4
pirmadienis, vasario 27, 2012
miestas
Vadovus gelbstibankrotai
Komentaras
„Atsiskaitymai įmonėms 1 jau seniai stringa, skolos krovėsi, krovėsi ir galiausiai viskas
baigėsi iškeltomis bankroto by lomis. Yra daug tokių bendrovių, kurioms nereikėtų bankroto, jei atsiskaitytų skolininkai, jos tik rai galėtų gyventi. Tačiau mokes čius renkančios valstybinės insti tucijos nelaukia. Manau, didžiąją dalį šių bankrotų inicijavo būtent „Sodra“, su kuria apyvartinių lėšų neturinčios įmonės nepajėgia atsi skaityti“, – išaugusių bankrotų by lų priežastis vardijo V.Lukošienė. Ji tvirtino, jog yra ir nemažai įmonių, kurios pačios kreipiasi į teismą, kad būtų pradėta bankroto procedūra – tai būdas išvengti as meninės atsakomybės prieš kredi torius.
Gitanas Nausėda
Ekonom ikos ekspertas
P
Prognozės – pesimistinės
„Akcinių bendrovių įstatyme, kuris taikomas ir uždarosioms akcinėms bendrovėms, yra tokia norma, kad jei įmonės nuosavas kapitalas yra neigiamas, vadovas apie tai priva lo informuoti akcininkus. Šie per tris mėnesius turi išspręsti proble mą. Tačiau jei akcininkai nesutin ka didinti kapitalo ar neturi iš ko, įmonės vadovas privalo kreiptis į teismą dėl bankroto iškėlimo, nes priešingu atveju jis pats turės pri siimti atsakomybę prieš kredito rius“, – aiškino V.Lukošienė. Jos žodžiais, teisminė prakti ka yra tokia, kad jei įmonės vado vas ar valdyba nesiima priemonių, kaip užkirsti kelią nemokumui ir kreditorinių reikalavimų didėji mui, tai skolos bus išieškomos bū tent iš jų. „Ši priemonė įmones drausmi na, tačiau didina bankrotų skai čių ir rinkos tikrai nepagerina“, – konstatavo pašnekovė. Ji nebuvo optimistiškai nusitei kusi ir spėjo, jog bankrotų skaičius Klaipėdos regione šiemet tikrai gali būti didesnis nei pernai. „Nors vi si sako, kad rinka atsigauna, tačiau realybė juk yra kitokia. Mažėja už sakymų, viešųjų pirkimų, žmonių perkamoji galia, o dėl šių priežas čių mažėja ir bendrovių apyvartos. Tai ir lemia išaugusį bankrotų by lų skaičių“, – reziumavo V.Luko šienė. Bankrutavo gėrimų pardavėjai
Klaipėdos teritorinė darbo bir ža šiemet iki vasario 14 dienos ga
Sunku: dėl sumažėjusios apyvartos verslininkai priversti priimti drastišką sprendimą – skelbti bankrotą. „Shutterstock” nuotr.
vo 10 pranešimų apie bendrovių bankrotus. Tai beveik penktada lis visų pernai šioje įstaigoje gau tų pranešimų. Praėjusiais metais jų buvo 55. „Nors Klaipėdos apygardos teisme yra iškelta kur kas daugiau bankroto bylų, tačiau tai nereiš kia, jog visais atvejais bus pra dėtos bankroto procedūros. Gal kreditoriai inicijavo bankrotą, tačiau įmonės vadovas nesutin ka. Mus pasiekia tik tie praneši mai, kai jau yra galutinis spren dimas dėl bankroto“, – paaiškino Klaipėdos teritorinės darbo bir žos direktorius Mindaugas Skri tulskas. Jis nesutiko su teiginiu, jog Klai pėdos regione metų pradžioje nu sirito didelė bankrotų banga – esą tendencijos, kad daugėja bankru tuojančių bendrovių, nėra. „Pernai per sausį ir vasarį ga vome 16 pranešimų apie bank rutuojančias įmones. Šiemet kol kas gauta 10 pranešimų, bet iki mėnesio pabaigos jų bus šiek tiek daugiau. Akivaizdu, jog ypatin go svyravimo nėra. Tiesiog me tų pradžioje bankrotų visada bū na daugiau. Manau, tai susiję su buhalterinių metų pabaiga, po kurios įmonių vadovai nori su
Darbuotojai gavo pinigų Bankrutuojančių ar bankrutavusių įmonių darbuotojai, su kuriais neatsiskai to darbdaviai, turi teisę gauti išmokas iš valstybės Garantinio fondo. Šia teise naudojosi ir klaipėdiečiai. Garantinio fondo lėšos, skirtos Klaipėdos apskrities bankrutuojančių ir bank rutavusių įmonių darbuotojams Išnagrinėtų paraiškų Metai skaičius 2001 2002 2003 2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011
30 58 65 79 78 59 39 45 49 147 221
Darbuotojų, kuriems skirtos išmokos, skaičius
Skirta suma (tūkst. Lt)
1369 1460 1956 1192 972 645 399 506 844 2402 2799
1412,84 1990,94 2576,86 1734,49 1403,52 1046,89 891,25 1161,34 2475,95 7563,64 7918,25
kurių veikla – gėrimų pardavimas vartoti vietoje. „Manau, tai susiję su alkoholio prekybos sugriežtinimu. Tikėtina, kad jas paveikė nuo metų pradžios pasikeitę teisės aktai“, – sampro tavo Klaipėdos teritorinės darbo biržos direktorius. Problemos – prekybos sektoriuje
Mindaugas Skritulskas:
Ekonomikos kilimą lemia ne bankro tų skaičius, o darbo vietų kūrimas, ne darbo mažėjimas.
sitvarkyti“, – svarstė M.Skri tulskas. Bendrovių, kurios Klaipėdos te ritorinei darbo biržai pranešė apie savo bankrotą, spektras yra labai platus, todėl sunku išskirti vers lo šaką, kurią vis dar labai veikia sunkmetis. Tarp 10 apie savo bankrotą pra nešusių įmonių dvi buvo tokios,
Bankrotų Klaipėdos regione statistika
Šiemet apie savo bankrotą Darbo biržai pranešusios įmonės informa vo, jog darbo neteks 24 žmonės. Pernai dėl Klaipėdos apskrities įmonių bankrotų be darbo liko 318 žmonių. „Visos bankrutavusios įmonės buvo smulkios. Pernai veiklą bai gė tik dvi didesnės bendrovės. Dėl įmonės „Lokys“ bankroto darbo neteko 82 žmonės, įspėti apie at leidimą buvo ir 98 bankrutuojančio banko „Snoras“ Klaipėdos filia lo darbuotojai“, – skaičius vardi jo M.Skritulskas. Nežymiai, bet galima išskirti, jog pernai Klaipėdos apskrityje dau giausia įmonių bankrutavo preky bos sektoriuje. „Ekonomikos k ilimą lemia ne bankrotų skaičius, o darbo vie tų kūrimas, nedarbo mažėjimas. Mes pastebime, jog mažėja dėl bankroto darbo netekusių žmo nių skaičius, o ir nedarbas Klai pėdos apskrityje pernai mažėjo. Šie rodikliai rodo šiokį tokį eko nomikos atsigavimą“, – tvirtino M.Skritulskas. Mokesčių sumokėjo daugiau
Klaipėdos teritorinė darbo birža su laukė pranešimų apie įmonių bank rotus ir atleidžiamus darbuotojus Metai
Gauti pranešimai
Atleisti darbuotojai
2004 2005 2006 2007 2008 2009 2010 2011 2012
15 15 1 9 11 37 57 55 10
431 306 12 146 195 1051 345 318 24
Nors Klaipėdoje pirmąjį šių metų mėnesį išaugo bankrotų bylų skai čius, gyventojų pajamų mokesčio surinkta net 2,4 mln. litų daugiau nei pernai sausį. „Klaipėdos apskrities valstybi nės mokesčių inspekcijos vertini mu, gyventojų pajamų mokesčio sumokėjimui įtakos iš dalies turė jo padidėjęs dirbančiųjų skaičius Klaipėdos mieste ir išaugęs, nors ir nežymiai, darbo užmokestis šalies mastu. Rezultatų tam davė mokes čių administratoriaus įgyvendi namos kompleksinės priemonės, taikomos mokesčių įstatymų pa
ernai Liet uvos ūkis pagal pelning umą atrodė kur kas ger iau nei 2010 metais, to dėl reikėt ų anal iz uot i prie žastis, kas lėmė šiemet išaugusį bank rotų bylų skaičių, ar čia galima daryti kažkok ius makroekonom in ius api bendr in imus. Gal i būt i, jog šiam fak tui įtakos turėjo „Snoro“ bankrotas, nes Vakar ų Liet uvos reg ione daug tokių įmonių buvo priklausomos nuo „Snoro“ žlug imo. Vis dėlto nemanau, jog bankrotų bylų Klaipėdos reg ione skaičius yra kažkoks atspindys mūsų ekonominių procesų. Kita vertus, vi sada pastebima, kad po ekonomikos atsigav imo, nors peln ing umo rez ul tatai ir pradeda gerėt i, padidėja dife renciacija tarp stipr ių ir silpnų įmo nių. Tos bendrovės, kur ios išg yvena sunkmet į, pradeda kopti į kalną ir ga na greitai sustiprėja, o tos, kur ios bu vo silpnesnės, pakel iui uždūsta. Tai yra normalus procesas, kuris pastebi mas po kiekvieno sunkmečio – savo tiškas įmonių atsijojimas. Realybė to kia – išg yvena stipr iausieji. Krizė yra savot iškas katal izator ius. Šiemet tu rėt ų būt i bendrov ių rez ultat ų stabi lizacija, o kai kur iose verslo šakose – net pablogėjimas. Tai pasakytina apie vidaus rinkos ir paslaug ų sektor ių ir ypač pirmąjį met ų pusmet į. Matant tam tikr us neig iamus pok yčius, pla nai, kur ie buvo kur iam i praėjusiais met ais, tur i būt i koreg uojam i, nes reik ia susitaik yt i su kuklesne plėt ra. Praėjusiais metais Lietuvoje eko nom ika augo 6 proc., o šiemet visos institucijos prognozuoja, jog augimas sieks 2-3 proc. Natūralu, kad esant lė tesn iam aug imui kai kur ios verslo šakos gal i pat irt i problemų. Ypač tos, kur ios orientuotos į vidaus rinką.
žeidimų (tarp jų – ir neapskaityto darbo užmokesčio mokėjimo voke liuose) prevencijos tikslais bei sie kiant, kad didėtų mokestinių prie volių vykdymo drausmė. Įmonės buvo prašomos paaiškinti abejoti nus rodiklius, įspėtos ištaisyti nea titikimus. Tuo tikslu bendrauta su 1,8 tūkst. apskrities įmonių, o ge rėjantys analizuojami įspėtų įmo nių rezultatai pastebėti jau pernai rudenį“, – teigė Klaipėdos apskri ties valstybinės mokesčių inspek cijos Kontrolės departamento di rektorė Gražina Rimkienė. Dar viena priežastis, kodėl sau sį Klaipėdoje surinkta daugiau gy ventojų pajamų mokesčio nei per nai pirmąjį metų mėnesį, yra ta, jog 2011 metų gruodį deklaruoto gy ventojų pajamų mokesčio pasku tinis mokėjimo terminas (2011 m. gruodžio 31 d.) sutapo su nedarbo diena, todėl 2011-ųjų gruodį dek laruoto ir sumokėto gyventojų pa jamų mokesčio skirtumas buvo su mokėtas šiemet sausio pradžioje. Naujausiais Statistikos departa mento duomenimis, 2011-ųjų tre čiąjį ketvirtį Klaipėdoje buvo 67,5 tūkst. dirbančiųjų (neskaičiuo jant individualia veikla užsiiman čių gyventojų). Šis skaičius yra 4,4 tūkst. didesnis nei ankstesnių me tų tą patį laikotarpį.