9
KetvirtADIENIS, sausio 26, 2012
pasaulis Santykiai šlyja
Ginklavimosi varžybos
Ruošis antrajam turui?
Pakistane Senato nariai pa ragino šalies karius numušti Amerikos nepilotuojamuosius lėktuvus, kurie apšaudo genčių regionus. Be to, senatoriai pa reikalavo šalyje uždaryti ame rikiečių aviacijos bazes. JAV ir Pakistano santykiai pašlijo po to, kai NATO pajėgos nukovė 24 pakistaniečių karius.
Rusija planuoja šiais metais dislokuoti balistines raketas „Iskander“ Kaliningrado srity je. Praėjusių metų lapkritį Rusi jos prezidentas Dmitrijus Med vedevas nurodė, kad šalies ka rinės pajėgos dislokuos raketas „Iskander“kaip atsvarą planuo jamai JAV priešraketinės gyny bos sistemai Rytų Europoje.
Rusijos komunistų lyderis Ge nadijus Ziuganovas, siekiantis prezidento posto, pareiškė, kad Vladimiras Putinas nepasieks pergalės pirmajame preziden to rinkimų rate, jeigu neklas tos rezultatų. Pasak jo, premje ras sąmoningai atsitraukė nuo partijos „Vieningoji Rusija“, kuri diskreditavo save.
B.Obamos pagyros, kritika ir pažadai
Žymiajame Šveicarijos Da voso žiemos kurorte prasi dėjo tradicinis pasaulio ekono mikos forumas. Įdomu, kad kapitalistų va karėliu vadi namame foru me pylėsi kriti ka pačiam kapi talizmui.
Metinis Baracko Obamos prane šimas buvo gera proga JAV va dovui prieš rinkimus ne tik pasi didžiuoti nuveiktais darbais, bet ir įgelti konkurentams.
Pozicija: protestuotojai prieš kapitalizmą nutarė Davose pastatyti ledo namą,
kuriame, pasak jų, vienąsyk teks įsikurti ir kapitalistams.
„Reuters“ nuotr.
Davose – naujo kapitalizmo paieškos Ieškos naujojo kapitalizmo
Prabangiame kurorte apie 2,6 tūkst. verslo ir politikos lyderių iš 100 pa saulio šalių penkias dienas aptarinės pasaulio ekonomiką ir, kaip sako, ieškos naujo kelio kapitalizmui. Pagrindinis šių metų forumo klau simas intriguoja: „Ar XX a. kapita lizmas nuvilia XXI a. visuomenę?“ Kitų diskusijų temos: „Kapitaliz mo sutvarkymas“, „Ar globalizacija pasiekė savo ekonomines ir politi nes ribas?“, „Kaip euro zonos šalys pakils iš euro zonos krizės?“. Davoso forumo steigėjas ir orga nizatorius Klausas Schwabas tvir tino, kad šiemečiame susitikime daugiausia dėmesio bus skiriama klausimui, kaip sukurti naują pa saulio modelį. Pasak jo, „dabar tinės formos kapitalizmui nėra vie tos pasaulyje aplink mus“. „Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vadovybė priblokš ta, – sutikdamas delegatus sakė K.Schwabas. – Galbūt tai, ką turime čia, yra tam tikras perdegimas.“ Politikos ir verslo grietinėlė
Į Davoso forumą, kaip visada, su gužėjo nemažai politinio ir verslo elito asmenybių. Pasak rengėjų, iš viso diskusijose dalyvaus apie 40 vyriausybių vadovų, taip pat žy miausių pasaulio pramonės ir pre kybos įmonių atstovų. Atidarymo kalbą Davose šiais me tais sakė Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Į Šveicariją atvyks taip pat Didžiosios Britanijos premjeras Da vidas Cameronas, Kanados vyriau
sybės vadovas Stephenas Harperis, Izraelio prezidentas Shimonas Pe resas, Tarptautinio valiutos fon do vadovė Christine Lagarde, JT ir Arabų lygos generaliniai sekretoriai Ban Ki-moonas ir Nabilas Elaraby. JAV į Davoso forumą delega vo šalies Iždo departamento va dovą Timothy Geithnerį. Šis keti na forumo dalyviams pristatyti JAV ekonomikos padėtį ir aptarti lau kiančius iššūkius.
Pasauliui iškilęs pavojus yra tas, kad politinė vado vybė priblokšta. Nemažas dalyvių kontingentas ketina atvykti iš vadinamųjų besi vystančių šalių, tarp jų – Indijos ir Pietryčių Azijos valstybių. Šių šalių delegatai aptars temą „Ar tai tikrai Azijos šimtmetis?“. Tiesa, šiais metais Davose nepa sirodys kai kurių euro zonos šalių atstovai. Diskusijose neketina da
lyvauti Graikijos, Ispanijos ir Ita lijos, kurios grumiasi su finansų krize, lyderiai. Iš Rusijos į Davosą atvyko ne paties aukščiausio ran go pareigūnai. Vis dėlto, nors kai kurios šalys atsisakė dalyvauti prabangiame forume, tūkstančio didžiausių įmonių vadovai atvy ko masiškai, nors metinį narystės mokestį sudaro 35 tūkst. eurų. Pesimizmas stiprėja
Prieš prasidedant forumui atliktos apklausos parodė, kad optimizmo verslo sektoriuje – mažai. Vers lo atstovai pabrėžė netikintys, jog politikai artimiausioje ateityje pa keis padėtį. 1258 verslo lyderių apklausa, ku rią atliko „PricewaterhouseCoo pers“, parodė, kad 48 proc. jų šiais metais tikisi ekonomikos smukimo ir tik 15 proc. – augimo. Didžiausi pesimistai, apklausų duomenimis, – Europos verslo ly deriai. Jie baiminasi, kad vyriau sybės neišgalės išspręsti savo sko lų krizės, ir nerimauja dėl kapitalo rinkų stabilumo.
Kaip svarbiausius savo darbus gynybos ir užsienio politikos sri tyse B.Obama įvardijo tarptau tinio teroristų tinklo „al Qaeda“ vadeivos Osamos bin Ladeno ir nuversto Libijos lyderio Muam maro al Gaddafi žūtį. Nepaisydami šių, B.Obamos galva, didelių pasiekimų, opozi cijoje esantys respublikonai vis garsiau pliekia administraciją už nesėkmingą užsienio politiką. Ypač respublikonams kliūva, jų nuomone, nuosaiki JAV pozicija Irano atžvilgiu. Pasak opozicijos, B.Obama seka buvusio JAV vadovo Jimmy Car terio, nesugebėjusio išspręsti Ira no įkaitų krizės, pėdomis, o gal ir blogiau. Tačiau B.Obama į kritiką atsakė, kad neketina vadovautis vien dip lomatija, o jei reikės, griebsis ir karinės jėgos prieš Iraną. „Taikus šio klausimo sprendi mas tebėra įmanomas ir daug ge resnis, – pasakė B.Obama. Tiesa, netrukus išrėžė: „Tegul nekyla jo kių abejonių. Amerika pasiryžusi neleisti Iranui apsirūpinti bran duoliniais ginklais, ir aš neatsi sakysiu jokių priemonių, kad pa siekčiau šį tikslą.“ Kalbėdamas apie padėtį pa čioje šalyje, JAV vadovas pasiūlė iš esmės perorientuoti šalies eko nomiką ir atgaivinti jos gamy bos potencialą. Pasak B.Obamos, JAV pernelyg atsainiai užleido sa vo pozicijas tokioms valstybėms, kaip Kinija.
Todėl jis paragino valdžią kuo skubiau taikyti mokesčių leng vatas daugiau investuojantiems ir kuriantiems darbo vietas ša lyje, skirti paramą gamybos sek torių stiprinančiam švietimui ir mokslui, taip pat sustiprinti ap saugą nuo importo prekių ir pira tinės produkcijos. Tiesa, B.Obama pripažino, kad socialinių ir ekonominių pro blemų sprendimas – sudėtingas uždavinys. Nors statistika rodo, kad 2009 m. pasibaigus recesijai JAV gamy bos sektoriuje darbo vietų skai čius augo sparčiau negu paslaugų sektoriuje, faktiniai skaičiai tebė ra maži: iš viso buvo sukurta tik 1,3 mln. naujų darbo vietų, iš jų tik 199 tūkst. – gamyboje. Be to, iki šiol darbo JAV neturi per 13 mln. žmonių. Galiausiai JAV vadovas už siminė apie jautrų mokesčių klausimą. B.Obama tiesiogiai pareikalavo, kad Amerikos mi lijonieriams, kurių skaičiuojama apie 4 mln., būtų taikomas bent 30 proc. pajamų mokestis. Taip B.Obama įgėlė varžovui respublikonui Mittui Romney. Šis, deklaravęs savo pajamas, pripažino, jog uždirba 20 mln. dolerių per metus, o yra apmo kestinamas mažesniu tarifu ne gu dauguma amerikiečių. JAV beveik 90 proc. uždirban čių daugiau nei 200 tūkst. dole rių per metus biudžetui atiduoda nuo 15 iki 30 proc. savo pajamų. Tęsdamas temą, B.Obama taip pat pasiūlė milijonieriams pa naikinti būsto, sveikatos apsau gos, pensijų ir vaikų globos fon dų mokesčių lengvatas. AFP, BNS inf.
BNS, „Guardian“, AFP, AP inf.
Vietoj Šveicarijos – į Braziliją Tūkstančiai demonstrantų susir in ko į didžiausią pasaulyje kasmetį an tikapitalistų suvaž iavimą Brazilijoje, protestuodami dėl didžiulio globaliz mo nesąžiningumo ir kitų blogybių. Protest uotojai, mojuojant ys plaka tais su šūkiu „Kitoks pasaul is įmano
mas“, paminėjo alternatyvaus Davo so forumui Pasaulio socialinio foru mo atidar ymą. Ant ikapital istų for u mo dalyviai susitiko pietiniame Bra zilijos mieste Porto Alegrėje apsvars tyt i alternatyv ių pasaul inės ekono mikos krizės sprendinių.
Pranešimas: B.Obama prieš rinkimus bando laimėti kuo daugiau
amerikiečių simpatijų.
AFP nuotr.