2012-02-06 Klaipeda

9

pirmADIENIS, vasario 6, 2012

rubrika

11p.

Uos­te – ir sau­go­mos, ir ap­leis­tos ver­ty­bės

JŪRA

v.matutis@kl.lt Redaktorius Vidmantas Matutis tel. 8 686 02050 www.jura24.lt

Kruizinių laivų nedaugės

Rea­ly­bė: re­ta ga­li­my­bė Klai­pė­do­je vie­nu me­tu iš­vys­ti prie kran­ti­nių sto­vin­čius du krui­zi­nius lai­vus.

Vis dau­g iau krui­z i­n ių lai­v ų, ku­r ie plau­k io­j a Bal­t i­j os jū­r o­j e, ap­l en­k ia Klai­p ė­d ą.

Vid­man­tas Ma­tu­tis v.matutis@kl.lt

Ne­nu­kon­ku­ruos sos­ti­nių

Bend­ra­me Klai­pė­dos uos­to au­gi­mo fo­ne praė­ję me­tai iš­si­sky­rė ryš­kiu krui­zi­nių lai­vų ir jais at­plau­kian­čių ke­lei­vių ma­žė­ji­mu.

2010 me­tais Klai­pė­dos uos­te lan­ kė­si 45 krui­zi­niai lai­vai. Per­nai jų bu­vo 37. Lai­vų pra­ra­di­mas neat­ro­ dy­tų toks di­de­lis, ta­čiau krui­zi­niais lai­vais plau­kian­čių ke­lei­vių pra­ra­ di­mas – ryš­kus. Jų bu­vo 39 pro­c., ar­ba 13 723 ke­lei­viais, ma­žiau.

Pa­na­šios ten­den­ci­jos iš­lie­ka ir šie­ met. Pre­li­mi­na­riai 2012 me­tais Klai­ pė­dos uos­te lan­ky­sis 36 krui­zi­niai lai­vai – vie­nu ma­žiau nei per­nai.

Ko­dėl Klai­pė­do­je ma­žė­ja krui­zi­ nių lai­vų vi­zi­tų? Klai­pė­dos se­na­ mies­tis yra su­ny­kęs, po jį vaikš­čio­ti neį­do­mu. Va­ka­ri­nė Lie­tu­vos pa­ kran­tė jū­rų tu­ris­tams jau yra ma­ ty­ta. Šo­kis „Ke­pu­ri­nė“ prie lai­vo ne­bes­te­bi­na. Mu­gė at­plau­ku­sių­ jų ne­be­vi­lio­ja. Da­lis tu­ris­tų vie­to­ je mu­gės rink­da­vo­si ke­lio­nę į „Ak­ ro­po­lį“.

Bet da­bar ir Lie­tu­vo­je kai­nos to­ kios, kad ne­bė­ra pra­smės ieš­ko­ti ko nors ori­gi­na­laus ir pi­gaus.

Dar vie­na pro­ble­ma – per­ne­lyg lė­tai at­sta­to­mas Klai­pė­dos pi­lia­ vie­tės komp­lek­sas.

Prit­rauk­ti krui­zi­nių lai­vų ne­pa­ dė­jo ir tai, kad jiems bu­vo ma­ži­na­ mos rink­lia­vos, kai tas pa­ts lai­vas at­plau­kia į Klai­pė­dą ant­rą, tre­čią ir dau­giau kar­tų. Kiek­vie­nais me­tais su­si­rin­kę krui­zi­nio vers­lo at­sto­vai svars­to, kad rei­kia ką nors ge­rin­ti. Šis tas ir pa­da­ro­ma.

Ta­čiau krui­zi­niai lai­vai kaip plau­

Per­ne­lyg lė­tai at­ sta­to­mas pi­lia­vie­ tės komp­lek­sas, su­ ny­kęs se­na­mies­tis į Klaipėdos miestą daugiau jū­rų tu­ris­tų nepritraukia. kė, taip ir te­bep­lau­kia pro ša­lį. Lie­ ka vie­nin­te­lė pa­guo­da, kad Klai­pė­ da ne­ga­li kon­ku­ruo­ti su ap­lin­ki­niais uos­tais, ku­rių dau­gu­ma yra vals­ty­ bių sos­ti­nės.

Klai­pė­da nė­ra ma­to­ma

Ste­bi­na ir tai, kad Klai­pė­dos uos­ tas kaip krui­zų vie­ta ne­pris­ta­to­mas Bal­ti­jos krui­zų in­ter­ne­to lei­di­niuo­ se. Pa­vyz­džiui, lei­di­ny­je „Crui­ se Bal­tic.com“, kur pri­sta­to­mi net 24 uos­tai, tarp jų – ir ma­žes­ni už

Klai­pė­dą, vie­nin­te­lio Lie­tu­vos uos­ ta­mies­čio nė­ra.

Vi­suo­se pri­sta­ty­muo­se iš ar­ti­miau­ sių kai­my­ni­nių Bal­ti­jos ša­lių uos­tų yra Ry­ga, Ta­li­nas ir Sa­re­mas. Nea­be­jo­ti­ nas ne tik ke­lei­vi­nės, bet ir krui­zi­nės lai­vy­bos ly­de­ris re­gio­ne yra Ta­li­nas.

Ja­me per­nai ap­si­lan­kė 284 lai­vai. Šie lai­vai bu­vo priim­ti pen­kio­se Ta­li­no se­no­jo uos­to krui­zi­nių lai­ vų kran­ti­nė­se. Jų bend­ras il­gis – 1,4 ki­lo­met­ro. Ge­rai pa­si­sten­gus ir Klai­pė­dos uos­te at­si­ras­tų kran­ ti­nių priim­ti daugiau at­vyks­tan­čių lai­ne­rių. No­rą prii­mi­nė­ti krui­zi­nius lai­vus yra pa­reiš­ku­sios „Me­me­ lio miesto“bei Klai­pė­dos ke­lei­vių ir kro­vi­nių ter­mi­na­lo bend­ro­vės.

Da­bar jie prii­ma­mi tik prie krui­zi­ nių lai­vų ter­mi­na­lo, ku­rio ope­ra­to­ rius yra bend­ro­vė „Klai­pė­dos lai­vų remontas“, krantinės.

Pa­gal krui­zi­nių lai­vų skaičių Klai­pė­da nie­ka­da ne­pa­si­vys Ta­li­ no. Klai­pė­da ge­ro­kai nu­si­lei­džia ir Ry­gos uos­tui. Per­nai ja­me lan­kė­si 69 krui­zi­niai lai­vai, ku­rie at­ga­be­no per 63 tūkst. ke­lei­vių, – tris kar­tus dau­giau nei jų buvo pas mus.

Kol kas Klai­pė­da len­kia tik Sa­ re­mo uos­tą. Ja­me – 200 met­rų il­ gio krui­zi­nių lai­vų kran­ti­nė. Šia­me uos­te per­nai ap­si­lan­kė 11 krui­zi­nių lai­ne­rių. Ten­den­ci­ja to­kia, kad Sa­ re­me jų dau­gė­ja.

Klai­pė­dos ne­pa­ma­ty­si ir Eu­ro­ pos krui­zų pri­sta­ty­muo­se. Tink­la­ py­je ”Europecruises.com” iš Bal­ ti­jos re­gio­nų uos­tų do­mi­nuo­ja tik Ko­pen­ha­ga, Hel­sin­kis, Stok­hol­mas, Sankt Pe­ter­bur­gas, Ta­li­nas ir Berly­ nas/Varnemiundė bei Gdans­kas.

Vid­man­to Ma­tu­čio nuo­tr.

Kuo iš­si­ski­ria Ta­li­nas?

Vi­suo­se Bal­ti­jos re­gio­no uos­tuo­se, iš­sky­rus Klai­pė­dą ir gal dar ke­le­tą, krui­ziniais laivais plau­kio­jan­čių ke­lei­vių dau­gė­ja. Tiek Ry­gai, tiek Ta­li­nui iš­skir­ti­niai bu­vo 2011 me­ tai. Į Ry­gą at­plau­kė 8 pro­c. dau­giau lai­vų ir 8,4 pro­c. dau­giau krui­zų ke­lei­vių.

Bal­ti­jos jū­ro­je krui­zi­nės lai­vy­ bos tem­pai api­brė­žia­mi pa­gal tai, kiek ir ko­kių lai­vų ap­si­lan­ko Sankt Pe­ter­bur­go uos­te. Per­nai ten lan­ kė­si 307 lai­ne­riai. Jie at­pluk­dė 456 tūkst. ke­lei­vių. Tai bu­vo 15 pro­c. dau­giau nei 2010 me­tais.

Nau­jo­vė Sankt Pe­ter­bur­go uos­ te bu­vo tai, kad ge­gu­žės 27-ąją, o tiks­liau – nau­jojo se­zo­no pra­džio­ je, at­si­da­rė nau­jas ke­lei­vių ir krui­ zi­nių lai­vų ter­mi­na­las „Morskoj fa­ sad“. Jis per me­tus ga­li priim­ti apie 1,5 mln. ke­lei­vių.

Po Sankt Pe­ter­bur­go yra Ta­li­nas, Ko­pen­ha­ga, Stok­hol­mas ir Hel­sin­kis.

Kuo pa­trauk­lus Ta­li­nas, kad ga­li ly­gin­tis su di­džiai­siais Bal­ti­jos jū­ ros mies­tais? Jis yra ypač pa­to­gio­je vie­to­je. Va­ka­re iš Sankt Pe­ter­bur­ go iš­plau­kę krui­zi­niai lai­vai ry­te jau bū­na Ta­li­ne. Šio mies­to se­na­ mies­tis – ne­di­de­lis, bet pa­trauk­ lus. Po Sankt Pe­ter­bur­go mas­tų su dau­gy­be eks­kur­si­jų į ca­rų bu­vei­ nes Ta­li­ne tu­ris­tai, grei­tai ap­žiū­ rė­ję se­na­mies­tį, tu­ri lai­ko ir at­si­ pa­lai­duo­ti.

To­liau krui­zi­nių lai­vų ope­ra­to­ riai jau ren­ka­si kur plauk­ti – į Ry­ gą, Klai­pė­dą, ma­žes­nius Šve­di­jos uos­tus, Len­ki­ją. Pag­rin­di­niai Klai­ pė­dos kon­ku­ren­tai re­gio­ne yra Ry­ gos, Gdans­ko uos­tai. Ry­go­je krui­ zi­nių lai­vų yra 2–3 kar­tus dau­giau nei Klai­pė­do­je, Gdans­ke – be­veik tiek pat, kiek Klai­pė­do­je.

Krui­zi­niai lai­vai ir ke­lei­viai Klai­pė­dos ir Ry­gos uos­te

Klai­pė­da

Ry­ga

Me­tai

lai­vai

ke­lei­viai

lai­vai

ke­lei­viai

2004

49

14250

107

62431

2005

59

23701

84

48824

2006

48

24914

60

40911

2007

65

35680

90

64166

2008

46

32820

76

50176

2009

50

33335

88

69413

2010

45

35201

64

58564

2011

37

21478

69

63527

2012

36

apie 22 tūkst.

91

apie 90 tūkst.