Issuu on Google+

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

TURINYS

PAMOKŲ CIKLO APŽVALGA ........................................................................................................2 MOKYTOJO VEIKLOS PLANAVIMAS ..........................................................................................2 PAMOKŲ ORGANIZAVIMAS, MOKYMOSI APLINKA ..............................................................3 MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS ...............................................................4 PAMOKŲ REFLEKSIJA IR VEIKLOS TĘSTINUMO PERSPEKTYVOS ....................................8 MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS IR TECHNINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS ..........................8 NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS .......................................................................................9 PRIEDAI (pamokų planai, užduočių lapai, iliustracijos) ...................................................................11

1

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

PAMOKŲ CIKLO APŽVALGA Pamokų ciklas Gėtės „Fausto” tekstai“ parengtas 2009 m. pagal detaliuosius planus remiantis bendrosiomis programomis ir standartais. Planavimo etapai detalizuojami atskiromis pamokomis suformuluojant pamokų temas, mokymosi uždavinius, mokymosi veiklas ir numatant vertinimą bei valandų skaičių. Mokymosi turinys orientuojamas į ugdomus gebėjimus (žinios ir supratimas). Svarbiausias pamokų ciklo tikslas – mokinių literatūrinis ugdymas: analizuoti tekstus, ugdyti mokinių sakytinę ir rašytinę komunikaciją ir kūrybinius gebėjimus, vertybines nuostatas ir estetinę nuovoką. Pamokų mokymosi uždaviniai aptariami su mokiniais, norint gauti ir pasiekti laukiamus rezultatus. Grupėse mokosi įvairių gebėjimų mokiniai. Vieni yra stipresni, geriau įvaldę lietuvių kalbą ir naujas technologijas, kiti – silpniau. Kai kurie mokiniai konsultavosi su mokytoju, kiti darbus atliko savarankiškai. Mokiniai grupėse panaudoja anksčiau įgytas literatūros žinias ir gebėjimus, įtvirtina teksto skaitymo ir komentavimo gebėjimus, naudojasi terminų žodynais ir kitais šaltiniais, teksto suvokimą panaudoja kūrybiškai. MOKYTOJO VEIKLOS PLANAVIMAS Sudarant pamokų ciklą, atsižvelgiama į konkrečios klasės (grupės) mokymosi lygį. Su mokiniais tariamasi, kaip bus dirbama, pristatomas temos planas ir tikslai, kaip bus atsiskaitoma už temą, kaip bus vertinama. Mokiniai pasirinko darbą grupėse, kuriame bus patikrintos žinios ir gebėjimai. Pagal lietuvių kalbos dalyko teminį planą sudaromas detalusis pamokų ciklo planas nurodant pamokos numerį, pamokos tipą, pavadinimą (temą), valandų skaičių. Pagal detalųjį pamokų ciklo planą sudaromi pamokų planai nurodant pamokos tikslus ir uždavinius, veiklą (laiką, būdus ir metodus, grupinį ir individualų mokymą, medžiagą (literatūrą), vaizdines ir technines priemones, vertinimą, pastabas), pamokos situaciją, kartojimą ir apklausą, naujos medžiagos dėstymą, dalinį ir apibendrinamąjį įtvirtinimą, paskirstant konkrečias užduotis, skiriant namų darbus. Pagal individualų lietuvių kalbos teminį planą pamokų ciklo „Fausto“ tekstai“ gimnazinių klasių I kurso (11 klasė) mokiniams skiriamos 4 valandos. Pamokų turinį sudaro dalyko pamokų planai (tipas, tikslas ir uždaviniai, tema, pamokos numeris, užsiėmimų pobūdis (veiklos būdai, metodai ir mokymosi strategijos) ir trukmė, diferencijuotas mokymasis, mokymosi medžiaga, mokomosios priemonės), vertinimas, suplanuotų ir pravestų pamokų refleksija.

2

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Planuojant pamokų ciklą atsižvelgiama į mokinių žinių ir gebėjimų lygmenį, pasiruošimo pamokoms galimybes, mokymosi aplinką ir tai, ką privalo mokiniai mokėti po pamokų ciklo (pagal egzamino reikalavimus). Svarbiausia buvo ugdyti darbo su tekstu, teksto kūrimo įgūdžius bei bendravimo strategijas. Sudarant pamokų ciklą teksto suvokimui, buvo apmąstyta, kaip vyks baigiamosios kiekvienos temos pamokos ir kaip bus patikrintos žinios ir gebėjimai iš temų. Pamokų turinio planavimo esmė – skatinti mokinių motyvaciją (gebėjimą dirbti grupėje, bendradarbiauti, pateikti savo nuomonę, įsiklausyti į kitų mintis, pasiūlymus, realizuoti save). Su pamokų ciklo teksto suvokimui praktine veikla, vertinimu ir įsivertinimu mokiniai supažindinti iš

anksto. PAMOKŲ ORGANIZAVIMAS, MOKYMOSI APLINKA Organizuojant pamokas atsižvelgiama į klasės mikroklimatą, t. y. tinkamas sąlygas mokymuisi, klasės valdymą, optimalų patalpų panaudojimo galimybes, mokinių žinias, gebėjimus ir nuostatas, jų savijautos ir darbo veiklos pamokoje pajėgumus. Pamokų efektyvumą skatina mokytojo ir mokinių tarpusavio santykiai, mokėjimas bendrauti ir bendradarbiauti, sudominti dėstomu dalyku. Savarankiškam darbui pamokoje organizuoti panaudojami tie mokymo metodai, kurie skatina mokinius mokytis išmokstant. Tai įvairių šaltinių naudojimas (reikalingos informacijos paieška), praktinės (kūrybinės) užduotys (testai, tekstų analizavimas), kurie aktyvina mokinių praktinę veiklą. Organizuojant pamokas atrenkama mokomoji medžiaga, kuri reikalinga savarankiškam darbui atlikti, o mokiniai savarankiškai nagrinėja medžiagą pagal probleminius klausimus, analizuoja grožinio teksto ištraukas, ieško sprendimų, daro atitinkamas išvadas, dalinasi savo patirtimi su kitais. Prieš pamokas išankstiniam pasiruošimui mokiniams (dažniausiai pasiskirstant grupėmis) pateikiama arba nurodoma reikalinga ir papildoma literatūra, tekstai, šaltiniai, klausimai ir užduotys, testai, kad mokiniai per pamokas galėtų aktyviai dirbti. Per pamokas nagrinėjant naują temą mokiniams reikalingas savarankiškas darbas naujai informacijai įtvirtinti, mokėjimams bei įgūdžiams formuoti. Tikslinga savarankišką mokinių darbą derinti su komentavimu, pokalbiu, demonstravimu. Kai mokiniai ruošiasi savarankiškai, pamokoje jie žymiai geriau įsisavina mokomąją medžiagą, aktyviau dalyvauja diskusijoje, reiškia savo nuomonę, išklauso mokytojo papildymus, paaiškinimus. Kai mokiniai pasirenka teksto suvokimo užduotis, žino jų atlikimo, atlikto darbo tikrinimo ir vertinimo būdus, pamokoje visada padeda ne tik geriau suprasti, įsigilinti ir lengviau įsiminti, numatyti rezultatus, tačiau ir suefektyvina pamokos darbą, sutaupomas pamokos laikas, pastebimi darbinės veiklos privalumai ir trūkumai. 3

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Be konkrečių diferencijuotų (praktinių) užduočių, mokiniai iš anksto ruošiasi ir atlieka kitokio pobūdžio darbus: ieško įdomios ir naudingos informacijos internete, silpnesnieji rašo referatus, stipresnieji kūrybinius darbus, juos pristato klasėje, reikiamą informaciją mokosi apdoroti ir kokybiškai pateikti. Tai įtvirtina, plečia ir tobulina skirtingas mokinių įgytas žinias, mokėjimus bei įgūdžius. Organizuojant pamokas dažniausiai mokytojas atlieka patarėjo - konsultanto - vaidmenį. Pamokos vyksta lietuvių kalbos, informacinių technologijų kabinetuose, bibliotekoje. MOKINIŲ PAŽANGOS IR PASIEKIMŲ VERTINIMAS Mokiniai vertinami pagal diferencijavimo ir mokinių pasiekimų vertinimo nuostatas. Tai mokyklos formuojamojo ir diagnostinio (ugdymo procese) vertinimo pagrindiniai kriterijai (priimta bendrojo lavinimo dalykų metodikos komisijos, mokyklos bendruomenės tarybos ir mokinių tarybos posėdžiuose; vertinimo sistema pradėta taikyti vidurinio ugdymo programos dalykų nuo 2005-02-01 (II pusmečio pradžios) I kurso grupėse), lietuvių kalbos dalyko mokytojo mokinių pasiekimų ir pažangos vertinimas bei mokymosi motyvacija. Pagrindinis moksleivių pažangos ir pasiekimų vertinimo sistemos tikslas – moksleivių tobulėjimas. Pagal vertinimo tikslus, principus ir tipus vertinamos trys veiklos sritys: kontroliniai darbai – 50 % taškų, darbas klasėje – 35 % taškų, namų darbai – 15 % taškų. Kontrolinis darbas skiriamas baigiant didesnę temą. Apie kontrolinį darbą moksleiviams pranešama iš anksto. Kontrolinio darbo užduotys sudaromos laikantis eiliškumo: nuo lengvesnių užduočių pereinama prie sunkesnių, kad moksleivis galėtų atlikti nors kelias paprastesnes užduotis. Taškai, skiriami už minimalią programą turi sudaryti ne mažiau kaip 40 % visų galinių kiekvieno kontrolinio darbo taškų. Savarankiško darbo tikslas – sužinoti, kaip mokinys geba pritaikyti įgytas žinias individualiai atlikdamas praktines užduotis. Už kiekvieną teisingai atliktą žingsnį skiriamas vienas taškas. Apklausos raštu ar žodžiu tikslas – greitas klasės žinių patikrinimas. Apklausos formos: klausimynas, testas. Už vieną teisingai atsakytą klausimą skiriamas vienas taškas. Už aktyvų darbą pamokoje skiriamas l taškas. Už atliktas namų darbų užduotis skiriami taškai. Iš namų darbų užduočių skiriama apklausa žodžiu. Mokinys, praleidęs pamokas dėl ligos ar dėl kitų priežasčių, namų darbus gali atlikti iki semestro pabaigos. Už praleistus kontrolinius darbus moksleivis gali atsiskaityti: - susitaręs su mokytoju dėl abiem priimtino laiko (jei praleido pamokas dėl ligos); - mokytojo nurodytu laiku (jei praleido pamokas be pateisinamos priežasties). 4

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Mokiniai, praleidę pamokas dėl pateisinamų priežasčių, taškus klasėje gali surinkti tik atlikę skirtus darbus (atsiskaitę už praleistas temas). Mokymo rezultatų kontrolei naudojamos tokios pagrindinės kontrolės rūšys ir metodai: - einamoji kontrolė (ji vykdoma reguliariai; siekiama užtikrinti grįžtamąjį ryšį, išsiaiškinti mokymo medžiagos supratimo lygį, jos praktinio pritaikymo galimybės). Metodai: individualus darbas su mokiniais, individuali apklausa žodžiu, trumpos raštiškos apklausos, namų darbų tikrinimas, mokinių tarpusavio vertinimas (1-10 balų); - teminė kontrolė (ji vykdoma periodiškai; tikrinamas ir vertinamas savarankiškas mokinių mokymasis, temų ar atskirų programos skyrių įvaldymas) (1-10 balų). Metodai: testai, individualūs pokalbiai, ataskaitos už individualų darbą, referatai, draugų darbų recenzavimas ir kt. (1-10 balų); - baigiamoji kontrolė (ji vykdoma po baigiamųjų programos skyrių, išeitos kurso dalies). Mokinių žinios ir gebėjimai vertinami (teorinis ir praktinis darbas):  darbas pamokose (aktyvus ir pasyvus dalyvavimas, užrašai) (1-10 balų);  atsakinėjimas žodžiu (išmoktos temos (potemės) apklausa) (1-10 balų);  atsakinėjimas raštu (išmoktos temos (potemės) kelių mokinių apklausa) (1-10 balų);  kūrybinės užduotys (atsakymai į klausimus - žodžiu ir raštu, mokomieji, diagnostiniai, mišrieji ir kt. pratimai) (1-10 balų);  išeitos potemių temos atsiskaitymas (testavimas) (1-10 balų);  savarankiški ir kontroliniai darbai (1-10 balų);  grupės pusmečio užrašų vertinimas (1-10 balų);  pusmečio atsiskaitomųjų darbų suvestinė (bendras pažymys) (1-10 balų);  teksto interpretacija, testas (pagal egzaminų vertinimo sistemą);  praktinių darbų vertinimas (referatai, kryžiažodžiai, kūrybiniai darbai) (1-10 balų);  papildomas nepažangių mokinių tikrinimas ir vertinimas-galimybių atsiskaitymas (nesant pamokoje, neišmokus, neturint užrašų, mokiniui prašant ar pageidaujant ir pan.) (1-10 balų);  neformalaus dalyvavimo pamokoje taškų rinkimas (1-10 balų). Jeigu kūrybinė užduotis, testai, savarankiški darbai, kaip ir kontroliniai darbai, teksto interpretacija, grupinė apklausa raštu yra kolektyvinis darbas, vertinamas kiekvieno mokinio kūrybinis įnašas, darbų 5

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

pasiskirstymas. Pagal sudarytą lietuvių gimtosios kalbos dalyko vertinimo sistemą ir bendrą sutarimą mokiniai ir lietuvių kalbos mokytojas susipažįsta su vertinimo kriterijais, abipusiškai vadovaujamasi. Atitinkamai taikytini formalusis ir neformalusis vertinimo būdai, nustatomas vertinimas ir įsivertinimas išraiška balais. Sutariama, kad kiekviena grupė (klasė) iš anksto supažindinama su lietuvių kalbos pamokų ciklu, nurodomas valandų skaičius ir maksimali surinktų taškų už kiekvieną atliktą užduotį suma, kuri baigus tam tikrą išeitą kurso dalį paverčiama tam tikru balu (pažymiu). Todėl sutarta, jog didžiausia už atliktą užduotį taškų suma lygi 10. Sudaroma lietuvių kalbos dalyko mokinių žinių ir gebėjimų vertinimo lentelė, kurią turi kiekvienas moksleivis. Lietuvių gimtosios kalbos dalyko neformalaus dalyvavimo pamokoje taškų rinkimas (žinių ir gebėjimų lygmens įvertinimas) Pakankamas, geras, vidutinis žinių ir gebėjimų lygis

Stebėjimo ir praktinio darbo rezultatai

Pažangiausias mokymosi lygis (10)

Beveik pakankamai perspektyvus mokymosi lygis (7) Geras, tačiau nepakankamas mokymosi lygis (-7) Geras, tačiau nepakankamas mokymosi lygis (-7)

Puikus pasirengimas ir darbštumas, atsakingumas sau ir kitiems, rimtai žiūrintys į ateitį ir siekiantys aukštumų Labai gerai mokosi, įsisavina teorinę medžiagą, turi labai gerus praktinius įgūdžius, sugeba rimtai ir atsakingai dirbti, rodyti pavyzdį kitiems, labai perspektyvūs Dėmesingi, reiklūs, darbštūs, besidomintys ir siekiantys geresnių rezultatų, labai iniciatyvūs ir perspektyvūs mokytis, teikia vilčių Dėmesingi, reiklūs, darbštūs, besidomintys ir siekiantys geresnių rezultatų, labai iniciatyvūs ir perspektyvūs mokytis žymiai geriau Dėmesingi, darbštūs, perspektyvūs, nesiekiantys mokėti ir mokytis daugiau Dėmesingi, pasiruošę tinkamai atlikti užduotis, nepakankamai perspektyvūs Dėmesingi, pasiruošę tinkamai atlikti užduotis, nepakankamai perspektyvūs

Vidutinis, tačiau tvirtai pakankamas mokymosi lygis (6)

Nepakankamai iniciatyvūs, nepelnytai patenkinti savo pasiektais rezultatais

Vidutinis, tačiau nepakankamai tvirtas mokymosi lygis (-6)

Pakankamai nepajėgūs mokytis daugiau, nepakankamai gabūs, nors perspektyvūs (gali siekti geresnių rezultatų)

Vidutinis, tačiau nepakankamai tvirtas mokymosi lygis (+5)

Nepakankamai iniciatyvūs (pasyvūs), garantuoti ir patenkinti savo pasiektais rezultatais

Labai geras (pažangus) mokymosi lygis (9)

Pakankamai (pavyzdinis) perspektyvus arba beveik pakankamai perspektyvus mokymosi lygis (+8 ir -8) Pakankamai perspektyvus mokymosi lygis (+7)

6

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Vidutiniškas mokymosi lygis (5)

Silpnas, tačiau vidutiniškas mokymosi lygis (-5) Silpnas, tačiau vidutiniškas arba pakankamai vidutiniškas mokymosi lygis (-5 ir 4) Silpnas, tačiau pakankamai vidutiniškas mokymosi lygis (4) Silpnas, beveik nepakankamas mokymosi lygis (-4) Silpnas arba labai silpnas, beveik arba visiškai nepakankamas mokymosi lygis (-4 ir mažiau) Labai silpnas, visiškai nepakankamas mokymosi lygis (3 ir mažiau)

Ribotos galimybės, pakankamai neiniciatyvūs, patenkinti savo pasiektais rezultatais, mokymosi spragos Nepajėgūs mokytis daugiau, ribotos galimybės Pakankamai ribotos galimybės, pakankamai pasyvūs, abejingi Pakankamai ribotos galimybės, pasyvūs, abejingi Visiškai pasyvūs, nemokūs, neveiksmingi, abejingi, visiškai neveiklūs Pasyvūs, negabūs, neveiklūs, abejingi, sunkiai prognozuojami, abejingi ir pasyvūs Negabūs, visiškai abejingi ir pasyvūs, sunkiai prognozuojami

Mokiniams išdalinamos individualios pamokų ciklo vertinimo lentelės, sudarytos iš trijų dalių: 1) pagrindinis – namų darbų, atskirų užduočių, atsakinėjimo žodžiu – vertinimas; 2) papildomas – užrašų (konspekto), aktyvaus ar pasyvaus dalyvavimo pamokoje, popamokinėje veikloje – vertinimas; 3) galutinis – įsivertinimo ir pažymio, rašomo į žurnalą – vertinimas. Už dalyvavimą pamokoje mokiniai renka pliusus bei minusus ir atskirai vertinami. Skirtingiems pamokų ciklams (temų grupėms) atitinkamai skiriama pamokų: minimum – 4, maximum – 12. Dirbama iki 10 dienų, po to diagnozuojama. PAMOKŲ REFLEKSIJA IR VEIKLOS TĘSTINUMO PERSPEKTYVOS Mokymosi kokybei gerinti ir skatinti įtaką daro mokinių požiūris į mokymąsi, jų gebėjimai ir žinios, sąlygoja ir socialiniai, asmenybės ypatybės bei psichologiniai veiksniai. Ne visada pavyksta numatyti laukiamus mokymosi rezultatus. Taikant mokymo(si) metodus, tikslus ir priemones, nepavyksta iki galo juos įgyvendinti. Dažnai tenka koreguoti pamokų planus, atsižvelgiant į besikeičiančias mokinių protines galias. Neretai susiduriama su problema – mokinys, atlikdamas užduoties analizę, pagal duotą pavyzdį nesugeba savarankiškai susidaryti veiksmų plano. Todėl daug dėmesio skiriama savarankiško darbo struktūrai, kūrybinei veiklai plėtoti. Mokydamiesi ugdytiniai sugeba atskleisti bendruosius dėstomo dalyko dėsnius, nustato dėsningumus, teorines žinias geba taikyti praktikoje, lengvai randa faktinę informaciją, tačiau, pavyzdžiui, atliekant teksto analizę ilgokai ieško racionalaus sprendimo būdo. Tiriamiesiems 7

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

darbams skiriama žymiai daugiau laiko, mokiniams teikiamos papildomos konsultacijos, siekiant, kad besimokydami ugdytiniai gebėtų įžvelgti, kas lemia kūrinio (teksto) rišlumą, įdomumą, raiškos ir turinio dermę. Geriausi rezultatai pasiekiami, kai mokiniai žino ir supranta darbo veiklos pobūdį, kai atitinkamos užduotys konkrečios, nuosekliai ir tiksliai parinktos, t. y. individualiai diferencijuotos pagal mokinių mokymosi galimybes, aiškiai nurodomi vertinimo kriterijai, už ką, kaip, kiek ir koks laukiamas įvertinimas už atliktą darbą. Beje, ne visi mokiniai noriai sugeba tinkamai įsivertinti (rodo mokinių anketavimas), todėl ateityje mokytojo darbe reikėtų patobulinti mokinių įsivertinimo galimybes. Pamokų ciklo sėkmė priklauso nuo mokytojo sugebėjimo organizuoti, planuoti, motyvuoti, nuo mokinių skatinimo dirbti produktyviai ir savarankiškai, panaudojant visas mokymo(si) galimybes, ugdant kūrybinį ir kritinį mąstymą, teikiant pagalbą mokiniui. Pamokų ciklo teksto suvokimo analizė parodė mokytojo ir mokinių darbo privalumus ir trūkumus, kas ir kaip turėtų būti taisytina ir tobulintina darbinėje veikloje, atsižvelgiant į naujausius lietuvių (gimtosios) kalbos ugdymo reikalavimus. Anketose mokiniai akcentavo teksto skaitymo ir supratimo, informacijos apdorojimo tobulinimo sėkmę: vienoms grupėms sekėsi geriau, atsakingiau ir laiku atlikdavo užduotis, kitoms – teko ilgiau dirbti, reikėjo pagalbos. Nespėjusiems laiku atlikti darbą buvo leidžiama pabaigti namuose. Kad sėkmingai mokiniai mokėsi savarankiškai dirbti, įsivertinti ir vertinti ne tik savo, tačiau ir kitų darbą, rodo jų pačių požiūris (nuomonės, patarimai). Skatinant ir ugdant mokinių kūrybiškumą pamokose reikėtų pasidalinti praktine darbo patirtimi su dalykų mokytojais, stebėti pamokas ne tik savoje mokykloje, tačiau ir kitose mokymo įstaigose. MOKOMOSIOS MEDŽIAGOS IR TECHNINIŲ PRIEMONIŲ NAUDOJIMAS Žinant atskirų ciklo pamokų tikslus ir uždavinius, įvertinama, kokių resursų reikia jam pasiekti. Planuojant parengiamos mokomosios (vadovėliai, tekstai, dalomoji medžiaga, užduotys), vaizdinės (pateiktys, lentelės, filmo ištrauka) ir techninės priemonės (kompiuterinė technika).

8

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

NAUDOTOS LITERATŪROS SĄRAŠAS Pagrindinė literatūra Dilienė R., Kubilinskienė D. Vaistai nuo baimės (ir moksleiviams, ir mokytojams). V.: Dialogas. 2004. Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei) V., 2000. Literatūros teksto interpretacija. V., 2000. Literatūros terminų testai. V., 1998. Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. Teksto analizė bei interpretacija (Panevėžio moksleivių darbai). Pan.: Magilė. 1999. Visuotinės literatūros istorija (XVII – XVIII a.). V., 1992. Žmuidienė D. Literatūros testai X-XII klasei. K., 1998. Grožinė literatūra Gėtė. Faustas (arba kitas šaltinis ir leidimo metai). Gėtė. Faustas.pdf (intraneto šaltinis). Metodinė literatūra

Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998. Gage N.L., Berliner D.C. Pedagoginė psichologija. V., 1994. Nauckūnaitė Z. Teksto komponavimas: rašymo procesas ir tekstų tipai. V.: Gimtasis žodis, 2002. Teksto analizė mokykloje. V., 1998. Vertinimas ugdymo procese. Knyga mokytojui. V., 2006. Interneto šaltiniai http://lt.wikipedia.org/wiki/Johann_Wolfgang_von_Goethe http://lt.wikipedia.org/wiki/Faustas http://www.biografas.lt/biografija/148-johanas-volfgangas-gete http://www.mokslai.lt/referatai/konspektas/30149.html http://www.rasyk.lt/rasytojai/johanas-volfgangas-gete.html http://ziniukai.com/j-v-getes-asmenybe/ 9

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

PRIEDAI Tema. Šviečiamasis amžius ir Gėtės „Faustas“ (11 klasė, 1 pamoka). Tikslas. Gebės suvokti Švietimo epochos idėjas ir pasiruošti teksto suvokimui. Uždaviniai: 1. Gilins literatūros teorijos ir istorijos žinias. 2. Lavins sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius. 3. Mokysis išsakyti asmeninę nuomonę ir ją argumentuoti. Pamokos tipas ir formos. Naujos medžiagos teikimas (aiškinimas, demonstravimas, pokalbis, savarankiškas darbas). Metodai ir būdai. Euristinis pokalbis, savarankiškas darbas su tekstu. Mokymo priemonės (pagrindinės ir papildomos): 1. Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei) V., 2000. 2. Literatūros terminų testai. V., 1998. 3. Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. Vaizdinė priemonės: 1. Jaunasis Gėtė (mokomojo filmo ištraukos). 2. Gėtės portretas, iliustracijos, knyga „Faustas“. Literatūra: 1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998. 2. Ambrazevičius J., Grinius J., Vaičiulaitis A. Visuotinė literatūra. V., 1991. 3. Kanišauskaitė I., Žukas S. Švietimo epochos literatūra. V., 2001. PAMOKOS SITUACIJA Praeitą pamoką namų darbams buvo pakartoti teorinę medžiagą apie draminio kūrinio nagrinėjimo planą. Pasiruošimui reikalingai informacijai surinkti ir susipažinti buvo pateikta klausimų serija apie Švietimo epochą, literatūros terminus. Ši pamoka bibliotekos skaitykloje yra įvadinė. Joje aptariami Šviečiamojo amžiaus bruožai, aiškinamos sąvokos, supažindinama su Gėtės asmenybe, „Fausto“ parašymo aplinkybėmis. Kita pamoka bus skirta tragedijos „Faustas“ ištraukų skaitymui ir komentavimui. Pamokos struktūra, metodai, laikas I. Įvadinis darbas (7 min.). Kartojimas. Euristinis metodas (pokalbis). II. Naujos medžiagos suvokimas (15 min.). Aiškinimas. Pokalbis.

Pokalbis.

Mokytojo veikla

Mokinių veikla

Pamokos pradžioje trumpai aptariami namų darbai. Stebima, kaip mokiniai suprato namų darbų užduotį. Pristatoma pamokos tema (užrašoma lentoje), tikslas ir uždaviniai Lentoje užrašomi reikalingi literatūros terminai. Išdalinama dalomoji medžiaga.

Namų darbo užduoties tikrinimas. Keletas mokinių paskaito, ką pasiruošė.

Trumpai apžvelgiami svarbiausi laikmečio, J.V.Gėtės asmenybės, „Fausto“ parašymo

Savo atsakymus papildo ir užsirašo.

Užsirašo pamokos temą. Pasižymi terminus, kas yra sentimentalizmas, racionalizmas, filosofinė tragedija, absoliutizmas.

10

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

bruožai, demonstruojamas J.V.Gėtės portretas ir grožinis kūrinys, iliustracijos. Rodomi mokomojo filmo „Jaunasis Gėtė“ ištraukos.

Demonstravimas. III. Teksto medžiagos suvokimo gilinimas (15 min.). Dalinis įtvirtinimas. Praktinė užduotis.

Dalomosios medžiagos klausimai.

Darbas su vadovėliu.

Praktinės užduoties tikrinimas.

Tikrinamas vieno mokinio raštu atliktas darbas.

Vienas mokinys skaito atsakymus į klausimus, kiti papildo.

IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (7 min.).

Klausimų serija (žodžiu).

Pakartoti ir prisiminti svarbiausias draminio kūrinio žanrines ypatybes. V. Vertinimas (1 min.).

Įvertinami tikrinti mokinių darbai, aktyviausias mokinys pamokoje gauna pliusus, kurie pamokų ciklo pabaigoje verčiami pažymiu. UŽDUOTYS IR DALOMOJI MEDŽIAGA

ŠVIEČIAMASIS AMŽIUS PASAULYJE. J.V.GĖTĖ (1749-1832) ************************************************************************ ŠVIEČIAMASIS AMŽIUS (Švietimo amžius, racionalizmas ir sentimentalizmas) – literatūros ir meno srovė, susiformavusi XVIII a. Prancūzijoje. Tai kova prieš feodalinę santvarką, prieš viduramžių pasaulėžiūrą. Formavosi kapitalizmas, buvo kovojama prieš feodalizmą (1789 m. Prancūzijoje įvyksta buržuazinė revoliucija). BRUOŽAI: 1. Kritikuojama baudžiavinė sistema, viduramžiais viešpatavusios pažiūros, ginami visų feodalizmo prispaustų visuomenės sluoksnių interesai, visų žmonių laisvės ir lygybės idėja. 2. Iš prigimties visi žmonės lygūs, ir kiekvienam žmogui turi būti suteiktos galimybės išsikovoti vietą visuomenėje. 3. Buvo manoma, kad, panaikinus feodalinius įstatymus ir privilegijas, ims viešpatauti tikra visuomeninė gerovė. 4. Kritikuojama bažnyčia ir religija už tai, kad mulkino liaudį, paneigiamas bažnyčios mokymas apie dievą, nemirtingą sielą, pomirtinį gyvenimą. Religija yra tamsumo padarinys ir ji išnyks, žmonėms apsišvietus ir išsimokslinus. 5. Švietėjai rėmėsi ne tik protu, bet ir žmogaus prigimtimi. Jie teigė, kad iš prigimties visi žmonės lygūs, o feodalinės privilegijos ir 11

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

luominė nelygybė atima iš žmogaus pačios gamtos jam suteiktas teises. 6. Dievinama gamta: manyta, jog natūrali gamta gimdo natūralų žmogų (Ž.Ž. Ruso šūkis „Atgal į gamtą!“). Švietimo epochoje dar buvo „Audros ir veržimosi“ judėjimas ir sentimentalizmas (lot. sentiment – jausmas), kurie išaukštino jausmą, paprastumą, kvietė grįžti „į gamtą“ (filosofo Žano Žako Ruso šūkis „Atgal į gamtą!“ – žmonės lygūs). Sentimentalizmas pirmumą teikė ne protui, o jausmams, aukštino melancholišką (= liūdną) nuotaiką. Daug kalbėjo apie laisvę, bet, kaip ją pasiekti, jie ir patys neįsivaizdavo. Maištaudavo, bet dažniausiai atsisakydavo kovos ir susitaikydavo su tikrove. Sentimentalizmo ir „Audros ir veržimosi“ sąjūdžio bruožai: 1. Nerimstantis, maištingas žmogus („genijus“), išsiskiriantis iš aplinkos. 2. Literatūros herojus – veikli, drąsi, ieškanti, bet kartu ir vieniša, nuo liaudies atitrūkusi asmenybė. 3. Kaip ir švietėjai, taip ir audrininkai tokio herojaus ieškojo antikoje (Prometėjas), viduramžių epochoje (Faustas), o kartais jį rasdavo ir savo meto aplinkoje (Šilerio Karlas Moras, Gėtės Verteris ir kt.). 4. Pripažino rašytojo kūrybinę laisvę, jiems pavyzdžiu buvo Šekspyro kūryba – plati, laisva, vaizduojanti stiprias žmogiškas asmenybes. 5. Domėjosi liaudies kūryba (tautosaka), sėmėsi iš jos nemaža motyvų bei siužetų, panaudojo liaudies šnekamosios kalbos turtus. Žymiausi kūrėjai pasaulyje – Johanas Volfgangas Gėtė (1749-1832); jo draminis kūrinys „Faustas“, Lietuvoje - K. Donelaitis (1714-1780) ir poema „Metai“. ****************************************************************************** UŽDUOTIS. Atsiversk: Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P. 64-66. Atidžiai perskaityk medžiagą apie Johaną Volfgangą Gėtę ir atsakyk į klausimus. Atsakymus užsirašyk literatūros užrašuose. Tau padės SUFLERIS (Tai aš : Sùfleris (1) [pranc. souffleur < souffler – pasakinėti] - asmuo, kuris pasakinėja, pasakinėtojas). ****************************************************************************** 1. Kada ir kur gimė vokiečių klasikos rašytojas? ( Nurodyk amžių). Ką studijavo? 2. Kuo domisi ir kokius pirmuosius kūrinius parašo J.V.Gėtė? ( Ieškok p.64 apačioje ir p. 65; išvardink). 3. Koks svarbiausias, didžiausias ir garsiausias pasaulyje J.V.Gėtės kūrinys, parašytas XIX a. pradžioje? ( Naujos potemės pavadinimas, p.65). 4. Kuo remdamasis J.V.Gėtė sukūrė tragediją „Faustas“? ( Nurodyk kūrinio parašymo aplinkybes p. 65 apačioje). 5. Kiek metų ir kodėl J.V.Gėtė rašė „Faustą“? ( Atsakymas p.66 I pastraipa). 6. Apie ką svarsto J.V.Gėtė „Fauste“? Kas toks Faustas? ( Ieškok p.66 II pastraipa). 7. Nurodyk „Fausto“ žanrą? ( Kas yra žanras žr. žodynėlį, o atsakymas p.66 III pastraipa). 8. Kokie epizodai ryškūs tragedijoje „Faustas“ ( P.66 III pastraipa)? Paaiškink terminus: fantastinis, alegorinis, simbolinis, lyrinis, satyrinis epizodas? ( Ieškok žodynėlyje). ****************************************************************************** ŽODYNĖLIS. Sentimentalìzmas (2) [pranc. sentimentalisme < sentiment – jausmas] - XVIII a. vidurio–XIX a. pradžios literatūros, dailės ir visuomeninės minties kryptis, kuri kilo kaip priešprieša švietimo racionalizmui ir grožio, tobulumo, tiesos ieškojimo poetikos taisyklėms, bet reiškė daugelį švietimo idėjų (priešiškumą absoliutizmui, luominiams prietarams); sentimentalizmas žmogaus esmės bruožu laikė jausmus; kūriniuose vaizduojami daugiausia nekilmingųjų luomų žmonės, daug dėmesio skiriama jautrių, jausmingų individų psichologijai, žmogaus ir gamtos santykiams. Racionalìzmas (2) [pranc. rationalisme < lot. rationalis – protingas] - įsitikinimas, kad žmogus 12

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

gali protu pažinti pasaulį ir turi protu vadovautis kiekvienoje veikloje. Žánras (1) [pranc. genre – rūšis, tipas] - istoriškai susiklosčiusios meno kūrinių klasifikacijos pagal struktūrinius požymius padala; kūrinių rūšis, porūšis, pvz., romanas – epinės literatūros žanras. Fantãstinis (1) [gr. phantastikos – įsivaizduojamas] - 1. sukurtas fantazijos, vaizduotės; 2. nerealus, tikrovėje neegzistuojantis. Alegòrinis, alegòriškas (1) - sudarantis netiesioginės, paslėptos reikšmės vaizdą, pasakojimą (alegoriją). Simbòlinis (1) - 1. sudarantis kūrinio įvaizdį, vaizdą, veikėją, turintis apibendrinamosios galios perkeltinę reikšmę; 2. netikras, neesminis, turintis tik simbolio reikšmę. Lỹrinis (1) [gr. lyrikos] - turintis lyrikos savybių, susijęs su lyrika; švelniai jausmingas, graudus. Satỹrinis, satỹriškas (1) - kūrinys, kuriame pajuokiami neigiami visuomenės gyvenimo reiškiniai, žmonių ydos (satyros, kitaip negu humoro, juokas yra piktas, negailestingas). Epizòdas (2) [gr. epeisodion] - 1. atsitikimas, trumpalaikė, ppr. mažareikšmė įvykio dalis, iš esmės neturinti įtakos visam įvykiui, reiškiniui (dažniausiai būna dramos ir prozos (romane) kūriniuose. Absoliutìzmas (2) [pranc. absolutisme < lot. absolutus – besąlygis, neapibrėžtas] - valstybės valdymo forma: visa aukščiausioji valdžia priklauso monarchui (imperatoriui, karaliui, carui), o literatūroje - pažiūra, kad tiesa, gėris ir grožis yra objektyvūs, nekintami, absoliutūs, nepriklauso nuo pažinimo subjekto nė nuo pažinimo sąlygų. ************************************************************ Tema. J.V.Gėtės „Fausto“ tekstai (11 klasė, 2 pamoka). Tikslas. Atskleis teksto ištraukos ir kūrinio visumos prasmę. Uždaviniai: 1. Lavins sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius. 2. Ieškos teksto prasmių ir mokės analizuoti. 3. Ugdys kūrybinius gebėjimus ir mokės apibendrinti. Pamokos tipas ir formos. Grožinio kūrinio ištraukų analizė (pokalbis, savarankiškas darbas). Metodai ir būdai: euristinis pokalbis, savarankiškas darbas grupėse su tekstu. Mokymo priemonės: 1. Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P. 66-68 (P. 68-73). 2. Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. P. 22-26 (P. 27-37 (iki p. 37 nuo viršaus 10 eilučių)). 3. Marcišauskaitė V., Mikulėnienė D. Ar moki lietuvių kalbą (kalbėjimo, teksto suvokimo ir kūrimo užduotys). K., 2006. Literatūra: 1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998. 2. Literatūros teksto interpretacija. V., 2000. 3. Teksto analizė mokykloje. V., 1998. PAMOKOS SITUACIJA Praeita pamoka buvo susipažinimas su Švietimo ir J.V.Gėtės epocha, gilinamos literatūros teorijos ir istorijos žinios, teksto medžiagos suvokimas. Ši pamoka skiriama kūrinio analizei (teksto suvokimui). Mokiniai nagrinėja įžangos „Prologas danguje“ ir pirmos dalies „Naktis“ ištraukas. Kita pamoka – kūrinio teksto ištraukų analizė ir apibendrinimas. Pamokos struktūra, metodai, laikas I. Įvadinis darbas (4 min.). Kartojimas. Euristinis metodas (pokalbis).

Mokytojo veikla Pamokos pradžioje trumpai aptariami draminio kūrinio nagrinėjimo aspektai. Pateikiama glausta dalomoji

Mokinių veikla Naudojasi užrašais.

13

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

(draminio kūrinio) medžiaga.

II. Kūrinio teksto ištraukų suvokimas (10 min.). Teksto skaitymas. Darbas su vadovėliu. III. Kūrinio teksto ištraukų suvokimo gilinimas (25 min.). Teksto komentavimas. Pokalbis.

Pristatoma pamokos tema (užrašoma lentoje), tikslas ir uždaviniai. Išdalinama dalomoji medžiaga (teksto suvokimo užduotys), nurodomos užduočių atlikimo pasirinkimo galimybės ir trukmė, susiskirstoma grupėmis. Išsiaiškinamas teksto ištraukų pobūdis, aptariami prasminiai tekstų aspektai.

Savarankiškas darbas (teksto suvokimo užduotys).

Paaiškinama, kaip skaitymo ir suvokimo užduotis atlikti raštu.

IV. Apibendrinimas ir namų darbų skyrimas (5 min.).

Klausimų serija (žodžiu). Nurodomos teksto ištraukos, kurias būtina perskaityti ir pasiruošti komentuoti kitai pamokai. Pagiriami ir įvertinami aktyviai dirbę mokiniai. Visų darbai surenkami.

V. Vertinimas (1 min.).

Pagal savo žinių ir gebėjimų lygį pasirenka vieną iš dviejų tekstų, skaito teksto ištraukas. Kiekviena grupelė komentuoja pasirinktą teksto ištrauką (pagal užduotis).

Sakytinės kalbos įgūdžius keičia rašytinės kalbos įgūdžiai. Atlieka teksto suvokimo užduotis. Tekstai iš vadovėlio.

TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTYS (dalomoji medžiaga) TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS NR.1 I GRUPĖ **************************************************************************************

J.V.GĖTĖS TRAGEDIJOS „FAUSTAS“ ĮŽANGOS „PROLOGAS DANGUJE“ SKAITYMAS IR KOMENTAVIMAS **************************************************************************** Sufleris. Veiksmas vyksta Visatos erdvėje, kur susirenka arkangelai – Rapolas, Gabrielius ir Mykolas, taip pat Dievas ir Mefistofelis ( Kas tai? - paaiškinta žodynėlyje). Scenos centre – Dievo ir Mefistofelio (dieviškosios ir velniškos jėgų) ginčas apie Visatos žmogų. Jųdviejų ginče išryškėja skirtingi požiūriai apie žmogaus gyvenimo prasmę ir tikslą. Scenoje įasmeninamas (sužmoginamaspersonifikuojamas) gėris ir blogis, dorybės ir ydos. ************************************************************************ 14

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Atsiversk: Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P. 66-68 arba Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. P. 22-26. KIBK Į TEKSTO PAIEŠKAS. ************************************************************************ 1. Paaiškink, kas yra prologas? ( žodynėlis). Kuo prologas pradedamas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 2. Apie ką kalba arkangelai įžanginės scenos pradžioje? Kas jiems yra Visatos kūrėjas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 3. Koks Dievo humanistinis požiūris į žmogų, gėrį ir blogį? Pacituok. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 4. Kokia svarbiausia vertybė, iškeliama Dievo? Kodėl ta vertybė tokia svarbi? Rask ir pacituok Dievo mintį. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(4 taškai) 5. Koks velnio Mefistofelio požiūris į žmogų, gėrį ir blogį? Kaip jis žmogų pavadina? Pacituok. () _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 6. Tekste susiduriame su sodininko – medžio – vaisiaus įvaizdžiais. Kuo jie svarbūs? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 7. Kaip bendrauja Dievas ir Mefistofelis? Kuo šie veikėjai nepanašūs į krikščioniškosios tradicijos personažus? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(4 taškai) 8. Kaip vadiname tokį dalyką, kai išryškėja tarpusavyje lyginamų reiškinių skirtumas? ( Atsakymo ieškok šiame lape!). _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(1 taškas) 9. Koks, Tavo nuomone, Dievo ar velnio požiūris į žmogų svarbesnis? Palygink ir pagrįsk. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(4 taškai) 10. Kas ir kodėl lemia žmogaus santykių su tikrove, jo elgesio ir veiklos normas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 15

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

11. Ką ir kodėl Dievas siunčia patikrinti Faustą? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 12. Kodėl Dievas taip lengvai leidžia Mefistofeliui gundyti Faustą? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 13. Kokias lažybas ir kodėl Dievui siūlo velnias Mefistofelis? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(1 taškas) 14. Apibendrink: glaustai nusakyk dramos įžangos temą bei problematiką, nuteikiančios filosofiniams svarstymams apie žmogų? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 15. Kas šiame prologe sąlygoja individualų autoriaus pasaulėvaizdį ( Į šią klausimo dalį atsakymą, jei nežinai, rasi knygelėje p.22 viršuje, paskutinėse eilutėse) ir kokį pasaulį suvokia J.V.Gėtė apie vienas kitam prieštaraujančius Dievą ir Mefistofelį? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(4 taškai) ************************************************************************ ŽODYNĖLIS. Mefistòfelis (Mephistopheles) – vokiečių padavimų ir J.V.Gėtės (J. W. von Goethe) kūrinio „Faustas“ personažas; nelaboji dvasia, demonas, velnias; blogio įsikūnijimas). Arkángelas (1) [gr. archangelos] - aukštesnio rango angelas (Mykolas -galingiausias iš arkangelų, visų krikščionių globėjas; Senajame Testamente minimas kaip žydų tautos kunigaikštis, gynėjas ir globėjas). Prològas (2) [gr. prologos < pro – prieš + logos – žodis] - epinio arba draminio grožinio literatūros kūrinio įžanga, informuojanti apie faktus, įvykius, buvusius prieš užsimezgant kūrinio veiksmui; kartais – autoriaus įžanginiai komentarai, aiškinantys kūrinio sumanymą; įžanga. Scenà (2) [lot. sc(a)ena < gr. skēnē – palapinė] – 1. dramos kūrinio arba spektaklio dalis, kurioje nesikeičia veikėjų sudėtis; 2*. krintantis į akis įvykis, epizodas. Kontrãstas [pranc. contraste] - ryški priešybė; tarpusavyje lyginamų daiktų, ypatybių ar reiškinių skirtumas. **************************************************************************************

J.V.Gėtės tragedijos „Faustas“ įžangos „Prologas danguje“ teksto suvokimo užduotis Nr. 1 Pamokos Nr.2 Klausi mų Nr.

Taškai Surinkt a Vertini mas Pažymy s

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

12

13

14

15

Taškų suma

2

2

2

4

3

3

4

1

4

3

2

2

1

2

4

39

PAŽYMYS

39-37

36-33

32-30

29-27

26-24

23-19

18-14

13-0

10

9

8

7

6

5

4

3

16

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS NR.2 II GRUPĖ **************************************************************************************

J.V.GĖTĖS TRAGEDIJOS „FAUSTAS“ PIRMOS DALIES „NAKTIS“ SKAITYMAS IR KOMENTAVIMAS **************************************************************************************

Turinys. ( Čia tik užuominos, o esmę rasi skaitydamas (-a) tekstą). Tragedijos pirmoje dalyje “Naktis” Gėtė supažindina su Faustu gana paslaptingomis aplinkybėmis (neįprastas kambarys, mėnulio šviesa). Faustas sėdi namuose, prie knygų, ir mąsto apie mokslą (teisę, filosofiją, teologiją, mediciną), jo reikšmę žmogui. Jam sunkiai suprantamos žmogaus turimos žinios, patirtis. Faustas jaučiasi nelaimingas, atitrūkęs nuo gyvenimo, viskuo nusivylęs. Jis siekia kilnių tikslų, nori pažinti pasaulį per mokslą, nori, kad žmonija būtų kuo tobulesnė, tačiau nežino, kuo ir kaip pasitarnauti žmonijai. Faustas vis ieško naujo, nepasitenkina tuo, ką pasiekęs. Todėl Faustas trokšta išeiti iš gyvenimo, nors Velykų rytmetį vėl sugrįžta į gyvenimą. Toks Fausto požiūris į mokslą ir žmogų atitinka švietėjų bruožus ( Prisimink, kokie bruožai). Faustas, vartydamas mokslo knygą, išsikviečia dvasią, kuri galėtų jam padėti. Tačiau pasibeldžia mokslininkas tyrinėtojas Vagneris, kuris Faustui – visiška priešingybė. Vagneris patenkintas tik bendraudamas su knygomis ir džiaugiasi radęs naują pergamentą. Vagneris – knyginis mokslininkas, atsiribojęs nuo gyvenimo, užsidaręs. ************************************************************************ Atsiversk: Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P. 68-73 arba Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. P. 27-37 (iki p. 37 nuo viršaus 10 eilučių).  KIBK Į TEKSTO PAIEŠKAS. ************************************************************************ 1. Kuo pradedama pirmoje dalyje? Kokioje erdvėje ir laike vyksta veiksmas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 2. Nusakyk Fausto kambario interjerą. Kuo simboliškos patalpos detalės? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 3. Ką primena Fausto darbo kambarys prie mėnulio šviesos? _________________________________________________________________________(1 taškas) 4. Kokios nuotaikos apėmusios Faustą? Kodėl? Pacituok. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 5. Kodėl Faustas, universalus mokslininkas, sakosi esąs kvailys? Ko jam neatskleidžia nei medicina, nei filosofija, nei teologija? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 6. Kodėl Faustas, mokslų daktaras, pasitiki magija ir Nostradamo pranašystėmis? Kuo tai gali jam pasitarnauti? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 7. Kodėl Faustas išsikviečia dvasią? Ką jam simbolizuoja žemės dvasia? (Nepamiršk, kad Faustas jaunystėje skaitė magijos ir alchemijos knygas). 17

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

_________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 8. Kodėl po susitikimo su žemės dvasia Faustas lieka dar labiau sukrėstas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(1 taškai) 9. Faustas įdėmiai studijuoja knygoje rastus makrokosmoso ir žemės dvasios ženklus. Koks pirmasis ženklas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(1 taškas) 10. Apibūdink Faustą ir Vagnerį kaip du žmogaus ir mokslininko tipus. Ką jie trokšta pažinti ir kam pažinimas jiems reikalingas? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(5 taškai) 11. Kokį Gėtės požiūrį į žmogaus ir pasaulio santykius atskleidė skaityta scena? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) ŽODYNĖLIS (skaitant ištrauką). Pergameñtas (2) [vok. Pergament] – standus vyniojamasis popierius, nepraleidžiantis drėgmės ir riebalų; pergamente parašytas dokumentas, tekstas. Retòrta (1) [lot. pasukta atgal] – kolbos pavidalo stiklinis indas su ilgu į šoną pakreiptu kaklu cheminėms reakcijoms daryti, agresyviems skysčiams distiliuoti. Tìglis (2) [vok. Tiegel] – metalinis, keramikinis indas medžiagoms lydyti, iškaitinti. Nostradãmas (2) [Michel de No(s)tredame; 1503-1566] – prancūzų matematikas, astrologas, gydytojas, populiariausias Renesanso epochos pranašas. Interjèras (2) [pranc. intérieur - vidinis] – patalpos vidus ir jo įrenginiai. Filosòfija (1) [gr. philosophia < phileō – myliu + sophia – išmintis] - viena visuomenės sąmonės formų, mokslas, tiriantis gamtos, visuomenės ir mąstymo raidos visuotinius dėsnius. Teològija (1) [gr. theologia < theos – dievas + logos – žodis, sąvoka, mokslas] - religijos teorija, kuria grindžiamos religinės dogmos ir tikėjimas. Gnòmas [vok. Gnom] - 1. Vakarų Europos mitologijoje – požemio dvasia, sauganti turtus; 2. mažytė fantastinė būtybė (dažn. bjauri), simbolizuojanti žemės jėgas; nykštukas, kaukas. Alchèmija (1) [lot. alchemia] - medžiagų kitimo tyrimai, kuriais iki XVI a. buvo mėginta paprastus metalus paversti tauriaisiais (auksu, sidabru) pasinaudojant gamtoje nesama medžiaga – „filosofiniu akmeniu“. **************************************************************************************

J.V.Gėtės tragedijos „Faustas“ pirmos dalies „Naktis“ teksto suvokimo užduotis Nr.2 Pamokos Nr.2 Taškų suma Klausi mų Nr. Taškai Surink ta Vertin imas Pažy mys

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

11

3

2

1

3

2

2

3

1

1

5

3

26-25

24-23

22-21

20-18

10

9

8

7

17-14 6

PAŽYM YS

26

13-10

9-4

3-0

5

4

3

************************************************************ 18

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Tema. J.V.Gėtės „Fausto“ tekstai (11 klasė, 3 pamoka). Tikslas. Atskleis teksto ištraukos ir kūrinio visumos prasmę. Uždaviniai: 1. Lavins sakytinės ir rašytinės kalbos įgūdžius. 2. Ieškos teksto prasmių, jas analizuos ir apibendrins. 3. Ugdys kūrybinius gebėjimus. Pamokos tipas ir formos. Grožinio kūrinio ištraukų analizė (pokalbis, savarankiškas darbas). Metodai ir būdai: pokalbis, savarankiškas darbas grupėse su tekstu. Mokymo priemonės: 1. Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P. 74-77 (P. 80-84). 2. Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. P. 51-60 (P. 92101). 3. Marcišauskaitė V., Mikulėnienė D. Ar moki lietuvių kalbą (kalbėjimo, teksto suvokimo ir kūrimo užduotys). K., 2006. Literatūra: 1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998. 2. Literatūros teksto interpretacija. V., 2000. 3. Teksto analizė mokykloje. V., 1998. PAMOKOS SITUACIJA Praeita pamoka buvo skirta „Fausto“ įžangos „Prologas danguje“ ir pirmos dalies „Naktis“ ištraukų teksto suvokimui. Ši pamoka skiriama scenų „Fausto darbo kambarys“ ir „Kalėjimas“ analizei. Pamokos struktūra, metodai, laikas I. Įvadinis darbas (5 min.).

II. Kūrinio teksto ištraukų suvokimas (13 min.). Savarankiškas darbas (teksto skaitymas). III. Kūrinio teksto ištraukų suvokimo gilinimas (22 min.). Teksto komentavimas. Pokalbis.

Mokytojo veikla Pamokos pradžioje trumpai aptariami teksto suvokimo užduočių atlikimo rezultatai (privalumai ir trūkumai). Pasakoma, kad šiandien analizuojamos paskutinės scenos. Nurodomos užduočių atlikimo pasirinkimo galimybės ir trukmė, susiskirstoma grupėmis. Išsiaiškinamas teksto ištraukų pobūdis, aptariami prasminiai tekstų aspektai.

Savarankiškas darbas (teksto suvokimo užduotys).

Paaiškinama, kaip suvokimo užduotis atlikti raštu.

IV. Apibendrinimas ir

Klausimų serija (žodžiu).

Mokinių veikla

Išsidalina vadovėlius ir dalomąją medžiagą. Pagal savo žinių ir gebėjimų lygį pasirenka vieną iš dviejų tekstų, skaito teksto ištraukas. Kiekviena grupelė komentuoja pasirinktą teksto ištrauką (pagal užduotis).

Sakytinės kalbos įgūdžius keičia rašytinės kalbos įgūdžiai. Atlieka teksto suvokimo užduotis. 19

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

namų darbų skyrimas (4 min.).

V. Vertinimas (1 min.).

Primenama, kad būtina pasiruošti viso kūrinio apibendrinimui pagal teiginius ir susiskirstyti į dvi – Fausto ir Mefistofelio – gynėjų komandas. Pagiriami ir įvertinami aktyviausiai dalyvavę mokiniai.

Grupės seniūnas pasiima teiginių lentelę, per pertrauką padaugina medžiagą.

TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTYS (dalomoji medžiaga) TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS NR.3 I GRUPĖ **************************************************************************************

J.V.GĖTĖS TRAGEDIJOS „FAUSTAS“ SCENOS „FAUSTO DARBO KAMBARYS“ SKAITYMAS IR KOMENTAVIMAS **************************************************************************************

Turinys. ( Tik užuominos!) Faustas grožisi atgimstančia gamta pavasarį, o liaudis jį myli ir gerbia, nes padėjo siaučiant marui. Jis grįžta namo, kupinas pakilios nuotaikos. Tačiau jį apima neveiklos kančia. Pirmąkart su Mefistofeliu susitinka tuomet, kai Faustas stovi ieškojimų ir nusivylimų kryžkelėje. Dar vaikščiodamas su Vagneriu, daktaras Faustas pastebi šuniuką pudelį, kuris atseka į jo kabinetą. Čia, pakeitęs keletą pavidalų, Mefistofelis scenoje „Fausto darbo kambarys“ galiausiai pasirodo kaip keliaujantis studentas. Mefistofelis drąsiai prisipažįsta, kad esąs tamsos dvasia (šmėkla) ir galintis Faustui pasitarnauti. Velnias teigia, jog blogis viešpatauja visur, blogis būdingas net žmogaus prigimčiai. Faustas negali tuo patikėti, nes įkūnija kūrybinį pradą, trokšta didelių darbų, geidžia gero žmonijai. Mefistofelis sako, kad, norint kurti nauja, reikia šalinti pasenusius reiškinius, todėl pasiūlo sandėrį: jei Faustas ištars žodžius „O stabtelėk, akimirksni žavus!“, baigsis jo ieškojimai, Faustas pajus pasitenkinimą – tada ir priklausys Mefistofeliui. ( Pastaba. Pagal legendą 24 m. velnias tenkins visus žmogaus norus, o paskui gaus Fausto sielą). Taigi abu sutaria ir pasirašo sutartį. ************************************************************************ Atsiversk: Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P. 74-77 arba Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. P. 51-60. ************************************************************************ 1. Kodėl Mefistofeliui reikalingas Faustas? Ko velnias siekia ir nori iš daktaro? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 2. Faustas ir Mefistofelis apie pasaulį kalba skirtingai ir kritiškai, ironiškai. Įrodyk, kuo jųdviejų požiūris ir siekimai scenoje skiriasi? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(4 taškai) 3. Rask citatą ir pagrįsk, kad Mefistofelis scenoje – tikrų tikriausias velnias-gundytojas. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 20

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

4. Mefistofelis sakosi galėsiąs patenkinti Fausto žmogaus norus. Kaip bando daktarą įtikinti? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 5. Kaip Faustas vertina velnio galimybes patenkinti žmogaus norus? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 6. Dėl kokių sutarties sąlygų sukerta rankomis Faustas ir Mefistofelis? Kada žmogus pripažintų pralaimėjęs? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) 7. Kodėl Fausto nebaugina galimybė tapti velnio vergu? Įrodyk. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 8. Kai sutartis sudaryta, Faustas pakiliai išsako savo troškimus. Pakomentuok, ko jis tikisi priimdamas Mefistofelio siūlomą pagalbą. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 9. Kodėl Mefistofelis suvokia, kad Fausto polėkiai, siekimai nerealūs? Pacituok. _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 10. Mefistofelis pasirengęs nuolankiai tarnauti Faustui. Prisimink, o ką velnias kalbėjo Dievui „Prologe danguje“? Kokių ketinimų turėjęs? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(3 taškai) ŽODYNĖLIS. Grìfelis (1) [vok. Griffel] - juodojo skalūno lazdelė (rašiklis), kuria rašydavo skalūno lentelėje. Skepticìzmas (1) [gr. skeptikos – abejojantis, kritikuojantis] - 1. filosofijos kryptis, atmetanti galimybę pažinti tiesą, gauti patikimas, pagrįstas žinias; 2. kritiškumas, abejojimas kuo nors. Irònija (1) [gr. eirōneia – apsimestinis nežinojimas] - paslėpta, sąmojinga pašaipa, pasityčiojimas. **************************************************************************************

J.V.Gėtės tragedijos „Faustas“ scenos „Fausto darbo kambarys“ teksto suvokimo užduotis Nr.3 Pamokos Nr.3 Klausi mų Nr. Taškai Surink ta Vertin imas Pažy mys

Taškų suma 1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

3

4

2

2

2

3

2

2

2

3

PAŽYMYS

25

25-24

23-22

21-20

19-17

16-14

13-11

10-6

5-0

10

9

8

7

6

5

4

3

21

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

TEKSTO SUVOKIMO UŽDUOTIS NR.4 II GRUPĖ **************************************************************************************

J.V.GĖTĖS TRAGEDIJOS „FAUSTAS“ SCENOS „KALĖJIMAS“ TEKSTO SKAITYMAS IR KOMENTAVIMAS **************************************************************************************

Turinys. Paslaptingas raganos balzamas atjaunina Faustą (tampa jaunuoliu), ir šis tarytum iš naujo pradeda savo gyvenimą. Jis įsimyli Margaritą, kuri gyvena jausmais ir nori, kad Faustas apsigyventų jos pasaulyje. Tačiau Faustas palieka Margaritą, nes likęs su ja baigtųsi daktaro ieškojimai, pasitenkintų radęs asmeninę laimę. Palikdamas Margaritą, Faustas pasmerkia ją baisioms kančioms ir žmonių pajuokai. Scenoje „Kalėjimas“ Faustas norėtų išgelbėti Margaritą iš kalėjimo, bet ji nesutinka su juo bėgti. Margarita surakinta grandinėmis, prakeikta brolio, visų pasmerkta, netekusi proto. Ji atsisako pagalbos to, kuris ją atstūmė. Tas atsisakymas yra jos moralinė pergalė. Tiek iškentėjusi Margarita atsiduoda „Visagalio teismui“ ir yra išgelbėta. Scenoje ryški tragiška meilės drama. ************************************************************************ Atsiversk: Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. P.80-84 arba Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. P. 92-101. ************************************************************************ 1. Kaip ir kokiu tikslu Faustas atsiduria kalėjime? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 2. Kodėl Margarita nepriima Fausto pasiūlymo pabėgti iš kalėjimo? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 3. Kodėl Margarita, kurios meilė atnešė tiek blogio, sulaukia dieviškosios malonės, jos siela išganoma? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 4. Ką reiškia išgyventa meilės drama Margaritai? ( Įsiskaityk Margaritos ir Fausto pokalbį). _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 5. Ką reiškia išgyventa meilės drama Faustui? ( Fausto ir Margaritos pokalbis). _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 6. Kodėl Gėtė neleidžia Faustui išgelbėti Margaritos ir išpirkti savo kaltę? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 7. Ar išsipildė Fausto troškimai aprėpti „visą būtį“? Kodėl? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 8. Kaip kaltės sunki našta paveikė Margaritos dvasią? Pacituok.

22

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

_________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 9. Pamąstyk, kodėl Gėtė dar nebaigia Fausto ieškojimų ir klystkelių? _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) 10. Pačioje scenos pabaigoje pasigirsta du balsai – Mefistofelio: „Ji pasmerkta“ ir iš aukštybių balsas: „Išgelbėta“. Ką tai galėtų reikšti? ( Prisimink sceną „Prologas danguje“ ir susiek!). _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________________ _________________________________________________________________________(2 taškai) ************************************************************************ V.J.Gėtės filosofinės tragedijos „Faustas“ scenos „Kalėjimas“ teksto suvokimo užduotis Nr.4 Pamokos Nr.3 Klausi mų Nr. Taškai Surink ta Surink ta taškų Pažy mys

Taškų suma

PAŽYMYS

1

2

3

4

5

6

7

8

9

10

2

2

2

2

2

2

2

2

2

2

20

20

19-18

17-16

15-14

10-7

6-3

2-0

10

9

8

7

5

4

3

13-11 6

************************************************************ Tema. Faustas ir Mefistofelis – antipodai (11 klasė, 4 pamoka). Tikslas. Įtvirtins pamokų ciklo medžiagą. Uždaviniai: 1. Apibendrins ir susistemins sukauptą informaciją. 2. Praktiškai pasitikrins įgytas žinias. 3. Įvertins savo ir kitų loginį mąstymą, išplėtos literatūrinę kompetenciją. Pamokos tipas ir formos. Žinių apibendrinimas ir sisteminimas (skaidrės, apibendrinimo pateiktis, lentelė, anketa). Metodai ir būdai: diskusinis pokalbis, demonstravimas, praktinis darbas komandomis (žodžiu ir raštu), anketinė apklausa. Mokymo priemonės: 1. Literatūros vadovėlis 11 klasei (bendrajam kursui). V., 2003. 2. Kanišauskaitė I. Gėtės Faustas (Literatūros vadovėlis 11-12 klasei). V., 2000. Literatūra: 1. Aktyvaus mokymosi metodai. V., 1998. 2. Literatūros teksto interpretacija. V., 2000. 3. Teksto analizė mokykloje. V., 1998. PAMOKOS SITUACIJA Praeitą pamoką buvo teksto suvokimo užduotys. Ši pamoka informacinių technologijų kabinete skiriama viso kūrinio apibendrinimui. 23

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Pamokos struktūra, metodai, laikas I. Temą apibendrinančių klausimų kėlimas (15 min.). Diskusinis pokalbis (žodžiu).

Mokytojo veikla Aptariami ir analizuojami komandų gynėjų teiginių įrodymai. Demonstruojama skaidrė.

II. Samprotavimų logikos pagrįstumas ir paneigimas (15 min.). Praktinis komandinis darbas (raštu).

Demonstruojama skaidrė.

III. Temos apibendrinimas (10 min.).

Demonstruojama apibendrinimo pateiktis.

IV. Rezultatų skelbimas (1 min).

Mokiniai namie ruošis rašyti rašinį „Visada mums reikia to, ko nežinai“. Demonstruojama anketa ekrane. Surenka anketas. Pastabos mokiniams. Pagiriami ir įvertinami aktyviausiai dalyvavę mokiniai.

V. Įsivertinimas (3 min.). Anketavimas (raštu). VI. Apibendrinamasis vertinimas (1 min.).

Mokinių veikla Susėda pasiskirstę į dvi komandas: dešinėje pusėje – Fausto gynėjai, kairėje – Mefistofelio gynėjai. Ruošiasi skirtingų interesų teiginiams įrodyti ir argumentuoti. Komandos apsikeičia gynėjų teiginių įrodymais: tuos pačius Fausto gynėjų teiginius „TAIP“ Mefistofelio gynėjai paneigia teiginiais „NE“, ir atvirkščiai. Pasitikrinama. Užsirašo rašinio temą.

Pildo anketas.

DALOMOJI IR DEMONSTRUOJAMOJI MEDŽIAGA Teiginiai, kuriuos reikia pagrįsti Fausto gynėjams Mefistofelio gynėjams 1. Pasaulio kūrėjas. 2. Gyvenimo tikslas – pasaulio pažinimas. 3. Meilė – neramus šeimos gyvenimas. 4. Žmogaus siela nemirtinga. 5. Žmogaus polėkis nevaržomas.

1. Pasaulio griovėjas. 2. Gyvenimo tikslas – žmogaus gundymas. 3. Meilė – amorali vertybė. 4. Žmogaus siela – piktoji dvasia. 5. Žmogaus polėkis - varžovas.

Tie patys teiginiai, kuriuos reikia paneigti Mefistofelio gynėjams Fausto gynėjams 1. Pasaulio kūrėjas. 2. Gyvenimo tikslas – pasaulio pažinimas. 3. Meilė – neramus šeimos gyvenimas. 4. Žmogaus siela nemirtinga. 5. Žmogaus polėkis nevaržomas.

1. Pasaulio griovėjas. 2. Gyvenimo tikslas – žmogaus gundymas. 3. Meilė – amorali vertybė. 4. Žmogaus siela – piktoji dvasia. 5. Žmogaus polėkis - varžovas. 24

Pamokų ciklas

Parengė Romas Papinigis

Apibendrinimo pateiktis Abu veikėjai yra antipodai, kurie negali egzistuoti vienas be kito. Fausto siekiai yra neįgyvendinami, nes pranoksta žmogaus galias, todėl idealistiniai. Mefistofelis dažnai šaiposi iš Fausto vadovaudamasis blaiviu protu. Faustas negali egzistuoti be Mefistofelio: vieno nevaržomam polėkiui kaip atsvara reikalingas kito blaivus protas, kritiškas žvilgsnis. Šie personažai pabrėžia dvi žmogaus – jausminę ir logiškąją – puses. Anketinė apklausa (įsivertinimas) Klausimai 1. Ko išmokome? 2. Ką sužinojome? 3. Kam tai mums reikalinga?

Atsakymai

25


Pamokų ciklas. Gėtė. FAUSTAS