Civilizacijų istorija

persismelkes zhmogus ima galvoti tik apie gyvenima, kuris jam tapma problema, taip atsiranda gyvenimo filosofija. Jos ishkilimas yra ryshkiausias civilizacijos pozhymis. Tokiu budu civilizacija yra ne tam tikras kulturos aspektas, bet atskiras kulturos raidos etapas, kur gyvenimas tampa neorganishku, susitelkia didmieshchiuose, atsiranda ekspansijos, skepticizmo, prakticizmo dvasia. Shio etapo prasme – shis etapas yra ir kulturos mirties ir kulturos apvalymo tarpsnis.

3. vakaru zhlugimo ideja. O. Shpengleris daug tyrinejo ivairiu krashtu istorija ir ieshkojo vidutinio kulturos trukmes laiko. Etruskai egzistavo 1000 metu. Antikos istorija truko tiek pat. Viduramzhiu istorija vel tiek pat.

Kulturini istorini tipa sieja su tukstantmechiu. Paskutiniuosius du tris shimtmechius prasideda kulturos nykimas, tada pereinama i civilizacijos laiktarpi.

Mane, kad vakaru kultura atsirado X a, po to 800 m ji brendo ir augo, o paskutinieji du shimtmechiai yra smukimo metas. Mano, kad Europa nuo 1800 m izhenge i civilizacijos laikotarpi. Trys pozhymiai, kurie rodo, kad Europos gyvenimas arteja prie pabaigos. 1) vertybiu perkainavimas. Jo nuomone, negyvas mechanizmas nieko naujo nebegali sukurti, todel ji tegali bandyti suprasti, perkurti senuosius laimejimus, todel svarbiausias jos dalykas yra perkainoti tai kas buvo sukurta. Europoje vertybes imta perkainoti nuo J. J. Russo laiku. Iki to meto vyko savaiminis, gyvas kulturinis proceas, kuris XVIII a pab zhmonems eme tapti nashta. Kultura noreta padaryti patogesne, praktishkesne, todel vykdytos socialines reformos. 2) amoralumas ir sekuliarizacija. Ilga laika buvo laikomasi pripazhintu isnstinktyviu doroves taisykliu, tikroje kulturoje dora yra instinktyvi, kai kultura ima nykti, tada atsiranda ivairios doros teorijos, ju pasirodymas yra kulturos sastingio zhenklas. Naturalia dora pakeichia etika, ji isivyrauja ir filosofijoje. Dora zhlugdo tai, kad zhmogus nebemato toliau saves, kadieniu reikalu.

Tragishka morale, kurios ishpazhinejai buvo kulturos zhmones, pakeichia plebejishka morale, kurios neshejai mato tik nauda ir fakta, bet nebemato dievo. Pozhiuris i religija: mane, kad kulturos siela yra religija, kad religija persunkia visa zhmogaus gyvenima, visus veiklos aspektus, visas formas, ypach aishkiai pasireishkia mene, net matematikoje, kolonose, ornamentikoje ir kt. Kiekvienos kulturos esme yra religija. Kiekvienos civilizacijos – sekuliarizacija (nureliginimas). Religijos nuvertinimas matomas ish kalbos, keiksmu, zhmogaus veido. Vietoje religiniu problemu su tokiu pat religiniu uzhsidegimu svarstomos virshkinimo, mitybos ir higienos problemos.

Alkoholizmas, vegetarizmas pakeichia religija. Tai tampa civilizuoto zhmogaus problemomis. 3) isivyrauja etika, nebesiekama suvokti gyvenimo gelmiu, horizontas siauras. Visi shie pozhymiai rodo, kad vakaru zhmogus ishsiseme, kad vakarai zhlunga. Zhmogus ishlieka, neishnyksta, jo kuriniai nera sunaikinami, architektura nesugriaunama, tad tai nera tradicinis zhlugimas, kuris gaunamas po karo, gamtos kataklizmos, tai dvasinis zhlugimas, nes zhmogus gyvena, bet nebesugeba kurti. Nesugebedami kurti vakarai praranda savo hegemonija.

Hegemonijos praradimas ishrutuliojamas paskutiniuose savo darbuose. Norejo parashyti apie Vokietijos vaidmeni vakaru kulturos evoliucijoje. Mane, kad organishkoji kultura sunyko, isivyravo civilizacija. Mane, kad Europos zhlugima renge dvi revoliucijos – baltuju ir spalvotuju. Baltuju revoliucijos ishtakas mato didzhiojoje prancuzu revoliucijoje, kurioje buvo daug grazhiu ideju ir ishlaisvino liaudies iniciatyva. Shios revoliucijos rezultatas – proletarai eme reikalauti ekonominiu dalyku, veliau kele politinius reikalavimus. Robespjeras ikvepe socialistines idejas. Mane, kad anstyvoji krikshcionybe buvo bolshevizmo mochiute. Sajudzhiai po prancuzu revoliucijos veda i baltuju revoliucija, kurios esme socialine. Spalvotuju revoliucijai prideda pietu Italijos zhmones ir rusus. Mane, kad shios tautos susiliete su vakaru Europos kapitalu greit progresuoja, migruoja, netrukus spalvotieji uzhtvindys Europa, kadangi jie dauginas labai sparchiai (o Europoje gimstamumas mazheja), tai tampa problema ir veda prie spalvotuju revoliucijos ish vidaus. Jo atsakas toks – reikia naujos imperijos, tik ji gali duoti pax romana. Imperija turi kurti vokiechiai. Nurode Ota fon Bismarka, kuris ishvenge revoliuciju.

2005-12-09 (Shpengleris) Jo rashtai sukele didzhiuli atgarsi, nes svarste ypac aktualias vokiechiams problemas. “Europos Saulelydis”. Vokieciai dziaugesi, kad ne jie veni nusmuko ir patyre praleimejima, dziaugesi, kad visa Europa irgi zlunga. Jo darbai sukele daug kritikos, ypac is etnografu puses. Etnografai rode, jog is tiesu yra kulturos plitimo, difuzijos ir kiti procesai, kurie nepalieka vietos bet kokiam uzhdarumui.

Rusu mastytojas Nikolajus Berdejevas – buvo itakotas Shpenglerio. Rusai seke vokieciu pavyzdziu, buvo itakoti kulturiniu civilizacijos tyrinejimu idejos. Berdejevas gime 1874 m. Mire 1948 m. Is motions puses jis buvo susijes su Lietuva, jo motina buvo susigiminiavusi su grafais Shuozeliais ir su Potockiais. Studijavo Kijevo universitete. Isijunge i socialistini judejima, tapo marksistu, buvo suimtas, represuotas, grizes nuo marksizmo, eme propaguoti naujaja samone. Jo kelias buvo tipiskas to meto rusu inteligentu blaskymosi kelias (“buti socialistu - buti idealistu”). Jis tapo Vladimiro Solovjovo pasekeju. Jo mastymas po bolsheviku perversmo labai pakito. Jis tapo bolshevizmo priesininku. Su juo susidoroti nebuvo galimybes, nes jis buvo ishkili asmenybe, todel Lenino nurodymu jis su kitais rusu intelektualais buvo isplukdyti is Rusijos. Paryziuje jis praleido likusi savo gyvenima. Jo butas Paryziuje tapo intelektualu susirinkimu vieta. Paryziuje jis igijo gera varda, imtas vadinti XX a. Hegeliu. Paryziuj parase garsiausius savo darbus, skirtus Rusijos istorijos analizei. “Rusijos Likimas”, “Istorijos Prasme”, “Komunizmo Rusijoje Istakos ir Esme” – garsiausi jo darbai. Jis pirmasis naujai pazvelge i Rusijos istorija ir ivertino tai, kas nutiko Rusijos istorijoje. Jis papilde marksizmo teorija – itikinamai