va­sa­ros se­zo­ ną pra­dė­si­me ku­ror­to šven­te. Lie­pos šeš­ta­die­niais lan­ky­to­ jus mu­zi­kos kvie­si­me klau­sy­ tis ne tik kul­tū­ros cent­re, bet ir Šv.An­ta­no Pa­du­vie­čio baž­ny­ čio­je. Ekst­re­ma­laus lais­va­lai­ kio mė­gė­jams ar no­rin­tie­siems jį iš­ban­dy­ti, siū­lo­mos oro tu­riz­ mo pa­slau­gos: skry­džiai oro ba­ lio­nais, pa­ras­par­niais. Birštono turizmo informa­ cijos centras, B. Sruogos g. 4, 59209 Birštonas, tel. +370 319 65 740, www.visitbirstonas.lt.

SANATORIJOJE „VERSMĖ“ I KORPUSAS

VASAROS SEZONO NUOLAIDOS:

Jauki, vienu metu galinti priimti iki 120 klientų ,,Tulpės“ sanatorija yra pirmoji, įsikūrusi Birštone, turinti ilgametes gydymo mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu tradicijas. „Tulpės“ sanatorijos gyvenamieji korpusai, gydyklos įsikūrę vaizdingiausioje kurorto vietoje–senajame miesto parke, Nemuno upės pakrantėje. Sanatorijoje siūlomas platus paslaugų spektras: • Sanatorinio gydymo programos. • Savaitgalio poilsio kompleksai. • Gydomosios ir sveikatinimo procedūros su mineraliniu vandeniu ir gydomuoju purvu. • Vienkartinės SPA terapijos procedūros. • Baseino ir pirčių kompleksas.

VšĮ „Tulpės“ sanatorija B. Sruogos g. 4, LT-59541 Birštonas Gyvenamojo korpuso registratūra tel. 8 319 65 525, gydykla tel. 8 319 61 336 Faksas 8 319 65 520 E. paštas santulpe@mail.lt www.tulpe.lt

Nemokama apžiūra ir konsultacijos 10% dantų protezavimui 15% burnos higieniniam valymui 30% profesionaliam ofisiniam dantų balinimui.

SKUBĖKITE PASINAUDOTI PUIKIA GALIMYBE! Registracija / Kontaktai

Kaune Vasario 16 -osios g. 4 -10, LT-44250 Kaunas tel. (8 37) 222 571 e. paštas ernestavin@yahoo.com Birštone B. Sruogos g. 6, LT-59209 Birštonas tel. (8 319) 55 176 e. paštas ernestavin@yahoo.com

Gydo ir konsultuoja LSMU Kauno klinikų gydytojai specialistai (burnos chirurgas ir implantologas, ortodontas, estetinio plombavimo ir protezavimo specialistai, burnos higienistė). Odontologijos klinikoje sumontuota kompiuterizuota japonų gamybos odontologinė įranga, skaitmeninė rentgeno diagnostinė aparatūra. Klinikos fojė pacientams ir juos lydintiems svečiams įkurtas odontologijos muziejus, kuris supažindina su šimtmečius skaičiuojančia odontologijos istorija. Sveikatos draudimai, kuriais galite atsiskaityti

www.odontologastau.lt

24

Ku­ror­tų pra­mo­gų k verta dalyvauti

Kurortai vasarą poilsiautojus vilios ypatinga renginių, švenčių, fiestų, festivalių gausa. Jų bus tiek daug ir įvairių, kad išsirinkti labiausiai patinkantį galės ir įmantriausio skonio pramogautojas.

Klaipėda: Jūros šven­tė, vyks­tanti nuo 1934 m., yra di­džiau­sia va­sa­ros fies­ta.

Svar­biau­si Klai­pė­dos ren­gi­niai Ge­gu­žės 19 d.

Ge­gu­žės 20 d.

Lai­vų pa­ra­das – lai­vy­bos se­zo­no pra­džia

Vil­ties bė­gi­mas

klaipĖda

Ren­gi­nys or­ga­ni­zuo­ja­mas ar­ti­miau­sią ge­gu­žės 20-osios sa­vait­ga­lį, ir yra skir­ tas Eu­ro­pos jū­ros die­nai pa­mi­nė­ti. Šven­ tė­je ren­gia­mas lai­vų pa­ra­das, spe­cia­lių­jų uos­to lai­vų pa­si­ro­dy­mas, ki­ti ren­gi­niai. Vieta: Da­nės upė, uos­to ak­va­to­ri­ja ša­lia Krui­zi­nių lai­vų ter­mi­na­lo.

Kas­met Klai­pė­do­je vyks­tan­ti uni­ka­li pa­ ra­mos ak­ci­ja, ku­rios tiks­las rink­ti lė­šas Šv. Pran­ciš­kaus on­ko­lo­gi­jos cent­ro sta­ ty­bai ir kvies­ti vi­sus pa­dė­ti vė­žiu ser­gan­ tiems žmo­nėms. Ak­ci­jo­je da­ly­vau­ja tūks­ tan­čiai žmo­nių, ku­rie pa­si­rink­ti­nai bė­ga ar ei­na 10 km, 6,6 km ar­ba 3,3 km. Vieta: mies­to gat­vės, Va­sa­ros est­ra­da.

ka­len­do­rius Bir­že­lio 1–3 d.

25

Lie­pos 12–15 d. Tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Par­bėg lai­ve­lis“

XVIII Klai­pė­dos pi­lies džia­zo fes­ti­va­lis

Klai­pė­dos šir­dy­je jau de­vin­tą kar­tą vyks tra­ di­ci­nis tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Par­ bėg lai­ve­lis“. Ke­tu­rias die­nas klai­pė­die­čius ir mies­to sve­čius džiu­gins folk­lo­ro kon­cer­ tai, šur­mu­liuos tra­di­ci­nių ama­tų mu­gė, bus pri­sta­to­mas ku­li­na­ri­nis pa­vel­das, o va­ka­rais grin­di­nį dre­bins nak­ti­šo­kiai.

Tai jau aš­tuo­nio­li­ka me­tų vyks­tan­tis tarp­tau­ti­nis džia­zo mu­zi­kos fes­ti­va­lis. Jis skir­tas įvai­raus am­žiaus, iš­si­la­vi­ni­ mo, mu­zi­ki­nio sko­nio ir eru­di­ci­jos džia­ zo, „World Mu­sic“ ir pra­mo­gi­nės mu­zi­kos mė­gė­jams. Vieta: Klai­pė­dos se­na­mies­tis, Teat­ro aikš­tė.

Vieta: Klai­pė­dos se­na­mies­tis.

Rugp­jū­čio 1 d. 760-asis Klai­pė­dos mies­to gim­ta­die­nis

Bir­že­lio 2 d. Gol­fo tur­ny­ras Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­mo­nės ir ama­tų rū­mų tau­rei lai­mė­ti

Kas­met mi­ni­mas Klai­pė­dos mies­to gim­ ta­die­nis pa­si­žy­mi tra­di­ci­nių mu­zi­kos ir šo­ kių an­samb­lių pa­si­ro­dy­mais, įdo­mio­mis jų kom­po­zi­ci­jo­mis. 2012 m. Klai­pė­da mi­ nės 760 me­tų is­to­ri­nę su­kak­tį. Ju­bi­lie­ji­ niams me­tams skir­ti ren­gi­niai pla­nuo­ja­mi vi­sus me­tus, o pa­grin­di­nis ren­gi­nys vyks rugp­jū­čio 1 d.

Vieta: gol­fo aikš­ty­nas „Na­tio­nal Golf Re­sort“.

Tarp­tau­ti­nė Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­sie­ki­mų pa­ro­da

Lie­pos 20–rugpjūčio 19 d. Tarp­tau­ti­nis ope­ros ir sim­fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“

Pa­ro­dą or­ga­ni­zuo­ja Klai­pė­dos pre­ky­bos, pra­ mo­nės ir ama­tų rū­mai. Pag­rin­di­nis ren­gi­nio tiks­las – pri­sta­ty­ti Va­ka­rų Lie­tu­vos vers­lo pa­ sie­ki­mus ir ga­li­my­bes, su­pa­žin­din­ti lan­ky­to­ jus iš Lie­tu­vos ir už­sie­nio su sėk­min­gai dir­ ban­čio­mis, kon­ku­ruo­jan­čio­mis ir tuo pat me­ tu ku­rian­čio­mis, ino­va­ty­vio­mis įmo­nė­mis.

Vie­nin­te­lis šių žan­rų fes­ti­va­lis Va­ka­rų Lie­tu­ vo­je. Kas­met fes­ti­va­lis ren­gia­mas vis ki­ta te­ ma­ti­ka. Di­džią­ją fes­ti­va­lio pro­gra­mos da­lį su­ da­ro fes­ti­va­lio ren­gė­jo – Klai­pė­dos mu­zi­ki­nio teat­ro – prem­je­ros ir kon­cer­ti­niai pro­jek­tai.

Vieta: „Švy­tu­rio“ are­na.

Vieta: Klai­pė­dos mu­zi­ki­nis teat­ras.

Bir­že­lio 23 d. Jo­ni­nės

Vieta: Klaipėdos piliavietė.

Rugp­jū­čio 3–5 d. Jū­ros šven­tė

Bir­že­lio 23-io­sios va­ka­rą Klai­pė­do­je, Jo­no kal­ne, tra­di­ciš­kai or­ga­ni­zuo­ja­ma Jo­ni­nių ge­gu­ži­nė. Uni­ka­li ren­gi­nio vie­ta lei­džia su­ jung­ti vi­sus pa­grin­di­nius Jo­ni­nių ele­men­ tus – van­de­nį, žo­ly­nus ir ug­nį. Šventėje pintais žolynų vainikais papuošiami Jonai, kartu dainuojama, šokama.

Šiais me­tais jau 53-ią­jį kar­tą mies­te or­ga­ ni­zuo­ja­ma šven­tė vyks­ta nuo 1934 m. Ji yra di­džiau­sia va­sa­ros fies­ta, ku­rio­je ap­ si­lan­ko apie pu­sę mi­li­jo­no sve­čių tiek iš Lie­tu­vos, tiek iš už­sie­nio. Per šven­tę vyks­ ta dau­giau nei 100 įvai­raus po­bū­džio ren­ gi­nių.

Vieta: Jo­no kal­ne­lis.

Vieta: Klai­pė­dos se­na­mies­tis.

klaipĖda

LGF rei­tin­gų tur­ny­re tei­sę da­ly­vau­ti tu­ ri kiek­vie­nas žai­dė­jas ar žai­dė­ja, tu­rin­tis Lie­tu­vos gol­fo fe­de­ra­ci­jos žai­dė­jo (han­di­ ka­po) kor­te­lę, žai­dė­jai iš už­sie­nio, tu­rin­tys sa­vo ša­lies gol­fo fe­de­ra­ci­jos, są­jun­gos ar aso­cia­ci­jos pa­tvir­tin­tą žai­dė­jo kor­te­lę. Da­ ly­vių li­mi­tas – 120 žai­dė­jų.

Ge­gu­žės 31–birželio 2 d.

verta dalyvauti

Palanga

26

verta dalyvauti

Svar­biau­si Pa­lan­gos ren­gi­niai Ge­gu­žės 11–13 d.

Gegužės 18-20 d.

Lie­pos 14 d.

Ku­ror­to šven­tė „Pa­lan­ga 2012“

Vasaros sezono atidarymas Šventojoje

Žve­jų šven­tė

Ren­gi­nys, skir­tas ku­ror­ti­nio se­zo­no pra­ džiai pa­žy­mė­ti, or­ga­ni­zuo­ja­mas nuo 1972 m. Per šven­tę vei­kia liau­dies meist­rų mu­ gė, sve­čius ir mies­tie­čius ža­di­na ku­ror­to gat­vė­mis žy­giuo­jan­tis Pa­lan­gos or­kest­ras.

Gegužės 18-osios vakarą vyks festivalio „Švarus pajūris“ atidarymo koncertas, o kitą dieną vyks gatvės krepšinio varžybos, šurmu­ liuos Pirklių mugė, žiūrovai bus laukiami kon­ certuose, galės stebėti fakyrų pasirodymą.

Vyks­ta įvai­rios var­žy­bos: val­čių, van­dens dvi­ra­čių es­ta­fe­tės, jū­ri­nio maz­go ri­ši­mas, žu­vų gau­dy­mas ran­ko­mis. Ver­da­ma žu­ vie­nė, svei­ki­na­mi žve­jai, vyks­ta kon­cer­tai, liau­diš­ka va­ka­ro­nė prie lau­žo, uos­tą nu­ švie­čia fe­jer­ver­kas.

Vie­ta: mies­to aikš­tės, skve­rai, gat­vės.

Vieta: viešosios Šventosios erdvės.

Vie­ta: žve­jy­bos uos­tas Šven­to­jo­je.

Liepos 18–21 d. Tarptautinės 1000 km žiedinės lenktynės

Ge­gu­žės 25–27 d. Spor­to fes­ti­va­lis „Spor­tas vi­siems“

Pro­gra­mo­je: bė­gi­mas, rie­du­ti­nin­kų lenk­ty­ nės, dvi­ra­čių sla­lo­mas, įvai­rūs liau­dies žai­di­ mai, krep­ši­nio, fut­bo­lo, pa­plū­di­mio tink­li­nio ir ran­ki­nio, kvad­ra­to ir ae­ro­bi­kos kon­kur­sai.

Di­džiau­sias ir pres­ti­žiš­kiau­sias au­to­mo­ bi­lių spor­to ren­gi­nys Pa­lan­go­je pra­de­da ant­rą­jį sa­vo gy­va­vi­mo de­šimt­me­tį ir su­ laukia vis daugiau dalyvių.

Vie­ta: Pa­lan­gos spor­to ba­zės, pa­plū­di­mys, skve­rai, gat­vės.

Vieta: ties įvažiavimu į Palangą.

Bir­že­lio 2 d. Li­ni­ji­niai šo­kiai

J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė­je vie­nu me­tu li­ni­ji­ nius šo­kius šo­ka dau­giau nei 1000 žmo­ nių, at­vy­ku­sių iš įvai­riau­sių ša­lių. Vie­ta: J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė.

Ru­sų kul­tū­ros die­nos „Ru­si­jos ban­ga“

Rugp­jū­čio 2, 3, 4, 9, 10, 11, 16, 17, 18, 23, 24, 25 d. Kla­si­ki­nės mu­zi­kos kon­cer­tų cik­las „Nak­ties se­re­na­dos 2012“

Vie­ta: J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vė.

Vie­ta: Gin­ta­ro mu­zie­jaus te­ra­sa.

Bir­že­lio 8–10 d.

Ru­siš­kų tra­di­ci­jų fes­ti­va­ly­je skam­ba dai­ nos, vyks­ta links­mi šė­lio­ji­mai, mu­gės, or­ ga­ni­zuo­ja­mos ki­tos pra­mo­gos.

Bir­že­lio 23 d. Jo­ni­nių šven­tė

Tra­di­ci­nė ka­len­do­ri­nė trum­piau­sios nak­ties – va­sa­ros sau­lėg­rį­žos šven­tė. Vie­ta: Jū­ra­tės ir Kas­ty­čio skve­ras Pa­lan­go­je; Šven­to­ji.

Lie­tu­vos na­cio­na­li­nė fil­har­mo­ni­ja šį Lie­tu­vos ka­me­ri­nio or­kest­ro kon­cer­tų cik­lą Pa­lan­gos gin­ta­ro mu­zie­ju­je ren­gia nuo 1971-ųjų.

Rugp­jū­čio 20–26 d. Tarp­tau­ti­nis jau­ni­mo fut­bo­lo tur­ny­ras Lie­tu­vos fut­bo­lo fe­de­ra­ci­jos tau­rei lai­mė­ti

Var­žy­bo­se da­ly­vau­ja įvai­rių vals­ty­bių fut­ bo­lo rink­ti­nės. Vie­ta: cent­ri­nis Pa­lan­gos sta­dio­nas.

Svar­biau­si Neringos ren­gi­niai Bir­že­lio 1–3 d. Tarp­tau­ti­nio ak­ty­vių mo­te­rų fo­ru­mo kul­tū­ri­nių mai­nų kon­fe­ren­ci­ja

XVI tarp­tau­ti­nis Tho­mo Man­no fes­ti­va­lis „Pa­verg­tas pro­tas“ Vie­ta: Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čia, T.Man­no me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus, Ni­dos švy­tu­rio priei­gos.

Birželio 22–24 d. XIV tarp­tau­ti­nis folk­lo­ro fes­ti­va­lis „Tek sau­lu­žė ant ma­ra­čių“

Lie­pos 25–rugpjūčio 15 d. XV tarp­tau­ti­nis ope­ros ir sim­ fo­ni­nės mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Mu­zi­ki­nis rugp­jū­tis pa­jū­ry­je“

Vie­ta: Ni­dos uos­to te­ri­to­ri­ja, ki­tos vie­šos Ne­rin­gos gy­ven­vie­čių erd­vės.

Vie­ta: L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ro lau­ko est­ra­da, Ni­dos bend­ruo­me­nės na­mai.

Klai­pė­dos vals­ty­bi­nio mu­zi­ki­nio teat­ro pro­ gra­mos pa­grin­dą su­da­ro nau­jau­sių teat­ro mu­zi­ki­nių (ope­rų, ope­re­čių, miu­zik­lų), šo­kio spek­tak­lių prem­je­ros, kon­cer­tai.

Fes­ti­va­ly­je pri­sta­to­mi ne tik se­nie­ji lie­tu­vių pa­pro­čiai, bet ir ieš­ko­ma mo­der­nių folk­lo­ro iš­raiš­kos bū­dų, or­ga­ni­zuo­ja­mi liau­diš­kų šo­ kių mo­ky­mai, pri­sta­to­mi ama­tai.

Bir­že­lio 1–3 d. Ne­rin­gos va­sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mo šven­tė

Lie­pos 14 d. Pa­ma­rio kraš­to Žve­jo šven­tė

Vyks­ta daug ren­gi­nių ir įvai­raus sti­liaus mu­ zi­kos at­li­kė­jų kon­cer­tų. Šven­tės tra­di­ci­jos for­muo­ja­mos jau 50 me­tų ir yra reikš­min­gos vi­sos Lie­tu­vos kul­tū­ri­niam gy­ve­ni­mui.

Per šven­tę vi­so­se Ne­rin­gos gy­ven­vie­tė­se vyks­ta daug ren­gi­nių, ku­riuos vai­ni­kuo­ja va­ ka­ri­niai kon­cer­tai ša­lia Kur­šių ma­rių. Ypa­tin­ gos trau­kos su­lau­kia žu­vų tur­gus Prei­lo­je.

Vie­ta: te­ri­to­ri­ja ties L.Rė­zos g. 1 Juodk­ran­tė­je, L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ras.

Vie­ta: Ni­dos uos­to te­ri­to­ri­ja, ki­tos vie­šos erd­vės.

Tradicinis estetinės, laisvos ir sveikos gyven­ senos motyvus propaguojantis renginys su­ aktyvina elitinio džiazo gyvenimą Neringoje. Vie­ta: Ni­dos uos­to te­ri­to­ri­ja.

Rugp­jū­čio 17–18 d.

Sa­vait­ga­liais iki va­sa­ros pa­bai­gos Ren­gi­nių cik­las „Tei­sin­ga mu­zi­ka Bar­dų skve­re“

Vie­ta: Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čia.

Liepos 27–29 d. XII tarp­tau­ti­nis džia­zo fes­ti­va­lis „Ni­da Jazz ma­ra­to­nas“

Se­nų­jų ama­tų die­nos

Ren­gi­nių cik­lu ke­ti­na­ma po­pu­lia­rin­ti Vy­tau­ to Ker­na­gio kū­ry­bi­nį pa­li­ki­mą, ska­tin­ti do­ mė­ji­mą­si dai­nuo­ja­mą­ja poe­zi­ja.

Šven­tė su­tei­kia uni­ka­lią ga­li­my­bę grįž­ti į to­ li­mą praei­tį, mū­sų ci­vi­li­za­ci­jos iš­ta­kas. Ar­ cha­jiš­kais dra­bu­žiais ap­si­ren­gę da­ly­viai at­ gai­vi­na pa­ma­rio kraš­to se­no­sios žve­jy­bos ir žu­vų pa­ruo­ši­mo tra­di­ci­jas.

Vie­ta: skve­ras Ni­do­je prie V.Ker­na­gio skulp­tū­ros.

Vie­ta: Ni­dos uos­to te­ri­to­ri­ja, Žve­jo et­nog­ra­fi­nė so­dy­ba.

Lie­pos 26–rugpjūčio 15 d. XIV tarp­tau­ti­nis ka­me­ri­nės mu­zi­kos va­sa­ros fes­ti­va­lis „Kur­šių ne­ri­ja“ (fes­ti­va­lis ski­ria­mas W.A.Mo­zar­tui)

Vie­ta: Ni­dos evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čia, Juodk­ran­tės evan­ge­li­kų liu­te­ro­nų baž­ny­čia, Ni­dos Ro­mos ka­ta­li­kų baž­ny­čia.

Rugp­jū­čio 25 d. V folk­lo­ro šven­tė „Pūsk, vė­ju­ži!“

Šia šven­te sie­kia­ma puo­se­lė­ti Ma­žo­sios Lie­tu­vos et­ni­nę kul­tū­rą, pra­tur­tin­ti tra­di­ci­ nius ren­gi­nius. Šiais me­tais ke­ti­na­ma at­ gai­vin­ti ru­de­ni­nę žiob­rių ke­pi­mo tra­di­ci­ją. Vie­ta: Kur­šių ma­rių kran­ti­nė Juodk­ran­tė­je, L.Rė­zos kul­tū­ros cent­ras.

neringa

Vie­ta: Ni­dos kul­tū­ros ir TIC „Agi­la“.

Pro­jek­tas de­di­kuo­ja­mas var­go­nų kla­sės Lie­ tu­vos mu­zi­kos ir teat­ro aka­de­mi­jo­je at­kū­ri­mo 50-me­čiui. Fes­ti­va­lis su­pa­žin­di­na klau­sy­to­jus su var­go­ni­niu ir ka­me­ri­niu re­per­tua­ru.

27

Lie­pos 14–21 d.

Bus ana­li­zuo­ja­ma ak­ty­vių mo­te­rų įta­ka ir jos reikš­mė kul­tū­ri­niam tu­riz­mui Bal­ti­jos jū­ros re­gio­no ša­ly­se. Mo­te­rys spręs, kaip pa­si­tel­kus kul­tū­ri­nio tu­riz­mo są­vo­ką ska­ tin­ti kul­tū­ros, pa­vel­do, tu­riz­mo sek­to­rius.

Birželio 9–30 d. XI tarp­tau­ti­nis fes­ti­va­lis „Var­go­nų va­sa­ra“

verta dalyvauti

verta dalyvauti

Svar­biau­si Drus­ki­nin­kų ren­gi­niai

birštonas

28

Ge­gu­žės 25–27 d.

Lie­pos 1 d.

Ge­gu­žės 12 d.

Drus­ki­nin­kų ku­ror­to šven­tė

Tarp­tau­ti­nio me­nų fes­ti­va­lio „Drus­ki­nin­kų va­sa­ra su M.K.Čur­lio­niu“ pra­džios šven­tė

Liau­diš­kų ka­pe­li­jų fes­ti­va­lis „Griežk, lie­tu­vi“

Vie­ta: Pra­mo­gų aikš­tė, Vil­niaus alė­ja, Drus­konio eže­ro pa­kran­tė.

druskininkai

Bir­že­lio 16 d. Tau­ti­nio šo­kio fes­ti­va­lis „Ka­da­gy­nė“

Ge­gu­žės 19 d. Mu­zi­ki­nis sa­vait­ga­lių ati­da­ry­mo va­ka­ras, kul­tū­ri­nis pro­jek­tas „Mi­ne­ra­li­nis mies­te­lis“ Vie­ta: prie Drus­konio eže­ro ant plū­du­riuo­jan­čios sce­nos, Vil­niaus alė­ja, Pra­mo­gų aikš­tė.

Vie­ta: Pra­mo­gų aikš­tė.

Bir­že­lio 23 d. Jo­ni­nių šven­tė Vie­ta: prie Drus­konio eže­ro ant plū­du­riuo­jan­čios sce­nos.

Vie­ta: M.K.Čiur­lio­nio me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus, Drus­ki­nin­kų baž­ny­čia.

Lie­pos 14 d. Gy­do­mo­jo pur­vo die­na Vie­ta: prie Drus­konio eže­ro.

Lie­pos 21 d. Mu­zi­ki­nis šeš­ta­die­nis Vie­ta: prie Drus­konio eže­ro, ant plū­du­riuo­jan­čios sce­nos.

Rugp­jū­čio11 d.

autobusu u r i v t a ų po Vilni

kasdien

Svar­biau­si Birš­to­no r

Žymiausi Vilniaus kultūros paminklai, gražiausi sostinės vaizdai.

Keliaukime kartu!

Telefonai pasiteiravimui ir registracijai:

8 655 66830, 8 673 07992

19-oji Dai­na­vos kraš­to folk­lo­ro šven­tė, II res­pub­li­ ki­nės pa­sa­ki­nin­kų var­žy­tu­ vės „Mo­li­nis puo­das“, Ug­nies ir švie­sos die­na

Vie­ta: Kul­tū­ros cent­ras.

Ge­gu­žės 19 d. Res­pub­li­ki­nis avan­gar­di­nės ma­dos fes­ti­va­lis „Avan­gar­das“ Vie­ta: Birš­to­no me­no mo­kyk­la.

Ge­gu­žės 26 d. Poe­zi­jos pa­va­sa­rio šven­tė Vie­ta: prie B.Sruo­gos bius­to Vy­tau­to par­ke.

Bir­že­lio1–10 d. Ta­py­to­jų ple­ne­ras „Birš­to­nas 2012“ Vie­ta: įvai­rio­s mies­to erd­vės.

Vie­ta: prie Drus­ko­nio eže­ro, ant plū­du­riuo­jan­čios sce­nos.

Rugp­jū­čio16 d. Fes­ti­va­lio „Mu­zi­ka be sie­nų“ fi­na­li­nis kon­cer­tas Vie­ta: Pra­mo­gų aikš­tė.

Ekskursijos vyksta 9 kalbomis:

Rugp­jū­čio 25 d.

Bir­že­lio 8–10 d.

At­sis­vei­ki­ni­mo su va­sa­ra šven­tė

Birš­to­no ku­ror­to šven­tė

Vie­ta: Pra­mo­gų aikš­tė, Vil­niaus alė­ja.

Vie­ta: įvai­rio­s miesto erd­vės.

Svar­biau­si Tra­kų Ren­gi­niai

Bir­že­lio 30 d.

Ge­gu­žės 18–20 d.

Bir­že­lio 30 d.

Folk­lo­ri­nių an­samb­lių šven­tė „Ten, kur Ne­mu­nas vin­giuo­ja“

Lie­tu­vos irk­la­vi­mo fe­de­ra­ci­jos tau­rės re­ga­ta

Lie­tu­vos to­to­rių kul­tū­ros die­nos

Vie­ta: Kul­tū­ros cent­ras.

Lie­pos 23–31 d.

Ši re­ga­ta pra­de­da ak­ty­vų irk­la­vi­mo se­zo­ ną Tra­kuo­se, jo­je da­ly­vaus apie 400 irk­ luo­to­jų. Kva­li­fi­ka­ci­nė­se var­žy­bo­se at­ren­ ka­mi spor­ti­nin­kai į tarp­tau­ti­nes irk­la­vi­ mo re­ga­tas.

Lie­tu­vos to­to­rių šven­tė, skir­ta šios tau­ ti­nės ma­žu­mos kul­tū­ros pa­vel­dui. Toto­ riai ją švenčia nuo neatmenamų laikų, tai sėjos – pavasarinių darbų pabaigos šventė.

Vie­ta: Gal­vės eže­ras.

Vie­ta: Tra­kų pu­sia­sa­lio pi­lis.

Birš­to­no pe­tan­kės tre­je­ tų čem­pio­na­tas, skai­ty­mai „Va­sa­ra su kny­ga“, Pa­žais­lio mu­zi­kos fes­ti­va­lio kon­cer­tai, Šv.Kris­to­fo­ro fes­ti­va­lio kon­cer­tai, „Nak­ti­nis spor­ tas“, „Džia­zo gat­vė“, An­ge­lų me­di­nės skulp­tū­rė­lės Vie­ta: įvai­rio­s mies­to erd­vės.

Rugp­jū­čio 3 d. Lie­tu­viš­ko ki­no fes­ti­va­lis „Si­dab­ri­nės ger­vės nak­tys 2012“ Vie­ta: Va­sa­ros est­ra­da.

Rugp­jū­čio 17–19 d.

Bir­že­lio 16–17 d.

Lie­pos 30–rugpjūčio 5 d.

Vi­du­ram­žių šven­tė

„Tra­kų fan­fa­ri­nė sa­vai­tė 2012“

Šven­tė­je ama­ti­nin­kai ga­mi­na ir par­da­vi­ nė­ja vi­du­ram­žiš­kus dir­bi­nius, sa­vo me­ ną de­monst­ruo­ja ri­te­rių bro­li­jos ir lan­ki­ nin­kai. Mies­te tra­di­ciš­kai skel­bia­ma tu­riz­mo se­zo­no pra­džia, vyks­ta įvai­rios spor­to var­žy­ bos, lie­ja­si mu­zi­ka ir dai­nos. Šven­tę vai­ni­kuo­ ja fe­jer­ver­kai.

Me­ni­nis-edu­ka­ci­nis pro­jek­tas „Tra­kų fan­ fa­ri­nė sa­vai­tė“ – tai kas­met pir­mą­ją rugp­ jū­čio sa­vai­tę vyks­tan­tis dvi­gu­bas ren­gi­ nys: tarp­tau­ti­nis mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Mes svei­ki­nam Tra­kus“ ir tarp­tau­ti­niai pu­čia­ mų­jų, mu­ša­mų­jų inst­ru­men­tų ir fan­fa­ri­ nio or­kest­ro meist­riš­ku­mo kur­sai.

Vie­ta: Tra­kų pusiasalio pi­lis.

Vie­ta: Tra­kų mies­to kon­cer­ti­nės erd­vės.

Ge­gu­žės 18 d.

Bir­že­lio 22–24 d.

Rugp­jū­čio 11–12 d.

„Nak­tis mu­zie­ju­je“ Tra­kų sa­los pi­ly­je.

Tarp­tau­ti­nė 50-oji irk­la­vi­mo re­ga­ta „Gin­ta­ri­niai irk­lai“

Ko­pūs­ti­nės tur­gus

Tra­kų is­to­ri­jos mu­zie­jus, da­ly­vau­jan­tis tarp­tau­ti­nės mu­zie­jų ta­ry­bos (ICOM) ini­ ci­juo­ta­me kas­mečia­me ren­gi­ny­je „Nak­tis mu­zie­ju­je“, pa­kvies Tra­kų sa­los pi­ly­je ap­ si­lan­ky­ti nak­tį. Nak­ti­nė pa­žin­tis su mu­zie­ jaus eks­po­zi­ci­ja ir vi­du­ram­žių pi­lies gy­ve­ ni­mu neap­sieis be su­si­dū­ri­mų su pa­slap­ tin­go­mis dva­sio­mis, ri­te­rių ko­vų, dai­nų, šo­kių ir ki­tų links­my­bių.

Svar­biau­sia Lie­tu­vos irk­la­vi­mo re­ga­ta, ku­rio­je da­ly­vaus apie 600 irk­luo­to­jų iš 15 pa­sau­lio ša­lių. Re­ga­to­je at­ren­ka­mi spor­ti­ nin­kai į Eu­ro­pos ir pa­sau­lio irk­la­vi­mo re­ ga­tas, čem­pio­na­tus. Ant­rą­ją var­žy­bų die­ ną ko­vo­ja­ma dėl Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­ bės ap­do­va­no­ji­mų.

Vie­ta: Tra­kų pu­sia­sa­lio pi­lis.

Vie­ta: Gal­vės eže­ras.

Bir­že­lio 3 d.

Bir­že­lio 23 d.

„Skam­bėk, len­kų dai­na!“

Jo­ni­nės Tra­kuo­se su dvi­ra­čiu

Per šven­tę baž­ny­čio­je šven­ti­na­mos lau­kų žo­le­lės, gė­lės ir au­ga­lai. Dzū­ki­jo­je ši šven­ tė dar va­di­na­ma Ko­pūs­ti­ne, nes tai me­tas, kai ko­pūs­tai jau bai­gia su­kti gal­vas. Vie­ta: mies­to vie­šo­sios erd­vės.

Tra­di­ci­nė tarp­tau­ti­nė irk­la­vi­mo šven­tė „Gin­ta­ro ke­liui at­min­ti“

Tra­kų že­mės len­kų kul­tū­ros fes­ti­va­ lis „Skam­bėk, len­kų dai­na!“ jau 20 me­tų vyks­ta Tra­kų ra­jo­no sa­vi­val­dy­bės erd­vė­se. Pro­jek­to tiks­las – puo­se­lė­ti ir sau­go­ti Lie­ tu­vos len­kų tau­tos au­ten­tiš­kas tra­di­ci­jas bei kul­tū­ri­nį-is­to­ri­nį pa­li­ki­mą.

Il­giau­sią me­tų die­ną siū­lo­ma pra­leis­ti ak­ ty­viai. Vi­suo­me­nė su­pa­žin­di­na­ma su nau­ jau­siais Tra­kų ra­jo­no dvi­ra­čių marš­ru­tais, ku­riais ke­liau­jant ga­li­ma pri­si­lies­ti prie Lie­tu­vos is­to­ri­jos bei vaiz­din­gų apy­lin­kių Tra­kų is­to­ri­nia­me na­cio­na­li­nia­me par­ke.

Se­nų­jų ama­tų die­nos

Vie­ta: Ne­mu­nas ir Verk­nė­ties Birš­to­nu.

Vie­ta: Lent­va­ris.

Vie­ta: Tra­kų is­to­ri­nis na­cio­na­li­nis par­kas.

Vie­ta: Tra­kų pu­sia­sa­lio pi­lis.

Rugp­jū­čio 18–19 d.

29

trakai

ren­gi­niai

verta dalyvauti

30

verta dalyvauti

Is­to­ri­nė sos­ti­nė Tra­kai – gam­tos ir kul­tū­ri­nio tu­riz­mo oa­zė Mil­ži­niš­kus srau­tus poil­siau­to­jų va­ sa­rą į Tra­kus vi­lio­ja to­li gra­žu ne vien Mai­ro­nio ap­dai­nuo­to­ji pi­lis. Mies­tas, nu­si­tai­kęs į ša­lies tu­riz­mo ly­de­rių po­zi­ci­jas, vi­są va­sa­rą trauks įspū­din­ gais ren­gi­niais ir re­gi­niais.

Rung­sis pa­sau­lio irk­luo­to­jai

kest­ru, nes šis gar­sus mu­zi­kos ko­lek­ty­vas įkvė­pė fes­ti­va­lio at­si­ra­di­mą. At­vi­ro­je rū­ mų te­ra­so­je kon­cer­tuo­ja žy­miau­si ša­lies ir už­sie­nio mu­zi­kan­tai. „Užut­ra­kio va­ka­ rai“ pel­nė nuo­la­ti­nę, vis gau­sė­jan­čią mu­ zi­kos mė­gė­jų au­di­to­ri­ją. Klau­sy­tis mu­ zi­kos kul­tū­ros pa­vel­do fo­ne – ypa­tin­ga pra­mo­ga ir pa­ži­ni­mas vie­nu me­tu.

Si­gi­ta Ne­mei­kai­tė Šven­tės staig­me­na – vy­ti­nė

Tra­kų mies­to šven­tė, vyks­tan­ti ant­rą­jį bir­ že­lio sa­vait­ga­lį, tra­di­ciš­kai pa­skel­bia tu­riz­ mo se­zo­no pra­džią ir pra­de­da va­sa­ros ren­ gi­nių ma­ra­to­ną. Bir­že­lio 9–10 d. su­kvie­ sian­ti še­šio­lik­to­ji šven­tė – vie­nas po­pu­lia­ riau­sių ren­gi­nių, pa­trau­kian­tis dau­gias­ luoks­ne žan­rų ir pra­mo­gų įvai­ro­ve. Žiū­ro­ vų lau­kia tra­di­ci­nis pu­čia­mų­jų inst­ru­men­ tų or­kest­rų fes­ti­va­lis „Ata­ta­ria vamz­džiai“ Tra­kų sa­los pi­lies ap­žval­gos aikš­te­lė­ je, spor­to var­žy­bos, lai­vų dra­ko­nų re­ga­ta, tarp­tau­ti­nis vai­kų fut­bo­lo tur­ny­ras, me­no ko­lek­ty­vų pa­si­ro­dy­mai, per vi­są se­na­mies­ čio ar­te­ri­ją – Ka­rai­mų gat­vę – nu­tįs­tan­tis Ro­tu­šės tur­gus. Šių me­tų šven­tė do­va­no­ja ypa­tin­gą prem­je­rą – švie­sos ir mu­zi­kos spek­tak­ lį „At­bu­dę am­žiai“, ku­ris skir­tas uni­ka­ liam pro­jek­tui – pir­mą­kart Lie­tu­vo­je at­ kur­tam se­na­jam pre­ky­bos lai­vui vy­ti­nei pri­sta­ty­ti.

Lie­pos 8–15 d. Tra­kai tam­pa pa­sau­lio irk­ la­vi­mo su­per­sos­ti­ne. Šį ti­tu­lą su­tei­kia mies­te vyk­sian­tis Pa­sau­lio jau­ni­mo (iki 23 me­tų) irk­la­vi­mo čem­pio­na­tas, ku­ria­me da­ly­vaus 60 ša­lių irk­luo­to­jų ko­man­dos. Čem­pio­na­te dirbs 200 sa­va­no­rių, lau­kia­ ma apie 3 tūkst. da­ly­vių, tiek pat žiū­ro­vų. Tai vie­nas stam­biau­sių Lie­tu­vo­je tarp­tau­ ti­nių spor­to ren­gi­nių per vi­są ne­prik­lau­ so­my­bės lai­ko­tar­pį. Tra­kai neat­sie­ja­mi nuo irk­la­vi­mo, vie­ nos se­niau­sių spor­to ša­kų Lie­tu­vo­je, ku­ri prieš dve­jus me­tus at­šven­tė 125-ąjį sa­vo gim­ta­die­nį. Ele­gan­tiš­kai sklen­džian­čios val­tys Gal­vės eže­re – tai sa­vo­tiš­ka Tra­kų vi­zi­ti­nė kor­te­lė. Vyks­tant var­žy­boms val­ čių fi­ni­šas Tra­kų pi­lies fo­ne nu­skam­ba ne tik kaip him­nas spor­tui, bet už­gniau­ žia kva­pą įspū­din­go gro­žio re­gi­niu.

Dva­re – „Užut­ra­kio va­ka­rai“

Ša­lia Tra­kų įsi­kū­ru­sio­je Užut­ra­kio dva­ro so­ dy­bo­je kiek­vie­ną lie­pos ir rugp­jū­čio sek­ma­die­ nį jau de­vin­tą kar­tą kvie­čia mu­zi­kos fes­ti­va­lis „Užut­ra­kio va­ka­rai“. Tra­kų sve­čiai, su­plūs­tan­ tys iš vi­sos Lie­tu­vos ir už­sie­nio, ne­beį­si­vaiz­ duo­ja va­sa­ros be šio mu­zi­kos va­ka­rų cik­lo at­vi­ ro­je šim­ta­me­čio par­ko erd­vė­je, su­pa­mo­je Gal­ vės eže­ro su vi­du­ry­je stūk­san­čia sa­los pi­li­mi. „Užut­ra­kio va­ka­rų“ fes­ti­va­lis pir­miau­ sia sie­ja­mas su Lie­tu­vos ka­me­ri­niu or­

Sups Gal­vės džia­zo fies­ta

Džia­zo va­ka­rai Tra­kus pa­sta­ruo­ju me­tu gar­si­na ne ką ma­žiau nei pi­lis ir ka­rai­miš­ ki ki­bi­nai. Gal­vės džia­zo fies­tos kon­cer­tų cik­las plau­kian­čia­me „Gal­vės“ lai­ve ren­ gia­mas penk­tą kar­tą. Lie­tu­vos ir už­sie­nio džia­zo žvaigž­dės kon­cer­tuos kiek­vie­ną lie­pos ir rugp­jū­čio penk­ta­die­nį. Džia­zo my­lė­to­jai lei­sis į svai­gi­na­mą mu­zi­ki­nę ke­lio­nę po Gal­vės eže­rą, gė­ rė­sis Tra­kų pi­li­mi, bo­luo­jan­čiais Užut­ ra­kio dva­ro rū­mais, įsta­biu kraš­to­vaiz­ džiu ir skam­bant mu­zi­kai su­tiks sau­ lė­ly­dį. Pas­ku­ti­niai kon­cer­to akor­dai nu­skam­ ba, kai su­te­mos su­kren­ta į eže­rą ir lai­vas su­grįž­ta į prie­plau­ką. Ke­lio­nės džia­zo rit­mu ta­po nau­ju Tra­ kų pa­ži­ni­mo ir sa­vi­tu­mo ženk­lu. Tai ne tik mu­zi­ka, bet po­pu­lia­ri ir ori­gi­na­li kul­ tū­ri­nio pa­ži­ni­mo pra­mo­ga.

Lietuvos Golfo Federacija

2012 m.

LIETUVOJE VYKSIANČIŲ GOLFO TURNYRŲ GRAFIKAS Lietuvos golfo federacijos (LGF) bei Lietuvos golfo klubų organizuojami golfo turnyrai

Daugiau informacijos:

www.golfofederacija.lt

www.nationalgolf.lt

www.capitals.lt

www.golfclub.lt

32

„Akropolyje“ blogo Kviečia

Kur patraukti, kai pajūryje jau antrą dieną iš eilės merkia lietus, o dangų užtraukusiuose debesyse ir properšos nematyti? Arba, ką daryti, jei saulės vonios ir karštis, atrodo, jau varo iš proto, gatve slenki tik šešėline jos puse, bet vis tiek jautiesi kaip pirtyje?

200

Pasirinkimas: Klaipėdos „Akropolyje“ žmonių vasarą būna net daugiau nei žiemą, nes tai galimybė smagiai praleisti laiką lyjant ar esant per didel

Ulrikas Poškus

Didžiausio Vakarų Lietuvoje Klaipėdos prekybos ir pramogų centro „Akropolis“ valdytojas Ovidijus Zibalis, rodos, žino atsakymą. „Vasarą lankytojų „Akropolyje“ būna net daugiau nei pavasarį ar rudenį – pastebėjome, kad kuo karščiau lauke, tuo daugiau žmonių čiuožia Ledo arenoje, o jei jau prapliumpa lietus, visi vos spėja suktis“, – sakė pašnekovas. Būriai į pajūrį atostogauti atvykusių pirkėjų ir vasarą pasikeičiantys klaipėdiečių laisvalaikio įpročiai prekybos ir pramogų centrą verčia net keisti darbo laiką. „Visą vasarą – nuo birželio iki rugsėjo – „Akropolis“ dirba valanda ilgiau – iki 22 val., o pramogų teikėjai – kino centras, boulingas – ir dar ilgiau“, – pasakojo O.Zibalis.

Viskas, ko reikia – po vienu stogu

Šalia Klaipėdos centro įsikūręs „Akropolis“ yra tarsi svarbiausių kelių sankryžoje: čia patogu apsipirkti prieš važiuojant toliau kelto link į Kuršių neriją, vos kelios minutės automobiliu – ir jau esi kelyje Klaipėda–Palanga arba vaikštai po nuostabų Klaipėdos senamiestį. Didžiulė automobilių aikštelė patogi – kur besustotum, esi netoli vieno iš Klaipėdos „Akropolio“ įėjimų. „Vasarą dažnai tampame paskutine ir svarbiausia stotele poilsiautojams prieš traukiant toliau, prie jūros – pas mus pa-

Daugiau nei tiek parduotuvių, paslaugų ir pramogų teikėjų laukia vasarotojų „Akropolyje“ prastai įsigyjama viskas, ko reikės per atostogas – pradedant naujausio modelio maudymosi kostiumėliais, paplūdimio žaislais, maistu ir baigiant vaistais ar meškerėmis“, – vardijo Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas. Prekybos ir pramogų centre veikia daugiau nei 200 parduotuvių, paslaugų ir pramogų teikėjų, tad poilsiautojai Klaipėdos „Akropolyje“ gali išspręsti praktiškai bet kokią kilusią problemą. „Poilsiaujantiems žmonėms itin patogu tai, kad pas mus viskas yra po vienu stogu ir veikia ilgiau nei daugelyje kitų vietų – taip sutaupomas žmonių laikas, bene didžiausia atostogų vertybė. Sutikite, kad kitame mieste ieškoti banko ar pašto skyriaus, mobiliojo ryšio operatoriaus, kirpyklos ar grožio salono, vienos ar kitos par-

duotuvės dažnai yra gana keblu – galima ištisas valandas sugaišti važinėjant po miestą, o „Akropolyje“ viskas yra čia pat“, – pridurė O.Zibalis. Didžiausiame Vakarų Lietuvoje prekybos ir pramogų centre įsikūrusi ir didžiausia regione maisto prekių parduotuvė „Maxima XXX“, ir didžiausia vaistinė „Eurovaistinė“, Europoje populiarių drabužių, avalynės, kosmetikos prekių ženklų ir tinklų parduotuvės, kavinės, restoranai, bankų skyriai.

Karšta? Ateikite į diskoteką ant ledo!

Klaipėdos „Akropolyje“ įsikūręs „Forum Cinemas“ kino centras, „Apollo“ boulingas ir Ledo arena – šios pramogos vasarą, pasak prekybos centro valdytojo, sulaukia didžiausio atostogautojų dėmesio. „Mūsų Ledo arena Klaipėdoje tapo tikru traukos tašku – vietą tradiciškai čia vykstančiose diskotekose reikia užsisakyti iš anksto, čiuožinėjant neretai švenčiami gimtadieniai, bernvakariai, o šiemet sulaukėme net ir vestuvių linksmybių“, – atkreipė demesį O.Zibalis. Nuo ryto iki vakaro Klaipėdos „Akropolio“ Ledo arenoje ne tik treniruojasi būsimieji ledo ritulio, dailiojo čiuožimo čempionai, bet ir savam malonumui pramogauja šimtai miestiečių ir pajūrio svečių. Ir darbo dienomis, ir savaitgaliais vienos čiuožimo sesijos Klaipėdos „Akropo-

oro nebūna

Kviečia

Prekybos ir pramogų centras „Akropolis“ Klaipėdoje Taikos pr. 61 Darbo laikas nuo 10 iki 22 val. (MAXIMA XXX nuo 8 iki 23 val.) www.akropolis.lt Informacijos tel. + 370 659 94510

iems karščiams.

Susidomėjimas: pramogautojus vilioja diskoteka ant ledo.

Pramoga: puikus laiko praleidimo būdas – boulingas.

Poreikis: „Akropolyje“ – gausus kavinių pasirinkimas.

lio“ Ledo arenoje kaina yra tokia pat – 6 litai iki pietų ir 8 litai po 12 val. „Palyginti su kitomis kainomis, ypač vasarą pajūryje, čiuožimas yra bene labiausiai prieinama pramoga visiems“, – pastebėjo „Akropolio“ valdytojas. Linksmai leisti laiką „Akropolyje“, ne tik pramogaujant, bet ir švenčiant, galima ne tik Ledo arenoje. Klaipėdoje įsikūręs ir didžiausias Lietuvoje „Apollo“ boulingo klubas – 24 takelių boulingą, kuriame įdiegta moderniausia „Brunswick“ technika, pamėgo bei įvertino ir šio žaidimo profesionalai, ir mėgėjai. „Manau, neatsitiktinai klaipėdiečiai yra ne kartą tapę Lietuvos boulingo čempionais ir sėkmingai atstovavo šaliai tarptautinėse varžybose – jie turi vienas geriausių sąlygų treniruotis“, – pabrėžė O.Zibalis. Boulinge ne tik treniruojamasi – kiekvieną savaitgalį čia rengiami nuotaikingi vaikų gimtadieniai, kur mažieji gali ne

tik linksmintis draugų būryje, žaisti, bet ir sulaukia netikėtų svečių – klounų ir dailininkų, dovanojančių jubiliatams jų piešinius. 6 salių „Forum Cinemas“ kino centre vienu metu gali tilpti daugiau nei 1100 žiūrovų ir, pasak O.Zibalio, vasarą, ypač kai laukia lyja, salės neretai būna sausakimšos. „Kino centras pernai buvo iš esmės atnaujintas, dviejose salėse įrengtos 3D technologijos, tad naujausių filmų mėgėjų laukia geras laikas. Pastebime, kad vasarą kinas yra ypač populiari poilsiautojų pramoga“, – pastebėjimais dalijosi Klaipėdos „Akropolio“ valdytojas.

Pačių mažiausiųjų ir jų mamų poreikiams Klaipėdos „Akropolyje“ įrengti net du „Mamos ir vaiko“ kambariai, kur galima mažylį ir pervystyti, ir pamaitinti. Atostogauti važiuojantiems žmonėms, kurie iki pajūrio neretai važiuoja ne vieną šimtą kilometrų, tokia galimybė yra labai svarbi – juk nors trumpai pailsėti po kelionės reikia ir vaikui, ir mamai. Didesniems vaikams „Akropolyje“ įrengtas pramogų centras „Svajonių miestas“, kuriame vasarą veikia dienos stovykla 6–10 metų vaikams. „Tai ne įprasta stovykla, kur būnama nuo pamainos iki pamainos, o tokia, kur gali ateiti tik dienai ar dviem. Vasarą kasdien „Svajonių mieste“ vis kita programa – tai ir dailė, ir šokis, ir teatras, ir sportas, techninė kūryba – tad tėveliai su mažaisiais gali pasirinkti, kas įdomiau ir ne tik leisti laiką draugų būryje, bet ir sužinoti, išmokti kažką naujo“, – pasakojo O.Zibalis.

Mažiesiems - stovykla

Kaip turiningai praleisti laiką Klaipėdos „Akropolyje“, ras kiekvienas. „Orientuojamės į šeimas, jų poreikius, todėl stengiamės, kad ir maži, ir dideli pas mus jaustųsi patogiai“, – sakė O.Zibalis.

33

34

NAUJOVĖ

Atostogoms įamžinti – išskirtinės vaizdo kameros Neįsivaizduojamas atostogų atributas – vaizdo kameros, kad vasarotojai galėtų įamžinti kiekvieną savo poilsio akimirką. Bendrovė „Topo technika“ siūlo įsigyti naujausias profesionalias kameras ekstremaliam filmavimui „GoPro Hero 2“ ir „GoPro Bandit“.

Nauda: naujausios vaizdo kameros – puikus pasirinkimas ekstremalių pojūčių mėgėjams.

Geras objektyvas kainuoja nuo kelių šimtų iki kelių tūkstančių litų, o bendrovė „Topo technika“ objektyvus nuomoja tik nuo 25 litų per parą, tad jei žmogus turi veidrodinį fotoaparatą, bet neturi gero objektyvo, jis gali jį išsinuomoti. Taip vasarotojai galės pasidaryti itin įspūdingų nuotraukų, daug neinvestavę. Dar viena nauja paslauga – pirkinių draudimas nuo sugadinimo, sunaikinimo ar vagystės. Draudimo kaina metams kainuoja tik 6 proc. pirkinio vertės, tad dėl

Saulė Girdvainytė

„Šios kameros yra nerealios ir itin naudingos tiems žmonėms, kurie atostogų metu išbando ekstremalius pojūčius. Šiomis vaizdo kameromis galima užfiksuoti viską. Jomis vaizdą fiksuoti galima nardant, buriuojant, važinėjant dviračiu, motociklu, automobiliu ar šokant su parašiutu. Šios kameros filmuoja net iki 120 kadrų per sekundę, tad savo filmus galėsite padaryti dar įdomesnius, įterpdami sulėtintų vaizdų „Slow motion“, – naujausių vaizdo kamerų pranašumus vardijo „Topo technikos“ vadovas Mindaugas Skalandžiūnas. Šios kameros turi ir daugiau pranašumų – jos atsparios smūgiams, tad nieko neatsitiks, jei jos nukris. Be to, šių kamerų svoris ir dydis skiriasi nuo įprastinių – jos gerokai mažesnės, lengvesnės ,tad ir patogesnės. „Kameros parametrai ir dydis atrodo nesuderinami, nes tokiame mažame daikte telpa labai daug. Patraukli ir šių kamerų kaina, kuri nelabai skiriasi nuo įprastinių, o pranašumai akivaizdūs“, – teigė M.Skalandžiūnas. Šias kameras „Topo technika“ ne tik parduoda, bet ir nuomoja. Nuomos kaina – tik 99 litai per parą. Be minėtų kamerų, bendrovė teikia ir fotoaparatų objektyvų nuomos paslaugas.

Pranašumas: mažas ir lengvas vaizdo kameras galima tvirtinti ir prie dviračių, ir prie motociklų, ir prie automobilių.

„Go Bandit“ HD videokamerų išskirtinės savybės • LIVE modelis yra pirmoji pasaulyje kamera su integruotu Wi-Fi videotransliavimu į išmanųjį telefoną • RACE skiriasi nuo LIVE tuo, kad neturi Wi-Fi ir ANT+ (širdies ritmui fiksuoti) Puiki vaizdo kokybė: • video HD raiška: WVGA, 480 p, 720 p, 960 p ir Full 1080 p • 3 Mpx nuotraukos, 10 nuotraukų per sekundę! • lęšio nustatomas kampas 90° iki 170° • matmenys 62 mm x 105 mm x 34 mm (AxIxP) • svoris 145 g • atspari ne tik dulkėms, tačiau ir vandeniui iki 1 m! • Integruotas GPS, nustatantis buvimo vietą bei rodantis judėjimo greitį • Begalė kokybiškų originalių ir laikiklių įvairioms situacijoms

Paskirtis: „GoPro“ HD videokameromis galėsite įamžinti įspūdingiausias atostogų akimirkas.

„GoPro“ HD videokamerų išskirtinės savybės Puiki vaizdo kokybė: • video HD raiška: WVGA, 720 p, 960 p ir Full 1080 p • video kadrai per sekundę: PAL ir NSTC - 30 fps, 48 fps, 60 fps, 120 fps (SLOW MOTION) • 11 Mpx, 8 Mpx, 5 Mpx nuotraukos, 10 nuotraukų per sekundę! • lęšio nustatomas kampas 90°, 127° iki 170° • plati diafragma f/2.8 leidžia filmuoti esant ir blogesniam apšvietimui Itin kompaktiška: • matmenys 42 mm x 60 mm x 30 mm (AxIxP) • svoris 180 g su kevalu • standartinis kevalas atsparus ne tik dulkėms, tačiau ir vandeniui net iki 60 m! GoPro patentuoti išradimai: • LCD bacpac - matai, ką filmuoji + gali peržiūrėti + patogu keisti nustatymus • Battery bacpac - padvigubina filmavimo laiką, galima naudoti kaip baterijų kroviklį • 3D foto ir video sistema - šuolis į ateitį • Wi-Fi BacPac™ + Wi-Fi Remote – nuotolinis valdymas ir transliacija į išmaniuosius prietaisus ir internetą • Begalė kokybiškų originalių ir XSories laikiklių įvairioms situacijoms

savo įsigyto pirkinio nereikės nerimauti jį sudaužius ar nugvelbus ilgapirščiams, nes jūsų daiktas bus sutaisytas arba suteiktas visiškai naujas. Įsigyti „GoPro“ HD videokamerų galima Klaipėdos prekybos ir pramogų centre „Akropolis“ esančioje didžiausioje buitinės technikos parduotuvėje. Nemokamas informacijos telefonas 8 800 00 116.

PARYŽIAUS MADOS SALONAS KLAIPĖDOS SENAMIESTYJE „KRISTIDA“. Išskirtiniai drabužiai moterims: nuo jaunatviškų apdarų kasdienai iki elegantiškų vakarinių suknelių.

Klaipėda, Turgaus g. 10

www.kristida.lt

Mob. + 370 699 88725

„CRONUS“ salonuose platus kailinių bei odinių gaminių pasirinkimas:  audinės, karakulio, šinšilos kailiniai;  drabužiai iš avikailio;  odinės striukės;  „Baldinini“ avalynė;  kailinės bei odinės kepurės, šaliai, pirštinės, rankinės, batai, piniginės, diržai.

„CRONUS“ Vilnius Pasažas „Pas Juozapą“ Laisvės pr. 125A 01668 Vilnius

„CRONUS“ Klaipėda Turgaus g. 13, 92128 Klaipėda Herkaus Manto g. 3/28 92128 Klaipėda

Tel. + 370 686 71455

www.cronus.lt

„CRONUS“ Druskininkai „Grand SPA“ Lietuva V. Kudirkos g. 45 66120 Druskininkai CRONUS KAILINIAI

Juvelyrikos centras „Gija“ – tai prabanga ir grožis kiekvienoje detalėje ● GAMINIAI SU BRANGAKMENIAIS ● VESTUVINIAI ŽIEDAI ● SUŽADĖTUVIŲ ŽIEDAI ● PAPUOŠALAI SU PERLAIS

Juvelyrikos centras „Gija“ Vytauto g. 28, Klaipėda

Tel. + 370 657 65 626 El. p. info@juvelyrikoscentras.lt www.juvelyrikoscentras.lt

5 žvaigždučių viešbutis ir SPA „Vanagupė“ Palangoje – ideali vieta poilsiui ir darbui. Čia rasite baseinų, pirčių kompleksą, platų masažų ir procedūrų asortimentą, pramogas šeimoms, poroms ar draugų kompanijoms, skanų maistą ir didžiausią bei moderniausią konferencijų centrą Vakarų Lietuvoje. Laikas, praleistas „Vanagupėje“ – tai prabanga, kurią galite sau leisti!

Visiems, užsisakiusiems nakvynę, ir PATEIKUSIEMS ŠĮ KUPONĄ, padovanosime romantišką trijų patiekalų vakarienę restorane arba atpalaiduojančius nugaros masažus 2 asmenims!

Viešbutis „Vanagupė“ Vanagupės g. 31, Palanga Tel. 8 460 41199 el. p. reservation@vanagupe.lt www.vanagupe.lt

36

verta pamatyti

Poil­siau­to­jų vi­lio­nėms – žm Klai­pė­da

At­vy­kę sve­čiai ne­ga­li neap­lan­ky­ti ži­no­mų ob­jek­tų, ku­rių uos­ta­mies­ ty­je, ša­lies ku­ror­tuo­se ap­stu. Jie puo­šia, gar­si­na Lie­tu­vą ir trau­kia kiek­vie­no poil­siau­to­jo akį.

Se­na­mies­ty­je – ko­mer­ci­ja

Vie­na gra­žiau­sių Klai­pė­dos vie­tų – Se­na­ mies­tis. Nie­ko nuo­sta­baus, nes uos­ta­mies­ tis – se­niau­sias Lie­tu­vos mies­tas, 1252 m. pir­mą­kart pa­mi­nė­tas Me­mel­bur­go var­du. Mies­tas iki XV a. statėsi ar­čiau pi­lies, ku­ri bu­vo įsi­kū­ru­si Da­nės at­ša­kų su­si­da­riu­sio­ se sa­lo­se. Pi­lis bu­vo ke­lis kar­tus per­sta­ty­ ta, mies­tas taip pat kei­tė sa­vo vie­tą. Iki XV a. pa­bai­gos mies­to pie­ti­nė ri­ba sie­kė da­ bar­ti­nę Teat­ro aikš­tę. Mies­to te­ri­to­ri­ja bu­vo pa­da­ly­ta į ne­di­de­ lius sta­čia­kam­pių kvar­ta­lus, XVI a. pa­bai­ go­je ga­lu­ti­nai su­si­klos­tė gat­vių ir kvar­ta­ lų tink­las, ku­ris vė­liau ne­daug kei­tė­si. XVII a. ly­giag­re­čiai au­go dvi Da­nės sen­ va­gės at­skir­tos da­lys: Se­na­mies­tis ir va­ di­na­ma­sis Odų gat­ve­lės ra­jo­nas, vė­liau pa­va­din­tas Fryd­ri­cho mies­tu. 1722 m. šios da­lys bu­vo su­jung­tos. Taip su­si­for­ ma­vo vien­ti­sa šian­die­ni­nio Se­na­mies­čio te­ri­to­ri­ja. XVII-XVIII a. mies­tą juo­sė gy­ny­bi­niai py­li­mai. Se­na­sis už­sta­ty­mas bu­vo su­nai­ kin­tas 1540, 1678 ir 1757 m. gais­rų, ypač daug nuo­sto­lių pa­da­rė di­dy­sis 1854 m. gais­ras, bet Klai­pė­da po jo ga­na grei­tai at­si­ga­vo. 1856 m. pa­reng­ta­me at­sta­ty­mo pla­ne di­des­nių pa­kei­ti­mų ne­pa­da­ry­ta, bu­vo ap­si­ri­bo­ta per­sta­ty­mais. Iki XIX a. vi­du­rio Se­na­mies­tis at­li­ko ad­mi­nist­ra­ci­nio, pre­ky­bos, dva­si­nio gy­ve­ ni­mo cent­ro vaid­me­nį, o kai į de­ši­nį­jį Da­ nės kran­tą bu­vo iš­kel­ta ro­tu­šė ir teis­mas, Se­na­mies­tis ta­po ko­mer­ci­niu cent­ru. Ja­ me vei­kė di­džiau­sios mies­to par­duo­tu­vės, ur­mo san­dė­liai, ban­kai. Ta­čiau ir šios vie­ tos neap­len­kė Ant­ra­sis pa­sau­li­nis ka­ras. Iš­li­ku­siu kul­tū­ros pa­vel­du pra­dė­ta rū­pin­ tis tik 1963 m., kai Se­na­mies­tis pa­skelb­tas ur­ba­nis­ti­kos pa­mink­lu.

Gy­ve­no ka­ra­lie­nė

Sim­bo­lis: uos­ta­mies­čio pa­si­di­džia­vi­mas – bur­lai­vis „Me­ri­dia­nas“.

Vie­nas įspū­din­giau­sių Klai­pė­dos pa­sta­tų – gra­žiau­sias XVIII a. fach­ver­ki­nis san­dė­ lis. Klai­pė­do­je fach­ver­kas bu­vo ypač po­pu­ lia­rus praė­ju­sio am­žiaus pir­mo­jo­je pu­sė­ je, kai per Na­po­leo­no ka­rus uos­ta­mies­ty­ je su­kles­tė­jo pre­ky­ba, o kau­pia­mas ka­pi­

Drau­gas: kiek­vie­ną lai­vu į Klai­pė­dą at­plau­kian­tį tu­ris­tą pa­si­tin­ka ir iš­ly­di

Suei­gos: vie­na pa­trauk­liau­sių klai­pė­die­čių ir mies­to sve­čių su­si­ bū­ri­mo vie­tų – Teat­ro aikš­tė.

ta­las tei­gia­mai vei­kė mies­to au­gi­mą. Fach­ ver­ko po­pu­lia­ru­mą XIX a. taip pat pa­tvir­ ti­na kaip tik ši Se­na­mies­čio da­lis, esan­ti tarp Di­džio­sios Van­dens gat­vės ir Tur­gaus aikš­tės. Jo­je te­bes­to­vi iki mū­sų die­nų iš­li­ ku­sios di­de­lės fach­ver­ki­nių sta­ti­nių gru­ pės, kie­mai bei prie­me­nės ir šis įspū­din­ gas pa­sta­tas, iš­ven­gęs net 1854 m. di­džio­jo

mo­gaus ir gam­tos kū­ri­niai

750

ju­bi­lie­jų šventusiam mies­ tui kaip dovana buvo sukurta skulptūrėlė „Klaipėdietis“.

verta pamatyti

37

1912 m. Teat­ro aikš­tė­je įreng­tas fon­ta­nas bu­vo skir­tas Klai­pė­do­je gi­mu­sio poe­to, Ka­ra­liau­čiaus uni­ver­si­te­to pro­fe­so­riaus Si­mo­no Da­cho at­mi­ni­mui. Skulp­tū­ra vaiz­duo­ja jau­nu­tę ba­są mer­gai­tę – vie­ną iš poe­to ap­dai­nuo­tų he­ro­jų. Tai bu­vo pir­ mas hu­ma­ni­ta­ri­nio tu­ri­nio me­mo­ria­li­nis sta­ti­nys šia­me kraš­te. Nuo ki­tų ofi­cia­lių pa­mink­lų jis sky­rė­si ly­riš­ku­mu, ro­man­ tiš­ku­mu ir de­mok­ra­tiš­ku­mu. „Ta­ra­vos Ani­kės“ mei­lės dai­na dai­nuo­ja­ ma ne tik Vo­kie­ti­jo­je, bet ir Švei­ca­ri­jo­je, Aust­ri­jo­je. Ją ga­li­ma ras­ti tarp Vo­kie­ti­jos liau­dies dai­nų, o Miun­che­no ro­tu­šės var­ pai dar ir šian­dien skam­bi­na šią me­lo­di­ją.

ber­niu­kas su šu­niu­ku.

Klai­pė­dos gais­ro ir vė­les­nių su­grio­vi­mų. Bu­vu­si ro­tu­šė – is­to­ri­nis pa­sta­tas, ku­ria­ me per Na­po­leo­no ka­rus lai­ki­nai gy­ve­no (1807-1808) Prū­si­jos ka­ra­lius Fryd­ri­chas Vil­hel­mas III su ka­ra­lie­ne Lui­ze. Tai kla­ si­cis­ti­nio sti­liaus na­mas, sta­ty­tas XVIII a. pa­bai­go­je – XIX a. pra­džio­je. 1846 m. mies­to ma­gist­ras nu­pir­ko šį pa­sta­tą, ta­ pu­sį Klai­pė­dos ro­tu­še. Šiuo me­tu pa­sta­te įsi­kū­ręs Klai­pė­dos mies­to me­ras.

„Ta­ra­vos Ani­kės“ le­gen­da

Klai­pė­dos šir­dis – Teat­ro aikš­tė. Tai la­bai mėgs­ta­ma klai­pė­die­čių ir jų sve­čių su­si­ bū­ri­mo vie­ta. Teat­ro aikš­tė lyg koks mag­ ne­tas trauk­te trau­kia žmo­nes. Čia vyks­ta kon­cer­tai, Tarp­tau­ti­nis pi­lies džia­zo fes­ti­ va­lis, Jū­ros šven­tė ir ki­ti ren­gi­niai. Aikš­tė įreng­ta tik XIX a. Pa­sa­ko­ja­ma, kad jau XVII a. Teat­ro aikš­tė­je įvai­rius vai­ di­ni­mus reng­da­vo pra­va­žiuo­jan­tys ak­ to­riai.

Le­gen­da: klai­pė­die­čiai ti­ki, kad ste­buk­lin­ga­jam pe­liu­kui į au­sį rei­ kia pa­sa­ky­ti no­rą ir jis iš­si­pil­dys.

XX a. pra­džio­je ma­gist­ra­tas svars­tė, kaip ge­riau pa­nau­do­ti Teat­ro aikš­tę. Bu­vo siū­ lo­ma da­lį jos pa­vers­ti skve­ru, o ki­tą pa­ lik­ti lais­vą vi­suo­me­nės su­si­bū­ri­mams. Pa­ga­liau nu­tar­ta aikš­tės vi­du­ry­je sta­ty­ti fon­ta­ną ir ap­link jį įreng­ti tri­kam­pį skve­ re­lį. Fon­ta­nas 1912 m. bu­vo pa­sta­ty­tas, o skve­re­lio at­si­sa­ky­ta.

Prie Klai­pė­dos sim­bo­lių nea­be­jo­ti­nai ga­li­ ma pri­skir­ti mo­ko­mą­jį bur­lai­vį „Me­ri­dia­ ną“, pastatytą1948 m. Suo­mi­jo­je, Tur­ku lai­ vų sta­tyk­lo­je, kar­tu su ki­tais 48 to­kio ti­po bur­lai­viais. Jų iš­li­kę la­bai ne­daug. Ko­ne la­ biau­siai pa­si­se­kė į Es­ti­ją pa­te­ku­siam to­kio ti­po bur­lai­viui. Da­bar jis pui­kuo­ja­si Ta­li­ ne. Mū­siš­kis, ati­te­kęs Klai­pė­dos jū­rei­vys­tės mo­kyk­lai, bu­vo dau­ge­lio po­ka­rio bū­si­mų­jų lai­va­ve­džių, ka­pi­to­nų pir­ma­sis lai­vas. „Me­ri­dia­nas“ kaip mo­ko­ma­sis bur­lai­ vis nu­sto­jo vei­kęs 1967 m., ta­čiau iki šiol puo­šia Klai­pė­dą, pri­švar­tuo­tas Da­nės kran­ti­nė­je. Uos­ta­mies­tis iš ki­tų mies­tų iš­si­ski­ria ir tuo, kad Se­na­mies­ty­je ir Cent­re gau­su ma­žo­sios ar­chi­tek­tū­ros kū­ri­nių. Vie­nas to­kių – „Klai­pė­die­tis“. 2008-ųjų va­sa­rą Maž­vy­do alė­jo­je bu­vo įkur­din­ta sta­tu­lė­lė – ber­niu­kas, puo­šian­tis Klai­pė­dos mies­to her­bą ant vie­no iš pa­sta­tų Til­tų gat­vė­je. „Klai­pė­die­tis“ kaip do­va­na mies­tui bu­vo su­kur­tas mi­nint 750-ąjį mies­to ju­bi­lie­jų. Ve­žė­jų skers­gat­vy­je prie Tur­gaus gat­vės įkur­din­tas „Sli­bi­nas“. Apie 145 kg sve­rian­ ti, 320 cm il­gio, plie­no, bron­zos ir gra­ni­to skulp­tū­ra – tar­si mis­ti­nis Klai­pė­dos var­do at­si­ra­di­mo le­gen­dos įam­ži­ni­mas. Pi­lia­vie­tės pa­šo­nė­je, gre­ta pa­su­ka­mo­jo til­ te­lio, yra įsi­kū­ru­si bron­zi­nė vai­duok­lio skulp­tū­ra. Tai iš van­dens į kran­tą žen­gian­ čio Vai­duok­lio si­lue­tas. 2,4 met­rų

klaipėda

Sim­bo­lis – „Me­ri­dia­nas“

38

Klaipëda

verta pamatyti

ir

o

g. H

G

S.

io g.

H

nto Ma

Janonio

Priestoè Ðauliø g.

au s

k Her

ri

Da S.

s au

n irë

Centras

g.

g. H

u Da

S.

D

.

g nto

a auk

g.

M

ant sM

kau

Her

S.

to

n ka

H

. og

H

pø Lie

g.

M

H

ji Naujo Uosto

ujo

g.

Na

do

o jo S

g.

H

P

P

H

P

H

us

a rg

Tu

Ti lt

ø

g.

ji V an

de

ns

g.

H

g.

P

M

Di

io

P

lie Pi

P

s

M

g.

M

s iko Ta

klaipĖda

. pr

P

H

P

Mu­zie­jai Klai­pė­do­je • Lie­tu­vos jū­rų mu­zie­jus ir del­fi­na­riu­mas (pa­sta­ra­ sis už­da­ry­tas re­konst­ruk­ci­jai, o mu­zie­jus dir­ba pa­gal gra­fi­ką, Smil­ty­nės g. 3, Smil­ty­nė) • Pi­lies mu­zie­jus (Pi­lies g. 4) • Klai­pė­dos laik­ro­džių mu­zie­jus (Lie­pų g. 12) • Ma­žo­sios Lie­tu­vos is­to­ri­jos mu­zie­jus (Di­džio­ji Van­ dens g. 2) • Kal­vys­tės mu­zie­jus (Šalt­kal­vių g. 2, 2A) • Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus Pra­no Dom­šai­čio ga­le­ri­ ja (Lie­pų g. 33) • Vik­to­ro Var­no mu­zie­jus (S.Dau­kan­to g. 5)

aukš­čio mis­ti­nis per­so­na­žas iš­lie­tas iš bron­zos, o virš kran­to li­ni­jos iš­kil­sian­ti jo da­lis tu­ri sa­vo pa­slap­tį: kiek­vie­nas, priė­ jęs prie Vai­duok­lio, bus vai­duok­liš­kai pa­ svei­kin­tas. Se­na­mies­ty­je, Kur­pių ir Ke­pė­jų gat­ vių san­kry­žo­je, pa­sta­ty­ta mi­nia­tiū­ri­nė skulp­tū­ra iš bron­zos ir ak­mens – „Ste­ buk­lin­ga­sis pe­liu­kas“. Pe­liu­kas ste­buk­ lin­gas ir iš­pil­dys ge­rus no­rus, rei­kia tik juos pa­šnibž­dė­ti pa­da­rė­liui į au­sį. Dau­ge­lį me­tų Klai­pė­dos se­na­mies­čio trau­kos ob­jek­tu bu­vo ta­pu­si gra­ni­ti­nė ka­ti­no džen­tel­me­no vei­du skulp­tū­ra. Du kar­tus po van­da­lų siau­tė­ji­mo skulp­tū­ ra bu­vo at­sta­ty­ta, bet ne­tru­kus vėl din­ go. 2006 m. va­sa­rą per mies­to gim­ta­die­ nį ka­ti­nas vėl su­grį­žo į sa­vo vie­tą skve­re Kal­vių gat­vė­je. Skulp­tū­ri­nė kom­po­zi­ci­ja „Vai­kys­tės sva­ jo­nė“, įkū­ni­jan­ti vai­kys­tė­je gims­tan­čias įspū­din­giau­sias ir reikš­min­giau­sias sva­ jo­nes, bu­vo pa­sta­ty­ta Klai­pė­dos uos­to krui­zi­nio ter­mi­na­lo te­ri­to­ri­jo­je. Tai vie­ ta, kur at­ke­liau­ja di­din­gi krui­zi­niai lai­ vai, mėgs­ta bū­riuo­tis mies­tiečiai ir mies­ to sve­čiai.

palanga Til­tas – dėl pa­to­gu­mo

Kiek­vie­nas, nors kar­tą pa­bu­vo­jęs di­džiau­ sia­me Lie­tu­vos ku­ror­te – Pa­lan­go­je, neį­si­ vaiz­duo­ja jo be Bo­ta­ni­kos par­ko, Gin­ta­ro mu­zie­jaus, ir, ži­no­ma, uni­ka­laus til­to į jū­ rą bei J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės. Kiek­vie­nas pa­lan­giš­kis žy­miau­sia ir lan­ko­miau­sia Pa­lan­gos vie­ta įvar­dy­tų til­ tą į jū­rą. XIX a. pa­bai­go­je poil­siau­to­jai, no­rė­da­ mi at­vyk­ti į Pa­lan­gą, pa­tir­da­vo daug var­ go. At­vy­kę į Lie­po­ją ar Klai­pė­dą, į Pa­lan­ gą tu­rė­da­vo ke­liau­ti ark­liais. Ta­da gra­fai Tiš­ke­vi­čiai ir su­ma­nė pa­sta­ty­ti prie­plau­ ką lai­vams. 1884–1888 m. bu­vo sta­to­ma prie­plau­ka, pre­ky­bi­nis ke­lei­vi­nis lai­vas „Phoe­nix“ iš Lie­po­jos vež­da­vo poil­siau­ to­jus, pre­kes, mais­tą. Po aud­rų prie­plau­ ką už­neš­da­vo smė­lis, to­dėl po ke­le­rių me­tų lai­vy­bai ji ne­be­ti­ko. Nuo 1892 m. til­tas ta­po mėgs­ta­ma pa­si­vaikš­čio­ji­mų vie­ta. Lai­kas, jū­ros ban­gos ir vė­jas nio­ko­ jo šį sta­ti­nį. 1997 m. pa­sta­ty­tas nau­jas til­ tas, ku­rio il­gis – 470 m.

Kal­nas – re­lik­ti­nė ko­pa

Dar vie­nas gra­fų Tiš­ke­vi­čių pa­li­ki­mas Pa­ lan­gai – įspū­din­go gro­žio Bo­ta­ni­kos par­kas. Jis yra vie­nas iš gra­žiau­sių, ge­riau­siai iš­si­ lai­kiu­sių ir tvar­ko­mų par­kų Lie­tu­vos pa­ jū­ry­je. Jį gra­fas Fe­lik­sas Tiš­ke­vi­čius įkū­rė 1897 m. Tais pa­čiais me­tais bu­vo pa­sta­ty­ ti rū­mai. Par­ko pro­jek­to au­to­rius – gar­sus pran­cū­zų kraš­to­vaiz­džio ar­chi­tek­tas, bo­ta­

76

metrų aukščio Švč. Mer­ ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­ mo į dan­gų baž­ny­čia yra aukš­čiau­sia Pa­lan­go­je. ni­kas Edouard’as Fran­Çois And­ré (1840– 1911m.), ku­ris su sū­nu­mi Re­né Edouard’u And­ré (1867–1942) tris va­sa­ras pra­lei­do Pa­ lan­go­je ir va­do­va­vo par­ko kū­ri­mo dar­bams. 1897 m. gra­fų Tiš­ke­vi­čių šei­ma Pa­lan­ gos bo­ta­ni­kos par­ke pa­si­sta­tė rū­mus. Pa­ gal vo­kie­čių ar­chi­tek­to Fran­zo Scwech­ te­no pro­jek­tą pa­sta­ty­tuo­se neo­re­ne­san­ si­nio sti­liaus dva­ro rū­muo­se šiuo me­tu vei­kia Gin­ta­ro mu­zie­jus, pri­trau­ kian­tis mi­nias lan­ky­to­jų. Pa­lan­gos kraš­to­vaiz­džio pa­si­di­džia­vi­ mas, ku­rį bū­ti­na ap­lan­ky­ti, – Bi­ru­tės kal­ nas. Jis, kaip aukš­čiau­sia Pa­lan­gos pa­jū­ rio ko­pa, jau nuo XVII a. pa­žy­mė­tas vi­ suo­se stam­bes­niuo­se že­mė­la­piuo­se. Bi­ ru­tės kal­no pa­va­di­ni­mas sie­ja­mas su ro­ man­tiš­ka le­gen­da apie šven­tą ug­nį kū­re­ nu­sią vai­di­lu­tę Bi­ru­tę, ku­ni­gaikš­čio Kęs­ tu­čio žmo­ną ir Vy­tau­to mo­ti­ną. Pa­lan­ga neį­si­vaiz­duo­ja­ma ir be

39

Palanga

verta pamatyti

40

PALANGA

H

verta pamatyti

0

150

H

P

300 m

H

H

P

H H

Þve

jø g

P

.

H

Kas

H

tyèio g

H

P

H H

.

H

WC

P P .

H H

to g

tës

g.

Vyta u

Jûra WC

H

WC

P

H

asa

nav

ièia

us

H

g.

H H

M

WC

Kre

ting

H

os

H

H H

H

H

g.

P

H

H

H

H

H

H

P

g.

H

auk anto

H H

s ir

H

M

S.G irën

og

.

H

as

aria u

H

Botanikos parkas

lent

S.D

WC

os p

H

P

Kla

ipëd

H

S.D

Baltijos jûra

Palanga

H

H

Sodø g.

Taikos g.

J.B

H

WC

P WC

M

H

H

verta pamatyti

41

Mu­zie­jai Pa­lan­go­je

metrų ilgio yra 1997 m. pa­sta­ty­tas nau­jas Palangos til­tas.

• Pa­lan­gos gin­ta­ro meist­rų gil­di­ja (Vy­tau­to g. 21/ S.Da­riaus ir S.Gi­rė­no g. 27) • Gin­ta­ro mu­zie­jus (Vy­tau­to g. 17) • A.Mon­čio na­mai-mu­zie­jus (S.Dau­kan­to g. 16) • Dr. Jo­no Šliū­po me­mo­ria­li­nė so­dy­ba (Vy­tau­to g. 23A) • Trem­ties ir re­zis­ten­ci­jos mu­zie­jus (J.Ba­sa­na­vi­čiaus g. 21) • Šu­nų mu­zie­jus (Tai­kos g. 8) Trau­ka: kiek­vie­nas į Pa­lan­gą at­vy­kęs poil­siau­to­jas ne­ga­li at­si­spir­ti tra­di­ci­jai pasivaikščioti ku­ror­to sim­bo­liu – til­tu.

J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės – tai pa­grin­di­nė alė­ja, ve­dan­ti jū­ros link. Gat­vė­je su­si­ kon­cent­ra­vę dau­giau­sia Pa­lan­gos ka­vi­ nių, res­to­ra­nų ir ki­tų pra­mo­gų sa­lų.

Sta­tė už auk­so rub­lius

XIV a. Bi­ru­tės kal­no vir­šū­nė­je bu­vo įreng­ta ast­ro­no­mi­nių ste­bė­ji­mų vie­ ta. Že­mai­čių kul­tū­ros drau­gi­jos Pa­lan­ gos sky­riaus ini­cia­ty­va įreng­ta ir pa­ least­ro­no­mi­nė ob­ser­va­to­ri­ja Šven­to­jo­je ant ko­pos ne­to­li svei­ka­tin­gu­mo cent­ro „Ener­ge­ti­kas“. 1998 m. bir­že­lį bu­vo pa­ sta­ty­ti tau­to­dai­li­nin­kų iš­dro­ži­nė­ti me­ di­niai stul­pai. Kiek­vie­nas stul­pas ati­tin­ ka bal­tų mi­to­lo­gi­jos die­vų ir dei­vių var­ dus. Sau­lei lei­džian­tis, pa­gal šiuos stul­ pus ga­li­ma fik­suo­ti iš pa­go­ny­bės lai­kų atė­ju­sias ka­len­do­ri­nes šven­tes: Ra­sos, Gand­ro die­ną, Už­ga­vė­nes, Ka­lė­das. Įs­ta­biau­sias ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ ras Pa­lan­go­je – Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Ėmi­mo į dan­gų baž­ny­čia. 1897–1906 m. pa­gal šve­dų ar­chi­tek­to K.Strand­ma­ no pro­jek­tą bu­vo pa­sta­ty­ta neo­go­ti­ki­ nė ka­ta­li­kų baž­ny­čia. Šis 76 m sta­ti­nys ir šian­dien yra aukš­čiau­sias Pa­lan­go­ je. Baž­ny­čios sta­ty­ba kai­na­vo 90 tūkst. auk­so rub­lių, treč­da­lį šios su­mos paau­ ko­jo gra­fai Tiš­ke­vi­čiai. Ši baž­ny­čia Pa­ lan­go­je yra tre­čio­ji.

Palanga

470

42

verta pamatyti

KLAIPËDA

4 km

2

0

PALANGA LIEPOJA

MELNRAGË

NERINGA

KOPGALIS

M M

SMILTYNË

P sg iko Ta

M

WC

. nijo Mi . sg

P P P

P

Baltijos jūra

P

P

JUODKRANTË WC

H

P M

PP

BA LT IJO S

JÛ RA

P

P P

P

P

neringa

P

LININGRAD

H

P P

P

PERVALKA

NIDA H

M WC

Kaliningradas

P

PREILA H

neringa Įs­ta­bio­ji Par­ni­džio ko­pa

Kai pa­gal­vo­ja­ma apie Kur­šių ne­ri­ją, pir­ mo­ji min­tis, ku­ri šau­na į gal­vą, – gam­ta, ku­rios nie­kur ki­tur neį­ma­no­ma pa­ma­ty­ ti. Bū­tent gam­tos su­kur­ti ste­buk­lai, prie ku­rių šiek tiek pri­si­dė­jo ir žmo­gus, yra pa­ grin­di­nės lan­ky­ti­nos Ne­rin­gos vie­tos. Kiek­vie­nas Kur­šių ne­ri­jo­je poil­siau­ jan­tis va­sa­ro­to­jas pri­va­lo pa­ke­liau­ti Ni­ do­je esan­čiu Par­ni­džio pa­žin­ti­niu ta­ku. Ke­liau­jant 1 km 800 m il­gio ta­ku, ga­li­ma pa­ma­ty­ti įvai­riau­sių au­ga­lų, ker­pių, gry­ bų, vabz­džių, paukš­čių, pa­si­gro­žė­ti gam­ ta, pa­si­sve­čiuo­ti ge­nio kal­vė­je, su­si­pa­žin­ ti su me­džio biog­ra­fij­ a. Pag­rin­di­nis šio ta­ko ak­cen­tas – Par­ni­ džio ko­pa. Ji ypač mėgs­ta­ma poil­siau­to­ jų. Nuo Par­ni­džio ko­pos ga­li­ma gė­rė­tis ne­ri­jos kraš­to­vaiz­džiu: žvel­giant pie­tų kryp­ti­mi at­si­ve­ria nuo­sta­bi neap­žel­din­ tų ke­liau­jan­čių ko­pų pa­no­ra­ma, ma­to­si aukš­čiau­sia ne­ri­jo­je Sklan­dy­to­jų ko­pa, o pa­si­su­kus į šiau­rę – ža­liuo­ju kal­na­pu­šių ki­li­mu nu­klo­ti An­gių ir Ur­bo kal­nai, jų pa­pė­dė­je iš­si­bars­tę rau­do­no­mis čer­pė­ mis deng­tų Ni­dos na­mų si­lue­tai. Par­ni­džio ko­pos vir­šū­nė­je 1995 m. pa­ sta­ty­tas Sau­lės laik­ro­dis-ka­len­do­rius: 13,8 m aukš­čio ak­mens stul­pas, sve­rian­ tis 36 to­nas. 1999 m. ura­ga­nas Ana­to­li­jus šį kont­ras­tin­gą ap­lin­kai sta­ti­nį nu­grio­vė. Vė­liau jis bu­vo at­sta­ty­tas. Ast­ro­no­mi­niu po­žiū­riu Par­ni­džio ko­pa – idea­li ir vie­nin­te­lė to­kiam laik­ro­džiui tin­ ka­ma vie­ta Lie­tu­vo­je. Iš čia at­si­ve­ria ab­so­ liu­tus ma­te­ma­ti­nis ho­ri­zon­tas. Tik iš čia pa­ma­ty­si, kaip sau­lė pa­te­ka iš van­dens ir į van­de­nį nu­grimz­ta. Iš ma­rių – į jū­rą. Svar­ bu ir tai, kad čia su vė­jo ge­na­mo­mis smil­ti­ mis prieš mus sklei­džia­si gam­tos is­to­ri­ja.

Įsi­kū­rė tarp pro­ta­kų

Pir­mie­ji gy­ven­to­jai Kur­šių ne­ri­jo­je įsi­kū­ rė dar ta­da, kai ne­ri­ją su­da­rė at­ski­rų sa­lų gran­di­nė. Pro­ta­kos jun­gė ma­rias su jū­ra, o apie pro­ta­kų vi­du­rį su­si­da­riu­sios gė­lo van­ dens la­gū­nos ska­ti­no čia ap­si­sto­ti žmo­nes. Nuo ma­rių la­gū­nas sky­rė se­no­sios pa­ra­bo­ li­nės ko­pos, apau­gu­sios veš­liais la­puo­čiais miš­kais. Tuo lai­ku tai bu­vo kles­tin­tis kraš­ tas, ku­ris dy­ky­ne vir­to tik XVIII a. Gau­siau­siai Kur­šių ne­ri­ja bu­vo ap­gy­

Sta­tu­sas: Ni­da ir Kur­šių ne­ri­ja dėl sa­vo uni­ka­lios gam­tos ne vel­tui yra įra

ven­din­ta vė­ly­va­ja­me neo­li­te, bai­gian­tis III tūks­tant­me­čiui pr. Kr. ir II tūks­tant­ me­čio pr. Kr. pra­džio­je. Ryš­kiau­si gyven­ tojų pėd­sa­kai ap­tik­ti Ni­dos gy­ven­vie­tė­ je, ku­ri bu­vo įsi­kū­ru­si prie ne­di­de­lės la­ gū­nos, pro­ta­ko­je tarp ma­rių ir jū­ros. Nuo ma­rių ir jū­ros ją už­sto­jo neaukš­tos ko­pos. Ta­da kli­ma­tas bu­vo šil­tes­nis ne­gu da­bar, tad miš­ko ir van­dens gė­ry­bių ne­trū­ko. Per ke­lis gy­ve­ni­mo te­ri­to­ri­jo­je de­šimt­me­čius su­si­da­rė ke­li kul­tū­ri­niai sluoks­niai. Vie­to­vė­je per še­šis ty­ri­nė­ji­mų se­zo­nus ar­cheo­lo­gi­nė eks­pe­di­ci­ja iš­ty­rė pra­ktiš­ kai vi­są iš­li­ku­sią Ni­dos se­no­vės gy­ven­ vie­tės da­lį. Ypač daug ras­ta įvai­rių for­mų puo­dų, puo­de­lių, puo­dy­nė­lių, du­be­nė­lių ir tau­rių šu­kių. Kai ku­rios jų eks­po­nuo­ja­ mos Ne­rin­gos is­to­ri­jos mu­zie­ju­je.

Mi­ru­sios ko­pos – lan­ko­miau­sios

Dar vie­nas Ne­rin­gos pa­si­di­džia­vi­mas – pa­ žin­ti­nis dend­ro­lo­gi­nis ta­kas Juodk­ran­tė­je. Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko dar­buo­to­ jai Kur­šių ne­ri­jos sen­gi­rė­je ties Juodk­ran­te įren­gė 1 km 600 m pa­žin­ti­nį dend­ro­lo­gi­nį ta­ ką. Čia ga­li­ma su­si­pa­žin­ti su ne­ri­jos aug­me­ ni­ja, pa­si­gė­rė­ti gam­tos ra­my­be ar jos gar­sais. Gam­tos gro­žiu iš­si­ski­rian­čio­je Kur­šių ne­ ri­jo­je yra įreng­tas ir pa­žin­ti­nis ta­kas Nag­ lių gam­tos re­zer­va­te prie Per­val­kos. Nag­lių gam­tos re­zer­va­to plo­tas – 1,68 tūkst. ha. Jis tę­sia­si nuo Juodk­ran­tės iki Per­val­kos de­vy­ nis ki­lo­met­rus. Čia ga­li­ma pa­ma­ty­ti Pil­ką­ sias, dar va­di­na­mas Mi­ru­sio­mis, ko­pas, už­ pus­ty­tas bu­vu­sių gy­ven­vie­čių vie­tas, sa­vai­ mi­nės kil­mės miš­ko au­ga­li­ją bei po smė­liu pa­lai­do­tus šim­ta­me­čių miš­kų dir­vo­že­mius. Dėl stip­rių vė­jų šio­se ko­po­se su­si­da­ro įspū­

verta pamatyti

43

Mu­zie­jai Ne­rin­go­je • Tho­mo Man­no me­mo­ria­li­nis mu­zie­jus (Skruz­dė­ly­nės g. 17, Ni­da) • Ne­rin­gos is­to­ri­jos mu­zie­jus (Pa­ma­rio g. 53, Ni­da) • Žve­jo et­nog­ra­fi­nė so­dy­ba (Nag­lių g. 4, Ni­da) • Gin­ta­ro ga­le­ri­ja-mu­zie­jus (Pa­ma­rio g. 20, Ni­da) • Her­ma­no Blo­dės mu­zie­jus (Skruz­dė­ly­nės g. 2, Ni­da) • Liud­vi­ko Rė­zos kul­tū­ros cent­ro pa­ro­dų sa­lės ir is­ to­ri­nė eks­po­zi­ci­ja (L.Rė­zos g. 8, Juodk­ran­tė) • Vėt­run­gių ga­le­ri­ja (L.Rė­zos g. 13, Juodk­ran­tė) • Lie­tu­vos dai­lės mu­zie­jaus Mi­nia­tiū­rų mu­zie­jus (L.Rė­zos g. 3, Juodk­ran­tė) • Kur­šių ne­ri­jos na­cio­na­li­nio par­ko gam­tos eks­po­zi­ ci­ja (Smil­ty­nės g. 11, Smil­ty­nė)

din­gos dau­bos ir iš­grau­žos. Kai kur iš po smė­lio iš­len­da se­nų­jų dir­vo­že­mių frag­men­ tų. Pa­siž­val­gy­ti po šį re­zer­va­tą ir su­si­pa­žin­ ti su Pil­kų­jų ko­pų kraš­to­vaiz­džiu ga­li­ma ke­ lio Smiltynė–Nida 31-aja­me ki­lo­met­re, kur įreng­ta au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mo aikš­te­lė.

Ant kal­no siau­tė vel­niai

Vie­na gra­žiau­sių se­nų­jų pa­ra­bo­li­nių Juodk­ran­tės ko­pų – va­di­na­ma­sis Ra­ga­ nų kal­nas. Kal­no šlai­tai apau­gę šim­ta­me­ tė­mis pu­ši­mis, vin­giuo­tas ta­kas per ūks­mę ve­da į 42 m aukš­čio vir­šū­nę. Iš čia ma­ty­ti spin­du­liuo­jan­ti jū­ra, o pro pu­šų ka­mie­nus ir eg­lių ska­ras pra­si­švie­čia ma­rios. Anks­čiau ko­pos pie­tų ir ry­tų šlai­tai ne­ bu­vo apau­gę miš­ku, nuo vir­šū­nės at­si­ ver­da­vo ne­pap­ras­tas smė­ly­nų ir van­de­nų re­gi­nys. Šio­je vie­to­je XIX–XX a. pr. lie­tu­ vi­nin­kai mėg­da­vo švęs­ti Ra­sas (Jo­ni­nes). Bur­val­tė­mis ir net ke­liais gar­lai­viais iš Til­žės, Rus­nės, Klai­pė­dos per Kur­šių ma­ rias at­plauk­da­vo cho­rų da­ly­viai, mu­zi­ kan­tai, links­min­da­vo­si vi­są trum­piau­sią me­tų nak­tį iki pat sau­lei pa­te­kant, ieš­ ko­da­vo pa­par­čio žie­do. Šven­tės tra­di­ci­ją nu­trau­kė Pir­ma­sis pa­sau­li­nis ka­ras. Ra­ga­nų kal­ną mė­go ne tik žmo­nės – sa­ ko­ma, kad nuo neat­me­na­mų lai­kų puo­ tas čia kel­da­vę vel­niai ir ra­ga­nos. Net pa­ti ra­ga­nų dei­vė Ra­gė at­vyk­da­vu­si čia į me­ti­ nių trum­pų­jų nak­tų są­skry­džius. Ši vie­ta ypa­tin­ga – tai mis­ti­nio ir rea­laus pa­sau­lio pa­ri­bys, čia at­gy­ja vaiz­duo­tė, at­ bun­da kū­ry­bi­nės ga­lios. Juodk­ran­tės gi­ri­ nin­kas Jo­nas Sta­nius, pa­ju­tęs tą at­mos­fe­ rą, su­gal­vo­jo, kad meist­rai ga­lė­tų iš­drož­ti pla­čio­se apy­lin­kė­se šimt­me­čius gy­va­vu­sių

le­gen­dų ir pa­sa­kų vei­kė­jus, o nuo to­kių ne­ pap­ras­tų gy­ven­to­jų Ra­ga­nų kal­nas at­gy­tų. 1979-ai­siais bu­vo su­reng­ta pir­ma kū­ ry­bi­nė sto­vyk­la. At­vy­ko liau­dies meist­rai – dro­žė­jai ir kal­viai – iš vi­sos Lie­tu­vos ir su­kū­rė 25 skulp­tū­ras. Ki­tais me­tais įvy­ ko ant­ra sto­vyk­la, dar po me­tų – tre­čia. Ir da­bar dar ko­ne kas­met at­vyks­ta meist­ rai, res­tau­ruo­ja se­nas skulp­tū­ras, iš­dro­ žia nau­jų. Vi­sas šis di­džiu­lis an­samb­lis – dau­giau nei 80 ąžuo­lo skulp­tū­rų su kal­ vių dar­bo pa­gra­ži­ni­mais – liau­dies meist­ rų do­va­na Juodk­ran­tei, Lie­tu­vai, vi­siems čia ap­si­lan­kan­tie­siems. Tik iš­va­žia­vus iš Juodk­ran­tės Ni­dos link, dar ne­pa­ki­lus į sta­tų­jį Avi­no kal­ną, sen­gi­rė­je yra ki­tas – Gar­nių kal­nas, var­ dą ga­vęs nuo ne­to­lie­se įsi­kū­ru­sios pil­kų­ jų gar­nių ir di­džių­jų kor­mo­ra­nų ko­lo­ni­jos. Tai vie­na di­džiau­sių šių paukš­čių ko­lo­ni­jų vi­so­je Eu­ro­po­je. Jo­je pe­ri tūks­tan­čiai pil­ kų­jų gar­nių ir di­džių­jų kor­mo­ra­nų po­ra.

Ka­sė gin­ta­rą

Gin­ta­ro įlan­ka va­di­na­ma ne­di­de­lė, idi­liš­ ka ma­rių įlan­kė­lė šiau­ri­nė­je Juodk­ran­ tės da­ly­je, me­nan­ti gin­ta­ro ga­vy­bos lai­kus, kai Juodk­ran­tė bu­vo pra­min­ta Ka­li­for­ni­ ja. 1855 m., prie Juodk­ran­tės be­gi­li­nant lai­vy­bai Kur­šių ma­rių dug­ną, dar­bi­nin­kai dumb­le ap­ti­ko gin­ta­ro. Šiuo at­ra­di­mu ne­ tru­kus su­si­do­mė­jo įvai­rūs vers­li­nin­kai. Pir­ma­sis or­ga­ni­zuo­tai kas­ti pur­vą iš ma­rių dug­no gin­ta­ro paieš­koms ėmė­si bu­vęs ma­ lū­ni­nin­kas, lai­vų sa­vi­nin­kas, vė­liau Klai­ pė­dos smuk­li­nin­kas Vil­hel­mas Stan­ty­ nas. Prie jo pri­si­jun­gus pirk­liams iš Dan­ci­ go, bu­vo su­da­ry­ta gin­ta­ro ka­si­mo iš ma­rių

dug­no bend­ro­vė. Jai į pa­gal­bą atė­jo val­ džia, gi­li­nu­si lai­vų plau­kio­ji­mo va­gą tarp Klai­pė­dos ir kran­to ir no­rė­ju­si iš gin­ta­ro paieš­kos dar­bų tu­rė­ti nau­dos. Su­vie­ni­jus jė­gas, bend­ro­vė ėmė tur­tė­ti. Bend­ro­vė ska­ti­no į gin­ta­ro ka­si­mą įsi­ trauk­ti ir Juodk­ran­tės gy­ven­to­jus. Jai rei­ kė­jo pi­gios dar­bo jė­gos. Di­dė­jant apim­ tims, į šiau­rę nuo Juodk­ran­tės bu­vo pa­sta­ ty­ti erd­vūs bend­ra­bu­čiai, ati­da­ry­ta lai­vų re­mon­to dirb­tu­vė, įreng­ta uos­to kran­ti­nė, dirb­tu­vės na­rų ap­ran­gai ga­min­ti. Juodk­ ran­tė pa­ma­žu ta­po in­dust­ri­niu mies­te­liu. Gin­ta­ro ka­si­mo dar­bai vyk­da­vo tik va­ sa­rą – apie 30 sa­vai­čių per me­tus tri­ mis pa­mai­no­mis. Pa­kel­tas iš ma­rių dug­ no gin­ta­ras tu­rė­jo bū­ti iš­va­ly­tas, at­skir­ tas nuo prie­mai­šų. Nuo 1860 iki 1890 m. vi­du­ti­niš­kai per me­tus bu­vo iš­ka­sa­ma apie 75 tūkst. kg gin­ta­ro. Gin­ta­ro ga­vy­bai ėmus ma­žė­ti, 1890 m. ka­si­mo dar­bų su­ tar­tis ne­beat­nau­jin­ta, to­dėl ka­si­mo dar­ bai Juodk­ran­tė­je nu­trauk­ti. Ka­sant įlan­kos uos­tą ma­rių dug­ne bu­ vo ras­ta vi­du­ri­nio neo­li­to, žal­va­rio am­žių gin­ta­ro dir­bi­nių ko­lek­ci­ja, ku­ri vė­liau pa­ va­din­ta Gin­ta­ro lo­biu. Dar vie­nas Ne­rin­gos lo­bis – 2009 m. ati­deng­ta skulp­to­riaus Ro­mo Kvin­to iš bron­zos iš­lie­ta skulp­tū­ra dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos at­li­kė­jui ir au­to­riui, pra­mo­gi­nių ren­gi­nių re­ži­sie­riui, te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­ dė­jui, dai­nuo­ja­mo­sios poe­zi­jos pra­di­nin­ kui Lie­tu­vo­je Vy­tau­tui Ker­na­giui at­min­ti. Skulp­tū­ra pa­so­din­ta ant suo­le­lio pa­čia­me Ni­dos cent­re, kad vi­si ni­diš­kiai ir sve­čiai pri­si­min­tų, jog V.Ker­na­gis bu­vo le­gen­di­ nių fes­ti­va­lių Ne­rin­go­je or­ga­ni­za­to­rius.

neringa

a ­šy­ta į UNES­CO sau­go­mų te­ri­to­ri­jų są­ra­šą.

44

verta pamatyti

sa l.

Alg

Turistų g.

Birš­to­nas

g.

.

ji

Ja

un

s

li Le

lo

g.

g.

. os g Šlait

im

o

g.

io

g.

s g.

g. anto Vaižg

g.

io g.

S. Da r

č Kęstu

iau

jaus

Muzie

si

rS .G i

Vilnia

us g.

o

Kria

ušių

g.

s Dru

B.S ru

Nem

g.

g.

Birutės g.

io

kup

.

g.

uno

rė n

Kran to g

g. Tulpių

ogo

Nemunas

č stu Kę

Vytauto

B.S ru

tak as

g.

M

g.

io Tyl

sio

g.

Turistų g.

Po il

o ird Alg

Jaunimo g.

ok yk

Te­ka ke­tu­rio­mis kryp­ti­mis

og

Pušyno

Ka

ral ien ės B

Žvėrinči aus g.

arb

oro

ird

sg .

N.Sil

. ių g

ųg .

Svar ain

. sg

Slyv

rk Ve

Agra stų g.

Avie č

vana v

ių g .

ičiau

s g.

Astr

ųg .

ogo

Nemu

no g.

g.

ų

en

šų

Pri

Pu

Birš­to­no ku­ror­te gau­su ir gam­ tos, ir ar­cheo­lo­gi­nių-is­to­ri­nių pa­mink­lų, ir su­si­ža­vė­ji­mą ke­ lian­čių kul­tū­ros pa­vel­do ob­ jek­tų. Vie­na įspū­din­giau­sių Birš­ to­no ku­ror­to vie­tų – Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nis par­kas. Tai vie­nas di­džiau­sių ša­lies re­gio­ ni­nių par­kų, uži­man­tis dau­ giau kaip 25 tūkst. ha te­ri­to­ ri­ją, bu­vo įkur­tas 1992 m. Ne­ mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko te­ri­to­ri­ja api­ma di­des­nę da­ lį Birš­to­no sa­vi­val­dy­bės ir da­ lį Aly­taus bei Prie­nų ra­jo­nų. Kraš­to­vaiz­džio au­to­rius – Ne­ mu­no upė, ku­ri 65 km ruo­že te­ka vi­sų pa­sau­lio ša­lių kryp­ ti­mis ir su­for­ma­vo tris įspū­ din­gas kil­pas: Pu­nios, Bal­bie­ riš­kio ir Prienų–Birštono. Dar vie­nas gam­tos pa­mink­ las – Si­po­nių ato­dan­ga. Jos aukš­tis – 35 m, il­gis – 600 m. Jo­je slūg­so pa­sku­ti­nio­jo mū­ sų pla­ne­tos geo­lo­gi­nio pe­rio­ do (kvar­te­ro) uo­lie­nos: smė­ lis, žvy­ras, mo­lis, mo­re­ni­nis prie­mo­lis. Pas­ta­ra­sis su­da­ ro be­ne sto­riau­sius ke­tu­ris sluoks­nius. Ge­riau­siai ato­

g.

Pušų

g.

Nemunas

Kra

enų

g.

Pri

Jazminų

g.

inų g .

no g .

Jazm

g.

rio

Kimb

irų g .

o

Biršo

Gojaus

nim

asa Pav

birštonas

Jau

Verk n

g.

ės g .

nto g.

Gojaus g.

g.

g.

o g.

Išs­kir­ti­nu­mas: Šv.apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus baž­ny­čia yra vie­nin­te­lis ori­gi­na­lus me­di­nės neo­ go­ti­kos liau­dies meist­rų kū­ri­nys Lie­tu­vo­je. Biršon

Petražolių g.

ie Pr

verta pamatyti

45

Mu­zie­jai Birštone

Vy­tau­to me­džiok­lės dva­ras

Birš­to­ne be­si­lan­kan­tys ato­ sto­gau­to­jai ne­tu­rė­tų pra­leis­ti pro­gos už­lip­ti ant Birš­to­no pi­ lia­kal­nio, dar va­di­na­mo Vy­tau­ to kal­nu. Tai vie­nas aukš­čiau­ sių (šlai­tų aukš­tis sie­kia iki 40 m) ir ži­no­miau­sių pi­lia­kal­ nių Lie­tu­vo­je. XIV a. pa­bai­go­je ant pi­lia­kal­nio sto­vė­jo me­di­nė Birš­to­no pi­lis, ku­ri bu­vo Tra­kų ku­ni­gaikš­tys­tės gy­ny­bi­nės sis­ te­mos da­lis ir vie­nas iš Vy­tau­to me­džiok­lės dva­rų. Pi­lis is­to­ri­ niuo­se šal­ti­niuo­se pir­mą kar­ tą mi­ni­ma 1382 m., kai, anot Vy­gan­do Mar­bur­gie­čio, vie­ na iš tri­jų Tra­kų ku­ni­gaikš­tys­ tę puo­lu­sių kry­žiuo­čių ka­riuo­

• Sak­ra­li­nis mu­zie­jus (Bi­ru­tės g. 10) • Birš­to­no mu­zie­jus (Vy­tau­to g. 9) • Ne­mu­no kil­pų re­gio­ni­nio par­ko lan­ ky­to­jų cent­ras (Ty­lio­ji g. 1)

Sim­bo­lis: biu­ve­tė žy­mi is­to­ri­nio mi­ne­ra­li­nio van­dens šal­ti­nio vie­tą.

me­nės da­lių „nuė­jo Birš­to­no pi­lies link, bet grei­tai at­si­trau­ kė“. Gi­liomis, šal­ti­niuo­tomis ra­gu­vomis, klam­pia šal­ti­niuo­ ta pel­ke, py­li­mais ir įtvir­tin­ tu pa­pi­liu ap­juos­ta pi­lis bu­vo ne kar­tą kry­žiuo­čių pul­ta, ta­ čiau nie­ka­da ne­paim­ta. 1401 m. Birš­to­nas mi­ni­mas kaip Vy­ tau­to dva­ras, o 1423 m. – kaip jo žmo­nos Ju­li­jo­nos Vy­tau­tie­ nės me­džiok­lės dva­ras. Birš­ to­no pi­ly­je 1473 m. gy­ve­nęs ka­ra­lius Ka­zi­mie­ras Jo­gai­lai­ tis su šei­ma slė­pė­si nuo ša­ly­je siau­tė­ju­sios ma­ro epi­de­mi­jos. Vė­liau pi­lis ne­te­ko gy­ny­bi­nės reikš­mės ir nu­ny­ko iki XVII a. Vie­nas gra­žiau­sių Birš­to­ ne ar­chi­tek­tū­ros pa­mink­lų – Šv. apaš­ta­lų Pet­ro ir Pau­liaus baž­ny­čia. 1878 m. pa­sta­ty­ta Ne­ma­jū­nų baž­ny­čia su dviem fa­sa­di­niais bokš­tais ir bokš­ te­liu ant sto­go yra vie­nin­te­lis ori­gi­na­lus me­di­nės neo­go­ti­ kos liau­dies meist­rų kū­ri­nys Lie­tu­vo­je, ta­čiau jo­je su­si­pi­ na ir ki­ti ar­chi­tek­tū­ros sti­ liai. Pag­rin­di­nė kom­po­zi­ci­jos idė­ja – ro­man­ti­nė vi­du­ram­ žių nos­tal­gi­ja, sie­ki­mas imi­ tuo­ti ži­no­mo go­ti­kos pa­mink­ lo – Šv.Onos baž­ny­čios pa­ grin­di­nį fa­sa­dą. Sta­čia­kam­ pis baž­ny­čios pla­nas su­kur­tas pa­gal kla­si­ciz­mo tra­di­ci­jas,

o stam­biam pa­sta­to ku­po­lui, iš da­lies ir dvi­bokš­tei fa­sa­do struk­tū­rai bei in­ter­je­ro kom­ po­zi­ci­jai, bū­din­gi neo­ba­ro­ ko bruo­žai. Baž­ny­čios in­ter­ je­rą puo­šia Sankt Pe­ter­bur­go dai­lės aka­de­mi­jos aka­de­mi­ko, dai­li­nin­ko Ni­ko­de­mo Sil­va­ na­vi­čiaus šiai baž­ny­čiai nu­ta­ py­ti du pa­veiks­lai – „Šv. apaš­ ta­lai Pet­ras ir Po­vi­las“ (1833 m.) bei „Kris­tus ir Šv.Ma­ri­ja Mag­da­lie­tė“ (1892 m.). Už di­ džio­jo al­to­riaus kai­rė­je pu­sė­ je esan­čių du­rų su vit­ra­ži­niais stik­lais yra Šv.Ma­ri­jos kop­ly­ čia, ku­rios grin­dys už­klo­tos XIX a. tau­to­dai­lės kū­ri­niu – iš 64 jau­na­mar­čių juos­tų su­riš­ tu ki­li­mu.

Su­ra­do is­to­ri­nį šal­ti­nį

Mi­ne­ra­li­niu van­de­niu gar­sė­ jan­čia­me Birš­to­ne įam­žin­ tos jo bu­vi­mo vie­tos. Biu­ve­tė – sta­ti­nys ant mi­ne­ra­li­nio šal­ ti­nio, iš ku­rio ima­mas trykš­ tan­tis mi­ne­ra­li­nis van­duo. Dar XIX a. Birš­to­no mi­ne­ra­li­nio van­dens šal­ti­niams bu­vo pa­ sta­ty­ti ren­ti­niai ir sto­ge­liai. 1879 m. at­ras­tą ir iš­tir­tą šal­ti­ nį ku­ror­to sa­vi­nin­kas I.Kvin­ ta pa­va­di­no duk­ters gar­bei – Vik­to­ri­ja, ta­čiau vė­liau, ra­šy­to­ jo J.Tu­mo-Vaiž­gan­to siū­ly­mu, šis šal­ti­nis pa­va­din­tas Vy­tau­

to var­du. Nuo 1928 m. šal­ti­nio vers­mę žy­mė­jo ban­gi­nio pa­vi­ da­lo skulp­tū­ra, iš ku­rios nas­rų trykš­da­vo mi­ne­ra­li­nis van­duo. Pas­ta­čius Kau­no hid­roe­lekt­ ri­nę, ku­ror­to sim­bo­liu ta­pu­sią skulp­tū­rą pa­skan­di­no pa­tvi­nęs Ne­mu­nas. 1960 m. hid­ro­geo­ lo­gai at­ra­do mi­ne­ra­li­nio van­ dens šal­ti­nį, che­mi­ne su­dė­ti­mi pa­na­šų į is­to­ri­nio šal­ti­nio sko­ nį, ku­riuo mė­ga­vo­si pre­zi­den­ tas A.Sme­to­na, ra­šy­to­jas J.Tu­ mas-Vaiž­gan­tas, skulp­to­rius J.Zi­ka­ras. Šian­dien šis van­duo tie­kia­mas tik į Gel­to­ną­ją biu­ ve­tę Vy­tau­to par­ke. Net­ru­kus po ofi­cia­laus ku­ ror­to sta­tu­so su­tei­ki­mo Birš­ to­nui (1854 m.), mies­te bu­ vo pa­sta­ty­tas van­dens gy­dyk­ lų pa­sta­tas. 1924 m. ofi­cia­liu ku­ror­to val­dy­to­ju ta­po Rau­ do­no­jo Kry­žiaus or­ga­ni­za­ci­ ja, įsi­pa­rei­go­ju­si tuo­me­čiam Svei­ka­tos de­par­ta­men­tui mo­ der­ni­zuo­ti ir plė­to­ti ku­ror­tą. Reikš­min­gu įvy­kiu ku­ror­to is­ to­ri­jo­je ta­po gy­dy­mas pur­vu. Spe­cia­liai tam 1927 m. bu­vo pa­sta­ty­ta ir iki šiol vei­kian­ti „Tul­pės“ sa­na­to­ri­jos pur­vo gy­ dyk­la. Tuo me­tu lie­tu­vių kal­ bo­je vie­toj žo­džio „vo­nia“ bu­ vo var­to­ja­mas žo­dis „ty­nia“, tad nau­jo­ji pur­vo gy­dyk­la bu­ vo va­di­na­ma „Pur­vo­ty­nia“.

birštonas

dan­ga ma­to­si plau­kiant Ne­ mu­nu. Škė­vo­nių ato­dan­ga – vie­ na ži­no­miau­sių kvar­te­ro am­ žiaus uo­lie­nų ato­dan­gų Ne­ mu­no slė­nio šlai­tuo­se. Dau­ giau nei pu­sę ki­lo­met­ro be­si­ tę­sian­ti ato­dan­ga – uni­ka­laus Škė­vo­nių gūb­rio pjū­vis su ryš­ kiais dvie­jų pa­sku­ti­nių­jų le­ dyn­me­čių ir tarp­le­dyn­me­čio nuo­gu­lų sluoks­niais. Iš­li­ku­si dū­lė­ji­mo plu­ta sie­kia 1–2,5 m sto­rio (maž­daug 5 m virš van­ dens aukš­ty­je ma­to­ma raus­vai ru­da ir gels­va juos­ta). Ato­dan­ gos aukš­tis sie­kia 33 m. Birš­to­ne ato­sto­gau­jan­tys poil­siau­to­jai tu­rė­tų pa­ma­ty­ ti ir kong­lo­me­ra­to uo­lą – Ož­ kų pe­čių. Uo­la žvel­gia į dvie­jų gra­žiau­sių Birš­to­no sa­vi­val­ dy­bės upių Ne­mu­no ir Verk­ nės san­ta­ką. Neįp­ras­tą 6 m aukš­čio ko­rė­tą smė­lio, žvy­ ro, gargž­do ir rie­du­lių uo­lą žmo­nės nuo se­no va­di­no Ož­ kų pe­čiu­mi, nes čia mė­gu­sios lai­pio­ti ir prieš sau­lę šil­dy­tis apy­lin­kių stir­nos, vie­ti­nių va­ di­na­mos ož­ko­mis.

46

verta pamatyti

Drus­ki­nin­kai Iš­gar­si­no mi­ne­ra­li­niai šal­ti­niai

ų g. Kaln

g.

dos

mu

Lip

no

liūn

g.

ltin

ųg .

Biru tės g. Dab into s g.

g.

.

g.

Mai

ron io

g.

Sodų g.

nto sg

ų Ricieli

Dab i Miz arų

g.

T.Kos ciušk os g.

Ne

Mil

Mizarų

Ša

Žalioji g.

Salos g.

g.

s g.

al. nia irk os

g.

Vil

Šv .Jo g.

Ku d

stų

Nem

g.

i Tur

Baltašiškės g.

us

g. kū b

o

Ant

aka

lnio

g.

g.

Klonio g.

rg o

una

s

g.

I.F on

be

Druskonis

uso

K.Di

V.K

mei

rė vė s

g.

kos g.

Ku d

irk os

Kurorto g.

tn yč ia

.

io g

lion

Ra

iur

K.Č

M.

ji g . Druskininkų g.

Gardino g.

Vytauto g.

Sa

Vytauto g.

iro

L.G

Birštono g.

. sg

P.Cvirkos g.

Mu­zie­jai Drus­ki­nin­kuo­se

. ųg

iej

is Ve

Dzūkų g.

L

mo

g.

Alkos

Pyli

. sg

inė

n igo

g. kų avy Bar

druskininkai

. ųg

iūn

g.

g.

Vyjūnėlės

nų my

ito

So

Mič

Kai

g.

Šla

. Aušros g

Laisv ės a.

n vilo Rad

ė aln Pak

At­vy­kus į Drus­ki­nin­kus, ga­li­ ma gro­žė­tis ne tik gam­ta, bet ir iš­skir­ti­niais is­to­ri­niais pa­sta­ tais, baž­ny­čio­mis, ap­si­lan­ky­ti uni­ka­lio­se ka­pi­nė­se. Jei pa­sa­ky­tu­me, kad Drus­ ki­nin­kų mi­ne­ra­li­niai šal­ti­niai su­kū­rė Drus­ki­nin­kų ku­ror­tą, tai bū­tų tie­sa. Ir da­bar ga­li­ma gė­rė­tis iš ak­me­ni­nio ba­rel­je­ fo ra­miai iš­te­kan­čiu „Gro­žio“ šal­ti­niu pa­ne­mu­nė­je, o šal­ti­ nių „Dzū­ki­ja“ ir „Drus­ki­nin­ kai“ mi­ne­ra­li­nį van­de­nį ra­ gau­ti Drus­ki­nin­kų gy­dyk­lo­je. Ka­dai­se Drus­ki­nin­kų kai­me­ lio mi­ne­ra­li­niai van­de­nys te­ kė­jo šal­ti­niais į Ne­mu­ną van­ de­nin­guo­se pie­vo­se ir krū­my­ nuo­se, kur šiuo me­tu įsi­kū­ręs Gy­dyk­lų par­kas. Kiek yra ži­no­ma, jau XVIII a. bu­vo ti­ria­mos šių šal­ti­nių sa­ vy­bės, ta­čiau įta­kin­giau­si ku­ ror­to plėt­rai ir mies­te­lio at­ si­ra­di­mui bu­vo pro­fe­so­riaus I.Fon­ber­go ti­ria­mie­ji dar­ bai. 1835 m. sa­vo pra­ne­ši­me jis pa­žy­mė­jo kad net pen­kių Drus­ki­nin­kų mi­ne­ra­li­nių šal­ ti­nių van­duo tin­ka­mas ger­ti. 1840 m. Drus­ki­nin­kų šal­ti­niai bu­vo pa­va­din­ti rai­dė­mis, pra­ de­dant nuo A iki M.

• „Gi­rios ai­das“ – miš­ko mu­zie­ jus, mo­ky­mo ir in­for­ma­ci­jos cent­ras (M.K.Čiur­lio­nio g. 102) • Drus­ki­nin­kų mies­to mu­zie­jus (M.K.Čiur­lio­nio g. 59) • Drus­ki­nin­kų re­zis­ten­ci­jos ir trem­ ties mu­zie­jus (Vil­niaus al. 24) • Grū­to par­kas (Grū­tas, Drus­ki­nin­kai) • Liau­dies ama­tų eks­po­zi­ci­ja (Rat­ny­ čios kai­mas) • M.K.Čiur­lio­nio me­mo­ria­li­nis mu­zie­ jus (M.K.Čiur­lio­nio g. 35)

verta pamatyti

Ste­bi­na grau­džiais įra­šais

Se­no­sios Drus­ki­nin­kų mies­ to ka­pi­nės tu­ri uni­ka­lią XIX a. au­rą. Su­ras­ti jas ne­sun­ku, nes jos yra už Drus­ko­nio eže­ ro. Se­no­sio­se ku­ror­to ka­pi­nė­ se vie­no­je pu­sė­je bu­vo lai­do­ ja­mi ka­ta­li­kai, ki­to­je – mies­te­

lio sta­čia­ti­kiai. Cent­ri­nė­je da­ ly­je ga­li­ma su­ras­ti ir vie­ti­nių pro­tes­tan­tų ti­kė­ji­mą iš­pa­ži­ nu­sių mies­tie­čių ka­pų. Ka­ta­ li­kų pu­sė­je sto­vi jau ne­be­vei­ kian­ti vie­ti­nių tur­tuo­lių Kiers­ novs­kių sta­ty­ta neo­go­ti­ki­nio sti­liaus kop­ly­tė­lė. Se­nų­jų ka­pų ant­ka­pi­niai pa­mink­lai ste­bi­ na sa­vo di­din­gu­mu ir ori­gi­na­ liais, grau­džiais įra­šais. Vie­nas skel­bia: „Bran­giai auk­lei Mav­ rai Be­ki­še­vai, gi­mu­siai Si­be­ri­ jo­je, mi­ru­siai 1908 m.“ Ki­ta­me: „Ma­no ma­ža­sis an­ge­le, il­sė­kis ra­my­bė­je. Iki džiaugs­min­go su­si­ti­ki­mo.“ Pa­žy­mė­ti­na, kad pir­ma­sis mies­te­lio gy­ven­to­jas čia bu­ vo pa­lai­do­tas 1858 m. Tai bu­ vo iš Len­ki­jos ka­ra­lys­tės ki­lęs Drus­ki­nin­kų baž­ny­čios el­ge­ ta. Šiuo me­tu ka­pi­nės jau ne­ vei­kian­čios. Šne­ka­ma, kad se­no­sio­se Drus­ki­nin­kų ka­pi­nė­se pa­lai­ do­ti Niu­jor­ko me­ro Ru­dolp­ho Giu­lia­nio pro­tė­viai. Se­no­sios Drus­ki­nin­kų mies­to ka­pi­nės yra pa­vel­do ob­jek­tas.

Fi­nan­sa­vo lei­dė­jo žmo­na

Drus­ki­nin­kų Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos Škap­lie­ri­nės baž­ny­čią su­pan­čios erd­vės lei­džia lais­ vai gė­rė­tis neo­go­ti­ki­nio sti­ liaus sta­ti­niu. Vie­no žy­miau­sių

len­kų ar­chi­tek­to Ste­fa­no Szy­ lle­rio kū­ri­nys šiek tiek pri­me­ na Šv.Onos baž­ny­čią Vil­niu­je. Ši Drus­ki­nin­kų baž­ny­čia bu­vo pra­dė­ta sta­ty­ti 1912 m. Pag­rin­ di­nė sta­ty­bų fun­da­to­rė bu­vo „Un­di­nės“ lei­dė­jo K.Volf­gan­ go žmo­na Hen­ri­ka. Įdo­mu, kad vie­ti­nis tur­tuo­lis Kiers­novs­kis taip pat ža­dė­jo pa­rem­ti nau­ jos baž­ny­čios sta­ty­bą su są­ly­ga, kad mal­dos na­mų al­to­rius bus orien­tuo­tas į ry­tus. Tuo­met jis iš sa­vo vi­los bū­tų ga­lė­jęs ste­ bė­ti iš baž­ny­čios išei­nan­čius žmo­nes. Ku­ni­gui B.Vo­lei­ko pa­ si­prie­ši­nus tur­tuo­lio no­rams, Kiers­novs­kis at­si­sa­kė sa­vo su­ ma­ny­mo. Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro me­tais sta­to­ma baž­ny­ čia bu­vo ap­griau­ta. Jos sta­ty­ba bu­vo at­nau­jin­ta tik 1924 m., o pa­baig­ta 1930 m. Baž­ny­čios vi­du­je spin­di F.Va­lai­čio vit­ra­žai. Drus­ki­nin­kų sta­čia­ti­kių cerk­vė pa­sta­ty­ta 1865 m. už Gar­di­no vi­ce­gu­ber­na­to­riaus I.Ro­ža­no­vo paau­ko­tus 10 tūkst. rub­lių si­dab­ru. Tik po 1861–1863 m. su­ki­li­mo iš­pa­ žįs­tan­čių­jų sta­čia­ti­kių re­li­gi­ ją mies­te­ly­je dau­gė­jo, kaip ir poil­siau­to­jų iš cent­ri­nių Ru­si­ jos im­pe­ri­jos gu­ber­ni­jų. 1895 m. prie cerk­vės pra­dė­jo veik­ti pa­ra­pi­nė mo­kyk­la. Praei­ty­je skve­re, ša­lia cerk­vės, bu­vo ir

Gro­žis: dak­ta­ro Bu­ja­kovs­kio na­mas, ku­ria­me da­bar įsi­kū­ru­si Drus­ki­nin­kų sa­vi­val­dy­bė, yra vie­nas įdo­miau­sių ku­ror­to pa­sta­tų.

Tur­tas: Drus­ki­nin­kų ku­ror­tas gar­sus mi­ne­ra­li­ niais šal­ti­niais.

var­pi­nė su ke­tu­riais var­pais. Vie­nas iš jų svė­rė ko­ne pu­ sę to­nos. Šie var­pai pra­puo­ lė per Pir­mą­jį pa­sau­li­nį ka­rą. Po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš Drus­ki­nin­kų cerk­vės din­go ir Vla­di­mi­ro Die­vo Mo­ti­nos iko­na (1766 m.), ku­rią cerk­vei do­va­no­jo feld­mar­ša­lo M.Ku­ tu­zo­vo anū­kė Je­ka­te­ri­na Va­ sil­jev­na Ku­tu­zo­va. Šios iko­ nos iki šiol yra ieš­ko­ma. Poso­vie­ti­niais lai­kais sta­čia­ ti­kių Drus­ki­nin­kuo­se su­ma­žė­ jo, ta­čiau cerk­vė vis dar lan­ko­ ma ne­gau­sių pa­ra­pi­jie­čių.

Prik­lau­sė tur­tuo­liui

Šiuo me­tu Drus­ki­nin­kų sa­vi­ val­dy­bės pa­sta­tas yra vie­nas įdo­miau­sių ku­ror­to pa­sta­tų. Jo is­to­ri­nis pa­va­di­ni­mas – dak­ta­ ro Bu­ja­kovs­kio na­mas, dar ki­ taip va­di­na­mas Dr. Bu­ja­kovs­ kio vi­la. Dr. Bu­ja­kovs­kis pri­klau­sė ku­ror­to tur­tin­giau­sių­jų de­šim­ tu­kui. Ma­no­ma, kad mū­ri­nė Bu­ja­kovs­kio vi­la bu­vo pa­sta­ty­ ta XIX a. pabaigoje–XX a. pra­ džio­je. Tuo me­tu tai bu­vo vie­ naaukš­tis pa­sta­tas ir tik vė­liau, iš­lai­kant vi­sas ori­gi­na­lias sto­go – ku­po­lo for­mas bu­vo pa­sta­ty­ tas vir­šu­ti­nis na­mo aukš­tas.

druskininkai

1861 m. Drus­ki­nin­kuo­se už­ fik­suo­ti 9 mi­ne­ra­li­niai šal­ti­ niai. 1884 m. bu­vo net 16 mi­ ne­ra­li­nių šal­ti­nių, o dar vie­ nas bu­vo jų vi­sų re­zer­vua­ru – jung­ti­niu šal­ti­niu. 1908 m. vei­kė net 19 šal­ti­nių, ta­čiau tik ke­lių mi­ne­ra­li­nis van­duo bu­vo tin­ka­mas gy­dy­mo tiks­ lams. Vė­liau vie­ni šal­ti­niai iš­ ny­ko, ki­ti at­si­ver­da­vo sa­vai­ me ar­ba iš­grę­žus grę­ži­nius. Kei­tė­si jų vie­ta ir pa­va­di­ni­ mai. Stip­res­nės su­dė­ties mi­ ne­ra­li­nis van­duo at­si­ra­do tik po Pir­mo­jo pa­sau­li­nio ka­ro iš­grę­žus su­dė­tin­ges­nius grę­ ži­nius. Tuo me­tu ke­li šių grę­ ži­nių šal­ti­niai bu­vo pa­va­din­ti „Mar­ša­lu“ ir „Vy­tau­tu“. 1937 m. žy­miau­si ku­ror­to šal­ti­ niai bu­vo pa­va­din­ti „Bi­ru­tės“, „Un­di­nės“, „Auš­ros var­tų“, „Vy­tau­to“, „J.Pilsudskio” var­ dais. So­viet­me­čiu bu­vo pen­ki mi­ne­ra­li­niai šal­ti­niai. Šiuo me­tu pla­čiau nau­do­ ja­mas dvie­jų stip­res­nės kon­ cent­ra­ci­jos šal­ti­nių van­duo.

47

TRAKAI

Vievis Kaunas

48

P Uþutrakis

P verta H pamatyti

M

Tra­kai Pi­lis – Lie­tu­vos pa­si­di­džia­vi­mas

Pilies sala

Ka H raim H øg .

M

Plomënø g.

WC

P P WC

P im ra Ka . øg

a Tr

M

g.

H

M

WC

P

èio

stu Kæ

H

H o

ut

ta Vy

g.

H HH H

k Tra .

øg

P

g.

Biru tës

Vytauto g.

Mu­zie­jai Tra­kuo­se

g.

Mindaugo

trakai

g.

r

Bi

• Is­to­ri­jos mu­zie­jus Sa­los pi­ly­je (ka­ sos Sa­los pi­ly­je, ad­mi­nist­ra­ci­ja Kęs­ tu­čio g. 4) • Sak­ra­li­nio me­no eks­po­zi­ci­ja (Kęs­ tu­čio g. 4). • Ka­rai­mų et­nog­ra­fi­nė eks­po­zi­ci­ja (Ka­rai­mų g. 22) • Irk­la­vi­mo mu­zie­jus (Ka­rai­mų g. 93A) • Kraš­to­ty­ros mu­zie­jus Aukš­tad­va­ry­je (Tech­ni­ku­mo g. 1, Aukš­tad­va­ris)

.

sg

ë ut

H

H

Plo n më .

øg

WC

H

H H

H

Aukðtadvaris

WC

H

Senieji Trakai

VILNIUS

H

Iš­gir­dus Tra­kų pa­va­di­ni­mą, pir­ma­sis vaiz­di­nys, iš­ky­lan­tis aky­se, – pi­lys. Tra­kų ku­ror­tas iš­ties jo­mis ga­li di­džiuo­tis. Lie­tu­vos pa­si­di­džia­vi­mas – Gal­vės eže­ro sa­lo­je stūk­san­ ti XIV a. pa­bai­gos pi­lis. Tai vie­nin­te­lė Ry­tų Eu­ro­po­je pi­ lis, pa­sta­ty­ta sa­lo­je. Ją su­da­ ro kon­ven­ti­nio ti­po rū­mai su don­žo­nu ir prieš­pi­lis. Ma­no­ ma, kad Sa­los pi­lį XIV a. pab. pra­dė­jo sta­ty­ti Kęs­tu­tis, o XV a. pra­džio­je bai­gė jo sū­nus Vy­tau­tas. Pi­ly­je lan­kė­si žy­ mūs Eu­ro­pos dip­lo­ma­tai: Vo­ kie­ti­jos im­pe­ra­to­riaus Zig­ man­to pa­siun­ti­nys Be­ne­dik­ tas Mak­ra, fla­man­dų ri­te­ris Ži­li­be­ras de La­nua, Ve­ne­ci­ jos am­ba­sa­do­rius Amb­ro­zi­jas Kon­ta­ri­nis, Li­vo­ni­jos ir Kry­ žiuo­čių or­di­nų ma­gist­rai. XV a. pir­mo­je pu­sė­je apie 13 kar­ tų pi­ly­je vie­šė­jo Len­ki­jos ka­ ra­lius Vla­dis­lo­vas Jo­gai­la. Da­bar pi­ly­je kas­met ap­si­lan­ ko ke­lios aukš­to ran­go vy­riau­

verta pamatyti

49

11

gy­ny­bi­nių bokš­tų sau­go­jo pi­lį. Šian­dien res­tau­ruo­ti ke­tu­ri pi­lies bokš­tai.

sy­bi­nės de­le­ga­ci­jos iš įvai­rių pa­sau­lio ša­lių, čia pa­si­ra­šo­mos svar­bios tarp­vals­ty­bi­nės su­tar­ tys. Į pi­lies is­to­ri­ją įra­šy­ti gar­ bin­gi sve­čiai: Da­ni­jos ka­ra­lie­nė Mar­ga­re­tė II, Šve­di­jos ka­ra­lius Kar­las XVI Gus­ta­vas su ka­ra­ lie­ne Sil­vi­ja, Es­ti­jos, Grai­ki­jos, Is­lan­di­jos, Ka­zachs­ta­no, Lat­ vi­jos, Len­ki­jos, Ma­ke­do­ni­jos, Ru­mu­ni­jos, Slo­vė­ni­jos, Uk­rai­ nos, Ki­ni­jos pre­zi­den­tai, ki­tų už­sie­nio ša­lių prem­je­rai, mi­ nist­rai bei dip­lo­ma­tai. 1430 m. sa­los pi­ly­je mi­rė Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­gaikš­tis Vy­tau­tas. Po jo mir­ties pi­li­mi nau­do­ta­si vis re­čiau. Pa­ki­tus ka­ria­vi­mo tech­ni­kai ir bū­dams bei išau­gus Vil­niui, XVI a. pra­ džio­je Sa­los pi­lies reikš­mė su­ men­ko. XVI a. ant­ro­jo­je pu­sė­je Len­ki­jos ir Lie­tu­vos vals­ty­bės val­do­vas Žy­gi­man­tas Au­gus­tas Sa­los pi­ly­je ke­ti­no įreng­ti va­ sa­ros re­zi­den­ci­ją, ta­čiau šio su­ ma­ny­mo neį­gy­ven­di­no. 1655 m. va­sa­rą, vyks­tant ne­sėk­min­ gam ka­rui su Ru­si­ja ir Šve­di­ja, Iva­no Zo­lo­to­ren­kos ka­zo­kams užė­mus Tra­kų mies­tą, Sa­los

pi­lis bu­vo ap­griau­ta. 1953 m. pra­si­dė­jo komp­lek­si­niai pi­lies res­tau­ra­vi­mo dar­bai. 1962 m. pa­gal ar­chi­tek­to B.Krū­mi­nio pro­jek­tą bu­vo at­ sta­ty­ti Ku­ni­gaikš­čių rū­mai su don­žo­nu, o 1987 m. baig­ti res­ tau­ruo­ti pa­grin­di­niai prieš­pi­ lio ob­jek­tai (ar­chi­tek­tas S.Mi­ ku­lio­nis ). 1962 m. Sa­los pi­lis per­duo­ta Tra­kų is­to­ri­jos mu­ zie­jui. Čia įreng­tos eks­po­zi­ ci­jos, vei­kia pa­ro­dos, vyks­ta ren­gi­niai. Mu­zi­kos ger­bė­jus trau­kia Lie­tu­vos na­cio­na­li­nio ope­ros ir ba­le­to teat­ro va­sa­ ros se­zo­nai Tra­kų sa­los pi­ly­je, se­no­sios mu­zi­kos an­samb­lių kon­cer­tai. Kas­met pa­si­gro­žė­ti pi­li­mi at­vyks­ta dau­giau kaip 350 tūkst. žmo­nių.

res­tau­ruo­ti ke­tu­ri pi­lies bokš­ tai. Po 1430 m. Pu­sia­sa­lio pi­ly­ je re­zi­da­vo Lie­tu­vos di­die­ji ku­ ni­gaikš­čiai Švit­ri­gai­la ir Žy­gi­ man­tas Kęs­tu­tai­tis. Žy­gi­man­ tą Kęs­tu­tai­tį 1440 m. ko­vo 20 d., Ver­bų sek­ma­die­nį, Pu­sia­sa­ lio pi­lies var­tų bokš­te są­moks­ li­nin­kai nu­žu­dė. Šio­je pi­ly­je 1503 m. bu­vo įka­lin­ti Mask­vos di­džio­jo ku­ni­gaikš­čio pa­siun­ ti­niai. Lem­tin­gai­siais 1655 m. pi­lis bu­vo su­griau­ta ir ne­beats­ ta­ty­ta. Tik XIX a. ant­ro­je pu­ sė­je su­si­rū­pin­ta pi­lies būk­le,

Vyks­ta ri­te­rių ko­vos

Ma­no­ma, kad ki­tą Tra­kų – Pus­ia­sa­lio pi­lį pa­sta­tė Kęs­tu­ tis. Čia bu­vu­sius že­mės ir me­ džio konst­ruk­ci­jų įtvir­ti­ni­mus XV a. pra­dė­ta keis­ti mū­ru. Pi­lis baig­ta sta­ty­ti val­dant Vy­tau­ tui, 1414–1430 m. Pi­lį sau­go­jo 11 gy­ny­bi­nių bokš­tų. Šian­dien

Ob­jek­tas: Užut­ra­kio dva­ras – vie­na lan­ky­ti­nų Tra­kų vie­tų.

Gar­si­na Die­vo Mo­ti­nos pa­veiks­las

Dar vie­nas ar­chi­tek­tū­ros še­dev­ ras Tra­kuo­se – Švč. Mer­ge­lės Ma­ri­jos ap­lan­ky­mo baž­ny­čia. 1409 m. Lie­tu­vos di­dy­sis ku­ni­ gaikš­tis Vy­tau­tas fun­da­vo Tra­ kų pa­ra­pi­nę baž­ny­čią. Baž­ny­ čia bu­vo go­ti­ki­nio sti­liaus. XVII a. pra­džio­je Vil­niaus vys­ku­pas Eus­ta­chi­jus Va­la­vi­čius baž­ny­ čią per­sta­tė. 1655 m. per ka­rą su Ru­si­ja baž­ny­čia bu­vo ap­griau­ta, vė­liau at­sta­ty­ta. 1718 m. baž­ny­ čia re­konst­ruo­ta. Jos fa­sa­dams su­teik­ta ba­ro­ko bruo­žų, ba­ro­ko bruo­žų įga­vo ir baž­ny­čios in­ter­ je­ras. Baž­ny­čia gar­si Tra­kų Die­ vo Mo­ti­nos pa­veiks­lu. Ma­no­ma, kad pa­veiks­las nu­ta­py­tas Kons­ tan­ti­no­po­ly­je 1123 m. ir 1390 m. im­pe­ra­to­rius Ema­nue­lis II Pa­ leo­lo­gas pa­do­va­no­jo jį Vy­tau­ tui. XVIII a. pra­džio­je po­pie­žius Kle­men­sas XI vai­ni­ka­vo pa­ veiks­lą auk­si­ne ka­rū­na.

trakai

Di­dy­bė: Lie­tu­vos ir Tra­kų pa­si­di­džia­vi­mas – Gal­vės eže­re stūk­san­ti Sa­los pi­lis.

pra­si­dė­jo res­tau­ra­vi­mo dar­bai. Šian­dien Tra­kų pu­sia­sa­ lio pi­lis la­biau­siai gar­sė­ja bir­ že­lį ir rugp­jū­tį vyks­tan­čio­mis vi­du­ram­žių šven­tė­mis, per ku­rias at­gims­ta vi­du­ram­žių mies­to gy­ve­ni­mas su jo ama­ tais, pre­ky­ba, ri­te­rių ko­vo­ mis. Dve­ji laip­tai ve­da į aukš­ čiau­sią Pu­sia­sa­lio pi­lies vie­tą – Au­kų kal­ną. Pa­sak le­gen­dos, ant jo vy­ko pa­go­niš­kos apei­ gos, bu­vo au­ko­ja­ma die­vams. XX a. ant­ro­je pu­sė­je Au­kų kal­ ne ras­tos XV a. pra­džio­je ne­ baig­tų sta­ty­ti rū­mų lie­ka­nos.

trakai

50

verta pamatyti

1718 m. rug­sė­jo 4–12 d. vy­ko ka­rū­na­vi­mo iš­kil­mės. Tai bu­ vo ant­ras ka­rū­nuo­tas pa­veiks­ las Len­ki­jos ir Lie­tu­vos vals­ ty­bė­je. Pir­mas – Čens­ta­ka­vo­je Len­ki­jo­je. Šio­je baž­ny­čio­je bu­ vo sau­go­mos Tra­kų Die­vo Mo­ ti­nos pa­veiks­lo ka­rū­nos, ku­rias da­bar ga­li­ma pa­ma­ty­ti Vil­niaus tai­ko­mo­sios dai­lės mu­zie­ju­je.

Vei­kė pa­rei­gū­nų sa­na­to­ri­ja

Tra­kuo­se vie­šin­tys poil­siau­to­ jai tu­rė­tų už­suk­ti ir į Užut­ra­ kio dva­ro so­dy­bą. Jos an­samb­ lis su­kur­tas 1897–1902 m. gra­fo Juo­za­po Tiš­ke­vi­čiaus ir jo žmo­ nos ku­ni­gaikš­ty­tės Jad­vy­gos Sve­to­polk-Čet­ver­tins­kos ini­ cia­ty­va. Tiš­ke­vi­čiai Užut­ra­kio dva­rą val­dė iki 1939 m. pra­si­dė­ ju­sio Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro. 1940 m. So­vie­tų Są­jun­gai oku­ pa­vus Lie­tu­vą, Užut­ra­kio dva­ro so­dy­ba bu­vo na­cio­na­li­zuo­ta. Po ka­ro dva­re vei­kė so­vie­ti­nio sau­ gu­mo pa­rei­gū­nų sa­na­to­ri­ja, vė­ liau – pio­nie­rių sto­vyk­la ir poil­ sio na­mai, vals­ty­bi­nė tu­riz­mo įmo­nė. 1995 m. Užut­ra­kio dva­ ro so­dy­ba per­duo­ta Tra­kų is­to­ ri­niam na­cio­na­li­niam par­kui. LCC INTERNATIONAL

UNIVERSITY

Užut­ra­kio par­ko au­to­ rius – pran­cū­zų kraš­to­vaiz­ džio ar­chi­tek­tas ir bo­ta­ni­kas E.F.André (1840–1911 m.). Šis vi­sa­me pa­sau­ly­je ži­no­mas me­ ni­nin­kas Lie­tu­vo­je taip pat su­ pro­jek­ta­vo Pa­lan­gos, Lent­va­ rio ir Tra­kų Vo­kės dva­rų an­ samb­lių par­kus. Miš­raus ti­po Užut­ra­kio par­kas, įkur­tas pu­ sia­sa­ly­je tarp Gal­vės ir Skais­ čio eže­rų, bu­vo su­ma­ny­tas kaip van­dens par­kas. Užut­ra­ ky­je įreng­ta dau­giau nei dvi­ de­šimt tven­ki­nių, su­sie­tų tar­ pu­sa­vy­je ir su Tra­kų eže­rais. Per šimt­me­tį, eže­rų ly­giui nu­ kri­tus, iš­džiūvo par­ko cent­ ri­nės da­lies tven­ki­niai. Da­lis tven­ki­nių su­nai­kin­ta so­viet­ me­čiu, juos tie­siog už­pi­lant. Iš­li­ko tik vie­nas se­na­sis tven­ ki­nys, ka­na­lu su­sie­tas su Gal­ vės eže­ru. Ka­na­lo kran­tuo­se su­mū­ry­tos dirb­ti­nės uo­los.

Lie­tu­vos įžy­my­bėm Mes ne­tu­ri­me svai­gi­na­mų kal­nų, pas mus neau­ga pal­ mės, ne­si­vei­sia eg­zo­tiš­ki gy­vū­nai, o jū­ra net ir karš­čiau­ sią va­sa­rą ne vi­sa­da pri­me­na šil­tą ar­ba­tą. Vis dėlto ži­no­ mi Lie­tu­vos žmo­nės ga­lė­tų iš­var­dy­ti šim­tus prie­žas­čių, ko­dėl jie ren­ka­si ato­sto­gas bū­tent gim­ti­nė­je.

Ap­si­gy­ve­no ka­rai­mai

Nau­jie­ji Tra­kai ta­po ka­rai­mų tė­vy­ne – juos XIV a. pa­bai­go­ je iš Kry­mo at­kė­lė Vy­tau­tas ir ap­gy­ven­di­no mies­to da­ly­je, esan­čio­je tarp abie­jų pi­lių – Pu­sia­sa­lio ir Sa­los. Tra­kų ka­rai­mai su­da­rė dvi skir­tin­ga veik­la už­sii­man­čias gru­pes: ka­rių ir ci­vi­lių. Ka­riai gy­ve­no „Ma­ža­ja­me mies­te“ ir sau­go­jo pi­lis bei til­tą į Sa­los pi­ lį, o ci­vi­liai bu­vo raš­ti­nin­kai, ver­tė­jai, dir­bo že­mę, ver­tė­si smul­kiai­siais ama­tais, pre­ky­ ba. Šio­je mies­to da­ly­je iki šiol yra jų mal­dos na­mai – ke­ne­ sa (vie­na iš tri­jų pa­sau­ly­je vei­ kian­čių), mo­kyk­la – med­re­sė bei ki­to­je To­to­riš­kių eže­ro pu­ sė­je nuo pat ka­rai­mų įsi­kū­ri­mo Tra­kuo­se – ka­pi­nės. Tra­kų ke­ ne­sa bu­vo ke­lis kar­tus su­griau­ ta ir su­de­gin­ta, ta­čiau kas­kart at­sta­ty­ta to­je pa­čio­je vie­to­je. Pa­gal Klai­pė­dos, Pa­lan­gos, Ne­rin­gos, Birštono, Druskininkų, Trakų tu­riz­mo ir kul­tū­ros in­for­ma­ci­jos cent­rų in­for­ma­ci­ją pa­ren­gė Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė

Due­tas: pa­plū­di­mio pra­mo­gos džiu­gi­na ir A.Kli­več­kos duk­rą Ar­nę.

Li­na Bie­liaus­kai­tė Se­na mei­lė ne­rū­di­ja

Te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­jas Ar­nas Kli­več­ka ga­lė­tų pa­si­gir­ti pa­vy­ dė­ti­na iš­ti­ki­my­be va­sa­ro­ti vis ta­me pa­čia­me Lie­tu­vos pa­jū­ rio ku­ror­te. „Da­bar jau bus dvi­de­šimt vie­ni me­tai, kai nie­kas ne­si­ kei­čia – ato­sto­gau­ju ta­me pa­ čia­me Šven­to­sios ga­le“, – pri­ si­pa­ži­no lai­dos „Są­moks­lo teo­ri­ja“ ve­dė­jas. Kaip pri­si­mi­nė pa­šne­ko­ vas, prieš dvi­de­šimt me­tų bi­ čiu­lio tė­vas jam su ge­ro­mis nuo­lai­do­mis su­vei­kė kam­ba­rį vie­nuo­se ku­ror­to poil­sio na­ muo­se. Ir taip pa­ma­žė­le, me­ tai iš me­tų, Ar­nas pri­si­jau­ki­ no Šven­tą­ją, o gal at­virkš­čiai – šio­ji pri­si­jau­ki­no jį. „Man pa­ti­ko, kad ten ne cent­ras, ma­žai žmo­nių, ne­

si­jau­tė va­di­na­mo­jo Pa­lan­gos J.Ba­sa­na­vi­čiaus gat­vės sind­ ro­mo. Ir šiaip man pa­tin­ka Šven­to­ji – čia di­de­lis pa­plū­ di­mys, tad gu­lė­da­mas ne­ma­ tai ki­to žmo­gaus ko­jų ar­ba pa­ stur­ga­lio. Per tiek me­tų su­si­ ran­di ir drau­gų, po per­kū­nais – ten net sa­vo bū­si­mą žmo­ną su­ti­kau! Tai kaip ga­li šiai vie­ tai bū­ti neiš­ti­ki­mas“, – emo­ cin­gai kal­bė­jo pa­šne­ko­vas. Tad ir šie­met, pa­si­bai­gus te­ le­vi­zi­niam se­zo­nui, jis į Šven­ tą­ją jau vyks ne tik su žmo­na Ra­mu­ne, bet ir jųd­vie­jų at­ža­ la Ar­ne.

Lie­tu­vos pra­na­šu­mas – daug kur ci­vi­li­za­ci­jos ne­pa­lies­ti gam­tos kam­ pe­liai, ko­kių jau be­veik ne­li­kę Nor­ve­gi­jo­je.

Iš pirmų lūpų

ms idea­liau­sias poil­sis – gim­ti­nė­je Ne­jau­gi Ar­no ne­vi­lio­ja šil­ti eg­zo­tiš­ki kraš­tai? „Ne­se­niai de­šimt die­nų pra­ lei­do­me Is­pa­ni­jo­je. Be abe­jo, sma­gu – nuo­sta­būs vaiz­dai, la­ gū­na, žyd­ra jū­ra. Ir vi­są tą lai­ ką esi ga­ran­tuo­tas, kad bus ge­ ras oras, šil­tas van­duo. Bet į vi­sa tai iš­keis­ti Šven­to­sios pa­ plū­di­mio ne­no­rė­čiau“, – pa­ti­ ki­no pa­šne­ko­vas.

Sa­ve va­di­na na­mi­sė­da

Lie­tu­vos ki­no ir teat­ro žvaigž­ dė Vai­va Mai­ne­ly­tė pri­si­pa­ ži­no, kad va­sa­ro­ja iš­skir­ti­nai Lie­tu­vo­je. „La­biau­siai mėgs­tu kai­mą, o kai anū­kai bu­vo ma­ži, ne­ ma­žai lai­ko pra­leis­da­vo­me ir pa­jū­ry­je“, – pa­sa­ko­jo ak­to­rė. So­viet­me­čiu, kai dau­ge­lis apie už­sie­nį ga­lė­da­vo tik pa­ sva­jo­ti, gar­si ak­to­rė tu­rė­jo lai­ mės iš­trūk­ti iš už ge­le­ži­nės už­dan­gos, ne­ma­žai ke­liau­ti, fil­muo­tis sve­tur. „Te­ko pa­ma­ty­ti daug ša­lių, daug kur pa­bu­vo­ti. Bet il­sė­ tis no­ri­si tik na­muo­se. Jau­čiu dau­giau kom­for­to, kai vis­kas sa­va, pa­žįs­ta­ma. O kai kaž­ kur nu­va­žiuo­ji – neap­lei­džia lai­ki­nu­mas, su­pa ne­pa­žįs­ta­ mi žmo­nės, dėl vi­so to jau­ ti nuo­var­gį. Ma­tyt, esu iš tų, ku­riems ma­no na­mai – ma­no tvir­to­vė. Jei bū­tų įma­no­ma, tur­būt iš­vis nie­kur nei­čiau“, – kva­to­jo pa­šne­ko­vė. Mo­te­ris ap­gai­les­ta­vo, kad, su­de­gus nuo­sa­vai so­dy­bai, jos ne­beats­ta­tė. Lai­mė, ne­stin­ ga pui­kių drau­gų, ku­rie mie­lai kvie­čia pas sa­ve pa­si­sve­čiuo­ti. „Jei pa­va­ži­nė­čiau pas kiek­ vie­ną po ke­le­tą die­nų, pui­ kiau­siai pra­leis­čiau vi­sas ato­ sto­gas“, – šyp­so­jo­si iki šiol ak­ ty­viai dir­ban­ti ak­to­rė. Daž­niau­siai V.Mai­ne­ly­tė iš­

si­ruo­šia į bi­čiu­lės kai­mo so­ dy­bą, stūk­san­čią už Ne­men­či­ nės. „La­bai ge­rai čia jau­čiuo­si, nes tu­riu kur nu­si­vež­ti ir sa­vo bi­čiu­lį – šu­ne­lį Gu­čį“, – pri­si­ pa­ži­no V.Mai­ne­ly­tė. Ži­no­ma mo­te­ris pa­ti­ki­no, kad yra vi­siš­kai ne­reik­li kom­ for­tui, gy­ve­ni­mo są­ly­goms. „Ne­tu­riu jo­kių pre­ten­zi­jų. Sup­ra­tau, kad pa­ts gy­ve­ni­mas yra nuo­sta­biau­sias da­ly­kas, o tai, ką siū­lo ta die­na, yra sa­ vai­me do­va­na ir ją rei­kia gra­ žiai nu­gy­ven­ti“, – kal­bė­jo iš klas­tin­gos li­gos gniauž­tų iš­si­ va­da­vu­si mo­te­ris. Ak­to­rė pri­si­pa­ži­no, kad jai ne­sve­ti­mi kiek­vie­ną poil­siau­ to­ją džiu­gi­nan­tys ma­lo­nu­mai. „Ma­lo­nu karš­tą die­ną šal­ta­ me upe­ly­je pa­brai­džio­ti ar net pa­si­pliuš­ken­ti. Mėgs­tu ir uo­ gau­ti, ir gry­bau­ti“, – pa­pras­ tus džiaugs­mus var­di­jo pa­ šne­ko­vė.

Tra­di­ci­ja: aktorė V.Mai­ne­ly­tė ren­ka­si ato­sto­gas kai­me.

POILSIS NIDOJE

To­bu­lo poil­sio re­cep­tas

Jei tu­rė­tų dau­giau lai­ko ato­ sto­g oms, da­lį jų bend­ro­vės „Klai­pė­dos naf­ta“ ge­ne­ra­li­ nis di­rek­to­rius Ro­kas Ma­siu­ lis vei­kiau­siai skir­tų ke­lio­ nei į Ru­si­ją. Aist­rin­gas žve­ jys pa­ty­rė, kad kai­my­ni­nė­je ša­ly­je ga­li­ma ti­kė­tis ir dau­ giau eg­zo­ti­kos, ir įspū­din­g o lai­mi­kio. Vie­nos di­džiau­sių ša­lies įmo­nių va­do­vas pri­si­pa­ži­ no, kad neiš­dil­do­mų emo­ ci­jų pa­si­se­mia ir gim­ta­ja­me kraš­te. „Lie­tu­va poil­siui man tin­ka idea­liai. Čia ato­sto­gau­ju kiek­ vie­nais me­tais, ir bent sa­vai­ tę ar pu­sant­ros ski­riu žve­jy­bai. Ma­nau, kad Lie­tu­vos pra­na­šu­ mas – daug kur ci­vi­li­za­ci­jos ne­ pa­lies­ti gam­tos kam­pe­liai, ko­ kių jau be­veik ne­li­kę

www.smeliojuosta.lt

51

52

Iš pirmų lūpų

Aist­ra: R.Ma­siu­lis vi­lia­si, kad nu­si­mes­ti kos­tiu­mą ir iš­trūk­ti į žve­jy­bą pa­vyks bent ru­de­nį.

Nor­ve­gi­jo­je. Be to, mū­sų land­ šaf­tas pui­kiai tin­ka upi­nei žve­ jy­bai“, – įspū­džiais da­li­jo­si dau­ ge­lį ša­lių pa­ži­nęs žve­jys.

R.Ma­siu­lis pa­ti­ki­no esąs neį­no­rin­gas pa­to­gu­mams, ta­ čiau žve­jy­bos vie­tą ren­ka­si pre­ci­ziš­kai.

„Esu ge­rai iš­mai­šęs Lie­tu­ vą, tu­riu sa­vų vie­tų. Upė, pa­ la­pi­nė, lau­žas ir ge­ra kom­pa­ ni­ja – vis­kas, ko rei­kia to­bu­lai žve­jy­bai, va­di­na­si, ir poil­siui“, – šyp­so­jo­si va­do­vo kos­tiu­mą į žve­jo at­ri­bu­ti­ką lais­va­lai­kiu iš­kei­čian­tis vy­ras. Paš­ne­ko­vas pri­si­mi­nė, kad vai­kys­tė­je su tė­vais va­ sa­ro­da­vo Šven­to­jo­je. Nors šis me­tas į at­min­tį įsi­rė­žė kaip švie­si, sma­gi pa­tir­tis, ta­čiau R.Ma­siu­lis pri­si­pa­ži­ no, kad di­de­lės nos­tal­gi­jos ne­jau­čia. „Da­bar vien gu­lė­ti pa­plū­ di­my­je bū­tų sun­ko­ka. Be to, kai ap­si­gy­ve­nau Klai­pė­do­je ir da­bar vi­sa tai taip ar­ti, pa­si­ da­riau kaip tik­ras klai­pė­die­ tis – prie jū­ros nuei­nu tik su sve­čiais“, – juo­ka­vo bu­vęs vil­ nie­tis.

Rei­kia tik fan­ta­zi­jos ir no­ro

„Kai na­muo­se at­si­ran­da ma­žas žmo­gu­tis, įpro­čiai stip­riai kei­ čia­si, bet iš es­mės la­bai mėgs­ tu ato­sto­gau­ti Lie­tu­vo­je, – pri­ si­pa­ži­no ne­se­niai pir­ma­gi­mio Kris­tu­po su­si­lau­ku­si at­li­kė­ja ir te­le­vi­zi­jos lai­dų ve­dė­ja Na­ ta­li­ja Bun­kė. – Tu­ri­me pui­kią gam­tą, ypač gra­žų pa­jū­rį – ko­ dėl gi to neiš­nau­do­jus?“ Tad jau ne­tru­kus vi­sam va­ sa­ros se­zo­nui Na­ta­li­ja iš sos­ ti­nės per­si­kels į nuo­sa­vą na­ mą Klai­pė­dos prie­mies­ty­je. „Į pa­jū­rį per­si­kels ir ma­no kon­cer­tai. O kai tu­ri lais­vo lai­ ko, te­rei­kia fan­ta­zi­jos – ar nu­ vyk­ti į Kin­tus, ar į Ven­tės ra­ gą, ar į ki­tą Kur­šių ma­rių pu­sę – Prei­lą, Ni­dą, o gal į Šven­tą­ją, kur gau­su lau­ki­nių pa­plū­di­ mių“, – var­di­jo pa­šne­ko­vė. Anot Na­ta­li­jos, ga­li­ma pri­

K

viečiame į vyno degustacijas ir maisto ruošimo sesijas bei vyno ir maisto derinimo vakarėlius su garsiausiais Lietuvos restoranų šefais, tapusiais televizijos žvaigždėmis. Klaipėdos kulinarinė studija − tai vieta, kur kulinariniai vakarėliai tampa nauja bendravimo ir saviraiškos forma. Įvairių pasaulio šalių virtuvės opusai atsivers padedant mūsų profesionalams, o tituluoti someljė padės suvokti įvairialypį, paslaptingą vyno pasaulį.

Klaipėdos kulinarinė svetainė Turgaus g. 33, 91246 Klaipėda Mob. + 370 691 48842 El. p. kulinarinesvetaine@gmail.com

iš pirmų lūpų

si­gal­vo­ti įvai­riau­sių pra­mo­gų, svar­bu, kad bū­tų no­ro. At­li­kė­ ja at­sklei­dė, kad tiek sau, tiek bi­čiu­liams pa­si­ža­dė­jo, jog šią va­sa­rą iš­moks val­dy­ti jė­gos ait­va­rus. Paš­ne­ko­vės tei­gi­mu, ar poil­sis bus ak­ty­vus, ar pa­sy­ vus, da­bar pri­klau­so ne tik nuo nuo­tai­kos, kom­pa­ni­jos, bet ir nuo to, ar kar­tu yra ir ma­žy­lis. Štai ru­de­nį Na­ta­li­ja su sū­ nu­mi ir drau­ge mė­ga­vo­si ra­ mio­mis ato­kvė­pio aki­mir­ko­ mis Ne­rin­go­je. „Bi­čiu­lė tu­ri ga­li­my­bę pa­ gy­ven­ti Prei­lo­je, ten­ka ir man kar­tu pa­bu­vo­ti. Jo­kiu bū­du ne­nuo­bo­du – ga­lė­čiau va­lan­ dų va­lan­das sė­dė­ti te­ra­so­je ir žiū­rė­ti į ma­rias. Taip gra­žu, kai brėkš­ta ry­tas ar lei­džia­ si sau­lė. Ar­ba už­si­kur­ti va­ka­re

At­li­kė­ja at­sklei­d ė, kad tiek sau, tiek bi­čiu­liams pa­si­ža­d ė­jo, jog šią va­sa­rą iš­moks val­d y­ti jė­gos ait­va­rus. lau­žą ir gro­žė­tis ug­ni­mi“, – į ro­man­tiš­kus po­ty­rius pa­si­nė­ rė at­li­kė­ja. Ką Lie­tu­vos pa­jū­ry­je vie­ šin­tiems sve­čiams pir­miau­sia pa­tar­tų ap­lan­ky­ti Na­ta­li­ja? „Klai­pė­do­je bū­ti­nai rei­ kia pa­ma­ty­ti Olan­do ke­pu­rę, nuei­ti ant mo­lo, ypač kai vė­ juo­ta ir dūž­ta di­de­lės ban­gos. Jei yra ga­li­my­bė, rei­kė­tų per­ si­kel­ti į Kur­šių ne­ri­ją ir dvi­ ra­čiu nu­min­ti į Ni­dą ar­ba tie­ siog pa­si­va­ži­nė­ti Smil­ty­nė­je dvi­ra­čių ta­kais. Ga­li­ma iš­si­ nuo­mo­ti lai­ve­lį ir pa­plau­kio­

Ma­lo­nu­mas: N.Bun­kė ne­pra­lei­džia pro­gos pa­si­mė­gau­ti ra­maus poil­sio aki­mir­ko­mis Ne­rin­go­je.

ti ma­rio­mis, gal net iki jū­ros var­tų“, – eksp­rom­tu var­di­jo pa­šne­ko­vė. „Kai bū­nant Klai­pė­do­je at­ va­žiuo­ja sve­čių, jiems no­ri­

Hotel you can rely on

Adding colour to lifeSM

4* žvaigždučių viešbutis Park Inn by Radisson Kaunas 8 įvairios renginių paskirties salės, talpinančios daugiau kaip 1200 svečių 206 modernūs kambariai (įskaitant du kambarius šeimoms) Sveikatingumo centras „Saulėja Spa“ Treniruoklių salė ir sauna Restoranas „Diverso“ Baras „GingerBar“ Vasaros terasa „Olympic Casino“ Park Inn by Radisson Kaunas Donelaicio str. 27, Kaunas LT-44240, Lithuania T: +370 37 306 100, F: +370 37 306 200 info.kaunas@rezidorparkinn.com parkinn.com/hotel-kaunas

si ap­ro­dy­ti gra­žiau­sias vie­tas. Kaž­ko­dėl jau­čiu pa­rei­gą nu­ vež­ti juos prie jū­ros net ir žie­ mą“, – šyp­so­da­ma­si pri­dū­rė N.Bunkė.

53

54

aktyvus poilsis

Po Lie­tu­vos pa­jū­rį – dvi­ra­čiais

Ge­rai įreng­ti ir pa­žy­mė­ti dvi­ra­čių ta­kai drie­kia­si nuo Pa­l

Pa­to­gu­mas: pa­jū­rio dvi­ra­čių ta­kų ko­ky­bė poil­siau­to­jams dis­kom­for­to ne­ke­lia.

Vis daž­niau poil­siau­da­mi pa­jū­ry­je ato­sto­gau­to­jai no­ri ne tik dryb­so­ti pa­plū­di­my­je, bet ir duo­ti fi­zi­nio krū­vio sa­vo kū­ nams ir pe­no sie­lai. Ke­lio­nės dvi­ra­čiais – pui­kiau­sias bū­das pa­ten­kin­ti abu šiuos po­rei­kius. Dai­va Ja­naus­kai­tė

Jau ne vie­nus me­tus į pa­jū­rio ku­ror­tus žmo­nės at­si­ve­ža sa­ vus dvi­ra­čius, o tie, ku­rie ne­ tu­ri to­kių ga­li­my­bių, juos nuo­ mo­ja­si ku­ror­tuo­se ar­ba Klai­ pė­do­je. Ge­rai įreng­ti ir pa­žy­mė­ ti dvi­ra­čių ta­kai pa­jū­riu drie­ kia­si nuo Pa­lan­gos iki Ni­dos. Iš­ky­lau­ti vis nau­ju marš­ru­ tu ga­li­ma ne ma­žiau kaip tris die­nas, o tu­rin­tie­ji dau­giau jė­ gų ir iš­tver­mės tai ga­li da­ry­ti ir dau­giau die­nų.

Klai­pė­da–­Ni­da

Vie­nas po­pu­lia­riau­sių marš­ru­tų – nuo Klai­pė­dos iki Ni­dos. Pa­ si­ry­žu­sie­siems pa­si­gro­žė­ti uni­ ka­lia Kur­šių ne­ri­jos gam­ta teks nu­min­ti apie 55 ki­lo­met­rus. Ši tra­sa yra šiurkš­tes­nio nei ta­ko į Pa­lan­gą grun­to, to­dėl

min­ti dvi­ra­tį ja yra sun­kiau. Tai rei­kė­tų ži­no­ti ren­kan­tis dvi­ra­čius ir ap­skai­čiuo­jant sa­ vo jė­gas. Nuo Smil­ty­nės iki Juodk­ ran­tės ta­kas vin­giuo­ja pa­ lei ap­sau­gi­nę pa­jū­rio ko­pą ir miš­ko vi­du­riu. Už Juodk­ran­ tės dvi­ra­čių tra­sa drie­kia­si vėl pa­lei jū­rą, kiek to­liau pa­su­ ka prie au­to­mo­bi­lių ke­lio iki me­di­nio ta­ko, ve­dan­čio į mi­ ru­sias ko­pas, tę­sia­si miš­ku iki Per­val­kos, o nuo šios gy­ven­ vie­tės iki Ni­dos nu­klo­tas pa­lei ma­rias. Va­žiuo­da­mi šiuo ta­

Kar­tais ke­liau­nin­kai mi­ na iki Ni­dos, čia sė­da į lai­vą ir plau­kia į ki­tą ma­rių kran­tą iki Ven­tės ar­ba Min­gės.

ku dvi­ra­ti­nin­kai tu­ri ga­li­my­ bę pa­ke­liui pa­si­gro­žė­ti aukš­ tu­mo­mis, nuo ku­rių ma­to­si ir Bal­ti­ja, ir Kur­šių ma­rios. Lie­tu­vos dvi­ra­ti­nin­kų bend­ri­jos ta­ry­bos na­rys Sau­ lius Ru­žins­kas tei­gė, kad tik per ato­sto­gas ant dvi­ra­čio sė­ dan­tys žmo­nės kur kas daž­ niau ryž­ta­si min­ti dvi­ra­čiais iki Juodk­ran­tės. Nu­va­žia­vę iki Ni­dos ke­liau­to­jai ke­lio­nei at­gal ga­li pri­trūk­ti jė­gų. Kar­tais ke­liau­nin­kai mi­ na iki Ni­dos, čia sė­da į lai­vą ir plau­kia į ki­tą ma­rių kran­tą iki Ven­tės ar­ba Min­gės. No­rin­ tie­ji įveik­ti to­kį marš­ru­tą tu­ rė­tų iš anks­to pa­si­do­mė­ti lai­ ve­lių plau­ki­mo gra­fik ­ u ir to­ kios ke­lio­nės kai­no­mis. Be­je, dvi­ra­čių nuo­mos bend­ro­vės „Du ra­tai“ di­rek­ to­rius Sau­lius Ru­žins­kas pa­

sa­ko­jo, kad iš­si­nuo­mo­tus dvi­ ra­čius už pa­pil­do­mą mo­kes­tį ga­li­ma pa­lik­ti Pa­lan­go­je, Ni­ do­je ar net Ry­go­je ir Ta­li­ne. To­kia pa­slau­ga daž­niau­siai nau­do­ja­si už­sie­nie­čiai, ku­rių ke­lio­nės marš­ru­tai drie­kia­si už mū­sų ša­lies ri­bų.

Klai­pė­da–Š­ven­to­ji

Iš uos­ta­mies­čio iki Šven­to­sios per Pa­jū­rio re­gio­ni­nį par­ką ir Pa­lan­gą yra 49 ki­lo­met­rai. Šis ta­kas pra­si­de­da dar Klai­pė­ do­je už Va­sa­ros est­ra­dos, to­ liau tę­sia­si Gi­ru­lių ir Ku­ku­ liš­kių miš­kais. Prie jū­ros ver­ ta pa­suk­ti ties įspū­din­giau­sia Lie­tu­vos pa­jū­rio vie­ta – Olan­ do ke­pu­re ir Kark­lės kai­mu, tu­rin­čiu uni­ka­lias ka­pi­nai­ tes. Čia pa­tar­ti­na už­suk­ti jau vien to­dėl, kad jū­ra kas­met pa­ si­glem­žia vis di­des­nę smė­lio

aktyvus poilsis

lan­gos iki Ni­dos

kal­no da­lį, ku­ria­me am­ži­no­ jo poil­sio at­gu­lė se­no­jo žve­jų kai­mo gy­ven­to­jai. Va­žiuo­da­mi to­liau ke­liau­ nin­kai pa­sie­kia Pla­zės eže­rė­ lį, kur ga­li­ma at­si­pūs­ti poil­sio aikš­te­lė­je prie paukš­čių ste­ bė­ji­mo na­me­lio ir pa­si­gro­žė­ ti pa­jū­rio gam­ta. Ta­kas tę­sia­ si per Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ ko pie­vas iki Šai­pių kai­mo, iki Ne­mir­se­tos kraš­to­vaiz­džio draus­ti­nio, kur ga­li­ma pa­ma­ ty­ti įspū­din­gą se­no­vi­nį Li­to­ ri­nos jū­ros šlai­tą. Nuo čia miš­ku jau ne­be­to­li ir iki Pa­lan­gos. Ku­ror­te vi­sur įreng­ti dvi­ra­čių ta­kai, ku­riais ne­sun­ku pa­siek­ti Šven­tą­ją. Iš­kart už jos, dvi­ra­čiais įvei­ kę pa­ka­bin­tą be­ždžio­nių til­tą per Šven­to­sios upe­lį, ne­tru­ kus ke­liau­to­jai pa­sie­kia pa­go­ niš­ką že­mai­čių al­ka­vie­tę.

65

Klai­pė­da–­Rus­nė

Su­si­ruo­šę iš Klai­pė­dos iki Rus­ nės sa­los ke­liau­to­jai tu­rės įveik­ti apie 65 ki­lo­met­rus vaiz­ din­gais ke­liais pa­lei Kur­šių ma­rias ir po Ne­mu­no del­tą. Čia kai kur dar ga­li­ma ap­ tik­ti ne­su­nio­ko­tus in­for­ma­ ci­nius sten­dus, ku­riuo­se pa­ tei­kia­ma in­for­ma­ci­ja apie Va­ ka­rų Lie­tu­vos is­to­ri­ją, pa­pro­ čius ir gam­tą. Su­si­ruo­šę va­žiuo­ti pa­ma­ rio ke­liais iki Rus­nės ke­liau­ to­jai tu­rė­tų ži­no­ti, kad teks va­žiuo­ti au­to­mo­bi­lių ke­liais, ta­čiau daž­niau­siai marš­ru­tas pa­ren­ka­mas taip, kad dvi­ra­ti­ nin­kai su­ktų miš­ku vin­giuo­ jan­čiais ir ato­kes­niais nuo jud­rių au­to­mo­bi­lių tra­sų ke­ liais. Šis marš­ru­tas ypač įdo­ mus kul��tū­ros pa­vel­du ir uni­ ka­lia gam­ta.

ki­lo­met­rus vaiz­din­gais ke­liais pa­lei Kur­šių ma­ rias ir po Ne­mu­no del­tą tęsis kelionė iš Klai­pė­dos iki Rus­nės sa­los.

Pa­si­rin­ki­mas: vie­na mėgs­ta­miau­sių ato­sto­gau­ to­jų pra­mo­gų – ke­lio­nės dvi­ra­čiais.

Į pie­tus nuo Klai­pė­dos dvi­ ra­čiais la­bai mėgs­ta ke­liau­ti ne tik vo­kie­čiai, tu­rin­tys sen­ ti­men­tų Ma­žą­ja Lie­tu­va va­di­ na­mam kraš­tui, bet ir olan­dai, ku­riems nuo­sta­bu ma­ty­ti na­ tū­ra­lią, pil­ną gy­vy­bės gam­tą. Ta­kas nuo Klai­pė­dos iki Šer­nų yra pa­ženk­lin­tas dvi­ ra­čių ta­kas. To­liau pa­lei Mi­ ni­jos upę be­si­drie­kian­ti tra­ sa yra pra­sto­kos būk­lės, čia ma­žai iš­li­ko ženk­lų, to­dėl daž­nai pa­ta­ria­ma Klai­pė­do­ je va­žiuo­ti iki 3-io­sios van­ den­vie­tės, ku­ri yra ne­pri­va­ žia­vus Vil­hel­mo ka­na­lo, su­ kti Di­tu­vos so­dų link, nuo ku­rių pra­si­de­da as­fal­tuo­ti ke­liu­kai iki pat Prie­ku­lės. Nuo šio mies­te­lio su­ka­ma pro Dre­ver­ną, Sven­ce­lę, miš­

kais pa­sie­kia­mi Kin­tai. Pa­ke­ liui priešais akis at­si­ve­ria ma­ rios, o už jų – Kur­šių ne­ri­jos mi­ru­sios ko­pos. Nu­my­nę dvi­ ra­čiais iki Ven­tės ra­go ke­liau­ to­jai pa­ma­to ne­pa­kar­to­ja­mus Ne­mu­no del­tos vaiz­dus, ap­ lan­ko or­ni­to­lo­gi­jos sto­tį. Ne­bi­jan­tie­ji pra­stes­nių ke­ liu­kų ne­nu­si­vils pa­su­kę į Min­gę, va­di­na­mą lie­tu­viš­ką­ ja Ve­ne­ci­ja. Iš čia ga­li­ma sės­ti į lai­ve­lį ir per­plau­kus Kur­šių ma­rias pa­siek­ti Ni­dą. Tie, ku­rie ryž­ta­si pa­siek­ ti Rus­nę, va­žiuo­ja iki Ši­lu­tės ir pa­su­ka į sa­la va­di­na­mą mies­te­ lį. Čia smal­su ap­lan­ky­ti et­nog­ ra­fin ­ ę so­dy­bą, Uos­tad­va­rio švy­ tu­rį, nuo paukš­čių ste­bė­ji­mo bokš­te­lio ga­li­ma iš­vys­ti gau­sią pa­ma­rio spar­nuo­čių ko­lo­ni­ją.

55

8 8 P P

i 56 i

unikalus maršrutas i

8

Nemirseta Nemirseta i

Sutartiniai ženklai / Legend Sutartiniai ženklai / Legend

A 13

P

A 13

i

i

E 272

Nemirseta E 272

7 7

Sutartiniai ženklai / Legend

A 13

Automaršrutai / Automobile routes Automaršrutai / Automobile routes

E 272

Automaršrutai / Automobile routes

7

Anaičiai Anaičiai

P P

Dviračių trasos / Bicycle routes Dviračių trasos / Bicycle routes

Dviračių trasos / Bicycle routes

Anaičiai

P

Girkaliai Girkaliai

Girkaliai

Pėsčiųjų takai / Walking paths

Pėsčiųjų takai / Walking paths Pėsčiųjų takai / Walking paths

Pažintiniai takai / Cognitive paths

Pažintiniai takai / Cognitive paths Pažintiniai takai / Cognitive paths

Privažiavimai prie jūros / Accesses to the sea

6

Nuskendę laivai / Drowned ships

Privažiavimai prie jūros / Accesses to the sea Privažiavimai prie jūros / Accesses to the sea Nuskendę laivai / Drowned ships Nuskendę laivai / Drowned ships Automobilių stovėjimo aikštelės / Parking places Poilsio aikštelės / Resting places Botaninės vertybės / Botanical values Poilsio aikštelės / Resting places Geologinės vertybės / Geological values Apgyvendinimo paslaugos / Housing H Apgyvendinimo paslaugos / Housing HKempingai / Holiday camps Apžvalgos aikštelės / Sightseeing sites Paukščių stebėjimo vietos / Birdwatching sites Apžvalgos aikštelės / Sightseeing sites Paukščių susitelkimo vietos / Birdgathering places Automobilių stovėjimo aikštelės / Parking places P laiptai / Stairs Automobilių stovėjimo aikštelės / Parking places PPakilimo Botaninės vertybės Maitinimo paslaugos / Catering services/ Botanical values Botaninės vertybės / Botanical values Kultūros paveldo objektai / Objects of cultural heritageGeologinės vertybės / Geological values Geologinės vertybės / Geological values Informaciniai stendai / Information stands Kempingai / Holiday camps Stovyklavietės / Camps Kempingai / Holiday camps Riedulynai / Boulders stebėjimo vietos / Birdwatching sites Paukščių stebėjimo vietos PajūrioPaukščių RP lankytojų centras / Pajūris RP visitors / Birdwatching sites center Paukščių susitelkimo vietos / Birdgathering places Paukščių susitelkimo vietos / Birdgathering places Pakilimo laiptai įtvirtinimai / Stairs/ II- ojo Pasaulinio karo gynybiniai 2nd World War fortifications Pakilimo laiptai / Stairs Pažintinis ekologinis takas “Litorina“ / Cognitive Maitinimo paslaugos / Catering services ecological path “Litorina“ Maitinimo paslaugos / Catering services Olandų kepurės skardis / Dutchman’s cap scarp / Objects of cultural Kultūros paveldo objektai Kultūros paveldo heritage Senosios Karklės kaimo kapinės / objektai Old cemetary/ofObjects of cultural villageheritage Karklė Paukščių stebėjimo namelis / stendai Birdwatching/hut Information stands i Informaciniai stendai / Information stands iRegyklaInformaciniai / Viewpoint Stovyklavietės / Camps Nemirsetos pažintinis botaninis takas / Cognitive Stovyklavietės botanical path of Nemirseta / Camps Riedulynai / Boulders Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis / The ship / Boulders rescueRiedulynai station of Nemirseta Pajūrio RP lankytojų centras / Pajūris RP visitors PajūrioPajūrio regioninio ribos / RP lankytojų centras / Pajūris RP visitors centerparko Boundaries of a Seaside regional park center Poilsio aikštelės / Resting places

6 6

H

Apgyvendinimo paslaugos / Housing

Apžvalgos aikštelės / Sightseeing sites

P

A 13

Šaipių pelkė

E 272

Swamp of Šaipiai

Šaipių Šaipių pelkė pelkė Swamp Swamp of of Šaipiai Šaipiai

A 13 A 13

Šaipiai Plazės gamtinis rezervatas

i

Bruzdeilynas

E 272 E 272

1

Natural reservation of Plazė

2 3

Plazės ež.

Lake of Plazė 5

Bruzdeilynas Bruzdeilynas

BALTIJOS JŪRA Šaipiai Šaipiai BALTIC SEA

4

Grabiai

5 6 7 8

Plazės Plazės gamtinis gamtinis rezervatas rezervatas Natural Natural reservation reservation of Plazė of Plazė

Plazės gamtinis rezervatas / Natural reservation of Plazė Geležinkeliai / Railroads

II- ojo Pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai /

1 II-2nd Magistraliniai / TrunkWar - roads ojokeliai Pasaulinio karo gynybiniai įtvirtinimai / World fortifications 1 2nd World War fortifications

i

Rikinė

Rajoniniai keliai / District roads

Pažintinis ekologinis takas “Litorina“ / Cognitive

Savivaldybių keliai / Local roads 2 Pažintinis ekologinis takas “Litorina“ / Cognitive ecological path “Litorina“ 2Gatvėsecological / Streets path “Litorina“

P A 13

Plazės ež. Plazės ež. Lake of Plazė Lake of Plazė

Lauko keliukai / Country roads kepurės skardis / Dutchman’s cap scarp 3 Olandų kepurės kanalai / Rivers, Canals skardis / Dutchman’s cap scarp 3Upės,Olandų

E 272

Senosios Karklės kaimo kapinės / Old cemetary of

4 ežerai Senosios Karklės kaimo kapinės / Old cemetary of Jūra, / Sea, lakes village Karklė 4Gyvenvietės village Karklė / Settlements Paukščių stebėjimo namelis / Birdwatching hut 5 Miškai / Forests 5 Paukščių stebėjimo namelis / Birdwatching hut Sodai / Gardens Regykla / Viewpoint 6 / Swamps / Viewpoint 6PelkėsRegykla Nemirsetos pažintinis botaninis takas / Cognitive 7 Nemirsetos pažintinis botaninis takas / Cognitive botanical path of Nemirseta 7 botanical path of Nemirseta

P

i

Grabiai GrabiaiDargužiai

Karklė

5 5

H

i

P

4

P

Cypa

Cypa

8 8

Normantai

H

Pajūrio regioninio parko ribos / Pajūrio regioninio parko ribos / Boundaries of a Seaside regional park Boundaries of a Seaside regional park Plazės gamtinis rezervatas / Natural reservation Plazės gamtinis rezervatas / Natural reservation of Plazė of Plazė 168 Geležinkeliai / Railroads Geležinkeliai / Railroads Magistraliniai keliai / Trunk - roads Magistraliniai keliai / Trunk - roads Rajoniniai keliai / District roads Rajoniniai keliai / District roads Savivaldybių keliai / Local roads Savivaldybių keliai / Local roads Gatvės / Streets Gatvės / Streets Lauko keliukai / Country roads Lauko keliukai / Country roads

P

Ty d

ek

a

Zeigiai 3

Rikinė Rikinė

i

i

P

i

P

P P 2

i

i

i

Karklė Karklė

Upės, kanalai / Rivers, Canals Upės, kanalai / Rivers, Canals

E 272 E 272

168

Jūra, ežerai / ASea, lakes 13 Jūra, ežerai / Sea, lakes

P

Kukuliškiai

Gyvenvietės / Settlements E 272 Gyvenvietės / Settlements

H

1

Miškai / Forests Miškai / Forests

Dargužiai Dargužiai

Sodai / Gardens Sodai / Gardens

Pelkės / Swamps Pelkės / Swamps

H H P P

i Žemėlapisiparengtas Pajūrio regioninio parko direkcijos užsakymu 4 UAB „Ekspobalta“ P

4

Kalotė

Kalotės ež. Lake of Kalotė

P P

Cypa Cypa

A 13 A 13

Kukuliškių miškas Forest of Kukuliškiai

Nemirsetos laivų gelbėjimo stotis / The ship Nemirsetos laivųofgelbėjimo stotis / The ship rescue station Nemirseta rescue station of Nemirseta

P

i

Giruliai

P

168

Cypa Cypa

Normantai Normantai

unikalus maršrutas

Ke­lio­nė se­no­vi­nės jū­ros skar­džiais Pa­si­vaikš­čio­ji­mai Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke dau­ge­lį nu­ ste­bins – miš­ke ties Olan­do ke­pu­rės ky­šu­liu ka­dai­se ty­ vu­lia­vo se­no­vi­nė Li­to­ri­nos jū­ra, o jos bu­vi­mo pėd­sa­kai ma­ty­ti iki šiol. As­ta Dy­ko­vie­nė Skar­dis – įžy­my­bė Pa­jū­rio re­gio­ni­nia­me par­ke yra Olan­dų ke­pu­rės kraš­to­ vaiz­džio draus­ti­nis. Jis api­ ma 123 ha plo­tą. Prieš 12–15 tūkst. me­tų Lie­tu­vos pa­jū­ry­je stūk­so­jęs le­dy­nas at­si­trauk­ da­mas su­for­ma­vo mo­re­ni­nį gūb­rį. Aukš­čiau­sia jo vir­šū­ nė va­di­na­ma Olan­dų ke­pu­rės kal­nu. Tai – 24 m virš jū­ros iš­ ki­lu­si pa­ra­bo­li­nė ko­pa, su­pus­ ty­ta ant mo­re­ni­nio gūb­rio. Olan­dų ke­pu­rės kal­nas yra nuo­lat ar­do­mas ban­gų mū­ šos ir į pa­jū­rį lei­džia­si 16–18 m aukš­čio kriau­šiu. To­kio aukš­to skar­din­go jū­ros kran­ to Lie­tu­vos pa­jū­ry­je dau­giau nė­ra. Olan­dų ke­pu­rės skar­dis įtrauk­tas į Gam­tos pa­vel­do ob­jek­tų są­ra­šą. Bu­vo orien­ty­ras jū­rei­viams Olan­dų ke­pu­rės kal­nas nuo se­no bu­vo apau­gęs pu­šų ir ąžuo­lų sen­gi­re, su­da­ry­da­mas ryš­kų kont­ras­tą ap­link ply­tin­ čiai pus­to­mo smė­lio ly­gu­mai (pal­vei), to­dėl kal­nas bu­vo ge­ras orien­ty­ras jū­rei­viams ir žve­jams. Ofi­cia­liai šis kal­ no pa­va­di­ni­mas že­mė­la­piuo­ se ir lo­ci­jo­se bu­vo įtei­sin­tas 1818 m. Tais pa­čiais me­tais ant skar­džio bu­vo pa­sta­ty­ti ir įspė­ja­mie­ji ženk­lai lai­vams. Kal­nas Olan­dų ke­pu­rės pa­va­ di­ni­mą gavo tik­riau­siai dėl jo pa­na­šu­mo į olan­diš­ką ke­pu­rę

žiū­rint iš jū­ros pu­sės, ta­čiau toks pa­va­di­ni­mas il­gą lai­ką bu­vo nau­do­ja­mas tik jū­ri­nin­ kų, be­si­nau­do­ju­sių jū­ri­niais že­mė­la­piais. Vie­ti­niai gy­ven­ to­jai dar XIX–XX a. pir­mo­jo­je pu­sė­je vie­to­vę va­di­no Meln­ mui­že.

Įren­gė ap­žval­gos aikš­te­les Į pie­tus ir į šiau­rę nuo Olan­ dų ke­pu­rės tę­sia­si sta­tus se­ no­vi­nės Li­to­ri­nos jū­ros kran­ to šlai­tas, ban­gų su­for­muo­ tas prieš 5–7 tūkst. me­tų. Čia su­si­da­rė gi­lios šal­ti­niuo­tos grio­vos su trum­pais srau­niais upokš­niais. XIX a. pa­bai­go­ je, ap­žel­di­nant Gi­ru­lių pa­jū­ rį, šio­se vaiz­din­go­se vie­to­se bu­vo su­kur­tas klai­pė­die­čiams pa­si­vaikš­čio­ti skir­tas par­kas, įveis­ta ąžuo­lų, bu­kų, kle­vų, ki­tų de­ko­ra­ty­vi­nių me­džių. Šlai­to vir­šu­je įreng­tos ap­žval­ gos aikš­te­lės su pa­vė­si­nė­mis. Maž­daug prieš 7,5 tūkst. me­tų, kai čia ty­vu­lia­vo Li­to­ri­ nos jū­ra, van­dens ly­gis bu­vęs ge­ro­kai aukš­tes­nis. To­dėl sky­ rė­si ir kran­to li­ni­ja. Li­to­ri­na – tai vie­na Bal­ti­jos jū­ros vys­ty­ mo­si sta­di­jų. Li­to­ri­nos kran­ tas ir Olan­do ke­pu­rės kal­nas yra geo­lo­gi­jos pa­mink­lai. Gi­do ar ved­lio ne­rei­kia „Li­to­ri­nos ta­kas ei­na nuo Olan­do ke­pu­rės iki ka­ri­nių įtvir­ti­ni­mų. Žmo­nėms, ap­si­ sto­ju­siems Gi­ru­lių kem­pin­ge, la­bai pa­to­gu pės­čio­mis leis­tis

Er­lan­das Pap­laus­kis

Nuo Gi­ru­lių iki Olan­do ke­pu­rės ke­lio­nė pės­čio­mis se­no­vi­nės jū­ros skar­džiais truks apie va­lan­dą. į ke­lio­nę Li­to­ri­nos ta­ku. Tai vie­na gra­žiau­sių pa­si­vaikš­ čio­ji­mo vie­tų, nes tas ta­kas drie­kia­si se­no­vi­nės jū­ros kran­tu. Tais lai­kais van­dens ly­gis bu­vo ki­toks ir kran­tai

bu­vo ki­to­je vie­to­je“, – pa­sa­ ko­jo Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ ko eko­lo­gas Er­lan­das Pap­ laus­kis. Ke­liau­nin­kai ga­li leis­tis se­ nu, prieš šim­tą me­tų so­din­tu miš­ku. Jo so­di­ni­mą ka­dai­se fi­ nan­sa­vo pirk­lių gil­di­ja. Jie rū­ pi­no­si mies­to eko­lo­gi­ja, me­ džius so­di­no pra­kti­niais su­ me­ti­mais, kad miš­kas bū­tų kaip bar­je­ras nuo aud­rų, smė­ lio pus­ty­mų. Jį su­for­ma­vo su pro­me­ na­do­mis ir pa­si­vaikš­čio­ji­mo alė­jo­mis. „Ma­tyt, kad kaž­ka­da tai bu­vo po­pu­lia­ri pa­si­vaikš­ čio­ji­mo vie­ta, kai kraš­tas pri­klau­sė Vo­kie­ti­jai. Tas

57

58

unikalus maršrutas

18

metrų aukš­čio kriau­šiu į pa­jū­rį lei­d žia­si Olan­d ų ke­pu­rės kal­nas. miš­ko tvar­ky­mas bu­vo ga­na kul­tū­rin­gas, vis­kas at­lie­ka­ma pla­nin­gai. Su­for­muo­ta vaiz­ din­ga ap­lin­ka, tur­būt pa­si­ tu­rin­tys žmo­nės čia leis­da­ vo lai­ką“, – svars­tė E.Pap­ laus­kis.

XX a. pra­džio­je so­din­tas miš­kas gam­tą mėgs­tan­tiems tu­ris­tams, ypač su šei­mo­ mis, yra pui­ki pa­si­vaikš­čio­ji­ mo vie­ta. „Nuo Gi­ru­lių iki Olan­do ke­ pu­rės ke­lio­nė pės­čio­mis se­ no­vi­nės jū­ros skar­džiais truks apie va­lan­dą. Ga­li­ma ap­siei­ ti ir be gi­do ar ved­lio. Sten­dai, nu­ro­dan­tys kryp­tį Li­to­ri­nos ta­ko link, jau ma­ty­ti at­vyks­ tant ke­liu Klaipėda–Karklė“, – ti­ki­no E.Pap­laus­kis.

Šimt­me­čiais al­suo­jan­ti Kark­lė Dar vie­na Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko įžy­my­bė – et­no­kul­tū­ ri­niu draus­ti­niu pa­skelb­tas Kark­lės kai­mas.

Is­to­ri­ja: ties Olan­do ke­pu­rės ky­šu­liu ka­dai­se ty­vu­lia­vo se­no­vi­nė Li­to­ri­nos jū­ra.

Iki XX a. pir­mo­sios pu­sės kai­mas bu­vo va­din­tas Kar­kel­ beck, vie­ti­niai gy­ven­to­jai va­ di­no kai­mą Kar­kel­be­ke. Vie­ to­var­dis su­da­ry­tas iš dvie­ jų žo­džių: kar­kel – kark­lai ir be­ck – kur­šių kil­mės žo­džio, reiš­kian­čio ne­di­de­lį upe­liu­ ką. Tai­gi kar­kel­beck reikš­tų krū­mokš­niais apau­gu­sią vie­tą prie upe­lio. 1923–1938 m. kai­ mas bu­vo pa­va­din­tas Kark­li­ nin­kais. Kark­le kai­mas pra­dė­ tas va­din­ti tik po Ant­ro­jo pa­ sau­li­nio ka­ro. 1540 m. įvy­ku­sio pir­mo­jo šia­ me kraš­te gy­ven­to­jų su­ra­šy­mo duo­me­ni­mis, di­džiau­sias kai­ mas į šiau­rę nuo Klai­pė­dos bu­ vo Kar­kel­beck. Ja­me tuo me­tu

gy­ve­no apie 330 gy­ven­to­jų, ku­ rių dau­gu­mą su­da­rė kur­šiai. So­dy­bos dau­giau­sia bu­vo iš­si­dės­čiu­sios vien­kie­miais. Gy­ve­nu­sie­ji prie pat jū­ros dažniau­siai ver­tė­si žve­jy­ba. Nuo 1778 m. kai­me ėmė veik­ ti pra­di­nė mo­kyk­la. Kark­lė­je vei­kė dvi kar­če­mos. 1910 m. pa­sta­ty­ta mū­ri­ nė baž­ny­čia, ku­rią po Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro nu­grio­vė ten įsi­kū­rę ka­riš­kiai. Se­no­sios so­dy­bos taip pat bu­vo su­nai­kin­tos. Iš­li­ko tik pie­ti­nė kai­mo da­lis. Kark­lės kai­mas iš­lai­kė et­ nog­ra­fin ­ į sa­vi­tu­mą. Čia yra kul­tū­ros pa­vel­do ver­ty­bių, har­mo­nin­gai su­si­lie­jan­čių su

vie­ti­ne pa­jū­rio gam­ta. Ant jū­ros kran­to yra iš­li­ ku­sios se­no­sios ka­pi­nės, kur dau­gy­bė au­ten­tiš­kų ant­ka­pių.

Vi­lio­ja ka­ri­nis ob­jek­tas

Ant jū­ros kran­to stūk­so ka­ dai­se bu­vęs įslap­tin­tas ka­ri­ nis ob­jek­tas. Apie šiuos pa­sta­ tus duo­me­nų ran­da­ma ma­žai. Ži­no­ma, kad jie bu­vo pa­sta­ty­ ti Ant­ro­jo pa­sau­li­nio ka­ro pra­ džio­je. 1939 m. ko­vą Klai­pė­dos kraš­tą pri­jun­gus prie Vo­kie­ti­ jos ir na­ciams ruo­šian­tis žy­

Ke­liau­nin­kai ga­li leis­tis se­nu, prieš šim­tą me­tų so­din­tu miš­ku.

giuo­ti į Ry­tus, įreng­tas ka­ri­nis jū­rų uos­tas, pra­dė­tas įtvir­tin­ti Klai­pė­dos pa­jū­ris. Grei­čiau­siai kran­to ap­sau­gos for­tas, esan­ tis į šiau­rę nuo Olan­dų ke­pu­ rės, bu­vo pa­sta­ty­tas ir įreng­tas apie 1940 m. oku­pa­vus Lie­tu­ vą, priar­tė­jo prie šiau­ri­nės Vo­ kie­ti­jos pa­sie­nio ri­bos. Šiuo me­tu iš­li­ku­sį Pa­jū­rio re­gio­ni­nio par­ko di­rek­ci­jai pri­klau­san­tį ka­ri­nių įtvir­ti­ni­ mų komp­lek­są su­da­ro trys pa­ sta­tai (įren­gi­niai). Di­džiau­sio pa­sta­to plo­tas yra 500 kv. m. Ten įreng­ta eks­po­zi­ci­ja, vyks­ta eks­kur­si­jos, įvai­rūs ren­gi­niai. Tai dar vie­nas ob­jek­tas pa­ jū­ry­je, ku­ris nuo­lat trau­kia lan­ky­to­jų dė­me­sį.

TRYS GYVENIMO DOVANOS Sakoma, kad yra trys Gamtos dovanos žmogui – sveikata, energija ir grožis. Jas gavęs gali nuversti kalnus. Be jų jautiesi išsekęs, rūškanas. Darbas – atgrasus. Į veidrodį nesinori net žiūrėti. Litrais pliaupi deguto juodumo kavą ir energinius gėrimus, bet... Kas tai – „tinginio liga“? Medicina pripažino egzistuojant naują ligą – lėtinio nuovargio sindromą (LNS). Jis kamuoja apie 50 proc. dirbančių žmonių! Ir ne tų, kurie plūktųsi iki devinto prakaito. LNS klesti tarp tų, kurie kasdien ne daugiau kaip 7–8 val. dirba nesunkų fizinį ar psichinį darbą, laikosi normalaus režimo. Pažįstamos bėdos? Jei taip, laikas įveikti LNS! Nes savijauta – Jūsų sėkmės, karjeros ir normalaus gyvenimo garantas.

Trys viename“

Natūralus vaistas nuo LNS yra! Tai ne laikinai stimuliuojantys, o vėliau jau nebeveiksmingi „dopingai“. Tai oro, kuriuo kvėpuojame, natūralus elementas – triatomis deguonis ozonas (O3), dar vadinamas jaunystės eliksyru. Ozonas suteikia 3 rezultatus – sveikatą (gydo lėtines ligas, apsaugo profilaktiškai, naikina virusus), energiją bei darbingumą, geresnę išvaizdą

LNS simptomai:

■ atminties (ypač trumpalaikės, „kasdienės“) nusilpimas; sunku sutelkti dėmesį; kūrybingumo stoka; ■ galvos skausmai (vadinamasis erškėčių vainikas); ■ gerklės peršėjimas, gleivės, apnašos ant liežuvio; ■ padidėję kaklo, pažasčių limfmazgiai; ■ sunkumo jausmas galūnėse, „sukimas“, mėšlungis; ■ miegas negilus, nesuteikia poilsio; išsekimo pojūtis; ■ irzlumas, apatija; veiklai reikia save priversti.

LNS priežastys:

■ virusinė lėtinė liga. Dažniausiai tai – herpes, t. y. pūslelinė. Antroje vietoje – hepatitas, citomegalo virusai; ■ netinkama gyvensena – miego ir normalios mitybos stoka, kenksmingi įpročiai, priklausomybės, organizmo energinių išteklių eikvojimas (įtemptas darbas, egzaminai, varžybos, įtampa, nepalanki aplinka); ■ lėtinė liga (širdies ir kraujagyslių, neurologinė, endokrininės sistemos, kraujotakos, lytinės sistemos ir kt.). (organizmą atjauninantis efektas). Liono eksperimentinės medicinos centras 2008 m. subūrė grupę tiriamųjų savanorių, kurie skundėsi LNS. Grupę sudarė 5 intensyviai besimokantys studentai ir 5 vyresni dirbantys žmonės. Būsenai pagerinti jie ilgą laiką buvo naudoję „legalius dopingus“ – dideles kavos ir stiprios arbatos dozes, energinius gėrimus, tonikus. Deja, tai padėdavo trumpam. Tyrimo dalyviai skundėsi prasta savijauta, menku darbingumu, apatija. 10 dienų jiems taikytas gydymo ozonu kursas. Ozonoterapija tiriamiesiems suteikė trejopą naudą – išgydė esamas virusines ligas (herpes sirgo 4 dalyviai, kraujagyslių liga – 2), sustiprino sveikatą, pagerino išvaizdą ir „pakrovė“ organizmo energinius išteklius taip, kad LNS tapo tik kažkada sapnuotu nakties košmaru. Ozonas suteikia galimybę vėl džiaugtis Gamtos dovanomis – sveikata, energija, grožiu. Ozono procedūros Jums padės išlaikyti gyvenimo tempą, iššūkius ir gerą savijautą užtikrins ilgam. Agnė TARVYDAITĖ

Po ozonoterapijos procedūrų nustatyta, kad: ■ ■ ■ ■ ■ ■

100 proc. dalyvių pagerėjo sveikatos, miego, energiniai rodikliai; psichinės ir fizinės veiklos rezultatai pagerėjo 60 proc.; organizmo sistemų nuovargio rodikliai (po darbo dienos) sumažėjo 54 proc.; tiriamieji lengviau ir ramiau atlaikydavo įtampą; dingo apatija, sustiprėjo imunitetas; akivaizdžiai pagerėjo odos, veido išvaizda.

Iki gegužės 19 d. ozonoterapijos kursui taikoma

250 Lt nuolaida Registruokitės dabar!

Savanorių pr. 11A, Vilnius, tel. (5) 212 5566 arba (8 676) 07 774; Vytauto pr. 23, Kaunas, tel. (37) 333 557 arba (8 606) 91 120; Minijos g. 2, Klaipėda, tel. (46) 315 111 arba (8 606) 91 183.

60

laisvalaikis

Populiaru: „Nesė Pramogų bankas“ – pamėgta klaipėdiečių ir miesto svečių pasilinksminimo vieta.

„Ne­sė Pra­mo­gų ban­kas“ ne­mie­ga nie­ka­da Jus­tė La­bu­ty­tė

G

ar­siau­si mu­zi­kos at­li­kė­jai, links­my­ bės, azar­tas, bend­ra­vi­mas, pui­kus mais­tas vi­są pa­rą, kom­for­tiš­kas ap­ gy­ven­di­ni­mas. Vi­sa tai, ko ga­li ti­kė­tis ko­ ky­biš­ko ir tu­ri­nin­go lais­va­lai­kio pa­gei­dau­ jan­tys pra­mo­gau­to­jai, ga­li­ma ras­ti po vie­ nu sto­gu.

Išs­kir­ti­niai uos­ta­mies­ty­je Pa­č io­j e Klai­p ė­d os šir­d y­j e, Teat­r o aikš­t ė­j e, įsi­k ū­r ęs „Ne­s ė Pra­m o­g ų ban­ kas“ to­k į įvai­r ia­l y­p į pa­s lau­g ų spekt­ rą lan­k y­t o­j ams siū­l o jau de­v y­n e­r ius me­t us. „Čia gy­ve­ni­mas ver­da tiek nak­tį, tiek die­ną, ir vis­kas čia pa­sie­kia­ma ran­ka – pra­de­dant pra­mo­go­mis ir bai­giant vir­ tu­ve. Ga­li­ma drą­siai pa­sa­ky­ti, kad šia pra­sme Klai­pė­do­je esa­me vie­nin­te­liai ir iš­skir­ti­niai, nors mies­te vei­kia gau­ sy­bė įvai­riau­sių klu­bų“, – tei­gė „Ne­sės Group“ vyk­do­mo­ji di­rek­to­rė In­ga Čes­ na­kie­nė. Aist­rin­gų nak­ti­nė­to­jų „Ne­sė­s Pra­mo­ gų ban­ke“ sa­vait­ga­lį lau­kia ypa­tin­ga pro­ gra­ma: penk­ta­die­nio va­ka­rais čia ren­gia­ mi klu­bi­niai di­džė­jų pa­si­ro­dy­mai, šeš­ta­ die­niai skir­ti gar­siems mu­zi­kos at­li­kė­ jams. Pa­sak I.Čes­na­kie­nės, daž­nas klai­pė­die­ tis jau ži­no, kad šio­mis die­no­mis klu­bas vi­sa­da sau­sa­kim­šas, tad sta­liu­kus re­zer­ vuo­ti pa­si­sku­bi­na iš anks­to.

Ne­ver­čia rink­tis grei­to­jo mais­to „Mū­sų pub­li­ka itin pa­mė­go ki­nų res­to­ra­ną, ku­ris ta­po sa­vo­tiš­ko ri­tua­lo da­li­mi – tar­si įžan­ga į lau­kian­čias links­my­bes. Žmo­nės į jį už­su­ka pa­si­stip­rin­ti ir iš­ger­ti po kok­tei­ lį prieš ei­da­mi į klu­bą, o pa­si­bai­gus pro­gra­ mai iš „Ne­sės Re­lax“ su­gu­ža at­gal anks­ty­ vų­jų pus­ry­čių“, – pa­sa­ko­jo pa­šne­ko­vė. Va­do­vės tei­gi­mu, lan­ky­to­jai įver­ti­no, kad tai la­bai pa­to­gu, nes praal­kus ne­rei­ kia va­žiuo­ti į ko­kią nors de­ga­li­nę ir už­ kan­džiau­ti grei­tuo­ju mais­tu. „Ne­sė Pra­mo­gų ban­kas“ yra vie­nin­te­ lė pra­mo­gų vie­ta mies­te, tei­kian­ti mai­ti­ ni­mo pa­slau­gas iš­ti­są pa­rą. Čia sa­vait­ga­ liais be per­sto­jo vei­kia jau mi­nė­tas nak­ti­ nė­to­jų pa­mėg­tas ki­nų res­to­ra­nas, o iš­ti­są sa­vai­tę – ka­zi­no ba­ras „Per­las“. Jau­čia­si kaip na­muo­se Kaip pa­brė­žė I.Čes­na­kie­nė, „Ne­sė Pra­ mo­gų ban­kas“ vi­lio­ja ne tik nak­ti­nių pra­ mo­gų ger­bė­jus. „Nak­ti­nis klu­bas „Ne­sė Re­lax“ die­ ną trans­for­muo­ja­si į jau­kią ka­vi­nę su lau­ko te­ra­sa va­sa­ro­mis, ku­ri ta­po ne tik klai­pė­die­čių, bet ir tu­ris­tų trau­kos cent­ru. Čia bei ki­nų res­to­ra­ne lan­ky­to­ jai mėgs­ta pie­tau­ti ar pra­leis­ti ra­mias po­pie­čio mi­nu­tes, – ti­ki­no pa­šne­ko­vė. – Apsk­ri­tai kom­pak­tiš­kos mū­sų pra­mo­gų cent­ro erd­vės lan­ky­to­jus nu­tei­kia jau­ kiai, šil­tai – toks ir yra mū­sų no­ras, kad kiek­vie­nas čia jaus­tų­si kaip na­muo­se.“ Uos­ta­mies­ty­je vei­kian­tis pra­mo­gų

komp­lek­sas ne­tu­ri sve­čių na­mų, ta­čiau ap­gy­ven­di­ni­mo pa­slau­gų pa­gei­dau­jan­ tiems lan­ky­to­jams iš­skir­ti­nė­mis kai­no­ mis ga­li re­zer­vuo­ti apar­ta­men­tus ar nu­ me­rius par­tne­rių vieš­bu­čiuo­se. Dėl nak­ vy­nės rei­kė­tų su­si­tar­ti iš anks­to te­le­fo­nu +370 700 55 555.

Už­ka­ria­vo ne tik Klai­pė­dą „Pa­gal in­di­vi­dua­lius mū­sų lan­ky­to­jų pa­ gei­da­vi­mus ga­li­me pa­si­rū­pin­ti tu­ri­nin­gu lais­va­lai­kiu ne tik „Ne­sės Pra­mo­gų ban­ ke“, bet ir mies­te – suor­ga­ni­zuo­ti svei­ ka­ti­ni­mo ir gro­žio pro­ce­dū­ras SPA cent­ ruo­se, eks­kur­si­jas, ap­si­pir­ki­mus bei pa­ siū­ly­ti ki­to­kią pra­mo­gi­nę ar kul­tū­ri­nę pro­gra­mą“, – var­di­jo I.Čes­na­kie­nė. Man­sar­di­nia­me pa­sta­to aukš­te esan­ čio­je Se­no­jo­je sa­lė­je ren­gia­mi įvai­rūs ka­ me­ri­niai kon­cer­tai, pra­mo­gi­niai ren­gi­ niai. Šią erd­vę po­pu­lia­ru iš­si­nuo­mo­ti as­ me­ni­niams ren­gi­niams, se­mi­na­rams, kon­fe­ren­ci­joms. „Ne­sės Pra­mo­gų ban­ko“ sėk­mė Klai­ pė­do­je jo sa­vi­nin­kus įkvė­pė plės­ti veik­ lą. Tad nuo 2006-ųjų dar vie­nas pra­mo­gų cent­ras at­vė­rė du­ris ir Vil­niu­je. Įs­pū­din­ga­me komp­lek­se lan­ky­to­jai taip pat ga­li pra­mo­gau­ti ka­zi­no, čia vei­ kia sve­čių na­mai, nak­ti­nis klu­bas, di­džiu­ lė kon­cer­tų sa­lė, ba­ras ir res­to­ra­nas. Sos­ti­nės cent­re įsi­kū­ru­sia­me pra­mo­gų cent­re vyks­ta ne tik gar­siau­sių Lie­tu­vos, bet ir už­sie­nio at­li­kė­jų pa­si­ro­dy­mai, fil­ muo­ja­mi te­le­vi­zi­jos šou.

Va s a ra pra s ide da čia !

Lauko baldai, skėčiai, pavėsinės, supynės, griliai, aparatai nuo uodų | Taikos pr. 32A, Klaipėda | www.vadasiga.lt

62

patarimai

Sau­gios sau­lės vo­nios – su tin­ka­mo­mis prie­mo­nė­mis

Poil­siau­ti rei­kia at­sa­kin­gai ir tada ato­sto­gos bus pui­kios. Va­sa­rą poil­ siau­to­jo krep­še­ly­je tu­rė­tų bū­ti kre­mo nuo sau­lės, vei­dą reikėtų puoš­ti tam­ sin­tais aki­niais, o gal­vą deng­ti ke­pu­ re ar skry­bė­lai­te. Tuo­met bus ga­li­ma mė­gau­tis sau­lės vo­nio­mis ir pa­vyks iš­veng­ti liūd­nų pa­da­ri­nių.

Vir­gi­ni­ja Spu­ry­tė Rei­kia žiū­rė­ti į laik­ro­dį

„Poil­siau­ti rei­kia at­sa­kin­gai, vis­ką įver­tin­ti ir tin­ka­mai pa­si­reng­ti“, – įsi­ti­ki­nu­si gy­dy­ to­ja der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė Al­do­na Ka­ju­ty­tė. Tam, kad ato­sto­gų ne­su­ga­din­tų nors ir lai­ki­ni svei­ka­tos su­tri­ki­mai, pa­šne­ko­vė pa­ta­rė įver­tin­ti sau­lės ir ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių ke­lia­mą pa­vo­jų bei tin­ka­mai nuo jo ap­si­sau­go­ti. Pak­laus­ta, ką de­rė­tų dė­ti į ran­ki­nę va­ sa­rą ei­nant į pa­plū­di­mį ar vyks­tant iš­ky­ lau­ti prie eže­rų, upių, gy­dy­to­ja re­ko­men­ da­vo pir­miau­sia pa­žiū­rė­ti į laik­ro­dį. „Sau­giau­sias lai­kas de­gin­tis yra iki 11 val. ir po 15 val. Vi­dur­die­nį sau­lės spin­ du­liai bū­na pa­tys ak­ty­viau­si ir ypač prie van­dens tel­ki­nių la­bai stip­riai vei­kia

odą. Žmo­nės daž­nai da­ro klai­dą, kai per pa­čią kait­rą nuo karš­čio gel­bė­ja­si bris­ da­mi į van­de­nį. Taip dvi­gu­bai nu­de­ga. Jei vaikš­ti­nė­ja­me, brai­do­me van­de­ny­ je, esa­me įsi­bri­dę iki pu­sės, tai mus vei­ kia ir tie­sio­gi­niai sau­lės spin­du­liai, ir tie, ku­rie at­si­spin­di nuo van­dens. To­dėl ta kū­no da­lis, ku­ri yra virš van­dens, gau­na dvi­gu­bą do­zę sau­lės spin­du­lių“, – aiš­ki­ no A.Ka­ju­ty­tė.

Ne­ga­li­ma kve­pin­tis

Ji pri­pa­ži­no, kad nors ir yra įvai­rių nuo­ mo­nių dėl kre­mo nuo sau­lės efek­ty­vu­mo,

Ta kū­no da­lis, ku­ri yra virš van­d ens, gau­na dvi­gu­bą do­zę sau­lės spin­d u­lių.

jis yra neiš­ven­gia­ma ir pri­va­lo­ma ato­sto­ gų prie­mo­nė. A.Ka­ju­ty­tė pa­ta­rė juo tep­tis po kiek­ vie­nų mau­dy­nių. „Nors in­for­ma­ci­nia­me la­pe­ly­je ir pa­ra­šy­ta, kad kre­mas yra at­ spa­rus van­de­niui, ta­čiau be­si­mau­dant jis vis tiek nu­si­plau­na. To­dėl kre­mu nuo sau­lės rei­kia pa­si­tep­ti kas­kart, kai iš­li­ pa­te iš jū­ros, eže­ro ar ki­to van­dens tel­ki­ nio“, – tvir­ti­no gy­dy­to­ja. Ji pri­myg­ti­nai pa­ta­rė ei­nant mė­gau­tis sau­lės vo­nio­mis ne­si­tep­ti jo­kiais kos­me­ ti­niais kre­mais, ne­si­da­ry­ti ma­kia­žo, ne­ si­kve­pin­ti. „Aiš­ku, mo­te­rys ir pa­plū­di­my­je no­ri bū­ti gra­žios, ta­čiau kos­me­ti­niai kre­mai, kve­pa­lai rea­guo­ja su sau­lės spin­du­liais ir at­si­ran­da pig­men­ti­nių dė­mių, ku­rios iš­ lie­ka il­gam ir jų neį­ma­no­ma pa­ša­lin­ti.

64

patarimai

Ru­de­nį mes ma­to­me to­kius mo­te­rų no­ro bū­ti gra­žio­ms re­zul­ta­tus“, – įspė­jo A.Ka­ ju­ty­tė. Ji at­krei­pė dė­me­sį, kad ypač at­sar­gūs sau­lė­je tu­rė­tų bū­ti tie žmo­nės, ku­rie var­ to­ja an­ti­bio­ti­kus, skaus­mo mal­ši­na­muo­ sius ar kai ku­riuos mig­do­muo­sius vais­ tus. „Jie tu­ri sa­vy­bę įjaut­rin­ti odą sau­lės spin­du­liams, to­dėl ga­li pa­kak­ti net trum­ po pa­si­vaikš­čio­ji­mo lau­ke sau­lė­tą die­ ną ir žmo­gus stip­riai nu­degs. Bū­na ir dar blo­giau – pra­si­de­da der­ma­ti­tas, ki­taip ta­ riant, odos už­de­gi­mas, odą iš­be­ria, niež­ ti, de­gi­na. Žmo­gus jau­čia dis­kom­for­tą. To­dėl tie, ku­rie var­to­ja me­di­ka­men­tus, tu­rė­tų la­bai ati­džiai per­skai­ty­ti jų in­for­

Re­ko­men­da­ci­jos • Pa­vo­jin­giau­sias me­tų lai­kas le­pin­tis sau­lės spin­ du­liais yra nuo anks­ty­vo pa­va­sa­rio iki pat rugp­jū­ čio vi­du­rio. Tuo me­tu sau­lės spin­du­liai yra pa­tys in­ ten­sy­viau­si. • Ne­karš­tą va­sa­ros die­ną re­ko­men­duo­ja­ma bū­ti sau­ lė­je, kai ji nė­ra ak­ty­vi. Ge­riau­sias lai­kas yra iki 10–11 val. ir po 14 val. • Karš­tą va­sa­ros die­ną spe­cia­lis­tai pa­ta­ria ne­si­le­pin­ti sau­lės spin­du­liais nuo 10 iki 14 val., ge­riau­sia tą lai­ ką pra­leis­ti pa­vė­sy­je. • Pir­mo­mis die­no­mis kait­rio­je sau­lė­je ne­rei­kė­tų bū­ti il­giau kaip15–30 min. • Svar­bu, ko­kio odos ti­po žmo­gus ir kiek lai­ko jis pra­lei­džia sau­lė­je. • Tai, kas įpras­ta tam­siao­džiui dy­ku­mų gy­ven­to­jui, ku­ris nuo gi­mi­mo gy­ve­na 40 ir dau­giau laips­nių tem­ pe­ra­tū­ros ap­lin­ko­je, ga­li bū­ti pra­žū­tin­ga švie­siao­ džiam rus­vap­lau­kiui šiau­rie­čiui.

Al­do­na Ka­ju­ty­tė

Aiš­ku, mo­te­rys ir pa­plū­di­my­je no­ri bū­ti gra­žios, ta­čiau kos­me­ti­ niai kre­mai, kve­pa­lai rea­guo­ja su sau­lės spin­d u­liais ir at­si­ran­da pig­men­ti­nių dė­mių. ma­ci­nį la­pe­lį, ar nė­ra ša­lu­ti­nio po­vei­kio – pa­di­dė­ju­sio jaut­ru­mo sau­lės spin­du­ liams“, – tei­gė der­ma­to­ve­ne­ro­lo­gė.

Ke­pu­rai­tes tes­tuo­ja

Dar vie­nas pri­va­lo­mas ato­sto­gų va­sa­rą at­ ri­bu­tas – aki­niai nuo sau­lės. Jie tu­ri bū­ ti ko­ky­biš­ki ir teik­ti nau­dą, o ne pri­šauk­ ti bė­dą. „Aki­niai nuo sau­lės yra bū­ti­ni, ta­čiau rei­kia ži­no­ti, ko­kius per­ka­me. Aki­niai ga­ li bū­ti pa­tys gra­žiau­si ir ma­din­giau­si, ta­ čiau rei­kia ži­no­ti, koks stik­las įdė­tas. Jei yra pa­pras­tas tam­sin­tas stik­las ar plas­ti­ kas, tai akių vyz­džiai po jais iš­si­ple­čia dar la­biau, o per juos į akis pa­ten­ka dar dau­ giau ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių“, – pa­brė­ žė A.Ka­ju­ty­tė. Ji pa­ta­rė per­kant aki­nius įsi­ti­kin­ti, ar jų stik­las ne­pra­lei­džia ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių. „Aki­nių nuo sau­lės iš tur­gaus pirk­ti tik­rai ne­pa­tar­čiau, nes tuo­met ge­ riau jau bū­ti vi­sai be aki­nių nei su ne­ko­ ky­biš­kais“, – tie­są rė­žė gy­dy­to­ja. Va­sa­ra neį­si­vaiz­duo­ja­ma ir be gal­vos ap­ dan­ga­lų, ku­rie ap­sau­go ne tik nuo sau­lės smū­gio, bet ir ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių. „Der­ma­to­lo­gai ir or­ga­ni­za­ci­jos, ko­vo­ jan­čios su vė­ži­nė­mis li­go­mis, pir­miau­ sia įspė­ja dėl per il­go bu­vi­mo sau­lė­je ir re­ko­men­duo­ja ap­sau­go­ti kū­ną dė­vint

Sodo centras „Frezija“ Jaunystės g. 1, Klaipėda El. p. info@frezija.lt Mob. + 370 687 12719

Gėlių studija „Frezija“ PC „Akropolis“, Taikos pr. 61, Klaipėda

dra­bu­žius, sau­gan­čius nuo ult­ra­vio­le­ti­ nių spin­du­lių. Tai ypač svar­bu vai­kams, nes jų oda la­bai plo­na. Tik apie 15 me­tus iš­si­vys­to ap­sau­gi­nė or­ga­niz­mo funkci­ ja nuo ult­ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių“, – tei­ gė ke­pu­rai­tė­mis, ku­rios sau­go nuo ult­ ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių, pre­kiau­jan­čios bend­ro­vės „Lip­pa Co“ di­rek­to­rė Li­na Gren­die­nė. „Stern­ta­ler“ ke­pu­rai­tės nuo ki­tų ski­ ria­si tuo, kad jų au­di­nys ne­pra­lei­džia ult­ ra­vio­le­ti­nių spin­du­lių. Me­džia­gos tes­ tuo­ja­mos pa­gal Australijos/Naujosios Ze­lan­di­jos standartą – AS/NZS 4399: 1996 įvertinimas ir kla­si­fi­ka­ci­ja. „Stern­ta­ler“ ke­pu­rai­tės, skry­bė­lės skir­ tos ir nau­ja­gi­miams, ir paaug­liams. Jos tin­ka ir suau­gu­sie­siems, nes jų gal­vos mat­me­nys yra pa­na­šūs į paaug­lių. „Me­di­kai pa­ta­ria va­sa­rą nei­ti į lau­ką be gal­vos ap­dan­ga­lo, re­ko­men­duo­ja sau­go­ tis ne tik sau­lės smū­gio, bet ir ult­ra­vio­le­ ti­nių spin­du­lių po­vei­kio. „Stern­ta­ler“ ke­ pu­rai­tės pui­kiai ap­sau­go nuo nei­gia­mo po­vei­kio“, – tvir­ti­no L.Gren­die­nė.

Per die­ną – du lit­rai van­dens

Dar vie­nas pa­ta­ri­mas sau­gioms va­sa­ros ato­sto­goms – su sa­vi­mi vi­sa­da tu­rė­ti van­ dens. „Ge­riau­sia, kad van­duo bū­tų mi­ne­ ra­li­nis, su drus­ka. Karš­tą die­ną il­gai bū­ nant lau­ke žmo­gus pra­kai­tuo­ja, in­ten­sy­ viau kvė­puo­ja, to­dėl ne­ten­ka daug skys­ čių. Jei jų ne­pa­pil­dys, to­kiu at­ve­ju ga­li iš­tik­ti de­hid­ra­ta­ci­ja ir poil­siau­to­jas ga­ li apalp­ti, tu­rė­ti ki­to­kių svei­ka­tos pro­ ble­mų. To­dėl rei­kia ger­ti daug van­dens, maž­daug apie du lit­rus per die­ną“, – pa­ta­ rė A.Ka­ju­ty­tė. Ji vi­siems lin­kė­jo sau­gaus mė­ga­vi­mo­ si sau­lės vo­nio­mis ir re­ko­men­da­vo ne­ per­sis­teng­ti kai­ti­nan­tis. „Kiek­vie­nas tu­ri įver­tin­ti sa­vo odos ti­pą. Ru­da­kė bru­ne­tė tik­rai įdegs grei­čiau nei mė­ly­na­kė blon­ di­nė. Švie­saus gy­mio žmo­nėms de­rė­tų la­biau pa­si­sau­go­ti, o ne be­pro­tiš­kai il­gai de­gin­tis ir taip tik sen­din­ti sa­vo odą“, – api­bend­ri­no gy­dy­to­ja.

www.frezija.lt

verta žinoti

Į kelionę – ir automobiliu, ir autobusu, ir trau kiniu

Kelionė: nemažai žmonių į atostogauti į kurortus vyksta savo transportu.

Automobilis, autobusas, traukinys – Rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­vė­ji­mą keliauti atostogauti po Lietuvą patoKlai­pė­da gu visomis transporto priemonėmis. • Mies­te rink­lia­va už au­to­mo­ Svarbu nepamiršti, kad beveik visuo- bi­lių sto­vė­ji­mą ren­ka­ma dar­bo die­no­mis nuo 8 iki 18 val. se kurortuose už automobilių stovė- • Pa­jū­ry­je rink­lia­va ren­ka­ma nuo ge­gu­žės 1 iki rug­sė­jo 30 d. nuo 10 iki 20 val. jimą teks mokėti. • Se­na­mies­tis – 20 min. 1 li­tas. • Mies­to cent­ras – 30 min. 1 li­tas. • Pa­jū­ris – 1 val. 30 min. 1 li­tas.

Pa­lan­ga

• Rink­lia­va ren­ka­ma nuo bir­že­ lio 1 iki rugp­jū­čio 31 d. vi­są pa­rą. • Pap­lū­di­mių priei­gos (te­ri­to­ri­ja nuo Vy­ tau­to gat­vės jū­ros link) – va­lan­da 3 li­tai.

• Mies­te (te­ri­to­ri­ja nuo Vy­tau­to gat­vės į ry­tus) – va­lan­da 2 li­tai.

Ne­rin­ga

• Rink­lia­va už au­to­mo­bi­lių sto­ vė­ji­mą Ne­rin­go­je ren­ka­ma nuo ge­gu­žės 1 iki rug­sė­jo 30 d. nuo 7 iki 21 val. • Ni­dos ir Juodk­ran­tės gy­ven­vie­tė­se – va­ lan­da 3 li­tai. • Aikš­te­lė­je prie Ne­rin­gos sa­vi­val­dy­bės – va­lan­da 5 li­tai. • Aikš­te­lė Ni­do­je prie jū­ros ties Šiau­ri­niu plia­žu – va­lan­da 1 li­tas. • Vie­ti­nė rink­lia­va už įva­žia­vi­mą į Ne­rin­gą – iki ge­gu­žės 31 d. 10 li­tų. • Vie­ti­nė rink­lia­va už įva­žia­vi­mą į Ne­rin­gą nuo bir­že­lio 1 iki rugp­jū­čio 31 d. – 20 li­tų.

65

66

verta žinoti jan­čių per Pa­ lan­gą. Ne se­zo­ no me­tu to­kių rei­sų bū­na 12, se­zo­no – 24. • Bi­lie­to kai­na – apie 5 li­tai.

Vytauto g. 94, LT-00132 Palanga Tel. +370 460 48811 info@palangatic.lt www.palangatic.lt

Smil­ty­nė–­Ne­rin­ga

Darbo laikas: I-V – 9-19 val. VI-VII – 10-16 val.

Tra­kai

• Tra­kų, Vy­tau­to gat­vė­se – 30 min. 1 li­tas. • Ka­rai­mų gat­vė­je – 30 min. 1,5 li­to.

Bi­lie­tų kai­nos Au­to­bu­sai (eksp­re­sai)

• Vilnius– Klaipėda – nuo 60 iki 68 li­tų. • Vilnius–Palanga – nuo 55 iki 72 li­tų. • Kaunas–Klaipėda – apie 52 li­tus. • Kaunas–Palanga – nuo 38 iki 58 li­tų. • Šiauliai–Klaipėda – nuo 37 iki 43,5 li­to.

Trau­ki­niai

• Vilnius– Klaipėda – 51,2 li­to. • Šiauliai–Klaipėda – 28,4 ar­ba 22,9 li­to. • Klaipėda–Kretinga – 5 ar­ ba 6 li­tai. • Vilnius–Trakai – 6,2 li­to.

Klai­pė­dos vie­šo­jo trans­por­to Mies­to au­to­bu­sų:

• Kios­ke – po­ pie­ri­nis 2 li­tai /elektroninis 1,8 li­to. • Au­to­bu­se – 2,4 li­to. • Vie­nos pa­ros – 10 li­tų.

Marš­ru­ti­nių tak­si:

• Nuo 6 iki 23 val. – 2,4 li­to. • Nuo 23 val. – 3,6 li­to.

Su­si­sie­ki­mas Klai­pė­da–­Pa­lan­ga

• Nuo bir­že­lio or­ga­ni­zuo­ja­ mi 8 prie­mies­ ti­nių au­to­bu­ sų rei­sai į Pa­lan­gą ir 8 į Šven­ tą­ją per Pa­lan­gą. • Bi­lie­to kai­na – apie 5 li­tai. • Or­ga­ni­zuo­ja­mi 32 marš­ru­ ti­nių tak­si rei­sai. Nuo bir­že­lio jie va­žiuo­ja nuo 7 iki 22 val. • Bi­lie­to kai­na – 5,2 li­to. • Va­sa­rą pa­dau­gė­ja ir tarp­ mies­ti­nių au­to­bu­sų, va­žiuo­

• Au­to­bu­sai va­sa­ros se­zo­ nu va­žiuo­ja kas va­lan­dą. • Pas­ku­ti­nis iš­vyks­ta apie 21 val. • Vyks­tant to­ kiems ren­gi­ niams kaip va­ sa­ros se­zo­no ati­da­ry­mas or­ga­ni­zuo­ja­mi pa­ pil­do­mi vė­les­ni rei­sai. • Au­to­bu­so Smiltynė–Nida, Nida–Smiltynė bi­lie­to kai­na – 11 li­tų. • Va­sa­rą Ne­ rin­go­je kur­ suo­ja ir marš­ ru­ti­niai tak­si. Jie va­žiuo­ja be gra­fi­ko, at­si­žvel­giant į ke­lei­vių skai­čių.

Kel­tų bi­lie­tų kai­nos

• Dvi­ra­tis – 2,9 li­to. • Mo­to­cik­las, mo­to­ro­le­ris, mo­ to­ri­nis ve­ži­mė­lis – 18 li­tų. • Leng­va­sis au­to­mo­bi­lis – 40 li­tų. • Au­to­bu­sas – nuo 65 iki 160 li­tų. • Au­to­mo­bi­lis-gy­ve­na­ma­sis na­mas – 110 li­tų. • Šuo – 5 li­tai. • Žmo­gui – 2,9 li­to.

Tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­rai • Pa­lan­gos tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras Kre­tin­gos g. 1, Pa­lan­ga Tel. 8 460 48 811 www.pa­lan­ga­tic.lt • Ni­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras „Agi­la“ Tai­kos g. 4, Ni­da Tel. 8 469 52 345 www.vi­sit­ne­rin­ga.lt • Klai­pė­dos kul­tū­ros ir tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras Tur­gaus g. 7, Klai­pė­da Tel.: 8 46 41 2186 www.klai­pe­dain­fo.lt • Birš­to­no tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras B.Sruo­gos g. 4, Birš­to­nas Tel. 8 319 65 740 www.vi­sit­birs­to­nas.lt • Drus­ki­nin­kų tu­riz­mo ir vers­lo in­for­ma­ci­jos cent­ras Gar­di­no g. 3, Drus­ki­nin­kai Tel. 8 313 60800 M.K.Čiur­lio­nio g. 65, Drus­ki­nin­kai Tel. 8 313 51 777 www.in­fo.drus­ki­nin­kai.lt • Tra­kų tu­riz­mo in­for­ma­ci­jos cent­ras Vy­tau­to g. 69, tra­kai Tel. 8 528 51934 / mob. 8 672 09476 www.tra­kai-vi­sit.lt

Kel­tų tvar­ka­raš­tis

• Pas­ku­ti­nį pa­va­sa­rio mė­ne­sį Se­no­jo­je per­kė­lo­je kel­tai plau­kia kas va­lan­dą, o die­ną, ka­i ke­lia­si dau­giau­sia žmo­nių, kas pus­va­lan­dį. Va­sa­ros mė­ne­ siais – kas 15–20 min.

• Ge­gu­žę Se­no­jo­je per­kė­lo­je kel­tai plau­kia iki 21 val., va­sa­ ros mė­ne­siais iki 23 val.

• Nau­jojo­je per­kė­lo­je kel­tai ge­gu­žę plau­kia vi­du­ti­niš­kai kas 20 min. Esant di­de­liems au­to­mo­bi­lių ir ke­lei­vių srau­tams, kel­tai dir­ba be gra­fi­ko.

• Se­no­jo­je per­kė­lo­je yra ke­lia­ mi ke­lei­viai, Nau­jo­jo­je – au­to­ mo­bi­liai.

VISKAS APIE VIEŠĄJĮ KLAIPĖDOS TRANSPORTĄ Schema, maršrutai ir grafikai: www.klaipedatransport.lt

Autobusų važiavimas realiu laiku: http://m.stops.lt/klaipeda/#map

Nemokama telefono linija pasiteirauti: 8 800 12344

   

Specializuotos dviračių ir slidžių parduotuvės Didelis dviračių detalių ir priedų pasirinkimas Profesionalios darbuotojų konsultacijos Profesionalus dviračių ir slidžių remontas

VILNIUJE

Konstitucijos pr. 12 Mob. 8 616 04336

VILNIUJE

Žirmūnų g. 70 Mob. 8 612 26411

KLAIPĖDOJE

ŠIAULIUOsE

Taikos pr. 56 Mob. 8 620 66001

Tilžės g. 74 Mob. 8 618 85228

PANEVĖŽYJE

ALYTUJE

Klaipėdos g. 99 Mob. 8 616 24773

Naujoji g. 54 Mob. 8 618 14476

www.dviratisplius.lt Pasaulyje pripažinti dviračių gamintojai:

Dviračių detalės, aksesuarai:

Žiemos sporto inventorius ir apranga:


2012 05 11 Vasaros gidas