6
antrADIENIS, rugpjūčio 7, 2012
nuomonės
Kam reikalinga lyčių lygybė?
Žvilgsnis
Redakcijos skiltis
P
rieš dvejus ar trejus metus at silaikėme prieš brukamą ly gių galimybių projektą keistu pavadinimu „Gender Loops“. Šių metų vasarą „Gender Loops“ su grįžo, bet jau pakeistu ir pagražintu pavadinimu: Lyčių lygybės ugdymo programa darželinukams. Ar gali to kie dalykai vykti normalioje valsty bėje? Normalioje, ko gero, ne. Bet ar ES yra normali nepriklausoma vals tybė? Lietuvoje tokie dalykai tikrai vyksta – pats įsitikinau, liepos 31 d. dalyvaudamas diskusijoje apie minė tą programą. Šiaurės ministrų tarybos biuro pa tarėja Vida Gintautaitė programos paskirtį apibūdino bendrais žodžiais: ji skirta socialiniams gebėjimams ug dyti, santykiams tarp lyčių gerinti, kitos lyties galimybėms išbandyti ir lyčių lygybei plėtoti. Ir patikino, kad programa ne apie lyties keitimą. Lyčių lygybė, lygios galimybės, teisė ar laisvė pasirinkti... Atrodo tokie gražūs žodžiai, kuriems turė tume beatodairiškai pritarti. Jei lais vės ar lygybės iš tiesų reikia ir tenka už jas kovoti, tada taip – tai vertybės, bet kai laisvė ar lygybė yra siūloma, pradedi galvoti, kad nemokamas sū ris būna tik spąstuose. Įdomus, tarsi užkratas plintantis reiškinys: kalbame tik apie formą, apie išorinius reiškinius, pamiršda mi esmę. Kalbame tik apie tai, kaip vyksta ar daroma, bet visai nekalba me, kodėl ar kam taip daroma. Tas pats buvo ir tebėra, svarstant naująjį šeimos apibrėžimą, kuris pa tenkintų ES komisarus. Vėlgi buvo svarstoma ir tebesvarstoma, kokia šeima galėtų būti, bet niekas nekelia klausimo: kam šeima yra skirta? Kal bama tik apie galimas šeimos formas, visai pamirštant esmę. Taigi, kodėl norima sulyginti lytis? Ką tai duoda, kokie to padariniai? Ogi tokios pačios ar bent labai panašios, kaip ir šeimos išardymas – mažėja vaikų, traukiasi mūsų ateitis. Lytis yra socialinis-kultūrinis konstruktas, – taip teigia naujoji ideologija. Persakant paprastais žo džiais išeina, kad lytimi tampama. Tai tik pusė tiesos. Berniuku ar mer gaite gimstama, tačiau tikru vyru ar moterimi tampama. Dar ne taip se niai ir psichologai kalbėjo, kad lyti nis tapatumas (identitetas) yra labai svarbus, o jo neaiškumas sutrikdo as mens raidą. Dabar viskas apsivertė – yda tapo dorybe. Atrodo, kad greitai gyvensime išvirkščiame pasaulyje. Lytiškumas yra gana trapus reiški nys, todėl visos kultūros labai rūpi nosi biologinio lytiškumo įtvirtini mu socialinėje-kultūrinėje plotmėje, šiuolaikiškai sakant, – lytiniu tapa tumu. Tiktai tada, kai vyras yra vy ru, o moteris yra moterimi, visuome nė gali sėkmingai gyvuoti ir plėstis. Santykiai tarp vyro ir moters yra kul tūros pagrindas. Genderinė kultūra,
Skęstanti tauta Lukas Miknevičius
A
rba liet uv iams visiš kai nebūd ingas sav i saugos jausmas, arba itin būdinga savidest rukcija. Niekaip kitaip neįmano ma paaišk int i skenduol ių šal ies vandenys e skaič iaus. Pav yz džiui, vien praėjusią savaitę ga lą po vanden iu gavo maž iausiai devyni žmonės, šiemet ištrauktų skenduolių skaičius sparčiai artė ja prie 200. Gal ima paprast ai paskaič iuot i: 200 skenduol ių per met us – tai beveik pusp enkto tūkst anč io žmon ių per nepriklausomyb ės laikot arpį. Pas itelk us gana pri mit yv ų palyg in imą, kok į mėgs ta apie emigracijos mastą rašan tys apž valg in inkai, gal ima tar ti, kad jau nuskendo Lazd ijų dy džio miestel is.
Jei tokiu tempu ir to liau, greitai galėsime nebesukti galvos dėl „Sodros“ deficito – tau ta greičiau išsiskandins nei pasens. Jei tok iu tempu ir tol iau, greitai galės ime neb es ukt i galvos dėl „Sodros“ deficito – tauta greičiau išsiskandins nei pasens. Paplūd im iuos e bud inč ius gel bėtojus turėt ų imt i nev ilt is. Ne tik šiemet – kiekvieną vasarą tas pats per tą pat į. Koks rezultatas? Absol iučiai jok io, nes did žioji da lis tautiečių šventai tik i, kad mo ka puik iai plaukti ir jok ie pavojai vandenyje jiems neg resia. Šis įsi tik in imas dažnu atveju sustipr i namas gausiu alkoholio kiek iu. Taip pat kaip žiemą alkohol iu malšinama baimė pasiplauk iot i ant ledo lyties po Kuršių marias. Juk stintos eina! Žinoma, visai gal i būt i, kad iš tų 200 skenduolių per metus būta ir
išties ger ų plauk ik ų. Tačiau pus butel is degt inės saulės atokaito je, pora iešmų šašlyk ų ir beato dair iškas šuol is į šalt ą vande nį nieko bendra su mokėjimu ar nemokėjimu plaukti neturi. Užtat turi labai daug bendra su proto ir atsakomybės stoka. „Iki kito kranto nuplauksiu lais vai“, „ta juoda vėliava – nesąmonė, einu maudytis“, „žiūrėk, kokį salto padar ysiu nuo liepto“. Tok ių pa reiškimų neabejotinai esame gir dėj ę kiekv ien as. Ir dažn ai taip elg iasi ne pasirodyt i trokštant ys paaugl iai, o suaugę, iš paž iūros prot ing i žmonės. Tač iau atos to gaut i išėjus iems ir prie vandens ats idūr us iems liet uv iams kaž kas tars i užtemdo prot ą. Kas liet uv iams išmušt ų iš gal vos nor ą neprot ing ai riz ik uot i? Atrodo, kad tik fin ans inės prie monės. Juk nuos ekl iai griežt in ant ats a komyb ę už Kel ių eismo tais yk lių paž eid imus šioks toks rez ul tat as buvo pas iekt as – žuv us ių jų kel iuos e skaič ius kasmet ma žėj a, o nem až ai vair uotoj ų pa liudyt ų, kad ir ats akomyb ės gat vės e daug iau. Analog išk ai reikėt ų elgt is ir su vandenų erel iais: privertei gel bėtojus paplušėt i – būk malonus, susimokėk, įsir iogl inai į vanden į girtas – krapšt yk pin ig us baudai, nes riz ik uoji ne tik savo, bet ir ki tų žmon ių saug umu. Juk, pav yz džiui, pakelt i sraigt asp arn į, kad nuo ats kilus ios ledo lyt ies nu krapšt yt ų ten įstrig us ius žve jais save vad in anč ius aštr ių po jūč ių mėgėjus, kainuoj a deš im tis tūkst anč ių lit ų. Kas už tai su mok a? Mes vis i. O juk už kel ių idiot ų nuot yk ius mokėt i nė vie nas nenor ime. Dej a, vis am e šiam e kontekste naiv iai skamb a vald žios žmo nių samprot av imai apie tai, kad Rūtos Meilut ytės ir kit ų mūs ų plauk ik ų laimėj im ai pas kat ins liet uv ius mok yt is plaukt i ir taip galbūt pris idės prie to, kad po lic ij os suvest in ės e praneš imų apie pas kendus ius žmones su maž ėt ų. Tač iau nieko pan aš aus nebus. Nieko keist a, jei kas nors nu skendo po to, kai triukšm ing ai ir svaig iai atš ventęs Rūtos per galę sugalvojo išsimaudyti.
informacija:
302 250
Kasdienė prenumerata 1 mėn. – 26 (13*) Lt
ISSN 1392-7639 ©1992-2007 UAB „Diena Media News“ Labdarių g. 8, 01120 Vilnius. Tel. (8 5) 262 4242.
laikinai einantis „Diena media news“ vyriausiojo redaktoriaus pareigas Alvydas Staniulis
„Kauno dienos“ redakcija Kęstučio g. 86, 44296 Kaunas. Faksas 423 404.
„Kauno dienos“ Vyriausioji redaktorė Jūratė Kuzmickaitė
„Diena media news“ generalinis direktorius Laimutis Genys
Vyr. redaktoriaus pavaduotojas: Violeta Juodelienė – 302 260
MIESTO NAUJIENOS: Tadas Širvinskas – Mantas Lapinskas – Vilija Žukaitytė – Saulius Tvirbutas – Virginija Skučaitė – Jurgita Šakienė – TEISĖTVARKA: Diana Krapavickaitė –
forma, ne turinys.
„Shutterstock“ nuotr.
nežinau kaip ją pavadinti – belyte, vienalyte ar daugialyte, – ko gero, negali egzistuoti, bent jau ilgai. Tokio pavyzdžio žmonijos istorijoje nėra. Ar vaikai, kuriems bus sutrikdytas lytinis tapatumas, norės tapti tėvais, ir ar iš viso galės? Kas laukia tokios visuomenės? Senėjimas ir lėta mirtis.
už būvį trumpalaikiame žemiškame vartotojų rojuje. Maskuotė ir klasta, su kuria yra at nešami į Lietuvą ir į kitas šalis iš už sienio (šiuo atveju iš Šiaurės šalių) fi nansuojami projektai, labai primena legendinį Trojos arklį. Iš tiesų po saule nieko nauja – istorija nuolat kartojasi, kaip sako Ekleziasto knygos autorius. Ir mes, kaip tie Trojos gyventojai, pa matę paliktą medinį arklį, svarstome, kas tai galėtų būti, kam jis tinkamas, ar reikia jį įsitempti į miestą, ar tai ne prieštarauja esamiems įstatymams ir pan. Vis dėlto niekas nesidomi esme: kas yra jo viduje. Manau, visi supranta, kad mokyti berniukus būti mergaitėmis, o mer gaites berniukais yra absurdas, nesą monė, bet labai rimtais veidais kal bame ir apie tai, ir iš kur ta programa finansuojama, ir kiek jos stūmimas atitinka įstatymus, kiek ji padeda ar kenkia vaikams ir pan. Visai kaip H.Ch.Anderseno pasakoje „Nauji karaliaus drabužiai“. Niekas nepa sako, kad tokių absurdų iš viso ne turėtų būti, kad karalius yra nuogas. Tiesa, kažkas ištarė, kad už tuos pi nigus geriau būtų atspausdinti vai kams H.Ch.Anderseno pasakas. Jas vertėtų ir suaugusiesiems pasiskai tyti, kad suprastume, jog tyras vaiko žvilgsnis gali būti išmintingesnis už protingųjų gudrumą. Jeigu ir toliau tokioje plotmėje vyks diskusijos apie dovanai atvežamus (finansuojamus) projektus, anksčiau ar vėliau juos priimsime ir įteisinsi me. Sena tiesa: dyki pinigai ištvirki na žmones. Pagrindinės vertybės, užtikrinan čios žmonių bendruomenės ir kultū ros stabilumą, yra išjudintos ir kei čiamos. Reikia atsiminti, kad yra tokios pamatinės, galima sakyti, pa ties Kūrėjo nustatytos vertybės, be kurių bet kuri bendruomenė išsi gimsta ir išnyksta. Tokios vertybės yra šeima ir lytis.
Pasirinkome moder nią, rafinuotą kovą už būvį trumpalaikiame žemiškame vartotojų rojuje.
Iš kur tas visuotinis aklumas, kaip Hanso Christiano Anderseno pa sakoje „Nauji karaliaus drabužiai“? Reikia žiūrėti giliau. Svarbiausia, kaip paaiškinti, kad niekas nebūtų kaltinamas. Vartotojų civilizacija priėjo nau ją, labai svarbią ribą, už kurios maty ti dvi galimybės, visiškai priešingos ir pagal veikimo būdus, ir pagal padari nius. Pirmoji galimybė: iš esmės ma žinti vartojimą ir gyventi ekologiškai, nealinant planetos, o antroji – įvairiais būdais mažinti vartotojų skaičių. Ir vienas, ir kitas variantas kyla iš tam tikros gyvenimo filosofijos ar ba pasaulėžiūros. Riba jau perženg ta. Mes jau pasirinkome, nors nebuvo jokių debatų, balsavimo ar referendu mo. Turbūt visi lengvai atspėjote, ką pasirinkome. Žiniasklaida kalba tik apie ekonomikos augimą. Vartotojų visuomenei reikia nuolatinio augimo. Esame šio pasirinkimo įkaitai ir ti kimės, kad vartotojų naikinimas arba biopolitika palies kitus, bet ne mane. „Visi abortų šalininkai – tai žmonės, kurie suspėjo gimti“, – yra pasakęs buvęs JAV prezidentas Ronaldas Rea ganas. Nepasirinkome meilės, neno rime aukotis, savęs apriboti, bet pa sirinkome modernią, rafinuotą kovą
Aleksandras Žarskus
Komentarai nėra dienraščio redakcijos nuomonė.
reklamos skyrius:
E. paštas redakcija@kaunodiena.lt
Problema: kalbant apie lyčių lygybę, anot A.Žarskaus, akcentuojama tik
302 230
Platinimo tarnyba: 302
242
Prenumeratos skyrius: 302
244
3 mėn. – 69 (39*) Lt Tik šeštadienio prenumerata 1 mėn. – 9 (6*) Lt 302 266 302 251 302 273 302 262 302 267 302 261
LIETUVA: Stasys Gudavičius –
(8 5) 219 1381
PASAULIS: Julijanas Gališanskis – (8 5) 219 1391 Valentinas Beržiūnas – (8 5) 219 1387 EKONOMIKA:
302 243
Jolita Žvirblytė –
(8 5) 219 1374
SPORTAS: Romas Poderys – 302 258 Marius Bagdonas – 302 259 Mantas Stankevičius – (8 5) 219 1383 Menas ir Pramogos: Enrika Striogaitė –
302 272
FOTOKORESPONDENTAI: Andrius Aleksandravičius – Artūras Morozovas – Tomas Ragina –
302 269 302 269 302 269
NAMAI: Vereta Rupeikaitė –
302 265
Sveikata: Marijana Jasaitienė –
302 263
Ratai: Arūnas Andriuškevičius –
302 260
TV DIENA: Agnė Klimčiauskaitė – (8 5) 279 1380
http://www.kaunodiena.lt * prenumeratos kaina laikraštį atsiimant redakcijoje
aukštyn žemyn: Marijana Jasaitienė – Darius Sėlenis – Laima Žemulienė –
302 263 302 276 (8 5) 219 1374
REKLAMOS PARDAVIMO SKYRIUS: 302 234, 308 862, 308 863, 308 864, 302 230 reklama@kaunodiena.lt
Maketavo „Diena Media News“ leidybos centras. Spausdino UAB „Diena Media Print“. Indeksas 0041. Rankraščiai nerecenzuojami ir negrąžinami. Už skelbimų ir reklamų turinį redakcija neatsako. Raide R pažymėti straipsniai yra užsakyti ir apmokėti. Tiražas 19 000.
ASMENINIAI SKELBIMAI: 302 231, 302 202, faksas 321 717 skelbimai@kaunodiena.lt SKELBIMŲ IR PRENUMERATOS SKYRIUS (Vytauto pr. 23) mob. 8 655 45 114 PLATINIMO TARNYBA: 302 242, 302 228 PRENUMERATOS SKYRIUS: 302 244