,,Jaunimo NVO bendra apžvalga, visuomeninių jaunimo centrų vaidmuo jaunimo sektoriuje“ Vilnius, 2017
Dokumentą parengė VšĮ Bendruomenių kaitos centro savanorė, VU bakalauro sociologijos studentė Airina Grudzinskaitė. Analizė buvo atlikta Erasmus+ strateginės partnerystės jaunimo srityje programos projekto “Socialinio verslo jaunimo tarpe skatinimas” rėmuose.
1
Siekiant gauti kokybišką informaciją apie visuomeninių jaunimo centrų vaidmenį jaunimo sektoriuje bei atlikti bendrą jaunimo NVO apžvalgą buvo atlikta apklausa ,,Socialinio verslo jaunimo tarpe skatinimas“. Pasitelkiant minėtos apklausos duomenų analize pateikiamos išvados. Apklausoje dalyvavo 37 organizacijos, daugiausiai savo veiklą kreipiančios į Lietuvos miestus (70, 3%), taip pat jų veikla nukreipta ir į kaimo vietoves (48,6%), mažiau į užsienio šalis (21,6%). Organizacijos savo veiklą daugiausiai vykdo Lietuvos sostinėje Vilniuje (62,2%) bei Lietuvos regionuose (54,1%). Mažiau jų veikla plėtojama didžiuosiuose miestuose (35,1%) bei užsienyje (18,9%). Iš to galima daryti išvada, kad organizacijų veiklų koncentracija yra Lietuvos sostinėje bei regionuose. Daugumos dalyvavusių apklausoje organizacijų darbo su jaunimu patirtis siekia daugiau nei 5 metų stažą (51,4%). Beveik trečdalis organizacijų įvardino, kad jaunimo įsitraukimas į jų organizacijos veikla apima nuo 1 iki 5 metų (32,4%). Svarbu paminėti, kad į organizuojamus renginius bei vykdomus užsiėmimus vidutiniškai įsitraukia 37,8% nuo 20 iki 50 jaunų žmonių, virš 50 – sudalyvauja 29,7% jaunimo, iki 20 – 32,4%. Tenka pastebėti, kad gana nemažas skaičius jaunų žmonių yra linkęs įsitraukti į NVO veiklas. Apžvelgiant bendrą NVO situaciją Lietuvoje reikšminga aptarti pagrindinius organizacijų finansinius šaltinius. Daugiausiai organizacijos paramą gauną iš fondų, projektų bei programų (43,2%). Taip pat remiamasi apygardos lėšomis (13,5%), mažiau paramos gaunama iš savivaldybės (8,1%). Verta paminėti, kad net 16,2% organizacijų įvardino, kad finansavimui nesinaudoja fondų teikiama parama, lėšoms gauti pasitelki kitus šaltinius. Galima būtų teigti, kad Lietuvoje NVO pagrindinis paramos šaltinis gaunamas iš įvairių fondai, projektai ir programos, o pačios šalies parama yra gana skurdi. Duomenys parodė, kad pasak organizacijų dalyvavusių apklausoje jaunų žmonių įsitraukimas į jų organizacijų veiklas yra aukštas (32, 4%) arba vidutiniškas (35,1%), svarbu akcentuoti, kad 18,9% respondentų atsakė, kad jaunimo aktyvumas jų organizacijoje priklauso nuo veikslo specifikos. Galima teigti, kad jaunų žmonių įsitraukimo lygis yra vertinamas pozityviai (67, 5%), daugiau nei puse respondentų atsakė, kad jaunimas yra linkęs aktyviai įsitraukti į organizacijų siūlomas veiklas. Tačiau ne ką mažiau svarbu pastebėti, kad beveik septintadalis jaunų žmonių nėra linkę prisidėti prie organizacijų veiklos, 18, 9% respondentų įvardino, kad į organizacijos siūlomas veiklas jaunimo įsitraukimas yra žemas. Respondentų buvo prašomas atsakyti kokiais būdais jų organizacijoje yra daromi sprendimai dėl veiklų vykdymo bei paslaugų teikimo. Daugiau nei puse (54,1%) atsakė, kad remiasi finansavimo galimybėmis/donorų prioritetais, taip pat (54,1%) tiek pat organizacijų atstovų įvardino, kad atsižvelgia į jaunų žmonių idėjas. Iš dalyvavusių apklausoje NVO atstovų 14 2
paminėjo, kad remiasi pažangiomis idėjomis ateinančiomis iš kitų organizacijų, šalių bei interneto. 13 respondentų įvardino, kad jų organizacija remiasi strategijomis priimtomis savivaldos arba nacionaliniu lygmenimis. 29,7% savo organizacijoje vienu iš sprendimo būdų dėl veiklų vykdymo bei paslaugų teikimo laiko mokymų metų įgautų įžvalgų pasitelkimą. Reikšminga paminėti, kad net 21,6% respondentų įvardino, kad pasiremia jaunų žmonių poreikių apklausomis. Galima daryti išvadą, kad organizacijos yra linkusios atsižvelgti į jaunų žmonių nuomonę dėl veiklų vykdymo bei galimų paslaugų teikimo. Kalbant apie jaunų žmonių poreikius dalyvaujant organizacijų veiklose 27 organizacijos teigia, kad jaunimui dalyvaujant jų organizacijos veiklose yra svarbus naujų įgūdžių gavimas, praktinė pagalba įgyvendinant idėja, taip pat organizacijų teigimu jauniems žmonėms įsitraukus į organizacijos veiklą svarbūs socializacijos momentai – buvimas kartu, bendravimas su bendraminčiais. 26 organizacijų atstovai iš dalyvavusių 37 išsakė, kad, jų nuomone, jaunimui aktualios pramogos dalyvaujant veiklose, tuo tarpu 11 respondentų įvardino, kad, pramogos nėra tokia svarbi dalis jauniems žmonėms dalyvaujant jų organizacijos veikloje. 24 organizacijos įvardino, kad žinios yra reikšmingas kriterijus jauniems žmonėms užsiimant jų veikla, tačiau net 13 organizacijų iš 37 teigia, kad tai nėra vienas iš pagrindinių kriterijų. 25 respondentų manymu jauniems žmonėms atliekant organizacijos pavestas užduotis svarbios yra idėjos ir įkvėpimo jausmas, 12 pasisako už kitokią poziciją. Taip pat 25 organizacijų atstovai išreikė, kad jauniems žmonėms atliekant organizacijų veiklas yra svarbus moralinis palaikymas ir paskatinimas, 12 organizacijų palaiko kitokią nuomonę. Galima daryti išvadą, kad jauniems žmonėms įsitraukusiems į organizacijų veiklą aktualus įvairių poreikių patenkinimas, norint plačiau suvokti jaunimo poreikius svarbu atsižvelgti į organizacijų specifinę veiklą bei organizacijų viduje jaunimui suteikiamą pagalbą bei šioje apklausoje įvardintus galimus jaunimo poreikių variantus. Kalbant apie jaunimo įsitraukimo lygį siekiant spręsti socialines problemas, net pusę respondentų (56,7%) akcentavo, kad jauni žmonės turi bendrą socialinių problemų suvokimą, bet nesidomi jų sprendimų būdais. NVO atstovai kaip vieną iš pagrindinių aspektų (39, 1%) įvardino tai, kad jaunimas jaučiasi neįgalintas spręsti socialines problemas dėl situacijos nepalankumo, išorinių priežasčių kaip nepalanki aplinka bei palaikymo stoka. 21, 7% teigimu jauni žmonės yra linkę atsakomybę permesti kitiems, 17, 4% organizacijų atstovų manymu jauniems žmonės trūksta pasitikėjimo savimi, todėl jie yra linkę manyti, kad negali sukontroliuoti ar keisti situacijos. 13% įvardina, kad jaunimui tiesiog trūksta idėjų kaip spręsti socialines problemas ir 8, 7% teigia, kad jų požiūriu jauni žmonės nėra suinteresuoti ieškoti sprendimo būdų siekiant spręsti socialines problemas. Iš apklausoje dalyvavusių organizacijų atstovų 37, 8% teigia, kad jauni žmonės domisi socialinių problemų sprendimu. Respondentų nuomone (47, 1%) jaunimas yra optimistiškai nusiteikęs ir linkęs spręsti socialines problemas bei siekia gerąja praktika dalintis su
3
kitais, 29,4% teigia, kad jauni žmonės išsako socialines problemas, bet patys nėra linkę imtis jų sprendimo ir 23,5% organizacijų atstovų įvardina, kad jauni žmonės yra aktyviai įsitraukią ir dalyvaujantys socialinių problemų sprendimo procese, turi sukaupią gerąją praktiką. 5, 4% respondentų įvardino, kad, jų nuomone, jauni žmonės apskritai nepastebi socialinių problemų. Organizacijų buvo klausiama ar, jų nuomone, jaunimas mato verslą kaip vieną iš galimų priemonių socialinėms problemoms spęsti, 51,4% atsakė teigiamai ir net 48, 6% respondentų nuomone, jaunimas nemato verslo kaip galimo varianto spręsti socialines problemas. Keliant klausimą kokie yra pagrindinai faktoriai trukdantys jaunimui plėtoti verslą kaip pagrindinį įrankį siekiant spręsti vyraujančias socialines problemas. 70,3% organizacijų atstovų įsitikimu, jauni žmonės tiki, kad verslas gali būti priemonė spręsti socialines problemas, tačiau praktikoje tai sunkiai įgyvendinama. 16,2% teigia, kad jauni žmonės neturi įsitikinimo, kad verslas yra vienas iš galimų būdų siekiant efektyviai prisidėti prie socialinių problemų sprendimo. 13, 5% mano, kad jaunimas verslo nelaiko arba nemato vienu iš galimų variantų siekiant spręsti socialines problemas. Galima drąsiai teigti, kad dauguma jaunų žmonių turi pozityvų požiūrį į verslo pasitelkimą siekiant spręsti aktualias socialines šalies problemas tik matoma vyraujantis teigiamų praktikų bei pavyzdžių trūkumas. Klausiant NVO atstovų ar jų organizacija dalijasi informacija su jaunimu apie įvairias verslo vystymo galimybes, 54,1% atsakė, kad dalijasi informacija ir 45, 9% atsakė, kad nesidalija. Iš atsakiusių, kad dalijasi informacija apie verslo vystymo galimybes su jaunimu 38,1% teigia, kad talpina reikiama informacija internete, 23,8% įvardija, kad iškabina skelbimus su informacija organizacijos patalpose. Net 90,5% teigia, kad kviečia jaunu žmones dalyvauti įvairiose veiklose ir 4,8% vykdo papildomas priemones informuojant jaunimą. Svarbu pastebėti, kad didžiausia organizacijų orientacija teikiama jaunimo įtraukimui į jų organizacijos vykdomas įvairias veiklas. Klausiant respondentų ar Jūsų organizacija skatina jaunimo verslumą (tame tarpe ir socialinį verslumą), 48, 6% atsakė, kad skatina jaunų žmonių verslumą ir net 51,4% atsakė, kad jų organizacijoje tuo nėra užsiimama. Galima daryti išvadas, kad Lietuvoje nevyriausybinės organizacijos nėra linkusios užsiimti jaunimo verslumo skatinimu. NVO dalyvavusios apklausoje, kurios užsiima jaunimo verslumo skatinimu, pateikė įrankius, veiklas, bendravimo formas skatinančias jaunimo idėjų vystymą, jos pasitelkia tokias priemones kaip: -
Atviros dirbtuvės ir stovyklos Mokymai Projektų kūrimas Socialinių akcijų organizavimas
4
-
Renginiai Akseleravimas Konsultavimas Mentorystė Kvietimas įsitraukti į socialinio verslo vystymą Paieškos bendradarbiavimo formų tarp NVO, verslo ir valstybinių institucijų; Projektų kūrimas ir rašymas drauge Diskusijos, jų rengimas Dalinimasis kontaktais ir nuorodomis; Produktų gamyba ir pardavimas; Paslaugų pardavimas; Įdarbinimo klausimai, Savanorystė; Bendradarbiavimas; Netiesioginis skatinimas per mokymą kūrybiškai žvelgti į socialinius reiškinius ir pasaulį.
Organizacijos įvardino, kad norint skatinti jaunimo verslumą (tame tarpe ir socialinį verslumą) labiausiai reikalinga finansinė parama tokia kaip papildomas finansavimas idėjoms realizuoti (žmogiškieji, laiko resursai) bei jaunimo pilotiniams projektams įgyvendinti. Taip pat reikšmingi mokymai, tame tarpe ir specializuoti mokymai kaip specializuotų technologinių mokymų praktikantams bei mokymų jauniesiems mokytojams. Svarbi būtų ir mentorių pagalba bei iškeliamas ir specialistų poreikis, reikalinga informacijos sklaidai siekiant suvokti socialinio verslo koncepciją bei konsultacijų ir aiškios informacijos suteikimas. Buvo paminėta ir idėjų poreikis, kurias galėtų įgyvendinti pats jaunimas. Remiantis respondentų atsakymais galima įvardinti specifines veiklas, orientuotas į jaunimo socialinio verslumo skatinimą, kurios, organizacijų nuomone, galėtų dominti jaunimą. Pasak NVO atstovų pagrindinės veiklos skatinanti jaunimo verslumą galėtų būti mentorių pagalba vystant socialines idėjas (70,3%), socialinių įmonių pristatymai ir dalinimasis sėkmės istorijomis (62,2%) bei vizitai pas socialinių įmonių atstovus (56,8%). Dar vertinga paminėti praktikos atlikimą socialinėje įmonėje kaip vieną iš galimų variantų (40,5%). Beveik trečdalis respondentų atsakė, kad pasak jų jaunimą, siekiant paskatinti jų socialinį verslumą, galėtų dominti socialinių entreprenerių verslo stebėjimas (32, 4%), darbas socialinėse įmonėse vasaros atostogų metu (32, 4%) bei dalyvavimas teminėse grupėse socialiniuose tinkluose (32, 4%). Taip pat kaip iš galimų variantų NVO atstovai įvardino socialinių problemų žemėlapio sudarymą ir ,,minčių lietų“, ieškant tinkamiausio sprendimo (27%). Galima daryti išvadą, kad galimų variantų siekiant skatintini jaunų žmonių socialinį verslumą galima rasti ne vieną, bet remiantis apklausos 5
rezultatais kaip vieną iš vertingiausių būdų respondentai įvardino mentorių pagalbą, socialinių įmonių pristatymus, sėkmių istorijų skleidimą bei apsilankymus pas asmenis veikiančius socialinėse įmonėse. Svarbu paminėti, kad NVO įvardino porą vertingų pastebėjimų siekiant jaunimo socialinio verslumo įgyvendinimo – finansinių skatinimo priemonių norit vystyti gimstančias idėjas ir bendros, struktūruotos informacijos apie jaunimo poreikius, pomėgius bei iniciatyvas. Galima teigti, kad duomenys parodė, kad siekiant skatinti jaunimą įsitraukti ir veikti ties socialiniu verslumu reikalinga finansinė parama, aiški informacija ir jos sklaida apie socialinį verslą ir jo konceptą, idėjų vystymas bei žinojimas apie jaunimo poreikius ir iniciatyvas.
6