|
2012 m. rugsėjo 14 d.
Energetinė nepriklausomybė
|
3
VAE – atsiperkanti investicija Atominės elektrinės statybos – ilgas ir brangus procesas. Tačiau Lietuvos verslui atsivers galimybės uždirbti ir įgyti naujos patirties, o šalyje bus sukurta apie 6000 darbo vietų. Jau veikianti VAE kasmet pildys Lietuvos biudžetą, skatins ekonomiką ir, bene svarbiausia, sumažins elektros ir dujų, reikalingų jai pagaminti, importą. Šiuo metu Lietuva elektros importui bei elektrai gaminti importuojamos dujoms išleidžia apie 1,7 mlrd. litų. Taigi, ekonominė VAE nauda – ne tik pačios elektrinės mokami mokesčiai ir dividendai, tenkantys Lietuvai, bet ir tai, kad smarkiai sumažinsime išlaidas elektros ir dujų importui.
Bendrovė investuos savo lėšas Visagino atominė elektrinė iš viso kainuos apie 17 mlrd. litų, iš jų apie 6,5 mlrd. litų investuos Lietuvos bendrovė „Visagino atominė elektrinė“. Didelę dalį šios sumos (apie 2,6 mlrd. litų) bendrovė iki 2020-ųjų surinks iš savo valdomų įmonių. Tai „Lietuvos energija“, kuri valdo Elektrėnuose veikiančią Lietuvos elektrinę, Kruonio hidroakumuliacinę elektrinę, Kauno hidroelektrinę. Be to, pelną, kurį galima skirti statyboms, VAE
Paskaičiuota, kad stat statyboms yboms paimtas paskolas olas VAE grąžins per 18 metų n nuo veiklos pradžios. os. Pla Planuojama, ojama kad pelną elektrinė i neš nuo pat komercinės veiklos pradžios, o investicijos atsipirks jau 2031 metais.
neša ir elektros tiekėjas LESTO, ir sistemos operatorius „Litgrid“. Dalis sumos gali būti surenkama pertvarkant viešąjį interesą atitinkančių paslaugų (VIAP) tarifą, nedidinant galutinės elektros energijos kainos vartotojui. VAE bendrovių grupės pajamos 2011-aisiais buvo 2,7 mlrd. litų. „Jei dabartinis rinkos reguliavimas išliks nepakitęs, mūsų paskaičiavimais esame pajėgūs surinkti reikalingą sumą iki 2020-ųjų“, – teigia VAE generalinis direktorius Rimantas Vaitkus. Likusius 3,9 mlrd. litų statyboms reikės pasiskolinti, tačiau skolinsis ne valstybė, bet UAB „Visagino atominė elektrinė“, valstybė šiai paskolai, kaip ir daugeliui kitų svarbių projektų, tik suteiks garantiją. Pasak R. Vaitkaus, bendrovė pinigų statyboms galės pasiskolinti pakankamai pigiai: „Turėdami Japonijos ir JAV kompaniją „Hitachi-GE Nuclear Energy“ kaip technologijos tiekėją, galime gauti tiek japonų, tiek amerikiečių eksporto kredito agentūrų pagalbą skolindamiesi pinigus. Tai tikrai daug pigiau ir suteikiama galimybė skolintis ilgesniam terminui, nei gali pasiūlyti komerciniai bankai.“ Lietuvai skolinti galėtų: Japonijos tarptautinio bendradarbiavimo bankas, Japonijos eksporto ir investicijų draudimo agentūra ir JAV eksporto ir importo bankas. Europos Komisija pateikė teigiamą išvadą dėl Visagino atominės elektrinės projekto. Ši išvada suteikia galimybę pasinaudoti ES finansiniais instrumentais, pavyzdžiui, Euratomo ir Europos investicijų banko paskolomis. Paskaičiuota, kad statyboms paimtas paskolas VAE grąžins per 18 metų nuo veiklos pradžios. Planuojama, kad pelną elektrinė neš nuo pat komercinės veiklos pradžios, o investicijos atsipirks jau 2031 metais.
Kasmet – pusė milijardo į biudžetą Šiuo metu, Lietuva per metus išleidžia apie 1,7 mlrd. litų elektros pirkimui, nes, uždarius Ignalinos AE mūsų šalyje pagaminama tik 40 proc. mums reikalingos elektros energijos. Pastačius VAE, šis iš Lietuvos iškeliaujančios suma labai smarkiai sumažėtų. Tai pagerins prekybos balansą ir bendrąjį vidaus produktą per metus padidins vidutiniškai 700 mln. litų. Neskaičiuojant to, kadangi VAE mokės valstybei mokesčius, o pati valstybė, būdama viena iš akcininkų
(mūsų dalis – 38 proc.), gaus dividendus, tiesiogiai biudžetą kasmet papildysime dar vidutiniškai 550 mln. litų. Žinoma, visa tai – tik tuomet, kai elektrinė bus pastatyta. Tačiau pačios statybos – taip pat reikšmingas etapas Lietuvos ekonomikai. Vietos verslas galės pretenduoti į iki 5,2 mlrd. litų, skirtų projektavimui, statybos darbams, transportavimui, licencijavimui. Statybų metu, t. y. nuo 2015-ųjų iki 2020-ųjų, bus sukurta per 6000 darbo vietų, o tiesioginės užsienio investicijos statybos laikotarpiu sudarys 10–14 mlrd. litų sumą. Tai bus didžiausia šalies istorijoje tiesioginė užsienio investicija.
Ekonomikos ir mokslo augimas Be tiesioginės naudos biudžetui, mažiau tiesioginės BVP, galima įžvelgti ir netiesioginę VAE naudą ne tik Lietuvos ekonomikos, bet ir mokslo, verslo plėtrai. Kaip teigia Tadas Matulionis, VAE projekto direktorius, branduolinė energetika visuomet sietina su ekonomikos pakilimu: „Branduolinės energetikos atsiradimas, plėtra ir vystymasis valstybėse visada koreliavo su ekonomikos, mokslo augimu, apskritai visuomenės branda. Ta įtaka – abipusė. Iš vienos pusės, pati visuomenė jau turi būti brandi ir jos potencialas, tiek valstybės institucijų, kadangi reikia reguliuoti ir prižiūrėti, tiek tiesiogiai energetikos sektoriaus žmonių, turi būti tam tikro lygio, kad galima būtų vystyti branduolinę energetiką. Bet ir atvirkštinė įtaka labai didelė, tiek visuomenės tobulėjimui, tiek eilei susijusių industrijų – išeina toks domino efektas.“ T. Matulionis kaip pavyzdį primena Pietų Korėją. Šalyje po antrojo pasaulinio karo dar ilgai truko pilietinis karas, jame žuvo milijonai korėjiečių, o šalis buvo sugriauta. Tačiau dabar Pietų Korėją žinome kaip aukštųjų technologijų šalį, „Samsung“ ir LG tėvynę. „Pietų Korėjoje prieš 40 metų nebuvo likę akmens ant akmens. BVP per metus – keli doleriai žmogui. Galime pasižiūrėti, kur jie dabar. Ir branduolinės energetikos vystymas sudarė labai didelę to augimo dalį,“ – teigia T. Matulionis. Lietuvai siekiant plėtoti aukštąsias technologijas, neabejotina, kad atominės elektrinės projektas prisidės prie to. O ar esame pakankamai brandūs ir galime įgyvendinti projektą, turime įrodyti jau dabar.
Kiek mokėsime už elektrą? Klausimas, aktualus kiekvienam Lietuvos gyventojui, o ypatingai pramonei, kuriai pigi elektra reiškia pelną. Tačiau Visagino atominės elektros gamybos savikaina – tai ne ta kaina, kurią mokės vartotojai. Nuo šių metų esame Šiaurės šalių elektros rinkos dalis ir prekiaujame ja biržoje, taigi, mums kainą nustatys rinka. Savo ruožtu VAE garantuos, kad elektra būsime visuomet aprūpinti ir uždirbsime kaip valstybė.
VAE bus pelninga Branduolinė energetika Europoje pasižymi savo konkurencingumu – vidutinė elektros, pagamintos atominėse elektrinėse, savikaina yra 21 ct/kWh (Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos duomenys). VAE vidutinė elektros gamybos savikaina bus 18 ct/kWh šių dienų kainomis. Ji gerokai mažesnė, nei vidutiniškai Europoje,
nes mes jau turime infrastruktūrą, nereikia tiek daug investicijų. Be to, mūsų veiklos sąnaudos bus mažesnės, nei, pavyzdžiui, Prancūzijoje. Dabar skaičiuojamą VAE elektros savikainą, t. y. jau minėtus 18 ct/kWh, sudaro dvi pagrindinės dalys – gamybos kaštai ir kapitalo kaštai. Ūkio ministerijos duomenimis, už kurą mokėsime 2,6 ct per kilovatvalandę. Darbuotojų atlyginimai, draudimas, kitos veiklos sąnaudos ir, svarbu paminėti, kaupimas į VAE uždarymo fondą (elektrinė per visą savo veiklą rinks pinigus uždarymui, tad tam nebereikės papildomų lėšų) sudarys 4,4 ct per kilovatvalandę. Šios dvi sumos – viso 7ct/kWh – tai gamybos kaštai. Kapitalo kaštai – tai 11 ct už kilovatvalandę, kurie bus reikalingi padengti elektrinės finansinius įsipareigojimus – paskolas ir jų palūkanas. Svarbu atkreipti dėmesį, kad paskola statyboms yra įtraukta į šią elektros savikainą. Remiantis bendrovės „NERA Economic Consulting“ atliktomis prognozėmis, vidutinė elektros energijos rinkos kaina 2020-aisiais bus 19,2 ct/kWh. Vadinasi, VAE gaminama elektra bus pelninga.
Vartotojai mokės rinkos kainą „Vienas svarbus dalykas – reikėtų atskirti VAE gamybos kainą, t. y., kiek savininkams kainuos elektrą pagaminti, nuo to, ką mokės gyventojai. Iš esmės Lietuva kartu su kitomis Baltijos šalimis jau 2015-aisiais turės stiprias jungtis su Šiaurės šalimis ir Lenkija. Būsime didelio regiono dalis, tad mūsų rinkoje elektros kainos bus regiono kainos. Mokėsime tiek, kiek moka suomiai, švedai ir lenkai. Kaina nusistatys pagal viso regiono pasiūlos ir paklausos santykį“, – teigia Tadas Adomaitis, VAE Elektros rinkos projektų vadovas. Kitaip sakant, skirtumas tarp rinkos kainos ir VAE elektros savikainos lems tik įplaukų į biudžetą dydį, bet ne elektros kainą gyventojams. O tai, kad VAE nebus nuostolinga garantuoja faktas, kad šiluminės elektrinės, nuo kurių priklauso rinkos kaina, visada gamins brangiau – jau dabar taip yra, o ateityje dėl senkančių išteklių brangstantis kuras jų kainas dar labiau padidins.